BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. rugsėjo 19 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Vaizdinis Bendrijos prekių ženklas VR – Prašymo pratęsti prekių ženklo registracijos galiojimo terminą nebuvimas – Prekių ženklo išbraukimas iš registro pasibaigus registracijos galiojimo terminui – Prašymas dėl restitutio in integrum – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 81 straipsnis“
Byloje T‑267/11
Video Research USA, Inc., įsteigta Niujorke, (JAV), atstovaujama baristerio B. Brandreth,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą P. Bullock,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2011 m. kovo 8 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1187/2010‑2), susijusio su prašymu dėl restitutio in integrum,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas O. Czúcz (pranešėjas), teisėjai I. Labucka ir D. Gratsias,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. gegužės 24 d.,
susipažinęs su atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2011 m. rugpjūčio 2 d.,
įvykus 2012 m. kovo 6 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Teisinis pagrindas
1 Iš dalies pakeisto 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 47 straipsnyje (dabar – 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) 47 straipsnis) nustatyta:
„Registracijos galiojimo pratęsimas
1. Prekių ženklo savininko arba bet kurio jo įgalioto asmens prašymu Bendrijos prekių ženklo registracija pratęsiama, jeigu už tai sumokami mokesčiai.
2. [VRDT] iš anksto, likus pakankamai laiko, Bendrijos prekių ženklo savininkui <...> praneša apie registracijos galiojimo pabaigą. <...>
3. Prašymas pratęsti galiojimo laiką turi būti paduotas per šešių mėnesių laikotarpį, kuris pasibaigia paskutinę to mėnesio, kurį nutrūksta apsaugos galiojimas, dieną. Per šį laikotarpį turi būti sumokėti ir mokesčiai. To neatlikus, galima paduoti prašymą ir mokesčius sumokėti per kitą šešių mėnesių laikotarpį, kuris prasideda po pirmajame sakinyje nurodytos dienos, jeigu per šį vėlesnį laikotarpį sumokamas ir papildomas mokestis.
<...>“
2 Iš dalies pakeisto 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), 30 taisyklės 5 ir 6 dalyse nustatyta:
„5. Jei prašymo ženklo galiojimo terminui pratęsti nepaduodama arba jis paduodamas Reglamento 47 straipsnio 3 dalies trečiajame sakinyje numatytam galiojimo terminui pasibaigus, <...> [VRDT] nustato, kad registracijos galiojimo terminas pasibaigė, ir apie tai praneša Bendrijos prekės ženklo savininkui <...>.
6. Jei nustatymas pagal šios taisyklės 5 dalį įsiteisėja, [VRDT] ženklo registraciją registre panaikina. Toks panaikinimas įsigalioja kitą dieną pasibaigus esamos registracijos terminui.“
3 Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnyje nustatyta:
„Restitutio in integrum“
1. Pareiškėjo Bendrijos prekių ženklui ar savininko arba kitos [VRDT] nagrinėjamo šalies, kuri, nors ir, atsižvelgdama į aplinkybes, ėmėsi visų reikalingų priemonių, neįstengė laikytis [VRDT] nustatytų terminų ir kuri padavė dėl to prašymą, teisės atkuriamos, jeigu dėl minimo termino nesilaikymo atsirado tiesioginių šio reglamento nuostatų sąlygojamų padarinių, susijusių su kokių nors teisių į atlyginimą ar atlyginimo praradimu.“ [Pareiškėjo, Bendrijos prekių ženklo savininko arba kitos procedūros [VRDT] šalies kuri, nors ir atsižvelgusi į aplinkybes ėmėsi visų reikalingų priemonių, neįstengė laikytis [VRDT] nustatytų terminų ir kuri padavė dėl to prašymą, teisės atkuriamos, jeigu nesilaikymo tiesioginė pasekmė pagal šio reglamento nuostatas yra teisės arba teisių gynimo priemonės praradimas.]
