Language of document :

2013 m. balandžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Eni prieš Komisiją

(Byla T-211/13)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Eni SpA (Roma, Italija), atstovaujama advokatų G. M. Roberti ir I. Perego

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

pripažinti ieškinį nepriimtinu,

panaikinti ginčijamus sprendimus,

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ginčijamas 2013 m. vasario 26 d. Komisijos sprendimas [C(2013) 1200 galutinis] dėl procedūros atnaujinimo ir 2013 m vasario 26 d. pranešimas apie kaltinimus [C(2013)1199] dėl procedūros pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, priimti byloje AT.40032-BR/ESBR.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo kompetencijos neturėjimą, nes Komisija neturėjo teisės atnaujinti administracinės procedūros, kad pakeistų sprendimą, priimtą 2006 m. byloje BR-ESBR ir tuo pat metu priimti naują sprendimą, kuriuo bauda padidinama dėl recidyvo.

ENI tvirtina, kad Bendrasis Teismas 2011 m. liepos 13 d. Sprendime (byla T-39/07), be to, kadi š dalies panaikino 2006 m. Sprendimą BR-ESBR, nurodydamas Komisijos netinkamą sunkinančios aplinkybės recidyvo vertinimą, iš tikrųjų pasinaudojo savo neribota jurisdikcija pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, nustatydamas naują baudos dydį ir pakeisdamas Komisijos vertinimą savu. Be to, kad ginčijamais sprendimais buvo pažeistos minėtos nuostatos, jie neatitinka ir SESV 266 straipsnio, SESV 13 straipsnyje numatyto kompetencijų pasidalijimo ir institucinės pusiausvyros principo, pagrindinių teisingo proceso, įtvirtinto EŽTK 6 straipsnyje ir EB pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje bei ne bis in idem, įtvirtinto EŽTK 7 straipsnyje, principų. ENI taip pat tvirtina, kad priešingai nei nurodo Komisija, Bendrasis Teismas nenusprendė, jog buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai Komisijai taikant recidyvo koncepciją 2006 m. Sprendime BR-ESBR; Komisijos iniciatyva grindžiama klaidingu teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimu, ir todėl šiuo atžvilgiu pažeidžiamas EŽTK 7 straipsnis.