BENDROJO TEISMO (pirmoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. balandžio 10 d.(*)

„Dempingas – Indijos kilmės kaliojo ketaus vamzdžių ir vamzdelių importas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/388 – Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 (pakeistas Reglamentu (ES) 2016/1036) – Dempingo skirtumas – Eksporto kainos nustatymas – Ryšys tarp eksportuotojo ir importuotojo – Patikima eksporto kaina – Eksporto kainos apskaičiavimas – Pagrįsta pardavimo išlaidų, administracinių sąnaudų ir kitų bendrųjų išlaidų marža – Pagrįsta pelno marža – Žala Sąjungos pramonei – Priverstinio kainos mažinimo ir žalos skirtumo skaičiavimas – Priežastinis ryšys – Susipažinimas su konfidencialiais antidempingo tyrimo duomenimis – Teisė į gynybą“

Byloje T‑301/16

Jindal Saw Ltd, įsteigta Naujajame Delyje (Indija),

Jindal Saw Italia SpA, įsteigta Trieste (Italija),

atstovaujamos advokatų R. Antonini ir E. Monard,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą J.‑F. Brakeland ir G. Luengo,

atsakovę,

palaikomą

Saint‑Gobain Pam, įsteigtos Pont a Musone (Prancūzija), atstovaujamos advokatų O. Prost, A. Coelho Dias ir C. Bouvarel,

įstojusios į bylą šalies,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2016 m. kovo 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/388, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (OL L 73, 2016, p. 53), kiek jis susijęs su ieškovėmis,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai V. Valančius, P. Nihoul, J. Svenningsen (pranešėjas) ir U. Öberg,

posėdžio sekretorius P. Cullen, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. liepos 3 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovės Jindal Saw Ltd, pagal Indijos teisę įsteigta privati bendrovė, ir Jindal Saw Italia SpA, Jindal Saw priklausanti Italijos bendrovė, gamina ir parduoda, be kita ko, kaliojo ketaus vamzdžius ir vamzdelis, skirtus Indijos rinkai ir eksportui. Šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu trys susijusios bendrovės, t. y. be Jindal Saw Italia, taip pat Jindal Saw España SL ir Jindal Saw Pipeline Solutions, UK (vadinamoji Jindal Saw UK) (toliau kartu – Jindal Saw pardavimo subjektai), pardavinėjo Jindal Saw prekes Europos Sąjungoje.

2        2014 m. lapkričio 10 d. Saint‑Gobain Pam, Saint‑Gobain Pam Deutschland GmbH ir Saint‑Gobain Pam España S.A., remdamosi 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51), su pakeitimais, padarytais 2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 37/2014 (OL L 18, 2014, p. 1) (toliau – pagrindinis reglamentas) (pakeistas 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21)), Europos Komisijai pateikė skundą pagal Reglamento Nr. 1225/2009 5 straipsnį, kad ši pradėtų antidempingo tyrimą dėl Indijos kilmės kaliojo ketaus vamzdžių ir vamzdelių importo.

3        2014 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (OL C 461, 2014, p. 35) Komisija pradėjo aptariamo importo antidempingo tyrimą (toliau – antidempingo procedūra).

4        Lygiagrečiai 2015 m. sausio 26 d. Saint‑Gobain Pam, Saint‑Gobain Pam Deutschland ir Saint‑Gobain Pam España, remdamosi 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 188, 2009, p. 93) su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 37/2014 (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) (pakeistas 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 55)), Europos Komisijai pateikė skundą pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį, kad ši taip pat pradėtų aptariamo importo antisubsidijų tyrimą.

5        2015 m. kovo 11 d. Oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (OL C 83, 2015, p. 4) Komisija pradėjo aptariamo importo antisubsidijų tyrimą (toliau – antisubsidijų procedūra).

6        2015 m. birželio 24 d. Jindal Saw pateikė Komisijai pastabas dėl tam tikrų dempingo analizės, Sąjungos pramonei padarytos žalos ir Sąjungos intereso aspektų. Šios pastabos apima ir antidempingo, ir antisubsidijų procedūrą.

7        2015 m. rugsėjo 18 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/1559, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (OL L 244, 2015, p. 25, toliau – laikinasis reglamentas). Nagrinėjamas produktas šiame reglamente buvo apibrėžtas kaip Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiai ir vamzdeliai.

8        2015 m. spalio 23 d. Jindal Saw pateikė pastabas dėl laikinosios informacijos antidempingo procedūroje ir tuo pat metu paprašė Komisijos surengti klausymą.

9        2015 m. lapkričio 20 d. buvo surengtas susitikimas. 2015 m. lapkričio 24 d. Jindal Saw nusiuntė Komisijai elektroninį laišką, kuriame patvirtino tam tikrus tame susitikime aptartus duomenis, be kita ko susijusius su aptariamo produkto apibrėžtimi ir priverstinio kainos sumažinimo apskaičiavimu, o 2015 m. lapkričio 27 d. ji Komisijai pateikė pastabas po minėto susitikimo dėl antidempingo procedūros. 2015 m. gruodžio 9 d. ji pateikė Komisijai tam tikrų pastabų dėl antidempingo ir antisubsidijų procedūrų, būtent kiek tai susiję, pirma, su geležies rūdai taikomo eksporto mokesčio pripažinimo subsidija, antra, su žala, trečia, su nagrinėjamo produkto naudotojų pateiktais atsakymais į klausimynus ir, ketvirta, su aptariamo produkto apibrėžties netaikymu vamzdžiams, kurie nepadengti nei iš vidaus, nei iš išorės.

10      2015 m. gruodžio 22 d. Komisija informavo Jindal Saw apie faktus ir pagrindinius argumentus, kurių pagrindu numatoma nustatyti galutinį antidempingo muitą aptariamo produkto importui (toliau – galutinė informacija), ir apie pagrindinius argumentus, kurių pagrindu numatoma nustatyti galutinį kompensacinį muitą tų pačių produktų importui. Prieš pateikdama komentarus, 2016 m. sausio 12 d. elektroniniu laišku Jindal Saw paprašė papildyti informaciją dėl keturių konkrečių aspektų.

11      2016 m. sausio 20 d. Jindal Saw pateikė komentarus apie galutinę informaciją, kiek tai susiję su antidempingo ir antisubsidijų procedūromis.

12      2016 m. sausio 26 d. Komisija nusiuntė Jindal Saw pranešimą apie papildomą galutinę informaciją, susijusią su padarytomis tam tikrų duomenų, naudojamų apskaičiuojant dempingo skirtumą, skaičiavimo korekcijomis per antidempingo procedūrą. Terminas komentarams pateikti baigėsi 2016 m. sausio 28 d.

13      2016 m. sausio 28 d. Jindal Saw dalyvavo Komisijos organizuotame susitikime. Šiame susitikime buvo kalbama būtent apie išvadas dėl subsidijos, kurią sudarė geležies rūdai taikomas eksporto mokestis ir dvilypė geležies rūdos vežimo geležinkeliais politika, apie su visų subsidijų priemonėmis susijusius skaičiavimus, padarytą žalą Sąjungos pramonei ir dempingą. Tą pačią dieną Komisija nusiuntė raštą Jindal Saw ir ją informavo apie padarytus tam tikrus žalos Sąjungos pramonei indikatorių skaičiavimo pataisymus per antidempingo ir antisubsidijų procedūras. Terminas komentarams pateikti baigėsi 2016 m. vasario 1 d.

14      2016 m. vasario 1 d. Jindal Saw nusiuntė Komisijai du elektroninius laiškus, kuriuose pateikė komentarus, susijusius, pirma, su padarytais tam tikrų žalos Sąjungos pramonei indikatorių pataisymais ir, antra, su 2016 m. sausio 28 d. susitikimu. Šiuose elektroniniuose laiškuose taip pat pateikta įvairių prašymų suteikti informacijos.

15      Pasibaigus antidempingo ir antisubsidijų procedūroms, Komisija priėmė atitinkamai 2016 m. kovo 17 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/388, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (OL L 73, 2016, p. 53, toliau – ginčijamas reglamentas), ir 2016 m. kovo 17 d. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/387, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams (OL L 73, 2016, p. 1), dėl pastarojo reglamento pareikštas ieškinys dėl panaikinimo byloje Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑300/16).

16      Ginčijamame reglamente nagrinėjamas produktas buvo galutinai apibrėžtas kaip „Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiai ir vamzdeliai <…>, išskyrus kaliojo ketaus vamzdžius be padengimo iš vidaus ir iš išorės <…>, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7303 00 10 ir ex 7303 00 90“ (toliau – aptariamas produktas).

 Procesas ir šalių reikalavimai

17      2016 m. birželio 13 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu ieškovės pareiškė šį ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį, dublikas ir triplikas buvo pateikti 2016 m. rugsėjo 27 d. ir lapkričio 21 d. ir 2017 m. sausio 26 d.

18      Pasikeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėčiai, byla buvo paskirta naujam pirmosios kolegijos teisėjui pranešėjui.

19      2016 m. lapkričio 11 ir 21 d. ir 2017 m. vasario 14 d. ieškovės pateikė prašymus užtikrinti ieškinyje, dublike ir triplike esančios tam tikros informacijos konfidencialumą.

20      2016 m. spalio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu raštu Saint‑Gobain Pam paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Komisijos reikalavimų. 2017 m. sausio 19 d. nutartimi Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas patenkino šį prašymą.

21      2017 m. kovo 6 d. įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė įstojimo į bylą paaiškinimą. Komisija ir ieškovės pastabas dėl šio paaiškinimo pateikė 2017 m. kovo 24 d. ir balandžio 19 d.

22      2017 m. liepos 20 d. Bendrasis Teismas, remdamasis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu ir atsižvelgdamas į šio reglamento 103 straipsnio 1 dalies taikymą, nurodė Komisijai pateikti reikiamus konfidencialius duomenis, kad būtų galima patikrinti tam tikrų atsiliepime į ieškinį pateiktų paaiškinimų dėl ginčijamo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje nurodytos korektūros klaidos įtakos (toliau – korektūros klaida) tikrumą.

23      2017 m. rugpjūčio 10 d. Komisija pateikė Bendrojo Teismo priimtoje tyrimo priemonėje nurodytus suskaitmenintus duomenis.

24      Sprendimu (apie jį šalims pranešta 2017 m. rugsėjo 14 d.) ieškovėms atstovaujantys advokatai buvo pakviesti, taikant proceso organizavimo priemonę, susipažinti tam tikromis sąlygomis su tais duomenimis Bendrojo Teismo kanceliarijos patalpose. Susipažinimas su tais duomenimis vyko 2017 m. rugsėjo 26 ir 27 d.

25      Ieškovių advokatams susipažinus su aptariamais duomenims, 2017 m. spalio 18 d. jos pateikė pastabas (toliau – 2017 m. spalio 18 d. pastabos). Tą pačią dieną jos pateikė prašymą užtikrinti tam tikrų duomenų konfidencialumą įstojusios į bylą šalies atžvilgiu.

26      2017 m. lapkričio 14 d. Komisija pateikė prašymą užtikrinti tam tikrų 2017 m. spalio 18 d. pastabose esančių duomenų konfidencialumą į bylą įstojusios šalies atžvilgiu.

27      2017 m. lapkričio 22 d. Komisija pateikė pastabas dėl 2017 m. spalio 18 d. pastabų.

28      2017 m. gruodžio 15 d. į bylą įstojusi šalis pateikė pastabas dėl 2017 m. spalio 18 d. pastabų ir dėl Komisijos pastabų.

29      2018 m. balandžio 27 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones, paprašė pagrindinių bylos šalių atsakyti į įvairius klausimus ir pateikti tam tikrus dokumentus. Šalys šį prašymą įvykdė per nustatytus terminus. Jos turėjo galimybę pateikti pastabas dėl savo atsakymų ir tai taip pat padarė per nustatytą terminą.

30      2018 m. birželio 25 d., kai Komisija pateikė atsakymus, Bendrasis Teismas pritaikė naują proceso organizavimo priemonę ir paprašė jos pateikti pataisytą dempingo skirtumo skaičiavimą, atsižvelgiant į jos pripažintą klaidą.

31      Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis su jomis susijęs,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

32      Įstojusios į bylą šalies palaikoma Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

33      Per 2018 m. liepos 3 d. posėdį išklausytos šalių nuomonės žodžiu ir atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.

 Dėl teisės

 Dėl 2017 m. spalio 18 d. pastabų priimtinumo

34      2017 m. spalio 18 d. pastabas ieškovės pateikė toliau nurodytomis aplinkybėmis.

