BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. sausio 15 d.(*)
„ERPF – Finansinės paramos sumažinimas – Parama 1 tikslui skirtai integruotai veiklos programai (2000–2006), susijusiai su Andalūzijos regionu (Ispanija) – Reglamento (EB) Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punktas – Trijų mėnesių terminas – Direktyva 93/36/EEB – Derybų procedūra iš anksto nepaskelbus apie pirkimą“
Byloje T‑54/11
Ispanijos Karalystė, iš pradžių atstovaujama M. Muñoz Pérez, vėliau S. Martínez-Lage Sobredo, ir paskui abogados del Estado A. Rubio González ir N. Díaz Abad,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą A. Steiblytės ir J. Baquero Cruz,
atsakovę,
dėl prašymo panaikinti 2010 m. lapkričio 16 d. Komisijos sprendimą C(2010) 7700, galutinis, sumažinti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) Andalūzijos 1 tikslui skirtai integruotai veiklos programai (2000‑2006) tiek, kiek jame taikoma 100 % iš ERPF finansuojamų išlaidų finansinė korekcija sutartims Nr. 2075/2003 ir 2010/2005,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas O. Czúcz, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir D. Gratsias,
posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. birželio 26 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, p. 1), priimtu įgyvendinant Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės sanglaudos politiką, siekiama mažinti regionų išsivystymo lygio skirtumus ir skatinti šią ekonominę ir socialinę sanglaudą. Jis yra skirtas Bendrijos struktūrinių fondų intervencijų veiksmingumui padidinti ir supaprastina fondų veikimą, pirmiausia sumažinant prioritetinių intervencijų tikslų skaičių nuo septynių laikotarpiu nuo 1994 m. iki 1999 m. iki trijų laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m., ir konkrečiau apibrėžia valstybių narių ir Sąjungos atsakomybę rengiant įgyvendinimo, tęstinumo, vertinimo ir kontrolės programas.
2 2000 m. gruodžio 29 d. Sprendimu C(2000) 3965 Europos Bendrijų Komisija patvirtino integruotą veiksmų programą Andalūzijai (Ispanija), susijusią su tikslu Nr. 1 (2000–2006 m.), ir patvirtino maksimalią 6 152 700 000 eurų dydžio struktūrinių fondų įnašo sumą. Šis sprendimas buvo daugelį kartų keičiamas, paskutinį kartą 2007 m. vasario 16 d. Komisijos sprendimu C(2007) 1782 – juo buvo patvirtinta maksimali Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) 6 427 411 070 eurų dydžio paramos suma.
3 Pagal vieną iš projektų, kuris buvo įtrauktas į šią paramą, turėjo būti parengta Andalūzijos sveikatos tarnybos sveikatos kortelė (projektas Tarjeta sanitaria del Servicio Andaluz de Salud); šiuo projektu buvo siekiama kiekvieno Andalūzijos autonominio regiono piliečio atskirą medicininę knygelę pateikti internete, kad su ja galėtų susipažinti šios autonominės srities visuomenės sveikatos specialistai.
4 Dėl projekto įgyvendinimo 1995 m. liepos 24 d. valstybės centrinė administracija (Darbo ministerija) ir regioninė vyriausybė (Junta de Andalucía) sudarė bendradarbiavimo susitarimą, siekiant Andalūzijos autonominės srities piliečio atskirą sveikatos kortelę bendrai naudoti tiek sveikatos priežiūros, – šią sritį administruoja Andalūzijos regioninė vyriausybė, – tiek socialinės apsaugos, – šią sritį administruoja bendroji valstybės administracija, – tikslams. Įgyvendinant šį susitarimą reikėjo įrengti įvairių Andalūzijos provincijų (Almerija, Kordoba, Chaenas, Malaga, Kadisas) sveikatos priežiūros centrų (Centros de Salud), teikiančių pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, informacinių technologijų sistemas.
5 Vėliau Andalūzijos sveikatos priežiūros tarnyba (toliau – ASPT) baigė diegti informacinių technologijų sistemas kitose provincijose pagal projektą pavadinimu Diraya, skirtu sukurti elektroninę medicinos knygelę „Historia de Salud Digital del Ciudadano“ (Piliečio skaitmeninė medicininė knygelė). Šiuo tikslu ASPT keliais etapais sukūrė ir įdiegė informacinių technologijų sistemą, kuri buvo pirminio sveikatos kortelės projekto tobulinimo rezultatas.