Ginčo aplinkybės
4 2000 m. sausio 12 d., t. y. po to, kai 1998 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė Video Research USA, Inc. pateikė paraišką, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) įregistravo kaip Bendrijos prekių ženklą tokį vaizdinį žymenį:
5 Vadovaudamasi Reglamento Nr. 40/94 47 straipsnio 2 dalimi (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 47 straipsnio 2 dalis) ir Reglamento Nr. 2868/95 29 taisykle, 2008 m. sausio 28 d. VRDT pranešė B kontorai, kuri atstovauja ieškovei VRDT (toliau – B kontora), kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. baigsis prekių ženklo apsaugos terminas ir kad prašymą pratęsti prekių ženklo registracijos galiojimo terminą reikia pateikti iki 2008 m. rugsėjo 1 d. Be to, VRDT pažymėjo, kad, sumokėjus papildomą mokestį už vėlavimą sumokėti mokestį už registracijos galiojimo termino pratęsimą, terminas pratęsiamas iki 2009 m. kovo 2 d.
6 Tačiau ieškovė nepateikė prašymo pratęsti registracijos galiojimo terminą.
7 Todėl 2009 m. balandžio 1 d. VRDT pranešė ieškovės atstovei apie tai, kad baigėsi Bendrijos prekių ženklo registracijos galiojimo terminas ir kad prekių ženklas bus išbrauktas iš registro. Išbraukimas įsigaliojo 2008 m. rugpjūčio 26 d.
8 2009 m. birželio 2 d. ieškovė pateikė prašymą dėl restitutio in integrum pagal Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnį; ji nurodė priežastis, dėl kurių tariamai negalėjo laikytis termino jos prekių ženklo registracijos galiojimo terminui pratęsti. Prašymui pagrįsti ieškovė pateikė 2009 m. birželio 2 d. J. W., kuris yra B kontoros dalininkas, oficialų pareiškimą.
9 Remiantis minėtu pareiškimu, B kontora naudojasi kompiuterine rinkmenų ir pratęsimų tvarkymo sistema „Inprotech“, kuri generavo ir siuntė JAV įsikūrusiam ieškovės įgaliotiniui priminimus dėl registracijos galiojimo termino pratęsimo 2008 m. balandžio 1 d, birželio 1 d. ir liepos 1 d. Vėliau, 2008 m. rugpjūčio 18 d., B kontora gavo nurodymą pratęsti registracijos galiojimo terminą. Tačiau dėl išimtinės žmogiškos klaidos pratęsimų tvarkytojas neišsiuntė minėto nurodymo už pratęsimus atsakingam tarnautojui, kad šis įvykdytų nurodymą pratęsti registracijos galiojimo terminą. Be to, dėl nepakankamo sistemos „Inprotech“ veikimo priminimai pratęsti registracijos galiojimo terminą nebuvo generuojami tris, keturis ir penkis mėnesius po to, kai baigėsi terminas registracijos galiojimo terminui pratęsti. Taigi minėtos registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas dėl dviejų skirtingų klaidų: nepaaiškinamos žmogiškosios klaidos ir su kompiuterinės programos problema susijusios klaidos.
10 2010 m. balandžio 26 d. VRDT prekių ženklų ir registro departamentas atmetė ieškovės prašymą dėl restitutio in integrum ir patvirtino Bendrijos prekių ženklo išbraukimą iš registro.
11 2010 m. birželio 25 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58 ir 64 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Prekių ženklų ir registro departamento sprendimo.
