Byla T‑33/11

Peeters Landbouwmachines BV

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas — Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra — Žodinis Bendrijos prekių ženklas BIGAB — Absoliutus atmetimo pagrindas — Nesąžiningumo nebuvimas — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktas“

Sprendimo santrauka

Bendrijos prekių ženklas — Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas — Absoliutūs negaliojimo pagrindai — Prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu nesąžiningas pareiškėjas — Vertinimo kriterijai — Atsižvelgimas į visus registracijos paraiškos pateikimo momentu egzistavusius svarbius veiksnius

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktas)

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 52 straipsnio 1 dalies b punktą pareiškėjo nesąžiningumo buvimą reikia vertinti bendrai, atsižvelgiant į visus nagrinėjamam atvejui svarbius veiksnius, be kita ko, į:

– tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje tapačiai ar panašiai prekei naudoja tapatų ar panašų žymenį, kurį galima supainioti su prašomu įregistruoti žymeniu,

– pareiškėjo siekį užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį,

– trečiojo asmens žymens ir prašomo įregistruoti žymens teisinės apsaugos laipsnį.

Be to, siekis užkirsti kelią prekės pardavimui gali tam tikromis aplinkybėmis liudyti apie pareiškėjo nesąžiningumą. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai vėliau paaiškėja, jog pareiškėjas įregistravo žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą neketindamas jo naudoti, o tik siekdamas užkirsti kelią trečiajam asmeniui patekti į rinką.

Tokiu atveju trys nurodyti veiksniai yra tik aplinkybių, į kurias gali būti atsižvelgta siekiant nuspręsti, ar prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo buvo nesąžiningas, kai teikė paraišką, pavyzdžiai. Iš tiesų atliekant bendrą analizę pagal Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punktą gali būti atsižvelgta ir į ginčijamo žymens kilmę bei jo naudojimą jį sukūrus, taip pat – komercinę logiką, kuria vadovautasi pateikiant šio žymens registracijos kaip Bendrijos prekių ženklo paraišką.

Aplinkybė, jog pareiškėjas žino ar turi žinoti, kad trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje ilgą laiką tapačiai ar panašiai prekei naudoja tapatų ar panašų žymenį, kurį galima supainioti su prašomu įregistruoti žymeniu, savaime nėra pakankama įrodyti pareiškėjo nesąžiningumą. Todėl negalima atmesti, kad kai keli gamintojai rinkoje tapačioms ar panašioms prekėms naudoja tapačius ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimus supainioti panašius žymenis, pareiškėjas šio žymens įregistravimu siekia teisėto tikslo. Taip gali būti, be kita ko, tuo atveju, kai registracijos paraiškos pateikimo momentu pareiškėjas žino, kad trečioji įmonė naudoja prašomą įregistruoti prekių ženklą ir sudaro savo klientams įspūdį, kad ji oficialiai platina šiuo prekių ženklu žymimas prekes, nors nėra gavusi tam leidimo.

Prekių ženklo paraišką pateikusio asmens sąžiningumas negali būti ginčijamas remiantis vien aplinkybe, kad šis asmuo yra kitų prekių ženklų savininkas ir kad jis nesiėmė veiksmų jų įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklų.

Vertinant prekių ženklo paraišką pateikusio asmens nesąžiningumo buvimą galima atsižvelgti į žymens žinomumo laipsnį paraiškos, pateiktos siekiant įregistruoti jį kaip Bendrijos prekių ženklą, pateikimo momentu. Toks žinomumo laipsnis kaip tik galėtų pateisinti pareiškėjo suinteresuotumą užtikrinti savo žymeniui platesnę teisinę apsaugą.

(žr. 18–21, 27, 28, 30 punktus)