2014 m. balandžio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Buderus Guss / Komisija

(Byla T-302/14)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Buderus Guss GmbH (Breidenbach, Vokietija), atstovaujama advokatų D. Greinacher, J. Martin ir B. Scholtka

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

Remiantis SESV 263 straipsnio 1 dalimi panaikinti 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimą pradėti Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu formalią tyrimo procedūrą dėl paramos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kasyklų dujų pagamintai elektros energijai pagal Atsinaujinančiosios energijos įstatymą (EEG) ir papildomo mokesčio sumažinimo daug energijos naudojančioms įmonėms (Valstybės pagalba SA.33995 (2013/C) (ex 2013/NN), OL C 37, 2014 2 7, p. 73), kiek juo Komisija pripažino EEG 40 ir 41 straipsniuose įtvirtintas specialias kompensavimo taisykles valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį,

Remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalimi, priteisti iš Komisijos patirtų išlaidų atlyginimą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trim pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas dėl SESV 107 straipsnio pažeidimo

Ieškovė teigia, kad Komisija paramą atsinaujinančiajai energijai per mokesčių sistemą ir specialias kompensavimo taisykles, kuriomis sumažinamas EEG papildomas mokestis, neteisingai pripažino pagalba, todėl neturėjo pradėti formalios tyrimo procedūros.

Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad per išankstinį vertinimą, ar specialios kompensavimo taisyklės yra pagalba, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes specialiomis kompensavimo taisyklėmis, kuriose įtvirtinta EEG papildomo mokesčio išimtis, nesuteikiama jokios naudos, kurios daug energijos naudojančios įmonės negalėtų gauti normaliomis rinkos sąlygomis.

Ieškovė taip pat teigia, kad nėra naudojamos jokios valstybės lėšos. Kadangi pajamos iš EEG papildomo mokesčio nėra valstybės lėšos, taisyklės dėl daug energijos naudojančioms įmonėms taikomų išimčių taip pat negali turėti įtakos valstybės lėšoms. Ieškovė toliau teigia, kad specialiomis kompensavimo taisyklėmis taip pat neiškraipoma konkurencija. Jomis bet kuriuo atveju sukuriamos konkurencijos sąlygos, kurios egzistuotų be EEG papildomo mokesčio. Antrasis ieškinio pagrindas dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimoIeškovė teigia, kad savo sprendimu Komisija taip pat pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Vokietijos teisės normos dėl paramos atsinaujinančiajai energijai jau buvo nuodugniai patikrintos, atsižvelgiant į pagalbą reglamentuojančias taisykles. Po šio patikrinimo Komisija 2002 m. padarė išvadą, kad jos nesusijusios su valstybės lėšų skyrimu. Kadangi EEG 2012 šiuo klausimu nebuvo iš esmės pakeista ankstesnė teisinė padėtis, suinteresuotieji ūkio subjektai neturėjo tikėtis naujo patik

rinimo ir galėjo pasikliauti taisyklių pastovumu.Trečiasis ieškinio pagrindas dėl piktnaudžiavimo diskrecijaGaliausiai ieškovė mano, kad Komisija piktnaudžiavo jai pagal SESV 107 ir 108 straipsnius sutei

kta diskrecija. Jos teigimu, formalia tyrimo procedūra Komisija pirmiausia si

ekia tikslo iš esmės suderinti paramą iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai. Šis pagrindinis tikslas taip pat įtvirtintas naujame Pagalbos aplinkai ir energijai gairių projekte, kuriame Komisija pirmą kartą išdėstė išsamias paramos atsinaujinančiajai energijai taisykles. Tačiau jei Komisija siekė suderinimo, ji turėjo taikyti tuo tikslu SESV 116 ir 117 straipsniuose numatytą teisės aktų derinimo procedūrą.