BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. lapkričio 5 d.(*)
„Valstybės pagalba – Pagalba diegiant naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklus Kornvalio ir Scilio salų regione – Sprendimas pripažinti pagalbą suderinamą su vidaus rinka – SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas – Ieškinys dėl panaikinimo – Didelio poveikio konkurencinei padėčiai nebuvimas – Teisė pareikšti ieškinį – Suinteresuotųjų šalių procesinės teisės – Dalinis nepriimtinumas – Formalios tyrimo procedūros pradėjimą pateisinančių abejonių nebuvimas“
Byloje T‑362/10
Vtesse Networks Ltd, įsteigta Harforde (Jungtinė Karalystė), atstovaujama QC H. Mercer,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą B. Stromsky ir L. Armati,
atsakovę,
palaikomą
Lenkijos Respublikos, iš pradžių atstovaujamos M. Szpunar ir B. Majczyna, vėliau B. Majczyna,
Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, iš pradžių atstovaujamos S. Behzadi-Spencer ir L. Seeboruth, vėliau L. Seeboruth, J. Beeko ir L. Christie, iš pradžių padedamų baristerės K. Bacon, vėliau baristerės S. Lee,
ir
British Telecommunications plc, įsteigtos Londone (Jungtinė Karalystė), iš pradžių atstovaujamos advokatų M. Nissen ir J. Gutiérrez Gisbert, vėliau M. Nissen ir G. van de Walle de Ghelcke ir galiausiai G. van de Walle de Ghelcke, J. Rivas Andrés ir baristerio J. Holmes,
įstojusių į bylą šalių,
dėl prašymo panaikinti 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimą C (2010) 3204 pripažinti pagalbos priemonę „Cornwall & Isles of Scilly Next Generation Broadband“, pagal kurią numatyta iš Europos regioninės plėtros fondo suteikti paramą diegiant naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklus Kornvalio ir Scilio salų regione, suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu (valstybės pagalba N 461/2009 – Jungtinė Karalystė),
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas G. Berardis, teisėjai O. Czúcz ir A. Popescu (pranešėjas),
posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. liepos 3 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Vtesse Networks Ltd yra telekomunikacijų paslaugų teikėja, kuri siūlo naudotis didelės spartos pralaidumo skirtosiomis linijomis daugiausia didelėms įmonėms. Kadangi ieškovė neturi nuosavo didelės spartos pralaidumo skirtųjų linijų tinklo, ji šiuos tinklus nuomojasi iš kitų telekomunikacijų operatorių ir šią pasiūlą papildo statydama konkrečiai pritaikytus prijungimo tinklus.
2 British Telecommunications plc (toliau – BT), istorinė telekomunikacijų operatorė Jungtinėje Karalystėje, prieš ją privatizuojant buvo valstybės įmonė, pavadinta British Telecom. Ji teikia įvairias paslaugas telekomunikacijų sektoriuje, įskaitant didelės spartos pralaidumo skirtųjų linijų nuomą.
Administracinė procedūra
3 Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė pranešė apie ketinimą suteikti valstybės pagalbą siekiant paremti naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklų, vadinamų NKP (naujos kartos prieigos) tinklais, diegimą Kornvalio ir Scilio salų regione (toliau – pranešta priemonė). Pranešimas Europos Komisijoje buvo užregistruotas 2009 m. liepos 29 d.; 2009 m. rugsėjo 28 d. Komisija iš Jungtinės Karalystės valdžios institucijų gavo papildomos informacijos.
4 2009 m. spalio 21 d. Komisija užregistravo ieškovės pateiktą skundą, susijusį su pranešta priemone.
5 Iš bylos medžiagos matyti:
– 2009 m. spalio 23 d. skundas buvo perduotas Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, kurios 2009 m. lapkričio 23 d. pateikė savo pastabas,
– 2009 m. lapkričio 9 d. ieškovės pateikta papildoma informacija 2009 m. lapkričio 19 d. buvo perduota Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, kurios 2009 m. gruodžio 4 d. pateikė savo pastabas,
– 2010 m. sausio 28 d. raštu Komisija paprašė Jungtinės Karalystės valdžios institucijų pateikti paaiškinimų; šios institucijos atsakė 2010 m. kovo 3 d. raštu,
– paskutinis ieškovės dokumentas, pateiktas 2010 m. kovo 16 d., nebuvo perduotas Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms, nes Komisija manė, kad atsižvelgiant į šio dokumento turinį nereikia pateikti jokių pastabų, kadangi atitinkama informacija susijusi su kitu ieškovės paduotu skundu.
Ginčijamas sprendimas
6 2010 m. gegužės 12 d. Komisija, nepradėjusi SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros, priėmė Sprendimą C (2010) 3204 pripažinti praneštą priemonę suderinama su vidaus rinka (toliau – ginčijamas sprendimas).
7 Ginčijamame sprendime viešojo pirkimo konkurso procedūra, pradėta siekiant paskirti operatorių, kuris gautų valstybės finansavimą diegiant NKP tinklą Kornvalio ir Scilio salų regione, aprašyta 23–25 punktuose. Iš minėto 23 punkto matyti, kad valstybės pagalba turėjo būti suteikta remiantis konkursu, atlikus konkurencinio dialogo procedūrą pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).
8 Iš ginčijamo sprendimo 25 punkto matyti, kad pagal 2009 m. kovo 17 d. paskelbtą skelbimą apie pirkimą suinteresuotosios šalys turėjo užpildyti išankstinio kvalifikacijos patikrinimo klausimyną, kuriuo remiantis galima atlikti pradinį įmonių kandidačių vertinimą. Išnagrinėjus šį išankstinio kvalifikacijos patikrinimo klausimyną penki dalyviai buvo pakviesti dalyvauti konkurse, du pašalinti ir vienas atsiėmė savo pasiūlymą. 2009 m. rugpjūčio 28 d. kvietimas pateikti galutinį pasiūlymą buvo išsiųstas dviem dalyviams, kurie dar dalyvavo konkurencinio dialogo procedūroje, būtent BT ir Babcock konsorciumui, kuriam priklauso ieškovė. 2009 m. rugsėjo 18 d. Babcock konsorciumas nurodė, kad nepateiks galutinio pasiūlymo. Galutinis BT pasiūlymas buvo gautas 2009 m. spalio 16 d. Formalus pasiūlymo vertinimas atliktas laikantis nustatytos procedūros ir remiantis nustatytais objektyviais kriterijais ir BT rekomenduota projekto strateginei valdybai būti atrinkta kandidate.
