BENDROJO TEISMO (šeštoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. rugsėjo 14 d.(*)

„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Išmanieji mobilieji įrenginiai – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 102 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimas – Sąvokos „daugiapusė platforma“ ir „daugiapusė rinka“ („ekosistema“) – Operacinė sistema (Google Android) – Taikomųjų programų parduotuvė (Play Store) – Paieškos ir naršymo taikomosios programos (Google Search ir Chrome) – Sutartys su įrenginių gamintojais ir mobiliojo ryšio tinklo operatoriais – Vienas ir tęstinis pažeidimas – Sąvokos „bendras planas“ ir „elgesys, įgyvendintas darant tą patį pažeidimą“ (produktų susiejimas, mokėjimai už išimtinumą ir neskaidymo įsipareigojimai) – Išstūmimo iš rinkos poveikis – Teisė į gynybą – Neribota jurisdikcija“

Byloje T‑604/18,

Google LLC, įsteigta Mauntin Vju, Kalifornija (Jungtinės Valstijos),

Alphabet, Inc., įsteigta Mauntin Vju,

atstovaujamos advokatų N. Levy, J. Schindler, A. Lamadrid de Pablo, J. Killick, A. Komninos, G. Forwood, barristers P. Stuart, D. Gregory, H. Mostyn, ir QC M. Pickford,

ieškovės,

palaikomos

Application Developers Alliance, įsteigtos Vašingtone (Kolumbijos apygarda) (Jungtinės Valstijos), atstovaujamos solicitors A. Parr ir S. Vaz ir avocat R. Baena Zapatero,

Computer & Communications Industry Association, įsteigtos Vašingtone (Kolumbijos apygarda), atstovaujamos solicitors E. Batchelor ir T. Selwyn Sharpe ir avocat G. Vasconcelos Lopes,

Gigaset Communications GmbH, įsteigtos Bocholte (Vokietija), atstovaujamos avocat J.‑F. Bellis,

HMD global Oy, įsteigtos Helsinkyje (Suomija), atstovaujamos avocats M. Glader ir M. Johansson,

ir

Opera Norway AS, anksčiau – Opera Software AS, įsteigtos Osle (Norvegija), atstovaujamos avocats M. Glader ir M. Johansson,

įstojusių į bylą šalių,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą N. Khan, A. Dawes, C. Urraca Caviedes ir F. Castillo de la Torre,

atsakovę,

palaikomą

BDZV – Bundesverband Digitalpublisher und Zeitungsverleger eV, anksčiau – Bundesverband Deutscher Zeitungsverleger eV, įsteigtos Berlyne, atstovaujamos profesoriaus T. Höppner ir avocat P. Westerhoff,

Bureau européen des unions de consommateurs (BEUC), įsteigto Briuselyje (Belgija), atstovaujamo avocat A. Fratini,

FairSearch AISBL, įsteigtos Briuselyje, atstovaujamos avocats T. Vinje, D. Paemen ir K. Missenden,

Qwant, įsteigtos Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamos profesoriaus T. Höppner ir avocat P. Westerhoff,

Seznam.cz, a.s., įsteigtos Prahoje (Čekija), atstovaujamos avocats M. Felgr, T. Vinje, D. Paemen, J. Dobrý ir P. Chytil,

ir

Verband Deutscher Zeitschriftenverleger eV, įsteigtos Berlyne, atstovaujamos profesoriaus T. Höppner ir avocat P. Westerhoff,

įstojusių į bylą šalių,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkė A. Marcoulli, teisėjai S. Frimodt Nielsen (pranešėjas), J. Schwarcz, C. Iliopoulos ir R. Norkus,

posėdžio sekretorė skyriaus vadovė C. Kristensen,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki spalio 1 d. trukusiam posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu Google LLC (anksčiau – Google Inc.) ir Alphabet, Inc. (Google LLC yra jos patronuojamoji bendrovė) (toliau kartu – Google) pirmiausia prašo panaikinti 2018 m. liepos 18 d. Komisijos sprendimą C(2018) 4761 final byloje pagal SESV 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (byla AT.40099 – Google Android) (toliau – ginčijamas sprendimas) arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti arba sumažinti joms minėtu sprendimu paskirtą baudą.

I.      Ginčo aplinkybės

2        Google yra informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus bendrovė, kuri specializuojasi su internetu susijusių produktų ir paslaugų srityje ir veikia Europos ekonominėje erdvėje (EEE).

A.      Bylos aplinkybės

3        Siekdama atsižvelgti į mobiliojo interneto atsiradimą ir plėtrą ir to paskatintą tikėtiną naudotojų elgsenos pasikeitimą, susijusį su internetu atliekamomis bendrosiomis paieškomis, 2005 m. Google įsigijo įmonę, kuri pirmoji sukūrė Android operacinę sistemą (toliau – OS), skirtą išmaniesiems mobiliesiems telefonams. Komisijos duomenimis, 2018 m. liepos mėn. maždaug 80 % Europoje ir visame pasaulyje naudojamų išmaniųjų mobiliųjų įrenginių veikė su Android operacine sistema.

4        Kai Google sukuria naują Android versiją, pirminį jos programos tekstą paskelbia internete. Tai leidžia tretiesiems asmenims parsisiųsti ir pakeisti šį tekstą tam, kad būtų sukurtos Android „atmainos“ (atmaina – tai nauja programinė įranga, sukurta remiantis esamos programinės įrangos pirminiu programos tekstu). Pagal Android Open Source Project licenciją (atvirosios programos licencija, toliau – AOSP licencija) atskleistame Android pirminiame programos tekste yra pagrindiniai OS elementai, bet nėra Google priklausančių Android taikomųjų programų (toliau – programėlės) ir paslaugų. Taigi originalios įrangos gamintojai (toliau – OĮG), norintys gauti Google programėlių ir paslaugų, turi sudaryti sutartis su Google. Google tokias sutartis taip pat sudaro su mobiliojo ryšio tinklų operatoriais (toliau – MRTO), kurie pageidauja, kad galutiniams naudotojams parduodamuose įrenginiuose būtų galima įdiegti Google nuosavybės teise priklausančias programėles ir paslaugas.

5        Kai kurios iš šių sutarčių yra nagrinėjamos šioje byloje.

B.      Procedūra Komisijoje

6        2013 m. kovo 25 d. informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikiančių įmonių asociacija FairSearch AISBL pateikė Komisijai skundą dėl tam tikros Google komercinės veiklos mobiliojo interneto srityje. Gavusi šį skundą, Komisija Google, jos klientams, konkurentams ir kitiems šioje aplinkoje veikiantiems subjektams išsiuntė prašymus pateikti informacijos. Kiti subjektai taip pat skundėsi Komisijai dėl Google elgesio mobiliojo interneto srityje.

7        2015 m. balandžio 15 d. Komisija pradėjo procedūrą prieš Google dėl Android.

8        2016 m. balandžio 20 d. Komisija nusiuntė Google pranešimą apie prieštaravimus. Nekonfidenciali pranešimo apie prieštaravimus versija taip pat buvo išsiųsta 17 skundo pateikėjų ir suinteresuotųjų trečiųjų asmenų.

9        2016 m. spalio mėn.–2017 m. spalio mėn. Komisija gavo 11 skundo pateikėjų ir suinteresuotųjų trečiųjų asmenų pastabas dėl pranešimo apie prieštaravimus. 2016 m. gruodžio mėn. Google pateikė galutinę atsakymo į pranešimą apie prieštaravimus versiją (toliau – atsakymas į pranešimą apie prieštaravimus). Tuo metu Google neprašė surengti išklausymo.

10      2017 m. rugpjūčio mėn.–2018 m. gegužės mėn. Komisija pateikė Google įvairių įrodymų, galinčių patvirtinti pranešime apie prieštaravimus padarytas išvadas. Apie šiuos įrodymus buvo pranešta, be kita ko, 2017 m. rugpjūčio 31 d. pirmajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, ir 2018 m. balandžio 11 d., pateikus antrąjį raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės. Google pateikė pastabas dėl šių raštų atitinkamai 2017 m. spalio 23 d. ir 2018 m. gegužės 7 d.

11      Be to, 2017 m. rugsėjo mėn. Google paprašė pateikti visus reikšmingus dokumentus, susijusius su galimais Komisijos susitikimais su trečiaisiais asmenimis. Komisija į šį prašymą atsakė 2018 m. vasario mėn.

12      Google susipažino su bylos medžiaga 2016 m. po pranešimo apie prieštaravimus, 2017 m. po pirmojo rašto, kuriame buvo išdėstytos faktinės aplinkybės, ir 2018 m. po antrojo rašto, kuriame buvo išdėstytos faktinės aplinkybės.

13      2018 m. gegužės 7 d. Google paprašė surengti išklausymą. 2018 m. gegužės 18 d. Komisija šį prašymą atmetė.

14      2018 m. birželio 21 d. Komisija Google prašymu pateikė Google du suinteresuotųjų trečiųjų asmenų raštus. 2018 m. birželio 27 d. Google pateikė pastabas dėl šių dokumentų.

C.      Ginčijamas sprendimas

15      2018 m. liepos 18 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą. Jame Komisija skyrė baudą Google LLC ir dalį jos – Alphabet Inc. už konkurencijos taisyklių pažeidimą, nes OĮG ir MRTO buvo primesti antikonkurenciniai sutartiniai apribojimai siekiant apsaugoti ir sustiprinti Google dominuojančią padėtį nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose EEE.

16      Ginčijamame sprendime nustatyti trijų rūšių sutartiniai apribojimai:

–        mobiliųjų programėlių platinimo sutartyse (toliau – MPPS) nustatyti apribojimai, pagal kuriuos Google reikalavo, kad prieš gaudami licenciją naudoti Google Play parduotuvę, OĮG iš anksto įdiegtų, be kita ko, jos bendrosios paieškos programėlę (Google Search) ir naršymo programėlę (Chrome);

–        apribojimai, įtraukti į sutartis dėl neskaidymo įpareigojimų (toliau – SNĮ), pagal kuriuos OĮG, norintys iš anksto įdiegti Google programėles, negalėjo pardavinėti įrenginių, veikiančių su Google nepatvirtintomis Android versijomis;

–        apribojimai, nustatyti sutartyse dėl pajamų pasidalijimo (toliau – SPP), pagal kuriuos Google skyrė OĮG ir MRTO procentinę dalį savo pajamų iš reklamos, jeigu šie gamintojai ar operatoriai sutiko iš anksto neįdiegti konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos nė viename nustatytam portfeliui priklausančiame įrenginyje (toliau – portfeliu grindžiamos SPP).

17      Kalbant apie sutartinių apribojimų trukmę (toliau kartu – ginčijami apribojimai), pažymėtina, kad su MPPS susiję apribojimai, taikomi Google Search ir Play Store rinkiniui, galiojo nuo 2011 m. sausio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo, o apribojimai Chrome, Google Search ir Play Store rinkiniui – nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos; su SNĮ susiję apribojimai buvo taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, o su SPP susiję apribojimai buvo taikomi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., kai baigė galioti paskutinė portfeliu grindžiama SP.

18      Komisijos teigimu, ginčijamais apribojimais buvo siekiama apsaugoti ir sustiprinti Google dominuojančią padėtį bendrosios paieškos paslaugų srityje, taigi ir šios įmonės pajamas, gaunamas iš su šia paieška susijusios reklamos. Dėl ginčijamų apribojimų bendro tikslo ir tarpusavio priklausomybės Komisija juos kvalifikavo kaip vieną tęstinį SESV 102 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimą.

19      Siekdama nubausti už šiuos veiksmus, kuriuos ji laikė piktnaudžiavimu, Komisija skyrė Google 4 342 865 000 EUR baudą. Nustatydama šią sumą, Komisija atsižvelgė į Google atitinkamų pardavimų EEE vertę, susijusią su vienu ir tęstiniu pažeidimu, paskutiniaisiais dalyvavimo darant pažeidimą metais (2017 m.), ir pritaikė sunkumo koeficientą (11 %). Tada Komisija padaugino sumą, gautą iš dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus (maždaug 7,52), ir pridėjo papildomą sumą (sudarančią 11 % 2017 m. pardavimų vertės), kad atgrasytų panašias įmones nuo tokių pat veiksmų. Komisija taip pat nusprendė, kad nereikia atsižvelgti į lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes arba ypač atsižvelgti į didelį Google finansinį pajėgumą, siekiant sumažinti arba padidinti baudą.

20      Komisija taip pat pareikalavo, kad Google nutrauktų šiuos veiksmus per 90 dienų nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą dienos.

II.    Procesas ir šalių reikalavimai

21      2018 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį Google ieškinį.

22      Komisijos prašymu atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminas buvo kelis kartus pratęstas. Galiausiai nustatyta, kad šis atsiliepimas turi būti pateiktas iki 2019 m. kovo 15 d., ir jis buvo pateiktas tą dieną.

23      Google prašymu dubliko pateikimo terminas buvo kelis kartus pratęstas. Galiausiai nustatyta, kad dublikas turi būti pateiktas iki 2019 m. liepos 1 d., ir jis buvo pateiktas tą dieną.

24      Komisijos prašymu terminas pateikti tripliką buvo kelis kartus pratęstas. Galiausiai buvo nustatyta, kad triplikas turi būti pateiktas iki 2019 m. lapkričio 29 d., ir jis buvo pateiktas tą dieną.

A.      Prašymai leisti įstoti į bylą

25      Per Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą buvo pateikta vienuolika prašymų leisti įstoti į bylą.

26      2019 m. rugsėjo 23 d. trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi:

–        Application Developers Alliance (toliau – ADA); Computer & Communications Industry Association (toliau – CCIA); Gigaset Communications GmbH (toliau – Gigaset); HMD global Oy (toliau – HMD) ir Opera Norway AS (anksčiau – Opera Software AS) (toliau – Opera) buvo leista įstoti į bylą palaikyti Google reikalavimų;

–        Bureau européen des unions de consommateurs (BEUC), Verband Deutscher Zeitschriftenverleger eV (toliau – VDZ), BDZV – Bundesverband Digitalpublisher und Zeitungsverleger eV (toliau – BDZV), Seznam.cz, a.s. (toliau – Seznam), FairSearch ir Qwant buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

27      Tam, kad įstojusios į bylą šalys galėtų pareikšti savo nuomonę dėl visų pagrindinių šalių procesinių dokumentų, nuspręsta, kad įstojimo į bylą paaiškinimų pateikimo terminas bus skaičiuojamas nuo bendros nekonfidencialios tripliko versijos pateikimo.

28      Kai kurių įstojusių į bylą šalių prašymu terminas pateikti įstojimo į bylą paaiškinimus buvo kelis kartus pratęstas. Galiausiai buvo nustatytas 2020 m. birželio 30 d. terminas, ir visi šie paaiškinimai buvo pateikti šią dieną.

29      2020 m. spalio 12 d. pagrindinės šalys pateikė savo pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimų.

B.      Procesas, pagrindiniai prašymai dėl konfidencialumo ir pasirengimas bylos nagrinėjimui

30      Pagrindinių šalių prašymu terminas pateikti prašymus užtikrinti ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko ir tripliko konfidencialumą buvo kelis kartus pratęstas. Paskutinė ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo data galiausiai buvo nustatyta 2019 m. rugsėjo 13 d., ir tą dieną pagrindinės šalys pateikė bendrą nekonfidencialią kiekvieno iš šių dokumentų versiją. Terminas dublikui ir triplikui pateikti galiausiai buvo nustatytas 2019 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. gegužės 1 d., ir tomis dienomis pagrindinės šalys pateikė bendrą kiekvieno iš šių dokumentų versiją.

31      Dėl šių dokumentų pažymėtina, kad prieštaravimus dėl prašymų užtikrinti konfidencialumą 2020 m. kovo 20 d. pateikė tik FairSearch dėl Google prašymo užtikrinti trijų tripliko priedų konfidencialumą.

