Language of document : ECLI:EU:T:2024:296

Laikina versija

BENDROJO TEISMO (ketvirtoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. gegužės 8 d.(*)

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Asmens duomenų apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai dėl Parlamento nariui išmokėtų išmokų ir kompensuotų išlaidų, taip pat dėl jo padėjėjams išmokėto darbo užmokesčio ir kompensuotų išlaidų – Atsisakymas leisti susipažinti – Išimtis, grindžiama asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktas ir 6 dalis – Duomenų subjekto teisėtų interesų apsauga – Būtinybė perduoti asmens duomenis siekiant specialaus viešojo intereso tikslo – Reglamento (ES) 2018/1725 9 straipsnio 1 dalis“

Byloje T‑375/22

Luisa Izuzquiza, gyvenanti Berlyne (Vokietija),

Arne Semsrott, gyvenantis Berlyne,

Stefan Wehrmeyer, gyvenantis Berlyne,

atstovaujami BL J. Pobjoy,

ieškovai,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą N. Lorenz ir J.-C. Puffer,

atsakovą,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. van der Woude, teisėjai R. da Silva Passos (pranešėjas), S. Gervasoni, N. Półtorak ir T. Pynnä,

posėdžio sekretorius A. Marghelis, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. spalio 5 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovai Luisa Izuzquiza, Arne Semsrott ir Stefan Wehrmeyer prašo panaikinti 2022 m. balandžio 8 d. Europos Parlamento sprendimą A(2021) 10718C (toliau – ginčijamas sprendimas) neleisti jiems susipažinti su Parlamento dokumentais, kuriuose yra informacijos apie Parlamento nario Ioannis Lagos ir jo padėjėjų gautas išmokas.

I.      Ginčo aplinkybės

2        Graikijoje į Europos Parlamentą išrinktas I. Lagos pradėjo eiti Parlamento nario pareigas 2019 m. liepos 2 d.

3        2020 m. spalio 7 d. Efeteio Athinon (Atėnų apeliacinis teismas, Graikija) skyrė I. Lagos trylikos metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir baudą už priklausymą nusikalstamai organizacijai ir vadovavimą jai, taip pat už du nesunkius nusikaltimus.

4        2021 m. balandžio 27 d. Graikijos valdžios institucijų prašymu Parlamentas panaikino I. Lagos imunitetą. Paskui Belgijos teisėsaugos institucijos jį suėmė ir perdavė Graikijos valdžios institucijoms. Šiuo metu I. Lagos atlieka laisvės atėmimo bausmę Graikijoje.

5        Nepaisydamas nuteisimo, imuniteto panaikinimo ir įkalinimo I. Lagos neatsistatydino iš Europos Parlamento nario pareigų. Dėl I. Lagos nuteisimo Graikijos valdžios institucijos nepranešė Parlamentui, kad jis neteko mandato.

6        2021 m. gruodžio 7 d. ieškovai, remdamiesi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), pateikė Parlamentui paraišką leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su I. Lagos (toliau – pirminė paraiška).

7        Pirminėje paraiškoje ieškovai prašė leisti susipažinti su visais dokumentais apie laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. I. Lagos gautas išmokas, t. y. pirma, kelionės, apgyvendinimo ir su tuo susijusių išlaidų kompensavimą, antra, dienpinigius, trečia, išmoką bendroms išlaidoms padengti, taip pat profesinio kalbų mokymosi išlaidų ir IT išlaidų kompensavimą ir, ketvirta, išlaidas akredituotų ir vietinių Parlamento nario padėjėjų darbo užmokesčiui.

8        Dokumentai, su kuriais ieškovai prašė leisti susipažinti, yra, be kita ko: pirma, visi prašymai, kvitai, išlaidų ataskaitos, bilietai, odometro rodmenys, sąskaitos faktūros ar ataskaitos, kurias I. Lagos pateikė siekdamas gauti išmokas, antra, visi dokumentai, susiję su išmokėtomis išmokomis, ir, trečia, visa I. Lagos biuro korespondencija, įskaitant vidaus susirašinėjimą ir susirašinėjimą su trečiaisiais asmenimis, dėl išmokų mokėjimo, taip pat susirašinėjimas su Parlamento administracinėmis tarnybomis.

9        2022 m. sausio 17 d., pasikeitę elektroniniais laiškais su Parlamentu, ieškovai sutiko pirminės paraiškos apimtį susiaurinti iki dokumentų, susijusių su laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2021 m. kovo 7 d. (toliau – atitinkamas laikotarpis).

10      2022 m. vasario 4 d. sprendime (toliau – pirminis sprendimas) Parlamentas atsisakė leisti ieškovams susipažinti su pirminėje paraiškoje nurodytais dokumentais.

11      2022 m. vasario 28 d. ieškovai pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį pateikė Parlamentui kartotinę paraišką, kad Parlamentas peržiūrėtų savo pirminį sprendimą.

12      Ginčijamu sprendimu Parlamentas informavo ieškovus, kad, atsižvelgdamas į pirminės paraiškos apimties apribojimą atitinkamu laikotarpiu, jis nustatė šių kategorijų dokumentus: I. Lagos darbo užmokestis, dienpinigiai, kelionės išlaidų kompensavimas, jo akredituotų ir vietinių padėjėjų darbo užmokestis ir jų kelionės išlaidų kompensavimas. Remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktu ir 6 dalimi, taip pat 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018, p. 39), 9 straipsnio 1 dalimi, Parlamentas patvirtino savo pirminį sprendimą neleisti ieškovams susipažinti su prašomais dokumentais.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

13      Teisėjo pranešėjo siūlymu, taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 91 straipsnio c punkte numatytas pasirengimo nagrinėti bylą priemones, Bendrasis Teismas nurodė Parlamentui pateikti visų dokumentų, su kuriais nebuvo leista susipažinti, kopijas. Parlamentui įvykdžius šį nurodymą, pagal Procedūros reglamento 104 straipsnį šie dokumentai ieškovams nebuvo perduoti.

14      Per teismo posėdį ieškovai pareiškė, kad, priešingai, nei nurodė ieškinyje, iš savo pagrindų ir argumentų jie atsiima teiginį, kad vienas iš jų prašymo leisti susipažinti su dokumentais tikslų buvo padėti visuomenei geriau suprasti Parlamento taisykles, susijusias su Parlamento narių imuniteto panaikinimo procedūra. Šis ieškovų pareiškimas buvo įtrauktas į posėdžio protokolą.

15      Ieškovai Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

16      Parlamentas Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

III. Dėl teisės

17      Ieškiniui pagrįsti ieškovai nurodo du pagrindus: pirma, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimą ir, antra, papildomai – Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimą.

A.      Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimu

18      Ieškovai mano, kad pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas privalo „palygin[ti] skirting[us] konkuruojanči[us] interes[us]“, kad nustatytų, ar yra „proporcinga“ perduoti asmens duomenis, net jei būtų konstatuotas teisėto intereso pažeidimas. Ieškovų teigimu, nepakanka, kad institucija manytų, jog esama pagrindo prielaidai, kad dėl nagrinėjamo perdavimo gali būti pažeisti duomenų subjekto teisėti interesai. Numačius interesų palyginimą Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktu, Bendrajam Teismui buvo suteikta didesnė diskrecija nei jo turėtoji pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t., p. 102).