9 Toliau Komisija išdėstė įvairius ieškovės skunde nurodytus aspektus (ginčijamo sprendimo 38–43 punktai) ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijų dėl šio skundo pateiktų pastabų turinį (ginčijamo sprendimo 44–49 punktai).
10 Įsitikinusi, kad pranešta priemonė iš tikrųjų turi valstybės pagalbos elementų (ginčijamo sprendimo 50–57 punktai), Komisija įvertino jos suderinamumą su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, aiškinamą atsižvelgiant į Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijos gaires (OL C 235, 2009, p. 7, toliau – gairės). Remdamasi gairėmis Komisija išnagrinėjo priemonės tikslą (ginčijamo sprendimo 60–63 punktai), jos pobūdį atsižvelgiant į šį tikslą ir konkurencijos iškraipymą arba poveikį prekybai, kurį ji galėtų sukelti (ginčijamo sprendimo 64–70 punktai). Ji padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tenkinami gairėse dėl plačiajuosčio ryšio nustatyti kriterijai, todėl pranešta priemonė suderinama su vidaus rinka, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą (ginčijamo sprendimo 71 ir 72 punktai).
Procesas ir šalių reikalavimai
11 2010 m. rugpjūčio 27 d. Bendrojo Teismo kanceliarijoje ieškovė pareiškė šį ieškinį.
12 BT, Lenkijos Respublika ir Jungtinė Karalystė paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų; jų dokumentus Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. lapkričio 25 d. (dėl BT) ir 2010 m. gruodžio 13 d. (dėl Lenkijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės).
13 BT, Lenkijos Respublikai ir Jungtinei Karalystei 2011 m. sausio 18 d. (dėl Lenkijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės) ir 2011 m. sausio 25 d. (dėl BT) Bendrojo Teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimis leista įstoti į bylą.
14 2011 m. kovo 29 d. BT ir 2011 m. kovo 31 d. Lenkijos Respublika ir Jungtinė Karalystė pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus.
15 2011 m. birželio 6 d. raštu ieškovė paprašė Bendrojo Teismo nustatyti naują terminą dublikui pateikti arba, nepatenkinus šio prašymo, imtis proceso organizavimo priemonės pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnio 4 dalį, kad ji galėtų pateikti tokį procesinį dokumentą. 2011 m. liepos 1 d. Bendrasis Teismas atmetė prašymą pratęsti terminą dublikui pateikti. Dėl prašymo taikyti proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas, išklausęs šalis dėl šio prašymo, nusprendė, kad jis neturi būti tenkinamas.
16 2011 m. liepos 8 d. ieškovė pateikė pastabas dėl BT, Lenkijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimų.
17 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas paskirtas į devintąją kolegiją, todėl ši byla paskirta šiai kolegijai.
18 Taikydamas Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas (devintoji kolegija) paprašė, pirma, šalių atsakyti į tam tikrus klausimus ir, antra, Komisijos pateikti kelis dokumentus. Šalys šiuos prašymus įvykdė.
19 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį priimtinu,
– panaikinti ginčijamo sprendimo 72 punktą,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
20 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
21 Palaikydama Komisijos reikalavimus, BT Bendrojo Teismo prašo:
– savo iniciatyva atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą,
– bet kuriuo atveju priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias patyrė BT.
22 Palaikydama Komisijos reikalavimus, Lenkijos Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti skundą, nes ieškinys neteko dalyko,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
23 Palaikydama Komisijos reikalavimus, Jungtinė Karalystė Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
24 Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo tris ieškinio pagrindus, susijusius, pirma, su akivaizdžiomis faktinių aplinkybių vertinimo klaidomis, antra, su SESV 102 straipsnio netaikymu arba pažeidimu ir, trečia, teisės į gynybą pažeidimu.
Dėl priimtinumo
25 Šiame ieškinyje ginčijamas, pirma, ieškinio priimtinumas atsižvelgiant į Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte numatytus reikalavimus ir, antra, ieškovės teisė pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.
Dėl ieškinio atitikties Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktui
26 Atsiliepime į ieškinį ir per teismo posėdį Komisija teigė, kad remiantis Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktu antrasis ieškinio pagrindas turi būti pripažintas nepriimtinu. Iš tiesų ieškovė nepatikslino ieškinio apimties dėl šio ieškinio pagrindo. Be to, aiškiai nenurodytos nei faktinės, nei teisinės aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovė.
27 BT tvirtina, kad Komisijos pateiktas antrojo ieškinio pagrindo nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turi būti ex officio taikomas visam ieškiniui. Ji pažymi, kad atsiliepime į ieškinį Komisija į daugumą ieškinyje iškeltų klausimų atsakė iš esmės dėl to, kad iš anksto žinojo su administracine procedūra susijusias faktines aplinkybes ir „spekuliatyviai“ aiškino ieškovės pateiktus ieškinio pagrindus. Vis dėlto, BT nuomone, Bendrasis Teismas negali vykdyti teisminės kontrolės remdamasis tik ieškinyje pateikta informacija.
28 Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, procesui Bendrajame Teisme taikomą pagal šio statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir pagal Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka.
29 Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – atitinkamai nagrinėti ieškinį, prireikus – be jokios kitos papildomos informacijos, kuria galima būtų pasiremti. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, kad esminės ieškinį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės būtų nurodytos – nors ir glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai – pačiame ieškinio tekste (1993 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties De Hoe / Komisija, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas; 1998 m. sausio 29 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dubois ir Fils / Taryba ir Komisija, T‑113/96, Rink. p. II‑125, 29 punktas ir 2005 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Internationaler Hilfsfonds / Komisija, T‑294/04, Rink. p. II‑2719, 23 punktas).