32      2020 m. balandžio 7 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytą proceso organizavimo priemonę, paprašė Google patikslinti savo prašymo užtikrinti FairSearch nurodytų trijų priedų konfidencialumą apimtį. 2020 m. balandžio 23 d. Google atsakė į Bendrojo Teismo klausimą ir pateikė naujas šių priedų versijas.

33      2020 m. gegužės 6 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, paklausė FairSearch, ar, atsižvelgiant į Google pateiktas naujas trijų tripliko priedų versijas, ji neatsiima savo prieštaravimų dėl šių dokumentų konfidencialumo. 2020 m. birželio 1 d. FairSearch atsakė į šį klausimą ir pareiškė, kad atsiima prieštaravimus.

34      Pagrindinių šalių prašymu terminas pateikti prašymus užtikrinti jų pastabų dėl ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko ir tripliko konfidencialumą buvo kelis kartus pratęstas. Galiausiai buvo nustatytas 2020 m. gruodžio 11 d. terminas, ir šią dieną buvo pateiktos bendros nekonfidencialios šių pastabų versijos.

35      Kalbant apie pagrindinių šalių pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimų pažymėtina, kad prieštaravimus dėl prašymų užtikrinti konfidencialumą 2021 m. sausio 8 d. pateikė tik BEUC dėl Google prašymo užtikrinti ieškinio priedo ir tam tikrų Google pastabų dėl BEUC įstojimo į bylą paaiškinimo ištraukų konfidencialumą.

36      2021 m. sausio 21 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, paprašė Google pateikti paaiškinimus dėl jos prašymo užtikrinti minėto ieškinio priedo ir jos pastabų ištraukų konfidencialumą. Google atsakė 2021 m. sausio 27 d. ir pateikė naujas BEUC nurodyto ieškinio priedo ir savo pastabų dėl BGC įstojimo į bylą paaiškinimo versijas.

37      2021 m. vasario 18 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, paklausė BEUC, ar, atsižvelgiant į jos nurodyto priedo naują nekonfidencialią versiją ir naują nekonfidencialią Google pastabų dėl BEUC įstojimo į bylą paaiškinimo versiją, ji ir toliau palaiko savo prieštaravimus. 2021 m. kovo 5 d. BEUC atsakė, kad atsiima savo prieštaravimus.

38      Dėl bendrų visų šalių pastangų per visą procesą, nepaisant neretai skirtingų interesų, tapo įmanoma išspręsti sunkumus, susijusius su informacijos, duomenų ir dokumentų, kuriais remiamasi šioje byloje, konfidencialumu ir leisti nagrinėti bylą atsižvelgiant į bendrą nekonfidencialią versiją. Kai kurie pagrindinėms šalims žinomi konfidencialūs duomenys vėliau buvo pakeisti Komisijos interneto svetainėje paskelbtoje ginčijamo sprendimo viešoje versijoje naudotais intervalais.

39      Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, pagal Procedūros reglamento 27 straipsnio 5 dalį teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į Bendrojo Teismo šeštąją kolegiją, ir ši byla buvo atitinkamai paskirta šiai kolegijai.

40      Rašytinė proceso dalis buvo baigta 2021 m. kovo 19 d., kai buvo pateiktos paskutinės pastabos dėl prašymų užtikrinti konfidencialumą.

41      2021 m. balandžio 6 d. Google paprašė būti išklausyta per teismo posėdį.

42      Atsižvelgdamas į šeštosios kolegijos siūlymą ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu Bendrasis Teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

43      Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

44      2021 m. birželio 25 d., taikydamas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas paprašė šalių atsakyti į pirmąją klausimų grupę. Šalys atsakė į šiuos klausimus dėl bylos esmės, o pagrindinės šalys pateikė rašytines pastabas dėl šių atsakymų.

45      2021 m. liepos 5 d. Bendrasis Teismas paprašė šalių pateikti pastabas dėl siūlomo įvairių teismo posėdžio dienų tvarkaraščio. Šis tvarkaraštis buvo pakeistas atsižvelgiant į šiuo klausimu pateiktas pastabas.

46      Šalims buvo pateiktas teismo posėdžio protokolas, o atitinkamai 2021 m. rugsėjo 7 d. ir rugsėjo 24 d. Google ir Komisija pateikė pastabas dėl šio dokumento. Bendrasis Teismas atsižvelgė į šias pastabas.

47      Per penkias dienas (nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki spalio 1 d.) trukusį teismo posėdį pagrindinės bylos šalys ir vienuolika įstojusių į bylą šalių buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

C.      Šalių reikalavimai

48      Google, palaikoma ADA, CCIA, Gigaset, HMD ir Opera, Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą;

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti arba sumažinti baudą;

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas;

–        priteisti iš BEUC, VDZ, BDZV, Seznam, FairSearch ir Qwant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jų įstojimu į bylą.

49      ADA, CCIA, Gigaset, HMD ir Opera taip pat prašo Bendrojo Teismo priteisti iš Komisijos su jų įstojimu į bylą susijusias išlaidas.

50      Komisija, palaikoma BEUC, VDZ, BDZV, Seznam, FairSearch ir Qwant, Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį;

–        priteisti iš Google bylinėjimosi išlaidas;

–        priteisti iš ADA, CCIA, Gigaset, HMD ir Opera bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jų įstojimu į bylą.

51      BEUC, VDZ, BDZV, Seznam, FairSearch ir Quant taip pat prašo Bendrojo Teismo priteisti iš Google bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jų įstojimu į bylą.

III. Dėl teisės

52      Ieškovės grindžia ieškinį šešiais pagrindais:

–        pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas klaidingu rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties buvimo įvertinimu;

–        antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos buvo klaidingai įvertintos kaip piktnaudžiavimas;

–        trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad vienintelė išankstinio įdiegimo sąlyga, įtraukta į portfeliu grindžiamas SPP, buvo klaidingai įvertinta kaip piktnaudžiavimas;

–        ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Play Store ir Google Search licencijų išdavimo susiejimas su sąlyga laikytis neskaidymo įsipareigojimų buvo klaidingai įvertintas kaip piktnaudžiavimas;

–        penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į gynybą pažeidimu;

–        šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas įvairių veiksnių, į kuriuos atsižvelgta apskaičiuojant baudą, klaidingu įvertinimu.

A.      Pirminės pastabos

53      Prieš nagrinėjant šalių argumentus reikia pateikti kelias pastabas dėl elgesio, už kurį paskirta bauda, komercinių aplinkybių, ginčijamo sprendimo teisminės kontrolės tvarkos, įrodymų pateikimo ir Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų priimtinumo.

1.      Dėl elgesio, už kurį nubausta, komercinių aplinkybių

54      Internetiniame žodyne Merriam-Webster veiksmažodis „to google“ apibrėžiamas kaip veiksmas, kurį sudaro „naudojimasis Google paieškos sistema siekiant gauti informacijos apie ką nors saityne“. Nedaug įmonių gali pasigirti esančios tokios žinomos, kad jų pavadinimas būtų tapęs veiksmažodžiu, ir jau vien ši aplinkybė liudija, kokią svarbą Google yra įgijusi kasdieniame gyvenime.

a)      Komercinis modelis, kuriuo grindžiama paieška naudojant Google Search

55      Google gauna daugiausia pajamų iš savo svarbiausio produkto: paieškos variklio Google Search. Išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose naudotojai gali naudoti Google Search paieškos sistemą per programėlę Google Search arba kitus įėjimo taškus, pavyzdžiui, paieškos valdiklį (search widget) arba naršyklėje esančią adreso juostą. Ši paieškos sistema teikia bendrosios paieškos paslaugas (general search services) ir leidžia naudotojams ieškoti atsakymų į užklausas visame internete (ginčijamo sprendimo 94–101 ir 106 konstatuojamosios dalys).

56      Google verslo modelis grindžiamas sąveika tarp, viena vertus, su internetu susijusių produktų ir paslaugų, dažniausiai siūlomų naudotojams nemokamai, ir, kita vertus, interneto reklamos paslaugų, iš kurių ji gauna didžiąją dalį pajamų. Pavyzdžiui, Android OS, programėlių parduotuvė Play Store, programa Google Search, naršyklė Chrome, el. pašto paslauga Gmail, turinio saugojimo ir redagavimo paslauga Google Drive, buvimo vietos nustatymo paslauga Google Maps, turinio teikimo paslauga YouTube yra nemokamos. Kitos paslaugos, kaip antai Google Play Music and Movie, yra mokamos, o dar kitos, kaip antai YouTube ir Google Drive, siūlo įsigyti mokamą premium versiją (ginčijamo sprendimo 107 konstatuojamoji dalis ir 65 išnaša). Pavyzdžiui, 2016 m. 88,7 % visų savo pajamų Google gavo iš reklamos internetu, ir 80 % šių pajamų buvo gauta per Google svetaines, visų pirma Google Search pradžios tinklalapį (ginčijamo sprendimo 105–107 konstatuojamosios dalys ir 62 išnaša).

57      Skirtingai nuo, pavyzdžiui, bendrovės Apple verslo modelio, grindžiamo vertikalia integracija ir aukštos klasės išmaniųjų mobiliųjų įrenginių pardavimu, Google verslo modelis visų pirma grindžiamas internetinės paieškos paslaugų naudotojų skaičiaus didinimu, kad internete galėtų būti parduodamos jos reklamos paslaugos (ginčijamo sprendimo 153 konstatuojamoji dalis).

58      Kai naudotojai sąveikauja su Google prekėmis ir paslaugomis, Google renka duomenis apie jų komercinę veiklą ir jų įrenginių naudojimą. Gauti duomenys apima, be kita ko, kontaktinę informaciją (vardas, pavardė, adresas, el. pašto adresas, telefono numeris); paskyros identifikavimo duomenis (vartotojo vardas ir slaptažodis); demografinę informaciją (lytis ir gimimo data); informaciją apie naudojamą kortelę arba banko sąskaitą; informaciją apie naudotojui pateiktą turinį (reklama, aplankyti puslapiai ir kt.); sąveikos duomenis, pvz., spustelėjimus; buvimo vietos duomenis, taip pat duomenis, susijusius su naudojamu įrenginiu ir operatoriumi. Šie duomenys leidžia Google sustiprinti gebėjimą pateikti tinkamus paieškos atsakymus ir rodyti aktualią reklamą (ginčijamo sprendimo 109–111 konstatuojamosios dalys).

b)      Veiksmai, kurių imtasi pereinant prie mobiliojo interneto

59      Google verslo modelis iš pradžių buvo sukurtas asmeninių kompiuterių (AK) aplinkoje, kurioje naršyklė buvo pagrindinis prieigos prie interneto taškas. 2000-ųjų viduryje Google suprato, kad mobiliojo interneto plėtra iš esmės pakeis naudotojų įpročius, ypač atsižvelgiant į geografinės buvimo vietos nustatymo teikiamas galimybes.

60      Ši numatoma plėtra paskatino Google įgyvendinti strategiją, kuria siekiama numatyti šio pokyčio poveikį ir užtikrinti, kad naudotojai paiešką mobiliuosiuose įrenginiuose vykdytų naudodami Google Search (ginčijamo sprendimo 112–117 konstatuojamosios dalys). Ši strategija turėjo keletą aspektų.

61      Pirma, 2005 m. Google įsigijo įmonę, kuri pirmoji sukūrė Android OS, ir perėmė jos vystymą bei palaikymą (ginčijamo sprendimo 120–123 konstatuojamosios dalys). Android OS nemokamai siūloma OĮG, MRTO ir programėlių kūrėjams pagal atvirosios programinės įrangos licenciją (AOSP licencija) (ginčijamo sprendimo 124 konstatuojamoji dalis). Android OS taip pat yra dalis „ekosistemos“, apimančios kitus elementus, pavyzdžiui, visas Google Mobile paslaugas (GMS komplektas arba Google Mobile Services, toliau – GMS komplektas) (žr. ginčijamo sprendimo 133 konstatuojamąją dalį), tarp kurių yra, be kita ko, programėlių parduotuvė Play Store, programėlė Google Search ir naršyklė Chrome. Pirmosios komercinės Android įrenginių versijos buvo išleistos 2008–2009 m.

62      Antra, 2007 m. Google sudarė sutartį su Apple, pagal kurią Google Search tapo numatytąja bendrosios paieškos paslauga visuose Apple išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose nuo to laiko, kai buvo išleistas iPhone. Dėl šios sutarties 2010 m. Google Search teko daugiau nei pusė viso iPhone interneto srauto ir beveik trečdalis viso mobiliojo interneto srauto (ginčijamo sprendimo 118 ir 119 konstatuojamosios dalys).

63      Be to, Google taip pat vykdo veiklą Google Android įrenginių gamybos srityje – leidžia Nexus ir Pixel serijas (ginčijamo sprendimo 152 ir 153 konstatuojamosios dalys).

c)      Vienas pažeidimas, apimantis kelis aspektus

64      Šioje byloje Komisija nusprendė, kad tam tikri Google įgyvendintos strategijos, skirtos pritaikyti jos verslo modelį prie perėjimo prie mobiliojo ryšio interneto, aspektai reiškė piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

65      Taip buvo dėl ginčijamų apribojimų, kuriuos Google nustatė OĮG ir ORM siekdama užtikrinti, kad srautas Google Android įrenginiuose būtų nukreiptas į Google Search paieškos sistemą. Komisijos nuomone, dėl tokių veiksmų Google konkurentai, pavyzdžiui, Qwant ar Seznam, neteko galimybės konkuruoti savo pranašumais, o Europos vartotojai neteko veiksmingos konkurencijos teikiamos naudos, pavyzdžiui, galimybės naudotis paieškos sistema, kurioje pirmenybė teikiama privatumo apsaugai, kuri pritaikyta prie kalbinių ypatumų ar kurioje pirmenybė teikiama pridėtinę vertę turinčiam turiniui, visų pirma informacijos srityje.

66      Kaip nurodyta pirmiau, remiantis ginčijamo sprendimo 11–13 skirsniais, ginčijami apribojimai buvo trejopo pobūdžio:

–        į MPPS įtraukti apribojimai, pagal kuriuos Google reikalavo, kad OĮG iš anksto įdiegtų jos bendrosios paieškos (Google Search) ir naršymo (Chrome) programėles, kad galėtų gauti jos internetinės programėlių parduotuvės (Play Store) naudojimo licenciją;

–        į SNĮ įtraukti apribojimai, pagal kuriuos OĮG, norintys iš anksto įdiegti Google programėles, negalėjo pardavinėti įrenginių, kuriuose veikė Google nepatvirtintos Android versijos;

–        į portfeliu grindžiamas SPP įtraukti apribojimai, pagal kuriuos Google suteikė OĮG ir MRTO procentinę dalį pajamų iš reklamos, jeigu šie gamintojai ir operatoriai sutiko iš anksto nediegti konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos bet kuriame įrenginyje, priklausančiame bendrai sutartam portfeliui.

67      Komisijos nuomone, ginčijami apribojimai buvo dalis bendros Google strategijos, kuria ji siekė sustiprinti savo dominuojančią padėtį bendrosios internetinės paieškos rinkoje tuo metu, kai reikšmingai didėjo mobiliojo interneto svarba (žr. ginčijamo sprendimo 14 skirsnį).

