BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. rugsėjo 16 d.
Byla T‑264/11 P
Carlo De Nicola
prieš
Europos investicijų banką (EIB)
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – EIB personalas – Vertinimas – Pareigų paaukštinimas – 2007 m. vertinimo ir pareigų paaukštinimo procedūra – Apeliacinio komiteto sprendimas – Psichologinis priekabiavimas – Protingas terminas – Prašymas panaikinti – Prašymas atlyginti žalą“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2011 m. kovo 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo De Nicola prieš EIB (F‑59/09) panaikinimo.
Sprendimas: Panaikinti 2011 m. kovo 8 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą De Nicola prieš EIB (F‑59/09), kiek juo atmestas, pirma, Carlo De Nicola prašymas panaikinti Europos investicijų banko (EIB) apeliacinio komiteto sprendimą ir, antra, jo prašymas atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl EIB psichologinio priekabiavimo prie jo. Atmesti likusią pagrindinio apeliacinio skundo dalį. Grąžinti bylą Tarnautojų teismui. Atidėti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimo klausimą.
Santrauka
1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Apeliacinio skundo pagrindas, nurodytas dėl sprendimo motyvo, kuris nebūtinas jo rezoliucinei daliai pagrįsti – Netinkamas pagrindas
(SESV 257 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnis)
2. Pareigūnų ieškiniai – Europos investicijų banko tarnautojai – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – EIB apeliacinio komiteto sprendimas dėl vertinimo, kuriame nėra nuspręsta dėl vertinimo ataskaitos – Įtraukimas
3. Europos Sąjungos teisė – Principai – Protingo termino laikymasis – Administracinė procedūra – Teismo procesas – Vertinimo kriterijai
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis; Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)
4. Pareigūnų ieškiniai – Europos investicijų banko tarnautojai – Dalykas – Nurodymas administracijai – Nepriimtinumas
5. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ikiteisminė procedūra – Neprivalomas pobūdis – Galimybė taikyti analogiją su ikiteismine procedūra, numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatuose – Nebuvimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)
6. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrojo Teismo vykdoma Tarnautojų teismo atsisakymo imtis proceso organizavimo ar tyrimo priemonių kontrolė – Apimtis
(SESV 256 straipsnio 2 dalis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 33 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Biret ir Cie prieš Tarybą, C‑94/02 P, Rink. p. I‑10565, 63 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
2. Europos investicijų banko apeliacinio komiteto sprendimas dėl vertinimo, kuriame nėra nuspręsta dėl vertinimo ataskaitos, o tik nutarta dėl, pirma, galimybės tęsti posėdį nebuvimo ir, antra, būtinybės pridėti šį sprendimą prie suinteresuotojo asmens bylos, iš principo yra jo nenaudai priimtas aktas. Tarnautojų teismas negali nepriimti sprendimo dėl to, ar, pirma, atsižvelgiant į reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes apeliacinio komiteto sprendimas vis dėlto yra ieškovo nenaudai priimtas aktas ir, antra, padarydamas šias išvadas minėtas komitetas laikėsi vertinimo procedūros gairėse nustatytų taisyklių. Toks esminis vertinimas reikalingas, nes priimdamas minėtas taisykles EIB apribojo naudojimąsi savo diskrecija ir jo darbuotojai gali tuo remtis Sąjungos teisme, atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, kaip antai vienodo požiūrio ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.
Savo sprendimu nutraukti ieškovo apeliacijos nagrinėjimą, kuriame galutinai nenuspręsta dėl esmės, apeliacinis komitetas atėmė iš ieškovo teisę į peržiūrą ir jį apkaltino, bent jau netiesiogiai, dėl procedūros trikdymo. Toks sprendimas akivaizdžiai yra ieškovo nenaudai priimtas aktas, o tai pateisina jo suinteresuotumą dėl šio akto panaikinimo. Be to, vien to, kad apeliacinis komitetas nusprendė pridėti minėtą sprendimą prie ieškovo asmens bylos, pakanka, kad būtų konstatuota, jog tai yra jo nenaudai priimtas aktas, dėl kurio panaikinimo ieškovas gali gauti naudos.
(žr. 40, 41 ir 44 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo McAuley prieš Tarybą, T‑165/01, Rink. VT p. I‑A‑193 ir II‑963, 44 punktas; 2005 m. kovo 1 d. Sprendimo Mausolf prieš Europolą, T‑258/03, Rink. VT p. I‑A‑45 ir II‑189, 25 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
Tarnautojų Teismo praktika: 2009 m. lapkričio 30 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, F‑55/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑469 ir II‑A‑1‑2529, 39, 54 ir paskesni punktai.
