BENDROJO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. spalio 24 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Institucinė teisė – Pareiga patikėti CdT atlikti EUIPO funkcionuoti reikalingas vertimo raštu paslaugas – CdT ir EUIPO susitarimo nutraukimas – Skelbimas apie vertimo raštu paslaugų teikimo konkursą – Nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas – Suinteresuotumo pareikšti ieškinį nebuvimas – Pagrindo priimti sprendimą iš dalies nebuvimas – Dalinis nepriimtinumas“
Byloje T‑417/18
Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CDT), atstovaujamas J. Rikkert ir M. Garnier,
ieškovas,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą N. Bambara ir D. Hanf,
atsakovę,
visų pirma dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo reikalavimo, kuriuo siekiama panaikinti, pirma, 2018 m. balandžio 26 d. EUIPO raštą, kiek jame pranešta apie jos ketinimą po 2018 m. gruodžio 31 d. nepratęsti 2016 m. su CdT sudaryto susitarimo dėl EUIPO funkcionuoti reikalingų vertimo raštu paslaugų, antra, 2018 m. balandžio 26 d. EUIPO raštą, kuriuo CdT buvo informuota apie jos ketinimą imtis atsargumo priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti vertimo raštu paslaugų tęstinumą po 2018 m. gruodžio 31 d., be kita ko, apie konkursų paskelbimą, ir, trečia, EUIPO sprendimą paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje vertimo raštu paslaugų teikimo konkursą Nr. 2018/S 114–258472, antra, dėl reikalavimo uždrausti EUIPO pasirašyti sutartis pagal šį konkursą ir, trečia, dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu vertimo raštu paslaugų teikimo konkurso paskelbimą, kai tokį konkursą paskelbia Europos Sąjungos agentūra ar bet kokia kita institucija arba įstaiga, kurios steigimo nuostatuose numatyta, kad vertimo raštu paslaugas teikia CdT,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
kurį sudaro teisėjai H. Kanninen, J. Schwarcz (pranešėjas) ir C. Iliopoulos,
posėdžio sekretorė M. Marescaux, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. gegužės 22 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras (CdT) yra 1994 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 įsteigta institucija (OL L 314, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 304). Jo paskirtis – teikti vertimo paslaugas šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje išvardytoms agentūroms ir biurams, taip pat pagal šio straipsnio 3 dalį – Sąjungos institucijoms ir įstaigoms.
2 Reglamento Nr. 2965/94 antroje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad įsteigti vieną specializuotą centrą yra geras būdas išspręsti problemą, kaip patenkinti didelio skaičiaus įvairiose Sąjungos vietose esančių įstaigų vertimo poreikius.
3 Pagal Reglamento Nr. 2965/94 2 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą CdT „teikia vertimo paslaugas, būtinas“ Vidaus rinkos derinimo tarnybos (VRDT) (dabar – Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)) „veiklai“ remiantis 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1) nuostatomis.
4 Be to, Reglamento Nr. 2965/94 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad CdT ir tos pačios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos, taigi ir EUIPO, „susitaria dėl jų bendradarbiavimo būdų“.
5 Reglamento Nr. 2965/94 pareiškime Nr. 1 Europos Sąjungos Taryba pabrėžia, kad „teikia didžiausią svarbą tinkamam efektyvumo ir gaunamos už pinigus vertės principų taikymui užtikrinti“.
6 Reglamento Nr. 2017/1001 148 straipsnyje nustatyta, kad „[EUIPO] funkcio[nuoti] reikalingas vertimo paslaugas teikia [CdT]“. Šis straipsnis atitinka buvusį iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 121 straipsnį.
7 2016 m. gruodžio 13 d. CdT ir EUIPO sudarė susitarimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2965/94 2 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (toliau – 2016 m. susitarimas).
8 2016 m. susitarimas pakeitė ankstesnį 2015 m. lapkričio 30 d. sudarytą susitarimą.
9 2016 m. susitarimo 11 straipsnyje buvo numatyta speciali procedūra, kurios turi būti laikomasi kilus nesutarimui tarp CdT ir EUIPO.
10 2016 m. susitarimo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad šis susitarimas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. ir galioja iki tų pačių metų gruodžio 31 d., taip pat numatyta, kad šis susitarimas bus automatiškai pratęsiamas 12 mėnesių laikotarpiui, jeigu viena iš šalių jo nenutrauks registruotu laišku prieš du mėnesius iki galiojimo termino pabaigos.
11 2018 m. balandžio 26 d. EUIPO nusiuntė raštą CdT (toliau – 2018 m. balandžio 26 d. raštas); jame nurodė, kad yra nepatenkinta CdT suteiktomis paslaugomis, ir pateikė sąlygas, kuriomis už šias paslaugas buvo sumokėta. Be to, EUIPO nurodė ketinanti nutraukti 2016 m. susitarimą ir tuo atveju, jei bus neįmanoma susitarti dėl naujo susitarimo, nustatyti sistemą, leidžiančią užtikrinti vertimo raštu paslaugas. Tame pačiame rašte EUIPO pasiūlė CdT kuo greičiau suorganizuoti susirinkimą, kad būtų sudarytas naujas susitarimas iki 2018 m. pabaigos. Siekiant nustatyti susirinkimo datą, buvo pasikeista keliais papildomais laiškais.
12 2018 m. birželio 16 d. EUIPO Oficialiojo leidinio priede paskelbė skelbimą apie pirkimą vertimo raštu paslaugoms teikti (2018/S 114-258472) (toliau – skelbimas apie pirkimą), įskaitant ir konkursą (toliau – konkursas).