6 Kadangi projekto III dalyje buvo trūkumų ir rizikų, ASPT buvo priversta įgyvendinti IV‑1, IV‑2 ir V projekto dalis. IV‑1 dalį, dėl kurios buvo pasirašyta tiekimo sutartis Nr. 2075/2003, sudarė bandomojo projekto, kurio tikslas perkelti vietos Kordobos (Ispanija) ir Sevilijos (Ispanija) ligoninių klinikinius duomenis į centralizuotą duomenų bazę (vieninga naudotojų duomenų bazė) siekiant centralizuoti informaciją informacijos apdorojimo centre ir taip sveikatos priežiūros centrams sudaryti galimybę tarpusavyje sąveikauti. ASPT visiškai įgyvendino projektą, patiekdama būtiną įrangą centralizuoti duomenų bazes ir užtikrindama jos veikimą. Kita tiekimo sutartimi Nr. 2120/2005 siekiama papildyti šią sutartį, patiekiant vietines informacinių technologijų tarnybines stotis į sveikatos priežiūros centrus, kad būtų išspręsti projekte konstatuoti pajėgumų trūkumai. Tai pasirodė būtina, kad būtų pasiekti projekto IV‑1 dalies tikslai. Šios dvi tiekimo sutartys buvo sudarytos su atrinkta įmone pagal derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus apie pirkimą.
7 Pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų (OL L 63, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 154) 4 straipsnį visose valstybėse narėse atlikdama patikrinimą, siekiant patikrinti ERPF valdymo ir kontrolės sistemų veikimą laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m., Komisija išanalizavo tarpininko – Junta de Andalucía – įgyvendintas patikrinimo procedūras.
8 Po šio tyrimo 2007 m. balandžio 25 d. buvo ataskaitos forma pateiktos išankstinės patikrinimo išvados Ispanijos institucijoms, kurios 2009 m. spalio 30 d. pateikė papildomos informacijos.
9 Pagal Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 2 dalį 2010 m. vasario 25 d. Briuselyje (Belgija) buvo surengtas posėdis, kuriame Ispanijos institucijos įsipareigojo pateikti papildomos informacijos; šią informaciją jos pateikė 2010 m. kovo 17 dieną.
10 2010 m. balandžio 15 d. laišku Komisija Ispanijos institucijoms išsiuntė preliminarų posėdžio protokolą, dėl kurio jos 2010 m. balandžio 29 d. laišku pateikė savo pastabas.
11 Komisija galutinę posėdžio protokolo versiją Ispanijos institucijoms išsiuntė 2010 m. birželio 30 d. laišku.
12 2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimu C(2010) 7700, galutinis, dėl ERPF paramos sumažinimo pagal integruotą veiksmų programą Andalūzijai (Ispanija), susijusią su tikslu Nr. 1 (2000–2006 m.) (toliau – skundžiamas sprendimas), Komisija sumažino išmokos pagal šią programą sumą iki 3 836 360,40 eurų. Šią finansinę korekciją, apie kurią Ispanijos institucijoms buvo pranešta 2010 m. lapkričio 17 d., ji atliko todėl, kad sutartys Nr. 2075/2003 ir Nr. 2120/2005 (toliau kartu – ginčijamos sutartys), kurios buvo pateiktos bendram finansavimui, buvo sudarytos pagal derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus apie konkursą, taip pažeidžiant Sąjungos teisę viešųjų pirkimų srityje.
13 2011 m. sausio 25 d. Ispanijos institucijos išsiuntė Komisijai galutinį prašymą išmokėti.
Procesas ir šalių reikalavimai
14 2011 m. sausio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje pateiktu ieškiniu Ispanijos Karalystė pateikė šį ieškinį.
15 Ispanijos Karalystė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jame taikoma 100 % iš ERPF finansuojamų išlaidų finansinė korekcija ginčijamoms sutartims,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
16 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti visą ieškinį,
– priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
17 Grįsdama savo ieškinį dėl panaikinimo Ispanijos Karalystė nurodo du pagrindus, susijusius atitinkamai su Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyto trijų mėnesių termino nesilaikymu ir netinkamu to paties reglamento 39 straipsnio 3 dalies b punkto bei Sąjungos norminių aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų sutartis, taikymu.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyto trijų mėnesių termino nesilaikymu
18 Ispanijos Karalystė teigia, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas po to, kai pasibaigė Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas terminas, ir todėl jis yra neteisėtas.