3. Jeigu procedūros trukmė nėra nustatyta Sąjungos teisės nuostatoje, termino, per kurį institucija priėmė ginčijamą aktą, protingumą reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybių visumą ir ypač į bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, jos sudėtingumą ir dalyvaujančių šalių elgesį. Taigi termino protingumas negali būti nustatytas remiantis abstrakčiai apibrėžta, tikslia viršutine riba, bet turi būti įvertintas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Be to, turint mintyje nuoseklumo reikalavimą, protingo termino sąvoką reikia taikyti lygiai taip pat, kai ji susijusi su ieškiniu ar prašymu, dėl kurių jokioje Sąjungos teisės nuostatoje nenumatytas terminas, per kurį šis ieškinys ar šis prašymas turi būti pateikti. Abiem atvejais Sąjungos teismas privalo atsižvelgti į bylos aplinkybes.
(žr. 49 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2013 m. vasario 28 d. Sprendimo dėl Sprendimo Arango Jaramillo ir kt. prieš EIB peržiūros, C‑334/12 RX-II, 25–46 punktai.
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 63 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. gruodžio 16 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑120/01 ir T‑300/01, Rink. VT p. I‑A‑365 ir II‑1671, 136 punktas; 2006 m. gegužės 16 d. Sprendimo Magone prieš Komisiją, T‑73/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑107 ir II‑A‑2‑485, 15 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
5. Tai, kad Europos investicijų banko personalo reglamente, kuriame apibrėžti administraciniai teisių gynimo būdai, skirtingai nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, nenumatyta privaloma ikiteisminė procedūra, neleidžia paprasčiausiai perkelti Pareigūnų tarnybos nuostatuose įtvirtintos ginčų nagrinėjimo tvarkos, net jeigu siekiant užtikrinti teisinį saugumą ji būtų taikoma lanksčiai, atsižvelgiant į netikrumą, susijusį su EIB personalo ieškinių priimtinumo sąlygomis. Nors minėto reglamento 41 straipsnyje daroma nuoroda į taikaus ginčų sprendimo procedūrą, jame iškart pažymima, kad tokia procedūra vykdoma nepriklausomai nuo Sąjungos teisme pareikšto ieškinio.
Šiuo atžvilgiu darytina išvada, kad EIB personalo reglamentas, ypač jo 41 straipsnis, yra vidinės EIB taisyklės, kurios iš principo išsamios ir kurių pobūdis ir ratio legis labai skiriasi nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų taisyklių, įskaitant jo 90 ir 91 straipsnius. Todėl dėl paties šių vidinių taisyklių egzistavimo draudžiama daryti griežtas analogijas su Pareigūnų tarnybos nuostatais. Taigi, sąlygų, reglamentuojančių neprivalomą vidinę taikaus ginčų sprendimo procedūrą, numatytą EIB personalo reglamento 41 straipsnyje, negalima aiškinti contra legem, kad ši procedūra taptų privaloma. Šiuo atžvilgiu minėtame 41 straipsnyje nėra spragų, kurias turėtų užpildyti kitos taisyklės, kad būtų įvykdyti iš viršesnių teisės principų kylantys reikalavimai.
(žr. 70–72 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: Minėto Sprendimo dėl Sprendimo Arango Jaramillo ir kt. prieš BEI peržiūros 39 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. vasario 23 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98, T‑208/98 ir T‑109/99, Rink. VT p. I‑A‑49 ir II‑185, 96–101 punktai; 2003 m. birželio 17 d. Sprendimo Seiller prieš EIB, T‑385/00, Rink. VT p. I‑A‑161 ir II‑801, 50–52, 65 ir 73 punktai.
Bendrojo Teismo praktika: 2012 m. balandžio 27 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑37/10 P, 76 ir 77 punktai.
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 81 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Erste Group Bank ir kt. prieš Komisiją, C‑125/07 P, C‑133/07 P, C‑135/07 P ir C‑137/07 P, Rink. p. I‑8681, 319 punktas; 2010 m. birželio 10 d. Nutarties Thomson Sales Europe prieš Komisiją, C‑498/09 P, neskelbiamos Rinkinyje, 138 punktas.