35      Administracinės procedūros galutiniame etape Komisija informavo suinteresuotąsias šalis apie padarytą korektūros klaidą. Su tam tikrais žalos Sąjungos pramonei rodikliais susijusi klaida padaryta, nes tam tikra Sąjungos pramonės pardavimo eksportui dalis buvo priskirta pardavimui Sąjungoje. Todėl Komisija ištaisė Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje duomenis ir peržiūrėjo kitų rodiklių duomenis, kuriems įtakos turėjo ši korektūros klaida.

36      Ieškinyje ieškovės teigė, kad Komisija neatliko visų pataisymų, kuriuos reikėjo atlikti dėl korektūros klaidos.

37      Atsiliepime į ieškinį Komisija išsamiai nurodė, kad korektūros klaida padaryta perrašant tam tikrus skaičius, buvusius naudojant elektroninę skaičiuoklę parengtame kompiuteriniame skaičiavimo lape, pridėtame prie atsakymų į Sąjungos gamintojo klausimyną, ir kad ši klaida neturėjo įtakos kitiems rodikliams, nei ištaisytieji, nes kiti rodikliai buvo nustatyti atskiruose kompiuteriniuose skaičiavimo lapuose.

38      Pasak Komisijos, vieninteliai žalos rodikliai, kuriems padaryta įtaka ir kurie buvo pataisyti, yra tie, kuriems į šį konkretų skaičiavimo lapą integruotose skaičiavimo formulėse buvo sukurti automatiniai ryšiai su duomenimis, kuriuose padaryta korektūros klaida.

39      Komisija pasiūlė aptariamus duomenis, kurie yra konfidencialūs, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, pateikti Bendrajam Teismui, jeigu bus taikomas procedūros reglamento 103 straipsnis, kad ieškovės galėtų patikrinti šio sprendimo 37 ir 38 punktuose išdėstytų paaiškinimų pagrįstumą.

40      Bendrajam Teismui priėmus tyrimo priemonę, Komisija pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai USB atmintuką su duomenimis, kuriuos prašyta pateikti. Kartu su ta tyrimo priemone siejamu sprendimu, apie kurį pranešta 2017 m. rugsėjo 14 d., ieškovėms atstovaujantys advokatai buvo pakviesti susipažinti su sąlyga, kad pasirašys įsipareigojimą dėl konfidencialumo, su tame atmintuke esančiais dokumentais Bendrojo Teismo kanceliarijos patalpose išimtinai tuo tikslu, kad galėtų patikrinti tam tikrų atsiliepime į ieškinį pateiktų paaiškinimų, kiek tai susiję su korektūros klaidos įtaka, tikrumą.

41      2017 m. spalio 18 d. pastabose, kurios pateiktos tada, kai advokatai susipažino su dokumentais, ieškovės neginčija šių paaiškinimų tikrumo, tačiau teigia, kad tuose dokumentuose aptiko penkias naujas klaidas, kurios pagrindžia kai kuriuos iš jų pateiktų kaltinimų.

42      Visų pirma Komisija teigia, kad 2017 m. spalio 18 d. pastabos yra nepriimtinos, nes jose kalbama apie klausimus, nesusijusius su Bendrojo Teismo priimtos tyrimo priemonės ir proceso organizavimo priemonės dalyku. Subsidiariai Komisija teigia, kad ieškovių aptiktų klaidų ištaisymas nepakeistų ginčijamame reglamente jos atliktos analizės.

43      Į bylą įstojusi šalis, kuri pateikė daugumą aptariamų konfidencialių duomenų, iš esmės teigia, kad pagrindinis reglamentas neleidžia atskleisti konfidencialių duomenų, kuriuos įmonė pateikė Sąjungos institucijoms per antidempingo procedūrą be tos įmonės leidimo. Į bylą įstojusi šalis subsidiariai prašo suteikti leidimą išsamiau, nei buvo leista anksčiau, susipažinti su duomenimis.

44      Reikia konstatuoti, pirma, kad penkios klaidos, apie kurias ieškovės kalba 2017 m. spalio 18 d. pastabose, nesusijusios su korektūros klaida, dėl kurios Bendrasis teismas priėmė tyrimo priemonę ir proceso organizavimo priemonę, ir dėl tos priežasties – su šių priemonių dalyku.

45      Paskui reikia priminti, kad pagrindiniame reglamente išsamiai reglamentuojamas suinteresuotųjų šalių susipažinimas su duomenimis, surinktais per antidempingo tyrimą. Jame nustatyta išsami procesinių garantijų sistema, kuria siekiama, viena vertus, suteikti galimybę suinteresuotosioms šalims veiksmingai ginti savo interesus ir, kita vertus, apsaugoti, kai reikia, per šį tyrimą naudotos informacijos konfidencialumą, ir išdėstytos taisyklės, kaip suderinti šiuos du reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 30 d. Sprendimo Jinan Meide Casting / Taryba, T‑424/13, EU:T:2016:378, 96 punktą).

46      Šiuo klausimu pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad visa konfidenciali informacija valdžios institucijų turi būti naudojama kaip tokia, jei tai pagrįsta. Šio straipsnio 5 dalyje būtent Komisijai draudžiama atskleisti visą pagal šį reglamentą gautą informaciją, kurios konfidencialumą prašė užtikrinti ją pateikęs asmuo, jei pastarasis nedavė tokio sutikimo, ir, išskyrus aiškiai nustatytas išimtis, atskleisti, be kita ko, Sąjungos valdžios institucijų parengtus vidaus dokumentus.

47      Pagrindiniame reglamente taip pat yra tam tikras skaičius nuostatų, leidžiančių suderinti reikalavimus, susijusius su suinteresuotųjų šalių teisėmis veiksmingai ginti savo interesus, su reikalavimais, susijusiais su būtinybe apsaugoti konfidencialią informaciją. Viena vertus, suinteresuotųjų šalių galimybė susipažinti su turima informacija pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalį ir 20 straipsnį ribojama šios informacijos konfidencialumu. Kita vertus, pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2–4 dalyse numatytos tam tikros informacijos konfidencialumo užtikrinimo priemonės, siekiant apsaugoti minėtas suinteresuotųjų šalių teises.

48      Šiuo atveju dokumentuose, su kuriais ieškovių advokatams buvo leista susipažinti, buvo pateikti išimtinai komerciniai dviejų (iš trijų) bendrovių, kurios šioje byloje sudaro Sąjungos pramonę, duomenys. Tai yra konfidencialūs duomenys, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, ir šalys to neginčija.

49      Taigi tai yra dokumentai, į kurių atskleidimą ieškovės negalėjo pretenduoti pagal pagrindinį reglamentą. Galimybė susipažinti su šiais dokumentais buvo suteikta tik jų advokatams ir tik tuo tikslu, kad jie galėtų patikrinti Komisijos padarytos korektūros klaidos pasekmes, kaip nustatyta Bendrojo Teismo sprendime, kuriame griežtai apibrėžiamos susipažinimo sąlygos, kad būtų užtikrinta ieškovių teisė į gynybą, kaip galima teigti remiantis Bendrojo Teismo priimtomis tyrimo ir proceso organizavimo priemonėmis.

50      Iš tiesų, viena vertus, Bendrojo Teismo priimta tyrimo priemonė buvo suformuluota tiksliai. Komisija turėjo pateikti tik tuos duomenis, kurie buvo neišvengiamai būtini siekiant patikrinti tam tikrų atsiliepime į ieškinį pateiktų paaiškinimų realumą, kiek tai susiję su korektūros klaidos pasekmėmis.

51      Kita vertus, sprendime, apie kurį šalims pranešta 2017 m. rugsėjo 14 d., numatyta, nustačius proceso organizavimo priemonę, galimybė susipažinti su aptariamais duomenims tik tam, kad būtų užtikrinta ieškovių teisė į gynybą šiame procese, kiek tai susiję su tais paaiškinimais, o ne tam, kad ieškovėms būtų suteikta daugiau informacijos, nei leidžiama pagrindiniame reglamente, suinteresuotųjų šalių naudai, nes tai prieštarautų tų duomenų konfidencialumo užtikrinimui. Beje, reikia pažymėti, kad per administracinę procedūrą ieškovių teisės buvo užtikrintos pagrindinio reglamento pagal 6 straipsnio 7 dalį ir 19 ir 20 straipsnius.

52      Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamas atvejis negali būti prilygintas atvejui, kai Bendrasis Teismas, remdamasis procedūros reglamento 103 straipsnio 3 dalimi ir palyginęs interesus, kaip numatyta to straipsnio 2 dalyje, nusprendžia apskritai leisti vienai pagrindinei bylos šaliai susipažinti su konfidencialia informacija ar dokumentais, kuriuos pateikė kita pagrindinė bylos šalis. Iš tiesų, šiuo atveju Bendrasis Teismas leido ieškovių advokatams susipažinti konkrečiai su kompiuteriniais skaičiavimo lapais, kuriuos Komisija naudojo nustatydama ginčijamus rodiklius, kad jie galėtų patikrinti tam tikrų atsiliepime į ieškinį pateiktų paaiškinimų tikrumą, kiek tai susiję su korektūros klaidos pasekmėmis, ypač kiek tai susiję su tuose skaičiavimo lapuose sukurtais ryšiais. Todėl ieškovės negali tvirtinti, kad turėjo galimybę susipažinti apskritai su visa nauja informacija, su kuria susipažinusios jos galėtų pateikti naujus pagrindus ar kaltinimus, kurie turėtų būti laikomi priimtinais remiantis procedūros reglamento 84 straipsniu.

53      Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad ieškovės pačios Bendrojo Teismo neprašė leisti joms susipažinti su aptariamais dokumentais, kad galėtų apskritai jais disponuoti. Atvirkščiai, dublike ieškovės aiškiai paprašė galimybės susipažinti su dokumentais siekiant vienintelio tikslo – patikrinti tam tikrų atsiliepime į ieškinį pateiktų paaiškinimų realumą, kiek tai susiję su korektūros klaidos pasekmėmis.

54      Remiantis šiais argumentais, 2017 m. spalio 18 d. pastabas reikia atmesti kaip nepriimtinas.

55      Todėl nereikia priimti sprendimo dėl į bylą įstojusios šalies subsidiaraus prašymo leisti išsamiau susipažinti su aptariamais duomenimis.

 Dėl esmės

56      Ieškiniui pagrįsti ieškovės iš esmės pateikia keturis pagrindus dėl įvairių pagrindinio reglamento pažeidimų:

–        pirmasis – dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalių ir dėl tos priežasties 9 straipsnio 4 dalies pažeidimo,

–        antrasis – dėl pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalių ir dėl tos priežasties 3 straipsnio 6 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies pažeidimo,

–        trečiasis – dėl pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3, 5–8 dalių, 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies pažeidimo,

–        ketvirtasis – dėl pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 ir 5 dalių ir teisės į gynybą pažeidimo.

57      Pirmiausia reikia išnagrinėti ketvirtąjį pagrindą.

 Dėl ketvirtojo pagrindo dėl pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 ir 5 dalių ir teisės į gynybą pažeidimo

58      Ketvirtąjį pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys.

59      Pirmoje dalyje ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalį ir Jindal Saw teisę būti išklausytai, nes jai neperdavė tam tikrų duomenų, kurių ši jos prašė dviejuose 2016 m. vasario 1 d. elektroniniuose laiškuose.

60      Remdamosi jurisprudencija, ieškovės pažymi, kad tuo atveju, jei Sąjungos institucijoms suteikta plati diskrecija, Sąjungos teisės sistemos suteiktų teisių laikytis yra dar svarbiau ir kad tarp šių teisių yra teisė būti išklausytam. Taigi negalima visiškai atmesti galimybės, kad jeigu Jindal Saw būtų turėjusi galimybę pateikti pastabų dėl jos prašytos informacijos apie žalos rodiklius, kuriems įtakos turėjo korektūros klaida, ir apie Sąjungos pramonės sąnaudas, įskaitant pardavimo išlaidas, administracines išlaidas ir kitas bendrąsias Saint‑Gobain Pam grupės pardavimo subjektų išlaidas (toliau – PAB išlaidos), administracinė procedūra galėjo baigtis kitokiu ir jai palankesniu rezultatu, nes Komisija jau buvo pakeitusi požiūrį anksčiau, kai atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių jai pateiktas pastabas.

