TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. vasario 11 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pašto paslaugos – Direktyva 97/67/EB – 12 straipsnis – Universaliųjų paslaugų teikėjas – Nuolaida už kiekį – Taikymas pašto siuntas surenkantiems tarpininkams – Pareiga nediskriminuoti“
Byloje C‑340/13
dėl Cour d’appel de Bruxelles (Belgija) 2013 m. birželio 12 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. birželio 21 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
bpost SA
prieš
Institut belge des services postaux et des télécommunications (IBPT)
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas, einantis antrosios kolegijos teisėjo pareigas, K. Lenaerts, teisėjai J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev ir J. L. da Cruz Vilaça (pranešėjas),
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorius V. Tourrès, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. birželio 11 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– bpost SA, atstovaujamos advokatų H. Gilliams, J. Bocken ir T. Baumé,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs, padedamos advokatų S. Depré ir P. Vernet,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir F. Gloaguen,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato P. Gentili,
– Švedijos vyriausybės, atstovaujamos E. Karlsson ir A. Falk,
– Europos Komisijos, atstovaujamos H. Tserepa-Lacombe ir F.W. Bulst,
susipažinęs su 2014 m. spalio 16 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 71), iš dalies pakeistos 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB (OL L 52, p. 3; toliau – Direktyva 97/67), 12 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bpost SA (toliau – bpost), universaliųjų paslaugų teikėjos Belgijoje, ir Belgijos pašto ir telekomunikacijų paslaugų instituto (Institut belge des services postaux et des télécommunications; toliau – IBPT) ginčą dėl pastarojo sprendimo skirti bpost baudą už nediskriminavimo principo pažeidimą taikant sutartinius tarifus 2010 m.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2002/39/EB (OL L 176, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 316) ir 2008/6, Direktyva 97/67 tęsiamas laipsniškas pašto paslaugų rinkos liberalizavimas, pradėtas 1998 m.
4 Direktyvos 97/67 8 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:
„kadangi yra būtinos priemonės, kuriomis siekiama garantuoti laipsnišką ir kontroliuojamą rinkos liberalizavimą bei tinkamą jos balansą, kad Bendrijos mastu pašto sektoriuje būtų garantuotas laisvas paslaugų teikimas ir toks laisvas paslaugų teikimas būtų universaliųjų paslaugų teikėjų įpareigojimu ir teise.“
5 Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:
„Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos:
1) pašto paslaugos: paslaugos, kurias sudaro pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir skirstymas;
<…>
16) siuntėjas: tai fizinis arba juridinis asmuo, kuris pateikia siųsti pašto siuntas;
<…>“
6 Minėtos direktyvos 12 straipsnis suformuluotas taip:
„Valstybės narės imasi priemonių, užtikrinančių, kad kiekvienos paslaugos, sudarančios dalį universaliųjų paslaugų, tarifai atitiktų šiuos principus:
– kainos privalo būti prieinamos ir tokios, kad visi naudotojai, neatsižvelgiant į jų geografinę buvimo vietą ir atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas, galėtų naudotis teikiamomis paslaugomis. Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti nemokamų pašto paslaugų teikimą akliesiems ir silpnaregiams,
– kainos privalo būti orientuotos į sąnaudas ir skatinti veiksmingą universaliųjų paslaugų teikimą. Kai tai būtina dėl su visuomenės interesais susijusių priežasčių, valstybės narės gali nuspręsti taikyti vienodą tarifą vidaus ir (ar) tarptautinėms pašto paslaugoms, teikiamoms pagal vienetinį tarifą, taip pat kitoms pašto siuntoms,
– vienodo tarifo taikymas neatima iš universaliųjų paslaugų teikėjo (-ų) teisės sudaryti su naudotojais individualias sutartis dėl kainų,
– tarifai privalo būti skaidrūs ir nediskriminaciniai,
– taikydami specialius tarifus, pavyzdžiui, paslaugoms verslo klientams, didelių kiekių siuntėjams ir tiems, kurie surenka įvairių naudotojų paštą, šiems tarifams ir su jais susijusioms sąlygoms universaliųjų paslaugų teikėjai turi taikyti skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Tarifai ir su jais susijusios sąlygos vienodai taikomi tarp skirtingų trečiųjų šalių bei tarp trečiųjų šalių ir universaliųjų paslaugų teikėjų, teikiančių lygiavertes paslaugas. Tokiais tarifais taip pat gali naudotis naudotojai, ypač individualūs naudotojai bei mažos ir vidutinės įmonės, siunčiantys paštą panašiomis sąlygomis.“