30 Šioje byloje šis ieškinys neturi būti pripažintas nepriimtinu dėl to, kad neatitinka Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio ir Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų. Nors tiesa, kad tam tikrose atsiliepimo į ieškinį vietose Komisija turėjo imtis ieškovės argumentų aiškinimo, kurio tam tikrus aspektus ieškovė patvirtino 2011 m. liepos 8 d. pastabose, Komisijos ir įstojusių į bylą šalių išsamūs argumentai dėl ieškinio pagrįstumo patvirtina, jog ieškinys yra pakankamai aiškus ir tikslus, kad šalys galėtų tinkamai pasirengti gynybai.
31 Bet kuriuo atveju, kadangi kaltinimai dėl Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto susiję su įvairių ieškinio pagrindų priimtinumu, Bendrasis Teismas prireikus išnagrinės minėtus kaltinimus vertindamas įvairius ieškinio pagrindus.
Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo
32 Komisija ir Lenkijos Respublika per rašytinę proceso dalį neginčija ieškinio priimtinumo dėl teisės pareikšti ieškinį neturėjimo. O BT teigia, kad pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai, kuriais ginčijamas ginčijamo sprendimo pagrįstumas, yra nepriimtini, nes ieškovė netenkino Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų kriterijų, ir bet kuriuo atveju nepagrįsti. Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, kuriuo siekiama apginti ieškovės procesines teises, BT mano, kad jis taip pat turi būti pripažintas nepriimtinu, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad ji yra suinteresuotoji šalis, kaip tai suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Kalbant apie Jungtinę Karalystę, įstojimo į bylą paaiškinimuose ji tik išreiškia abejones dėl pirmojo ir antrojo ieškinio pagrindų priimtinumo dėl tų pačių priežasčių, kurias nurodė BT.
33 Visų pirma reikia priminti, kad net jeigu pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtą pastraipą, kuri Bendrajam Teismui taikoma pagal šio statuto 53 straipsnį, į bylą įstojusios šalys neturi teisės pareikšti kitokių reikalavimų nei tie, kuriuos yra pareiškusi palaikoma šalis, kalbant apie viešąja tvarka grindžiamą nepriimtinumo pagrindą, Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 113 straipsniu, turi savo iniciatyva išnagrinėti, ar ieškinys priimtinas (šiuo klausimu žr. 1993 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo CIRFS ir kt. / Komisija, C‑313/90, Rink. p. I‑1125, 21–24 punktus).
34 Bet kuriuo atveju šiuo aspektu reikia pažymėti, kad per teismo posėdį Komisija ir Jungtinė Karalystė nurodė, jog laikosi tokios pačios nuomonės kaip BT dėl to, kad, kalbant apie pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus, ieškovė netenkino Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų kriterijų; tai įtraukta į posėdžio protokolą.
35 Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą „kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali <...> pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję“.
36 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką kiti subjektai nei tie, kuriems sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog sprendimas konkrečiai su jais susijęs, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, tik tokiu atveju, jeigu šis sprendimas juos paveikia dėl tam tikrų būdingų jų savybių arba tam tikros faktinės situacijos, kuri juos išskiria iš kitų asmenų, todėl juos individualizuoja taip pat, kaip ir asmenį, kuriam šis sprendimas yra skirtas (1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Plaumann / Komisija, 25/62, Rink. p. 197, 223 punktas; 1993 m. gegužės 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Cook / Komisija, C‑198/91, Rink. p. I‑2487, 20 punktas ir 1993 m. birželio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Matra / Komisija, C‑225/91, Rink. p. I‑3203, 14 punktas).
37 Taip ypač yra tuo atveju, kai ieškovės padėtį rinkoje iš esmės paveikia pagalba, kuri yra nagrinėjamo sprendimo dalykas (žr. 2008 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo British Aggregates / Komisija, C‑487/06 P, Rink. p. I‑10515, 30 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Todėl ieškovė turi tinkamai nurodyti priežastis, dėl kurių Komisijos sprendimu gali būti pakenkta jos teisėtiems interesams, iš esmės paveikiant jos padėtį nagrinėjamoje rinkoje (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ispanija / Lenzing, C‑525/04 P, Rink. p. I‑9947, 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
38 Dėl didelio neigiamo poveikio įmonės padėčiai atitinkamoje rinkoje nustatymo iš teismų praktikos matyti, jog vien to, kad aktas gali kaip nors paveikti atitinkamoje rinkoje susiklosčiusius konkurencijos santykius ir kad atitinkama įmonė kaip nors konkuravo su šio akto adresatu, jokiu būdu nepakanka, jog minėtą aktą būtų galima laikyti konkrečiai susijusiu su šia įmone (žr. 37 punkte minėto Sprendimo British Aggregates / Komisija 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2012 m. gegužės 4 d. Bendrojo Teismo nutarties UPS Europe ir United Parcel Service Deutschland / Komisija, T‑344/10, 47 punktą).
39 Įmonei nepakanka remtis vien argumentu, kad ji yra įmonės pagalbos gavėjos konkurentė; ji turi įrodyti ir tai, jog yra atsidūrusi faktinėje situacijoje, kuri ją individualizuoja taip pat, kaip ir asmenį, kuriam tas sprendimas yra skirtas (žr. 37 punkte minėto Sprendimo British Aggregates / Komisija 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 38 punkte minėtos Nutarties UPS Europe ir United Parcel Service Deutschland / Komisija 48 punktą).
40 Pirmiausia šiuo aspektu svarbu priminti, jog konkurento padėčiai rinkoje daromo didelio neigiamo poveikio įrodinėjimas negali būti apribotas tik tam tikromis aplinkybėmis, rodančiomis, kad pablogėjo jo komercinės ar finansinės veiklos rodikliai (žr. 37 punkte minėto Sprendimo British Aggregates / Komisija 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 38 punkte minėtos Nutarties UPS Europe ir United Parcel Service Deutschland / Komisija 49 punktą).
41 Didelio poveikio ieškovo padėčiai rinkoje padarymas tiesiogiai priklauso ne nuo aptariamos pagalbos dydžio, bet nuo neigiamo poveikio, kurį ši pagalba gali turėti tai padėčiai, masto. Toks neigiamas poveikis esant panašaus dydžio pagalbai gali skirtis remiantis kriterijais, kaip antai atitinkamos rinkos dydžiu, konkrečiu pagalbos pobūdžiu, laikotarpiu, už kurį ji buvo suteikta, trukme, tuo, ar poveikis padarytas pagrindinei, ar nepagrindinei ieškovo veiklai, ir jo galimybe išvengti neigiamo pagalbos poveikio (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 38 punkte minėtos Nutarties UPS Europe ir United Parcel Service Deutschland / Komisija 58 punktą).