61      Antroje dalyje ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį ir Jindal Saw teisę būti išklausytai, nes jai nesuteikė pakankamai laiko pastaboms pateikti tada, kai buvo pranešta apie pakeistus žalos rodiklius. Šiuo klausimu jos teigia, kad negalima visiškai atmesti tikimybės, kad jeigu pakeitus žalos rodiklius Jindal Saw būtų turėjusi tiek laiko, kiek numatyta šioje nuostatoje, ji būtų galėjusi pateikti išsamesnių pastabų, kuriomis remdamasi Komisija būtų galėjusi pakeisti nuomonę.

62      Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija šio pagrindo pagrįstumą.

63      Iš pradžių reikia pažymėti, pirma, kad, kai antidempingo tyrimu suinteresuotos šalys, būtent aptariami eksportuojantys gamintojai, nori susipažinti su informacija apie faktines aplinkybes ir argumentus, galinčius sudaryti antidempingo priemonių pagrindą jų interesams apginti, Komisija privalo laikytis tam tikrų principų ir procesinių garantijų.

64      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, viena vertus, pagrindinio reglamento 20 straipsnyje yra nustatytos tam tikros taisyklės dėl naudojimosi suinteresuotųjų šalių turima teise būti išklausytoms, kuri yra pagrindinė Sąjungos teisės sistemos suteikta teisė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė būti informuotam apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis numatoma rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, to straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, kai Komisija numato priimti sprendimą remdamasi kitokiais faktais ir argumentais, nei nurodyti anksčiau, ji privalo apie juos pranešti nedelsdama, o 5 dalyje nustatyta, kad suinteresuotosios šalys turi turėti iš principo ne mažiau kaip dešimties dienų terminą pastaboms pateikti, o šis terminas gali būti trumpesnis, kai kalbama apie papildomą galutinę informaciją.

65      Kita vertus, kaip nustatyta suformuotoje jurisprudencijoje, teisės į gynybą užtikrinimo reikalavimai privalomi ne tik vykstant procedūroms, kurios gali baigtis sankcijų paskyrimu, bet ir vykstant tyrimo procedūroms prieš priimant reglamentus dėl antidempingo, kurie gali tiesiogiai ir konkrečiai paveikti suinteresuotąsias įmones ir sukelti joms nepalankių padarinių. Konkrečiai kalbant, tam, kad būtų paisoma suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą, kai per tyrimo procedūrą joms suteikiama informacija, reikia, kad toms įmonėms būtų suteikta galimybė per šią procedūrą veiksmingai išreikšti nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos, taip pat dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama dempingo taikymo ir iš jo kylančios žalos egzistavimą (žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 76 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

66      Nors iš tiesų teisės į gynybą paisymas yra nepaprastai svarbus antidempingo tyrimo procedūrose (žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 77 punktą ir nurodytą jurisprudenciją), dėl su šios teisės paisymu susijusio padaryto pažeidimo reglamentas, kuriuo nustatytas antidempingo muitas, gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu yra tikimybė, jog dėl šio pažeidimo administracinė procedūra galėjo baigtis kitaip ir taip konkrečiai paveikti suinteresuotosios šalies teisę į gynybą (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware / Taryba, C‑141/08 P, EU:C:2009:598, 107 punktą).

67      Vis dėlto reikia priminti, kad ši šalis negali būti įpareigota įrodyti, kad Komisijos sprendimas būtų kitoks, bet turi įrodyti tik tai, kad tokia prielaida nėra visiškai atmestina, nes ta šalis būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą, jei nebūtų nurodyto procedūros pažeidimo (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 16 d. Sprendimo Taryba ir Komisija / Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP, C‑191/09 P ir C‑200/09 P, EU:C:2012:78, 78 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

68      Atvirkščiai, suinteresuotoji šalis privalo konkrečiai įrodyti, kaip būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą, jei procedūros pažeidimo nebūtų, neturėdama galimybės tik teigti, kad negalėjo pateikti pastabų dėl hipotetinių situacijų (žr. 2017 m. birželio 1 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Taryba, T‑442/12, EU:T:2017:372, 145 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

69      Antra, reikia pažymėti, kad šiuo atveju galutinėje informacijoje Komisija suinteresuotosioms šalims pateikė visas faktines aplinkybes ir argumentus, kurie, jos nuomone, buvo esminiai ir kurių pagrindu ji numatė nustatyti galutinius antidempingo muitus, įskaitant skaičius, susijusius su žalos rodikliais, ir tendencijų, kurias įrodo tie rodikliai, analizę. Viena vertus, Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo daugiau kaip 6 % ir kad ši pramonė prarado maždaug 2,5 % rinkos dalies mažėjančioje rinkoje. Kita vertus, toliau kalbant apie šią pramonę pažymėtina, kad Komisija nurodė, jog dėl mažu laikomo pelningumo ir pardavimo bei rinkos dalių Sąjungoje mažėjimo ta pramonė atsidūrė sunkioje ekonominėje ir finansinėje padėtyje, ir, remdamasi bendra visų, jos nuomone, reikšmingų žalos rodiklių analize ir tuo, kad ši ekonominė ir finansinė padėtis laikoma sunkia, padarė išvadą, kad ta pramonė patyrė didelę žalą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį.

70      Pirmasis kaltinimas susijęs su, viena vertus, pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies, kuri turi būti aiškinama atsižvelgiant į to paties straipsnio 2 dalį, ir, kita vertus, su teisės į gynybą pažeidimu, nes nebuvo pateikta informacija, kurios Jindal Saw prašė dviejuose 2016 m. vasario 1 d. elektroniniuose laiškuose, susijusi, pirma, su pranešimu apie pakeistus žalos rodiklius aptikus korektūros klaidą ir, antra, su įvairiomis Sąjungos pramonės sąnaudomis.

71      Pirma, dėl Jindal Saw prašytos informacijos apie padarytus žalos Sąjungos pramonei rodiklių pataisymus nepateikimo reikia pažymėti, kad, visų pirma, 2016 m. sausio 28 d. pranešime raštu, kuriuo Jindal Saw buvo informuota apie padarytus tam tikrus žalos Sąjungos pramonei rodiklių pakeitimus, Komisija aiškiai nurodė, kurie žalos rodikliai buvo pakeisti aptikus korektūros klaidą, t. y. tie rodikliai, kurie susiję su: 1) bendru suvartojimu Sąjungoje, 2) eksportuojančių gamintojų rinkos dalimi, 3) Sąjungos pramonės rinkos dalimi ir 4) šios pramonės pardavimo kaina. Prie šio pranešimo raštu pridėtame priede buvo nurodyti atitinkami skaičiai, pateikti intervalais, kaip ir galutinėje informacijoje. Galiausiai Komisija tame pranešime raštu aiškiai nurodė, kad dėl šių pakeitimų nereikėjo keisti nei išvadų dėl tendencijų pakeitimo, nei galutinių išvadų, kurios prieš tai buvo pateiktos suinteresuotosioms šalims.

72      Remiantis šiais konstatavimais, darytina išvada, kad Komisijos padaryti pakeitimai tada, kai buvo aptikta korektūros klaida, savaime nėra esminiai faktai ir argumentai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį, nes dėl šių pakeitimų nereikėjo keisti tendencijų, kuriomis buvo grindžiamas žalos vertinimas. Todėl Komisija neturėjo pareigos pagal pagrindinį reglamentą, konkrečiai – pagal to reglamento 20 straipsnio 4 dalį, informuoti Jindal Saw apie tuos pakeitimus ir juo labiau neprivalėjo tenkinti šio prašymo suteikti papildomos informacijos ta tema. Todėl Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 ir 4 dalių.

73      Beje, dėl teiginio, jog buvo pažeista teisė būti išklausytam, reikia pripažinti, kad 2016 m. sausio 28 d. pranešimu raštu Komisija pateikė visą reikiamą informaciją, kad Jindal Saw galėtų išreikšti savo požiūrį į padarytus pakeitimus ištaisius korektūros klaidą, o tai, be kita ko, Jindal Saw padarė pirmajame 2016 m. vasario 1 d. elektroniniame laiške. Šiuo klausimu reikia pažymėti, be kita ko, kad per procesą Bendrajame Teisme ieškovės nepateikė jokių naujų pastabų, palyginti su pastabomis, kurios Komisijai buvo pateiktos 2016 m. vasario 1 d. Todėl reikia konstatuoti, kad Komisija ginčijamą reglamentą priėmė tada, kai Jindal Saw buvo suteikta galimybė pateikti visas naudingas pastabas ir kai ieškovės per šią procedūrą neįrodė, kad Jindal Saw būtų galėjusi geriau gintis per administracinę procedūrą.

74      Antra, dėl nepranešimo apie tam tikras Sąjungos pramonės sąnaudas reikia pažymėti, kad iš tiesų atsakymas į šį prašymą galėjo būti gero Komisijos administravimo atvejis, net jeigu tame atsakyme būtų nurodyta, kad tai konfidencialūs duomenys, su kuriais ji negali leisti Jindal Saw susipažinti. Tačiau konkretaus atsakymo į šį prašymą suteikti informacijos nepateikimas nereiškia, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, nes Jindal Saw prašoma papildoma informacija nėra nauji faktai ar esminiai argumentai.

75      Iš tiesų, jau remiantis 2015 m. rugsėjo 18 d. priimu laikinuoju reglamentu buvo galima teigti, kad, apskaičiuodama Sąjungos pramonės pelningumą, Komisija atsižvelgė ne tik į šios pramonės gamybos subjektų, bet ir į tos pramonės pardavimo subjektų PAB išlaidas. Šiuo klausimu laikinojo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje buvo nustatyta, kad „Komisija bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi“ ir kad „didžioji dalis [panašaus] produkto pardavimo Europos Sąjungoje buvo vykdoma per bendradarbiaujančių ES gamintojų pardavimo [subjektus] ir buvo atsižvelgta į jų sąnaudas ir pelningumą“.

76      Tai, kad Jindal Saw neatkreipė dėmesio į laikinajame reglamente pateiktus ir galutinėje informacijoje pakartotus paaiškinimus, kad į Sąjungos pramonės pardavimo subjektų sąnaudas buvo atsižvelgta apskaičiuojant šios pramonės pelningumą, ar juos neteisingai suprato, nereiškia, kad per 2016 m. sausio 28 d. susitikimą Komisijos pateikti paaiškinimai šiuo klausimu yra nauji faktai ar esminiai argumentai. Todėl, kalbant apie šį aspektą, reikia pasakyti, kad Komisija nepažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 ir 4 dalių.

77      Taip pat remiantis tuo, kad aptariamą informaciją, susijusią su atsižvelgimu į Sąjungos pramonės pardavimo subjektų išlaidas apskaičiuojant šios pramonės pelningumą, Jindal Saw turėjo nuo 2015 m. rugsėjo 19 d., kai Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas laikinasis reglamentas, teigtina, kad Jindal Saw turėjo reikiamus duomenis, kad galėtų pateikti naudingų pastabų dėl šio skaičiavimo.

78      Todėl pirmąjį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

79      Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu dėl to, kad Jindal Saw neturėjo dešimties dienų termino ar bent jau pakankamo termino komentarams apie padarytus tam tikrų žalos rodiklių pakeitimus, reikia pažymėti, kad pagal tą nuostatą Komisija neprivalo suteikti termino suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų pateikti komentarus apie bet kokius pakeitimus, kuriuos ji daro atsižvelgdama į jų pastabas apie galutinę informaciją. Tokia pareiga egzistuotų tik tuo atveju, jei 2016 m. sausio 28 d. Komisijos pranešime raštu būtų buvę esminių faktų ir argumentų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 2 dalį, tačiau šiuo atveju taip nebuvo.

80      Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad, be argumentų, kuriuos Jindal Saw jau buvo pateikusi pirmajame 2016 m. vasario 1 d. elektroniniame laiške, per procesą Bendrajame Teisme ieškovės nepateikė kitų argumentų dėl korektūros klaidos ištaisymo.

81      Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad antidempingo procedūra galėjo baigtis kitokiu rezultatu, jeigu Jindal Saw būtų turėjusi daugiau laiko komentarams šiuo klausimu pateikti.

82      Be to, galima pažymėti, kad net pagal Bendrojo Teismo nuspręstą taikyti proceso organizavimo priemonę susipažinusios su duomenimis, kuriems galėjo turėti įtakos korektūros klaida, ieškovės nepateikė jokio naujo su ta klaida susijusio argumento ir pripažino, kad dėl tos klaidos ištaisymo nereikėjo atlikti kitų koregavimų, nei tos, kurias Komisija padarė ir apie kurias pranešė Jindal Saw 2016 m. sausio 28 d.