19 Šalys labiausiai nesutaria dėl to, ar Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas terminas yra privalomas ar tik rekomendacinis. Iš tiesų nuo to priklauso skundžiamo sprendimo teisėtumas.
20 Ispanijos Karalystė mano, kad jei per posėdį, kuris numatytas Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punkte, nepasiekiamas joks dvišalis susitarimas, Komisija turi trijų mėnesių terminą priimti sprendimą sumažinti fondų įnašo dalį arba atlikti jo finansines korekcijas. Pasibaigus šiam terminui ji tokio sprendimo priimti nebegali. Ji teigia, kad toks Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies aiškinimas yra vienintelis, kuris užtikrina jo veiksmingumą. Ji priduria, kad šis terminas yra „naikinamasis terminas“, kuriuo siekiama užtikrinti valstybes nares apsaugantį teisinio saugumo principą. Iš tikrųjų tai yra protingas terminas, skirtas valstybėms narėms išsiaiškinti, ar Sąjunga finansuos patirtas išlaidas per ERPF.
21 Komisija laikosi priešingos nuomonės, kad šis terminas yra grynai rekomendacinis ir jo nesilaikymas nenutraukia bylos. Šiuo klausimu ji remiasi Teisingumo Teismo praktika, susijusia su Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondu (EŽŪOGF), iš kurios matyti, jog toks terminas, kaip nustatytas Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalyje, yra rekomendacinis, nes jokia sankcija nėra numatyta, jei Komisija jo nesilaiko. Panašu, kad šis terminas yra rekomendacinis. Šį rekomendacinį pobūdį ji pateisina finansinių korekcijų, kurių pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nacionalinių institucijų padarytos išlaidos atitiktų Sąjungos teisę, pobūdžiu.
22 Pačiame Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta, kad „Komisijos nustatyto laikotarpio pabaigoje, jeigu nebus pasiektas susitarimas ir valstybė narė neištaisys padėties, Komisija, atsižvelgusi į valstybės narės pastabas, priimti sprendimą gali per tris mėnesius: ištaisyti reikalaujamas finansines klaidas [atlikti finansines korekcijas] panaikinant fondų įnašo dalį, skirtą tam tikrai pagalbai, arba visą įnašą.“
23 Pagal 2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 448/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl iš struktūrinių fondų suteiktos paramos finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (OL L 64, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 14 sk., 1 t., p. 157), 5 straipsnio 3 dalį „jeigu valstybė narė prieštarauja Komisijos pastaboms ir vyksta svarstymas Reglamento <...> Nr. 1260/1999 39 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka, trijų mėnesių terminas, per kurį Komisija gali priimti sprendimą to reglamento 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pradedamas skaičiuoti nuo svarstymo dienos“.
24 Iš šių straipsnių sąlygų nematyti, kad nesilaikius šio trijų mėnesių termino Komisija negali jam pasibaigus priimti sprendimą, kuriuo atliekamos finansinės korekcijos arba atsisakoma jas atlikti. Todėl tokio termino nesilaikymas nereiškia implicitinio sprendimo, kad ERPF padengia nacionalinių institucijų padarytas išlaidas.
25 Ši išvada pirmiausia visiškai patvirtinama Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnį aiškinant teleologiškai. Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką sąskaitų apmokėjimo procedūra iš esmės siekiama užtikrinti, kad nacionalinės institucijos išlaidas padarė pagal Sąjungos taisykles (1988 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Danija prieš Komisiją, 349/85, Rink. p. 169, 19 punktas).
26 Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1260/1999 38 ir 39 straipsniuose numatoma valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo procedūra, per kurią atitinkamoms valstybėms narėms suteikiamos garantijos, būtinos tam, kad jos galėtų pareikšti savo nuomonę (šiuo klausimu žr. 1998 m. sausio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Graikija prieš Komisiją, C‑61/95, Rink. p. I‑207, 39 punktą). Pagal šią procedūrą Komisija ir valstybės narės partnerystės pagrindais bendradarbiaudamos siekia nustatyti ir ištirti visus svarbius duomenis, kad ERPF neapmokėtų neteisėtai padarytų išlaidų ir būtų galima pritaikyti būtinas finansines korekcijas.
