EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. spalio 6 d.
Byla F‑132/14
CH
prieš
Europos Parlamentą
„Viešoji tarnyba – Akredituoti Parlamento nario padėjėjai – SESV 266 straipsnis – Tarnautojų teismo sprendimo dėl panaikinimo vykdymo priemonės – Sprendimo atleisti iš darbo panaikinimas – Sprendimo atmesti pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį pateiktą pagalbos prašymą panaikinimas – Pareigos padėti esant pradinių priekabiavimo įrodymų apimtis – STSĮT pareiga pradėti administracinį tyrimą – Pareigūno ar tarnautojo galimybė pradėti procesą nacionaliniame teisme – Patariamasis komitetas dėl priekabiavimo darbo vietoje ir jo prevencijos, nagrinėjantis akredituotų Parlamento narių padėjėjų skundus dėl Parlamento narių – Vaidmuo ir prerogatyvos – Turtinė ir neturtinė žala“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo CH prašo: panaikinti 2014 m. kovo 3 d. Europos Parlamento sprendimą, kuriuo ši institucija atsisakė imantis priemonių, būtinų 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimui CH / Parlamentas (F‑129/12, EU:F:2013:203, toliau – Sprendimas CH) įvykdyti pagal SESV 266 straipsnį, pradėti administracinį tyrimą, kad būtų nustatytas veiksmų, kuriais kaltinamas Parlamento narys, nurodytų jos pagalbos prašyme, pateiktame 2011 m. gruodžio 22 d., tikrumas; panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. Parlamento sprendimą, kuriuo atsisakyta jai sumokėti 5 686 EUR sumą, lygią darbo užmokesčio, į kurį ji manė turinti teisę pagal priemones, būtinas Sprendimui CH įvykdyti pagal SESV 266 straipsnį, skirtumui; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 4 d. Parlamento sprendimą, kuriuo atmestas jos skundas dėl dviejų minėtų 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. balandžio 2 d. sprendimų; priteisti iš Parlamento atitinkamai 144 000 EUR ir 60 000 EUR jos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas: Panaikinti 2014 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento sprendimą, patvirtintą 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu atmesti skundą, nes Europos Parlamentas pažeidė SESV 266 straipsnį, kai, vykdydamas 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimą CH / Parlamentas (F‑129/12, EU:F:2013:203), atsisakė sumokėti CH papildomą 5 686 EUR sumą. Panaikinti 2014 m. kovo 3 d. Europos Parlamento sprendimą, patvirtintą 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu atmesti skundą, nes, 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimu CH / Parlamentas (F‑129/12, EU:F:2013:203) panaikinus 2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento sprendimą netenkinti 2011 m. gruodžio 22 d. CH pagalbos prašymo, Europos Parlamentas nenusprendė pradėti administracinio tyrimo dėl nurodytų psichologinio priekabiavimo veiksmų ir taip pažeidė SESV 266 straipsnį. Atmesti likusius reikalavimus dėl panaikinimo. Priteisti iš Europos Parlamento sumokėti CH 5 686 EUR sumą ir palūkanas už praleistą terminą nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo 2014 m. liepos 1 d., kai pasibaigė CH darbo sutarties terminas, taikant Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais. Priteisti iš Europos Parlamento sumokėti CH 25 000 EUR sumą neturtinei žalai atlyginti ir palūkanas už praleistą terminą nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d., taikant Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais. Atmesti likusius reikalavimus atlyginti žalą. Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos CH patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Santrauka
1. Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga imtis vykdymo priemonių – Sprendimo atleisti iš darbo akredituotą Parlamento nario padėjėją panaikinimas – Priklausančio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas – Privataus sektoriaus darbdavio sumokėtos atostogų išmokos išskaičiavimas – Nepriimtinumas
(SESV 266 straipsnis)
2. Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga imtis vykdymo priemonių – Sprendimo atleisti iš darbo akredituotą Parlamento nario padėjėją panaikinimas – Atleidimas nuo profesinių užduočių vykdymo dėl tarnybos interesų – Pareiga grąžinti suinteresuotajam asmeniui darbo priemones, susijusias su jo pareigomis – Nebuvimas
(SESV 266 straipsnis)
3. Pareigūnų ieškiniai – Sprendimas dėl panaikinimo – Pasekmės – Pareiga imtis vykdymo priemonių – Administracijos diskrecija – Neatlikus administracinio tyrimo sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos atmestas pagalbos prašymas – Neatsižvelgimas į prašymą pateikusio asmens pateiktą ir administracijai žinomą informaciją – Neleistinumas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a ir 24 straipsniai)