83      Todėl antrąjį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą ir dėl tos priežasties atmesti visą ketvirtąjį pagrindą.

 Dėl pirmojo pagrindo dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalių ir dėl tos priežasties to reglamento 9 straipsnio 4 dalies pažeidimo

84      Pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys.

–       Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalių pažeidimu

85      Pirma dalis sudaryta iš dviejų kaltinimų.

86      Dėstydamos pirmąjį kaltinimą ieškovės teigia, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalis, nes, užuot pasinaudojusi realiomis eksporto kainomis, kurias Jindal Saw taikė saviems pardavimo subjektams, pasirinko eksporto kainos apskaičiavimą. Šiuo klausimu jos teigia, kad, apskaičiuojant dempingo skirtumą, į realias eksporto kainas gali būti neatsižvelgta paprasčiausiai ne dėl to, kad yra ryšys tarp eksportuotojo ir importuotojo, o tik tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad šios kainos nepatikimos dėl tokio ryšio, o to Komisija neįrodė.

87      Grįsdamos šį kaltinimą ieškovės remiasi, pirma, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies formuluote, kurios pakeitimas 1995 m. sausio 1 d, įsteigus Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) įrodo šioje nuostatoje nustatyto metodo pasikeitimą. Jų teigimu, nors Sąjungos teismai dar nepriėmė sprendimo dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šios nuostatos taikymo atveju, 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Giant (China) / Taryba (T‑425/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:896) 59 punkte pagrindžiamas jų pateiktas šios nuostatos aiškinimas. Be to, jos daro nuorodą į konkretų reglamentą, kuriuo nustatomi antidempingo muitai ir kuriuo remiantis darytina išvada, kad Komisija tą nuostatą aiškina taip pat.

88      Antra, ieškovės remiasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa dėl aptariamo produkto normaliosios vertės nustatymo eksportuojančioje šalyje; ja remiantis darytina išvada, jog pakanka įrodyti sandorio šalių ryšį, kad būtų galima neatsižvelgti į šių šalių taikomas kainas. Šių dviejų to paties straipsnio dalių formuluočių skirtumas įrodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė esminį dviejų atvejų skirtumą.

89      Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija šio kaltinimo pagrįstumą.

90      Visų pirma reikia pažymėti, jog pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad eksporto kaina iš principo yra „kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už produktą, jį parduodant eksportui iš eksportuojančios valstybės į Sąjungą“. Būtent „tais atvejais, kai eksporto kainos nėra arba kai eksporto kaina atrodo nepatikima dėl eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies tarpusavio saitų ar kompensacinių susitarimų“, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa leidžia eksporto kainą apskaičiuoti pagal kainą, už kurią importuoti produktai yra pirmą kartą parduodami nepriklausomam pirkėjui.

91      Taigi remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi teigtina, kad Komisija gali nuspręsti, jog eksporto kaina yra nepatikima dviem atvejais: kai yra saitai tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies arba dėl kompensacinio susitarimo tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies. Kitais atvejais Komisija privalo, kai eksporto kaina egzistuoja, remtis ta kaina dempingo egzistavimui nustatyti (šiuo klausimu žr. 2002 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Kundan ir Tata / Taryba, T‑88/98, EU:T:2002:280, 49 punktą ir 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo CHEMK ir KF / Taryba, T‑190/08, EU:T:2011:618, 26 punktą).

92      Kiek tai susiję, pirma, su paeiliui padarytais nuostatos, atitinkančios pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies pirmą pastraipą, pakeitimais, reikia pažymėti, kad sakinio dalis „kai eksporto kaina atrodo nepatikima dėl eksportuotojo ir importuotojo <…> tarpusavio saitų“, apie kurią kalbama šiame kaltinime, yra beveik identiška atitinkamos sakinio dalies formuluotėje, kurios pradžioje buvo išdėstyta 1968 m. balandžio 5 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 459/68 dėl apsaugos nuo dempingo, dotacijų ar subsidijų iš šalių, kurios nėra Europos ekonominės bendrijos narės (OL L 93, 1968, p. 1, toliau – 1968 m. antidempingo reglamentas), 3 straipsnio 3 dalyje. Pastarojoje nuostatoje buvo vartojama formuluotė „<…> kai paaiškėja, kad negalima pasitikėti eksporto kaina dėl egzistuojančio eksportuotojo ir importuotojo ryšio“. Ši formuluotė perimta iš 1967 m. birželio 30 d. Ženevoje pasirašyto ir 1968 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Susitarimo dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) VI straipsnio įgyvendinimo 2 straipsnio e punkto.

93      Išvadoje byloje NTN Toyo Bearing ir kt. / Taryba (113/77, EU:C:1979:39, Rink., p. 1212 [1253]) generalinis advokatas J. P. Warner, aptikęs šį panašumą, nurodė, kad Susitarimo dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo 2 straipsnio e punkte pateiktas GATT VI straipsnio aiškinimas ir kad 1968 m. antidempingo reglamento 3 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad realių kainų skirtumas leidžiamas tik su sąlyga, kad būtų konstatuota, jog buvo konkrečių priežasčių manyti, kad dėl eksportuotojo ir importuotojo ryšių šios kainos yra nepatikimos. Šis generalinis advokatas priėjo prie išvados, jog pakanka eksportuotojo ir importuotojo ryšio, kad būtų galima eksporto kainas laikyti nepatikimomis.

94      1968 m. antidempingo reglamento 3 straipsnio 3 dalis buvo pakeista 1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3017/79 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo iš Europos ekonominės bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 339, 1979, p. 1) 2 straipsnio 8 dalies b punktu, ir pastaroji nuostata išdėstyta taip:

„Kai eksporto kainos nėra arba kai paaiškėja, kad yra ryšys <…> tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies, arba kai dėl kitų priežasčių negalima remtis faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina už eksportui [į Sąjungą] parduodamą prekę <…>“

95      Vis dėlto negalima teigti, kad šiuo formuluotės pakeitimu siekta pakeisti taisyklę dėl įrodinėjimo naštos, susijusios su kainų patikimumu ar nepatikimumu tuo atveju, jei nustatomas ryšys tarp eksportuotojo ir importuotojo. Atvirkščiai, šiuo pakeitimu siekta išplėsti atvejų, kai negalima remtis faktiškai sumokėta kaina už eksportui parduodamą prekę, skaičių (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 14 d. Sprendimo Gestetner Holdings / Taryba ir Komisija, C‑156/87, EU:C:1990:116, 30 punktą). Tai padaryta pridėjus žodžius „dėl kitų priežasčių“, kurie nebuvo pavartoti naujojo susitarimo dėl GATT VI straipsnio taikymo tekste. Padarytas sakinio sandaros pakeitimas, palyginti su 1968 m. antidempingo reglamento 3 straipsnio 3 dalies sandara, buvo reikalingas įtraukiant šį papildymą. Todėl taisyklės dėl susijusių šalių taikomos eksporto kainos patikimumo esmė lieka nepakitusi.

96      1979 m. antidempingo reglamento 2 straipsnio 8 dalies b punkto formuluotė vartota nepakitusi atitinkamose vėlesnių šį reglamentą pakeitusių reglamentų nuostatose, kol galiausiai ta formuluotė pakeista 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3283/94 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 349, 1994, p. 1, toliau – 1994 m. antidempingo reglamentas) 2 straipsnio 9 dalies formuluote, kurioje ryšio atvejis apibūdinamas taip: „kai paaiškėja, jog eksporto kaina yra nepatikima dėl egzistuojančio ryšio <…> tarp eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies“. Ši formuluotė panaši į pirminę formuluotę, išdėstytą 1968 m. antidempingo reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, ir į 1994 m. Sutarties dėl bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189, toliau – 1994 m. PPO antidempingo susitarimas) 2.3 straipsnio formuluotę.

97      Remiantis 1994 m. antidempingo reglamento trečia ir penkta konstatuojamosiomis dalimis darytina išvada, kad Bendrijos taisyklių pakeitimas grindžiamas 1994 m. PPO antidempingo susitarimu, nes reikėjo užtikrinti tinkamą ir skaidrų to susitarimo taikymą, kiek įmanoma perkeliant jo nuostatas į Bendrijos teisę.

98      Todėl akivaizdu, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas siekė kiek įmanoma suderinti 1994 m. antidempingo reglamento formuluotę su 1994 m. PPO antidempingo susitarimo formuluote. Atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad dėl padarytų aptariamos nuostatos formuluotės pakeitimų nepateikta komentarų nei 1979 m. antidempingo reglamento, kuriame ši formuluotė pakeista pirmą kartą, nei 1994 m. antidempingo reglamento, kuriame ta formuluotė vėl priderinta prie 1994 m. PPO antidempingo susitarime vartojamos formuluotės, konstatuojamosiose dalyse ir parengiamuosiuose darbuose, reikia pripažinti, kad tais pakeitimais nebuvo siekiama tikslo padaryti pakeitimą dėl įrodinėjimo naštos taikant nuostatą, atitinkančią pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies pirmą pastraipą.

99      Šios analizės nepaneigia ieškovių argumentai.

100    Pirma, kiek tai susiję su tuo, kad ieškovės remiasi 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Giant (China) / Taryba (T‑425/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:896) 59 punktu, reikia pažymėti, kad į šį punktą negalima atsižvelgti neatsižvelgus į jo kontekstą. Byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, Bendrasis Teismas nusprendė ne dėl įrodinėjimo naštos, kiek tai susiję su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies taikymu, o tik dėl kito konkretaus klausimo.

101    Antra, dėl ieškovių daromos nuorodos į 2003 m. gegužės 26 d. Reglamentą (EB) Nr. 930/2003 dėl antidempingo ir antisubsidijų tyrimų dėl importuojamų Norvegijos kilmės ūkiuose išaugintų Atlanto lašišų ir antidempingo tyrimo dėl importuojamų Čilės ir Farerų salų kilmės ūkiuose išaugintų Atlanto lašišų nutraukimo (OL L 133, 2003, p. 1) pažymėtina, kad jos remiasi to reglamento 84 konstatuojamosios dalies išdėstymu, kuris taip pat yra pateiktas be konkretaus konteksto, suformuluoto to reglamento 82–84 konstatuojamosiose dalyse.

102    Antra, dėl ieškovių pateikto argumento dėl formulavimo skirtumų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies pirmoje pastraipoje ir to paties straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, reikia pažymėti, kad, priešingai nei pirmosios nuostatos, antrosios nuostatos pagrindas nėra 1994 m. PPO antidempingo susitarimas, todėl joks argumentas a contrario negali būti pagrįstai grindžiamas tų dviejų nuostatų formuluočių skirtumu. Iš tiesų, kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas neprivalėjo laikytis PPO priimto teksto formuluotės, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje jis galėjo išreikšti tą pačią mintį, kaip ir to straipsnio 9 dalyje, tik išsamiau.

103    Taigi pirmąjį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

104    Subsidiariai išdėstytame antrame kaltinime ieškovės teigia, kad bet kuriuo atveju per administracinę procedūrą Jindal Saw įrodė, kad eksporto kainos, kurias ji taikė savo pardavimo subjektams, buvo patikimos, pirma, atsižvelgiant į taikytas kainas nepriklausomiems importuotojams Sąjungoje, antra, atsižvelgiant į taikytas kainas nepriklausomiems importuotojams trečiosiose šalyse ir, trečia, atsižvelgiant į tai, kad muitinė priėmė tas eksporto kainas.

105    Pirma, dėl Jindal Saw pateiktų eksporto kainų, kiek tai susiję su tiesioginiu pardavimu nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, ieškovės teigia, kad Komisija negalėjo, viena vertus, atsisakyti atsižvelgti į šias faktines kainas vertindama Jindal Saw pardavimo subjektams taikytų eksporto kainų patikimumą, nes tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams parduotas kiekis buvo pernelyg menkas, ir, kita vertus, panaudoti tas faktines kainas apskaičiuodama eksporto kainą.