13 Skelbimo apie pirkimą I.3 punkte buvo daroma nuoroda į elektroninio pašto adresą, kur buvo galima rasti pirkimo dokumentus, o II.1.1 punkte buvo pateiktas numeris AO/010/18.
14 Pagal skelbimo apie pirkimą II.1.4 punktą „[konkurso] tikslas – gauti vertimo raštu paslaugas, susijusias su Europos Sąjungos prekių ženklais, registruotaisiais Bendrijos dizainais ir bendrais administraciniais dokumentais“.
15 Skelbimo apie pirkimą II.2.6 ir II.2.7 punktuose nurodyta, kad pirkimo be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma buvo 40,8 mln. EUR, o pradinė galiojimo trukmė – 48 mėnesiai.
16 Skelbimo apie pirkimą IV.2.2 punkte nustatyta, kad galutinis pasiūlymų priėmimo terminas yra 2018 m. liepos 23 d.
Procesas ir šalių reikalavimai
17 2018 m. liepos 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai CdT pateikė šį ieškinį.
18 CdT Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. EUIPO sprendimą nutraukti 2016 m. susitarimą,
– panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Tarnybos sprendimą „pačiai imtis visų išankstinių priemonių, būtinų siekiant užtikrinti vertimo raštu paslaugų teikimo tęstinumą, visų pirma paskelbti konkursą“,
– panaikinti EUIPO sprendimą paskelbti konkursą,
– uždrausti EUIPO pasirašyti sutartis remiantis konkursu,
– pripažinti neteisėtu vertimo raštu paslaugų teikimo konkurso paskelbimą, kai tokį konkursą paskelbia Sąjungos agentūra ar bet kokia kita institucija ar įstaiga, kurios steigimo nuostatuose numatyta, kad vertimo raštu paslaugas teikia CdT,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.
19 2018 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu CdT pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2018 m. liepos 17 d. EUIPO pateikė pastabas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20 2018 m. liepos 20 d. Nutartimi CdT / EUIPO (T‑417/18 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:502) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
21 2018 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį EUIPO pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
22 Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime EUIPO Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti visą ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti iš CdT bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo procesu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
23 2018 m. lapkričio 5 d. pateiktu dokumentu CdT pateikė pastabas dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo.
24 Pastabose dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo CdT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą,
– atmesti visus EUIPO reikalavimus ir prašymus,
– priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas,
– nurodyti vykdyti visas kitas teisines pareigas.
25 2019 m. sausio 22 d., remdamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytą proceso organizavimo priemonę, Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) pateikė šalims klausimą raštu. Šį prašymą šalys įvykdė per nustatytą terminą.
26 Pagal Procedūros reglamento 130 straipsnio 6 dalį Bendrasis Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį tik dėl ieškinio priimtinumo.
27 Šalys buvo išklausytos ir atsakė į per 2019 m. gegužės 22 d. posėdį žodžiu pateiktus Bendrojo Teismo klausimus. Bendrojo Teismo prašymu per 2019 m. gegužės 23 d. posėdį EUIPO pateikė naują susitarimą su CdT, pasirašytą 2018 m. gruodžio 7 d. ir priimtą dėl 2019 m. ir 2020 m. (toliau – 2018 m. susitarimas). Žodinė proceso dalis baigta 2019 m. birželio 3 d.
Dėl teisės
28 Ieškinyje CdT iš esmės teigia, kad EUIPO pažeidė Reglamento Nr. 2965/94 2 ir 11 straipsnius, Reglamento Nr. 2017/1001 148 straipsnį ir 2016 m. susitarimo 11 straipsnį.
29 Nepriimtinumu grindžiamame prieštaravime EUIPO, remdamasi Procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalimi, prašo, kad Bendrasis Teismas priimtų sprendimą dėl nepriimtinumo ir jurisdikcijos nebuvimo, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės. Pirma, EUIPO teigia, kad, viena vertus, CdT ginčijami aktai, t. y. 2018 m. balandžio 26 d. raštas ir skelbimas apie pirkimą, negali būti skundžiami pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo, nes tai yra parengiamieji aktai, kurie nėra sprendimai ir nėra tiesiogiai susiję su CdT. Kita vertus, ieškinys nepriimtinas ir dėl to, kad CdT nurodyti teisiniai argumentai yra nepakankami. Antra, dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos nebuvimo EUIPO tvirtina, kad 2018 m. balandžio 26 d. raštas, parengtas remiantis 2016 m. susitarimo 15 straipsniu, patenka vien į sutartinių santykių sritį ir nėra vienas iš SESV 288 straipsnyje nurodytų Sąjungos teisės aktų, kuriuos galima prašyti panaikinti pagal SESV 263 straipsnį.
Dėl EUIPO nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pateikimo teisėtumo
30 Savo pastabų dėl EUIPO pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo preambulėje CdT nurodo, kad palieka Bendrajam Teismui spręsti dėl šio prieštaravimo priimtinumo.
31 Šiuo klausimu, darant prielaidą, kad tokia nuoroda CdT siekia ginčyti nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo teisėtumą, reikia pažymėti, kad jis nepateikia jokio argumento, pagrindžiančio tokio prieštaravimo neteisėtumą.
Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos priimti sprendimą dėl šio ieškinio
32 EUIPO teigimu, 2016 m. susitarime nėra jokios arbitražinės išlygos, suteikiančios Sąjungos teismui jurisdikciją priimti sprendimą dėl su šiuo susitarimu susijusio ginčo, net jeigu ir būtų buvę galima nustatyti tokią sąlygą pagal Reglamento Nr. 207/2009 118 straipsnio 2 dalį (dabar – Reglamento Nr. 2017/1001 145 straipsnio 2 dalis), taikomą 2016 m. susitarimo sudarymo dieną. EUIPO pabrėžia, kad ši sąlyga yra konkretus bendrojo pobūdžio nuostatos, numatytos SESV 272 straipsnyje, taikymas. EUIPO mano, kad šiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas negali pats pripažinti, kad turi jurisdikciją panaikinti išimtinai sutartinius aktus. Šiuo klausimu EUIPO remiasi 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimu Applied Microengineering / Komisija (T‑387/09, EU:T:2012:501, 37 punktas).
33 CdT teigia, kad ieškinys priimtinas tiek, kiek susijęs su 2018 m. balandžio 26 d. raštu, nes CdT santykiai su EUIPO nepatenka vien į sutartinius santykius, o, atvirkščiai, juos sieja tarpinstituciniai ryšiai, reglamentuojami pagal Reglamentus Nr. 2965/94 ir Nr. 2017/1001. 2016 m. susitarimu siekiama konkrečiai įgyvendinti šiuose reglamentuose numatytus principus.
34 Šiuo klausimu reikia nustatyti, ar, kaip teigia EUIPO, šis ieškinys susijęs tik su sutartiniais santykiais, kuriuos nagrinėti Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos.
35 Iš tiesų, net jei remiantis SESV 263 straipsniu Sąjungos teismai prižiūri tik institucijų teisės aktų, kurie sukelia privalomų teisinių padarinių trečiosioms šalims, gerokai pakeisdami jų teisinę padėtį, teisėtumą (2010 m. birželio 17 d. Sprendimo CEVA / Komisija, T‑428/07 ir T‑455/07, EU:T:2010:240, 51 punktas), ši jurisdikcija susijusi tik su SESV 288 straipsnyje nurodytais aktais, kuriuos šios institucijos turi priimti, laikydamosi Sutartyje nustatytų sąlygų ir naudodamosi savo viešosios valdžios prerogatyvomis (šiuo klausimu žr. 2004 m. gegužės 10 d. Nutartį Musée Grévin / Komisija, T‑314/03 ir T‑378/03, EU:T:2004:139, 62, 63 ir 81 punktus; 2007 m. vasario 26 d. Nutarties Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑205/05, nepaskelbtos Rink., EU:T:2007:59, 39 punktą). Tačiau institucijų priimti aktai, susiję vien su sutartiniais santykiais, nuo kurių jie neatskiriami, dėl paties savo pobūdžio nėra priskiriami prie SESV 288 straipsnyje nurodytų teisės aktų, kuriuos galima prašyti panaikinti pagal SESV 263 straipsnį (2004 m. gegužės 10 d. Nutarties Musée Grévin / Komisija, T‑314/03 ir T‑378/03, EU:T:2004:139, 64 punktas ir 2010 m. birželio 17 d. Sprendimo CEVA / Komisija, T‑428/07 ir T‑455/07, EU:T:2010:240, 52 punktas).
36 Kaip per posėdį pripažino EUIPO, nagrinėjamu atveju 2016 m. susitarimas buvo sudarytas remiantis Reglamento Nr. 2965/94 2 straipsnio 1 dalimi. Šis susitarimas, kuris aiškiai nurodomas minėtame reglamente, patenka į šios nuostatos ir Reglamento Nr. 2017/1001 148 straipsnio taikymo sritį.
37 Remiantis pastarosiomis dviem nuostatomis CdT teikia EUIPO funkcionuoti reikalingas vertimo raštu paslaugas pagal susitarimą, apibrėžiantį jų bendradarbiavimo būdus.
38 Be to, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 2965/94 2 straipsnio 1 ir 2 dalis „susitarimai“, kuriuos CdT sudaro su šioje nuostatoje nurodytomis agentūromis, įstaigomis ir institucijomis, nustatančiomis jų bendradarbiavimo būdus, atskiriami nuo paprastų sutartinių santykių, kurių sudarymo tvarką reglamentuoja atskira Reglamento Nr. 2965/94 nuostata, t. y. 18 straipsnio 1 dalis. Šioje nuostatoje tik numatyta, kad CdT sutartinė atsakomybė taikoma pagal atitinkamai sutarčiai taikytiną teisę ir kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimus pagal CdT sudarytų sutarčių arbitražines išlygas. Pažymėtina, kad minėtoje nuostatoje minimos CdT sudarytos sutartys, o Reglamento Nr. 2965/94 2 straipsnis susijęs su CdT sudarytais susitarimais.
39 Galiausiai, net jeigu 2018 m. balandžio 26 d. rašte pagal šio susitarimo 15 straipsnį EUIPO pranešė apie savo ketinimą nepratęsti 2016 m. susitarimo kitiems metams (žr. 10 punktą), reikia konstatuoti, kad tokia aplinkybė visiškai nepakeičia EUIPO pareigos laikytis reglamentų Nr. 2965/94 ir 2017/1001 nuostatų, taigi šios bylos aplinkybės negali būti laikomos vien sutartinėmis. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad per posėdį EUIPO iš esmės pripažino, kad iš reglamentų Nr. 2965/94 ir 2017/1001 EUIPO ir CdT kilo pareiga sudaryti susitarimą dėl jų bendradarbiavimo būdų. Taigi, EUIPO teigimu, iš esmės tik tam tikrais išimtiniais ir neatidėliotinais atvejais ji pati gali laikinai užtikrinti vertimo paslaugas, kol Europos Komisija išspręs bet kokį ginčą su CdT.