27 Paskui pažymėtina, kad Komisija privalo pasirūpinti, jog ERPF neapmokėtų išlaidų, padarytų ne pagal Sąjungos taisykles. Ši prievolė neišnyksta vien dėl to, kad Komisijos sprendimas priimamas pasibaigus trijų mėnesių terminui nuo šio posėdžio, numatyto Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 448/2001 5 straipsnio 3 dalį, datos. Nesant nustatytos sankcijos, kuri būtų taikoma Komisijai praleidus šį terminą, jis gali būti laikomas tik rekomendaciniu taikant Reglamento Nr. 1260/1999 38 ir 39 straipsniuose numatytą procedūrą, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nacionalinės institucijos išlaidas darytų laikydamosi Sąjungos taisyklių, pavyzdžiui, rekomendacinio termino su sąlyga, jei nepažeidžiami valstybės narės interesai (pagal analogiją žr. 2012 m. gegužės 22 d. Bendrojo Teismo sprendimo Portugalija prieš Komisiją, T‑345/10, neskelbiamas Rinkinyje, 32 punktą). Komisija turi stengtis nepažeisti termino, tačiau atsižvelgiant į tai, jog išlaidų kontrolė gali būti sudėtinga, gali prireikti daugiau laiko siekiant atlikti išsamią situacijos analizę, kad nebūtų padengiamos neteisėtai padarytos išlaidos.
28 Taigi darytina išvada, kad jei iš Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punkto ir Reglamento Nr. 448/2001 5 straipsnio 3 dalies aiškiai nematyti, kad teisės aktų leidėjo tikslas buvo kitoks, minėtas terminas iš principo yra rekomendacinis ir jo nesilaikymas neturi poveikio Komisijos sprendimo teisėtumui. Šis aiškinimas nepanaikina Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punkto veiksmingumo, kaip tai šioje byloje teigia Ispanijos Karalystė, nes iš šio straipsnio 3 dalies paskutinės pastraipos aiškiai matyti, kad „jeigu nėra priimta jokio sprendimo dėl a arba b punktų, tarpinių mokėjimų sustabdymas nedelsiant panaikinamas“. Taip pat pažymėtina, kad Ispanijos Karalystė nenurodė ir neįrodė, kad praleidus ginčijamą terminą buvo pažeisti jos interesai.
29 Tačiau nors Reglamente Nr. 1260/1999 nenustatytas naikinamasis terminas, pagrindinis teisinio saugumo reikalavimas draudžia Komisijai be galo atidėlioti savo įgaliojimų įgyvendinimą (šiuo klausimu žr. 2002 m. rugsėjo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Falck ir Acciaierie di Bolzano prieš Komisiją, C‑74/00 P ir C‑75/00 P, Rink. p. I‑7869, 140 punktas).
30 Šiuo klausimu ir tiek, kiek Ispanijos Karalystės argumentas gali būti aiškinamas taip, kad juo Komisija kaltinama, jog terminas, per kurį buvo priimtas skundžiamas sprendimas, buvo neprotingas, pažymėtina, jog atsižvelgiant į procedūros eigą nebuvo nustatytas vėlavimas, kuris pažeistų pagrindinius teisinio saugumo reikalavimus ir protingą terminą. Konkrečiai kalbant, pagal Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 2 dalį 2010 m. vasario 25 d. Briuselyje buvo surengtas posėdis tarp Komisijos ir Ispanijos Karalystės siekiant susitarti dėl Komisijos pastabų, susijusių su pateisinimo ERBF finansuoti dvi ginčijamas sutartis, sudarytas įgyvendinant sveikatos knygelės projektą, nebuvimu. Šalys sutinka, kad šiame posėdyje Ispanijos Karalystė įsipareigojo pateikti Komisijai papildomos informacijos – ji tai padarė 2010 m. kovo 17 dieną. Galutinę posėdžio protokolo versiją Komisija Ispanijos institucijoms pateikė 2010 m. birželio 30 dieną. Šioje byloje neginčijama, kad perduotoje informacijoje buvo naujų elementų, kuriais Komisija pasirėmė 2010 m. lapkričio 16 d. priimdama skundžiamą sprendimą.
31 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su netinkamu Reglamento Nr. 1260/1999 39 straipsnio 3 dalies b punkto ir Sąjungos norminių aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų sutartis, taikymu
32 Ispanijos Karalystė kaltina Komisiją, kad ji ištaisė projekto ERPF finansuojamą dalį, nes ginčijamos sutartys buvo sudarytos nesilaikant Sąjungos norminių aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų sutartis. Ji teigia priešingai, kad sutartys buvo sudarytos laikantis norminių aktų reikalavimų.