42 Galiausiai, nepažeidžiant to, kas išdėstyta, reikia priminti, kad kai Komisija pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 4 straipsnio 3 dalį priima sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad pagalba suderinama su vidaus rinka, ji taip pat netiesiogiai atsisako pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą (2013 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo 3F / Komisija, C‑646/11 P, 26 punktas). Suinteresuotosios šalys, kurios pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą yra asmenys, įmonės arba asociacijos, kurių interesus suteikta pagalba gali paveikti, t. y. visų pirma su šios pagalbos gavėjais konkuruojančios įmonės ir asmenys, turintys su formalia tyrimo procedūra susijusias garantijas, gali pasiekti, kad tų garantijų būtų paisoma, tik jeigu jos turi galimybę ginčyti šį sprendimą Sąjungos teisme. Tokiomis aplinkybėmis tuomet jų ieškiniu gali būti siekiama tik apginti procesines teises, kurias jos grindžia SESV 108 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalimi (37 punkte minėto Sprendimo British Aggregates / Komisija 28 punktas).
43 Atsižvelgdamas į visas šio sprendimo 35–42 punktuose išdėstytas nuostatas ir teismų praktiką, Bendrasis Teismas mano, kad prieš nagrinėjant klausimą, ar ieškovės konkurencinei padėčiai pranešta priemone buvo padarytas didelis poveikis ir dėl to ji turėjo teisę pareikšti ieškinį siekdama ginčyti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, reikia išnagrinėti klausimą, ar ieškovė yra suinteresuotoji šalis, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą, ir dėl to turėjo teisę pareikšti ieškinį siekdama apginti savo procesines teises.
44 Pirma, kalbant apie tai, ar ieškovė yra suinteresuotoji šalis, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą, reikia pažymėti, jog BT ginčija, kad ieškovė gali būti laikoma suinteresuotąja šalimi, nes ji šiuo klausimu nepateikė jokių įrodymų.
45 Be abejo, ieškovė iš tikrųjų ieškinio dalyje, susijusioje su ieškinio priimtinumu pagal SESV 263 straipsnį, realiai nepateikia įrodymų dėl savo statuso kaip suinteresuotosios šalis.
46 Tačiau ieškovė nurodė, o to kitos šalys neginčijo, pirma, kad ji yra specializuota telekomunikacijų paslaugų teikėja, daugiausia teikianti mažmenines didelės spartos pralaidumo skirtųjų linijų, naudojančių šviesolaidžius, nuomos paslaugas didelėms įmonėms, norinčioms sujungti savo verslo patalpas, ir, antra, kad BT teikia paslaugas įvairiose telekomunikacijų rinkose ir tiesiogiai konkuruoja su ja dėl didelės spartos pralaidumo skirtųjų linijų nuomos klientams.
47 Todėl manytina, kad BT ir ieškovė yra telekomunikacijų operatorės, konkuruojančios specializuotų telekomunikacijų paslaugų rinkoje, ir kad ieškovė turi būti laikoma suinteresuotąja šalimi, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį. Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, kiek ieškiniu siekia apginti savo procesines teises.
48 Antra, dėl klausimo, ar, be to, kad turi teisę pareikšti ieškinį siekdama apginti savo procesines teises, ieškovė savo ieškiniu gali ginčyti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, Bendrasis Teismas mano, jog ieškovė neįrodė, kad jos padėčiai rinkoje padarytas didelis poveikis, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 37 punkte nurodytą teismo praktiką.
49 Šiuo klausimu ieškovės pateikti argumentai negali paneigti šio sprendimo 48 punkte padarytos išvados.
50 Ieškinyje ieškovė iš esmės tvirtina, kad:
– ji yra BT, t. y. pagalbos gavėjos, konkurentė,
– be BT, ji buvo vienintelė likusi konkurso dalyvė iki tol, kol buvo priversta pasitraukti,
– be dabartinės pagalbos gavėjos, ji buvo vienintelė telekomunikacijų bendrovė, kuri galėjo gauti pagalbą,
– bet kuriuo atveju suteikiant pagalbą jos konkurencinei padėčiai rinkoje padarytas didelis neigiamas poveikis, nes konkursas jai buvo svarbus projektas,
– be to, vienintelis užregistruotas skundas dėl pagalbos, apie kurią pranešta, yra jos paduotas skundas. Pagal analogiją su byla, kurioje priimtas 1986 m. sausio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Cofaz ir kt. / Komisija (169/84, Rink. p. 391), tai yra papildomas priimtinumo motyvas.
51 Šiuo aspektu, pirma, reikia priminti, jog įmonei nepakanka remtis vien argumentu, kad ji yra įmonės pagalbos gavėjos konkurentė; atsižvelgdama į savo galimą dalyvavimą vykstant procedūrai ir neigiamo poveikio jos padėčiai rinkoje mastą ji turi įrodyti ir tai, kad yra atsidūrusi faktinėje situacijoje, kuri ją individualizuoja taip pat, kaip ir asmenį, kuriam tas sprendimas skirtas (žr. šio sprendimo 39 punktą).
52 Šioje byloje ieškovė pateikė skundą Komisijai ir jis buvo užregistruotas 2009 m. spalio 21 d. Be to, kaip matyti iš viso ginčijamo sprendimo, šiame sprendime atsižvelgiama į skunde išdėstytą informaciją ir po to, kai ieškovė padavė skundą, Komisijos prašymu Jungtinės Karalystės valdžios institucijų pateiktą informaciją. Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovė iš tikrųjų atliko vaidmenį vykstant administracinei procedūrai.
53 Tačiau iš teismų praktikos matyti, kad vien dėl ieškovės dalyvavimo vykstant administracinei procedūrai negalima daryti išvados, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį. Ieškovė bet kuriuo atveju privalo įrodyti, kad pranešta priemone galėjo būti padarytas didelis poveikis jos padėčiai rinkoje (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sniace / Komisija, C‑260/05 P, Rink. p. I‑10005, 60 punktą ir 2011 m. sausio 21 d. Bendrojo Teismo nutarties Vtesse Networks / Komisija, T‑54/07, neskelbiamos Rinkinyje, 92 punktą).