40 Šiomis aplinkybėmis šis ginčas negali būti laikomas vien susijusiu su sutartiniais santykiais. Taigi Bendrasis Teismas turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl šio ieškinio.
Dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. balandžio 26 d. rašto, priimtinumo tiek, kiek tame rašte pranešta apie EUIPO ketinimą nepratęsti 2016 m. susitarimo po 2018 m. gruodžio 31 d.
41 EUIPO tvirtina, kad 2018 m. balandžio 26 d. raštas nėra aktas, galintis turėti teisinių padarinių, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą ir penktą pastraipas. Dėl tariamo šio rašto „neteisėtumo“ 2016 m. susitarimo 15 straipsnis netektų prasmės. EUIPO pabrėžia, kad, palyginti su Reglamento Nr. 2017/1001 148 straipsniu CdT nepateikė prieštaravimo dėl šio straipsnio neteisėtumo. Be to, 2018 m. balandžio 26 d. raštas yra tik parengiamasis aktas. EUIPO nuomone, net darant prielaidą, kad 2018 m. balandžio 26 d. raštas laikomas aktu, galinčiu turėti teisinių pasekmių, ir kad jis priskiriamas prie sprendimo dėl CdT, jo pasekmės yra būsimos ir neapibrėžtos.
42 CdT teigia, kad 2018 m. balandžio 26 d. raštas, kurio tekstas yra aiškus ir nedviprasmis, yra ne paprastas parengiamasis aktas, bet apibrėžtas ir galutinis pranešimas apie dviejų šalių santykių nutraukimą. Todėl abi šios šalys yra tiesiogiai susijusios su šiuo sprendimu, kuris yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį. CdT tvirtinta, kad 2018 m. balandžio 26 d. rašto pasekmės nėra būsimos ir neapibrėžtos, nes jame EUIPO nustatė 2016 m. susitarimo nutraukimo datą. Tačiau naujo susitarimo pasirašymas yra hipotetinis ir neaiškus. Iš tiesų tai, kad 2016 m. susitarimas nepratęstas ir paskelbtas konkursas, yra nuoseklūs įrodymai, patvirtinantys EUIPO ketinimą nutraukti šį susitarimą tam, kad būtų nutrauktas jos bendradarbiavimas su CdT ir taip nuo 2019 m. sausio 1 d. būtų sudarytos vertimo raštu paslaugų teikimo sutartys. Be to, nutraukdama bendradarbiavimą su CdT, EUIPO netinkamai pasinaudojo 2016 m. susitarimo 15 straipsniu, o tai prieštarauja reglamentams Nr. 2965/94 ir Nr. 2017/1001.
43 Šiuo klausimu, kaip jau buvo nurodyta, aktai ar sprendimai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, yra priemonės, sukeliančios privalomų teisinių pasekmių, kurios gali turėti įtakos ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas ir 1998 m. liepos 16 d. Sprendimo Regione Toscana / Komisija, T‑81/97, EU:T:1998:180, 21 punktas).
44 Konkrečiau kalbant apie aktus, kurių rengimas apima kelis etapus, visų pirma, kai jie priimami užbaigiant vidaus procedūrą, pažymėtina, kad tik priemonės, galutinai išreiškiančios institucijos poziciją šios procedūros pabaigoje, laikytinos aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, bet ne tarpinės priemonės, kuriomis siekiama pasirengti galutiniam sprendimui (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 10 punktas ir 1990 m. liepos 10 d. Sprendimo Automec / Komisija, T‑64/89, EU:T:1990:42, 42 punktas).
45 Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas tik tuo atveju, kai ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas pareikšti ieškinį reiškia, kad ginčijamo akto panaikinimas savaime gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiam asmeniui (2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Komisija / Koninklijke FrieslandCampina, C‑519/07 P, EU:C:2009:556, 63 punktas ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 55 punktas).
46 Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį turi būti atsiradęs ir esantis. Jis negali būti susijęs su būsima ir hipotetine situacija (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 56 punktas).
47 Galiausiai, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, šis interesas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, antraip ieškinys būtų nepriimtinas, ir išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, antraip nereikėtų priimti sprendimo (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 57 punktas ir 2019 m. gegužės 23 d. Nutarties Fujifilfilm Media / EUIPO – iTernity (d: ternity), T‑609/18, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:366, 25 punktas).
48 Šioje byloje reikia išnagrinėti, ar ieškinys dėl 2018 m. balandžio 26 d. rašto, kiek jame pranešta apie EUIPO ketinimą nepratęsti 2016 m. susitarimo, atitinka priimtinumo sąlygas.
49 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad 2019 m. sausio 22 d. atsakymuose į raštu šalims pateiktus Bendrojo Teismo klausimus CdT ir EUIPO, be kita ko, nurodė aplinkybę, kad po derybų buvo susitarta dėl 2019 ir 2020 metų, t. y. sudarytas 2018 m. susitarimas.
50 Šiomis aplinkybėmis, net nesant reikalo vertinti, ar 2018 m. balandžio 26 d. rašte buvo pateiktas galutinis sprendimas, o gal, kaip teigia EUIPO, jis buvo tik neapibrėžtų pasekmių turintis parengiamasis aktas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su CdT, reikia kelti klausimą, ar ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį išlieka pasirašius naują 2018 m. susitarimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 57 punktą).