7 Pagal Direktyvos 2008/6 2 straipsnį valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą.
Belgijos teisė
8 Direktyvos 97/67 12 straipsnis, iš dalies pakeistas Direktyva 2002/39, buvo perkeltas į Belgijos teisę 1991 m. kovo 21 d. Įstatymo dėl kai kurių valstybės ekonominių įmonių reformos (Moniteur belge, 1991 m. kovo 27 d., p. 6155), iš dalies pakeisto 2002 m. spalio 7 d. Karaliaus nutarimu (Moniteur belge, 2002 m. spalio 25 d., p. 49053) ir 2010 m. gruodžio 13 d. įstatymu (Moniteur belge, 2010 m. gruodžio 31 d., p. 83267), 144b straipsniu.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
9 Belgijoje bpost yra ilgą laiką veikianti pašto paslaugų teikėja, iš esmės atsakinga už pašto siuntų skirstymą, jį apima, be kita ko, surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas adresatams.
10 Bpost pašto paskirstymo paslaugas siūlo ne tik plačiajai visuomenei, bet ir dviem konkrečioms klientų kategorijoms, t. y. didelio kiekio pašto siuntų siuntėjams (toliau – siuntėjai) ir tarpininkams.
11 Siuntėjai yra galutiniai pašto siuntų paskirstymo vartotojai. Jie apibrėžia pranešimą, kuris yra siuntos objektas ir dėl kurio pateiktas pašto siuntos prašymas. Tarpininkai savo ruožtu teikia siuntėjams pašto surinkimo paslaugas prieš teikiant pašto siuntų paskirstymo paslaugas. Į šias paslaugas gali įeiti pašto siuntų paruošimas prieš jas perduodant bpost (rūšiavimas, spausdinimas, pakavimas, ženklinimas, adreso nurodymas ir pašto antspaudo uždėjimas) ir siuntų pristatymas (surinkimas iš siuntėjų, rūšiavimas ir pašto siuntų pakavimas pašto maišuose, transportavimas ir pristatymas į vietoves, nurodytas pašto operatoriaus).
12 Bpost taiko skirtingų rūšių tarifus, tarp jų yra sutartiniai specialūs tarifai, palyginti su plačiosios visuomenės mokamais standartiniais tarifais. Šie specialūs tarifai nustatyti bpost ir atitinkamų klientų sutartyje; joje gali būti numatyta nuolaida, taikoma tam tikriems klientams, sukuriantiems atitinkamą apyvartą operatoriui. Dažniausios sutartinės nuolaidos yra už kiekį, atsižvelgiant į pašto siuntų kiekį per referencinį laikotarpį, ir veiklos nuolaidos, kurios taikomos tam tikroms paskirstymo operacijoms ir yra atlygis bpost išvengus sąnaudų.
13 IBPT yra nacionalinė reguliavimo institucija pašto paslaugų sektoriuje remiantis Direktyva 97/67.
14 2010 m. bpost informavo IBPT apie pakeistą savo nuolaidų sistemą taikant sutartinius tarifus už adresuotos reklamos paskirstymą ir administracines siuntas. Šios pašto siuntos sudarė apytiksliai 20 % bpost apyvartos pašto sektoriuje.
15 Ši nauja nuolaidų sistema apėmė nuolaidą už kiekį, apskaičiuojamą remiantis pristatytų pašto siuntų kiekiu ir taikomą tiek siuntėjams, tiek tarpininkams. Tačiau pastariesiems suteikta nuolaida buvo skaičiuojama remiantis ne visu pašto siuntų kiekiu iš visų siuntėjų, kuriems jie teikė savo paslaugas, bet pašto siuntų kiekiu, tenkančiu individualiai kiekvienam klientui (toliau – nuolaida už kiekį vienam siuntėjui).