106    Antra, dėl taikytų kainų vykdant pardavimus nepriklausomiems pirkėjams trečiosiose šalyse ieškovės teigia, kad Komisija negalėjo į jas neatsižvelgti vertindama Jindal Saw pardavimo subjektams taikytų eksporto kainų patikimumą, nes tie pardavimai nepakankamai atspindėjo Jindal Saw ekonominę padėtį ir veiksmus Sąjungos rinkoje. Jų teigimu, kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje numatyta apskaičiuojant normaliąją vertę remtis eksporto į trečiąsias šalis kainomis, tos kainos taip pat turi būti laikomos pakankamai patikimomis, kad būtų galima atlikti palyginimą ir nustatyti, ar susijusiems importuotojams Sąjungoje taikytos kainos pačios yra patikimos. Šiuo klausimu laikinajame reglamente Komisijos pateiktas argumentas, kad Jindal Saw „per tą patį laikotarpį <…> į Sąjungą pardavė didelį kiekį per susijusius prekiautojus“, yra nereikšmingas. Beje, institucijos jau naudojo trečiųjų šalių rinkose taikytas kainas, kad patikrintų eksporto į Sąjungą kainų patikimumą.

107    Trečia, dėl aplinkybės, kad tam tikrų valstybių narių muitinės priėmė Jindal Saw eksporto kainas, kurias ši taikė savo pardavimo subjektams, pažymėtina, kad Komisija negali pagrįstai tvirtinti, jog šios institucijos netinkamai vykdė joms paskirtą užduotį tik todėl, kad importo muito norma buvo 0 %, ypač dėl to, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) apskaičiuojamas nuo muitinės vertės, o tai buvo pakankama priežastis toms institucijoms tikrinti eksporto kainą.

108    Pasak ieškovių, net jeigu nagrinėjamų atskirai šių duomenų nepakanka įrodyti, kad eksporto kainos, kurias Jindal Saw taikė savo pardavimo subjektams, buvo patikimos, tai nagrinėjami kartu ir nesant priešingų duomenų jie tą faktą įrodo.

109    Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija šio kaltinimo pagrįstumą.

110    Pirmiausia reikia priminti, kad prekybos apsaugos priemonių srityje Komisija turi didelę diskreciją, nes turi išnagrinėti sudėtingas ekonomines, politines ir teisines aplinkybes (žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, EU:C:2007:547, 40 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Darytina išvada, kad Sąjungos teismo vykdoma šio vertinimo kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar faktai, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, buvo tikslūs, ar vertinant šiuos faktus nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais (žr. 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo EuroChem MCC / Taryba, T‑84/07, EU:T:2013:64, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją). Tai taikytina, be kita ko, tuo atveju, jei vertinamas eksportuotojo pateiktų eksporto kainų patikimumas (šiuo klausimu žr. 2002 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Kundan ir Tata / Taryba, T‑88/98, EU:T:2002:280, 50 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

111    Beje, kaip galima teigti išnagrinėjus pirmąjį kaltinimą, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi darytina išvada, kad jeigu nustatomas ryšys tarp eksportuotojo ir importuotojo, kyla prezumpcija, kad jų taikomos kainos yra nepatikimos, todėl Komisija iš principo gali pati apskaičiuoti eksporto kainą. Tačiau, kaip pripažįsta Komisija, tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią suinteresuotosios įmonės gali paneigti pateikdamos duomenis, kurie įrodytų, jog jų kainos yra patikimos.

112    Šiuo atveju ieškovės teigia, kad per administracinę procedūrą jos pateikė įrodymų, tinkamų įrodyti, kad eksporto kainos, kurias Jindal Saw taikė savo pardavimo subjektams, yra patikimos.

113    Remiantis laikinojo reglamento 35 konstatuojamąja dalimi, teigtina, kad Komisija a priori nusprendė, kad, kiek tai susiję su susijusių importuotojų importu, eksporto kaina turi būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi. Paskui to reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad nei Jindal Saw pardavimai nepriklausomoms šalims Sąjungoje, nei jos pardavimai trečiosiose šalyse negalėjo būti naudojami siekiant patikrinti faktinių eksporto kainų, kurias Jindal Saw taikė savo pardavimo subjektams, patikimumą.

114    Ieškovių pateiktiems argumentams, skirtiems teiginiui, kad jos įrodė eksporto kainų, kurias Jindal Saw taikė savo pardavimo subjektams, patikimumą, pagrįsti, pritarti negalima.

115    Pirma, aplinkybė, kad laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, jog Jindal Saw pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, kuris sudarė 1 % viso Jindal Saw pardavimo Sąjungoje, nepakanka pagal kiekį ir vertę, kad jis būtų laikomas tipišku ir kad į jį būtų galima atsižvelgti vertinant eksporto kainų, taikomų vykdant pardavimus savo pardavimo subjektams, patikimumą, nesusijusi su klausimu, ar šių pardavimų nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainos, nagrinėjamos atskirai, buvo patikimos kainos individualiems sandoriams, apie kuriuos kalbėta. Iš tikrųjų Komisija neteigė, kad kainos, kurias Jindal Saw taikė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, yra savaime nepatikimos, o, atlikusi vertinimą, kuriame nėra akivaizdžios klaidos, nurodė, kad tie pardavimai nepakankami pagal kiekį ir vertę, kad galėtų būti laikomi tipiškais ir kad dėl tos priežasties jais galėtų būti remiamasi vertinant kainų, taikomų likusiems 99 % Jindal Saw eksporto į Sąjungą, kuris atitinka pardavimus tarp susijusių šalių, patikimumą.

116    Antra, dėl Komisijos atsisakymo naudoti eksporto kainas, kurias Jindal Saw taiko pardavimams į trečiąsias šalis, kaip lyginamąjį standartą tikrinant eksporto savo pardavimo subjektams kainų patikimumą, reikia pripažinti, kad Komisija, taip pat nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo konstatuoti, kad trečiųjų šalių, į kurias Jindal Saw pardavė savo produkciją, rinkos gerokai skyrėsi nuo Sąjungos rinkos, ir iš esmės nuspręsti, kad neįrodyta, jog kainų šiose rinkose strategija buvo identiška Sąjungos rinkoje taikytai strategijai.

117    Šiuo klausimu ieškovių argumentas, kad pačiame pagrindiniame reglamente numatyta naudoti eksporto į trečiąsias šalis kainas apskaičiuojant aptariamo produkto normaliąją vertę, neturi reikšmės. Iš tiesų, reikia pirmiausia priminti, kad normaliosios vertės skaičiavimas ir eksporto kainos skaičiavimas yra skirtingos operacijos, grindžiamos skirtingais skaičiavimo metodais, nustatytais atitinkamai pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3–7 dalyse ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalyse (šiuo klausimu žr. 1988 m. spalio 5 d. Sprendimo Canon ir kt. / Taryba, 277/85 ir 300/85, EU:C:1988:467, 37 punktą). Todėl negalima argumentuoti remiantis eksporto kainos ir normaliosios vertės nustatymo metodų panašumu.

118    Paskui reikia priminti, kaip tai daro Komisija, kad remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, eksporto kainos naudojimas apskaičiuojant normaliąją vertę yra leidžiamas „su sąlyga, kad tokios kainos yra tipiškos“. Tačiau nei per administracinę procedūrą, nei per procesą Teisingumo Teisme ieškovės neįrodė, kad Jindal Saw taikomos eksporto į trečiąsias šalis kainos yra tipinės.

119    Galiausiai įrodžiusi, kad normalioji vertė iš tiesų turi būti apskaičiuota, Komisija ją apskaičiuoja pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Todėl net pripažinus, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos nustatymo procedūros yra panašios, quod non, negalima rasti panašumų tarp paskesnėje procedūros stadijoje numatytos galimybės naudotis eksporto į trečiąsias šalis kaina ir klausimo, ar eksporto kaina turi būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies pirmą pastraipą. Todėl net pripažinus, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos nustatymo procedūros yra panašios, quod non, negalima rasti panašumų tarp paskesnėje procedūros stadijoje numatytos galimybės apskaičiuojant normaliąją vertę naudotis eksporto į trečiąsias šalis kaina ir klausimo, ar eksporto kaina turi būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies pirmą pastraipą.

120    Beje, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovės negali turėti teisėtų lūkesčių, jog iš pradžių institucijos pasirinkta priemonė bus toliau taikoma, nors ši institucija turi diskreciją pasirinkti reikiamas priemones politikai įgyvendinti (žr. 2015 m. gegužės 20 d. Sprendimo Yuanping Changyuan Chemicals / Taryba, T‑310/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:295, 120 punktą ir nurodytą jurisprudenciją), jų pateikiamas pavyzdys pagrįsti argumentui, kad institucijos jau naudojosi eksporto į trečiąsias šalis kainomis tam, kad patikrintų eksporto į Sąjungą kainų patikimumą, neturi reikšmės. Iš tiesų, 2011 m. rugsėjo 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 905/2011, kuriuo nutraukiama dalinė tarpinė antidempingo priemonių, taikomų tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET), peržiūra (OL L 232, 2011, p. 14), kuriuo remiasi ieškovės, aptariama situacija, kai eksporto į Sąjungą kainos nebuvo naudotinos dėl to, kad tam tikrais mėnesiais nevyko eksportas į Sąjungą, arba dėl to, kad egzistavo kainos įsipareigojimas, pagal kurį aptariama įmonė privalėjo parduoti savo produkciją Sąjungos rinkoje už aukštesnę kainą nei minimali importo kaina, kuri nustatoma kiekvieną mėnesį pagal išankstinį įsipareigojimą.

121    Galiausiai, trečia, dėl ieškovių argumento, kad Komisija turėjo sutikti su faktinėmis eksporto kainomis, kurias Jindal Saw taiko savo pardavimo subjektams, nes su tomis kainomis sutiko tam tikrų valstybių narių muitinės ir mokesčių institucijos, reikia pažymėti, kad, remiantis jurisprudencija, sąvoka „muitinė vertė“, kaip ji dabar suprantama pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1), ir sąvoka „eksporto kaina“, kaip ji šioje byloje suprantama pagal pagrindinį reglamentą, negali būti viena kitai prilygintos (šiuo klausimu žr. 1995 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Descom Scales / Taryba, T‑171/94, EU:T:1995:164, 39 punktą).

122    Papildomas ieškovių argumentas dėl muitinės vertės naudojimo kaip PVM apskaičiavimo pagrindo taip pat turi būti atmestas dėl tų pačių priežasčių.

123    Dėl ieškovių teiginio, kad net jeigu šio sprendimo 115–122 punktuose išnagrinėti duomenys, vertinami atskirai, yra nepakankami įrodyti, kad eksporto kainos, kurias Jindal Saw taikė savo pardavimo subjektams, yra patikimos, tie duomenys, vertinami kartu, turi būti laikomi pakankamais tokiam patikimumui įrodyti, reikia pažymėti, jog tie duomenys turi tik rodiklio vertę. Atsižvelgiant į plačią diskreciją, kurią Komisija turi atlikdama jai privalomus atlikti susijusių eksportuotojo ir importuotojo taikomų eksporto kainų patikimumo ar nepatikimumo vertinimus, akivaizdžia klaida negalima laikyti Komisijos sprendimo, kad šie rodikliai, jei su jais buvo galima sutikti atsižvelgiant į jos pareikštus prieštaravimus, buvo nepakankami įrodyti kainų, kurias Jindal Saw taikė savo pardavimo subjektams, patikimumui.

124    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

–       Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies ir dėl tos priežasties to paties reglamento 9 straipsnio 4 dalies pažeidimu

125    Pirmojo pagrindo antra dalis taip pat suskirstyta į du kaltinimus.

126    Pirmajame kaltinime remdamosi, be kita ko, 2001 m. vasario 1 d. PPO ginčų sprendimo institucijos specialiosios grupės priimtos ataskaitos nagrinėjant ginčą „Jungtinės Valstijos. Antidempingo priemonės Korėjos kilmės nerūdijančio plieno plokštėms rulonais ir nerūdijančio plieno lapams bei juostoms“ [(WT/DS 179/R, toliau – atitinkamai ginčas „Jungtinės Valstijos. Nerūdijantis plienas (Korėja))“ 6.99 ir 6.100 punktais ir specialiosios grupės ataskaita nagrinėjant ginčą „Jungtinės Valstijos. Nerūdijantis plienas (Korėja)“], ieškovės teigia, kad eksporto kainų apskaičiavimu siekiama nustatyti kainas, kurias susijęs importuotojas būtų mokėjęs, jei pardavimai būtų vykę įprastomis prekybos sąlygomis. Tačiau Komisijos apskaičiuota kaina nėra „patikima“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį antrą pastraipą.

127    Komisijos apskaičiuotų eksporto kainų nepatikimumą atskleidžia tai, kad šios kainos vidutiniškai reprezentuoja tik dalį, dažnai mažesnę nei pusė, realių kainų, kurias Jindal Saw pardavimo subjektai taiko nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, ir panašią dalį kainų, kurias Jindal Saw taiko nepriklausomiems pirkėjams trečiųjų šalių rinkose, o Komisija to neginčijo. Keliais atvejais apskaičiuotos eksporto kainos yra nulinės arba neigiamos.