68      Šios strategijos tikslas buvo išsaugoti galimybę, kad vartotojai, atlikdami bendrąją paiešką internete, naudotų Google paieškos sistemą, o tai užtikrintų jai ne tik atitinkamų reklamos pajamų, bet ir informacijos, reikalingos jos paslaugoms pagerinti, gavimą. Nors naudotos priemonės buvo įvairios ir sąveikavo tarpusavyje, tikslas iš esmės būtų išlikęs toks pat:

–        MPPS tikslas buvo suteikti Google galimybę užtikrinti, kad parduodamuose Google Android įrenginiuose būtų įdiegta programa Google Search ir naršyklė Chrome – du pagrindiniai bendrosios paieškos įėjimo taškai; taigi, iš anksto įdiegus šias programėles, Google galėjo pasinaudoti su jomis susijusiu „siekiu išlaikyti status quo“, o tai turėjo reikšmingą poveikį konkurencijai, visų pirma sumažinant vartotojams siūlomas pasirinkimo galimybes;

–        SNĮ tikslas buvo sudaryti Google galimybę išvengti sprendimų, kai Android OS galėtų būti naudojama jos nenaudai; taigi bendrovei Amazon nepavyko pasinaudoti Android, kad vystytų savo sprendimus dėl atitinkamų programėlių ir paslaugų;

–        portfeliu grindžiamų SPP, kurios, reikia pripažinti, neapėmė visų Google Android įrenginių ir buvo įgyvendinamos tik trumpą laiką, tikslas buvo leisti Google gauti tai, kas formaliai nebuvo numatyta kitose sutartyse, t. y. išimtinumą; pagal šias pajamų pasidalijimo sutartis svarbiausi OĮG ir MRTO įsipareigojo iš anksto įdiegti tik paieškos sistemą Google Search.

69      Taip pat verta pabrėžti svarbų ginčijamame sprendime, visų pirma jo 738 ir 739 konstatuojamose dalyse ir 14.2 punkte, Komisijos nurodytų motyvų aspektą.

70      Komisija nustatė trijų rūšių ginčijamus apribojimus MPPS, SNĮ ir portfeliu grindžiamose SPP ir nusprendė, kad dėl jų buvo padaryti „keturi atskiri SESV 102 straipsnio pažeidimai“.

71      Komisija taip pat nusprendė, kad šiais apribojimais ir iš jų kylančiais pažeidimais buvo siekiama to paties tikslo, jie papildė vieni kitus ir buvo tarpusavyje priklausomi. Taigi visi šie veiksmai sudarė „vieną tęstinį pažeidimą“, už kurį buvo paskirta viena bauda.

72      Taigi toks pažeidimas turėjo kelis aspektus, kurių kiekvienas laikui bėgant kito pagal savo parametrus, tačiau juos visus sieja bendras tikslas – užtikrinti, kad Google turėtų geriausią įmanomą prieigą prie bendrųjų paieškų, kurias vartotojai atlieka išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose. Be to, įvairių šio pažeidimo epizodų derinys turėjo reikšmingą „kumuliacinį poveikį“. Konkrečiai kalbant, ginčijamų apribojimų poveikis keitėsi nuo to momento, kai pagal MPPS leidžiamą užtikrintą buvimą (kuris vis dėlto nebuvo išimtinis) sustiprino pagal SPP suteikiamas išimtinumas.

2.      Dėl teisminės kontrolės tvarkos

73      Reikėtų priminti, kad Komisijos sprendimų, susijusių su procedūra pagal SESV 101 ir 102 straipsnius, teisminės kontrolės sistemą sudaro SESV 263 straipsnyje nustatyta institucijų aktų teisėtumo kontrolė, kuri pagal SESV 261 straipsnį ieškovų prašymu gali būti papildyta, Bendrajam Teismui įgyvendinat neribotą jurisdikciją, kiek tai susiję su šioje srityje Komisijos paskirtomis sankcijomis (žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

a)      Išsami visų svarbių aspektų kontrolė

74      SESV 263 straipsnyje numatyta teisėtumo kontrolė taikoma visiems Komisijos sprendimų, susijusių su procedūra pagal SESV 101 ir 102 straipsnius, elementams, kurių išsamią kontrolę tiek teisės, tiek faktų požiūriu užtikrina Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytus pagrindus ir visas reikšmingas aplinkybes (žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75      Šiuo klausimu, kadangi sprendimu skiriama bauda ir periodinė bauda už konkurencijos teisės pažeidimą, Sąjungos teismai turi patikrinti ne tik Komisijos pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą, ir ar jie gali pagrįsti Komisijos ginčijamame sprendime pateiktą jų aiškinimą (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

76      Skirtingai nei, pavyzdžiui, perspektyvinė analizė, kurios reikia norint išnagrinėti numatomą koncentraciją, kai reikia nuspėti įvykius, kurie, daugiau ar mažiau tikėtina, įvyks ateityje, jei nebus priimtas sprendimas uždrausti siūlomą susijungimą arba nustatyti jo sąlygas, Komisija, siekdama nubausti už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, paprastai nagrinėja praeities įvykius, apie kuriuos neretai turima daug įrodymų, leidžiančių suprasti jų priežastis ir įvertinti poveikį veiksmingai konkurencijai (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 15 d. Sprendimo Komisija / Tetra Laval, C‑12/03 P, EU:C:2005:87, 42 punktą).

77      Tokiu atveju Komisija turi įrodyti ne tik tai, kad buvo piktnaudžiauta, bet ir piktnaudžiavimo trukmę. Kalbant konkrečiai, Komisija turi įrodyti konstatuotą pažeidimą ir pateikti įrodymų, teisiškai pakankamai patvirtinančių pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, T‑11/06, EU:T:2011:560, 129 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Trafilerie Meridionali / Komisija, T‑422/10, EU:T:2015:512, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

78      Šiuo klausimu kilus abejonių, teismas jas turėtų vertinti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Taigi teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamai nagrinėjamo pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu dar yra abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo paskirta bauda, panaikinimo arba pakeitimo (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, T‑11/06, EU:T:2011:560, 129 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Trafilerie Meridionali / Komisija, T‑422/10, EU:T:2015:512, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79      Jei Komisija konstatuoja konkurencijos taisyklių pažeidimą remdamasi prielaida, kad nustatytų faktinių aplinkybių negalima paaiškinti kitaip nei antikonkurenciniu elgesiu, teismas turi panaikinti tokį sprendimą, jei atitinkamos įmonės pateikia argumentus, kurie leidžia kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytas faktines aplinkybes ir pateikti kitokį tikėtiną faktinių aplinkybių paaiškinimą nei tas, kurį pateikė Komisija darydama išvadą dėl pažeidimo buvimo. Tokiu atveju negalima konstatuoti, kad Komisija pateikė konkurencijos teisės pažeidimo įrodymų (šiuo klausimu žr. 1984 m. kovo 28 d. Sprendimo Compagnie royale asturienne des mines ir Rheinzink / Komisija, 29/83 ir 30/83, EU:C:1984:130, 16 punktą ir 1993 m. kovo 31 d. Sprendimo Ahlström Osakeyhtiö ir kt. / Komisija, C‑89/85, C‑104/85, C‑114/85, C‑116/85, C‑117/85 ir C‑125/85–C‑129/85, EU:C:1993:120, 126 ir 127 punktus).

80      Kilus abejonių dėl pažeidimą sudarančių faktinių aplinkybių buvimo, reikia atsižvelgti į nekaltumo prezumpcijos principą, kuris yra viena iš Sąjungos teisinės sistemos saugomų teisių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių teisių. Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį, su jais susijusių sankcijų pobūdį ir griežtumo laipsnį, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas ir procedūroms dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės arba periodinės baudos. Taigi Komisija turi pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas pažeidimas tikrai buvo padarytas (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, T‑11/06, EU:T:2011:560, 129 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo Trafilerie Meridionali / Komisija, T‑422/10, EU:T:2015:512, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81      Vis dėlto, nors būtina, kad Komisija pateiktų tikslių ir nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių tvirtą įsitikinimą, kad buvo padarytas pažeidimas, reikia pabrėžti, kad ne kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas būtinai turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo epizodo atveju. Pakanka, kad šį reikalavimą atitiktų bendrai vertinama visuma įrodymų, kuriais remiasi ši institucija (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimo Komisija / Keramag Keramische Werke ir kt., C‑613/13 P, EU:C:2017:49, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

b)      Neribota jurisdikcija, kiek tai susiję su bauda

82      Neribota jurisdikcija, Sąjungos teismui suteikta pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 31 straipsnį remiantis SESV 261 straipsniu, be sankcijos teisėtumo paprastos kontrolės, teismui leidžia pakeisti Komisijos vertinimą savuoju ir atitinkamai panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą (žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 193 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

83      Siekdamas įvykdyti kontrolės pasinaudojant neribota jurisdikcija, kaip tai suprantama pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, reikalavimus dėl baudos, Sąjungos teismas, įgyvendindamas SESV 261 ir 263 straipsniuose numatytus įgaliojimus, privalo išnagrinėti visus su teisės ar fakto klausimais susijusius prieštaravimus, kuriais siekiama parodyti, kad baudos dydis neatitinka pažeidimo sunkumo ir trukmės (žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 195 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

84      Šiomis aplinkybėmis buvo nuspręsta, be kita ko, kad pažeidimo sunkumas turi būti vertinamas individualiai ir kad nustatant baudų dydį reikia įvertinti pažeidimo trukmę ir visus veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant jo sunkumą, pavyzdžiui, aptariamos įmonės elgesį, jos vaidmenį derinant veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama, pelną, kurį ji galėjo gauti iš šių veiksmų, ar antikonkurencinių veiksmų intensyvumą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 196 ir 197 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

85      Šiuo tikslu nereikalaujama, kad Bendrasis Teismas taikytų Komisijos baudų apskaičiavimo gaires (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Trafilerie Meridionali / Komisija, C‑519/15 P, EU:C:2016:682, 52–55 punktus).

86      Apibendrinant galima pasakyti, kad Sąjungos teismas, net ir nepanaikinęs ginčijamo akto, gali jį pakeisti, kad panaikintų, sumažintų arba padidintų paskirtą baudą. Ši jurisdikcija įgyvendinama atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes. Tai reiškia, kad Sąjungos teismas turi teisę įgyvendinti savo neribotą jurisdikciją, kai jis vertina baudos dydį, nes šios jurisdikcijos įgyvendinimas reiškia, kad Sąjungos teismui galutinai perduodama teisė skirti sankcijas (žr. 2016 m. liepos 7 d. Nutarties Westfälische Drahtindustrie ir Pampus Industriebeteiligungen / Komisija, C‑523/15 P, EU:C:2016:541, 32–34 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

3.      Dėl įrodymų pateikimo ir įvairių šiuo klausimu ginčijamų aspektų

87      Šiame ieškinyje ir Komisija, ir Google ginčija jų ar įstojusių į bylą šalių pateiktų tam tikrų argumentų ir įrodymų reikšmingumą ar priimtinumą.

88      Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie tam tikrus Google vadovaujančias pareigas einančio darbuotojo, kito darbuotojo arba suinteresuotojo asmens pareiškimus; tam tikrus trečiojo asmens pareiškimus ar išvadas, pateiktas šalies prašymu remiantis šio trečiojo asmens kaip eksperto statusu, ir dokumentus, parengtus siekiant įrodyti ginčijamame sprendime nurodytą faktinę aplinkybę, kuri gali būti apibūdinama kaip gerai žinoma ir yra ginčijama Bendrajame Teisme, konkrečiai – psichologijoje vartojama sąvoka „siekis išlaikyti status quo“ (angl. „status quo bias“), skirta apibūdinti neracionalų elgesį, paaiškinantį nenorą keistis. Tas pats pasakytina apie dokumentus, parengtus remiantis pačios įmonės vidaus informacija ir pateiktus siekiant patvirtinti ar paneigti ginčijamame sprendime ar šiame ieškinyje esantį teiginį.

89      Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad Komisijos sprendimo, susijusio su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo procedūra, teisėtumo kontrolė atliekama atsižvelgiant į visas ieškovo nurodytas aplinkybes, nesvarbu, ar jos susiklostė prieš priimant ginčijamą sprendimą, ar jį priėmus, ar jos buvo nurodytos per administracinę procedūrą, ar pirmą kartą pareiškiant ieškinį Bendrajame Teisme, jei šios aplinkybės yra svarbios (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

90      Be to, įgyvendindamas neribotą jurisdikciją, Bendrasis Teismas sprendimo priėmimo dieną turi įvertinti, ar ieškovui buvo skirta tinkama bauda (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 11 d. Sprendimo Esso ir kt. / Komisija, T‑540/08, EU:T:2014:630, 133 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas turi teisę atsižvelgti į visas faktines aplinkybes, kurios, jo manymu, yra reikšmingos, nesvarbu, ar jų atsirado iki sprendimo priėmimo, ar vėliau (2016 m. liepos 7 d. Nutarties Westfälische Drahtindustrie ir Pampus Industriebeteiligungen / Komisija, C‑523/15 P, EU:C:2016:541, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

91      Nagrinėjamu atveju iš šių principų matyti, kad nors argumentai ir su jais susiję įrodymai, kuriuos ieškovės pirmą kartą pateikė Bendrajame Teisme, yra svarbūs jo atliekamam vertinimui, jie negali būti atmesti remiantis tuo, kad jie nebuvo prieš tai pateikti Komisijai per administracinę procedūrą.

92      Šiuo aspektu primintina, kad Sąjungos teisėje galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį, pirma, jeigu įrodymas gautas teisėtai, jo priimtinumas negali būti ginčijamas Bendrajame Teisme, ir, antra, vienintelis reikšmingas kriterijus vertinant teisėtai pateiktų įrodymų įrodomąją galią yra jų patikimumas (žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

93      Pagal šį principą šioje byloje Bendrajam Teismui nėra priežasties manyti, kad įvairūs šalių pateikti įrodymai nebuvo gauti teisėtai arba kad jie nėra pakankamai patikimi, kad į juos būtų galima atsižvelgti atliekant vertinimą.

94      Šiuo klausimu dėl įvairių įrodymų, kurie buvo ginčijami, įrodomosios galios galima pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

95      Visų pirma, kalbant apie Google vadovaujančias pareigas einančio darbuotojo, kito darbuotojo ar suinteresuotojo asmens pareiškimus, reikia pažymėti, kad, nors negalima teigti, jog šie pareiškimai neturi jokios įrodomosios galios, jais siekiama sumažinti su procedūra susijusios įmonės atsakomybę arba ją patvirtinti, siekiant ją apginti arba pareikšti prieštaravimus, atsižvelgiant į pareiškimą padariusios šalies konkrečius interesus. Taigi nors šie pareiškimai turi įrodomąją galią, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į įvairių dokumentų, kaip antai elektroninių laiškų ar kitų vidaus dokumentų, tiesiogiai susijusių su nagrinėjamu laikotarpiu ir faktinėmis aplinkybėmis, įrodomąją galią.(šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo Lafarge / Komisija, T‑54/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2008:255, 379 punktą).

96      Be to, kalbant apie pareiškimus ar išvadas, kurias šalies prašymu trečiasis asmuo pateikė turėdamas eksperto statusą, reikia pažymėti, kad tokių dokumentų įrodomoji galia vertinama keliais aspektais. Pirma, jų autorius turi užtikrinti, kad būtų nurodyta jo kvalifikacija ir patirtis, bei paaiškinti, kodėl ši kvalifikacija yra svarbi pateikiant nuomonę nagrinėjamu klausimu. Antra, šios nuomonės tekste turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių į ją verta atsižvelgti, nesvarbu, ar tai būtų naudotos metodikos patikimumas, ar atsakymo į šį klausimą svarba šios bylos tikslais. Bendrasis Teismas išnagrinėjo šiuos dokumentus šioje byloje atsižvelgdamas būtent į šiuos principus ir šalių šiuo klausimu pateiktas pastabas.

97      Galiausiai, kalbant apie dokumentus, pateiktus siekiant įrodyti ginčijamame sprendime nurodytą faktą, kuris gali būti laikomas visuotinai žinomu, pažymėtina, kad pagal jurisprudenciją jie turi būti laikomi priimtinais (šiuo klausimu žr. 2020 m. vasario 5 d. Sprendimo Hickies / EUIPO (Bato raištelio forma), T‑573/18, EU:T:2020:32, 18 punktą). Iš esmės tokie dokumentai tik įrodo esant bendrą sutarimą dėl įprastos reikšmės, paprastai suteikiamos sąvokai „siekis išlaikyti status quo“, kuria rėmėsi kai kurios įmonės ir kurią Komisija nurodė ginčijamame sprendime.