33 Šį pagrindą iš esmės sudaro dvi dalys, kurių kiekviena, Ispanijos Karalystės manymu, pagrindžia derybų procedūros iš anksto nepaskelbus apie konkursą taikymą. Pirma dalis grindžiama teiginiu, kad ginčijamų sutarčių tikslas – tiekti prekes, pagamintas tiktai mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio arba techninio tobulinimo tikslams, pagrindžia derybų procedūros pagal 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/36/EEB dėl viešojo prekių pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 199, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 162) 6 straipsnio 3 dalies b punktą taikymą. Antra dalis grindžiama teiginiu, kad ginčijamoms sutartims būdingi techniniai ypatumai, kurie pagrindžia šios išimtinės procedūros pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies c punktą taikymą.
34 Iš karto reikia pabrėžti, kad derybų procedūra yra išimtinė, nes Direktyvos 93/36 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse aiškiai ir išsamiai nurodytos vienintelės išimtys, kai galima sudaryti sutartis derybų būdu (žr. 2008 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑337/05, Rink. p. I‑2173, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
35 Taip pat primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką šios nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos teise pripažintų teisių viešojo pirkimo sutarčių srityje veiksmingumą, turi būti aiškinamos siaurai (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑275/08, neskelbiamas Rinkinyje, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
36 Be to, primintina, kad minėtų išimtinių aplinkybių, pateisinančių leidžiančių nukrypti nuostatų taikymą, buvimo įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam jomis pasinaudoti (šiuo klausimu žr. 34 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Italiją 58 punktą ir 35 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 56 punktą).
37 Šioje byloje svarbu patikrinti, ar Ispanijos Karalystė pateikė įrodymą, kad ginčijamos sutartys galėjo pagal Direktyvos 93/36 6 straipsnio 3 dalies b ir c punktus būti sudarytos pagal derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus apie pirkimą.
Dėl pirmos pagrindo dalies, susijusios su Direktyvos 93/36 6 straipsnio 3 dalies b punktu
38 Ispanijos Karalystė teigia, kad projekto III dalyje yra trūkumų ir rizikų, kurios yra būdingos vietiniam projektui, dėl kurių neįmanoma centralizuoti ASPT sveikatos priežiūros centrų duomenų ir leisti skirtingiems centrams jais apsikeisti. Įgyvendinant projektą ir Komisijos veiksmų planą Europos elektroninės sveikatos priežiūros erdvės naudai ASPT pasiūlė originalų tikslą, kurį įgyvendinus priežiūros centrai galės tarpusavyje sąveikauti, taip garantuojant pacientams geografinį mobilumą. Ji pažymi, kad šis naujas tikslas buvo labai delikatus, ir kad buvo logiška pirmiausia jį įgyvendinti per bandomąjį projektą, susijusį su sveikatos priežiūros kaimo zona ir bendrojo pobūdžio miesto ligonine.
39 Ispanijos Karalystė teigia, kad šį bandomąjį projektą sudaro būdų, leidžiančių saugiai perkelti vietos duomenis į naudotojų duomenų bazę, tyrimas ir eksperimentavimas, taip siekiant sukurti naują informacinių technologijų produktą, kuris leistų visiškai saugiai perkelti duomenis, kad paskui, patikrinus sistemos patikimumą, būtų galima perkelti ir kitų ASPT sveikatos priežiūros centrų, kurie nėra įtraukti į bandomąjį projektą, duomenis. Šio projekto tikslas – atlikti bandymus siekiant nustatyti tinkamus tokio duomenų perdavimo būdus. Tai atitinka kvalifikavimą „prekė, pagaminta tiktai mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio arba techninio tobulinimo tikslams“.
40 Primintina, kad pagal Direktyvos 93/36/EEB 6 straipsnio 3 dalies b punktą perkančiosios organizacijos gali sudaryti savo prekių pirkimo sutartis derybų būdu, iš anksto nepaskelbusios apie pirkimą, kai numatomos tiekti prekės yra pagamintos tiktai mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio arba techninio tobulinimo tikslams. Ši nuostata netaikoma masinei gamybai, kuria siekiama sustiprinti komercinį gyvybingumą arba padengti mokslinio ir techninio tobulinimo išlaidas.