16 Be nuolaidos už kiekį, vienam siuntėjui naujoje sistemoje nustatyta nuolaida už veiklą „Indirect Channel Rebate“. Ši nuolaida atitinka atlyginimą už sąnaudas, kurių išvengė bpost dėl to, kad tarpininkai perėmė tam tikras operacijas, priskirtinas prie pašto siuntų paskirstymo paslaugos.
17 2011 m. liepos 20 d. sprendimu IBPT nusprendė, kad bpost, be kita ko, pažeidė pareigą nediskriminuoti tiek, kiek tai susiję su sutartiniams tarifams taikoma nuolaida už kiekį 2010 m.
18 Šiame sprendime IBPT kaltino bpost tuo, kad ši netaikė tarpininkams didesnių nuolaidų už pristatytų siuntų kiekį, nors jie pristatė siuntų kiekį, panašų į didžiausių siuntėjų pristatytąjį. Todėl pagal šią sistemą buvo diskriminuojami tarpininkai.
19 2011 m. rugsėjo 23 d. bpost paprašė Cour d’appel de Bruxelles panaikinti IBPT sprendimą.
20 Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl Direktyvos 97/67 12 straipsnio penktos įtraukos apimties ir dėl aiškinimo, kurį Teisingumo Teismas pateikė dėl šios nuostatos Sprendime Deutsche Post ir kt. (C‑287/06 à C‑292/06, EU:C:2008:141).
21 Pripažinus, kad nepanašu, jog Direktyvos 97/67 12 straipsnio penktos įtraukos apimtis pasikeitė ją iš dalies pakeitus Direktyva 2008/6, šiam teismui kyla abejonių dėl klausimo ar ši nuostata taikoma ir nuolaidai už veiklą, ir nuolaidai už kiekį, ar, priešingai, į jos taikymo sritį nepatenka nuolaida už kiekį.
22 Šiomis aplinkybėmis Cour d’appel de Bruxelles nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos 97/67 <...> 12 straipsnio penktą įtrauką reikia aiškinti taip, kad joje įtvirtinta pareiga nediskriminuoti, visų pirma universaliųjų paslaugų teikėjo ir tarpininkų santykiuose dėl šio teikėjo taikomų veiklos nuolaidų, nors išimtinai kiekio nuolaidoms toliau taikoma [šios direktyvos] 12 straipsnio ketvirta įtrauka?
2. Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar išimtinai kiekio nuolaidų sistema neprieštarauja [minėtos direktyvos] 12 straipsnio ketvirtoje įtraukoje įtvirtintai nediskriminavimo pareigai, jei nustatytas kainų skirtumas yra pagrįstas objektyviu kriterijumi, atsižvelgiant į atitinkamą geografinę ir paslaugų rinką, ir joms nėra būdingas išstūmimo poveikis arba lojalumo skatinimas?
3. Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar tarpininkui suteikta kiekio nuolaida pažeidžia [tos pačios direktyvos] 12 straipsnio penktoje įtraukoje įtvirtintą nediskriminavimo principą, jeigu jos dydis sutampa ne su tokį patį siuntų skaičių pateikiančiam siuntėjui suteikiamos nuolaidos dydžiu, bet su visų nuolaidų, suteikiamų visiems siuntėjams, dydžiu, apskaičiuojamu pagal kiekvieno iš šių siuntėjų, kurių siuntas šis tarpininkas surinko, siuntų skaičių?“
Dėl prejudicinių klausimų
23 Visų pirma reikia pažymėti, kad pagrindinė byla susijusi su bpost pateiktu ieškiniu dėl IBPT sprendimo, kuriuo jai skiriama bauda už nediskriminavimo principo pažeidimą dėl nuolaidos už kiekį vienam siuntėjui nustatymo, panaikinimo.