98      Trečia, reikia konstatuoti, kad nors pagal Procedūros reglamento 85 straipsnį įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų iš esmės pateikiami pirmą kartą pasikeičiant procesiniais dokumentais, pagrindinės šalys dublike ir triplike dar gali juos pateikti savo argumentams pagrįsti arba išimties tvarka iki žodinės proceso dalies pabaigos, jeigu vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas. Vis dėlto iš jurisprudencijos matyti, kad pateikiant paneigiamuosius įrodymus ir pasiūlymus pateikti papildomų įrodymų, kitai šaliai atsiliepime į ieškinį pateikus paneigiančius įrodymus, šioje nuostatoje numatyta senaties taisyklė netaikoma. Ši nuostata susijusi su pasiūlymais pateikti naujų įrodymų ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio Procedūros reglamento 92 straipsnio 7 dalį, kurioje aiškiai numatyta, kad galima pateikti paneigiamųjų įrodymų arba papildyti anksčiau pateiktus pasiūlymus pateikti įrodymų (šiuo klausimu žr. 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe / Komisija, C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 71 ir 72 punktus ir 2006 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Westfalen Gassen Nederland / Komisija, T‑303/02, EU:T:2006:374, 189 punktą).

99      Šioje byloje išnagrinėjus įvairius šalių arba įstojusių į bylą šalių pateiktus prieštaravimus, kuriais ginčijamas pagrindinių šalių pateiktų tam tikrų argumentų ir susijusių įrodymų reikšmingumas arba priimtinumas, akivaizdu, kad visus šiuos prieštaravimus ir įrodymus galima atmesti dėl to, kad šie argumentai ir įrodymai susiję su rungimosi principo įgyvendinimu, nes suinteresuotosios šalys juos pateikė, siekdamos atsakyti į Bendrajam Teismui ką tik pateiktą paneigiamąjį argumentą ar įrodymą.

100    Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas konstatuoja, kad įrodymai, kurie buvo pirmą kartą pateikti ieškinyje, arba faktinės aplinkybės, kuriomis remtasi, ar įrodymai, pateikti siekiant paneigti kitos šalies vykstant procesui pateiktus argumentus, jei jie reikalingi atsižvelgiant į vidaus duomenis arba siekiant įrodyti bendrai žinomą faktą, negali būti pripažinti nepriimtinais ir kad jų reikšmingumą vėliau galima įvertinti nagrinėjant įvairius ieškinio pagrindus, pateiktus ginčijant ginčijamą sprendimą.

101    Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia išnagrinėti įvairius pagrindus, kuriuos Google pateikė ieškiniui pagrįsti, ir visus šalių pateiktus įrodymus.

B.      Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, grindžiamo klaidingu rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties buvimo vertinimu

102    Pirmajame ieškinio pagrinde, kurį sudaro trys dalys, Google prieštarauja Komisijai, kad ši padarė kelias vertinimo klaidas apibrėžiant atitinkamas rinkas ir vėliau vertinant Google dominuojančią padėtį kai kuriose iš šių rinkų.

1.      Aplinkybės

103    Pirmiausia, siekiant įvertinti „ekosistemų“ tarpusavio konkurencijos sąvoką, kurią pateikdama šį pagrindą konkrečiai nurodo Google, reikia priminti svarbiausią aspektą apibrėžiant atitinkamą rinką piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi srityje, ir tada išnagrinėti konkrečias šios bylos aplinkybes.

a)      Atitinkamos rinkos, dominuojančios padėties ir konkurencinių suvaržymų sąvokos, ypač esant „ekosistemai“

104    Reikia priminti, kad pagal SESV 102 straipsnį apibrėžiant atitinkamą rinką siekiama nustatyti ribas, kurių neperžengiant reikia aiškintis, ar atitinkama įmonė gali veikti gana nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 127 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

105    Taigi atitinkamos rinkos nustatymas iš esmės yra būtina sąlyga, kad būtų galima įvertinti, ar atitinkama įmonė užima dominuojančią padėtį. Tai reiškia, kad iš pradžių reikia apibrėžti prekes ar paslaugas, kurios priklauso atitinkamai rinkai (toliau – prekių rinka), o tada šios rinkos geografinę aprėptį (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 127 ir 128 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

106    Kalbant apie prekių rinką, atitinkamos rinkos sąvoka reiškia, kad gali egzistuoti veiksminga konkurencija tarp ją sudarančių prekių ir paslaugų, ir tam būtinas visų tos pačios rinkos prekių ar paslaugų pakankamas tarpusavio pakeičiamumas tam pačiam naudojimui. Pakeičiamumas arba sukeičiamumas vertinamas atsižvelgiant ne tik į objektyvius atitinkamų prekių ar paslaugų požymius. Taip pat reikia atsižvelgti į konkurencijos sąlygas ir paklausos bei pasiūlos rinkoje struktūrą (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 129 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

107    Pagal geografinę aprėptį atitinkama rinka atitinka teritoriją, kurioje konkurencijos sąlygos yra panašios ir sudaro pakankamai vienodą visumą, kad ją būtų galima vertinti bendrai, ir būtų galima įvertinti atitinkamos įmonės ekonominio pajėgumo poveikį (šiuo klausimu žr. 1978 m. vasario 14 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal / Komisija, 27/76, EU:C:1978:22, 11, 44, 52 ir 53 punktus).

108    Taikant šiuos principus, SESV 102 straipsnyje nurodyta dominuojanti padėtis yra susijusi su įmonės turima ekonomine galia, suteikiančia jai galimybę užkirsti kelią veiksmingos konkurencijos išlaikymui atitinkamoje rinkoje, sudarant jai galimybę elgtis gana nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir galiausiai vartotojų (1978 m. vasario 14 d. Sprendimo United Brands ir United Brands Continentaal / Komisija, 27/76, EU:C:1978:22, 65 punktas).

109    Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad nustatant atitinkamą rinką ir atitinkamos įmonės toje rinkoje užimamą dominuojančią padėtį, siekiama ne tik nustatyti tai rinkai būdingų vidinių konkurencinių suvaržymų realumą ir mastą, bet ir patikrinti, ar nėra išorinių konkurencinių apribojimų dėl kitų prekių, paslaugų ar teritorijų nei tos, kurios yra nagrinėjamos atitinkamos rinkos dalis.

110    Apskritai Komisijai svarbu nustatyti ir apibrėžti ribas, kurių neperžengiant vyksta konkurencija tarp įmonių, siekiant nustatyti, ar atitinkama įmonė gali veikti gana nepriklausomai nuo veiksmingos konkurencijos keliamų suvaržymų.

111    Kaip jau yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, prekių ar paslaugų tarpusavio pakeičiamumas ir sukeičiamumas natūraliai yra dinamiški, nes nauja prekių ar paslaugų pasiūla gali pakeisti prekių ar paslaugų, kurios buvo laikomos pakeičiamomis ar sukeičiamomis su rinkoje jau esančia preke ar paslauga, sampratą ir taip pateisinti naują atitinkamos rinkos ribų apibrėžimą (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 130 punktas).

112    Vis dėlto atliekant tokį vertinimą būtina, kad būtų pakankamas atitinkamą rinką sudarančių prekių ar paslaugų ir prekių ar paslaugų, skirtų tos rinkos paklausai patenkinti, pakeičiamumas. Taip būtų tuo atveju, jei alternatyvias prekes ar paslaugas siūlantis subjektas galėtų per trumpą laiką patenkinti paklausą pakankamai galingai, kad sudarytų rimtą atsvarą atitinkamos įmonės turimai galiai atitinkamoje rinkoje (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 132 ir 133 punktus).

113    Nors tam tikromis aplinkybėmis gali būti tikslinga išnagrinėti išorinį suvaržymą, kuriuo galėtų būti alternatyvi pasiūla, taip pat svarbu atsižvelgti į tam tikroms situacijoms būdingus ypatumus, ypač tais atvejais, kai kelios rinkos persipina tarpusavyje.

114    Nors pirmiau išdėstyti principai ir toliau taikomi apibrėžiant aiškius ir skaidrius atitinkamos rinkos ir dominuojančios padėties sąvokų analizės pagrindus, kartais jas taikant reikalingas išsamesnis tyrimas, kai rinkos ne tik išskaidomos į segmentus, kad būtų galima geriau įvertinti šiose rinkose esamus konkurencinius suvaržymus ir atitinkamos įmonės turimą ekonominę galią.

115    Taip visų pirma yra tokiose rinkose kaip nagrinėjamoji šioje byloje, t. y. rinkose, priskiriamose skaitmeninei ekonomikai, kuriose tradiciniai parametrai, pavyzdžiui, prekių ar paslaugų kaina arba atitinkamos įmonės užimama rinkos dalis gali būti mažiau svarbūs nei tradicinėse rinkose, palyginti su kitais kintamaisiais, pavyzdžiui, inovacijomis, prieiga prie duomenų, daugiašališkumu, naudotojų elgsena arba tinklo poveikiu.

116    Taigi esant skaitmeninei „ekosistemai“, kai kartu veikia kelios kategorijos tiekėjų, klientų ir vartotojų ir kai jie sąveikauja vienoje platformoje, ekosistemą sudarančių atitinkamų rinkų prekės ar paslaugos gali dubliuotis arba būti susijusios tarpusavyje dėl jų horizontalaus ar vertikalaus papildomumo. Šios atitinkamos rinkos, vertinamos kartu, taip pat gali turėti pasaulinį aspektą, atsižvelgiant į jų sudedamąsias dalis jungiančią sistemą ir visus šioje sistemoje esamus ar kitų sistemų sukeliamus konkurencinius suvaržymus.

117    Taigi, norint nustatyti konkurencijos sąlygas, svarbias vertinant atitinkamos įmonės turimą ekonominę galią, gali prireikti atlikti kelių lygių arba kelių krypčių tyrimą, kad būtų galima nustatyti įvairių konkurencinių suvaržymų, kurie gali būti taikomi šiai įmonei, realumą ir mastą.

118    Apibendrinant, atsižvelgiant į šalių argumentus ir ginčijamame sprendime išdėstytus motyvus, nagrinėjant šį ieškinio pagrindą svarbu nustatyti, ar Google, naudodamasi Komisijos jai suteiktais įgaliojimais atitinkamose rinkose, iš tikrųjų galėjo veikti gana nepriklausomai nuo įvairių veiksnių, galinčių varžyti jos elgesį.

119    Google nuomone, kaip ji iš esmės teigė per administracinę procedūrą ir kaip ji vėl tvirtina pateikdama šį pagrindą, Komisija turėjo atsižvelgti į jos teiginius, kad dėl Apple ekosistemos daromo konkurencinio spaudimo Google neturėjo galios užkirsti kelio veiksmingai konkurencijai atitinkamose rinkose, susijusiose su Android ekosistema.

b)      Atskiros, bet tarpusavyje susijusios rinkos

120    Šioje byloje pirmiausia reikia pažymėti, kad Komisija nustatė keturių rūšių atitinkamas rinkas (ginčijamo sprendimo 217 ir 402 konstatuojamosios dalys): pirma, pasaulinę licencijuojamų OS rinką (išskyrus Kiniją), t. y. išmaniųjų mobiliųjų įrenginių operacinių sistemų licencijavimo rinką (žr. šio sprendimo 3 punktą; toliau – licencijuojamų OS rinka); antra, pasaulinę (išskyrus Kiniją) Android programėlių parduotuvių rinką; trečia, įvairias nacionalines (EEE) bendrosios paieškos paslaugų teikimo rinkas; ir, ketvirta, pasaulinę interneto naršyklių, sukurtų naudoti mobiliuosiuose įrenginiuose ir nesusietų su konkrečia OS (toliau – mobiliojo interneto naršyklės), rinką.

121    Tada Komisija konstatavo, kad Google užėmė dominuojančią padėtį pirmose trijose rinkose (ginčijamo sprendimo 439 konstatuojamoji dalis), t. y. kad Google galėjo šiose rinkose veikti gana nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų.

122    Atlikdama šią analizę, Komisija atsižvelgė, be kita ko, į Apple daromą konkurencinį spaudimą Google, ir kvalifikavo jį kaip „netiesioginį“, nes jis buvo daromas naudotojų ir programėlių kūrėjų lygmeniu (ginčijamo sprendimo 242 konstatuojamoji dalis), ir pripažino jį „nepakankamu“, kad būtų galima suabejoti Google dominuojančiomis padėtimis atitinkamose rinkose (ginčijamo sprendimo 243, 322, 479–559 ir 652–672 konstatuojamosios dalys). Ginčijamame sprendime teigiama, Apple ir iOS ekosistema negalėjo daryti pakankamo konkurencinio spaudimo Google ir Android ekosistemai.

123    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad dėl praktinių sumetimų ir nedarant poveikio jos pozicijai šiuo klausimu, ieškinyje Google nurodo nusprendusi neginčyti ginčijamame sprendime padarytos išvados dėl savo dominavimo įvairiose nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose.

124    Kadangi šiuo klausimu nepateikta jokių argumentų, išskyrus Google vėliau pateiktą trumpą pastabą dėl Komisijos nagrinėtų konkurencijos sąlygų bendrosios paieškos paslaugų rinkoje Čekijoje, kurioje Google rinkos dalis neginčijamai yra mažesnė nei kitose EEE rinkose, Bendrajam Teismui nereikia kvestionuoti ginčijamo sprendimo 674–727 konstatuojamosiose dalyse padarytų išvadų dėl šių nacionalinių rinkų.

125    Taigi šioje byloje reikia pripažinti, jog Komisija ginčijamame sprendime tinkamai nustatė, kad Google, galėdama elgtis gana nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų, užėmė dominuojančią padėtį įvairiose EEE nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose (žr. ginčijamo sprendimo 674 ir 675 konstatuojamąsias dalis ir šią išvadą pagrindžiančius motyvus).

126    Antra, reikia pažymėti, kad nors atitinkamos rinkos ginčijamame sprendime pristatomos kaip atskiros, jų negalima dirbtinai atskirti, nes visos jos turėjo viena kitą papildančių aspektų, kuriuos Komisija tinkamai paminėjo.

127    Taip buvo kalbant apie licencijuojamų OS rinką ir Android programėlių parduotuvių rinką. Programėlės, kurias buvo galima įsigyti Android programėlių parduotuvėje, domino tik todėl, kad jos veikė su licencijuojama Android OS. Ir atvirkščiai, licencijuojamos OS patrauklumas priklausė nuo programėlių, kurios galėjo būti naudojamos su šia OS, kiekio, įvairovės ir kokybės (ginčijamo sprendimo 84– 88 ir 271 konstatuojamosios dalys).

128    Be to, nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų nebuvo galima atsieti nuo licencijuojamų OS, Android programėlių ir su konkrečia OS nesusietų mobiliojo interneto naršyklių rinkų. Vertinant jas visas kartu, prekės ar paslaugos, kurias apėmė šių atitinkamų trijų rūšių rinkos, buvo įėjimo taškas į bendrosios paieškos paslaugas (pavyzdžiui, žr. ginčijamo sprendimo 1341 konstatuojamąją dalį).

129    Būtent atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, susijusias su skirtingomis, tačiau tarpusavyje susijusiomis atitinkamomis rinkomis ir bendros strategijos, kuria, pasak Komisijos, iš esmės siekta užtikrinti Google dominuojančią padėtį nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, įgyvendinimu, reikia išnagrinėti argumentus, susijusius su pirmuoju ieškinio pagrindu.

2.      Dėl pirmos dalies, susijusios su dominavimu išmaniųjų mobiliųjų įrenginių OS licencijavimo srityje

130    Apibrėždama licencijuojamų OS rinką, Komisija nusprendė, kad į šią rinką reikėtų neįtraukti kompiuteriams skirtų operacinių sistemų, riboto funkcionalumo mobiliųjų įrenginių operacinių sistemų ir nelicencijuojamų OS, t. y. išmaniųjų mobiliųjų įrenginių nelicencijuojamų operacinių sistemų, įskaitant Apple iOS. Vis dėlto Komisija nurodė, kad ši rinka apėmė visas licencijuojamas OS ir joje nebuvo daroma skirtumo atsižvelgiant į tai, ar OS skirta išmaniesiems telefonams, ar planšetiniams kompiuteriams (ginčijamo sprendimo 218–267 konstatuojamosios dalys).