54 Antra, kaip jau buvo nuspręsta, iš šio sprendimo 50 punkte minėto Sprendimo Cofaz ir kt. / Komisija nematyti, priešingai, nei iš esmės teigia ieškovė, jog to, kad ieškovė pateikė skundą ir dalyvavo administraciniame procese, pakanka įrodyti, jog pranešta priemonė tiesiogiai su ja susijusi (šiuo atžvilgiu žr. šio sprendimo 53 punkte minėtos Nutarties Vtesse Networks / Komisija 93 punktą).
55 Trečia, dėl ieškovės teiginio, kad, pirma, ji buvo vienintelė likusi konkurse dalyvaujanti telekomunikacijų bendrovė ir, antra, vienintelė galėjo gauti pagalbą, reikia pažymėti, kad jį reikia atmesti. Pirma, kaip visų pirma per teismo posėdį tvirtino BT, Jungtinė Karalystė ir Komisija, du likę konkurso dalyviai buvo BT ir Babcock konsorciumas, kuriam iš tikrųjų priklauso ieškovė, o ne BT ir ieškovė. Antra, iš bylos medžiagos ir per teismo posėdį vykusių diskusijų šiuo klausimu matyti, kad ieškovė nebuvo vienintelė konkurse likusi telekomunikacijų bendrovė, nes kiti Babcock konsorciumo nariai, be kita ko, buvo telekomunikacijų bendrovės Surf Telecoms ir Motorola Inc. Darant prielaidą, kad iš tiesų šios dvi bendrovės nebuvo atsakingos už fizinės infrastruktūros statybą ir nebuvo labiausiai tiesiogiai susijusios su pagrindine konkurso dalimi, kaip teigia ieškovė, vis dėlto jos buvo susijusios su ginčijamu sprendimu. Iš tiesų atrodo, kaip galiausiai 2011 m. liepos 8 d. pastabose pripažino ieškovė, kad, atsižvelgiant į Babcock konsorciumo pasiūlymą, Motorola buvo įtraukta į pasiūlymo dalį, susijusią su belaidžiu tinklu, o Surf Telecoms nuomojo šviesolaidį ieškovei. Todėl manytina, jog ieškovė nėra susijusi taip, kad būtų individualiai išskirta iš kitų bendrovių.
56 Ketvirta, reikia priminti, jog vien tai, kad ginčijamas sprendimas gali kaip nors paveikti atitinkamoje rinkoje susiklosčiusius konkurencijos santykius ir kad ieškovė kaip nors konkuruoja su BT, negali būti didelis poveikis konkurencinei ieškovės padėčiai (žr. šio sprendimo 41 punktą).
57 Ieškovė neįrodė tokio neigiamo poveikio. Ji tik teigia, kad konkursas jai buvo svarbus projektas, nors turėjo nurodyti priežastis, dėl kurių ginčijamu sprendimu galėjo būti pakenkta jos interesams padarant didelį poveikį jos padėčiai nagrinėjamoje rinkoje.
58 Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijamu sprendimu padarytas didelis poveikis jos konkurencinei padėčiai.
59 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti: pirma, kadangi ieškovė yra suinteresuotoji šalis, kaip ji suprantama pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio h punktą, ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo siekdama apginti savo procesines teises ir, antra, priešingai, ji neturi teisės pareikšti ieškinio dėl ginčijamo sprendimo siekdama ginčyti to sprendimo pagrįstumą.
60 Tačiau aplinkybė, jog ieškovei nepavyko įrodyti, kad dėl aptariamos pagalbos padarytas didelis poveikis jos padėčiai rinkoje, nekliudo jai pateikti argumentus dėl Komisijos vertinimo pagrįstumo, siekiant įrodyti, jog Komisijai turėjo kilti abejonių dėl aptariamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka, pateisinančių SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros pradėjimą, tačiau su sąlyga, kad bent vienas jos ieškinio pagrindų bus susijęs su tuo, jog Komisija nepaisė savo pareigos pradėti formalią tyrimo procedūrą.
61 Visų pirma reikia priminti, jog pagal teismo praktiką, kai ieškovas nurodo, kad pažeistos jo procesinės teisės, nes Komisija nepradėjo formalios tyrimo procedūros, jis gali nurodyti bet kokį pagrindą, kuriuo remiantis galima įrodyti, kad vertinant informaciją ir įrodymus, kuriuos Komisija turėjo pirminiu praneštos priemonės vertinimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl praneštos priemonės priskyrimo prie valstybės pagalbos ir jos suderinamumo su Sutartimi. Tačiau dėl tokių argumentų negali būti pakeičiamas ieškinio dalykas ar priimtinumo sąlygos. Atvirkščiai, būtent abejonės dėl šio priskyrimo arba suderinamumo su vidaus rinka yra įrodymas, kuris turi būti pateiktas siekiant įrodyti, kad Komisija privalėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą (žr. 2012 m. liepos 10 d. Bendrojo Teismo sprendimo Smurfit Kappa Group / Komisija, T‑304/08, 52 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Colt Télécommunications France / Komisija, T‑79/10, 84 punktą).
62 Šis įrodymas gali būti pateiktas nurodant nuoseklius to požymius, o abejonių buvimas turi būti nustatytas tiek iš sprendimo neteikti prieštaravimų priėmimo aplinkybių, tiek iš jo turinio, susiejant vertinimus, kuriais minėtame sprendime rėmėsi Komisija, su įrodymais, kuriuos ji turėjo, kai priėmė sprendimą dėl priskyrimo ir aptariamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka (žr. šio sprendimo 42 punkte minėto Sprendimo 3F / Komisija 31 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Ieškovė turi įrodyti, kad yra tokių abejonių (2001 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Prayon-Rupel / Komisija, T‑73/98, Rink. p. II‑867, 49 punktas; 2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimo Bundsverband deutscher Banken / Komisija, T‑36/06, Rink. p. II‑537, 127 punktas ir šio sprendimo 61 punkte minėto Sprendimo Colt Télécommunications France / Komisija 37 punktas).