19      Ieškovai taip pat teigia, jog Parlamentas, atrodo, neginčija, kad pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalį aiškiai reikalaujama atlikti interesų palyginimą. Šį pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys.

20      Pirma dalis susijusi su klaidingu sąlygos dėl būtinybės perduoti asmens duomenis, esančius prašomuose atskleisti dokumentuose, taikymu. Antroje dalyje ieškovai teigia, jog Parlamentas klaidingai nusprendė, kad palyginus skirtingus konkuruojančius interesus, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą, buvo neproporcinga perduoti prašomus duomenis, atsižvelgiant į teisėtus I. Lagos ir jo padėjėjų interesus.

21      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį visi Europos Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamiesi pagal SESV 294 straipsnyje įtvirtintą procedūrą nustatytų principų ir sąlygų, susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais. Kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 1 konstatuojamojoje dalyje, šis reglamentas įgyvendina Amsterdamo sutartimi į ESS 1 straipsnį įtrauktoje antroje pastraipoje išreikštą valią paženklinti naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių. Kaip priminta to paties reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, visuomenės teisė susipažinti su institucijų dokumentais susijusi su šių institucijų demokratiškumu (žr. 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑115/13, EU:T:2015:497, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22      Be to, reikia priminti, jog iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad Sąjungos institucijos atsisako leisti susipažinti su dokumentu, jei dėl jo atskleidimo nukentėtų asmens privataus gyvenimo ir neliečiamybės apsauga, ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus.

23      Remiantis jurisprudencija, tai reiškia, kad, kai pateikiama paraiška leisti susipažinti su asmens duomenimis, kaip jie suprantami pagal Reglamento 2018/1725 3 straipsnio 1 dalį, taikomos visos šio reglamento nuostatos (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth ir PAN Europe / EFSA, C‑615/13 P, EU:C:2015:489, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24      Taigi asmens duomenys gali būti perduoti tretiesiems asmenims pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 tik tuo atveju, kai, pirma, įvykdytos Reglamento Nr. 2018/1725 9 straipsnio dalies a arba b punktuose numatytos sąlygos ir, antra, toks perdavimas yra teisėtas tvarkymas, atitinkantis to paties reglamento 5 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus (šiuo klausimu žr. 2014 m. spalio 2 d. Sprendimo Strack / Komisija, C‑127/13 P, EU:C:2014:2250, 104 punktą).

25      Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą asmens duomenys perduodami Sąjungoje įsteigtiems gavėjams, kurie nėra Sąjungos institucijos ir organai, tik jeigu duomenų gavėjas įrodo, jog duomenis būtina perduoti, kad būtų įgyvendintas specialus viešojo intereso tikslas, ir duomenų valdytojas (jei esama pagrindo prielaidai, kad gali būti pažeisti duomenų subjekto teisėti interesai), akivaizdžiai palyginęs skirtingų konkuruojančių interesų svarbą, įrodo, kad proporcinga perduoti asmens duomenis šiuo konkrečiu tikslu.

26      Taigi iš pačios Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės matyti, kad pagal šią nuostatą asmens duomenų perdavimas siejamas su kelių kumuliacinių sąlygų įvykdymu.

27      Pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą, kaip jį išaiškino Sąjungos teismas, visų pirma paraišką leisti susipažinti su dokumentais pateikęs asmuo turi įrodyti būtinybę perduoti asmens duomenis dėl specialaus viešojo intereso tikslo. Kad būtų įvykdyta ši sąlyga, reikia įrodyti, kad asmens duomenų perdavimas yra tinkamiausia priemonė iš visų galimų pasiekti paraišką pateikusio asmens siekiamą tikslą ir kad ji yra proporcinga šiam tikslui, o tam paraišką pateikęs asmuo turi pateikti aiškių ir pagrįstų pateisinimų (2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie métropolitaine Bretagne-Ouest (port de Brest) / Komisija, T‑39/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:560, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Iš to matyti, kad įgyvendinant sąlygą įrodyti būtinybę perduoti asmens duomenis siekiant specialaus viešojo intereso tikslo reikia pripažinti, kad egzistuoja Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią pareiškėjas neprivalo pagrįsti paraiškos leisti susipažinti su dokumentais, išimtis (2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑115/13, EU:T:2015:497, 55 punktas ir 2022 m. balandžio 6 d. Sprendimo Saure / Komisija, T‑506/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:225, 25 punktas).

28      Tik jei tokių įrodymų pateikiama, atitinkama institucija turi patikrinti, ar yra, ar ne pagrindas prielaidai, kad atitinkamu perdavimu gali būti pažeisti teisėti duomenų subjekto interesai, ir, jei taip, akivaizdžiai palyginti skirtingus konkuruojančius interesus, kad įvertintų, ar proporcinga perduoti prašomus asmens duomenis (žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo ClientEarth ir PAN Europe / EFSA, C‑615/13 P, EU:C:2015:489, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29      Ieškovų argumentus, susijusius su pirmuoju ieškinio pagrindu, reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos samprotavimus.

1.      Dėl pirmos dalies, susijusios su klaidingu sąlygos dėl būtinybės perduoti asmens duomenis, esančius prašomuose atskleisti dokumentuose, taikymu

30      Ieškovai iš esmės mano, kad Parlamentas ginčijamame sprendime padarė klaidingą išvadą, jog asmens duomenų perdavimas nebuvo būtinas siekiant specialaus viešojo intereso tikslo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą. Pirmiausia jie ginčija Parlamento išvadą, kad jie neįrodė specialaus viešojo intereso atskleisti prašomus dokumentus, susijusius su I. Lagos išlaidomis.

31      Pirma, ieškovai tvirtina, kad specialus jų paraiškos viešasis interesas išplaukia iš aplinkybės, jog I. Lagos buvo galutinai nuteistas už labai sunkų nusikaltimą. Jų paraiška buvo siekiama palengvinti visuomenės kontrolę ir padidinti atskaitomybę, kiek tai susiję su Parlamento I. Lagos išmokėtomis sumomis ir šio patirtomis išlaidomis, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, kad už sunkius nusikaltimus jam buvo skirta trylikos metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir bauda. Ieškovai mano, kad tai nėra bendro pobūdžio paraiška siekiant apskritai didesnio informacijos apie I. Lagos ar kitų Europos Parlamento narių išlaidas skaidrumo, todėl jų paraiška skiriasi nuo nagrinėtosios 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendime Psara ir kt. / Parlamentas (T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16, EU:T:2018:602).

32      Antra, ieškovų teigimu, aplinkybė, kuria ginčijamame sprendime remiasi Parlamentas, kad tam tikra informacija (pvz., bendri skaičiai, susiję su Europos Parlamento nariams išmokėtais atlyginimais ir jų kelionės išlaidų kompensavimo sąlygomis) jau yra vieša, neatitinka specialaus tikslo, kuriuo pateikta paraiška leisti susipažinti su dokumentais dėl I. Lagos išlaidų, turint omenyje išskirtines šio Parlamento nario atvejo aplinkybes; paraiškos tikslas buvo susipažinti su konkrečia informacija, atsižvelgiant į ypatingas jo nuteisimo už sunkų nusikalimą aplinkybes.