51 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš CdT direktorei adresuoto 2018 m. gruodžio 6 d. EUIPO vykdomojo direktoriaus įvadinio rašto dėl 2018 m. susitarimo, šio susitarimo pasirašymas yra šių dviejų agentūrų bendradarbiavimo pastangų rezultatas.
52 Be to, iš 2018 m. susitarimo 15 straipsnio matyti, kad jis tikrai susijęs su 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, kaip tai pabrėžė šalys, atsakydamos į per posėdį pateiktus Bendrojo Teismo klausimus. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad prieš šešis mėnesius iki minėtos datos šalys turi pradėti derybas, kad sudarytų naują susitarimą.
53 Galiausiai iš 2018 m. susitarimo taip pat matyti, kad EUIPO ir CdT bendradarbiavimas, susijęs su vertimo raštu paslaugomis, yra numatytas ir apibrėžtas. 2018 m. susitarimas apima išsamią informaciją, susijusią, be kita ko, su procedūromis, kurių reikia laikytis atliekant vertimus, arba net techninius priedus, susijusius su terminais, kainomis, vadinamosiomis daugiakalbėmis ir kitomis paslaugomis.
54 Šiomis aplinkybėmis neatsižvelgiant į klausimą, ar 2018 m. balandžio 26 d. raštas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, ir ar jame buvo priimtas galutinis sprendimas nutraukti 2016 m. susitarimą, reikia konstatuoti, kad nuo 2018 m. balandžio 26 d. rašto pateikimo nebuvo laikotarpio, per kurį CdT ir EUIPO santykiai nebūtų buvę nustatyti abiejų agentūrų pasirašytu susitarimu. 2016 m. susitarimas galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d., o naujasis 2018 m. susitarimas įsigaliojo iš karto 2019 m. sausio 1 d. (žr. 52 punktą). Todėl net manant, kad CdT iš pradžių buvo suinteresuota pareikšti ieškinį dėl tariamo 2018 m. balandžio 26 d. rašte išdėstyto sprendimo, reikia konstatuoti, kad CdT prarado šį suinteresuotumą dėl naujojo 2018 m. susitarimo sudarymo. Bet kuriuo atveju neįmanoma išsiaiškinti, kaip 2018 m. balandžio 26 d. rašte pateikto sprendimo panaikinimas pagerintų CdT padėtį. Konkrečiai kalbant, CdT negali teigti esanti suinteresuota, kad Bendrasis Teismas priimtų tik deklaratyvaus pobūdžio sprendimą, kuriame būtų primenama EUIPO ir CdT bendradarbiavimo pareiga. Be to, priešingai, nei tvirtina CdT, negalima teigti, kad dėl 2018 m. balandžio 26 d. rašto kiltų pavojus jo paties egzistavimui.
55 Tokiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad CdT interesas panaikinti EUIPO sprendimą nutraukti 2016 m. susitarimą, apie kurį tariamai pranešta 2018 m. balandžio 28 d. rašte, bet kuriuo atveju nebuvo išlikęs sudarius 2018 m. susitarimą.
Dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. balandžio 26 d. rašto, priimtinumo tiek, kiek tame rašte „CdT“ informuojama apie EUIPO ketinimą imtis būtinų priemonių užtikrinti vertimo raštu paslaugų tęstinumą po 2018 m. gruodžio 31 d.
56 EUIPO iš esmės teigia, kad 2018 m. balandžio 26 d. rašte buvo tik nustatyta laikina pozicija, todėl tai nėra asmens nenaudai priimtas aktas. EUIPO nuomone, ir toliau buvo galima teikti alternatyvius skelbimo apie pirkimą paskelbimo būdus.
57 CdT teigia, kad 2018 m. balandžio 26 d. raštas sukėlė jam teisinių pasekmių. EUIPO sprendimas leisti sau vienašališkai imtis būtinų priemonių yra neteisėtas, nes juo pažeidžiami reglamentai Nr. 2965/94 ir Nr. 2017/1001, taip pat 2016 m. susitarimo 11 straipsnis. Pakaitinė priemonė, kuria siekiama sau teikti vertimo paslaugas EUIPO viduje, reikštų tai, kad būtų pateisinamas darbo vietų kūrimas, todėl netektų prasmės visos nuostatos, kuriose numatyta, kad CdT atlieka vienintelio specializuoto centro, kuris skirtas EUIPO vertimo raštu poreikiams tenkinti, vaidmenį. CdT teigimu, EUIPO du kartus nutraukė jų bendradarbiavimo santykius, pirma, 2018 m. balandžio 26 d. raštu, ir, antra, tęsdama konkurso procedūrą. Pažeisdama reglamentuose Nr. 2965/94 ir Nr. 2017/1001 išdėstytus principus, 2018 m. balandžio 26 d. rašte EUIPO nurodė procesą, apimantį kelis vėlesnius sprendimus, kuriais remiantis pradėtas konkursas.
58 Šiuo klausimu CdT negali teigti, kad 2018 m. balandžio 26 d. raštas sukėlė privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos jo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį, nes jame buvo nurodyta, kad EUIPO, siekdama užtikrinti vertimo raštu paslaugų tęstinumą po 2018 m. gruodžio 31 d., „pasiliko teisę“ imtis atsargumo priemonių ir užtikrinti galimybę, kad derybos nebūtų baigtos iki 2018 m. pabaigos.