131    Tada Komisija nusprendė, kad Google užėmė dominuojančią padėtį licencijuojamų OS rinkoje su savo Google Android įrenginiais. Prieš prieidama prie šios išvados, Komisija rėmėsi Google rinkos dalimi ir jos pokyčiais laikui bėgant, patekimo į rinką ir plėtros kliūčių analize, derybinės pirkėjo galios nebuvimu ir tuo, kad nelicencijuojamos OS, visų pirma Apple iOS, darė nepakankamą konkurencinį spaudimą (ginčijamo sprendimo 440–589 konstatuojamosios dalys).

132    Ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Google teigia, kad Komisija klaidingai įvertino Google padėtį šioje rinkoje, nes tinkamai neatsižvelgė, pirma, į nelicencijuojamų OS, visų pirma Apple iOS konkurenciją ir, antra, į konkurenciją, kylančią dėl AOSP licencijos.

a)      Dėl pirmos dalies priimtinumo

133    Komisija teigia, kad pirma dalis, kiek ja siekiama ginčyti licencijuojamų OS rinkos apibrėžimą, turi būti pripažinta nepriimtina. Iš tiesų Google ginčija tik jos dominuojančios padėties šioje rinkoje konstatavimą.

134    Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors Google argumentai daugiausia susiję su galbūt dominuojančia jos padėtimi licencijuojamų OS rinkoje, ir ieškinio pagrindo pirmos dalies pavadinimas yra suformuluotas atitinkamai, tokiais savo argumentais ji priekaištauja Komisijai, kad ši apibrėžė šią rinką atsižvelgdama į OĮG, o ne į naudotojus ar programėlių kūrėjus, kurie atsižvelgtų į Apple daromą konkurencinį spaudimą.

135    Šiuos argumentus galima suprasti atsižvelgiant į motyvus, kuriais remdamasi Komisija į atitinkamą rinką neįtraukė nelicencijuojamų OS, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad Apple konkurencija buvo netiesioginė ir nepakankama ir kad 2002 m. spalio 22 d. Sprendime Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254) išreikšta pozicija, kuria remiasi Google, netaikytina (žr. ginčijamo sprendimo 7.3.5 skirsnį dėl rinkos apibrėžimo ir 241–245 konstatuojamąsias dalis). Be to, apibrėždama geografinę licencijuojamų OS rinką, Komisija pati rėmėsi argumentais, pateiktais vertinant Google dominuojančią padėtį šioje rinkoje, o jais taip pat atsižvelgiama į konkurencinį spaudimą, kurį Apple galėjo daryti, be kita ko, naudotojams ar programėlių kūrėjams (žr. ginčijamo sprendimo 243 ir 267 konstatuojamąsias dalis, kuriose nurodomas 9.3.4 skirsnis, kiek tai susiję su dominuojančios padėties vertinimu).

136    Taigi, kadangi Google ginčija ir motyvus, pateiktus apibrėžiant licencijuojamų OS rinką, ir motyvus, pateiktus vertinant jos dominuojančią padėtį šioje rinkoje, vertinant ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies priimtinumą nereikia apsiriboti ginčijamų argumentų antra dalimi.

137    Todėl reikia pripažinti, kad Google argumentai, kuriais ji ginčija licencijuojamų OS rinkos apibrėžimą, remdamasi ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalimi, yra priimtini.

b)      Dėl pirmos dalies pagrįstumo

138    Grįsdama ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį, Google pateikia du prieštaravimus, iš kurių pirmasis grindžiamas klaidingu nelicencijuojamų OS, visų pirma Apple iOS, daromo konkurencinio spaudimo vertinimu, o antrasis – dėl AOSP licencijos atviro pobūdžio daromo konkurencinio spaudimo klaidingu vertinimu.

1)      Dėl nelicencijuojamų OS daromo konkurencinio spaudimo

139    Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, viena vertus, kad nelicencijuojamos OS nepriklausė tai pačiai rinkai kaip licencijuojamos OS (žr. ginčijamo sprendimo 238–267 konstatuojamąsias dalis) ir, kita vertus, kad nelicencijuojamų Apple ir BlackBerry OS daromas konkurencinis spaudimas licencijuojamų OS rinkai nedarė poveikio Google dominuojančiai padėčiai šioje rinkoje (žr. ginčijamo sprendimo 479–589 konstatuojamąsias dalis). Taigi, nors atitinkamos rinkos apibrėžimas ir Google padėtis šioje rinkoje aptariami atskirai, šiais dviem ginčijamo sprendimo etapais keliami klausimai yra glaudžiai susiję.

140    Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad, siekdama apibrėžti licencijuojamų OS rinką, Komisija atsižvelgė į aplinkybę, kurios Google neginčijo, kad OĮG ir MRTO neturėjo prieigos prie nelicencijuojamos OS, be kita ko, prie Apple iOS (ginčijamo sprendimo 239 konstatuojamoji dalis). Taigi vaidmuo, kurį galėjo atlikti nelicencijuojamos OS, galėjo būti nagrinėjamas, kaip, be kita ko, teigė Google, tik naudotojų ir programėlių kūrėjų lygmeniu (ginčijamo sprendimo 241 konstatuojamosios dalies 2 punktas ir 243 konstatuojamoji dalis). Komisija vis dėlto nusprendė, kad šios netiesioginės konkurencijos nepakako Google įtakai rinkoje atsverti (ginčijamo sprendimo 243 konstatuojamoji dalis, kurioje daroma nuoroda į jo 9.3.4 skirsnį).

141    Kad prieitų prie tokios išvados, Komisija, apsvarstė, be kita ko, nedidelio, bet reikšmingo ir nelaikino Android kokybės pablogėjimo galimybę (Small but Significant and Non transitory decrease in Quality (toliau – kokybės pablogėjimas arba SSNDQ testas). Pasitelkdama šį testą, ji išnagrinėjo naudotojų ir programėlių kūrėjų reakciją į Android kokybės pablogėjimą. Kitaip tariant, Komisija patikrino, ar Google galėtų nebetobulinti ir nebefinansuoti Android, jei jos naudotojai ir programėlių kūrėjai nesureaguotų pasirinkdami alternatyvą.

142    Pirmoje dalyje Google skundžiasi, kad Komisija neatsižvelgė į Apple konkurenciją naudotojų ir programėlių kūrėjų lygmeniu tiek apibrėžiant licencijuojamų OS rinką, tiek vertinant jos įtaką šioje rinkoje. Pirma, Komisija nepagrįstai atmetė Apple daromo konkurencinio spaudimo įrodymus. Antra, ji neatsižvelgė į 2002 m. spalio 22 d. Sprendime Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254) įtvirtintus principus, susijusius su vertikaliai integruotų įmonių konkurencija. Trečia, taikydama SSNDQ testą, kuris tebėra netiksli priemonė, Komisija nepakankamai įvertino Android kokybės pablogėjimo poveikį, nes klaidingai įvertino naudotojų jautrumą OS kokybei, Apple kainų politikos svarbą, perėjimo prie kitos OS išlaidas, naudotojų lojalumą savo OS ir programėlių kūrėjų elgesį.

i)      Dėl Apple konkurencinio spaudimo įrodymų

–       Šalių argumentai

143    Google, kaip ir jos pusėje į bylą įstojusios šalys, teigia, kad Komisija klaidingai atmetė kelis Apple konkurencinio spaudimo įrodymus. Šie įrodymai buvo, pirma, didelės Google investicijos į Android OS kūrimą, antra, Android OS ir Apple iOS inovacijų reguliarumas ir, trečia, ginčijamo sprendimo 250–252 konstatuojamosiose dalyse nurodyti dokumentai, rodantys Apple konkurenciją.

144    Komisija pirmiausia nurodo pagrįstai nusprendusi, kad Apple ir BlackBerry nelicencijuotų OS daromas konkurencinis spaudimas buvo nepakankamas. Šiuo klausimu ji teigia kad, pirma, Google investicijos, skirtos Android vystymui, grindžiamos jos finansiniu interesu; antra, Google nurodomas varžymasis dėl inovacijų neįrodytas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad naudotojai pasirenka ne OS, o įrenginį, ir, trečia, Google nurodytų dokumentų yra vos keli ir jų nepakanka įrodyti, kad Apple darė pakankamą konkurencinį spaudimą.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

145    Tvirtindama, kad Apple daromo konkurencinio spaudimo licencijuojamų OS rinkoje ir Google užimamai dominuojančiai padėčiai šioje rinkoje vertinimas yra klaidingas, Google remiasi įvairiomis aplinkybėmis, kurias galima apibendrinti taip:

–        vieno iš atsakingų darbuotojų teiginiais, kad Google investavo į Android, reaguodama į Apple konkurencinį spaudimą;

–        kai kuriais prie ieškinio pridėtais atsakymais į Komisijos prašymus pateikti informaciją, kuriuose nurodyta konkurencija tarp Apple ir Google;

–        dviem Google vidaus dokumentais, t. y. 2012 m. gegužės 16 d. elektroniniu laišku ir 2011 m. spalio mėn. vidaus pristatymu, kurie buvo paminėti sprendimo 252 konstatuojamojoje dalyje ir iš kurių matyti, kad Google yra puolama konkurentų, tarp jų ir Apple, ir kad Google tikslas – konkuruoti su šia vertikaliai integruota įmone.

146    Šiuo klausimu pirmiausia reikėtų priminti, jog Google neginčija, kad, kaip pažymėjo Komisija, Apple daromo konkurencinio spaudimo nebuvo OĮG lygmeniu (žr. ginčijamo sprendimo 239, 249 ir 252 konstatuojamąsias dalis). Google tik nurodo Apple konkurenciją, kiek tai susiję su naudotojais ir programėlių kūrėjais, kurią Komisija išnagrinėjo ir nusprendė, jog tas konkurencinis spaudimas buvo ne tik netiesioginis, bet ir nepakankamas (žr. ginčijamo sprendimo 242, 243 konstatuojamąsias dalis ir pateiktą nuorodą į jo 9.3.4 skirsnį bei ginčijamo sprendimo 249 ir 267 konstatuojamąsias dalis).

147    Be to, reikia konstatuoti, jog iš įvairių Google pateiktų įrodymų negalima spręsti, kad Apple daro konkurencinį spaudimą, kuris neleistų jai elgtis gana nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų. Google atsakingo darbuotojo pareiškimai ir įvairių įmonių atsakymai į Komisijos prašymus pateikti informacijos neįrodo, kad Apple netiesioginė konkurencija naudotojų ir programėlių kūrėjų lygmeniu buvo pakankamai stipri, kad atsvertų Google įtaką licencijuojamų OS rinkoje. Šie dokumentai rodo tik tai, kad Google ir kitos įmonės laiko Apple konkurente. Vargu ar iš jų galima spręsti dėl to, ar Google reikšmingai varžo Apple konkurencija šioje byloje aptariamoje rinkoje. Tokia pati išvada darytina ir dėl dviejų ginčijamo sprendimo 252 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytų Google vidaus dokumentų, kurie tik patvirtina, kad tarp Google ir Apple buvo konkurenciniai santykiai, bet neleidžia įvertinti šių santykių svarbos ir neįrodo jų reikšmingumo atsižvelgiant į Google turimą įtaką licencijuojamų OS rinkoje.

148    Tiksliau, Google teiginių, kad jos investicijų į Android dydis ir lygiagrečios Android ir iOS inovacijos įrodo aktyvią konkurenciją su Apple, nepakanka, kad būtų galima suabejoti ginčijamame sprendime išdėstytais Komisijos motyvais.

149    Pirma, didelių Google investicijų į Android kūrimą negalima paaiškinti vien tuo, kad Apple konkuruoja su Google dėl išmaniųjų mobiliųjų įrenginių naudotojų ir šiems įrenginiams skirtų programėlių kūrėjų. Kaip teisingai pažymi Komisija, šios investicijos iš esmės paaiškinamos tuo, kad Android buvo esminė dalis Google strategijos, skirtos reaguoti į perėjimą prie mobiliojo interneto, nes ši OS leidžia įtraukti Google bendrosios paieškos paslaugas į išmaniuosius mobiliuosius įrenginius.

150    Antra, Komisija ginčijamame sprendime jau atsakė į argumentą, grindžiamą inovacijų lygiagretumu, visų pirma pažymėjusi (ir nagrinėjant šį ieškinį tai nebuvo paneigta), kad šis lygiagretumas nebuvo toks dėsningas, kaip teigia Google, nes kai kurie iki 2011 m. daryti iOS atnaujinimai buvo tik tarpiniai naujiniai, skirti OS palaikyti, o ne tikrieji naujiniai, ir kad nuo 2011 m. Android naujinių išleidimo tempas, taigi ir jo susilyginimas su iOS, tikriausiai sulėtėjo todėl, kad nuo tos dienos ji įgijo didelę įtaką rinkoje, leidžiančią jai ilgiau išlaikyti esamas Android versijas, neinvestuojant tiek daug į jų atnaujinimą kiek anksčiau (žr. ginčijamo sprendimo 258–262 konstatuojamąsias dalis).

151    Vadinasi, Komisijos negalima kritikuoti už tai, kad ji santykinai vertino galimas inovacijų lenktynes tarp Android ir iOS 2008–2011 m. laikotarpiu, nes per šį laikotarpį iš eilės buvo sukurtos tik trys iOS ir net septynios Android versijos. Be to, Komisija pagrįstai nusprendė, kad tai, jog nuo 2011 m. sumažėjo Android naujinimų dažnumas, labiau patvirtino Google įtaką rinkoje, o ne rodė Apple daromą konkurencinį spaudimą, kurio bet kuriuo atveju nepakako.

152    Taigi, nors tam tikru mastu galima remtis priežastiniu ryšiu tarp iOS naujinimo ir Android naujinimo, iš šiuo klausimu pateiktų įrodymų negalima spręsti, kad šis ryšys buvo toks reikšmingas, kad jis būtų leidęs Apple suvaržyti Google taip, jog ši negalėtų elgtis gana nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų.

153    Galiausiai dėl kritikos, susijusios su tuo, kad ginčijamo sprendimo 251 konstatuojamojoje dalyje Komisija atmetė ankstesnius nei 2011 m. dokumentus, nes tada Google dar neužėmė dominuojančios padėties licencijuojamų OS rinkoje, reikėtų pažymėti, kad konkurencinė padėtis iki ir po 2011 m. pasikeitė dėl Google padėties pokyčių šioje rinkoje. Vadinasi, Apple daromo konkurencinio spaudimo svarba negali būti analizuojama remiantis duomenimis, susijusiais su laikotarpiu, kai Google neužėmė dominuojančios padėties, todėl Komisija teisingai nusprendė, kad nagrinėjami dokumentai nebuvo svarbūs jos vertinimui. Be to, šis vertinimas nebūtų buvęs pakeistas, jeigu į šiuos dokumentus būtų buvę atsižvelgta, nes, nors jie parodo Apple daromą konkurencinį spaudimą, jie neleidžia įvertinti jo svarbos ir neįrodo jo reikšmingumo, atsižvelgiant į Google turimą įtaką licencijuojamų OS rinkoje.