33      Trečia, ieškovai mano, kad Parlamentas nepaaiškino, kaip ginčijamame sprendime nurodyti vidaus ir išorės patikrinimai galėtų būti vykdomi tokiomis aplinkybėmis, kai Parlamento narys per jo kadenciją buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus. Jie mano, kad šios kontrolės nepakanka siekiant atskleisti atvejus, kai Parlamento nariams skirtos biudžeto lėšos panaudojamos vykdant nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiklą, nors Parlamento nariams teikiama finansinė parama turi būti naudojama vykdant jų oficialias pareigas. Ieškovai priduria, kad net jei, kaip jie mano, Parlamentas turėtų įrodyti, kodėl šie patikrinimai yra pakankami, prašomų dokumentų atskleidimas leistų išsamiau išnagrinėti, ar tokie patikrinimai yra tinkami tokiems atvejams, koks nagrinėjamas šioje byloje.

34      Ketvirta, ieškovai tvirtina, kad aplinkybė, jog I. Lagos liko Parlamento nariu, nepaisant dėl jo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nekliudo teisėtam viešajam interesui leisti susipažinti su prašomais dokumentais. Jie mano, kad šių dokumentų atskleidimas leistų padidinti skaidrumą ir geriau suprasti, kaip lėšos buvo skirtos I. Lagos ir jo panaudotos laikotarpiu nuo jo nuteisimo iki 2021 m. balandžio 27 d. galutinio sprendimo panaikinti jo parlamentinį imunitetą. Ieškovai mano, kad klausimas, ar I. Lagos pagrįstai ir toliau gaudavo biudžeto lėšų, turi būti svarstomas viešai, žinant, kokios konkrečios lėšos buvo gautos ir kokiu tikslu.

35      Parlamentas šiuos argumentus ginčija.

36      Kadangi ieškovai pripažįsta, kad jų prašomuose atskleisti dokumentuose yra asmens duomenų, pirmiausia reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į šio sprendimo 27 punkte nurodytą jurisprudenciją, ieškovai įvykdė Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punkte numatytą pareigą įrodyti būtinybę perduoti minėtus duomenis siekiant specialaus viešojo intereso tikslo.

37      Šiuo klausimu reikia išnagrinėti, pirma, ar ieškovų nurodytas nagrinėjamų asmens duomenų perdavimo tikslas turi būti laikomas specialiu viešojo intereso tikslu, ir, antra, ar prašomas perdavimas yra būtinas, kiek tai susiję su I. Lagos ir jo padėjėjais.

a)      Dėl specialaus viešojo intereso tikslo buvimo

38      Pirmiausia reikia priminti, kad dokumentai, kuriuos apima paraiška leisti susipažinti, susiję su I. Lagos darbo užmokesčiu, dienpinigiais, išmoka bendroms išlaidoms padengti, kelionės išlaidų kompensavimu, jo akredituotų ir vietinių padėjėjų darbo užmokesčiu ir jų kelionės išlaidų kompensavimu.

39      Be to, taip pat primintina, kad, kaip matyti iš Europos Parlamento narių statuto (2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimas 2005/684/EB, Euratomas dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo, OL L 262, 2005, p. 1, toliau – Parlamento narių statutas) ir 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimo 2009/C 159/01 dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių (OL C 159, 2009, p. 1), Parlamento nariai turi teisę į šias išmokas ir kompensacijas:

–        Parlamento narių statuto 10 straipsnyje numatytą atlyginimą, lygų 38,5 % Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo bazinio atlyginimo; Sprendimo 2009/C 159/01 1 straipsnyje numatyta, kad Parlamento nariai turi teisę į šį atlyginimą nuo savo pareigų ėjimo pradžios dienos iki paskutinės mėnesio, kurį baigia jas eiti, dienos,

–        išlaidų, patirtų vykdant įgaliojimus, kompensavimą pagal Parlamento narių statuto 20 straipsnio 1 dalį; šios nuostatos 2 dalyje nustatyta, kad Parlamentas kompensuoja faktiškai patirtas kelionės į darbo vietą ir atgal bei kitų su įgaliojimų vykdymu susijusių kelionių išlaidas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį kitos su įgaliojimų vykdymu susijusios bendrosios išlaidos gali būti kompensuojamos išmokant iš anksto nustatyto dydžio kompensaciją; šiuo klausimu:

–        Sprendimo 2009/C 159/01 11 straipsnyje nustatyta, kad kelionės išlaidos kompensuojamos remiantis patvirtinimu apie dalyvavimą ir pateikus reikiamus kelionės dokumentus bei prireikus kitus patvirtinamuosius dokumentus,

–        Sprendimo 2009/C 159/01 24 straipsnyje numatytus dienpinigius už kiekvieną buvimo, pirma, darbo arba posėdžio vietoje ir, antra, nacionalinio parlamento komiteto ar kito organo posėdyje, rengiamame ne Parlamento nario gyvenamojoje vietoje, dieną; abiem atvejais Parlamento nario buvimas atitinkamoje vietoje turi būti tinkamai įrodytas; kai oficiali veikla vykdoma Sąjungos teritorijoje, Parlamento nariai gauna fiksuoto dydžio išmoką,

–        bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą fiksuoto dydžio išmoką pagal Sprendimo 2009/C 159/01 25 ir 28 straipsnius; ši išmoka skirta padengti jų parlamentinės veiklos išlaidoms, įskaitant kabineto išlaikymo ir priežiūros, kanceliarinių reikmenų ir dokumentų, kabineto įrangos, reprezentacines ir administracines išlaidas,

–        realiai patirtų asmeninio personalo samdymo išlaidų kompensavimą pagal Parlamento narių statuto 21 straipsnį; Sprendimo 2009/C 159/01 33 straipsnyje numatyta, kad gali būti dengiamos tik būtinųjų paslaugų išlaidos, tiesiogiai susijusios su Parlamento narių įgaliojimų vykdymu, ir kad jokiais atvejais negali būti dengiamos išlaidos, susijusios su privačiu Parlamento nario gyvenimu.

40      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad būtinybė perduoti asmens duomenis gali būti grindžiama bendruoju tikslu, kaip antai visuomenės teise į informaciją apie Parlamento narių elgesį einant pareigas, tačiau tik ieškovų pateikti įrodymai, jog prašomas asmens duomenų atskleidimas yra tinkamas ir proporcingas jų paraiška siekiamiems tikslams, leistų Bendrajam Teismui patikrinti atskleidimo būtinybę, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Psara ir kt. / Parlamentas, T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16, EU:T:2018:602, 92 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41      Kaip minėta šio sprendimo 31–34 punktuose ir kaip šalys patvirtino per teismo posėdį, ieškovų nurodytas nagrinėjamų dokumentų perdavimo tikslas iš esmės buvo sužinoti tikslias sumas, kurias Parlamentas skyrė I. Lagos per atitinkamą laikotarpį, ir kaip šios sumos buvo panaudotos; tuo siekta palengvinti visuomenės kontrolę ir padidinti atskaitomybę atsižvelgiant į ypatingą I. Lagos padėtį. Ieškovai manė, kad šis tikslas prisidės prie skaidresnio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo ir, be kita ko, leis piliečiams suprasti, ar šiomis išmokomis tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėta prie I. Lagos vykdytos nusikalstamos ar neteisėtos veiklos finansavimo ar tęsimo arba leista jam išvengti Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo vykdymo.