63 Be to, svarbu priminti, jog iš teismo praktikos matyti, kad jeigu ieškovas nurodo ieškinio pagrindą, kuriuo siekia apginti savo procesines teises, Bendrajam Teismui negali būti priekaištaujama, jog atsižvelgė į argumentus, išdėstytus kituose ieškinio pagrinduose, kuriuose siekiama įrodyti, kad Komisija privalėjo turėti abejonių dėl nagrinėjamų priemonių priskyrimo prie valstybės pagalbos ar jų suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, Rink. p. I‑4441, 56–58 punktus ir 2011 m. rugsėjo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija / Deutsche Post ir DHL International, C‑148/09 P, Rink. p. I‑8573, 64–66 punktus).
64 Būtent atsižvelgiant į šio sprendimo 61–63 punktuose nurodytą teismų praktiką reikia nagrinėti, ar ieškinio pagrindai yra priimtini.
Dėl ieškovės nurodytų ieškinio pagrindų priimtinumo, atsižvelgiant į jos teisę pareikšti ieškinį
65 Iš pradžių reikia pažymėti, kad ieškovė gali nurodyti trečiąjį ieškinio pagrindą kaip suinteresuotoji šalis, nes šiuo pagrindu ji aiškiai siekia apginti savo procesines teises.
66 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo ieškovė tvirtina, jog Komisija padarė akivaizdžių faktinių aplinkybių vertinimo klaidų, kai konstatavo, kad vyko atviras, nediskriminacinis ir konkurencingas konkursas, nors ji turėjo konstatuoti, kad konkurencija buvo pašalinta, kiek tai susiję su šiuo konkursu (pirma dalis), pasiūlymas, pateiktas BT dėl naudojimosi esama infrastruktūra, taip pat buvo pateiktas kitiems konkurso dalyviams, kurie to paprašė (antra dalis), ir bendras poveikis konkurencijai buvo teigiamas (trečia dalis).
67 Dėl antrojo ieškinio pagrindo ieškovė tvirtina, kad ieškinyje aprašytos faktinės aplinkybės įrodo piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi dėl infrastruktūros ar paslaugų grupavimo, atsisakymo leisti naudotis esmine infrastruktūra ir kainų spaudimo, kiek buvo siūloma kaip nors naudotis BT šviesolaidžio paslaugomis. Tačiau ji iš esmės teigia, kad nors Komisija aiškiai paminėjo šį aspektą, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 41 punkto, ji neskyrė dėmesio klausimui, ar BT piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, ir taip pažeidė SESV 102 straipsnį. Taigi, ieškovės teigimu, ginčijamu sprendimu pažeidžiamas SESV 102 straipsnis, o ginčijamo sprendimo 69 ir 70 punktuose pateiktas praneštos priemonės poveikio konkurencijai vertinimas negalioja, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepatenka į SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto taikymo sritį.
68 Atsakydama į tai, jog BT per rašytinę proceso dalį ir teismo posėdį bei Komisija ir Jungtinė Karalystė per teismo posėdį teigė, kad pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai yra nepriimtini, 2011 m. liepos 8 d. pastabose ieškovė tvirtino, kad minėtas teiginys nepagrįstas, nes jame neatsižvelgta į šio sprendimo 63 punkte minėtą Sprendimą Komisija / Kronoply ir Kronotex. Bendrajam Teismui uždavus šį klausimą taikant proceso organizavimo priemonę (žr. šio sprendimo 18 punktą), šalys, išskyrus Lenkijos Respubliką ir ieškovę, laikėsi nuomonės, kad šio sprendimo 63 punkte minėtas Sprendimas Komisija / Kronoply ir Kronotex patvirtina, kad pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai yra nepriimtini.
69 Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pagal šio sprendimo 63 punkte minėtą Sprendimą Komisija / Kronoply ir Kronotex galima atsižvelgti į argumentus dėl sprendimo pagrįstumo siekiant nustatyti, ar abejonių buvimas įrodytas pagrindžiant procesinį ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad nepradėta formali tyrimo procedūra, reikia konstatuoti, jog negalima pritarti ieškovės remiantis tuo padarytai išvadai dėl pirmojo ir antrojo ieškinio pagrindų priimtinumo. Iš ieškovės pateiktų argumentų iš esmės matyti: kadangi nurodo procesinį ieškinio pagrindą, ji gali remtis bet kokiu kitu argumentu ar pagrindu, susijusiu su ginčijamo sprendimo pagrįstumu, ir dėl to nekyla nepriimtinumo klausimas.
70 Tačiau tokia nuomonė niekaip nėra pagrįsta šio sprendimo 63 punkte minėtu Sprendimu Komisija / Kronoply ir Kronotex, kaip jis pakartotas vėlesnėje Bendrojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktikoje. Iš šio sprendimo matyti tik tai, kad galima atsižvelgti į argumentus dėl esmės, tik jeigu remiantis šiais argumentais galima pagrįsti ieškinio pagrindą, susijusį su abejonių, pateisinančių formalios tyrimo procedūros pradėjimą, buvimu. Tačiau argumentai turi būti apibūdinti žodžiais, susijusiais su tuo, kas įrodinėjama, t. y. abejonių dėl priemonės suderinamumo su vidaus rinka buvimas.
71 Todėl šios bylos aplinkybėmis Bendrasis Teismas galėtų atsižvelgti į šio ieškinio pirmąjį ir antrąjį pagrindus, tik jeigu jie būtų grindžiami argumentais, kuriais siekiama įrodyti, kad Komisija nepašalino abejonių, kilusių per pirminį tyrimą.
72 Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad ieškovės nurodytuose pirmame ir antrame ieškinio pagrinduose nėra jokio argumento, kuriuo siekiama įrodyti, kad Komisijai kilo abejonių, pateisinančių formalios tyrimo procedūros pradėjimą. Iš tiesų, kaip atsakymuose į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą pažymi BT, Jungtinė Karalystė ir Komisija, šiais ieškinio pagrindais siekiama tik ginčyti Komisijos vertinimo pagrįstumą.
