Byla T‑480/15
Agria Polska sp. z o.o. ir kt.
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Kartelis – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Augalų apsaugos produktų platinimo rinka – Sprendimas atmesti skundą – Tariamai antikonkurencinis gamintojų ir platintojų elgesys – Gamintojų ir platintojų suderintas ar koordinuojamas skundų administracinės valdžios ar teisėsaugos institucijoms pateikimas – Pranešimas apie lygiagrečių importuotojų galimus taikomų teisės aktų pažeidimus – Administracinės valdžios institucijų vėliau atlikti patikrinimai – Nacionalinės valdžios institucijų administracinių ir baudžiamųjų sankcijų skyrimas lygiagretiems importuotojams – Gamintojų ir platintojų skundų teikimo pripažinimas nepagrįstu elgesiu arba piktnaudžiavimu administracinėmis procedūromis – Sąjungos intereso nebuvimas – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą“
Santrauka – 2017 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Komisijos sprendimas nutraukti bylą – Komisijos diskrecija – Ribos – Sprendimo nenagrinėti skundo motyvavimas – Apimtis – Teisminė kontrolė – Apimtis
(SESV 101 ir 102 straipsniai bei 105 straipsnio 1 dalis)
2. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Skundai dėl konkuruojančios įmonės, tuo pat metu pateikti kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms – Priimtinumas
(SESV 101 straipsnis)
3. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Materialinė taikymo sritis – Nacionalinės valdžios institucijų atlikta kontrolė ir tyrimai po to, kai buvo gauti konkuruojančių įmonių skundai – Netaikymas
(SESV 101 ir 102 straipsniai)
4. Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka – Skundas dėl konkuruojančios įmonės kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms – Įtraukimas – Vertinimo kriterijai – Siaurinamasis aiškinimas
(SESV 102 straipsnis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Komisijos prioritetų nustatymas – Atsižvelgimas į Sąjungos interesą, susijusį su bylos nagrinėjimu – Komisijos diskrecija – Byla, leidžianti plėtoti konkurencijos teisę
(SESV 101 ir 102 straipsniai)
6. Konkurencija – Sąjungos taisyklės – Taikymas nacionaliniuose teismuose – Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, atlyginimo
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 6 straipsnis)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Skundų nagrinėjimas – Pareiga atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl pažeidimo – Nebuvimas – Ankstesnis nacionalinei konkurencijos priežiūros institucijai pateikto analogiško skundo atmetimas – Nereikšmingumas
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnis; Komisijos pranešimas 2004/C 101/03)
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Dalykas – Valstybių narių įsipareigojimų nevykdymo konstatavimas – Netaikymas
(SESV 101 ir 102 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 34–39 punktus)
2. SESV 101 straipsnis griežtai draudžia bet kokius tiesioginius ar netiesioginius ūkio subjektų kontaktus, kuriais būtų siekiama daryti įtaką esamo ar galimo konkurento elgesiui rinkoje, arba atskleisti tokiam konkurentui, ko jie nusprendė imtis ar ketina imtis rinkoje.
Vis dėlto ūkio subjektai turi teisę protingai prisitaikyti prie konstatuoto arba tikėtino konkurentų elgesio. Taigi įmonės gali, be kita ko, ginti savo teisėtus interesus, kai konkurentai nesilaiko taikomų nuostatų, kai pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys prekybą augalų apsaugos produktais. Šiuo atžvilgiu įmonės pagrįstai gali informuoti kompetentingas nacionalinės valdžios institucijas apie tai, kad jų konkurentai galimai nesilaiko galiojančių nuostatų, o prireikus ir bendradarbiauti su šiomis valdžios institucijomis šioms atliekant patikrinimus.
(žr. 44, 47, 48 punktus)
3. Kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų sprendimai atlikti dokumentų kontrolę ar patikrinimus vietoje ir pradėti administracinį bei baudžiamąjį įmonių, įtariamų neteisėtais veiksmais persekiojimą, priskirtini minėtoms nacionalinės valdžios institucijoms, kurios veikia siekdamos bendrojo intereso ir kurių sprendimai šiuo klausimu priimami naudojantis savo diskrecija. Taigi toks valstybių narių valdžios institucijų, kurios veikia ne pagal ribotą kompetenciją, elgesys ir sprendimai nepatenka į SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo sritį, nes šiuose straipsniuose kalbama tik apie įmonių elgesį.
Aplinkybė, kad valdžios institucijų sprendimams atlikti patikrinimus turėjo įtakos tai, kad į jas kreipėsi konkuruojančios įmonės, negali pakeisti to, kad šie sprendimai buvo priimti nacionalinės valdžios institucijų.
(žr. 49, 55 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 65–72 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 73 punktą)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 80–84 punktus)
7. Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnis nesuteikia pareiškėjui teisės reikalauti iš Komisijos, kad ji priimtų galutinį sprendimą dėl nurodyto SESV 101 ir (arba) 102 straipsnių pažeidimo buvimo arba nebuvimo, o Komisija neįpareigojama bet kuriuo atveju tęsti procedūros, kol bus priimtas galutinis sprendimas, net jei skundas, analogiškas jai pateiktam, anksčiau buvo galbūt nepagrįstai atmestas nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos.
Be to, pripažinimas, kad Komisija tokiais atvejais visada turi pradėti tyrimą būtų nesuderinamas su Reglamento Nr. 1/2003 13 straipsnio 2 dalies tikslu, t. y. siekiant veiksmingumo užtikrinti optimalų išteklių paskirstymą Europos Sąjungos konkurencijos priežiūros institucijoms. Bet kuriuo atveju nei Reglamentas Nr. 1/2003, nei Komisijos pranešimas dėl konkurencijos priežiūros institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo nesukuria įmonei teisių ar lūkesčių dėl to, kad jos bylą turi nagrinėti konkreti konkurencijos institucija, kad ji prireikus galėtų pasinaudoti šios institucijos atliekant tyrimą surinktais įrodymais.
(žr. 94, 95 punktus)
8. Reglamento Nr. 1/2003 7 straipsnyje numatyta procedūra neleidžia daryti išvadų dėl galimų valstybių narių valdžios ar teisminių institucijų pažeidimų, nes tai nagrinėjama pagal SESV 258 straipsnį gavus ieškinį dėl įsipareigojimų nevykdymo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad negalima apeiti faktiškai taikomų normų, siekiant Sutartyje reglamentuojamai procedūrai netaikyti SESV 258 straipsnio, dirbtinai pritaikant Reglamente Nr. 1/2003 numatytas taisykles.
(žr. 97 punktą)