42      Nors, kaip priminta šio sprendimo 40 punkte, būtinybė perduoti asmens duomenis gali būti grindžiama bendruoju tikslu, nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia Parlamentas, nurodytas tikslas yra ne bendras, o konkretus, susijęs su ypatingomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą; siekiama sužinoti tikslias sumas, kurias Parlamentas skyrė I. Lagos per atitinkamą laikotarpį, ir kaip Parlamento I. Lagos skirtos išmokos buvo panaudotos vykdant jo, kaip Parlamento nario, mandatą.

43      Iš tiesų pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamos visiškai neeilinės aplinkybės, susijusios su Parlamento nariu, kuris už, be kita ko, sunkius nusikaltimus, t. y. už priklausymą nusikalstamai organizacijai ir vadovavimą jai, nuteistas trylikos metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimu ir bauda ir šiuo metu yra įkalintas. Nepaisant nuteisimo ir net po suėmimo ir įkalinimo I. Lagos liko Parlamento nariu ir nenustojo gauti su šių pareigų vykdymu susijusias išmokas. Konkrečiai kalbant, tokiomis aplinkybėmis ieškovų siekis sužinoti, kokiu tikslu ir kur I. Lagos atitinkamu laikotarpiu keliavo, turint omenyje, kad Parlamentas kompensavo šių kelionių išlaidas, turi būti laikomas teisėtu.

44      Taigi ypatingomis šios bylos aplinkybėmis tikslas žinoti tikslias sumas, kurias Parlamentas skyrė I. Lagos per atitinkamą laikotarpį, ir kaip šios sumos buvo panaudotos, siekiant palengvinti visuomenės kontrolę ir padidinti atskaitomybę, kiek tai susiję su I. Lagos galimybe naudotis biudžeto lėšomis, taigi ir prisidėti prie skaidresnio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo, turi būti laikomas specialiu viešojo intereso tikslu, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą. Vadinasi, ginčijamame sprendime Parlamentas klaidingai atsisakė pripažinti tokį tikslą specialiu viešojo intereso tikslu.

b)      Dėl būtinybės perduoti asmens duomenis

45      Be to, atsižvelgiant į šio sprendimo 27 punkte nurodytą jurisprudenciją, reikia išnagrinėti, ar ieškovai įrodė būtinybę perduoti asmens duomenis. Taigi reikia patikrinti, ar prašomas duomenų perdavimas buvo, pirma, tinkamiausia tarp kitų galimų priemonių ieškovų siekiamam specialiam viešojo intereso tikslui pasiekti ir, antra, ar jis buvo proporcingas šiam tikslui.

46      Šiuo klausimu pirmiausia reikia išnagrinėti, ar ieškovams pavyko įrodyti būtinybę perduoti prašomuose dokumentuose esančius I. Lagos asmens duomenis. Nagrinėjamuose dokumentuose esančių akredituotų ir vietinių I. Lagos padėjėjų asmens duomenų perdavimo būtinybė bus nagrinėjama šio sprendimo 66–79 punktuose.

1)      Dėl būtinybės perduoti prašomus I. Lagos asmens duomenis

47      Pirma, Parlamentas iš esmės teigia, kad informacija apie Parlamento narių finansines ir socialines išmokas jau yra vieša ir kad taip prieinama informacija yra tinkamesnė priemonė pasiekti siekiamą tikslą nei I. Lagos asmens duomenų perdavimas. Antra, anot Parlamento, jo narių finansinėms ir socialinėms išmokoms ir su tuo susijusioms išlaidoms taikoma vidaus ir išorės kontrolė yra tinkamesnė tikrinant Parlamento I. Lagos išmokėtų sumų teisėtumą ir tinkamą panaudojimą nei viešas jo asmens duomenų atskleidimas.

i)      Dėl argumento, kad informacija apie Parlamento narių finansines ir socialines išmokas jau yra vieša

48      Dėl argumento, kad informacija apie Parlamento narių finansines ir socialines išmokas jau yra vieša, pirmiausia reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją Reglamente Nr. 1049/2001 įtvirtinta visuomenės teisė susipažinti su dokumentais susijusi tik su institucijų faktiškai turimais dokumentais ir negali būti taikoma dokumentams, kurių institucijos neturi arba kurių tiesiog nėra (žr. 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Psara ir kt. / Parlamentas, T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16, EU:T:2018:602, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49      Iš Sprendimo 2009/C 159/01 25 ir 26 straipsnių matyti, kad Parlamento nariai kas mėnesį gauna fiksuoto dydžio išmoką bendrosioms išlaidoms padengti, suteikiamą pagal kadencijos pradžioje pateiktą vieną prašymą.

50      Atsižvelgiant į fiksuotą bendrosioms išlaidoms padengti skirtos išmokos pobūdį, Parlamentas neturi jokio dokumento, kuriame būtų išsamiai nurodyta, kokiems tikslams ir kokiu laikotarpiu jo nariai panaudojo šią išmoką, ir Parlamentas tai patvirtino per teismo posėdį.

51      Antra, reikia pažymėti, kad Parlamento narių statuto 10 straipsnyje numatyta išmoka, kuri yra Parlamento narių mėnesinis darbo užmokestis, jiems taip pat mokama automatiškai. Taigi Parlamentas neturi jokio dokumento, kuriame būtų išsamiai nurodyta, kaip jo nariai naudoja šią išmoką.

52      Trečia, reikia konstatuoti, kad Parlamento turimuose dokumentuose esanti informacija apie bendroms išlaidoms padengti skirtą išmoką ir Parlamento narių statuto 10 straipsnyje numatytą išmoką, yra laisvai ir nemokamai prieinama visuomenei Parlamento interneto svetainėje, kaip pats Parlamentas pabrėžė ginčijamame sprendime (žr. ginčijamo sprendimo 19 išnašą) ir patvirtino per teismo posėdį.

53      Iš tiesų Parlamento interneto svetainėje galima rasti išsamią ir tikslią informaciją apie mėnesinę sumą, kurią visi Parlamento nariai gauna atskaičius Sąjungai mokamą mokestį ir socialines įmokas, kaip minėtą Statuto 10 straipsnyje numatytą išmoką, t. y. visi Parlamento nariai gauna vienodą darbo užmokestį. Ten taip pat galima sužinoti tikslią fiksuotą Parlamento nariams skiriamos išmokos bendrosioms išlaidoms padengti sumą. Taigi ši informacija leido ieškovams gauti būtinus ir tinkamus duomenis apie tikslias sumas, kurios šiuo pagrindu kas mėnesį buvo mokamos I. Lagos.

54      Darytina išvada, kad, kiek tai susiję su Parlamento narių statuto 10 straipsnyje numatytu atlyginimu ir bendroms išlaidoms padengti skirta išmoka, galima teigti, kad nagrinėjamų asmens duomenų atskleidimas nėra tinkamiausia priemonė pasiekti ieškovų užsibrėžtą tikslą, nes jie turėjo galimybę gauti šiuos duomenis apsilankę Parlamento interneto svetainėje.

55      Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 27 punkte nurodytą jurisprudenciją, ieškovams nepavyko įrodyti tokio perdavimo būtinybės.

56      Situacija yra kitokia, kalbant apie Parlamento narių kelionės išlaidų kompensavimą ir jų gaunamus dienpinigius, nes šiuo klausimu Parlamento interneto svetainėje viešai prieinama informacija susijusi tik su galiojančiomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis teisę gauti tokią išmoką, ir su kelionės išlaidų kompensavimo sąlygomis. Šios išlaidos kompensuojamos ir dienpinigiai mokami tik jei Parlamento nariai Parlamento tarnyboms pateikia atitinkamą prašymą, prireikus pridėdami patvirtinamuosius dokumentus.