41 Iš bylos medžiagos dokumentų matyti, kad Ispanijos institucijos puikiausiai žinojo apie šiam savo tikslui pasiekti reikalingas priemones. Iš jokio abiejų sutarčių techninių specifikacijų elemento nematyti, kad atrinkta įmonė turėjo sukurti naują prekę, skirtą tiktai mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio arba techninio tobulinimo tikslams. Iš tiesų pirkimai buvo susiję su konkrečiai apibrėžtos informacinių ir ne informacinių technologijų įrangos, kurią Ispanijos institucijos tiksliai apibūdino ir kuri jau buvo rinkoje, įrengimu, o tai galėjo padaryti paprastas sektoriuje veikiantis tiekėjas.
42 Dėl Sutarties Nr. 2075/2003 techninės specifikacijos konstatuotina, kad pagal jos pavadinimą ir dalyką, tai yra „kabelių, ryšio priemonių, tarnybinių stočių ir išorinių periferinių įrenginių ir prietaisų, reikalingų pritaikyti asmens medicininę knygelę sveikatos priežiūros, konsultacijų ne gydymo įstaigoje ir greitosios pagalbos ligoninėje sritims, tiekimo sutartis, taip pat Tarjeta Sanitaria (Diraya) du Servicio Andaluz de Salud projekto IV‑1 etapo įgyvendinimo sutartis“. Šis tekstas buvo pakartotas dokumento 2 puslapyje pateiktame dalyko aprašyme. Toliau techninės specifikacijos 3–6 skyriuose išsamiai apibūdinamas kiekvienas sutarties dalyku esančios informacinių technologijų ir ne informacinių technologijų struktūros elementas. Biudžeto, kuriame nurodyti tiektini produktai ir net jų prekių ženklai, prasme situacija yra identiška.
43 Dėl įrangos įrengimo techninės specifikacijos 3.7.1 ir 4.8.1 skyriuose nurodoma nemažai paprastų įrengimo paslaugų, kurias paprastas sektoriuje veikiantis tiekėjas būtų galėjęs perkančiajai organizacijai suteikti.
44 Techninės specifikacijos 5.1 ir 5.2 skyriuose, kiek tai susiję su informacijos apdorojimo centru, laikomasi tokio pat modelio.
45 Iš to, kas pasakyta, matyti, kad visos detalės, susijusios su įranga, priežiūra, paslaugos kokybe, saugumu, buvo tiksliai aprašytos paslaugos pirkimo dokumentuose. Šiomis sąlygomis darytina išvada, kad Sutartis Nr. 2075/2003 nėra sutartis, skirta tiekti prekes, pagamintas tiktai mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio arba techninio tobulinimo tikslams, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/36 6 straipsnio 3 dalies b punktą.
46 Dėl Sutarties Nr. 2120/2005 techninės specifikacijos konstatuotina, kad pagal jos pavadinimą ir dalyką, tai yra „papildomos įrangos ir palaikymo sutartis, susijusi su projekto Tarjeta Sanitaria (Diraya) du Servicio Andaluz de Salud etapu“.
47 Pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 1 punkte nustatyta, kad byla CC‑2075/03 (t. y. Sutartis Nr.°2075/2003) sudaro pagrindą išbandyti Diraya Andalūzijoje Šiaurės Kordobos sveikatos priežiūros zonoje ir Sevilijos ligoninėje. Ateities veiksmai, siekiant įgyvendinti Diraya projektą likusioje sveikatos priežiūros sistemos dalyje, bus atliekami jį išbandžius, patikrinus ir įvertinus.
48 Pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 3–12 skyriuose aiškiai ir tiksliai nurodoma reikalaujama informacinių technologijų ir ne informacinių technologijų įranga, taip pat prekių ženklai ir modeliai. Konkrečiai įvardytas ir biudžetas. Pagaliau pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 13 skyriuje aprašomos perkamos paslaugos, o būtent, ankstesniuose pirkimo dokumentuose aprašytų produktų įrengimas ir paleidimas. Šios sutarties atveju perkančioji organizacija taip pat puikiai žinojo savo poreikius ir jiems patenkinti reikalingą įrangą ir paslaugas.