12 2011 m. kovo 8 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT antroji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė. Pirma, ji nusprendė, kad Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti aiškinamos griežtai, nes termino laikymasis yra imperatyvus. Antra, ji nusprendė, kad tuo atveju, kai šalis nusprendžia veikti per įgaliotinį, reikalaujamo rūpestingumo pareiga tenka šiam tinkamai įgaliotam įgaliotiniui. Trečia, ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos neįprastomis ir neišvengiamomis. Pirma, B kontoros pratęsimų tvarkytojas pamiršo duoti būtinus nurodymus administracijos darbuotojams. Antra, JAV įsikūręs ieškovės įgaliotinis ėmėsi veiksmų tik po aštuonių mėnesių, t. y. 2009 m. balandžio 13 d., VRDT interneto svetainėje sužinojęs, kad registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas. Trečia, B kontora rėmėsi tik viena sistema, šiuo atveju „Inprotech“. Ketvirta, B kontora neatsižvelgė į 2008 m. sausio 28 d. VRDT laišką, kuriame jai buvo nurodyti du terminai prašymui pateikti ir mokesčiams sumokėti. Penkta, ieškovė neįrodė, kad, atsižvelgdama į aplinkybes, ėmėsi visų reikalingų priemonių“.
Procesas ir šalių reikalavimai
13 Savo ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– grąžinti bylą nagrinėti VRDT ir rekomenduoti jai patenkinti prašymą dėl restitutio in integrum,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 Per teismo posėdį ieškovė pareiškė atsisakanti savo antrojo reikalavimo.
15 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
16 Savo ieškinį ieškovė grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio pažeidimu ir klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu.
17 Ji nurodo, kad vertindama prekių ženklo savininko arba jo atstovų rūpestingumo pareigą Apeliacinė taryba taikė klaidingus ir per griežtus teisinius kriterijus. Be to, ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą, kad klaidingai konstatavo faktines aplinkybes.
18 Iš Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio matyti, kad restitutio in integrum taikomos dvi sąlygos: pirma, atsižvelgdama į aplinkybes šalis turi imtis visų reikalingų priemonių ir, antra, šalies negalėjimo laikytis reikalavimų tiesioginė pasekmė turi būti teisės arba teisių gynimo priemonės praradimas (2006 m. rugsėjo 6 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Hensotherm prieš VRDT – Hensel (HENSOTHERM), T‑366/04, neskelbiamos Rinkinyje, 48 punktas ir 2010 m. balandžio 20 d. Bendrojo Teismo sprendimo Rodd & Gunn Australia prieš VRDT (Šuns atvaizdas), T‑187/08, neskelbiamo Rinkinyje, 28 punktas).
19 Iš šios nuostatos taip pat matyti, kad rūpestingumo pareiga pirmiausiai tenka prekių ženklo savininkui. Taigi, jeigu savininkas deleguoja su prekių ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimu susijusias administracines užduotis, jis turi rūpintis, kad pasirinktas asmuo pateiktų būtinų garantijų, leidžiančių daryti prielaidą, kad minėtos užduotys bus tinkamai įvykdytos. Be kita ko, delegavus šias užduotis, ši rūpestingumo pareiga taikoma pasirinktam asmeniui lygiai taip pat kaip ir savininkui. Iš tiesų, kadangi toks asmuo veikia savininko vardu ir interesais, jo veiksmai turi būti laikomi savininko veiksmais (2009 m. gegužės 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Aurelia Finance prieš VRDT (AURELIA), T‑136/08, Rink. p. II‑1361, 14 ir 15 punktai ir minėto Sprendimo Šuns atvaizdas 29 punktas).
20 Be to, remiantis teismų praktika, Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalyje esančiais žodžiais „atsižvelgiant į aplinkybes, imtis visų reikalingų priemonių“, kaip numatoma VRDT gairėse, reikalaujama turėti terminų vidaus kontrolės ir priežiūros sistemą, kuri paprastai užtikrintų, kad jie netyčia nebūtų praleisti. Vadinasi, tik išimtinių, t. y. praktiškai nenumatomų, įvykių atveju galima atkurti ankstesnę padėtį (minėto Sprendimo AURELIA 26 punktas).