73 Pirmajame ieškinio pagrinde ieškovė tik teigia, kad kai kuriuose ginčijamame sprendime esančiuose tvirtinimuose padaryta akivaizdžių faktinių aplinkybių vertinimo klaidų. Ieškovė nepaaiškina, kaip argumentais, kuriais remiamasi šiame ieškinio pagrinde, parodoma, kad kilo abejonių, ir juo labiau kokį poveikį jos nurodomos akivaizdžios klaidos turėjo jos procesinėms teisėms. Taigi pirmuoju ieškinio pagrindu jokiu būdu nesiekiama įrodyti, jog buvo tokios aplinkybės, kad Komisija privalėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą.
74 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su SESV 102 straipsnio pažeidimu, ieškinyje ieškovė daro išvadą, kad „ginčijamu sprendimu pažeidžiamas SESV 102 straipsnis, <...> ginčijamame sprendime (69 ir 70 punktai) pateiktas priemonės poveikio konkurencijai vertinimas negalioja, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepatenka į [SESV] 107 straipsnio 3 dalies c punkto taikymo sritį“. Kaip atsakyme į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą teisingai tvirtina BT, ieškovė labiau nurodo pirminės teisės pažeidimą, o ne jos procesinių teisių nepaisymą, o tai aiškiai susiję su esme ir viršija procesinių teisių apsaugą.
75 Reikia daryti išvadą, kaip ir Komisija, BT ir Jungtinė Karalystė, kad pirmajame ir antrajame ieškinio pagrinduose ieškovė prašo Bendrojo Teismo įvertinti ginčijamo sprendimo pagrįstumą, kiek jame aptariama pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka, tačiau argumentais, kuriais remiasi, nesiekia veiksmingai apginti savo procesinių teisių, kylančių iš SESV 108 straipsnio 2 dalies. Todėl Bendrasis Teismas neturi aiškinti šių ieškinio pagrindų, kuriais išimtinai ginčijamas ginčijamo sprendimo pagrįstumas, kaip iš esmės siekiančių tikslo apginti ieškovės procesines teises, nes taip aiškinant būtų pakeistas ieškinio dalykas (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. / Komisija, C‑176/06 P, neskelbiamo Rinkinyje, 25 punktą ir šio sprendimo 63 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex 55 punktą).
76 Be to, reikia pridurti, kad šios išvados negali paneigti 2011 m. liepos 8 d. ieškovės pastabos, kuriomis kelis kartus ji siekia pirmuosius du ieškinio pagrindus performuluoti kaip procesinius pagrindus, ir tvirtina, jog juose parodomos abejonės, dėl kurių turėtų būti pradėta formali tyrimo procedūra.
77 Ieškovė negali minėtose pastabose pagrįstai perkvalifikuoti savo pirmojo ir antrojo ieškinio pagrindų ir tvirtinti, kad juose parodomos abejonės, kai ieškinio stadijoje šiuose pagrinduose ji nepateikė jokio argumento, jog yra abejonių, kurios būtų trukdžiusios priimti ginčijamą sprendimą nepradedant formalios tyrimo procedūros.
78 Reikia konstatuoti, kad tokie argumentai, kuriuos ieškovė pirmą kartą pateikė 2011 m. liepos 8 d. pastabose, yra nepriimtini. Iš Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkto kartu su 48 straipsnio 2 dalimi matyti, kad ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka ir kad vykstant procesui negalima pateikti naujų teisinių pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, o šiuo atveju taip nėra.
79 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl pirmojo ir antrojo ieškinio pagrindų reikia pritarti nepriimtinumo pagrindui ir atmesti šiuos pagrindus kaip nepriimtinus.
Dėl esmės
80 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, kurį ieškovė gali nurodyti kaip suinteresuotoji šalis, reikia pažymėti, kad jis apima du atskirus kaltinimus. Pirma, ieškovė ginčija sprendimo nepradėti formalios tyrimo procedūros teisėtumą. Antra, ji teigia, kad pažeista teisė į gynybą, nes jos nebuvo paprašyta atsakyti į Jungtinės Karalystės dėl jos skundo pateiktas pastabas.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo pirmos dalies
81 Ieškovė iš esmės tvirtina, kad Komisija pažeidė jos procesines teises dėl to, kad nepradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros.
82 Kaip jau buvo priminta šio sprendimo 62 punkte, pažymėtina, kad ieškovė turi įrodyti, kad yra abejonių, ir tai ji gali padaryti nurodydama nuoseklius požymius, susijusius, pirma, su pirminio tyrimo aplinkybėmis ir trukme ir, antra, su ginčijamo sprendimo turiniu.
– Dėl su pirminio tyrimo procedūra susijusių požymių
83 Reikia pažymėti, kad nors trečiojo ieškinio pagrindo pirma dalis susijusi su ieškovės procesinių teisių pažeidimu dėl to, jog nepradėta formali tyrimo procedūra, ieškinyje ji visai nenurodo tokių požymių. Tik 2011 m. liepos 8 d. pastabose ieškovė pirmą kartą pamini su pirminio tyrimo procedūra susijusias aplinkybes. Ji iš esmės teigia, kad pirminio tyrimo trukmė bei Komisijos ir Jungtinės Karalystės susirašinėjimas yra požymiai, jog yra abejonių, pateisinančių formalios tyrimo procedūros pradėjimą.
84 Taigi negali būti laikoma, kad šiais argumentais, susijusiais su procedūros aplinkybėmis ir trukme, išplečiamas, net ir netiesiogiai, ieškinyje nurodytas pagrindas.
85 Todėl manytina: kadangi šie argumentai yra nauji, jie turi būti pripažinti nepriimtinais pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį, pagal kurią vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui, o šiuo atveju taip nėra.
– Dėl su ginčijamo sprendimo turiniu susijusių požymių
86 Ieškinyje ieškovė teigia:
„[Ieškinyje] pateikta faktinių aplinkybių santrauka ir pirmieji du ieškinio pagrindai rodo, kad pagalba, bent jau iš pirmo žvilgsnio, yra nesuderinama su vidaus rinka. Tokiomis aplinkybėmis ginčijamame sprendime neteisėtai nuspręsta nepradėti išsamios tyrimo procedūros pagal [SESV] 108 straipsnio 2 dalį ir (arba) užbaigti tyrimą pagal [SESV] 108 straipsnio 3 dalį.“
87 Taigi reikia pažymėti, jog tvirtindama, kad Komisija turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, ieškovė tik pateikia nuorodą į ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir į su pirmuoju ir antruoju ieškinio pagrindais susijusius argumentus ir nepatikslina, kaip šiomis faktinėmis aplinkybėmis ar minėtais argumentais parodomos abejonės, pateisinančios formalios tyrimo procedūros pradėjimą.