49 Iš to, kas pasakyta pirma, išplaukia, kad Sutartis Nr. 2120/2005 taip pat negali būti laikoma sutartimi, skirta tiekti prekes, pagamintas tiktai mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio arba techninio tobulinimo tikslams, kaip tai nustatyta Direktyvos 93/36 6 straipsnio 3 dalies b punkte.
50 Iš to, kas pasakyta, ir nesant reikalo nagrinėto šios antrojo pagrindo dalies priimtinumo klausimą, kurį Komisija ginčija, matyti, kad minėta dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta, nes Ispanijos institucijos neįrodė, jog ginčijamos sutartys gali pagal Direktyvos 93/36 6 straipsnio 3 dalies b punktą būti sudarytos pagal derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus apie pirkimą.
Dėl antrojo pagrindo antros dalies, susijusios su Direktyvos 93/36 6 straipsnio 3 dalies c punktu
51 Ispanijos Karalystė teigia, kad bandomajam projektui būdinga techninė ypatybė, susijusi su sistemos sukūrimu ir duomenų perkėlimu. Ji teigia, kad buvo būtina taikyti tam tikras išsamias ir saugias perkėlimo procedūras, kurios privalėjo būti grindžiamos giliomis duomenų modelių, schemų ir lentelių ryšiais tarp esamų vietos duomenų bazių ir projekto III dalies žiniomis. Taigi, jos manymu, atrinkta įmonė buvo vienintelė įmonė, kuri turėjo tokias žinias, nes sudarant viešojo pirkimo sutartį ji kaip įmonė, su kuria buvo sudarytos sutartys pagal ankstesnes šio sveikatos knygelės projekto dalis, valdė ir eksploatavo šias vietos instaliacijas.
52 Primintina, kad pagal Direktyvos 93/36/EEB 6 straipsnio 3 dalies c punktą perkančiosios organizacijos gali sudaryti tiekimo sutartis pagal derybų procedūrą iš anksto nepaskelbusios apie pirkimą pagal derybų procedūrą, kai dėl techninių arba meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, tiekiamas prekes gali gaminti arba pristatyti tik vienas konkretus tiekėjas.
53 Konstatuotina, kad iš šalių pateiktų bylos medžiagos dokumentų nematyti, jog Ispanijos Karalystė būtų ieškojusi, ar buvo įmonių, galėjusių dalyvauti pirkimo konkurse tokiomis pačiomis ar net geresnėmis nei atrinkta įmonė sąlygomis. Dėl to ji nesiėmė jokių veiksmų nei Ispanijos teritorijoje, nei Sąjungoje. Ispanijos Karalystė tik teigia, kad, atsižvelgiant į ginčijamų sutarčių techninę specifiką kuriant sistemą ir perkeliant duomenis į ją, atrinkta įmonė buvo ypač geroje padėtyje, kiek tai susiję su konkurso kriterijų tenkinimu, nes su ja buvo sudarytos sutartys pagal IV-1 dalių ankstesnius etapus ir ji jau turėjo išsamias žinias apie esamas vietines duomenų bazes.
54 Šiuo klausimu konstatuotina, kad tai neįrodo, jog ši įmonė buvo vienintelė turėjusi šias žinias, o kita įmonė nebūtų sugebėjusi šių žinių įgyti. Iš tiesų negalima atmesti ir to, kad jei būtų rimtai ieškota Sąjungoje, buvo galima nustatyti reikiamą paslaugą galinčias suteikti įmones (šiuo klausimu žr. 35 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 62 ir 63 punktus). Be to, Ispanijos Karalystė taip pat neįrodė, kodėl ginčijamos sutartys pasižymi tokia technine specifika, kad būtų pateisinama taikyti derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus apie konkursą. Šioje byloje kalbama apie standartinių produktų tiekimo sutartis (žr. 45–47, 50 ir 51 punktus).
55 Darytina išvada, kad Ispanijos Karalystė, siekdama įrodyti, kad ginčijamoms sutartims reikėjo taikyti derybų procedūrą iš anksto nepaskelbus apie pirkimą, negali naudingai pasiremti Direktyvos 93/36 6 straipsnio 3 dalies c punktu.
56 Iš pirma pateiktų svarstymų matyti, kad šio pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.
57 Darytina išvada, kad visas antrasis pagrindas ir, vadinasi, visas ieškinys turi būti atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Ispanijos Karalystė pralaimėjo bylą, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimus, ji turi padengti Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2013 m. sausio 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.