21 Šiuo atveju ieškovė, kuri yra prekių ženklo savininkė, pasirinko JAV įsikūrusį įgaliotinį, kad šis jai atstovautų tvarkant nagrinėjamą prekių ženklą, o šis įgaliotinis savo ruožtu su prekių ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimu susijusias administracines užduotis delegavo B kontorai. Tokiomis aplinkybėmis šio sprendimo 18–20 punktuose minėtoje teismų praktikoje nurodyta rūpestingumo pareiga tenka ieškovei, JAV įsikūrusiam jos įgaliotiniui ir B kontorai.
22 Apeliacinė taryba nurodė kelias aplinkybes, dėl kurių registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas. Pirmiausia, reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba teisingai nustatė, kad B kontora neįvykdė savo rūpestingumo pareigos.
23 Pirma, reikia išnagrinėti žmogiškąją klaidą, kurią padarė B kontoros pratęsimų tvarkytojas, užmiršęs duoti nurodymą už pratęsimus atsakingam tarnautojui po to, kai buvo gautas JAV įsikūrusio įgaliotinio prašymas pratęsti registracijos galiojimo terminą.
24 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad Bendrasis Teismas jau buvo nusprendęs, jog žmogiškosios pratęsimų techninio tvarkymo klaidos negali būti laikomos išimtiniais įvykiais arba įvykiais, kurių negalima numatyti (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo AURELIA 28 punktą). Todėl Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad B kontoros pratęsimų tvarkytojo padaryta klaida yra jai tenkančios rūpestingumo pareigos neįvykdymas.
25 Antra, reikia išnagrinėti, kodėl automatiniai elektroniniai laiškai nebuvo siunčiami pratęsimų tvarkytojui tris, keturis ir penkis mėnesius pasibaigus terminui, atkreipiant dėmesį į sistemos „Inprotech“ nepakankamą veikimą.
26 Šiuo klausimu Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad kai prekių ženklų registracijos galiojimo termino pratęsimas patikimas specializuotai bendrovei, naudojančiai kompiuterinę terminų priminimo sistemą, aplinkybių nulemtas rūpestingumas reikalauja, kad ši sistema leistų pastebėti ir ištaisyti bet kokią galimą numatyti kompiuterinės sistemos veikimo klaidą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo AURELIA 27 punktą). Ieškovės nurodytas „gedimas“ arba duomenų praradimas yra klaida, kurią galima numatyti ir kuri tikėtina bet kurios kompiuterinės sistemos atveju. Taigi tai, kad kompiuterinės sistemos nepakankamas veikimas nebuvo gerinamas, pavyzdžiui, įdiegiant paralelinę priminimų sistemą arba reguliariai patikrinant, taip pat yra B kontorai tenkančios rūpestingumo pareigos nevykdymas.
27 Ieškovės argumentas dėl kitų C bendrovės sukurtų programų nepakankamo veikimo atvejų yra nesvarbus. Svarbu tai, kad B kontoros naudota kompiuterinė sistema neleido pastebėti ir ištaisyti bet kokios galimos numatyti jos veikimo klaidos, dėl to minėta kontora neįvykdė savo rūpestingumo pareigos.
28 Trečia, ieškovė nurodo, kad Apeliacinė taryba padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kai ginčijamo sprendimo 26 punkte konstatavo, kad jos atstovė B kontora „neatsižvelgė į 2008 m. sausio 28 d. perduotą VRDT laišką, kuriame jai buvo nurodyti du terminai prašymui pateikti ir mokesčiams sumokėti“, ir kad „nors šie svarbūs terminai buvo įvesti į atstovės kompiuterinę sistemą <...> konstatuotinas pratęsimų tvarkytojo aplaidumas, net jei kompiuterinė pratęsimų sistema sugedusi“.