128    Be to, per teismo posėdį patikslintose pastabose dėl atsakymų į proceso organizavimo priemones ieškovės nurodė, kad šiuo atveju apskaičiuotų eksporto kainų nepatikimumą įrodo aplinkybė, jog Komisija į šių kainų skaičiavimą neįtraukė dalies Jindal Saw pardavimų nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Vis dėlto reikia konstatuoti, kad per teismo posėdį ieškovės atsisakė ginčijimo, kurį suformulavo šiuo klausimu.

129    Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija šio kaltinimo pagrįstumą.

130    Pirma, reikia priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies antrą pastraipą, kai eksporto kaina apskaičiuojama remiantis kaina, už kurią produktai parduoti pirmam nepriklausomam pirkėjui arba kitu priimtinu būdu, „norint nustatyti patikimą eksporto kainą prie Sąjungos muitų sienų, ji koreguojama pagal visas išlaidas <…>, patirtas nuo importavimo iki perpardavimo, taip pat priaugantį pelną“. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad išlaidos, pagal kurias atliekamas koregavimas, apima, be kita ko, „pagrįstą [PAB] išlaidų skirtumą bei pelną“.

131    Beje, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies trečioje pastraipoje nenumatyta PAB išlaidų skirtumo skaičiavimo ar nustatymo metodo ir apsiribojama nuoroda į to skirtumo pagrįstumą. 1994 m. antidempingo susitarime taip pat nenurodytas toks metodas, kaip galima teigti remiantis specialiosios grupės ataskaitos nagrinėjant ginčą „Jungtinės Valstijos. Nerūdijantis plienas (Korėja)“ 6.91 punktu.

132    Be to, šio sprendimo 110 punkte minėta teismų praktika, pagal kurią prekybos apsaugos priemonių srityje Komisija turi plačią diskreciją, todėl Sąjungos teismas atlieka tik ribotą kontrolę, taikomą ir pagrįstam PAB išlaidų skirtumui, ir pelnui nustatyti. Kad būtų galima juos nustatyti, reikia atlikti sudėtingus ekonominius vertinimus (žr. 2015 m. kovo 17 d. Sprendimo RFA International / Komisija, T‑466/12, EU:T:2015:151, 43 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

133    Galiausiai reikia pažymėti, kad susijusių importuotojo ir eksportuotojo atveju suinteresuotoji šalis, kuri ketina ginčyti koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį apimtį, nes buvo nustatyti per dideli PAB išlaidų ir pelno skirtumai, turi pateikti įrodymų ir konkrečių skaičiavimų, patvirtinančių šiuos tvirtinimus, taip pat nurodyti siūlomą alternatyvų dydį (žr. 2015 m. kovo 17 d. Sprendimo RFA International / Komisija, T‑466/12, EU:T:2015:151, 44 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

134    Konkrečiai dėl pirmojo kaltinimo reikia visų pirma pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Komisija, kai eksporto kaina apskaičiuojama, tikslas yra nustatyti patikimą kainą prie Sąjungos sienos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje. Tai taip pat išplaukia iš PPO ginčų nagrinėjimo institucijos jurisprudencijos, konkrečiai – iš specialiosios grupės ataskaitos nagrinėjant ginčą „Jungtinės Valstijos. Nerūdijantis plienas (Korėja)“ 6.99 punkto.

135    Pirma, dėl ieškovių argumento, kad Komisijos apskaičiuotų eksporto kainų nepatikimumą įrodo tai, kad jos sudaro tik dalį kainų, kurias Jindal Saw pardavimo subjektai taiko nepriklausomiems pirkėjams, reikia pažymėti, kad, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies pirmos pastraipos formuluote, teigtina, jog pirmojo nepriklausomo pirkėjo sumokėta kaina yra atskaitos taškas eksporto kainai apskaičiuoti. Todėl apskaičiuota eksporto kaina neišvengiamai atitinka pirmajam nepriklausomam pirkėjui taikomą kainą, atsižvelgiant į įvairius koregavimus, kuriuos pagal šią nuostatą reikia atlikti.

136    Antra, dėl Jindal Saw pardavimų nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje pažymėtina, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 33 ir 39 konstatuojamosiose dalyse, šie pardavimai sudaro maždaug 1 % visų Jindal Saw pardavimų Sąjungoje. Kaip nurodyta šio sprendimo 115 punkte, naudodamasi jau suteikta plačia diskrecija, Komisija galėjo nepadarydama akivaizdžios klaidos nuspręsti, kad toks mažas pardavimų kiekis negalėjo būti laikomas lyginamuoju standartu ir kad vertinant pardavimo tarp susijusių šalių eksporto kainų patikimumą nebuvo galima naudotis tik kainomis, kurias Jindal Saw taikė nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Dėl tos pačios priežasties negalima kaltinti Komisijos už tai, kad ji neįvertino apskaičiuotų eksporto kainų patikimumo laikydama šiuos pardavimus lyginamuoju standartu.

137    Kadangi abu ieškovių argumentai, pateikti dėstant pirmąjį kaltinimą, savaime neįrodo, kad Komisijos apskaičiuota eksporto kaina nėra patikima, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

138    Dėstydamos antrąjį kaltinimą, ieškovės ginčija PAB išlaidų skirtumo ir pelno skirtumo „pagrįstumą“, kaip jis suprantamas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies trečią pastraipą; tuos skirtumus Komisija nustatė atlikdama koregavimus ir skaičiuodama eksporto kainą pardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams kainos pagrindu.

139    Pirma, dėl PBA išlaidų, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant eksporto kainas, nustatymo pažymėtina, kad dėl to, jog Komisija savo skaičiavimus grindė faktinėmis Jindal Saw pardavimo subjektų išlaidomis, ieškovės ją kaltina, pirma, kad, siekdama tų išlaidų neįtraukti į būtinus atlikti PAB išlaidų koregavimus, ji nepakankamai atsižvelgė į dviejų pardavimo subjektų, t. y. Jindal Saw Italia ir Jindal Saw UK, vykdomos perdirbimo veiklos išlaidas, nors galėjo tai padaryti šiems dviem subjektams taikydama PAB išlaidų skirtumą, kuris nustatytas trečiajam pardavimo subjektui Jindal Saw España, kuris nevykdė jokios perdirbimo veiklos, arba Jindal Saw UK taikydama tą patį PAB išlaidų skirtumą kaip Jindal Saw Italia.

140    Antra, ieškovės kaltina Komisiją, kad ši nepakoregavo Jindal Saw pardavimo subjektų faktinių PAB išlaidų, kad būtų atsižvelgta į aplinkybės, kad šių subjektų pardavimai Sąjungoje dar nepasiekė įprasto lygio, įtaką šioms išlaidoms.

141    Trečia, ieškovės teigia, kad tai, jog Komisija naudojo faktinius Jindal Saw pardavimo subjektų PAB išlaidų duomenis eksporto kainai apskaičiuoti, nereiškia, jog šie duomenys iš esmės atitinka pagrįstų PAB išlaidų skirtumo sąvoką, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies trečią pastraipą.

142    Šiuo klausimu ieškovės teigia, pirma, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies trečią pastraipą Komisija įpareigoja naudoti ne pagrįstą metodą PAB išlaidoms apskaičiuoti, o pagrįstas PAB išlaidas. Paskui ieškovės pažymi, kad šioje nuostatoje nenurodyta, kad reikia naudoti faktinius PAB išlaidų duomenis, priešingai, nei Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodo, pavyzdžiui, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje. Todėl yra skirtumas tarp reikalavimo naudoti faktinius PAB išlaidų duomenis ir reikalavimo naudoti pagrįstą tų pačių išlaidų skirtumą. Galiausiai net ir tuo atveju, jeigu faktinės išlaidos turėtų būti laikomos pagrįstomis, tai nebūtų nenuginčijama prezumpcija. Tačiau Komisija nepaaiškino, kodėl dėl ieškovių nurodytų duomenų ir labai aukšto Jindal Saw pardavimo subjektų PAB išlaidų lygio šiuo atveju nustatytas PAB išlaidų skirtumas netampa nepagrįstas.

143    Antra, dėl teorinės pelno maržos, į kurią Komisija atsižvelgė apskaičiuodama eksporto kainą, ieškovės kaltina Komisiją, kad ši taikė pelno maržą, kuri yra neracionali importuotojui, kuriam ji taikoma, ir tuo pat metu labai aukštą PAB išlaidų skirtumą. Jų teigimu, jei Komisija nusprendžia taikyti teorinę pelno maržą, ji taip pat turi taikyti pagrįstą teorinį PAB išlaidų skirtumą, leidžiantį pasiekti tokį pelną, nes PAB išlaidų skirtumo ir pelno maržos pagrįstumas vertinamas lyginant vieną su kitu.

144    Galiausiai, trečia, dėl PAB išlaidų skirtumo, į kurį reikia atsižvelgti apskaičiuojant eksporto kainas, nustatymo ieškovės teigia, kad Komisija klaidingai nustatė Jindal Saw pardavimo subjektams taikytiną skirtumą procentais, taip išreikšdama santykį tarp faktinių jų PAB išlaidų ir faktinės apyvartos, kuri atitinka nuostolius. Jų teigimu, Komisija turėjo šį skirtumą nustatyti atsižvelgdama į faktinę apyvartą ir prie jos pridėti teorinę pelno maržą, į kurią vis dėlto atsižvelgė.

145    Ieškovės teigia, kad atsižvelgiant į pažeidimus, kurie darė įtakos apskaičiuotų eksporto kainų nustatymui, Komisijos nustatytas dempingo skirtumas buvo pervertintas, todėl nustatytas antidempingo muitas, apskaičiuotas remiantis šiuo skirtumu, viršija dempingo skirtumą, kuris turėjo būti nustatytas, todėl pažeista pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalis.

146    Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija šio kaltinimo pagrįstumą.

147    Pirma, dėl ieškovių argumento, kad Komisija nesinaudojo pagrįstu PAB išlaidų skirtumu, kad nustatytų eksporto kainas, nes ji naudojo faktines Jindal Saw pardavimo subjektų išlaidas tam skirtumui nustatyti, reikia iš karto pažymėti, kad Komisija šiuo klausimu turi plačią diskreciją ir kad atsižvelgimas į importuotojo, kurio kainomis, taikomomis pirmiesiems nepriklausomiems importuotojams, naudojamasi nustatant apskaičiuotas eksporto kainas, faktines išlaidas negali būti laikomas akivaizdžia vertinimo klaida, nes faktinės išlaidos a priori yra patys patikimiausi duomenys, reikalingi koregavimams, numatytiems pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies antroje pastraipoje, nustatyti. Aplinkybė, kad šioje nuostatoje aiškiai nenustatyta galimybė PAB išlaidų skirtumą nustatyti remiantis faktiniais duomenimis, nereiškia, kad faktinių išlaidų naudojimas yra nepagrįstas.

148    Paskui dėl atsižvelgimo į Jindal Saw Italia ir Jindal Saw UK perdirbimo veiklos išlaidas, siekiant nustatyti šių dviejų subjektų faktines PAB išlaidas, reikia pažymėti, kad ginčijamo reglamento 45–47 konstatuojamosiose dalyse Komisija iš esmės nurodė, viena vertus, kad Jindal Saw España, kuri nevykdė perdirbimo veiklos, PAB išlaidomis grindžiama ekstrapoliacija yra nesuderinama su taikytu, jos nuomone, tinkamu metodu, pagal kurį PAB išlaidos nustatomos remiantis kiekvieno Jindal Saw pardavimo subjekto faktinėmis išlaidomis, ir, kita vertus, kad ji negalėjo koreguoti Jindal Saw UK PAB išlaidų, nes priėmus laikinąjį reglamentą jai nebuvo pateikta jokios informacijos apie šių išlaidų paskirstymą.

149    Kadangi, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 147 punktu, Komisijos sprendimas remtis faktinėmis Jindal Saw pardavimo subjektų išlaidomis nėra savaime kritikuotinas, negalima pagrįstai jos kaltinti atsisakius ekstrapoliuoti arba Jindal Saw España PAB išlaidas, kad būtų atsižvelgta į kitų dviejų Jindal Saw pardavimo subjektų perdirbimo veiklos išlaidas, arba Jindal Saw Italia PAB išlaidas, kad būtų atsižvelgta į Jindal Saw UK perdirbimo veiklos išlaidas.