24 Klausimas, ar ši nuolaida patenka į Direktyvos 97/67 12 straipsnio ketvirtos įtraukos taikymo sritį, ar veikiau į to paties straipsnio penktos įtraukos taikymo sritį, nėra lemiamas tikrinant sprendimo teisėtumą, kurį privalo atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
25 Iš tiesų, iš Direktyvos 97/67 12 straipsnio matyti, kad tarifais už kiekvieną paslaugą, kuri priskirtina prie universaliosios paslaugos, turi būti laikomasi, be kita ko, nediskriminavimo principo tiek dėl „tarifų“ (ketvirta įtrauka), tiek dėl „specialiųjų tarifų“ (penkta įtrauka).
26 Iš to išplaukia, kad tariamai diskriminuojamojo pobūdžio nuolaidų už kiekį, taikytų bpost 2010 m., vertinimas neturi įtakos tam, kad ši nuolaida priskirtina prie Direktyvos 97/67 12 straipsnio ketvirtos, o ne penktos įtraukos, arba priešingai.
27 Atliekant šį vertinimą reikia tik patikrinti, ar remiantis nagrinėjama praktika laikomasi nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią vienodo požiūrio principu, kuris yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jeigu toks vertinimas nėra objektyviai pateisinamas (Sprendimo Ruckdeschel ir kt., 117/76 ir 16/77, EU:C:1977:160, 7 punktas ir Sprendimo Almer Beheer ir Daedalus Holding, C‑441/12, EU:C:2014:2226, 47 punktas).
28 Esant šioms sąlygoms, kartu vertinamus prejudicinius klausimus reikia suprasti taip, kad jais iš esmės teiraujamasi, ar Direktyvos 97/67 12 straipsnyje numatytas pašto paslaugų tarifų nediskriminavimo principas turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nuolaidos už kiekį siuntėjui sistemą, nagrinėjamą pagrindinėje byloje.
29 Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad nuolaidos už kiekį yra taikymas mažesnio tarifo, kurio dydis priklauso nuo pašto siuntų kiekio, susidariusio per referencinį laikotarpį.
30 bpost teigimu, nuolaidos už kiekį siuntėjui buvo 2010 m. nustatyti sutartiniai tarifai, siekiant nutraukti praktiką, kai tam tikri tarpininkai tik surenka pašto siuntas iš kelių siuntėjų tam, kad pasinaudotų didesne nuolaida už kiekį be jokios papildomos veiklos.
31 Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 18 punkte, iš 2011 m. liepos 20 d. IBPT sprendimo išplaukia, kad ši institucija manė, jog nuolaida už kiekį siuntėjui lemia diskriminaciją tarp, viena vertus, didelių siuntėjų, kurie gali gauti didesnę nuolaidą už pašto siuntų, perduotų bpost, kiekį ir, kita vertus, tarpininkų, kurie perduoda panašų pašto siuntų kiekį surinkę jas iš įvairių įmonių ar administravimo institucijų.
32 Neginčijama: kadangi nuolaidos už kiekį apskaičiuojamos remiantis kiekvieno siuntėjo individualia apyvarta, siuntėjas, kuris perduoda bpost didelį kiekį siuntų, gauna didesnę nuolaidą nei tarpininkas, pateikęs panašų iš kelių siuntėjų surinktų pašto siuntų kiekį.
33 Nors tiesa, kad toks teiginys leidžia daryti išvadą, jog nuolaida už kiekį siuntėjui lemia skirtingą siuntėjų ir tarpininkų vertinimą, vis dėlto, remiantis šio sprendimo 27 punkte priminta Teisingumo Teismo praktika, šis skirtingas vertinimas gali būti diskriminacija, draudžiama pagal Direktyvos 97/67 12 straipsnį, tik jei, viena vertus, pašto siuntų paskirstymo rinkoje siuntėjų ir tarpininkų situacija yra panaši ir, kita vertus, joks teisėtas tikslas negali pateisinti minėto skirtingo vertinimo.