57      Iš to matyti, pirma, kad, remiantis viešai prieinama informacija apie kelionės išlaidų kompensavimą ir dienpinigius, negalima nustatyti sumų, kurias Parlamentas atitinkamu laikotarpiu išmokėjo I. Lagos dėl jo, kaip Parlamento nario, įgaliojimų vykdymo. Iš tiesų šių sumų išmokėjimas priklausė nuo I. Lagos šiuo tikslu pateiktų prašymų.

58      Antra, viešai prieinama informacija apie kelionės išlaidų kompensavimą ir dienpinigius taip pat neleidžia nustatyti, koks buvo I. Lagos kelionių tikslas, paskirties vieta ar maršrutas. Ieškovų teigimu, perdavus prašomus asmens duomenis apie kelionės išlaidų kompensavimą ir dienpinigius, visuomenė galėtų susipažinti su šia informacija.

59      Ieškovai gali būti suinteresuoti susipažinti su šiais dokumentais, nes jie leidžia sužinoti apie I. Lagos veiklą atitinkamu laikotarpiu, žinant, kad tuo metu jis jau buvo nuteistas, bet dar nebuvo įkalintas, ir taip gauti informacijos apie galimą biudžeto lėšų panaudojimą neteisėtai veiklai, kurią I. Lagos galėjo tęsti keliaudamas, net jei šiuose dokumentuose nebūtų tikslios informacijos apie tai, kaip Parlamento narys išleido gautas sumas.

60      Darytina išvada, kad konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis nagrinėjamų asmens duomenų, susijusių su I. Lagos kelionės išlaidų kompensavimą ir dienpinigių mokėjimą pagrindžiančiais dokumentais, atskleidimas yra tinkamesnė priemonė pasiekti ieškovų siekiamą tikslą, nei galimybė susipažinti su informacija, kuri jau yra viešai prieinama.

ii)    Dėl argumento, kad Parlamente vykdomi vidaus ir išorės patikrinimai yra tinkamesni kontroliuojant I. Lagos iš Parlamento gautų sumų išmokėjimo teisėtumą ir panaudojimo tinkamumą nei viešas asmens duomenų atskleidimas

61      Dėl argumento, kad Parlamente vykdomi vidaus ir išorės patikrinimai yra tinkamesni kontroliuojant I. Lagos iš Parlamento gautų sumų išmokėjimo teisėtumą ir panaudojimo tinkamumą nei viešas asmens duomenų atskleidimas, reikia konstatuoti, kad nurodytais patikrinimais iš esmės siekiama įvertinti atliktų mokėjimų atitiktį galiojančioms taisyklėms.

62      Neatsižvelgiant į tai, ar šių taisyklių laikytasi, ieškovų nurodytas interesas yra leisti visuomenei sužinoti tikslias sumas, kurias Parlamentas atitinkamu laikotarpiu skyrė I. Lagos, ir kaip šios sumos buvo panaudotos, siekiant palengvinti visuomenės kontrolę ir padidinti atskaitomybę, atsižvelgiant į ypatingą I. Lagos padėtį.

63      Šie vidaus ir išorės patikrinimai neleidžia pasiekti specialaus viešojo intereso tikslo, kuriuo remiasi ieškovai, grįsdami prašomų dokumentų perdavimą. Taigi, priešingai, nei teigia Parlamentas, šie patikrinimai negali būti laikomi tinkamesniais nei I. Lagos asmens duomenų perdavimas.

64      Vadinasi, konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis reikia pripažinti, kad asmens duomenų, esančių dokumentuose dėl I. Lagos gautos kelionės išlaidų kompensacijos ir dienpinigių, perdavimas, atsižvelgiant į šio sprendimo 27 punkte nurodytą jurisprudenciją, yra būtina priemonė pasiekti specialų viešojo intereso tikslą, kuriuo ieškovai grindžia prašomų asmens duomenų perdavimą.

65      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Parlamentas klaidingai nusprendė, jog, kiek tai susiję dokumentais dėl I. Lagos gautos kelionės išlaidų kompensacijos ir dienpinigių, ieškovai neįvykdė Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos pareigos įrodyti būtinybę perduoti asmens duomenis siekiant specialaus viešojo intereso tikslo.

2)      Dėl būtinybės perduoti prašomus akredituotų ir vietinių I. Lagos padėjėjų asmens duomenis

66      Parlamentas teigia, kad akredituoti ir vietiniai I. Lagos padėjėjai nevykdo viešųjų pareigų. Dėl šios priežasties ginčijamame sprendime Parlamentas, lygindamas skirtingus konkuruojančius interesus, subsidiariai nepripažino prašomų minėtų padėjėjų asmens duomenų perdavimo proporcingumo.

67      Parlamento narių statuto 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Parlamento nariai savo nuožiūra pasirenka asmeninį personalą.

68      Pagal Parlamento narių statuto 21 straipsnio 2 dalį Parlamentas padengia savo narių realiai patirtas tokio personalo samdymo išlaidas, o šio straipsnio 3 dalyje patikslinta, kad Parlamentas nustato naudojimosi šia teise sąlygas.

69      Išlaidų Parlamento narių padėjėjų paslaugoms kompensavimo sąlygos nustatomos statuto įgyvendinimo taisyklėse. Konkrečiai kalbant, Sprendimo 2009/C 159/01 33 straipsnyje nustatyta didžiausia Parlamento kompensuojamų tokių išlaidų mėnesio suma. Išlaidų Parlamento narių padėjėjų paslaugoms kompensavimo mechanizmas pradedamas taikyti, kai Parlamento narys administracijai pateikia prašymą padengti išlaidas ir prideda su padėjėju sudaryta sutartį, kurioje nustatytos padėjėjo užduotys.

70      Darytina išvada, kad šios išlaidos Parlamento narių padėjėjų paslaugoms yra susijusios su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu, net jeigu jas tiesiogiai padengia Parlamentas.

71      Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip priminta šio sprendimo 41 punkte, prašydami perduoti nagrinėjamus dokumentus ieškovai siekė gauti informacijos, leidžiančios suprasti, ar I. Lagos skirtomis sumomis, įskaitant išlaidų kompensaciją jo, kaip Parlamento nario, padėjėjų paslaugoms, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėta prie jo vykdytos nusikalstamos ar neteisėtos veiklos finansavimo ar tęsimo. Kaip ieškovai nurodė ieškinio 66 punkte, susipažinti su dokumentais, kuriuose yra informacijos apie I. Lagos padėjėjus, buvo prašoma tik siekiant gauti informacijos apie paties I. Lagos vaidmenį.

72      Kalbant apie Parlamento narių padėjėjų darbo užmokestį, pažymėtina, kad jis jiems mokamas neatsižvelgiant į konkrečią jų veiklą, susijusią su pagalba I. Lagos. Todėl dokumentų apie šio darbo užmokesčio mokėjimą perdavimas nesuteiktų ieškovams informacijos apie galimą tiesioginį ar netiesioginį prisidėjimą prie I. Lagos vykdytos nusikalstamos ar neteisėtos veiklos finansavimo ar tęsimo.

73      Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 27 punkte nurodytą jurisprudenciją, ieškovams nepavyko įrodyti tokio perdavimo būtinybės.