29 Net ir darant prielaidą, kad šis ieškovės argumentas yra svarbus vertinant jos atstovės B kontoros atsakomybę, reikia konstatuoti, kad atsakydama į raštu pateiktą Bendrojo Teismo klausimą ieškovė patikslino, jog sistemos „Inprotech“ automatiniai priminimai apie pratęsimą buvo generuojami pagal duomenis, įvestus įregistruojant nagrinėjamą prekių ženklą, t. y. 2000 m. vasario 29 d. Be to, dokumente „Renewals department procedures“ (pratęsimų tarnybos procedūros), kuriame paaiškinamos B kontoroje vykstančios procedūros, nenumatytas joks duomenų įvedimas gavus VRDT priminimą, išsiųstą pagal Reglamento Nr. 207/2009 47 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 2868/95 29 taisyklę.
30 Taigi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ginčijamo sprendimo 26 punkte pateiktos išvados teisingumą, todėl šį argumentą reikia atmesti.
31 Ketvirta, per posėdį ieškovė nurodė, kad neįmanoma numatyti, jog patyręs tarnautojas suklys ir kompiuterinė sistema suges per to paties prekių ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimo procedūrą. Taigi tai yra įvykis, kurio nebuvo galima numatyti.
32 Reikia nurodyti, kad šiuo atveju priežastis, dėl kurios žmogiškoji klaida gali būti svarbi kalbant apie prekių ženklo registracijos galiojimo termino nepratęsimą, yra tai, kad sistema „Inprotech“ pradėjo nepakankamai veikti po to, kai buvo sugeneruoti 2008 m. balandžio 1 d., birželio 1 d. ir liepos 1 d. priminimai, į kuriuos JAV įsikūręs ieškovės įgaliotinis reagavo duodamas nurodymą pratęsti registracijos termino galiojimą. Minėta žmogiškoji klaida buvo padaryta nesant ieškovės kompiuterinės sistemos kontrolės arba patikrinimo mechanizmo, įdiegto siekiant sudaryti dubliavimo lygį, kad būtų nustatytas ir pašalintas nepakankamas kompiuterinės sistemos veikimas arba duomenų praradimas. Tačiau, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 26 punkte, tokio mechanizmo nebuvimas pats savaime yra prekių ženklo savininkui arba jo atstovei tenkančios rūpestingumo pareigos pažeidimas, jeigu dėl tokio mechanizmo nebuvimo prekių ženklas galutinai išbraukiamas iš registro.
33 Taigi reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog B kontora, „atsižvelgusi į aplinkybes, ėmėsi visų reikalingų priemonių“, kaip tai reikalaujama pagal Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalį, kad būtų patenkintas prašymas dėl restitutio in integrum.
34 Kiti ieškovės argumentai negali paneigti šios išvados.
35 Pirma, dėl sąvokų, priskirtinų Teisingumo Teismo praktikai, susijusiai su force majeure nustatymu, vartojimo ginčijamame sprendime pakanka nurodyti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 23–26 punktuose pateiktų paaiškinimų, Apeliacinė taryba teisingai nustatė, kad B kontora neįvykdė rūpestingumo pareigos. Todėl ieškovės argumentai dėl Apeliacinės tarybos argumentuose pateiktų abstrakčių aiškinimų yra nesvarbūs. Bet kuriuo atveju Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos turi būti aiškinamos griežtai. Iš tikrųjų terminų laikymasis yra imperatyvus, o registracijos atkūrimas po prekių ženklo išbraukimo iš registro gali pakenkti teisiniam saugumui.
36 Antra, ieškovė nurodo, kad VRDT prekių ženklų ir registro departamento sprendimu neteisėtai reikalaujama, kad profesionalus įgaliotinis būtų rūpestingesnis už pačią šalį.