88 Be abejo, kaip jau buvo priminta šio sprendimo 61 punkte, kai ieškovas nurodo, jog pažeistos jo procesinės teisės dėl to, kad Komisija nepradėjo formalios tyrimo procedūros, jis gali nurodyti bet kokį pagrindą, kuriuo galima įrodyti, kad vertinant informaciją ir įrodymus, kuriuos Komisija turėjo pirminiu praneštos priemonės vertinimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su Sutartimi.
89 Tačiau iš šios nurodytos teismo praktikos matyti, jog siekdamas įrodyti, kad yra abejonių, ieškovas turi nustatyti požymius, susijusius su ginčijamo sprendimo turiniu (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 62 punkte minėto Sprendimo Prayon-Rupel / Komisija 49 punktą). Be to, kai ieškovas, kaip nagrinėjamu atveju, tiesiog nurodo kitame ieškinio pagrinde pateiktus argumentus, jis turi aiškiai iš šiuo pagrindu pateiktų argumentų tiksliai nustatyti argumentus, kuriais remiantis, jo nuomone, būtų galima įrodyti, kad yra tokių abejonių.
90 Šioje byloje grįsdama trečiojo ieškinio pagrindo pirmą kaltinimą ieškovė tik nurodo ieškinyje pateiktą faktinių aplinkybių santrauką ir argumentus, susijusius su pirmaisiais dviem ieškinio pagrindais. Tačiau iš šios neaiškios ir nepagrįstos nuorodos Bendrasis Teismas negali nustatyti konkrečių pirmajame ir antrajame ieškinio pagrinduose nurodytų aspektų, įrodančių, kad yra abejonių ir trečiasis ieškinio pagrindas yra pagrįstas.
91 Todėl trečiojo ieškinio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo antros dalies
92 Grįsdama antrą dalį ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu užbaigiamas Komisijos tyrimas, nes Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pakankamai įtikino, jog šis skundas nepagrįstas. Ieškovė mano, kad tokiomis aplinkybėmis minimalus procesinis reikalavimas buvo jai, kaip skundo teikėjai, perduoti minėtų institucijų atsakymus.
93 Reikia pažymėti, jog šiuo argumentu ieškovė iš esmės tvirtina, kad, nepaisant SESV 108 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų procesinių teisių gynimo, ji privalėjo turėti galimybę pateikti pastabas dėl Jungtinės Karalystės valdžios institucijų perduotos informacijos. Toks argumentas turi būti atmestas.
94 Visų pirma reikia pažymėti, kad pareiga pareikalauti suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas atsiranda priėmus sprendimą pradėti formalią tyrimo procedūrą, kuria siekiama suteikti Komisijai galimybę gauti išsamią informaciją apie visus bylos duomenis.
95 Toliau, kaip teisingai teigia Komisija, reikia priminti, kad pagal savo bendrą struktūrą valstybės pagalbos kontrolės procedūra yra procedūra, kuri pradedama prieš už pagalbos suteikimą atsakingą valstybę narę dėl jos įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę. Per šią procedūrą kitos suinteresuotosios šalys negu atitinkama valstybė narė iš esmės atlieka Komisijos informacijos šaltinio vaidmenį ir šiuo atžvilgiu negali pačios tiesiogiai dalyvauti rungimosi principu pagrįstose diskusijose su Komisija taip, kaip tai gali daryti ši valstybė narė. Kitos suinteresuotosios šalys negu atitinkama valstybė narė turi tik teisę dalyvauti vykstant administracinei procedūrai tiek, kiek yra tinkama atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2008 m. birželio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo SIC / Komisija, T‑442/03, Rink. p. II‑1161, 222 punktą ir 2010 m. liepos 1 d. Bendrojo Teismo sprendimo ThyssenKrupp Acciai Speciali Terni / Komisija, T‑62/08, Rink. p. II‑3229, 161 ir 162 punktus).
96 Galiausiai taip pat svarbu pažymėti, kad bendrieji Sąjungos teisės principai, kaip antai teisė būti išklausytam ir gero administravimo principas, neleidžia Sąjungos teismui išplėsti Sutartimi ir antrinės teisės aktais suinteresuotosioms šalims suteiktų procesinių teisių per valstybės pagalbos kontrolės procedūrą. Tai, kad ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, taip pat tam nėra pagrindas (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 95 punkte minėto Sprendimo ThyssenKrupp Acciai Speciali Terni / Komisija 167 punktą).
97 Darytina išvada, kad trečiojo ieškinio pagrindo antra dalis turi būti atmesta.
98 Kadangi nė vienas iš trečiajame ieškinio pagrinde nurodytų argumentų neįrodo, kad yra abejonių, dėl kurių Komisija turi pradėti formalią tyrimo procedūrą, trečiasis ieškinio pagrindas ir visas ieškinys turi būti atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
99 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, ji turi padengti Komisijos ir BT bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus. Tačiau pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą į bylą įstojusios valstybės narės padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Remiantis tuo darytina išvada, kad Lenkijos Respublika ir Jungtinė Karalystė pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Vtesse Networks Ltd padengia savo bei Europos Komisijos ir British Telecommunications plc bylinėjimosi išlaidas.
3. Lenkijos Respublika ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2014 m. lapkričio 5 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
Turinys
Ginčo aplinkybės
Administracinė procedūra
Ginčijamas sprendimas
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
Dėl ieškinio atitikties Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktui
Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo
Dėl ieškovės nurodytų ieškinio pagrindų priimtinumo, atsižvelgiant į jos teisę pareikšti ieškinį
Dėl esmės
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo pirmos dalies
– Dėl su pirminio tyrimo procedūra susijusių požymių
– Dėl su ginčijamo sprendimo turiniu susijusių požymių
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo antros dalies
Dėl bylinėjimosi išlaidų