74      Kita vertus, kadangi išlaidos I. Lagos padėjėjų kelionėms yra glaudžiai susijusios su jo paties veikla, net jei šie padėjėjai neturi viešosios valdžios įgaliojimų, negalima atmesti galimybės, kad šios išlaidos gali suteikti informacijos apie galimą, nors ir netiesioginį, ryšį su neteisėta I. Lagos veikla. Iš tiesų šios kelionės vyksta Parlamento nario prašymu ir gali suteikti informacijos apie jų tikslą, vietą ir maršrutą, kurie galėtų būti susiję su galima neteisėta I. Lagos veikla.

75      Taigi toks perdavimas yra tinkama priemonė pasiekti tikslą, ieškovų nurodytą grindžiant prašomų asmens duomenų perdavimą.

76      Be to, konstatuotina, kad Parlamentas neteigė, jog informacija apie sumas, išmokėtas Parlamento nario padėjėjams kaip kelionės išlaidų kompensacija, yra viešai prieinama. Iš to išplaukia, kad, kiek tai susiję su dokumentais apie I. Lagos padėjėjų kelionės išlaidų kompensavimą, prašomas perdavimas yra tinkamiausia priemonė pasiekti ieškovų nurodytą tikslą.

77      Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad Parlamente vykdomi vidaus ir išorės patikrinimai neleidžia pasiekti specialaus viešojo intereso tikslo, kuriuo ieškovai grindžia prašomų dokumentų perdavimo būtinybę (žr. šio sprendimo 63 punktą), įskaitant dokumentus apie I. Lagos padėjėjų kelionės išlaidų kompensavimą. Kaip konstatuota šio sprendimo 63 punkte dėl I. Lagos, šie patikrinimai negali būti laikomi tinkamesniais nei jo padėjėjų asmens duomenų perdavimas.

78      Dėl šios priežasties konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis asmens duomenų, esančių dokumentuose dėl I. Lagos, kaip Parlamento nario, padėjėjų kelionės išlaidų kompensavimo, perdavimas, atsižvelgiant į šio sprendimo 27 punkte nurodytą jurisprudenciją, yra būtina priemonė pasiekti tikslą, kuriuo ieškovai remiasi grįsdami prašomų asmens duomenų perdavimą.

79      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Parlamentas klaidingai nusprendė, jog, kiek tai susiję su dokumentais dėl I. Lagos padėjėjų gautos kelionės išlaidų kompensacijos, ieškovai neįvykdė Reglamento Nr. 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos pareigos įrodyti būtinybę perduoti asmens duomenis siekiant specialaus viešojo intereso tikslo.

2.      Dėl antros dalies, susijusios su neproporcingo asmens, kurio duomenis prašoma perduoti, teisėtų interesų pažeidimo nebuvimu

80      Ieškinio pirmojo pagrindo antroje dalyje ieškovai iš esmės teigia, kad Parlamentas klaidingai nusprendė, jog papildomai palyginus skirtingus konkuruojančius interesus, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą, buvo neproporcinga perduoti prašomus asmens duomenis, atsižvelgiant į teisėtus I. Lagos ir jo padėjėjų interesus,

81      Parlamentas nesutinka su ieškovų argumentais.

82      Pirma, anot Parlamento, šie argumentai yra netinkami. Jo nuomone, kadangi iš Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punkto kylantys su asmens duomenų perdavimu susiję reikalavimai yra kumuliaciniai, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta išimtis dėl asmens privataus gyvenimo ir neliečiamybės apsaugos turėtų būti taikoma, jeigu, kaip šioje byloje, duomenų gavėjas neįrodo, kad prašomų asmens duomenų perdavimas yra būtinas atsižvelgiant į specialų viešojo intereso tikslą. Todėl, Parlamento teigimu, galima klaida subsidiariai pateiktuose motyvuose, susijusiuose su teisėtais I. Lagos ir jo padėjėjų interesais ir perdavimo neproporcingumu, negali turėti įtakos ginčijamam sprendimui.

83      Antra, anot Parlamento, ieškovų argumentai bet kuriuo atveju nepagrįsti.

84      Iš esmės Parlamentas laikosi nuomonės, kad ginčijamame sprendime nurodė teisėtus duomenų subjektų interesus, kurie gali būti pažeisti viešai atskleidus jų asmens duomenis. Kalbant apie I. Lagos, pirma, tai yra laisvė naudotis Parlamento nario įgaliojimais, kuri apima, be kita ko, laisvę susitikti su jo pasirinktais asmenimis, dalyvauti posėdžiuose, konferencijose ir oficialioje veikloje, gauti informaciją siekiant dalyvauti diskusijose ir balsuoti Parlamente, taip pat teisę prašyti pagalbos, pasirinkti savo personalo narius, neperžengiant tam tikrų ribų laisvai nustatyti jų darbo užmokestį ir siųsti juos į komandiruotes. Parlamentas mano, kad atskleidus visuomenei asmens duomenis apie I. Lagos įgaliojimų vykdymą, įskaitant jo gyvenamąją vietą, būtų galima vykdyti Parlamento nario ir jo padėjėjų sekimą ir profiliavimą, o tai pažeistų jo įgaliojimų vykdymo laisvę.

85      Antra, Parlamento teigimu, kadangi nagrinėjamas asmens duomenų atskleidimas susijęs su pasikartojančia Parlamento nario veikla, jis taip pat gali kelti pavojų I. Lagos saugumui.

86      Dėl I. Lagos padėjėjų Parlamentas nusprendė, kad jie nevykdė viešosios valdžios įgaliojimų, todėl turėjo teisėtą interesą, kad jų asmens duomenys būtų apsaugoti.

87      Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktu, pagal jurisprudenciją reikalaujama, kad, įrodžius būtinybę perduoti asmens duomenis, Sąjungos institucija ar įstaiga, kuriai pateiktas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra tokių duomenų, palygintų skirtingus suinteresuotųjų šalių interesus ir patikrintų, ar yra, ar ne priežastis manyti, kad toks perdavimas gali pažeisti teisėtus duomenų subjektų interesus (žr. 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Dennekamp / Parlamentas, T‑115/13, EU:T:2015:497, 116 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Ši jurisprudencija pagal analogiją taikytina šioje byloje, nors Reglamento Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktas vėliau buvo pakeistas Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktu. Iš tiesų pastarojoje nuostatoje, kurios turinys primintas šio sprendimo 25 punkte, taip pat numatytas akivaizdus skirtingų konkuruojančių interesų palyginimas nagrinėjant prašymą perduoti asmens duomenis.

88      Taigi nagrinėjamu atveju reikia įvertinti, ar Parlamentas patikrino, ar buvo priežasčių manyti, kad dėl nagrinėjamo perdavimo galėjo būti pažeisti teisėti I. Lagos ir jo padėjėjų interesai, ir ar tokiu atveju ši institucija, siekdama įvertinti nagrinėjamo asmens duomenų perdavimo proporcingumą, akivaizdžiai palygino skirtingus konkuruojančius interesus.

89      Taigi reikia išnagrinėti, ar Parlamentas teisingai nusprendė, kad prašomuose dokumentuose esančių asmens duomenų perdavimas būtų neproporcingas, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su šio straipsnio 3 dalimi, nes I. Lagos ir jo padėjėjų teisėti interesai yra viršesni už ieškovų nurodytus interesus.