34 Siekiant nustatyti pagrindą, kuriuo remiantis turi būti palygintos atitinkamai siuntėjų ir tarpininkų situacijos, reikia atsižvelgti į tai, kad bpost įtvirtinta sistema 2010 m. apima nuolaidą už kiekį ir nuolaidą už veiklą.
35 Siekiant konstatuoti galimą tarpininkų diskriminaciją suteikiant nuolaidą už kiekį siuntėjui, reikia siuntėjų situaciją palyginti su tarpininkų situacija, kai pastarieji tik surenka pašto siuntas iš tam tikro skaičiaus siuntėjų ir jiems išrašo sąskaitas už pašto siuntų paskirstymo paslaugą, teikiamą bpost, taip atsiribodami nuo grupavimo pagal adresatą paslaugų, kurios jiems leidžia pasinaudoti nuolaida už veiklą.
36 Savo pastabose bpost ir Prancūzijos vyriausybė pažymi, kad nuolaidos už kiekį tikslas yra skatinti paklausą pašto paslaugų srityje, kuri šiuo metu susiduria su didėjančia konkuruojančių siuntimo būdų, būtent elektroniniu paštu, pasiūla.
37 Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad siuntėjai yra vieninteliai didinantys tokią paklausą, nes jie „pateikia siųsti pašto siuntas“, kaip tai patikslinta apibrėžiant „siuntėjo“ sąvoką, pateiktą Direktyvos 97/67 2 straipsnio 16 punkte.
38 Tačiau tarpininkų bpost perduotos pašto siuntos, kurios prieš tai surenkamos iš skirtingų siuntėjų, negali padidinti bendro pašto siuntų kiekio bpost naudai. Iš to išplaukia, kad tik jei šie tarpininkai patys yra siuntėjai, vykdydami veiklą jie savaime neprisideda prie padidėjusio bpost perduoto pašto siuntų kiekio.
39 Be to, taikant nuolaidų už kiekį sistemą, galiojusią iki 2010 m., pagal kurią nuolaida tarpininkui buvo skaičiuojama remiantis bendru pašto siuntų iš visų siuntėjų, kuriems jis teikia savo paslaugas, kiekiu, gali būti pažeistas tikslas didinti pašto paslaugų paklausą.
40 Iš tiesų, kaip savo išvados 69 ir 72 punktuose nurodė generalinė advokatė, siuntėjas, kuris nesiunčia pakankamai pašto siuntų, kad galėtų pasinaudoti nuolaida už kiekį, negaus jokios nuolaidos už kiekį siuntėjui, nepaisant to, ar jis nuspręs pats perduoti šias pašto siuntas bpost, ar patikės šią užduotį tarpininkui. Tačiau pagal nuolaidų už kiekį sistemą, buvusią iki 2010 m., šis siuntėjas galėdavo netiesiogiai gauti tokią nuolaidą už tą patį pašto siuntų kiekį, jei nuspręsdavo pasinaudoti tarpininko paslaugomis, nes jo pašto siuntų kiekis būdavo sukaupiamas kartu su kitais siuntėjais, kurie naudojosi to paties tarpininko paslaugomis.
41 Pastaruoju atveju nagrinėjamas siuntėjas netiesiogiai gaus nuolaidą nepadidinęs savo pašto siuntų kiekio, o tai neskatina jo siųsti daugiau pašto siuntų. Tokia situacija, kuri akivaizdžiai prieštarauja bpost siekiamam tikslui nustatant nuolaidų už kiekį sistemą, gali lemti tai, kad operatorius apribos ar net panaikins šią sistemą, kad išsaugotų savo finansinį stabilumą. Šis sprendimas savo ruožtu turėtų neigiamą įtaką pašto paslaugų paklausai apskritai, todėl ir bpost finansiniam stabilumui.
42 Žinoma, Sprendime Deutsche Post ir kt. (EU:C:2008:141, 44 punktas) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 97/67 12 straipsnis draudžia nesuteikti įmonėms, surenkančioms įvairių siuntėjų pašto siuntas, teisės pasinaudoti specialiais tarifais, kuriuos nacionalinis universaliųjų pašto paslaugų teikėjas taiko patiems siuntėjams.