154    Taigi reikia atmesti visus Google argumentus dėl tam tikrų įrodymų, susijusių su Apple iOS daromu konkurenciniu spaudimu licencijuojamų OS rinkoje, vertinimo.

ii)    Dėl atsižvelgimo į 2002 m. spalio 22 d. Sprendimą Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254) ir suderinamumo su ankstesne sprendimų priėmimo praktika

–       Šalių argumentai

155    Google teigia, kad, neatsižvelgusi į Apple daromą konkurencinį spaudimą, Komisija padarė tokią pačią klaidą kaip ta, už kurią Bendrasis Teismas nubaudė 2002 m. spalio 22 d. Sprendime Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254). Toje byloje Bendrasis Teismas nusprendė, kad, siekiant įvertinti neintegruotos įmonės padėtį galutinės grandies rinkoje, reikia atsižvelgti į toje pačioje rinkoje integruotų įmonių sudaromą konkurenciją. Google taip pat teigia, kad Komisija sukėlė pavojų jos sprendimų praktikos nuoseklumui.

156    Komisija pažymi, kad šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo bylos, kurioje buvo priimtas 2002 m. spalio 22 d. Sprendimas Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254), faktinių aplinkybių, visų pirma todėl, kad Apple ir Google nekonkuravo dėl OĮG. Be to, esą sprendimai, kuriais remiasi Google, neatskleidžia jokio nesuderinamumo su Komisijos praktika.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

157    Pirma, dėl atsižvelgimo į 2002 m. spalio 22 d. Sprendimą Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254) reikia priminti, kad toje byloje išnagrinėtas ieškinys dėl panaikinimo, pareikštas dėl sprendimo, kuriuo dviejų įmonių Schneider Electric SA ir Legrand SA koncentracija pripažinta nesuderinama su vidaus rinka. Tame sprendime Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą visų pirma motyvuodamas tuo, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į integruotų įmonių įtaką rinkoje ir taip pervertino neintegruotų įmonių, ypač po Schneider ir Legrand susijungimo susikūrusio subjekto įtaką rinkoje.

158    Kalbant konkrečiau, iš 2002 m. spalio 22 d. Sprendimo Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254) 282 punkto matyti, kad neintegruotieji elektroninių paskirstymo skydelių komponentų gamintojai, kaip antai Schneider ir Legrand, konkuravo su integruotaisiais gamintojais dviem lygmenimis. Ši konkurencija tiesiogiai pasireiškė integruotųjų gamintojų ir surinkėjų iš jų tinklų dalyvavimu konkursuose, kuriuose kartu su kitais surinkėjais ad hoc taip pat dalyvavo neintegruotieji gamintojai. Abiem atvejais neintegruotieji gamintojai konkuravo su integruotaisiais gamintojais.

159    Vis dėlto šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo bylos, kurioje buvo priimtas 2002 m. spalio 22 d. Sprendimas Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254), faktinių aplinkybių. Pirma, galutinės grandies rinkoje nebuvo įprastų konkurso procedūrų, kuriose Apple ir Google tiesiogiai teiktų pasiūlymus. Galutinės grandies naudotojų rinkoje Apple konkuravo su kitais OĮG, kurie savo mobiliuosius įrenginius surinkinėjo ne tik iš Google parduodamų komponentų. OS buvo tik vienas iš daugelio elementų. Darant prielaidą, kad net jei integruodami Android OĮG suvienijo jėgas su Google ir konkuravo su Apple kaip integruota bendrove, vis dėlto konkurencija naudotojų lygmeniu negalėjo vykti tik dėl OS.

160    Antra, kaip Komisija teisingai pažymėjo ginčijamo sprendimo 245 konstatuojamojoje dalyje, Apple, kaip integruota įmonė, nesiūlė iOS OĮG. Taigi šiuo lygmeniu tarp Apple ir Google negalėjo būti konkurencijos. Būtų buvę kitaip, jei, be iOS pardavimo, Apple dar būtų licencijavusi savo OS. 2002 m. spalio 22 d. Sprendime Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254) integruotos ir neintegruotos įmonės konkuravo tarpusavyje siūlydamos savo komponentus surinkimo įmonėms, o šioje byloje taip nebuvo.

161    Taigi OĮG lygmeniu iOS ir Android nebuvo pakeičiamos tarpusavyje, o tai suteikė pagrindą neapibrėžti rinkos kaip apimančios visas OS. Nors Google išties konkuravo su Apple naudotojų ar programėlių kūrėjų lygmeniu, nes OS galėjo būti vienas iš parametrų, į kurį šie atsižvelgtų prieš įsigydami mobilųjį įrenginį ar kurdami programėlę tai OS, tai buvo tik vienas iš daugelio parametrų. Taigi atrodė, kad šiuo lygmeniu pakeičiamumas yra ribotas, o tai galėjo paaiškinti, kaip Komisija pažymėjo ginčijamo sprendimo 243 konstatuojamojoje dalyje, kodėl iOS ir Android nebuvo įtrauktos į tą pačią rinką.

162    Bet kuriuo atveju Komisija negali būti kritikuojama už tai, kad ginčijamame sprendime neatsižvelgė į Apple konkurenciją naudotojų ir programėlių kūrėjų lygmeniu, nes Komisija atsižvelgė į tai konstatuodama, kad konkurencija buvo netiesioginė ir nepakankama.

163    Taigi Komisija nesuklydo, kai nagrinėjamu atveju netaikė 2002 m. spalio 22 d. Sprendime Schneider Electric / Komisija (T‑310/01, EU:T:2002:254) padarytų išvadų.

164    Antra, dėl ginčijamo sprendimo suderinamumo su ankstesne Komisijos sprendimų praktika reikėtų priminti, kad kitose bylose priimti sprendimai gali būti tik gairės, nes skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Roca Sanitario / Komisija, T‑408/10, EU:T:2013:440, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

165    Bet kuriuo atveju Komisija privalo atlikti individualią kiekvienos bylos aplinkybių analizę, nesaistoma ankstesnių sprendimų, susijusių su kitais ekonominės veiklos vykdytojais, kitomis prekių ir paslaugų rinkomis ar kitomis geografinėmis rinkomis skirtingais laikotarpiais (žr. 2009 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Clearstream / Komisija, T‑301/04, EU:T:2009:317, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi Komisijai negalima prieštarauti dėl to, kad ji pakenkė savo sprendimų praktikos nuoseklumui, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes.

166    Bet kuriuo atveju, pirma, iš 2012 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimo C(2012) 2405 final, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla COMP/M.6439 – AGRANA/RWA/JV), aišku, kad integruotos įmonės toje byloje buvo pripažintos darančiomis konkurencinį spaudimą, nes jos galėjo perorientuoti ir parduoti dalį savo sulčių koncentrato produkcijos trečiosioms šalims. Tačiau šioje byloje Apple visiškai nesiūlė savo OS tretiesiems asmenims. Be to, nors iš minėto sprendimo 115 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija atsižvelgė į tai, kad integruotos įmonės darė netiesioginį konkurencinį spaudimą sulčių perdirbėjams, neįmanoma nustatyti jokio skirtumo su šia byla. Komisija išnagrinėjo Apple daromą netiesioginį konkurencinį spaudimą, bet galiausiai nelaikė jo svarbiu savo vertinimui, nes šis spaudimas buvo nepakankamas.

167    Antra, dėl pozicijos, kurios buvo laikytasi 2014 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendime C(2014) 8546 final, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla COMP/M.7342 – Alcoa / Firth Rixson); ir 2005 m. liepos 13 d. Komisijos sprendime C(2005) 2676 final, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla COMP/M.3653 – Siemens/VA Tech), pažymėtina, kad ji yra panaši į poziciją, kurios laikytasi šioje byloje, todėl neįmanoma nustatyti jokio nenuoseklumo. Tuose sprendimuose Komisija nagrinėjo konkurencinio spaudimo, kurį atitinkamoje rinkoje galėjo daryti vertikaliai integruotos įmonės, svarbą.

168    Trečia, 2012 m. vasario 13 d. Komisijos sprendime C(2012) 1068 final, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla COMP/M.6381 – Google / Motorola Mobility) Komisija nekonstatavo, kad licencijuojamos ir nelicencijuojamos OS priklausė tai pačiai rinkai. Iš to sprendimo 30 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija nusprendė palikti šį klausimą atvirą, nes Google ir Motorola Mobility koncentracija šiuo klausimu nekėlė jokių problemų.

169    Ketvirta, tas pats pasakytina apie 2009 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą C(2009) 10033 dėl procedūros pagal [SESV] 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (byla COMP/39.530 – Microsoft (susietasis pardavimas)). Nors, atsižvelgiant į to sprendimo 17 konstatuojamąją dalį, galima kelti klausimą dėl rinkos, apimančios ir licencijuojamas, ir nelicencijuojamas asmeninių kompiuterių operacines sistemas, apibrėžimo, reikia pažymėti, kad dėl šio klausimo nekilo jokių diskusijų. Iš minėto sprendimo 30 konstatuojamosios dalies aišku, kad Microsoft visiškai neginčijo užimanti dominuojančią padėtį kompiuterių operacinių sistemų rinkoje.

170    Penkta, išnagrinėjus 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimą C(2013) 8873, kuriuo koncentracija pripažįstama suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla COMP/M.7047 – Microsoft / Nokia), darytina ta pati įžvalga. Iš minėto sprendimo 102 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija nepareiškė jokios pozicijos dėl licencijuojamų ir nelicencijuojamų OS rinkos buvimo ar nebuvimo.

171    Vadinasi, Komisijai negali būti prieštaraujama dėl to, kad pakenkė savo sprendimų praktikos nuoseklumui, todėl Google argumentai šiuo klausimu turi būti atmesti.

iii) Dėl SSNDQ testo

–       Šalių argumentai

172    Google nuomone, Komisija pati sau prieštaravo, numatydama galimą Android kokybės pablogėjimą, nes ji lygiagrečiai tvirtino, jog Google buvo suinteresuota užtikrinti, kad Android įrenginiai būtų platinami kuo plačiausiai. Be to, Google, kaip ir šalys, įstojusios į bylą palaikyti jos reikalavimus, pabrėžia, kad šiuo tikslu taikytas kokybės pablogėjimo testas yra netikslus ir kad ji nežino, kaip konkrečiai šis testas buvo taikomas.

173    Komisijos nuomone, teiginys, kad Google komercinė strategija buvo didinti Android įrenginių platinimą, ir teiginys, kad Google galėjo gauti naudos iš Android kokybės pablogėjimo, visai neprieštarauja vienas kitam. Vis dėlto ši prielaida nereiškia, kad Google yra suinteresuota Android kokybės blogėjimu. Antra, Komisija pabrėžia neprivalanti nustatyti nekintamo kokybės pablogėjimo standarto, kad taikytų SSNDQ testą, antraip jis taptų praktiškai neveiksmingas.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

174    Reikėtų pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija, vertindama Google padėtį licencijuojamų OS rinkoje, numatė Android kokybės pablogėjimo galimybę. Komisija šiuo klausimu nurodė, kad licencijuojamų OS naudotojai ir programėlių kūrėjai nepakankamai jautriai reagavo į Android kokybės blogėjimą (ginčijamo sprendimo 483 konstatuojamoji dalis). Ji taip pat nurodė šį vertinimą, siekdama apibrėžti licencijuojamų OS rinkos aprėptį (žr. ginčijamo sprendimo 243 ir 267 konstatuojamąsias dalis).

175    Taigi iš esmės dėl netiesioginio ir nepakankamo spaudimo naudotojų ir programėlių kūrėjų lygmeniu Komisija nustatė, kad nelicencijuojamos OS nepriklausė tai pačiai rinkai, o nelicencijuojamas OS eksploatuojančios įmonės, visų pirma Apple, neatsvertų Google įtakos rinkoje.

176    Pirmiausia, apibrėždama atitinkamą rinką ir vertindama atitinkamos įmonės konkurencinę padėtį, Komisija gali remtis įrodymų visuma ir neprivalo laikytis įvairių turimų informacijos šaltinių ar įvairių rūšių įrodymų griežtos hierarchinės tvarkos (šiuo klausimu žr. 2017 m. sausio 11 d. Sprendimo Topps Europe / Komisija, T‑699/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:2, 80–82 punktus).

177    Kai nagrinėjamas produktas, kuriam sunku pritaikyti klasikinį hipotetinio monopolio testą siekiant patikrinti rinkos reakciją į nedidelį, bet reikšmingą ir ne laikiną prekės kainos padidėjimą (Small but Significant and Non transitory Increase in Price, toliau – SSNIP testas), SSNDQ testas, kurį taikant numatomas nagrinėjamos prekės kokybės pablogėjimas, buvo svarbus įrodymas apibrėžiant atitinkamą rinką. Įmonės tikrai gali konkuruoti ne tik dėl kainų, bet ir kokybės bei inovacijų.

178    Šią hipotezę ginčijamo sprendimo 9.3.4.1, 9.3.4.2 ir 9.3.4.3 skirsniuose taip pat būtų galima naudoti siekiant patikrinti, ar Google, užimanti dominuojančią padėtį licencijuojamų OS rinkoje, buvo varžoma šioje rinkoje neveikusios Apple konkurencijos. Apibrėžiant rinką padaryta išvada dėl mažo netiesioginės paklausos pakeičiamumo pablogėjus produkto kokybei taip pat išliko svarbi dominuojančios padėties vertinimo etapu, siekiant įvertinti įmonės, prekiaujančios kitu produktu už apibrėžtos rinkos ribų, daromą konkurencinį spaudimą.

179    Be to, šios hipotezės suformulavimas visai nereiškia, kaip klaidingai teigia Google, jog Komisija tvirtina, kad Google buvo suinteresuota pabloginti Android kokybę. Atvirkščiai, Android kokybės pablogėjimo analizės tikslas buvo tik patikrinti, ar Google juto Apple konkurencinį spaudimą, kiek tai susiję su naudotojais ir programėlių kūrėjais, kaip Google teigė per administracinę procedūrą.

180    Galiausiai tikslinio produkto tikslaus kiekybinio kokybės pablogėjimo standarto apibrėžimas negali būti būtina SSNDQ testo atlikimo sąlyga. Nedidelio Android kokybės pablogėjimo hipotezei nebuvo būtina iš anksto nustatyti tikslaus pablogėjimo standarto, kaip klasikinio hipotetinio monopolio testo atveju, kai nedidelį, bet reikšmingą ir ne laikiną kainos padidėjimą galima lengviau įvertinti kiekybiškai.  Svarbu tik tai, kad kokybės pablogėjimas būtų nedidelis, bet reikšmingas ir ne laikinas.

181    Vadinasi, Komisija pagrįstai numatė Android kokybės pablogėjimą pasitelkdama SSNDQ testą.

iv)    Dėl naudotojų lojalumo OS

–       Šalių argumentai

182    Google nuomone, naudotojų lojalumas nebuvo reikšmingas parametras. 2015 m. daugiau nei keturi iš penkių Android įrenginį įsigijusių naudotojų įsigijo kitą Android įrenginį, tačiau taip buvo tik dėl Google pastangų išlaikyti OS kokybę. Taigi lojalumą lėmė Android kokybė, kaip rodo keli įrodymai, kuriuos Komisija nepagrįstai atmetė. Be to, Komisija klaidingai atmetė Klemperer ekonominio modelio naudojimą, nors jis įrodo, kad Google konkuruoja su Apple, siekdama pritraukti naujus pirkėjus, ir kad ši konkurencija daro poveikį visų Android naudotojų elgesiui.

183    Komisijos teigimu, naudotojų lojalumas yra svarbus parametras, leidžiantis atmesti hipotezę, kad šiek tiek pablogėjus Android kokybei daug naudotojų pereitų prie kitos OS. Šioje byloje Komisija taip pat nesutiko, kad naudojant Klemperer ekonominį modelį gauti rezultatai yra reikšmingi.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

184    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip teigė Komisija, naudotojų lojalumą Android lėmė ne vien OS kokybė. Kaip ji nurodė remdamasi ginčijamo sprendimo 524 ir 534 konstatuojamosiose dalyse nurodytais OĮG pareiškimais, didelį naudotojų lojalumą Android taip pat buvo galima paaiškinti sunkumais, kurių naudotojai patiria siekdami užtikrinti asmens duomenų perkeliamumą, arba įpareigojimu pirkti programėles. Konkrečiai kalbant, kaip pažymėjo, be kita ko, vienas iš šių OĮG, naudotojai įpranta prie to, kaip veikia jų išmanusis įrenginys, ir nenori iš naujo perprasti naujos sistemos (žr. ginčijamo sprendimo 534 konstatuojamosios dalies 3 punktą). Vis dėlto naudotojų lojalumo negalima paaiškinti vien OS kokybe, nes, kaip Komisija paaiškino ginčijamo sprendimo 488 konstatuojamojoje dalyje, daugelis vartotojų naudojo neatnaujintą Android versiją.