90      Šiuo klausimu, kalbant apie pirmąjį Parlamento argumentą dėl I. Lagos, t. y. interesą apsaugoti Parlamento nario įgaliojimų vykdymo laisvę, reikia priminti, kad pagal Parlamento narių statuto 2 straipsnio 1 dalį Parlamento nariai yra laisvi ir nepriklausomi. Parlamentas, atlikdamas būtina interesų palyginimą, teisingai atsižvelgė į šią pagrindinę garantiją, susijusią su Parlamento narių, kuriuos kaip savo atstovus išrinko Sąjungos piliečiai visuotiniuose rinkimuose, įgaliojimų vykdymu. Vis dėlto nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 56–60 punktų, šioje dalyje prašymą leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais reikia nagrinėti tik tiek, kiek jis susijęs su informacija apie I. Lagos gautą kelionės išlaidų kompensaciją ir dienpinigius. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad visuomenės žinojimas apie tokias keliones negali vienaip ar kitaip apriboti I. Lagos įgaliojimų vykdymo laisvės, visų pirma kiek tai susiję su nagrinėjamame prašyme leisti susipažinti nurodytomis praeities kelionėmis. Iš tiesų vietų, į kurias I. Lagos vykdavo atitinkamu laikotarpiu, atskleidimas negali paveikti sąlygų, kuriomis jis tuo laikotarpiu vykdė savo, kaip Parlamento nario, įgaliojimus. Be to, kiek tai susiję su I. Lagos kelionėmis į oficialius renginius, kaip antai jo dalyvavimu viešuose susitikimuose ar ceremonijose, dokumentų apie I. Lagos už tokią veiklą gautą kelionės išlaidų kompensaciją ir dienpinigius atskleidimas negali būti laikomas neproporcingu. Be to, nebuvo įrodyta, kaip informacijos apie buvusias keliones atskleidimas galėjo paveikti Parlamento nario įgaliojimų vykdymą. Taigi šį Parlamento argumentą reikia atmesti.

91      Kalbant apie antrąjį Parlamento argumentą dėl I. Lagos, t. y. interesą užtikrinti jo saugumą, kiek tai susiję su dokumentais apie praeityje gautus dienpinigius ir kelionės išlaidų kompensaciją, pažymėtina, kad nagrinėjamų asmens duomenų perdavimas iš esmės nebegali būti laikomas keliančiu grėsmę aptariamo Parlamento nario saugumui, nes kalbama apie keliones, kurios jau įvyko ieškovų prašymo pateikimo momentu. Atskleidus visuomenei vietas, į kurias I. Lagos vykdavo reguliariai be kita ko, privačią gyvenamąją vietą Graikijoje, galėtų būti pakenkta jo saugumui, ypač jei duomenų subjekto asmeninis adresas būtų nurodytas dokumentuose, su kuriais būtų leista susipažinti. Vis dėlto Parlamentas, siekdamas interesų pusiausvyros, turi suteikti galimybę susipažinti su informacija, būtina siekiant viešojo intereso tikslo, ir kartu užtikrinti I. Lagos saugumui būtiną asmens duomenų apsaugą. Be to, dėl klausimo, ar I. Lagos saugumui gali kilti pavojus su Parlamento nario įgaliojimų vykdymu susijusiose ateities kelionėse, pakanka priminti, kad I. Lagos buvo įkalintas, todėl negalėjo keliauti ginčijamo sprendimo priėmimo dieną ir juo labiau negalės to daryti šio Bendrojo Teismo sprendimo paskelbimo dieną. Todėl nekyla klausimo dėl jo saugumo per tokias hipotetines keliones. Taigi, atsižvelgiant į ypatingas nagrinėjamo atvejo aplinkybes, šį argumentą, kurio Parlamentas, beje, pakankamai nepagrindė, taip pat reikia atmesti.

92      Taip pat, primintina, kad I. Lagos buvo nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme už sunkius nusikaltimus – priklausymą nusikalstamai organizacijai ir vadovavimą jai. Be to, kaip buvo konstatuota nagrinėjant ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį, ieškovų nurodytas tikslas, kuriuo jie grindė būtinybę perduoti prašomus dokumentus, yra sužinoti tikslias Parlamento I. Lagos atitinkamu laikotarpiu išmokėtas sumas – dienpinigius ir kelionės išlaidų kompensaciją – ir kaip I. Lagos šias sumas panaudojo; tuo siekiama palengvinti visuomenės kontrolę ir padidinti atskaitomybę, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas ir toliau skirdavo lėšas I. Lagos, nepaisydamas jo nuteisimo. Iš tiesų, kaip pažymėta šio sprendimo 59 punkte, nagrinėjamos kelionės vyko tuo metu, kai I. Lagos jau buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, todėl ieškovai turėjo teisę gauti informaciją apie šių kelionių tikslą ir paskirties vietą.

93      Vadinasi, galimo pavojaus I. Lagos laisvei vykdyti Parlamento nario įgaliojimus ir jo saugumui nepakanka, norint pateisinti atsisakymą atskleisti prašomus asmens duomenis, atsižvelgiant į teisėtą ieškovų interesą, kad jie būtų atskleisti konkrečiomis nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis.

94      Be to, kalbant apie Parlamento argumentą dėl I. Lagos padėjėjų, t. y. kad jie turi teisėtą interesą į savo asmens duomenų apsaugą, nes nevykdo viešosios valdžios įgaliojimų (žr. šio sprendimo 86 punktą), reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 74–78 punktų, nors nurodyti padėjėjai ir neturi viešosios valdžios įgaliojimų, negalima atmesti galimybės, kad asmens duomenų, esančių dokumentuose dėl šių padėjėjų kelionės išlaidų kompensavimo, perdavimas gali suteikti informacijos apie galimą, nors ir netiesioginį, ryšį su nusikalstama ar neteisėta I. Lagos veikla.

95      Taigi šį Parlamento argumentą reikia atmesti.

96      Vadinasi, reikia konstatuoti, jog Parlamentas klaidingai nusprendė, kad asmens duomenų perdavimas pažeistų teisėtus I. Lagos ir jo padėjėjų interesus ir kad, palyginus skirtingus konkuruojančius interesus, toks perdavimas nebūtų proporcingas.

97      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia pritarti pirmajam ieškinio pagrindui, grindžiamam Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punkto ir Reglamento 2018/1725 9 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų pažeidimu, kiek tai susiję su atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra, pirma, I. Lagos asmens duomenų apie Parlamento jam išmokėtą kelionės išlaidų kompensaciją ir dienpinigius ir, antra, I. Lagos, kaip Parlamento nario, padėjėjų asmens duomenų apie jų kelionės išlaidų kompensavimą; likusi pirmojo pagrindo dalis turi būti atmesta.

B.      Dėl subsidiariai pateikto antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies pažeidimu

98      Ieškovų teigimu, ginčijamame sprendime Parlamentas neatsižvelgė į tai, kad pagal minėto reglamento 4 straipsnio 6 dalį reikalaujama bent iš dalies atskleisti visus jų paraiškoje nurodytus dokumentus.