150    Be to, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 133 punkte nurodyta jurisprudencija, jeigu suinteresuotosios šalys ketina ginčyti dalį nurodytų koregavimų, jos privalo pateikti skaičius, kuriais būtų grindžiamas jų ginčijimas, pavyzdžiui, konkrečius tą ginčijimą pagrindžiančius skaičiavimus.

151    Šiuo atveju, remiantis ginčijamo reglamento 47 konstatuojamąja dalimi, galima teigti, kad tokie duomenys apie Jindal Saw Italia perdirbimo veiklą buvo pateikti Komisijai ir kad Komisija šio pardavimo subjekto PAB išlaidas koregavo remdamasi šiais duomenimis, bet Bendrajame Teisme nebuvo nurodytos konkrečios išlaidų eilutės, į kurias nebuvo atsižvelgta atliekant tokį koregavimą. Atvirkščiai, dėl Jindal Saw UK tokių duomenų nebuvo pateikta, ieškovės nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų šiuo klausimu.

152    Galiausiai, jeigu reikalavimą, kad būtų atsižvelgta į Jindal Saw Italia ir Jindal Saw UK perdirbimo veiklos išlaidas ekstrapoliavus Jindal Saw España PAB išlaidas, galima laikyti skaičiavimais grindžiamu ginčijimu, pažymėtina, kad šio sprendimo 148 ir 149 punktuose šį reikalavimą Komisija pagrįstai atmetė.

153    Galiausiai dėl ieškovių argumento, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į poveikį faktinėms Jindal Saw pardavimo subjektų PAB išlaidoms dėl to, kad šių subjektų pardavimai Sąjungoje dar nebuvo pasiekę įprastu laikomo lygio, reikia pažymėti, kad šiam argumentui pritarti negalima, nes jis taip pat nebuvo pagrįstas skaičiavimais, kiek tai susiję su PAB išlaidų skirtumo koregavimais, kurie, ieškovių manymu, šiuo tikslu buvo reikalingi.

154    Iš tiesų, negalima atmesti galimybės, kad įmonė įrodys, jog ji yra pradiniame etape naujoje rinkoje ir kad dėl tos priežasties jos pardavimai dar nepasiekė lygio, kurio ji gali tikėtis toje rinkoje, ir pateiks skaičius dėl šios situacijos poveikio. Tokiu atveju reikalavimas nustatyti pagrįstą PAB išlaidų skirtumą iš principo reiškia, kad Komisija privalo įvertinti šiuos įrodymus ir, atsižvelgdama į juos, atlikti reikiamus koregavimus. Tačiau reikia pažymėti, kad ieškovės šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų.

155    Antra, kiek tai susiję su Komisijos taikyta teorine 3,7 % dydžio pelno marža, ginčijamo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje ji iš esmės nurodė, kad dėl to, jog Jindal Saw pardavimo subjektai dirbo nuostolingai, buvo neįmanoma remtis faktiniais duomenimis siekiant nustatyti šių subjektų pelno maržą, todėl nesant jokių kitų pagrįstų duomenų, kuriais būtų galima remtis, nuspręsta taikyti vidutinį pelno dydį.

156    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad turi būti atliktas koregavimas atsižvelgiant į pelno maržą, toje nuostatoje nenustatyta, kaip turi būti apskaičiuota ta marža, kuri dar turi būti ir pagrįsta.

157    Remiantis jurisprudencija, jeigu nustatytas ryšys tarp gamintojo ir importuotojo į Sąjungą, tokia pagrįsta pelno marža gali būti skaičiuojama remiantis ne susijusio importuotojo pateiktais duomenimis, kuriems gali turėti įtakos toks ryšys, o nepriklausomo importuotojo pateiktais duomenimis (žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo CHEMK ir KF / Taryba, T‑190/08, EU:T:2011:618, 29 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

158    Šiuo atveju Jindal Saw pardavimo subjektai dirbo nuostolingai, o Komisija teigia, kad dėl tos priežasties ji negalėjo taikyti šių subjektų faktinės pelno maržos.

159    Dėl ieškovių netiesiogiai pateiktos esminės kritikos, kad tuo atveju, jei išlaidų dydis lemia nuostolį, jokia pelno marža negali būti laikoma pagrįsta, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies trečią pastraipą, reikia iš karto pažymėti, kaip tai daro Komisija, kad tos 9 dalies antroje pastraipoje numatytas koregavimas ne dėl „nuostolio“ maržos, o tik dėl pelno maržos. Todėl iš principo negalima atlikti koregavimų, kad būtų atsižvelgta į nuostolį, jei įmonė, kaip ir šiuo atveju, dirba nuostolingai. Beje, kaip pažymėta specialiosios grupės ataskaitos nagrinėjant ginčą „Jungtinės Valstijos. Nerūdijantis plienas (Korėja)“ 6.99 punkte, iš principo galima tikėtis, kad susijęs importuotojas nustatys kainą, pagrįstą išlaidomis ir pelnu. Be to, kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 157 punkte priminta jurisprudencija, susijusio importuotojo duomenims apie jo padėtį (pelningumą ar nuostolingumą) įtakos gali turėti pats jo sąsajos su eksportuotoju faktas.

160    Tačiau šis klausimas susijęs su konkrečia įmonių padėtimi pradiniame etape, kuris gali atitikti nuostolingą laikotarpį. Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 154 punkte, kai apskaičiuojamos eksporto kainos ir reikia atlikti koregavimus, į tokią padėtį turi būti atsižvelgiama PAB išlaidų lygmeniu ir remiantis įrodymais ir skaičiavimais, kurių šiuo atveju nėra.

161    Todėl ieškovės neįrodė, kad apskaičiuodama eksporto kainą ir atlikdama koregavimus, kad atsižvelgtų į pelno maržą, Komisija šioje byloje padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

162    Trečia, dėl ieškovių argumento, kad dėl to, jog Komisija ketino vienu metu nustatyti PAB išlaidų skirtumą, remdamasi Jindal Saw pardavimo subjektų realiomis išlaidomis, ir nustatyti teorinę pelno maržą, nors šie subjektai dirbo nuostolingai, ji privalėjo nustatyti PAB išlaidų skirtumą, remdamasi procentine dalimi, reiškiančia santykį tarp faktinių PAB išlaidų ir teorinės apyvartos, atitinkančios faktinę apyvartą, padaugintą iš tos teorinės pelno maržos, pakanka pažymėti, kad reikalavimas taip pat susijęs su didelėmis Jindal Saw pardavimo subjektų išlaidomis dėl pradinio etapo, kuriame jie tuo metu buvo ir kuris sutapo su nuostolingu etapu, ir su Komisijos atsižvelgimu į teorinę pelno maržą. Todėl, kaip nurodyta šio sprendimo 160 punkte, šis klausimas susijęs su PAB išlaidų koregavimais, kuriuos reikia atlikti remiantis įrodymais ir skaičiavimais, kurie šiuo atveju nebuvo pateikti.

163    Galiausiai dėl ieškovių tvirtinimo, kad jeigu kiekvieno atskirai paimto duomenų elemento, jų pateikto siekiant įrodyti PAB išlaidų skirtumo ir pelno maržos, naudojamų eksporto kainai apskaičiuoti, nepagrįstumą, nepakanka tokiam teiginiui įrodyti, tai visi tie duomenys, vertinami kartu, sudaro požymių rinkinį, kuris tinkamas tam teiginiui įrodyti, reikia pažymėti, kad toks jų tvirtinimas taip pat turi būti atmestas. Iš tiesų, reikia konstatuoti, kad tie duomenys yra nepagrįsti, nes, viena vertus, kiek tai susiję su PAB išlaidų skirtumu, reikalavimas neatsižvelgti į papildomas perdirbimo išlaidas ir atsižvelgti į išimtinai dideles PAB išlaidas dėl pradinio etapo, kuriame tuo metu buvo Jindal Saw pardavimo subjektai, nepagrįsti įrodymais ir skaičiavimais, ir, kita vertus, kiek tai susiję su pelno marža, ginčijimas bet kuriuo atveju grindžiamas Jindal Saw pardavimo subjektų pateiktais duomenimis apie jų gautą pelną ar patirtą nuostolį, kurie, remiantis jurisprudencija, laikomi įtartinais. Todėl nė vienas duomenų elementas negali būti laikomas šiuo atveju Komisijos nustatyto PAB išlaidų skirtumo ir pelno maržos nepagrįstumo požymiu.

164    Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, taip pat reikia atmesti pirmojo pagrindo antros dalies antrąjį kaltinimą kaip nepagrįstą, o dėl tos priežasties – visą šia dalį ir visą pagrindą.

 Dėl antrojo pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalių ir dėl tos priežasties to paties reglamento 3 straipsnio 6 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies pažeidimu

165    Dėstydamos antrąjį pagrindą ieškovės teigia, kad Komisija nepagrindė Sąjungos pramonei padarytos žalos egzistavimo nustatymo ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviu tyrimu. Jos teigia, kad analizuodama importo dempingo kaina poveikį tos pramonės panašaus produkto kainoms ir, konkrečiai, nustatydama, kiek buvo priverstinai sumažinta nagrinėjamo produkto kaina, palyginti su Sąjungos pramonės panašiu produktu, Komisija nepalygino kainų nei toje pačioje, nei lygiavertėje prekybos stadijoje, todėl pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

166    Pasak ieškovių, iš aptariamo produkto kainos priverstinio sumažinimo apskaičiavimo padarytas išvadas Komisija panaudojo nustatydama Sąjungos pramonei padarytą žalą ir konstatuodama priežastinį ryšį tarp šio produkto importo ir žalos, taip pat skaičiuodama žalos skirtumą. Todėl klaidos, padarytos skaičiuojant priverstinį kainos sumažinimą, turi įtakos kitoms ginčijamo reglamento dalims. Konkrečiai kalbant, per didelio žalos skirtumo nustatymo pasekmė yra tai, kad tame reglamente nustatytas antidempingo muito dydis viršija dydį, kurio pakaktų panaikinti šiai pramonei padarytą žalą, todėl pažeista pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalis.

167    Komisija, palaikoma į bylą įstojusios šalies, ginčija šio pagrindo pagrįstumą. Ji teigia, kad ieškovių argumentai yra netikslūs. Be to, priešingai, nei teigia ieškovės, priverstinis kainos sumažinimas iš tikrųjų apskaičiuotas remiantis kainų palyginimu toje pačioje ir lygiavertėje prekybos stadijoje.

168    Komisija pažymi, kad pagrindiniame reglamente nenustatyta, kaip turi būti skaičiuojamas priverstinis kainos sumažinimas, ir kad jurisprudencijoje taip pat nenurodyta konkreti jo apskaičiavimo metodika.

169    Beje, Komisija primena, kad visus priverstiniam kainų sumažinimui apskaičiuoti naudojamus duomenis pateikė suinteresuotosios šalys.

170    Be to, Komisija tvirtina, kad pagrindiniame reglamente, atsižvelgiant į jurisprudencijoje pateiktus jo išaiškinimus, nenustatyta, kad priverstinis kainų sumažinimo skaičiavimas turi būti grindžiamas realiomis kainomis, kad būtų atsižvelgta į realią konkurenciją rinkoje ir į kliento požiūrį, kaip teigia ieškovės.

171    Galiausiai Komisija teigia, kad bet kuriuo atveju aptariamo importo priverstinis kainos sumažinimas yra tik vienas iš didelės žalos Sąjungos pramonei egzistavimo rodiklių, kad priverstinio kainų sumažinimo konstatavimai, kiek tai susiję su kitu per tyrimą bendradarbiavusiu Indijos eksportuojančiu gamintoju, nebuvo užginčyti ir kad priežastinio ryšio tarp aptariamo importo ir žalos tai pramonei analizė grindžiama ne tik su kaina, bet ir su kiekiu susijusiais argumentais, kurie patys savaime gali būti pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad priežastinis ryšys egzistuoja.

172    Šiame pagrinde ieškovės konkrečiai teigia, kad Komisija padarė priverstinio kainos sumažinimo apskaičiavimo klaidų, kurios laikomos pagrindinio reglamento 3 straipsnio pažeidimu ir kurios daro poveikį ginčijamo reglamento galiojimui.

173    Reikia priminti, kad, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi, žala Sąjungos pramonei nustatoma remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus, viena vertus, importo dempingo kaina kiekį ir šio importo poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje ir, kita vertus, to importo poveikį minėtai pramonei.