185    Antra, Google atsakingo darbuotojo pareiškimas, pridėtas prie ieškinio, neleidžia suabejoti parametro, susijusio su naudotojų lojalumu jų OS, svarba. Šiame pareiškime visų pirma kalbama apie Google pastangas reaguoti į Android produktų naudotojų ir kūrėjų poreikius ir įvairias technikas, kurias Google naudojo siekdama įvertinti naudotojų perėjimo prie Apple riziką. Šiuo klausimu pateiktos pastabos išlieka bendro pobūdžio ir daugeliu atvejų iš esmės nėra patvirtintos konkrečiais įrodymais ar duomenimis, kurie leistų išmatuoti jų poveikį. Kalbant konkrečiai apie Google pastangas reaguoti į naudotojų prašymus, reikėtų pažymėti, kad naudotojų patenkinimo negalima paaiškinti vien rizika, kad šie naudotojai pereis prie kitos OS; tai apskritai parodo bet kurios įmonės, norinčios diegti inovacijas ir tenkinti naudotojų poreikius, strategiją. Užtikrinimas, kad naudotojai būtų patenkinti, taip pat buvo būdas stiprinti naudotojų lojalumą Android.

186    Trečia, įrodymai, kuriais Komisija rėmėsi ginčijamame sprendime, išties atskleidė perėjimą prie kitos OS, tačiau jo intensyvumas buvo santykinis. Žinoma, Google pažymi, jog tai, kad 2015 m. 82 % Android įrenginių naudotojų, pirkdami naują įrenginį, išliko ištikimi Android, neleidžia užtikrintai daryti išvados, kad pablogėjus Android kokybei ši procentinė dalis išliktų tokia pat didelė. Vis dėlto ši aplinkybė leido nurodyti, kad bent jau dėl didelio naudotojų lojalumo Android iš pirmo žvilgsnio buvo mažai tikėtina, kad naudotojai pereis prie kitos OS. Be to, Komisija ginčijamo sprendimo 537 konstatuojamojoje dalyje nurodė, ir Google to neginčijo, kad 2013–2015 m. tik 16 % Apple mobiliųjų įrenginių naudotojų anksčiau naudojo Android įrenginį. Kitaip tariant, tik maža, o ne didelė dalis naudotojų galėjo pereiti prie Apple. Ginčijamo sprendimo 543 konstatuojamojoje dalyje pateikti OĮG pareiškimai tai patvirtina. Nors OĮG pripažino naudotojų galimybę pereiti prie Apple, taip galėjo būti tik išskirtiniais atvejais, įvykus reikšmingų pokyčių.

187    Be to, jei, kaip Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 538 konstatuojamojoje dalyje, 2015 m. daug naudotojų perėjo prie Apple, tai įvyko dėl to, kad buvo išleistas naujas išmanusis įrenginys su naujomis funkcijomis. Kitaip tariant, šį perėjimą lėmė ne OS tarpusavio konkurencija. Tokį aiškinimą patvirtina Google vidaus dokumentas, kuriuo remiasi ši įmonė. Iš dokumento „Switcher Insights“ matyti, kad naudotojų perėjimą daugiausia lėmė naujų įrenginių išleidimas, o ne OS pokyčiai.

188    Ketvirta, ginčijamo sprendimo 551 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Klemperer ekonominio modelio naudojimas neleido paneigti naudotojų lojalumo jų OS. Į šį tyrimą buvo įtraukti nauji pirkėjai ir jo negalima aiškinti taip, kad naudotojai nebebūtų lojalūs savo OS po to, kai jau yra pasirinkę.

189    Vadinasi, Komisija turėjo teisę remtis naudotojų lojalumu savo OS, kad įvertintų Apple daromą konkurencinį spaudimą.

v)      Dėl naudotojų jautrumo OS kokybei

–       Šalių argumentai

190    Google, kaip ir kitos jos pusėje įstojusios į bylą šalys, teigia, kad naudotojai jautriai reagavo į bet kokį, net ir nedidelį Android kokybės pablogėjimą. Kokybė yra lemiamas vartotojų pasirinkimo veiksnys ir neprilygsta kitiems parametrams, pavyzdžiui, kainai ar atitinkamo produkto estetikai, ir ne vien juos papildo. Tai rodo ir platus naujųjų OS versijų nušvietimas žiniasklaidoje bei kelios apklausos.

191    Komisija, palaikoma jos pusėje įstojusių į bylą šalių, teigia nekonstatavusi, kad naudotojai nebuvo jautrūs bet kokiems mobiliųjų OS kokybės pokyčiams, bet nusprendė, jog mažai tikėtina, kad, reaguodami į nedidelį Android kokybės pablogėjimą, jie pakeistų savo pirkimo įpročius ir pereitų prie kito produkto. Naudotojai atsižvelgtų į parametrų visumą, o ne vien į OS. Google nurodytos įvairios aplinkybės neleidžia tvirtinti priešingai.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

192    Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Google, Komisija tikrai nekonstatavo, kad naudotojai neteikia jokios reikšmės išmaniųjų mobiliųjų įrenginių OS.

193    Taigi, laikydamasi savo sprendimų priėmimo praktikos, Komisija nurodė, kad OS yra svarbus parametras renkantis išmanųjį mobilųjį įrenginį. Vis dėlto Komisija taip pat pabrėžė, kad tai nėra vienintelis parametras, į kurį atsižvelgė naudotojai (žr. ginčijamo sprendimo 483 konstatuojamąją dalį). Būtent atsižvelgdama į tai, Komisija šioje konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad net ir nedaug pablogėjus Android kokybei, „mažai tikėtina“, kad naudotojas pakeis savo pirkimo įpročius ir nuo įrenginio su licencijuojama OS pereis prie įrenginio, veikiančio su nelicencijuojama OS.

194    Be šios vienintelės išvados, Google ginčija du iš motyvų, kuriais grindžiamas Komisijos vertinimas. Pirma, neginčydama aplinkybės, kad naudotojo sprendimą lemia keli parametrai, Google pažymi, jog pripažinimo, kad yra keli parametrai, nepakanka atmesti galimybę, kad dėl nedidelio Android kokybės pablogėjimo naudotojai gali pereiti prie įrenginio su kita OS. Kelių apklausų rezultatai rodė, kad OS kokybė buvo svarbiausias naudotojų pasirinkimą lėmęs parametras. Antra, Google pažymi, kad, priešingai nei nurodyta ginčijamo sprendimo 488–490 konstatuojamosiose dalyse, tai, kad naudotojai ne iš karto pereina prie kitos OS, jeigu Android naujiniai vėluoja, niekaip neleidžia teigti, kad naudotojai nereaguotų į Android kokybės pablogėjimą. Prieigai prie Android naujinių reikia šiek tiek laiko.

195    Viena vertus, reikėtų pažymėti, kad Google nurodytos apklausos nepagrindžia jos teiginių. Pirmoji apklausa (dokumentas „Switcher Insights“, kurį parengė Google ir kuris nurodytas ginčijamo sprendimo 540 konstatuojamojoje dalyje) rodė, kad perėjimas sutapo su naujų įrenginių išleidimu, o ne su OS pokyčiais. Iš to galima spręsti, kad naudotojai teikė reikšmę įrenginio parametrų visumai, o ne vien jo OS. Tokį aiškinimą papildomai patvirtina tai, kad apklausos parodė skirtingus perėjimo tempus, atsižvelgiant į OĮG.

196    Antroji apklausa „Kantar“, nurodyta ginčijamo sprendimo 494 konstatuojamojoje dalyje, parodė, kad 24 % žemesnės klasės Android įrenginių naudotojų kasmet pereina prie kitos OS, palyginti su 14 % aukštesnės klasės įrenginių naudotojų. Iš tikrųjų ši apklausa rodo, kad kai kurie Google Android įrenginių naudotojai Jungtinėje Karalystėje perėjo prie įrenginių su kita mobiliąja OS. Vis dėlto šį perėjimą iš esmės lėmė ne OS kokybė, o kitos savybės, kaip antai prekių ženklas ar modelis, kaina, naudojimo paprastumas, tinklas ar operatorius. Juo labiau kad iš minėtos apklausos buvo matyti, kad labai maža dalis naudotojų nurodė perėję prie Apple įrenginio dėl OS kokybės ir prekių ženklo, ir Google šios aplinkybės neginčijo. Kitaip tariant, nors OS kokybė galėjo būti svarbus parametras, perkant naują įrenginį ji nebuvo lemiama.

197    Ginčijamo sprendimo 492 konstatuojamojoje dalyje minima trečioji apklausa „Yandex“ parodė, kad dauguma Android įrenginių naudotojų yra lojalūs minėtai OS iš esmės dėl jos kokybės. Tačiau ši apklausa negali patvirtinti Google teiginių. Nors 44 % naudotojų išreiškė lojalumą Android, nes teikė pirmenybę OS, o ne įrenginiui ar jo kainai, nagrinėjamame dokumente šis duomuo buvo vertinamas santykinai. Pačiame šiame dokumente buvo nurodyta, jog negalima atmesti, kad šie naudotojai atsižvelgtų į kitus parametrus, be kita ko, į lojalumą prekių ženklui ar išlaidas, kurių reikėtų patirti dėl perėjimo prie kitos platformos. Apklausos išvadose taip pat teigiama, kad nedidelis Android kokybės pablogėjimas nebuvo lemiamas veiksnys renkantis įrenginį platinimo etapu.

198    Kita vertus, ginčijamo sprendimo 488–490 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad daugelis licencijuojamų OS naudotojų naudojo įrenginį, veikiantį su senesne Android versija. Šios išvados Google neginčija. Taigi 2017 m. gegužės mėn. tik 7,1 % naudotojų turėjo įrenginį, veikiantį su naujausia Android versija, nors ši versija buvo prieinama nuo 2016 m. spalio mėn. Be to, iš ginčijamo sprendimo 489 ir 490 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Google Android įrenginių pardavimas nekoreliavo su šios OS naujiniais. Vadinasi, tai reiškia, kad naudotojų reakcija į Android kokybės pokyčius buvo santykinė, nes, regis, jie buvo patenkinti senesnėmis šios OS versijomis.

199    Taigi Komisijai negalima prieštarauti dėl to, kad ji nusprendė, jog esant daug veiksnių, lemiančių naudotojo pasirinkimą, buvo mažai tikėtina, kad dėl Android kokybės pablogėjimo naudotojai nuo įrenginio, veikiančio su licencijuojama OS, pereitų prie įrenginio, veikiančio su nelicencijuojama OS.

vi)    Dėl perėjimo prie kitos OS išlaidų

–       Šalių argumentai

200    Google nuomone, įpareigojimas perpirkti programėles, kad jos veiktų su iOS, nekliudė naudotojams pereiti prie šios OS. Mokamos programėlės sudaro tik labai nedidelę parsisiųstų programėlių dalį, o kai kurios iš jų užtikrina prenumeratos perkeliamumą. Be to, Apple dėjo visas pastangas, kad naudotojai galėtų lengvai pakeisti OS, siūlydama priemones perkelti programėles iš Android į iOS.

201    Komisijos teigimu, naudotojai nėra pasirengę greitai pereiti prie kitos OS dėl daugelio kitų veiksnių, pavyzdžiui, jų lojalumo OS, įrenginio savybių ir pareigos perpirkti naujas taikomąsias programas.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

202    Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Google neginčija visų ginčijamo sprendimo 523 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nustatytų perėjimo kliūčių. Google akcentuoja tik Komisijos pabrėžtą būtinybę parsisiųsti ir įsigyti naujas programėles, o Komisijos išvadą, kad perėjimas prie iOS kainuotų brangiai, taip pat patvirtina tai, kad naudotojams tektų susipažinti su nauja sąsaja ir perkelti daug duomenų.

203    Vis dėlto Google pateikti argumentai negali leisti suabejoti visais ginčijamo sprendimo 522–532 konstatuojamosiose dalyse pateiktais vertinimais. Pirma, net jei naudotojai išleistų nedaug pinigų programėlėms, palyginti su mobiliojo ryšio įrenginio kaina, reikia pažymėti, kad naudotojams, norintiems pereiti prie kitos OS, vis vien tektų papildomų išlaidų. Google to neginčytų. Kad ir kokios nedidelės būtų šios papildomos išlaidos, jų išvengti nebuvo įmanoma, ir jos tikrai kliudė naudotojams pereiti prie kitos paslaugos.

204    Antra, ginčijamo sprendimo 525 konstatuojamojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad Apple siekė palengvinti tokį perėjimą, negali būti aiškinama taip, kad perėjimas buvo veiksmingas. Priešingai, kaip paaiškino Komisija, tai, kad Apple išleido programėlę, skirtą palengvinti perėjimą nuo Android prie iOS, rodė, kad perėjimas kėlė susirūpinimą. Komisija teisingai pažymi, kad perėjimas verčia naudotojus susipažinti su nauja sąsaja, todėl jis neišvengiamai tampa sudėtingesnis ir neaiškus, ir Google to neginčija.

205    Taigi reikia pripažinti, jog Komisija pagrįstai nusprendė, kad dėl perėjimo prie kitos mobiliųjų OS galėjo atsirasti papildomų išlaidų ir tai buvo dar viena kliūtis naudotojams pereiti prie Apple.

vii) Dėl Apple kainų politikos poveikio

–       Šalių argumentai

206    Google ir ją palaikančios įstojusios į bylą šalys teigia, kad Apple kainų politika nekliudė naudotojų perėjimui, nesvarbu, ar jie naudojo aukštesnės, ar žemesnės klasės įrenginius.

207    Savo ruožtu Komisija ir ją palaikančios įstojusios į bylą šalys atsikerta, kad Apple kainų politikos negalėjo būti nepaisoma ir ji buvo didelė kliūtis naudotojų perėjimui, nepaisant to, ar jie naudojo aukštesnės, ar žemesnės klasės įrenginius.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

208    Šioje byloje nagrinėjamu atveju Google pateikti argumentai yra tokie patys kaip tie, kuriuos Komisija atmetė ginčijamo sprendimo 512–521 konstatuojamosiose dalyse. Žemesnės klasės įrenginių naudotojams Apple kainų politika atrodė akivaizdi kliūtis. Ginčijamo sprendimo 513 konstatuojamojoje dalyje Komisija teisingai pastebėjo, kad bent 50 % su Android veikiančių įrenginių buvo parduodami mažesne kaina nei Apple įrenginiai. Be to, ginčijamo sprendimo 503 ir 504 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad 2009–2014 m. Apple įrenginiai vidutiniškai kainavo beveik dvigubai brangiau nei Android įrenginiai. Taigi bet koks perėjimas prie Apple įrenginių žemesnės klasės įrenginių naudotojams reiškė didesnes išlaidas.

209    Šiuo klausimu negalima sutikti su argumentu, pagrįstu iPhone SE modelio kaina. Pirma, nors iPhone SE modelis buvo pigiausias Apple parduodamas įrenginys, kainavęs apie 400 JAV dolerių (2014 m. – maždaug 290 EUR), remiantis ginčijamo sprendimo 503 konstatuojamojoje dalyje pateikta lentele, ši kaina vis vien viršijo vidutinę Android įrenginių pardavimo kainą. Antra, Google nurodyta mažesnė minėto iPhone kaina internetinėje pardavimo platformoje visiškai neatitiko Apple nustatytos kainos. Tokią kainą konkrečiu laikotarpiu taikė perpardavėjas, todėl jos negalima laikyti įprasta. Trečia, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 518 konstatuojamąją dalį, iPhone SE modeliu buvo prekiaujama nuo 2016 m. kovo mėn., t. y. pažeidimo laikotarpio pabaigoje, ir Google to neginčija.