99      Pirma, ieškovai tvirtina, kad Parlamentas ginčijamame sprendime netiksliai teigė, kad pašalinus aptariamuose dokumentuose esančius asmens duomenis jie taptų visiškai nereikšmingi. Ieškovai teigia, kad, skirtingai nuo aplinkybių, dėl kurių priimtas 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimas Psara ir kt. / Parlamentas (T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16, EU:T:2018:602), kai buvo nagrinėjamas prašymas pateikti informaciją apie visų Parlamento narių išlaidas, jų prašymas susijęs tik su vienu Parlamento nariu, todėl pašalinus asmens duomenis susipažinimas netaptų beprasmis.

100    Antra, ieškovai mano, kad Parlamentas ginčijamame sprendime klaidingai tvirtino, jog leidus susipažinti su prašomais dokumentais nebūtų užtikrinta tinkama asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga, nes paraiškoje visi nurodyti dokumentai siejami su I. Lagos. Ieškovų nuomone, I. Lagos ir jo padėjėjų asmeninės informacijos pašalinimas pakankamai apsaugotų jų privatų gyvenimą ir atitiktų specialų interesą atskleisti informaciją.

101    Parlamentas šiuos argumentus ginčija. Be to, jis tvirtina, kad ieškovų argumentai yra pavėluoti, nes pirmą kartą pateikti dubliko stadijoje, todėl nepriimtini.

102    Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 97 punkte, pirmajam ieškinio pagrindui buvo iš dalies pritarta, kiek jis susijęs su atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra, pirma, I. Lagos asmens duomenų apie Parlamento jam išmokėtą kelionės išlaidų kompensaciją ir dienpinigius, ir, antra, I. Lagos, kaip Parlamento nario, padėjėjų asmens duomenų apie jų kelionės išlaidų kompensavimą. Todėl šiuo aspektu nereikia nagrinėti antrojo ieškinio pagrindo, susijusio tik su galimu daliniu tokių dokumentų atskleidimu pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį.

103    Antra, kaip nurodyta šio sprendimo 97 punkte, pirmasis ieškinio pagrindas buvo atmestas tiek, kiek jis susijęs su atsisakymu leisti susipažinti, pirma, su dokumentais dėl sumų, I. Lagos gautų kaip Parlamento narių statuto 10 straipsnyje numatytas atlyginimas ir bendroms išlaidoms padengti skirtos išmokos, ir, antra, su dokumentais dėl akredituotų ir vietinių I. Lagos padėjėjų darbo užmokesčio. Taigi reikia išnagrinėti, ar pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį Parlamentas turėjo leisti iš dalies susipažinti su šiais dokumentais, pašalinęs iš jų visus asmens duomenis.

104    Šiuo klausimu primintina, jog ginčijamame sprendime Parlamentas nurodė, pirma, kad iš nagrinėjamų dokumentų pašalinus asmens duomenis nebūtų užtikrinta tinkama asmens privataus gyvenimo ir neliečiamumo apsauga, nes paraiškoje visi nurodyti dokumentai siejami su I. Lagos ir jo padėjėjais. Antra, Parlamentas nusprendė, kad, atskleidus prašomų dokumentų versiją be visų asmens duomenų, susipažinimas su šiais dokumentais taptų visiškai nereikšmingas, atsižvelgiant į tikslą, kurio ieškovai siekė savo paraiškoje susipažinti su dokumentais.

105    Kalbant apie dokumentus, susijusiais su sumomis, I. Lagos gautomis kaip Parlamento narių statuto 10 straipsnyje numatytas atlyginimas ir bendroms išlaidoms padengti skirtos išmokos, pažymėtina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 55 punkte, ieškovams nepavyko įrodyti jų perdavimo būtinybės, nes jie turėjo galimybę gauti prašomus duomenis apsilankę Parlamento interneto svetainėje.

106    Kadangi šie dokumentai nėra būtini siekiant tikslo, kuriuo ieškovai grindė savo paraišką leisti susipažinti su dokumentais, tokių dokumentų, iš kurių pašalinti visi asmens duomenys, perdavimas neturėtų jokios prasmės minėtam ieškovų paraiškoje nurodytam tikslui pasiekti. Toks dalinis susipažinimas nesuteiktų ieškovams daugiau informacijos, nei jie galėtų gauti apsilankę Parlamento interneto svetainėje (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Psara ir kt. / Parlamentas, T‑639/15–T‑666/15 ir T‑94/16, EU:T:2018:602, 126 punktą).

107    Be to, dėl dokumentų, susijusių su akredituotų ir vietinių I. Lagos padėjėjų darbo užmokesčiu, reikia priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 72 punkte, šiuose dokumentuose esančių asmens duomenų perdavimas nesuteiktų ieškovams informacijos apie galimą tiesioginį ar netiesioginį nagrinėjamų sumų indėlį finansuojant ar tęsiant I. Lagos vykdytą nusikalstamą ar neteisėtą veiklą. Taigi šio sprendimo 73 punkte buvo konstatuota, kad ieškovams nepavyko įrodyti tokio perdavimo būtinybės.

108    Iš to matyti, kad, a fortiori perdavus tokius dokumentus be jokių asmens duomenų, ieškovai taip pat nebūtų galėję gauti informacijos, naudingos jų paraiškoje nurodytam tikslui. Taigi toks perdavimas neturėtų jokios reikšmės ieškovų siekiamam tikslui.

109    Darytina išvada, kad Parlamentas neprivalėjo leisti iš dalies susipažinti su šio sprendimo 103 punkte nurodytais dokumentais.

110    Taigi antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, nesant reikalo nagrinėti nei kitų šiuo klausimu Parlamento pateiktų argumentų, nei Parlamento ginčijamo kai kurių ieškovų argumentų priimtinumo.

111    Šio sprendimo 65, 78 ir 96 punktuose konstatuotų vertinimo klaidų dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuose yra I. Lagos asmens duomenų ir kurie susiję su Parlamento jam išmokėta kelionės išlaidų kompensacija ir dienpinigiais, taip pat su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų apie I. Lagos, kaip Parlamento nario, padėjėjus ir kurie susiję su jų gauta kelionės išlaidų kompensacija, pakanka pagrįsti ginčijamo sprendimo panaikinimą.

112    Darytina išvada, kad ginčijamą sprendimą reikia panaikinti tiek, kiek Parlamentas atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra I. Lagos asmens duomenų ir kurie susiję su Parlamento jam išmokėta kelionės išlaidų kompensacija ir dienpinigiais, taip pat su dokumentais, kuriuose yra I. Lagos, kaip Parlamento nario, padėjėjų asmens duomenų ir kurie susiję su jų gauta kelionės išlaidų kompensacija. Likusią ieškinio dalį reikia atmesti.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

113    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

114    Kadangi Parlamentas pralaimėjo bylą, iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovų pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2022 m. balandžio 8 d. Europos Parlamento sprendimą A(2021) 10718C, kiek juo Luisa Izuzquiza, Arne Semsrott ir Stefan Wehrmeyer atsisakyta leisti susipažinti, pirma, su dokumentais dėl Europos Parlamento savo nariui Ioannis Lagos išmokėtos kelionės išlaidų kompensacijos ir dienpinigių ir kuriuose yra šio nario asmens duomenų, ir, antra, su dokumentais dėl Europos Parlamento I. Lagos, kaip Parlamento nario, padėjėjams išmokėtos kelionės išlaidų kompensacijos ir kuriuose yra šių padėjėjų asmens duomenų.

2.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.      Priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

Van der Woude

da Silva Passos

Gervasoni

Półtorak

 

Pynnä

Paskelbta 2024 m. gegužės 8 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: anglų.