174    Konkrečiai dėl importo dempingo kaina poveikio kainoms pažymėtina, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga išnagrinėti, ar importuoti produktai buvo parduodami gerokai mažesne kaina, palyginti su Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina, ir ar šis importas kitaip verčia gerokai mažinti kainas arba didele apimtimi neleidžia joms kilti, kaip būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis.

175    Pagrindiniame reglamente nepateikta priverstinio kainos mažinimo sąvoka ir nenustatyta jo apskaičiavimo tvarka.

176    Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, aptariamo importo priverstinis kainos mažinimas skaičiuojamas tam, kad būtų galima nustatyti, ar Sąjungos pramonė patyrė žalos dėl šio importo, o tas skaičiavimas plačiau naudojamas siekiant įvertinti tą žalą ir nustatyti žalos skirtumą, t. y. žalos pašalinimo lygį. To paties 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga objektyviai išnagrinėti importo dempingo kaina poveikį reiškia, kad reikia teisingai palyginti aptariamo produkto ir tos pramonės panašaus produkto kainas, kai pardavimas vykdomas Sąjungos teritorijoje. Siekiant užtikrinti šio palyginimo teisingumą, kainos turi būti lyginamos toje pačioje prekybos stadijoje. Skirtingose prekybos stadijose nustatytų kainų, t. y. neįtraukus visų su prekybos stadija susijusių sąnaudų, į kurias reikia atsižvelgti, palyginimas neišvengiamai lemtų dirbtinius rezultatus, kuriais remiantis nebus galima teisingai įvertinti žalos Sąjungos pramonei. Teisingas palyginimas yra žalos šiai pramonei apskaičiavimo teisėtumo sąlyga (šiuo klausimu žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba, T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 79 ir 85 punktus).

177    Remiantis ginčijamo reglamento 84 konstatuojamąja dalimi, priverstinio kainų mažinimo skirtumas šiuo atveju buvo apskaičiuotas taip:

„Komisija priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu nustatė remdamasi duomenimis, kuriuos pateikė eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos pramonė, lygindama:

a)      pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas ir

b)      iš bendradarbiaujančių Indijos gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į išlaidas po importo.“

178    Beje, ginčijamo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad Jindal Saw pagaminto ir Sąjungoje parduodamo nagrinėjamo produkto kaina priverstinai buvo sumažinta 30,9 % remiantis svertiniu vidurkiu, o tai reiškia, kad kainos, kuriomis Jindal Saw šį produktą pardavinėjo Sąjungoje, buvo 30,9 % mažesnės už Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą.

179    Taigi ginčijamo reglamento 84 konstatuojamojoje dalyje atskleidžiama, kad kainos buvo palygintos toje pačioje prekybos stadijoje, t. y. Sąjungos pramonės pardavimų atveju atsižvelgiant į EXW kainas, o Jindal Saw pardavimų atveju – į CIF kainas. Tačiau Bendrajam Teismui pritaikius proceso organizavimo priemones ir pateikus klausimus, Komisija nurodė, kad iš tikrųjų tame palyginime buvo atsižvelgta, viena vertus, kiek tai susiję su ta pramone, arba į gamybos subjektų EXW kainas, kai šie tiesiogiai parduodavo nepriklausomiems pirkėjams, arba į pardavimo subjektų EXW kainas ir, kita vertus, kiek tai susiję su Jindal Saw, – į CIF kainas, atitinkančias eksporto kainą, apskaičiuotą nustatant dempingo skirtumą. Kaip galima teigti remiantis atsakymu į pirmąjį pagrindą, šios CIF kainos grindžiamos eksporto kainomis, apskaičiuotomis atsižvelgiant į įvairius koregavimus, be kita ko, skirtus aptariamo produkto eksporto kainai prieš bet kokį Jindal Saw pardavimo subjektų įsikišimą atskleisti.

180    Šiuo klausimu Komisija teigia, kad Sąjungos pramonės pardavimo subjektų pardavimai turi būti laikomi pardavimais, „lygiaverčiais EXW kainai“, todėl į jas tinkamai atsižvelgta kaip į tos pramonės panašaus produkto pardavimus „EXW kaina“, apskaičiuojant priverstinį kainos sumažinimą. Todėl lyginant kainas iš tikrųjų atsižvelgta į kainas toje pačioje prekybos stadijoje.

181    Šiam teiginiui pritarti negalima.

182    Nors ginčijamo sprendimo 84 konstatuojamojoje dalyje ir per teismo posėdį Komisija nurodė, kad atlikdama palyginimą atsižvelgė į Sąjungos pramonės kainas EXW sąlygomis, faktiškai ji palygino šios pramonės pardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams kainas su Jindal Saw CIF kaina.

183    Kadangi Komisija naudojo Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams kainas, laikydamasi reikalavimo palyginti kainas toje pačioje prekybos stadijoje ji taip pat privalėjo jas lyginti su Jindal Saw produktų pardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams kaina.

184    Be to, reikia konstatuoti, viena vertus, kad ne tiesiogiai gamintojo, o pardavimo tarpininko vykdoma prekyba produktais lemia šio tarpininko sąnaudas ir jo pelno maržą, todėl pardavimo tarpininko taikomos kainos nepriklausomiems pirkėjams taip pat paprastai būna aukštesnės už gamintojų tiesioginių pardavimų tokiems pirkėjams kainas, todėl tarpininko kainos negali būti prilygintos gamintojo kainoms. Kita vertus, remiantis laikinojo reglamento 7 ir 92 konstatuojamosiomis dalimis, darytina išvada, kad šiuo atveju Sąjungos pramonės didžioji dalis pardavimų Sąjungoje vykdyta per tyrime bendradarbiavusių dviejų Sąjungos gamintojų, kurie sudaro maždaug 96 % visos Sąjungos gamybos, pardavimo subjektus.

185    Todėl palygindama kainas, kad apskaičiuotų priverstinį kainų mažinimą, ir tuo tikslu pardavimo subjektų taikomas kainas nepriklausomiems pirkėjams prilygindama, kaip nurodyta šio sprendimo 180 punkte, gamintojų tiesioginio pardavimo kainomis tokiems pirkėjams, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su Sąjungos pramonės panašiu produktu, Komisija atsižvelgė į padidintą, todėl Jindal Saw nepalankią šio produkto kainą, nes ši didžiąją dalį pardavimo Sąjungoje vykdė per pardavimo tarpininkus ir jos padėtis šiuo aspektu skyrėsi nuo kito per tyrimą bendradarbiavusios gaminančio eksportuotojo padėties.

186    Beje, priešingai, nei teigia Komisija, remiantis 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimu Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija (T‑107/08, EU:T:2011:704) negalima teigti, kad, kiek tai susiję su nagrinėjamu produktu, ji turėjo atsižvelgti į kainas išleidimo į laisvą apyvartą stadijoje, o tai šiuo atveju atitiktų Indijos gaminančių eksportuotojų produktų CIF kainą.

187    Remiantis to sprendimo 62 ir 63 punktais, darytina išvada, jog toje byloje Bendrasis Teismas nusprendė, kad apskaičiuojant kainos mažinimą turėjo būti naudojamasi su nepriklausomais pirkėjais suderėtomis kainomis, t. y. kainomis, į kurias jie galėjo atsižvelgti nuspręsdami, ar perka Sąjungos pramonės produkciją, ar aptariamų eksportuojančių gamintojų prekes, o ne kainomis tarpinėje stadijoje.

188    Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad dėl to, jog, nustatydama Sąjungos pramonės panašaus produkto kainą, Komisija atsižvelgė į su pagrindiniu Sąjungos gamintoju susijusių pardavimo subjektų pardavimo kainas ir neatsižvelgė į Jindal Saw pardavimo subjektų pardavimo kainas, kad nustatytų pastarosios pagaminto aptariamo produkto kainą, negalima teigti, kad priverstinio kainos mažinimo skaičiavimas buvo atliktas lyginant kainas toje pačioje prekybos stadijoje.

189    Kaip galima teigti remiantis šio sprendimo 176 punktu, kainos palyginimas toje pačioje prekybos stadijoje yra aptariamo produkto priverstinio kainos mažinimo skaičiavimo teisėtumo sąlyga. Dėl to ginčijamame reglamente Komisijos atliktas priverstinio kainos mažinimo skaičiavimas turi būti laikomas prieštaraujančiu pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 daliai.

190    Todėl ieškovių pateiktas priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo, kiek tai susiję su Jindal Saw produktais, ginčijimas yra pagrįstas.

191    Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad dėl Komisijos padarytos klaidos apskaičiuojant aptariamo produkto priverstinį kainos mažinimą, kiek tai susiję su Jindal Saw produktais, buvo atsižvelgta į priverstinį tos kainos mažinimą, kurio dydis ar net pats buvimas buvo nustatytas netinkamai.

192    Ginčijamo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo priverstinio kainų mažinimo egzistavimo svarbą. Šio reglamento 125 ir 126 konstatuojamosiose dalyse ji nusprendė, kad aptariamo produkto pardavimas gerokai mažesnėmis kainomis, nei taikomos Sąjungos pramonės, paaiškina, atsižvelgiant į didesnį kaip 30 % priverstinį kainos mažinimą, viena vertus, pardavimo masto ir to produkto rinkos dalių padidėjimą ir, kita vertus, galimybės tai pramonei padidinti pardavimo mastą Sąjungos rinkoje iki tvarų pelną užtikrinančio lygmens nebuvimą. Be to, 126 konstatuojamojoje dalyje ji konstatavo, kad importas gerokai mažesne kaina, nei taikoma tos pramonės, labai sumažino kainas Sąjungos rinkoje ir dėl tos priežasties neleido didinti kainų, kurios būtų išaugusios nesant to importo, ir padarė išvadą, kad tuo pačiu metu, kai vyko importas gerokai mažesne kaina, nei taikoma Sąjungos pramonės, ši pramonė patyrė žalos.

193    Remiantis šio sprendimo 192 punkte nurodytomis ginčijamo reglamento konstatuojamosiomis dalimis, darytina išvada, kad, remiantis tame reglamente apskaičiuotu priverstiniu kainos mažinimu, padaryta išvada, jog aptariamo produkto importas padarė žalos Sąjungos pramonei. Tačiau, remiantis pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 6 dalimi, priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos Sąjungos pramonei egzistavimas yra būtina sąlyga antidempingo muitui nustatyti.

194    Be to, kaip teigia ieškovės, dėstydamos šios dalies trečiąjį kaltinimą, negalima atmesti prielaidos, kad jei priverstinis kainų mažinimas būtų apskaičiuotas teisingai, žalos Sąjungos pramonei skirtumas būtų mažesnis už dempingo skirtumą. Tokiu atveju, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje, antidempingo muito dydis turėtų būti sumažintas iki tokios normos, kuri būtų pakankama tai žalai pašalinti.

195    Kadangi dėl priverstinio kainos sumažinimo skaičiavime konstatuotos klaidos gali kilti abejonių ginčijamo reglamento teisėtumu, o visa Komisijos atlikta priežastinio ryšio analizė gali tapti negaliojanti (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba, T‑192/08, EU:T:2011:619, 119 punktą ir nurodytą jurisprudenciją), šį reglamentą reikia panaikinti tiek, kiek jis taikomas Jindal Saw, o trečiojo pagrindo nagrinėti nebereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

196    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti ieškovių bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.

197    Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šios bylos aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2016 m. kovo 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/388, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams, tiek, kiek jis taikomas Jindal Saw Ltd.

2.      Europos Komisija padengia savo, Jindal Saw ir Jindal Saw Italia SpA patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.      Saint‑Gobain Pam padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová Valančius Nihoul

Svenningsen       Öberg

Paskelbta 2019 m. balandžio 10 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Dėl 2017 m. spalio 18 d. pastabų priimtinumo

Dėl esmės

Dėl ketvirtojo pagrindo dėl pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 ir 5 dalių ir teisės į gynybą pažeidimo

Dėl pirmojo pagrindo dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalių ir dėl tos priežasties to reglamento 9 straipsnio 4 dalies pažeidimo

– Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 ir 9 dalių pažeidimu

– Dėl pirmojo pagrindo antros dalies, susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies ir dėl tos priežasties to paties reglamento 9 straipsnio 4 dalies pažeidimu

Dėl antrojo pagrindo, susijusio su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalių ir dėl tos priežasties to paties reglamento 3 straipsnio 6 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies pažeidimu

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: anglų.