Language of document :

2021 m. rugsėjo 3 d. Fondazione Cassa di Risparmio di Pesaro ir kt. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. birželio 30 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-635/19 Fondazione Cassa di Risparmio di Pesaro ir kt. / Komisija

(Byla C-549/21 P)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantai: Fondazione Cassa di Risparmio di Pesaro, Montani Antaldi Srl, Fondazione Cassa di Risparmio di Fano, Fondazione Cassa di Risparmio di Jesi, Fondazione Cassa di Risparmio della Provincia di Macerata, atstovaujami advokatų A. Sandulli, S. Battini, B. Cimino

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantų reikalavimai

Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti 2021 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje Fondazione Cassa di Risparmio di Pesaro ir kt. / Komisija (T-635/19);

atitinkamai, kaip buvo prašoma pirmojoje instancijoje, nustatyti ir konstatuoti Europos Komisijos deliktinės atsakomybės atsiradimą dėl to, kad ji neteisėtais nurodymais, apie kuriuos buvo pranešta Italijos valdžios institucijoms, užkirto kelią Italijos Fondo Interbancario di Tutela dei Depositi (FITD) vykdyti Banca delle Marche rekapitalizavimą;

atitinkamai, priteisti iš Europos Komisijos apeliantų patirtos žalos, įvertintos pagal ieškinyje nurodytus kriterijus arba pagal kitus pagrįstais pripažintus kriterijus, atlyginimą;

arba bet kuriuo atveju grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis išnagrinėtų kitus pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio pagrindus;

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1. Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: akivaizdus faktinių aplinkybių ir įrodymų, surinktų pirmojoje instancijoje, pakeitimas ir iškraipymas, lemiamos faktinės aplinkybės nenagrinėjimas ir motyvų nelogiškumas bei klaidingumas.

Kaip nurodė Bendrasis Teismas, proceso metu pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti, kad Italijos valdžios institucijų sprendimui lemiamą įtaką turėjo Komisija, taigi šios valdžios institucijos nepriėmė sprendimo savarankiškai, remdamosi savo vertinimu, susijusiu su Banca delle Marche rekapitalizavimo terminais, metodais ir sąlygomis. Apibendrinant galima teigti, kad, pasak Bendrojo Teismo, Italijos valdžios institucijų vykdytą Banca delle Marche rekapitalizavimą iš esmės nulėmė šio banko įsipareigojimų nevykdymas. Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad buvo užkirstas kelias FITD įsikišimui, Komisija negali būti laikoma atsakinga už sprendimą dėl Banca delle Marche rekapitalizavimo. Toks faktinių aplinkybių konstatavimas yra akivaizdus įrodymų iškraipymas. Visos faktinės aplinkybės, pateikti įrodymai, paaiškėję duomenys ir proceso metu gauti konfidencialūs dokumentai yra vienareikšmiški: Italijos valdžios institucijos kiekvienu etapu patvirtino veiksmingą ir neperžengiamą sąlygą, kylančią iš tikslių Europos Komisijos nurodymų. Iš pirmosios instancijos bylos medžiagoje esančių dokumentų aiškiai matyti, kad: i) Italijos valdžios institucijos ėmėsi visų įmanomų alternatyvių sprendimų Banca delle Marche rekapitalizuoti ir jų nebuvo įmanoma įgyvendinti dėl Europos Komisijos prieštaravimo; ii) šie alternatyvūs sprendimai būtų labai apriboję žalingą poveikį akcininkams ir obligacijų turėtojams.

2. Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: SESV 340 straipsnio antros pastraipos, visų pirma Sąjungos teisėje įtvirtintų reikalavimų dėl priežastinio ryšio nustatymo, pažeidimas ir (arba) klaidingas taikymas; veiksmingumo principo ir įrodymų artumo principo pažeidimas.

Nustatydamas priežastinį ryšį Bendrasis Teismas akivaizdžiai supainiojo „lemiamą“ ir „išskirtinę“ žalos priežastį. Komisijos elgesys negalėjo būti „išskirtine“ Banca delle Marche rekapitalizavimo priežastimi. Vis dėlto, kaip pirmojoje instancijoje išsamiai dokumentavo ir įrodė apeliantai, toks Komisijos elgesys neabejotinai buvo „lemiama“ to priežastis. Taigi, atmesdamas priežastinio ryšio egzistavimo galimybę vien dėl to, kad Sąjungos institucijos elgesys, dėl kurio priekaištaujama, nebuvo „išskirtinė“ apeliantų nurodytos žalos priežastis, Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią teisės klaidą, aiškindamas sąvoką „pakankamai tiesioginis priežastinis ryšys“. Darytina išvada, kad SESV 340 straipsnio antra pastraipa buvo pažeista ir (arba) klaidingai taikyta, taip pat pažeisti veiksmingumo ir įrodymų artumo principai.

____________