4. Pareigūnų ieškiniai – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ginčijamo akto panaikinimas, neužtikrinantis tinkamo neturtinės žalos atlyginimo – Galimybės būti įdarbintam praradimo kompensavimas – Kriterijai
(SESV 340 straipsnis)
1. Sąjungos teismui panaikinus sprendimą atleisti iš darbo, taikydama SESV 266 straipsnį, institucija atsakovė privalo imtis priemonių, būtinų sprendimui įvykdyti, atsižvelgdama į dieną, kurią buvo priimtas šiuo sprendimu panaikintas sprendimas atleisti iš darbo. Todėl kalbant apie suinteresuotąjį asmenį, su kurio sudaryta akredituoto Parlamento nario padėjėjo (APNP) darbo sutartis, reikia nurodyti, jog siekiant atkurti jo teisinę padėtį, buvusią iki panaikinto sprendimo atleisti iš darbo priėmimo, jam reikia sumokėti sumą, lygią skirtumui tarp, viena vertus, darbo užmokesčio, į kurį jis būtų turėjęs teisę, jei nebūtų atleistas iš pareigų ir faktiškai vykdytų APNP veiklą, sumos ir, kita vertus, jo faktiškai iš kito šaltinio gauto darbo užmokesčio ar bedarbio pašalpos. Atsižvelgti į privataus sektoriaus darbdavio sumokėtą atostogų išmoką kaip į darbo užmokestį ar kitą išmoką, gautą dvejų pajamų laikotarpiu, t. y. laikotarpiu nuo suinteresuotojo asmens neteisėto atleidimo iš darbo dienos, iki dienos, kai jo privataus sektoriaus darbdavys nustojo mokėti darbo užmokestį, reikštų atsižvelgti į pajamas, kurios, nors iš tikrųjų buvo gautos iš anksto, iš esmės vėliau turės būti atskaičiuotos iš darbo užmokesčio, todėl bus skirtos apmokėti atostogoms, kurių bus išeita ne per dvejų pajamų laikotarpį ir kurioms apmokėti skiriama ši išmoka.
(žr. 61, 62 ir 65 punktus)
2. Imdamasi teismo sprendimo panaikinti sprendimą atleisti iš darbo akredituotą Parlamento nario padėjėją (APNP) vykdymo priemonių ir atsižvelgdama į tai, kad dėl savo ypatingo statuso, pasireiškiančio ir pagrįsto pasitikėjimo ryšiu su Parlamento nariu, kuriam jis turi padėti eiti pareigas, APNP nėra priimamas nuolatiniam darbui, institucijos sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba galėjo manyti, kad ji neprivalo skirti suinteresuotojo asmens laikinai ar nuolat eiti pareigas vienoje iš savo tarnybų, kurias gali eiti laikinai priimtas tarnautojas, kaip jis suprantamas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnį, arba sutartininkas, kaip jis suprantamas pagal šių sąlygų 3a straipsnį.
Šiuo aspektu reikia nurodyti, kad net jeigu dirbantys atitinkamos institucijos pareigūnai ir kiti tarnautojai dėl pareigų vykdymo paprastai turi nuolatinio patekimo į institucijos patalpas teisę ir gauna specialų pažymėjimo formos įėjimo leidimą ir prireikus – leidimą naudotis institucijos automobilių stovėjimo aikštelėmis, kurie sudaro jiems galimybę naudotis šia teise, kadangi suinteresuotasis asmuo laikotarpiu iki jo darbo sutarties termino pabaigos buvo atleistas nuo savo, kaip APNP, pareigų vykdymo, institucija neprivalėjo jam vėl išduoti leidimų, kurių jis prašė kaip tiesiogiai iš sprendimo dėl panaikinimo kylančios vykdymo priemonės.
Be to, nors institucija prireikus gali leisti savo pareigūnams ir tarnautojams ne darbo metu naudotis savo infrastruktūra, įskaitant elektroninę infrastruktūrą, su tarnyba nesusijusiais tikslais, ši institucijos turima galimybė negali būti laikoma pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus pareigūnų ir tarnautojų turima teise, ypač esant tokiai situacijai, kai dėl tarnybos interesų suinteresuotasis asmuo buvo atleistas nuo profesinių užduočių vykdymo.
(žr. 68, 70, 71 ir 74 punktus)
3. Pareiga padėti, ypač jei pateikiami kaltinimai dėl priekabiavimo, apima administracijos pareigą rimtai, greitai ir visiškai konfidencialiai išnagrinėti skundą dėl priekabiavimo ir informuoti skundą pateikusį asmenį apie veiksmus, kurių ketinama imtis dėl šio skundo. Dėl priemonių, kurių reikia imtis, pažymėtina, kad administracija, prižiūrima Sąjungos teismo, turi plačią diskreciją pasirinkti Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio taikymo priemones ir būdus. Todėl Sąjungos teismo kontrolė apsiriboja vien patikrinimu, ar atitinkama institucija veikė neperžengdama pagrįstų ribų ir nesinaudojo savo diskrecija akivaizdžiai klaidingai.
Kai asmuo, kuriam pateikti kaltinimai dėl priekabiavimo, yra Sutartyse nurodytą rinkėjų mandatą turintis asmuo, institucija gali skunde dėl priekabiavimo nurodytam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra tariamo nukentėjusiojo vadovas, ar ne, skirti drausmines ar kitas nuobaudas tik tuo atveju, jei iš nustatytų tyrimo priemonių neabejotinai matyti, kad pareigūno ar tarnautojo kaltinamas asmuo savo elgesiu pakenkė sklandžiam tarnybos veikimui arba tariamo nukentėjusiojo orumui ir reputacijai.
