2015 m. lapkričio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Panzeri / Parlamentas ir Komisija
(Byla T-677/15)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovas: Pier Antonio Panzeri (Calusco d’Adda, Italija), atstovaujamas advokato C. Cerami
Atsakovai: Europos Parlamentas, Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
pagrindinis reikalavimas: patenkinti šį ieškinį ir panaikinti ginčijamą aktą dėl to, kad jis neteisėtas;
papildomas reikalavimas: grąžinti bylą Europos Parlamento generaliniam sekretoriui, kad šis iš naujo tinkamai nustatytų sumą, kurią prašoma grąžinti;
priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas;
ieškovas pasilieka teisę ir galimybę pareikšti ir kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimą nurodyti grąžinti pagal ginčijamą nurodymą tuo tarpu sumokėtas sumas, taip pat palūkanas ir iš naujo įvertintas sumas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis ieškinys pareikštas dėl 2015 m. rugsėjo 21 d. Europos Parlamento Finansų generalinio direktorato – Parlamentarų finansinių ir socialinių teisių direktorato rašto Nr. 315070 dėl ieškovui pateiktos debeto avizos 83 764 EUR sumai, taip pat dėl 2012 m. liepos 27 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus rašto Nr. 312998 anglų kalba, kuriame pateikti minėtos debeto avizos motyvai, ir dėl bet kurio kito teisės akto, priimto prieš minėtus du aktus, su jais susijusio ar priimto remiantis tais aktais.
Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi keturiais pagrindais.
Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su Reglamento (EB) Nr. 2012/966 81 straipsnio 1 dalies materialinės normos pažeidimu; terminų protingumo principo pažeidimu; taip pat Sąjungos reikalavimui suėjusiu senaties terminu.
Šiuo klausimu tvirtinama, kad 83 764,34 EUR dydžio reikalavimui, kurį Parlamentas administraciniu keliu pateikė P. A. Panzeri, pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/966 81 straipsnio 1 dalį suėjo senaties terminas. Sąjungos pateiktas reikalavimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis tik su penkerių metų laikotarpiu (2004-2009 m.), o direktorato pateiktas mokėjimo nurodymas duotas tik 2015 m. rugsėjo 21 d., taigi yra visiškai pavėluotas.
2. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su esminių formos reikalavimų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1999/1073 1 straipsnyje, 4 straipsnio 6 dalyje, 6 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnyje ir 10 konstatuojamojoje dalyje, pažeidimu; esminių formos reikalavimų, nustatytų 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos bendrijų komisijos sudaryto tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF vykdomų vidaus tyrimų 4 straipsnyje, pažeidimu; OLAF kompetencijos neturėjimu; proporcingumo ir protingumo principų pažeidimu ir tyrimo bei vertinimo trūkumais.
Šiuo klausimu tvirtinama, kad OLAF vykdyta procedūra daugeliu atžvilgiu turėjo trūkumų, nes P. A. Panzeri nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų per rungtynišką procedūrą; nepateikta tyrimo užbaigimo ataskaita; visa OLAF tyrimo procedūra vykdyta pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1999/1073 6 straipsnio 5 dalį, nes pradėta 2009 m. lapkričio 23 d. ir užbaigta (atrodo) tik 2012 m. liepos mėnesį. Be to, OLAF negalėjo būti kompetentinga, nes veikos, kuriomis kaltinamas ieškovas, yra nereikšmingos, dėl to galiausiai pažeistas proporcingumo principas.
3. Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su ESS 55 straipsnio, SESV 20 straipsnio ir 24 straipsnio 4 dalies pažeidimu; esminių formos reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento sprendimo 2005/684/EB (dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo) 7 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu.
Ieškovo teigimu, 2012 m. liepos 27 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus raštas Nr. 312998, susijęs su vien P. A. Panzeri žinomais kaltinimais, surašytas anglų kalba. Tuo pažeidžiama nemažai Europos sutartyse ir Europos Parlamento narių statute įtvirtintų teisės normų, kuriomis visiems Sąjungos piliečiams, įskaitant Europos Parlamento narius, užtikrinama teisė su visomis Sąjungos institucijomis žodžiu ar raštu bendrauti savo gimtąja kalba.
4. Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su esminių formos reikalavimų, nustatytų 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimo 62 ir 68 straipsniuose, pažeidimu; esminių formos reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo nuostatų 14 straipsnio 2 dalyje, pažeidimu; akto nebuvimu ir absoliučiu nemotyvavimu.
Šiuo klausimu nurodoma, kad generalinis sekretorius galutinai nenustatė pagrindo (arba bent jau apie jį neinformavo P. A. Panzeri), kuriuo remiantis buvo išduotas ginčijamas mokėjimo nurodymas. Akivaizdu, kad tai yra absoliutus nemotyvavimas, jeigu ne galutinio akto nebuvimas. Todėl nėra sąlygų taikyti Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo nuostatų 14 straipsnio 2 dalį.
____________