37 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 1 dalį Bendrajam Teismui pateiktu ieškiniu siekiama, kad būtų priimtas sprendimas dėl Apeliacinių tarybų sprendimo. Tačiau iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Apeliacinė taryba laikosi Prekių ženklų ir registro departamento sprendime išdėstytos pozicijos. Iš tikrųjų ginčijamo sprendimo 15 punkte Apeliacinė taryba nurodė, kad „tuo atveju, kai šalis nusprendžia veikti per įgaliotinį, reikalaujamo rūpestingumo pareiga tenka šiam tinkamai įgaliotam įgaliotiniui“; taigi ji nevertino skirtingai rūpestingumo, kurio reikalaujama iš prekių ženklo savininko ir jo įgaliotinio, lygio. Bet kuriuo atveju, kadangi Apeliacinė taryba teisingai nustatė, kad B kontora nebuvo rūpestinga, šį ieškovės argumentą reikia atmesti kaip nesvarbų (taip pat žr. šio sprendimo 35 punktą).
38 Trečia, ieškovė kritikuoja ginčijamo sprendimo 24 punkte pateiktą tvirtinimą, kad JAV įsikūręs jos įgaliotinis į tai, kad registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas, turėjo sureaguoti anksčiau nei 2009 m. balandžio 13 d. Ji nurodo, jog tai, kad ji pasirinko gerą vardą turinčią ir patyrusią kontorą, kurioje dirba prekių ženklų srityje besispecializuojantys advokatai, ir tai, kad ji pateikė minėtos kontoros pratęsimų tvarkytojui savo prašymą pratęsti registracijos galiojimo terminą, įrodo reikalaujamą rūpestingumą.
39 Šiuo klausimu pakanka nurodyti, kad ginčijamas sprendimas iš esmės grindžiamas B kontorai tenkančios rūpestingumo pareigos pažeidimu, kaip tai matyti iš jo 29 punkto. Akivaizdu, kad nauju prašymu pratęsti registracijos galiojimo terminą arba ieškovės ar JAV įsikūrusio jos įgaliotinio priminimu, laiku išsiųstu B kontorai, galėjo būti ištaisytos šios kontoros klaidos ir išvengta galutinio prekių ženklo išbraukimo iš registro.
40 Tačiau reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 19 punkte cituotą teismų praktiką, kai prekių ženklo savininko atstovai veikia savininko vardu ir interesais, jų veiksmai turi būti laikomi savininko veiksmais. Taip pat ir pagal analogiją, kaip Bendrasis Teismas konstatavo atleidimo nuo muitų mokesčių srityje, į atstovo nerūpestingumą atsižvelgiama taip pat, kaip ir į suinteresuotojo asmens nerūpestingumą (2006 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Heuschen & Schrouff Oriëntal Foods prieš Komisiją, T‑382/04, neskelbiamo Rinkinyje, 94 punktas). Tai reiškia, kad ieškovė, JAV įsikūręs jos įgaliotinis ir B kontora, ieškovei atstovaujanti VRDT, šioje agentūroje vykstančios procedūros atžvilgiu laikytinos vienu subjektu, o atstovams tenkančios rūpestingumo pareigos pažeidimas minėtos procedūros atžvilgiu laikytinas savininko rūpestingumo pareigos pažeidimu. Todėl klausimas, ar ieškovė arba JAV įsikūręs jos įgaliotinis įrodė pakankamą rūpestingumo lygį, svarbus tik jų sutartiniams santykiams su B kontora ir nustatant atsakomybę už žalą, kurią galėjo patirti ieškovė, tačiau nedaro įtakos teisinei situacijai VRDT atžvilgiu.
41 Kadangi nustatyta, jog B kontoros nepakankamas rūpestingumas yra tiesioginė nepratęsimo priežastis, klausimas, ar ieškovė arba JAV įsikūręs jos įgaliotinis įrodė, kad ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų ištaisytos B kontoros klaidos, yra nesvarbus ginčijamo sprendimo teisėtumui, todėl šiuo klausimu pateikti ieškovės argumentai turi būti atmesti kaip nesvarbūs.
42 Taigi, kadangi Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog nereikia tenkinti prašymo dėl restitutio in integrum, reikia atmesti ieškovės nurodytą vienintelį pagrindą ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT bylinėjimosi išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Video Research USA, Inc. bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2012 m. rugsėjo 19 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.