Jeigu informacija, pateikta pagalbos prašyme, kuris buvo atmestas nepradėjus administracinio tyrimo, taip pat vėliau prašyme imtis teismo sprendimo vykdymo priemonių pateikta informacija gali sukelti rimtų abejonių dėl to, ar nagrinėjamu atveju buvo įvykdytos Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnyje nurodytos sąlygos, laikytina, kad sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba dėl to, kad sprendimas atmesti pagalbos prašymą buvo panaikintas, vėl turi išnagrinėti pagalbos prašymą, kuris nebuvo išnagrinėtas. Todėl Parlamento sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba privalo, imdamasi teismo sprendimo dėl panaikinimo vykdymo priemonių, tinkamai išnagrinėti pagalbos prašymą, be kita ko, pradėdama administracinį tyrimą, juo labiau, kad niekas nekliudo Parlamentui, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 2 dalimi, pasiūlyti Parlamento nariui bendradarbiauti vykdant administracinį tyrimą, siekiant patikrinti, ar buvo atlikti tariami veiksmai, kuriais pažeidžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnis ir dėl kurių teigė nukentėjęs suinteresuotasis asmuo.
(žr. 86, 88–90, 93 ir 94 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1989 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Katsoufros / Teisingumo Teismas, 55/88, EU:C:1989:409, 16 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. vasario 28 d. Sprendimo Dimitriadis / Audito Rūmai, T‑294/94, EU:T:1996:24, 39 punktas; 1998 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Haas ir kt. / Komisija, T‑3/96, EU:T:1998:202, 54 punktas; 2005 m. gegužės 4 d. Sprendimo Schmit / Komisija, T‑144/03, EU:T:2005:158, 98 ir 108 punktai; 2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Lo Giudice / Komisija, T‑154/05, EU:T:2007:322, 137 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Klug / EMEA, F‑35/07, EU:F:2008:150, 74 punktas; 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Faita / EESRK, F‑92/11, EU:F:2013:130, 98 punktas; 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo CN / Parlamentas, F‑26/14, EU:F:2015:22, 56 punktas ir 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo CW / Parlamentas, F‑124/13, EU:F:2015, dėl kurio Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateiktas apeliacinis skundas (byla T‑309/15 P), 23, 38, 39 ir 143 punktai.
4. Prašant atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl galimybės įsidarbinti praradimo, pirma, prarasta galimybė turi būti reali ir, antra, ji turi būti prarasta galutinai. Dėl priežastinio ryšio tikrumo reikiamo laipsnio pažymėtina, kad jis yra pasiektas, kai dėl Sąjungos institucijos padaryto teisės pažeidimo asmuo nebūtinai tikrai praranda galimybę būti įdarbintas – suinteresuotasis asmuo niekada negalėtų įrodyti, kad būtų buvęs įdarbintas, – bet tikrai praranda didelę galimybę būti įdarbintas pareigūnu ar tarnautoju, todėl patiria turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos.
Kadangi akredituoto Parlamento nario padėjėjo (APNP) įdarbinimas ir galimas darbo santykių tęstinumas ar darbo sutarties pratęsimas iš esmės paremti pasitikėjimo ryšiu su Parlamento nariu, kuriam jis padeda eiti pareigas, priimtasis į darbą padėti Parlamento nariui APNP negali nei būti užtikrintas, kad bus priimtas į darbą padėti eiti pareigas kitam Parlamento nariui, nei būti tikras, kad pasibaigus jo darbo sutarčiai perrinktas naujai kadencijai tas pats Parlamento narys nuspręs ir toliau turėti jį kaip padėjėją. Kalbant apie galimybės įsidarbinti naujai išrinkto Parlemento nario prašymu sumažėjimą dėl pavėluoto leidimo naudotis darbo priemonėmis, pažymėtina, kad nors šios priemonės gali padėti užmegzti ryšį, jos jokiu būdu nereiškia ir nesuteikia įdarbinimo ar galimybės įsidarbinti garantijos. Taigi jų negalima spekuliatyviai priskirti prie realią ir tikrą įdarbinimo galimybę pagrindžiančių veiksnių.
(žr. 109–112 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija / Girardot, C‑348/06 P, EU:C:2008:107, 54 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Eagle ir kt. / Komisija, T‑144/02, EU:T:2004:290, 165 punktas ir 2006 m. birželio 6 d. Sprendimo Girardot / Komisija, T‑10/02, EU:T:2006:148, 96 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo V /Parlamentas, F‑46/09, EU:F:2011:101, 159 punktas; 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo BF / Audito Rūmai, F‑69/11, EU:F:2013:151, 73 punktas ir 2015 m. gegužės 19 d. Sprendimo Brune /Komisija, F‑59/14, EU:F:2015:50, 76 punktas.