43 Atsižvelgdamas į samprotavimus, kuriais grindžiamas šis sprendimas, Teisingumo Teismas atmetė Deutsche Post AG ir Vokietijos vyriausybės argumentą, kad dėl tarpininkų galimybės pasinaudoti tam tikra nuolaida kyla grėsmė Deutsche Post AG finansiniam stabilumui (Sprendimo Deutsche Post ir kt., EU:C:2008:141, 36 punktas).
44 Tačiau, priešingai, nei tvirtina Belgijos, Italijos ir Švedijos vyriausybės bei Europos Komisija, ši teismo praktika netaikytina pagrindinei bylai.
45 Iš tiesų byla, kurioje priimtas Sprendimas Deutsche Post ir kt. (EU:C:2008:141), buvo susijusi ne su nuolaidomis už kiekį, bet su veiklos nuolaidomis. Šiuo aspektu Teisingumo Teismas to sprendimo 37 punkte nurodė: kadangi specialieji tarifai, kuriais atsižvelgiama į sąnaudas, kurių išvengta, palyginti su standartinėmis paslaugomis, gali būti suprantami taip, kad jie nuo įprastų tarifų skiriasi tik tuo, kad iš jų atimamos išlaidos, kurių iš tiesų buvo išvengta, šių tarifų taikymas tarpininkams neturi įtakos Deutsche Post AG, veikiančios kaip universaliųjų pašto paslaugų teikėja, finansiniam stabilumui.
46 Remdamasis tuo Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad jei paaiškėtų, jog šiuo metu tik Deutsche Post AG verslo klientams taikomų nuolaidų suteikimas tarpininkams reikštų, kad pastarieji gautų per dideles nuolaidas, palyginti su sąnaudomis, kurių galima išvengti, ši bendrovė teisėtai galėtų sumažinti šias nuolaidas visiems jas gaunantiems asmenims (Sprendimo Deutsche Post ir kt., EU:C:2008:141, 38 punktas).
47 Taigi, nors siuntėjų ir tarpininkų situacija galėjo būti panaši, kiek tai susiję su nuolaidomis už veiklą, kaip tai išplaukia iš Sprendimo Deutsche Post ir kt. (EU:C:2008:141), taip nebūtinai yra nuolaidų už kiekį, nagrinėjamų pagrindinėje byloje, atveju. Iš tiesų nuolaidos už kiekį skatina siuntėjus perduoti daugiau pašto siuntų bpost, taip leidžiant pastarajai sumažinti sąnaudas masto ekonomijos pagrindu. Tačiau, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 38 punkte, tarpininkų vykdoma veikla neprisidedama prie padidėjusio pašto siuntų bpost kiekio, todėl ir prie pastarosios sąnaudų sumažinimo.
48 Iš prieš tai nurodytų samprotavimų išplaukia, kad siuntėjų ir tarpininkų situacija nėra panaši atsižvelgiant į nuolaidų už kiekį siuntėjui sistemos siekiamą tikslą, t. y. skatinti paklausą pašto paslaugų srityje, nes tik siuntėjai gali būti paskatinti šios sistemos padidinti savo bpost skirtų pašto siuntų kiekį, o kartu ir šio operatoriaus apyvartą. Todėl skirtingas šių dviejų kategorijų klientų vertinimas dėl nuolaidų už kiekį siuntėjui sistemos taikymo nėra pagal Direktyvos 97/67 12 straipsnį draudžiama diskriminacija.
49 Todėl į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 97/67 12 straipsnyje numatytas pašto paslaugų tarifų nediskriminavimo principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama nuolaidos už kiekį siuntėjui sistema, nagrinėjama pagrindinėje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo, iš dalies pakeistos 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB, 12 straipsnyje numatytas pašto paslaugų tarifų nediskriminavimo principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama nuolaidos už kiekį siuntėjui sistema, nagrinėjama pagrindinėje byloje.
Parašai.