59 Iš tiesų, kaip per posėdį pripažino EUIPO, šiuo klausimu nebuvo priimta jokio konkretaus sprendimo 2018 m. balandžio 26 d. rašto išsiuntimo dieną. Šiame rašte vartojama neaiški formuluotė, susijusi su priemonėmis, kurių EUIPO turi teisę imtis dėl atsargumo. Be to, iš EUIPO atsakymo į Bendrojo Teismo klausimus matyti, kad dėl to, jog buvo priimtas naujas 2018 m. susitarimas, nebuvo būtina imtis konkrečių priemonių, siekiant užtikrinti vertimo raštu paslaugas, kurias teikti reikia EUIPO, nesant CdT teikiamų vertimo raštu paslaugų tęstinumo.
60 Galiausiai tuo atveju, jeigu EUIPO skelbimo apie pirkimą, įskaitant konkursą, paskelbimą CdT aiškintų kaip vieną iš konkrečių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti vertimo raštu paslaugas, kurias teikti reikėjo EUIPO, būtina atsižvelgti į toliau pateiktą analizę.
Dėl ieškinio, pareikšto dėl EUIPO sprendimo pradėti konkursą, priimtinumo
61 EUIPO tvirtina, kad skelbimas apie pirkimą iš esmės nepakeičia CdT teisinės padėties, todėl negalima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį. EUIPO teigia, kad šiuo klausimu CdT suinteresuotumas nebuvo nustatytas ir nėra pagrįstas.
62 CdT teigia, kad jo ieškinys pareikštas ne dėl skelbimo apie pirkimą, bet dėl sprendimo pradėti konkursą, kuris priimtas pažeidžiant reglamentus Nr. 2965/94 ir 2017/1001. Jo suinteresuotumas pareikšti ieškinį yra tiesioginis ir konkretus, nes šiuose reglamentuose aiškiai nurodyta, kad jis yra išimtinis EUIPO vertimo raštu paslaugų teikėjas. Dviejų įstaigų ryšys taip pat paaiškintas 2018 m. liepos 20 d. Nutarties CdT / EUIPO (T‑417/18 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2018:502) 38, 39 ir 50 punktuose. Be to, CdT teigimu, sprendimas paskelbti konkursą padarė didelę žalą jos reputacijai, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad kitos Sąjungos agentūros, kurioms jis teikia vertimo paslaugas, žinojo apie taikytinus teisės aktus.
63 Galiausiai CdT tvirtina, kad jo suinteresuotumas pareikšti ieškinį buvo nustatytas ir pagrįstas, nes reglamentų Nr. 2965/94 ir Nr. 2017/1001 EUIPO pažeidimas pasireiškė tuo, kad ši paskelbė konkursą. Nors EUIPO aiškiai ketino pakeisti paslaugų teikėją, jos teiginys, kad atsižvelgia tik į „rinkos tendencijas“, patvirtina jos nesąžiningumą. Tiesioginis ir neatidėliotinas CdT suinteresuotumas įrodytas tiek, kiek nepanaikinus konkurso CdT nebegalėjo veikti nuo 2019 m. sausio 1 d., o tuo atveju, jei EUIPO turėtų pasirašyti po konkurso sudarytas sutartis, kiltų grėsmė CdT egzistavimui. CdT prašo, kad kiekviena iš šalių atsidurtų tokioje pačioje teisinėje padėtyje, kokioje buvo prieš tariamai neteisėtą konkurso paskelbimą.
64 Visų pirma reikia priminti, kad paprastai skelbimo apie pirkimą paskelbimas nėra sprendimas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, arba asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, nes tokie skelbimai apie pirkimą suteikia suinteresuotiesiems asmenims tik galimybę dalyvauti procedūroje ir pateikti pasiūlymą (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Sogelma / AER, T‑411/06, EU:T:2008:419, 86 punktą ir 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Direct Way et Direct Way Worldwide / Parlamentas, T‑126/13, EU:T:2015:819, 27 punktą).
65 Šiuo atveju visų pirma reikia įvertinti, ar CdT gali ginčyti sprendimą pradėti konkursą, kurį tariamai priėmė EUIPO, pažeisdama reglamentus Nr. 2965/94 ir 2017/1001, nes CdT, pirma, tvirtina, kad šiuose reglamentuose jis buvo nurodytas kaip „išimtinis“ EUIPO vertimo raštu paslaugų tiekėjas, ir, antra, jis, kaip specializuota Sąjungos agentūra, o ne kaip konkurso dalyvis, prašo panaikinti skelbimą apie pirkimą.
66 Šiuo klausimu, nesant reikalo priimti sprendimo dėl tariamai išimtinio CdT ir EUIPO santykių pobūdžio, kiek tai susiję su EUIPO funkcionuoti reikalingomis vertimo raštu paslaugomis, reikia konstatuoti, kad iš skelbimo apie pirkimą, įskaitant konkursą, paskelbimo nematyti, jog per konkurso procedūrą nebuvo galima pradėti tokių derybų, kokios numatytos 2018 m. balandžio 26 d. EUIPO ir CdT rašte. Be to, kaip patvirtino EUIPO, atsakydama į per posėdį pateiktą Bendrojo Teismo klausimą, konkurso procedūra dar nebuvo baigta 2018 m. susitarimo sudarymo dieną.
