2013 m. balandžio 9 d. Patrizia De Luca pateiktas apeliacinis skundas dėl 2013 m. sausio 30 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-20/06 RENV, De Luca prieš Komisiją

(Byla T-200/13 P)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: Patrizia De Luca (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų S. Orlandi ir J.-N. Louis

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija

Reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2013 m. sausio 30 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (trečioji kolegija) sprendimą De Luca prieš Komisiją (F-20/06 RENV, dar nepaskelbtas Rinkinyje);

pagal naujas nuostatas panaikinti 2005 m. vasario 23 d. Europos Komisijos sprendimą paskirti apeliantę į administratoriaus pareigas, suteikiant jai A 9 lygio 2 pakopą;

priteisti iš Komisijos abiejose instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi įvairiais pagrindais, susijusiais su teisės klaidomis, kurios buvo padarytos:

nes Tarnautojų teismas 2011 m. gruodžio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą De Luca prieš Komisiją (byla T-563/10 P) aiškino kaip tą, kuris ginčijamo sprendimo teisėtumo nagrinėjimą pirmojoje instancijoje apribojo vien taikymo poveikiu taikant analogiją su įdarbinimo taisyklėmis, tačiau neatsižvelgė į įprastai karjeros eigai taikytinų nuostatų viršenybę,

nes Tarnautojų teismas padarė išvadą, kad Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis taip pat gali būti taikoma pagal analogiją ir kartu konstatavo, kad apeliantei tai nesuteikia jokios naudos karjeros požiūriu ir kad ribotos naudos atlyginimo požiūriu po tam tikro laiko neliks,

nes Tarnautojų teismas nenagrinėjo Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies teisėtumo ir jos taikymo pagal analogiją apeliantei, atsižvelgdamas į vienodo požiūrio principą ir teisę į karjerą,

nes Tarnautojų teismas turi išnagrinėti, ar Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalies taikymas yra akivaizdžiai netinkamas, o ne apeliantė turi tai įrodyti,

nes Tarnautojų teismas iš karto, išsamiai neišnagrinėjęs, atmetė apeliantės argumentą dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo, susijusį su tuo, kad pareigūnų teisė į pareigų paaukštinimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį išliko, nepaisant Pareigūnų tarnybos nuostatų pakeitimų, tačiau ši teisė, taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, nebuvo užtikrinta apeliantės atveju.

____________