TARNAUTOJŲ TEISMO PIRMININKO NUTARTIS

2008 m. liepos 3 d.

Byla F‑52/08 R

Wolfgang Plasa

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Prašymas sustabdyti sprendimo dėl perkėlimo vykdymą – Skuba – Nebuvimas“

Dalykas: Pagal EB 242, EB 243, AE 157 ir AE 158 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo W. Plasa prašo sustabdyti 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos sprendimo nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. vadovaujantis tarnybos interesais perkelti jį į Briuselį (Belgija) vykdymą.

Sprendimas: Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Santrauka

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Rimta ir nepataisoma žala

(EB 242 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas yra ne užtikrinti, kad būtų atlyginta žala, bet garantuoti visišką sprendimo dėl esmės veiksmingumą. Siekiant šio tikslo reikia, kad prašomos priemonės būtų skubios, t. y. tam, kad būtų išvengta rimtos ir nepataisomos žalos ieškovo interesams, reikia, kad jos būtų priimtos ir sukeltų poveikį dar prieš priimant sprendimą pagrindinėje byloje. Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad negali laukti sprendimo pagrindinėje byloje, nepatirdama tokios žalos.

Šiuo atžvilgiu pareigūnas nepatiria žalos dėl to, kad nebuvo paskirtas į pareigas, atitinkančias jo profesinius siekius. Iš tikrųjų sprendimus dėl paskyrimo vadovaujantis tarnybos interesais priima Paskyrimų tarnyba ir pareigūnas neturi subjektyvios teisės būti paskirtas į konkrečias pareigas. Pareigūnas turi tik teisę į jo lygį atitinkančias pareigas.

(žr. 34 ir 35 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1999 m. kovo 25 d. Nutarties Willeme prieš Komisiją, C‑65/99 P(R), Rink. p. I‑1857, 62 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. rugsėjo 10 d. Nutarties Elkaïm ir Mazuel prieš Komisiją, T‑173/99 R, Rink. VT p. I‑A‑155 ir II‑811, 25 punktas; 2002 m. gruodžio 19 d. Nutarties Esch-Leonhardt ir kt. prieš ECB, T‑320/02 R, Rink. VT p. I‑A‑325 ir II‑1555, 27 punktas.