67 Šiomis aplinkybėmis, kadangi Bendrasis Teismas neturi priimti sprendimo dėl EUIPO paaiškinimo, kad šiuo skelbimu apie pirkimą buvo siekiama suteikti jai galimybę gauti tikslesnės informacijos apie nagrinėjamų paslaugų kainas rinkoje, norint derėtis su CdT žinant jos padėtį, reikia pažymėti, kad ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį negali būti susijęs su būsima ir hipotetine situacija (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt./Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 56 punktas), t. y. situacija, kylančia iš galimybės sudaryti nagrinėjamą sutartį su konkrečiu dalyviu. Šioje byloje vien tai, kad CdT, kaip specializuota Sąjungos agentūra, o ne kaip dalyvis, prašo atšaukti konkurso procedūrą, šios analizės nekeičia, nes CdT visais atvejais turi įrodyti, jog atitinka SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytas sąlygas.
68 Be to, EUIPO padarė teisingą išvadą, kad paskelbusi skelbimą apie pirkimą, įskaitant konkursą, ji nebuvo įpareigota sudaryti nagrinėjamos sutarties.
69 Iš tikrųjų reikia konstatuoti, kad iš skelbimo apie konkursą matyti, kad jo paskelbimo dieną jis nebuvo EUIPO privalomas. Buvo aiškiai nurodyta, jog EUIPO sutartiniai įsipareigojimai buvo taikytini tik pasirašius sutartį su pasirinktu dalyviu. Taip pat buvo numatyta, kad prieš pasirašydama minėtą sutartį EUIPO galėjo atšaukti paskelbtą konkursą arba nutraukti viešojo pirkimo procedūrą. Be to, per posėdį EUIPO patvirtino, kad nėra aišku, ar sutartis bus pasirašyta paskelbus konkursą. EUIPO nuomone, tai priklauso nuo naujojo 2018 m. susitarimo įgyvendinimo ir iš to išplaukiančių pakeitimų padarinių.
70 Tokiomis aplinkybėmis tai, kad EUIPO ir CdT pasirašė naują susitarimą dėl 2019 m. ir 2020 m., net jeigu CdT žinojo apie konkurso procedūros egzistavimą, tik patvirtina, kad nėra jokių įrodymų ar skaičiavimų, leidžiančių konkrečiai įvertinti skelbimo apie pirkimą, kuriame pateiktas kvietimas teikti pasiūlymus, poveikį CdT geram vardui, ir kad CdT nepatyrė neigiamo poveikio dėl minėto paskelbimo. CdT nebegalėtų būti naudingas jo teiginys, kad EUIPO „neturėjo pareigos atšaukti savo inicijuotą konkurso procedūrą“. Todėl reikia atmesti teiginį, kad po 2019 m. sausio 1 d. jis nebegalėjo veikti.
71 Dėl CdT tvirtinimo, pateikto atsakant į Bendrojo Teismo rašytinius klausimus – lyginant, pirma, sumažėjusį Europos Sąjungos prekių ženklų bylų, kurias EUIPO jam atsiuntė išversti nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. sausio mėn., skaičių ir, antra, EUIPO paskelbtus statistinius duomenis, rodančius, kad padidėjo Europos Sąjungos prekių ženklų registracijos paraiškų, pateiktų per tą patį laikotarpį, skaičius – reikia konstatuoti, kad bet kuriuo atveju šis teiginys neturi įtakos priimtinumo klausimui. Be to, nebuvo pridėta jokių skaičiavimų, ir šis teiginys nėra susijęs su laikotarpiu, nurodytu naujajame nuo 2019 m. sausio 1 d. taikytiname susitarime.
72 Galiausiai, priešingai, nei teigia CdT, skelbimas apie konkursą negali būti suvokiamas kaip reiškiantis, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. CdT nebegali veikti ir kad „bet koks susitarimas, kuris išimties tvarka būtų sudarytas, būtų iš esmės beprasmis, nes tuomet vertimus raštu turėtų atlikti EUIPO atrinkti konkurso dalyviai“. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad per teismo posėdį CdT patvirtino, jog pasirašius 2018 m. susitarimą jo padėtis „nebuvo tokia katastrofiška“. Taigi 2018 m. susitarimo sudarymas ir jo turinys paneigia CdT teiginius.
73 Šiomis aplinkybėmis CdT neįrodė, kad jam turėjo įtakos tariamas EUIPO sprendimas vienašališkai nutraukti šalių santykius ir skelbti konkursą.
Dėl „CdT“ prašymo uždrausti EUIPO sudaryti sutartis remiantis konkursu priimtinumo
74 EUIPO teigia, kad CdT nepateikė jokio pagrindo, galinčio pagrįsti jo prašymą, kuriuo siekiama uždrausti EUIPO pasirašyti sutartis, kurios vėliau galėtų būti sudarytos pagal sprendimą sudaryti sutartį su potencialiu konkurso dalyviu, parengtą atsižvelgiant į procedūrą pagal skelbimą apie pirkimą, apimantį ir konkursą.
75 CdT teigia, kad nurodė pagrindus, kuriais grindžiamas ieškinys. Iš tiesų jis nurodė, kad sprendimai vienašališkai nutraukti šalių santykius ir skelbti konkursą buvo priimti pažeidžiant reglamentus Nr. 2965/94 ir 2017/1001. Todėl bet koks vėlesnis sprendimas, apimantis sprendimą sudaryti sutartį, ir sutarčių šiuo pagrindu sudarymas, taip pat buvo neteisėtas ir neturi teisinio pagrindo. Argumentas, kad Bendrasis Teismas, uždrausdamas EUIPO pasirašyti būsimas sutartis remiantis konkursu, įpareigoja „nedaryti“, yra netinkamas. Iš tiesų kalbama tik apie tai, ar konkurso panaikinimas yra logiškas.
