2013 m. gegužės 23 d. pareikštas ieškinys byloje Italija prieš Komisiją
(Byla T-275/13)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocato dello Stato P. Gentili, G. Palmieri
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
Panaikinti pranešimą apie bendrą konkursą EPSO/AD/249/13 dėl 37 ir 27 administratorių (AD 7) makroekonomikos ir finansų ekonomikos srityse dviejų rezervo sąrašų laisvoms darbo vietoms užpildyti sudarymo.
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Il presente ricorso si rivolge contro il bando di concorso generale EPSO/AD/249/13 per la formazione di due elenchi di riserva di 37 e 27 posti per la copertura di posti vacanti di Amministratori (AD 7) nei settori della macroeconomia e dell’economia finanziaria.
Ieškinį ieškovė grindžia septyniais pagrindais.
Pirmasis pagrindas susijęs su SESV 263, 264 ir 266 straipsnių pažeidimu.
Komisija neatsižvelgė į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-566/10 P, kuriame neteisėtais buvo pripažinti pranešimai, kuriuose Sąjungos bendrų konkursų dalyviai kaip antrąją kalbą galėjo nurodyti tik anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą.
Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 342 straipsnio ir Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsnių pažeidimu.
Šiuo klausimu ieškovė nurodo, kad ribodama Sąjungos bendrų konkursų dalyviams antrosios kalbos pasirinkimą Komisija nustatė naują kalbų vartojimo institucijose sistemą, todėl pažeidė Tarybos išimtinę kompetenciją šioje srityje.
3. Trečiasis ieškinio pagrindas, susijęs su EB 12 straipsnio (dabar — SESV 18 straipsnis), Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio, ES 6 straipsnio 3 dalies, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 2 dalies ir 3 straipsnio, Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsnių ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių, 27 straipsnio 2 dalies bei 28 straipsnio f punkto pažeidimu.
Ieškovės nuomone Komisijos taikomi lingvistiniai ribojimai yra diskriminuojančio pobūdžio, nes minėtos nuostatos draudžia Sąjungos piliečiams ir institucijų pareigūnams nustatyti lingvistinius ribojimus, kurie nėra bendrai ir objektyviai numatyti institucijų vidaus aktuose, parengtuose pagal minėto Reglamento Nr. 1/58 6 straipsnį ir iki šiol nepriimtuose, ir draudžia nustatyti tokius ribojimus, jei nėra konkretaus ir pagrįsto institucijos intereso.
4. Ketvirtasis ieškinio pagrindas, susijęs su ES 6 straipsnio 3 dalies, kiek joje nustatomas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, išplaukiantis iš Valstybių narių konstitucinių tradicijų, pažeidimu.
Komisija pažeidė piliečių lūkesčius dėl galimybės pasirinkti bet kurią Sąjungos kalbą kaip antrąją kalbą, kaip būdavo iki 2007 m. ir kaip tai buvo patvirtinta Teisingumo Teismo sprendime byloje C-566/10 P.
5. Penktasis ieškinio pagrindas, susijęs su įgaliojimų viršijimu ir esminių reikalavimų dėl pranešimo apie konkursą pobūdžio ir tikslo nesilaikymu.
– Ieškovė tvirtina, kad iš anksto ir visiems nurodydama, kad antrąją kalba gali būti pasirinktą vieną iš trijų kalbų, Komisija iš tikrųjų peršoko konkurso etapą dėl kandidatų kalbinių gebėjimų patikrinimo, kuris turi vykti konkurso metu. Todėl kalbų žinojimas tapo svarbesniu nei profesiniai gebėjimai.
6. Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su SESV 18 straipsnio ir 24 straipsnio 4 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnio, Reglamento Nr. 1/58 2 straipsnio ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių pažeidimu.
Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, jog nustatant, kad paraiškos dalyvauti konkurse būtinai turi būti pateiktos anglų, prancūzų ar vokiečių kalba ir kad atitinkama kalba Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) kandidatams siųs žinutes apie konkurso eigą, buvo pažeista Sąjungos piliečių teisė su institucijomis bendrauti savo kalba bei buvo diskriminuojami tie asmenys, kurie gerai nemokėjo minėtų trijų kalbų.
7. Septintasis ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 1/58 1 ir 6 straipsnių, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 ir 6 dalių, 28 straipsnio f punkto, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 1 straipsnio 1 dalies f punkto, SESV 296 straipsnio 2 dalies (nepakankamas motyvavimas) ir proporcingumo principo pažeidimu ir faktinių aplinkybių iškraipymu.
Ieškovė nurodo, kad pasirinkimo apribojimą trimis kalbomis Komisija motyvavo tuo, kad naujai priimti asmenys turėtų iš karto galėti bendrauti institucijų viduje. Šis motyvas iškraipo faktines aplinkybes, nes negalima tvirtinti, jog trys aptariamos kalbos yra daugiau naudojamos tarp įvairių lingvistinių grupių institucijų viduje, ir yra neproporcingas pagrindinei teisei dėl diskriminacijos dėl kalbos draudimo.