76 Šiuo klausimu reikia priminti, kad, nagrinėjant SESV 263 straipsniu grindžiamą ieškinį dėl panaikinimo, Sąjungos teismo kompetencija apsiriboja ginčijamo akto teisėtumo kontrole ir kad pagal suformuotą jurisprudenciją Bendrasis Teismas, įgyvendindamas savo įgaliojimus, negali įpareigoti Sąjungos institucijų atlikti tam tikrų veiksmų (1999 m. liepos 8 d. Sprendimo DSM / Komisija, C‑5/93 P, EU:C:1999:364, 36 punktas ir 2000 m. vasario 24 d. Sprendimo ADT Projekt / Komisija, T‑145/98, EU:T:2000:54, 83 punktas). Ginčijamo akto panaikinimo atveju atitinkama institucija pagal SESV 266 straipsnį privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas dėl panaikinimo (1998 m. sausio 27 d. Sprendimas Ladbroke Racing / Komisija, T‑67/94, EU:T:1998:7, 200 punktas ir 2008 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki / Komisija, T‑465/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:324, 35 punktas). Pagal analogiją ši teismo praktika taikoma ir Sąjungos įstaigoms.
77 Šioje byloje Bendrasis Teismas pažymi, pirma, kad, kaip nuspręsta šio sprendimo 73 punkte, CdT neįrodė atsiradusio ir esamo suinteresuotumo ginčyti EUIPO sprendimą paskelbti skelbimą apie pirkimą, įskaitant ir konkursą. Antra, jau buvo konstatuota, kad EUIPO neprivalėjo sudaryti nagrinėjamos pirkimo sutarties ir kad dėl to nebuvo iš anksto numatyta, kad ji sudarys sutartį su konkurso dalyviu arba bus žinoma galima paskirtų vertimų apimtis.
78 Galiausiai bet kuriuo atveju, kalbant apie hipotetinius sutapimus su 2018 m. susitarimu, kurie galėjo būti dėl ateityje galimo sutarties su konkurso dalyviu sudarymo pasibaigus konkurso procedūrai, pažymėtina, kad jų neapima šis nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas.
79 Todėl CdT prašymas, kuriuo siekiama uždrausti EUIPO sudaryti sutartis remiantis konkursu, yra nepriimtinas.
Dėl „CdT“ prašymo pripažinti neteisėtu vertimo raštu paslaugų teikimo konkurso paskelbimą, kai tokį konkursą paskelbia Sąjungos agentūra ar bet kokia kita institucija arba įstaiga, kurios steigimo nuostatuose numatyta, kad vertimo raštu paslaugas teikia CdT, priimtinumo
80 EUIPO teigia, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog Bendrasis Teismas, vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį, neturi kompetencijos priimti deklaratyvių sprendimų. Be to, nėra teisės gynimo priemonės, leidžiančios Sąjungos teismui priimti sprendimą, kuriuo siekiama skelbimo apie pirkimą paskelbimą „pripažinti“ neteisėtu.
81 CdT nurodo, kad Bendrojo Teismo prašo pripažinti neteisėtu ne visą skelbimo apie pirkimą paskelbimą, o tik vertimo raštu paslaugų teikimo dalies paskelbimą tuomet, kai konkursą paskelbia Sąjungos agentūros ir įstaigos, kurių steigimo nuostatuose numatyta, kad vertimo raštu paslaugas užtikrina CdT.
82 Reikia konstatuoti, kad šis CdT prašymas turi būti aiškinamas arba kaip toks, kuriuo siekiama, kad būtų priimtas deklaratyvus sprendimas, arba kuriuo siekiama, kad Bendrasis Teismas duotų nurodymus EUIPO ar kitoms Sąjungos įstaigoms, o tai prieštarauja šio sprendimo 76 punkte nurodytai jurisprudencijai.
83 Taigi reikia atmesti šį CdT prašymą kaip nepriimtiną.
84 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškinio reikalavimų panaikinti sprendimą, kuriuo nutraukiamas 2016 m. susitarimas. Likusi ieškinio dalis yra nepriimtina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
85 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 2 dalį Bendrasis Teismas gali iš laimėjusios bylą šalies priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba jų dalį, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio, įskaitant elgesį iki proceso, ypač jeigu kita šalis išlaidų patyrė dėl nepagrįstais arba nesąžiningais pripažintų pirmosios šalies veiksmų.
86 Šiuo atveju dėl EUIPO požiūrio derantis su CdT, susijusio su jų tarpusavio bendradarbiavimu vertimo raštu paslaugų srityje, CdT atsidūrė netikrumo situacijoje, taigi pareiškė šį ieškinį, nes nebuvo užtikrintas, ar nuo 2019 m. sausio 1 d. vis dar bendradarbiaus su EUIPO. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nurodė EUIPO padengti ne tik savo, bet ir pusę CdT bylinėjimosi išlaidų, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra byloje T‑417/18 R.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Nėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškinio reikalavimų panaikinti sprendimą, kuriuo nutraukiamas 2016 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos įstaigų vertimo centro (CdT) ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) sudarytas susitarimas.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Nurodyti EUIPO padengti ne tik savo, bet ir pusę CdT bylinėjimosi išlaidų, įskaitant susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra byloje T‑417/18 R.
Kanninen | Schwarcz | Iliopoulos |
Paskelbtas 2019 m. spalio 24 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.