210    Taigi Komisija neklydo nusprendusi, kad Apple kainų politika kliudė žemesnės klasės Android įrenginių naudotojų perėjimui.

211    Vis dėlto tokios pačios išvados negalima daryti dėl aukštesnės klasės įrenginių, t. y. įrenginių, kurių pardavimo kainų intervalas nesiskyrė nuo Apple įrenginių kainų, naudotojų.

212    Ginčijamo sprendimo 513 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad aukštesnės klasės įrenginių vartotojų perėjimas yra mažai tikėtinas, atsižvelgiant į jų pirkimo įpročius, su tokiu perėjimu susijusias papildomas išlaidas ir vartotojų lojalumą jų OS. Ginčijamo sprendimo 515 konstatuojamojoje dalyje ji taip pat nurodė, kad net atsižvelgus į tokį perėjimą finansinis poveikis Google būtų nedidelis. Google ir toliau gavo nemažai pajamų iš jos paieškos variklio Google Search naudojimo iOS sistemoje dėl susitarimo su Apple. Priešingai, Google šiuo klausimu teigia, kad didelę dalį savo pajamų gauna iš Google Android įrenginių, kurių kaina prilygsta Apple įrenginių kainai, naudojimo. Taigi Google pakenktų net ir nedidelės jų dalies perėjimas.

213    Nors Apple kainų politika atrodė kliūtis žemesnės klasės įrenginių naudotojų perėjimui, to paties negalima pasakyti apie aukštesnės klasės įrenginių naudotojus. Atrodo, kad Komisija tai netiesiogiai pripažįsta, nes ginčijamo sprendimo 513 konstatuojamojoje dalyje, nurodydama įvairius motyvus, teigia, jog tokių įrenginių naudotojai nepereitų prie Apple įrenginių. Taigi Komisijos argumentai nėra grindžiami Apple kainų politika, kuri pati savaime nėra kliūtis aukštesnės klasės įrenginių naudotojų perėjimui, jei Android kokybė šiek tiek pablogėtų.

214    Ginčijamo sprendimo 515 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad tokio perėjimo poveikis aukštesnės klasės įrenginių atveju būtų finansiškai ribotas, nes naudotojai ir toliau vykdytų paiešką naudodami Google Search iOS įrenginiuose, o Google ir toliau gautų pajamas iš šios paieškos, neturi realaus poveikio tam, ar Apple kainų politika galėjo atsverti Google padėtį licencijuojamų OS rinkoje. Kaip Komisija pripažįsta ginčijamo sprendimo 540 konstatuojamosios dalies 1 punkte, kurioje pateikiamas pavyzdys, Apple kainų politika negali būti kliūtis aukštesnės klasės įrenginių naudotojams pereiti nuo Android ekosistemos prie iOS ekosistemos.

215    Taigi Komisija pagrįstai nusprendė, kad Apple kainų politika kliudė daugelio Android įrenginių naudotojų perėjimui. Vis dėlto to negalima pasakyti apie aukštesnės klasės įrenginių naudotojus. Tačiau ši klaida nesukelia jokių pasekmių, nes pastarųjų naudotojų perėjimas priklauso nuo kitų veiksnių, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 513 konstatuojamosios dalies ar iš jo 540 konstatuojamosios dalies 2 ir 3 punktų. Tai visų pirma taikoma naudotojų lojalumui jų OS, įskaitant, kaip matyti iš vieno iš OĮG pareiškimų, kurį Komisija perteikė ginčijamo sprendimo 534 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad naudotojai yra įpratę prie to, kaip veikia jų OS (žr. šio sprendimo 184–189 punktus).

viii) Dėl programėlių kūrėjų elgesio

–       Šalių argumentai

216    Google primygtinai pabrėžia, kad svarbu, jog ją palaikytų programėlių kūrėjai. Google teigia turėjusi išlaikyti aukštą Android kokybės lygį, kad užtikrintų kuo daugiau naudotojų programėlių kūrėjams. Bent kiek pablogėjus Android kokybei programėlių kūrėjai imtų veikti kitų platformų, visų pirma Apple naudai, arba sumažintų investicijas į Android. Sumažėjus programėlių kūrėjų investicijoms, susiformuotų neigiama spiralė, dėl kurios vartotojai pereitų prie kitos OS.

217    Komisijos teigimu, jei šiek tiek pablogėjus Android kokybei naudotojas nepereina prie kitos OS, tai atitinkamai reiškia, kad nepereina ir programėlių kūrėjai. Be to, ginčijamo sprendimo 610 konstatuojamojoje dalyje pateikta diagrama rodo, kad nuo 2010 m. programėlių kūrėjai aktyviai pereidinėjo nuo iOS prie Android.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

218    Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad Komisija pagrįstai nurodė priežastis, dėl kurių programėlių kūrėjai šiek tiek pablogėjus OS kokybei toliau dirbtų Android. Android buvo naudotojų plačiausiai naudojama platforma, todėl programėlių kūrėjai buvo visapusiškai suinteresuoti pritraukti kuo daugiau naudotojų (žr. ginčijamo sprendimo 553 konstatuojamąją dalį).

219    Kadangi buvo mažai tikėtina, kad šiek tiek pablogėjus Android kokybei naudotojai pereis prie kitos mobiliosios OS, tas pats pasakytina apie programėlių kūrėjus, kurie negalėjo pagrįstai atsisakyti daugumos savo klientų.

220    Be to, priešingai nei teigia Google, tai, kad programėlių kūrėjai dirbo kelioms OS, papildomai patvirtino išvadą, kad pablogėjus Android kokybei Android skirtos programėlės kūrimas nebūtų nutrauktas.

221    Taigi Komisija nepadarė vertinimo klaidų, kai nusprendė, kad programėlių kūrėjai nepaliktų Android tuo atveju, jei šiek tiek pablogėtų šios OS kokybė.

222    Vadinasi, Komisija teisingai nusprendė, kad santykinis Apple konkurencijos intensyvumas pateisino sprendimą neplėsti atitinkamos rinkos, apimant visas mobiliąsias OS, ir atmesti bet kokį nelicencijuojamų OS daromą konkurencinį spaudimą dėl Google turimos didelės įtakos licencijuojamų OS rinkoje. Kiek tai susiję su naudotojų lojalumu jų OS, Apple kainų politikos poveikiu, visų pirma žemesnės klasės įrenginių naudotojams, ir su perėjimu prie kitos OS susijusias išlaidas, Komisija teisingai nusprendė, kad šios įvairios kliūtys, vertinamos kartu, leido santykinai vertinti Apple daromo konkurencinio spaudimo poveikį Google įtakai rinkoje.

2)      Dėl AOSP licencijos konkurencinio spaudimo

i)      Šalių argumentai

223    Google mano, kad AOSP licencija, pagal kurią galima kurti tobulus Android pakaitalus, trukdo jai konkuruoti. Taigi bet koks nedidelis Android kokybės pablogėjimas lemtų, kad OĮG imtų teikti pirmenybę laisvai prieinamoms Android versijoms, kurių kokybė nepablogėjusi. Komisija nepaiso pozicijos, kurios ji laikėsi 2010 m. sausio 21 d. Sprendime C(2010) 142 final, kuriuo koncentracija pripažinta suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu (byla COMP/M.5529, Oracle/Sun MicroSystems) (toliau – Sprendimas Sun Microsystems), kuriame ji konstatavo, kad konkurencinį spaudimą lėmė programinės įrangos atvirumas. Be to, Google rinkos dalių pastovumas nuo 2011 m., kurį lėmė jos pastangos išlaikyti Android kokybę, neturėjo įtakos OĮG reakcijai į nedidelį jos kokybės pablogėjimą. Google taip pat ginčija ginčijamame sprendime pateiktų nuorodų į jai priklausantį Android prekių ženklą, jos nuosavybės teise valdomas taikomųjų programų programavimo sąsajas (toliau – nuosavybės teise valdomos TPPS), jos vykdomą Android kontrolę atliekant suderinamumo bandymus arba tai, kad didžioji dauguma OĮG buvo su ja sudarę SNĮ ir MPPS, svarbą.

224    Komisija nesutinka su šiais argumentais. Visų pirma ji pažymi, kad Google kontroliuoja prieigą prie Android pirminio programos teksto (ginčijamo sprendimo 128–130 konstatuojamosios dalys). Komisija taip pat remiasi Google atsakingo darbuotojo vidaus pristatymu. Šiame pristatyme paaiškinta Google vykdoma politika, be kita ko, poreikis išlaikyti Android kontrolę vystant Play Store ir pačios Google programėles, dėl ko galiausiai būtų neįmanoma sukurti patikimos alternatyvios Android versijos. Be to, Sprendimas Sun Microsystems nieko negelbėtų, nes šioje byloje nagrinėjamu atveju OĮG, norintys naudoti Android prekių ženklą, turėti prieigą prie Play Store ir naudotis Google programėlėmis, turi sudaryti su ja sutartis.

225    BDZV sutinka su Komisija. Jos teigimu, Android būtų „pats uždariausias atvirosios programinės įrangos projektas“. BDZV nurodo, kad Google pati kuria Android pirminį programos tekstą, kontroliuoja AOSP licenciją ir Android prekių ženklą, kontroliuoja Android diegimą atlikdama suderinamumo bandymus, yra komerciškai suinteresuota išlaikyti Android kontrolę ir kad Android atvirumas yra abejotinas, atsižvelgiant į laipsnišką pirminio programos teksto ribojimą.

ii)    Bendrojo Teismo vertinimas

226    Reikia konstatuoti, kad Google pervertina konkurencinį spaudimą, atsiradusį dėl AOSP licencijos. Ginčijamo sprendimo 568 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priežasties, kad Google užimama rinkos dalis nuo 2011 m. nuolat didėjo ir pasidarė labai didelė, savaime nepakanka, kad būtų galima atmesti bet kokį konkurencinį spaudimą dėl AOSP licencijos. Tai, kad negalėjo atsirasti jokia nesuderinama Android atmaina, taip pat nereiškia, kad kuri nors įmonė iš pirminio programos teksto negalėjo sukurti patikimos Android alternatyvos. Vis dėlto, vertinant kartu su kitais motyvais, kuriais Komisija rėmėsi ginčijamo sprendimo 567–583 konstatuojamosiose dalyse, AOSP licencijos daromas spaudimas galėjo būti labai ribotas.

227    Pirma, reikia nepamiršti, kad patekimo į rinką kliūtys įmonei, norinčiai sukurti OS naudojant Android pirminį programos tekstą, buvo didelės, nepaisant to, kad Android buvo nemokama, ar net dėl šio paties nemokamo pobūdžio. Kaip ginčijamo sprendimo 569 konstatuojamojoje dalyje teisingai pažymėjo Komisija, ir šiuo klausimu Google to neginčijo, kiekviena įmonė, norinti sukurti alternatyvią OS pagal Android pirminį programos tekstą, patirtų didelių išlaidų ir dėl to iš pradžių greičiausiai būtų siūloma mokama alternatyvi versija. Ypač įtikinami pavyzdžiai yra Amazon OS arba Seznam mėginimas sukurti savo OS. Kitaip tariant, Google negali teigti, kad nedaug pablogėjus Android kokybei OĮG būtų galėję greitai pasinaudoti pirminiu programos tekstu, kad užkirstų kelią tokiam pablogėjimui.

228    Tai juo labiau pasakytina apie SNĮ, kurios neleido atsirasti Android alternatyvoms, kaip Komisija pažymėjo, be kita ko, ginčijamo sprendimo 572, 575 ir 576 konstatuojamosiose dalyse. Daugeliui OĮG tokios sutartys buvo privalomos ir pagal jas jie negalėjo prekiauti mobiliojo ryšio įrenginiais, veikiančiais su Google nepatvirtintomis Android versijomis. Jei SNĮ pasirašę OĮG (iš tikrųjų jų buvo apie 100, įskaitant 30 didžiausių OĮG (žr. šio sprendimo 849 punktą) būtų perėję prie alternatyvios, Google nepatvirtintos versijos, tai būtų reiškę visišką santykių nutraukimą su Google.

229    Antra, net jei OĮG būtų pavykę sukurti alternatyvią Android versiją pasinaudojant pirminiu programos tekstu, tokia versija iš pradžių galėjo nebūti patikima konkurentė. Norėdama sukurti tokią versiją, įmonė turėtų galėti pasiūlyti keletą programėlių ir suteikti prieigą prie pakankamai funkcionalių taikomųjų programų programavimo sąsajų, kaip Komisija nurodė ginčijamo sprendimo 576 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Google neginčija ginčijamo sprendimo 576 ir 577 konstatuojamosiose dalyse pateiktų Komisijos teiginių, kad Google priklausančios programėlės ir jos nuosavybės teise valdomos TPPS, visų pirma dėl jos įtakos bendrosios paieškos paslaugų rinkoje, buvo komerciškai svarbios gamintojams. Taigi šių taikomųjų programų ir atitinkamų taikomųjų programų sąsajų kopijoms reikėjo laiko ir didelių investicijų. Kitaip tariant, patikimos alternatyvios versijos atsiradimas buvo labai abejotinas.

230    Google šiuo klausimu teigia, kad kuriant alternatyvią Android versiją galėjo būti pasinaudota jos nuosavybės teise valdomomis TPPS. Vis dėlto, darant prielaidą, kad tokia galimybė pasitvirtintų, Google neprieštarauja ginčijamo sprendimo 576 konstatuojamojoje dalyje pateiktam vertinimui, pagal kurį prieiga prie jos nuosavybės teise valdomų TPPS priklausė nuo SNĮ sudarymo ir tai leido Google prižiūrėti alternatyvias Android versijas.

231    Trečia, Sprendimas Sun Microsystems neleidžia suabejoti pirmiau pateikta analize. Iš tiesų, kaip teigia Komisija, tos bylos ir šios bylos aplinkybės skiriasi. Žinoma, minėto sprendimo 749 konstatuojamojoje dalyje Komisija, nagrinėdama susijungusio subjekto įtaką rinkoje, atsižvelgė į konkurencinį spaudimą, kylantį dėl programinės įrangos, sukurtos pasinaudojant Sun Microsystems, Inc. programinės įrangos pirminį programos tekstą. Be to, ginčijamo sprendimo 252 konstatuojamojoje dalyje, kuria remiasi Google, Komisija pripažino, kad atvirosios programinės įrangos savininkas yra suvaržytas nepriklausomų kūrėjų, kurie galėjo siūlyti šios programinės įrangos naujinius ar pataisas. Vis dėlto šioje byloje atviras Android pobūdis nepalyginamas su Sprendime Sun Microsystems nagrinėtos programinės įrangos atviru pobūdžiu. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 128 konstatuojamosios dalies, esama atvira Android versija nebūtinai yra naujausia Google siūloma Android versija. Be to, praktiškai sudėtinga siūlyti Android naujinius pagal pirminį programos tekstą, nebent labiau susiejus ją su Google, siekiant, be kita ko, gauti prieigą prie Google programėlių ir jos nuosavybės teise valdomų TPPS. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad atviras Android pobūdis šiuo atveju nėra konkurencinis suvaržymas, panašus į tą, kuris buvo apibūdintas Sprendime Sun Microsystems.

232    Galiausiai nereikia papildomai nagrinėti dublike pateikto Google argumento, kad Komisija prieštarauja pati sau, nes, viena vertus, teigia, kad „Android versijai reikia prieigos prie Android prekių ženklų ir programėlių Play Store bei Google Search, kad galėtų tapti realia grėsme“, nors, kita vertus, dėl piktnaudžiavimo pasaulinėje Android programėlių parduotuvių rinkoje (išskyrus Kiniją) ir nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, nustatant Play Store ir Google Search licencijų išdavimo sąlygą – prisiimti neskaidymo įsipareigojimus (toliau – antrasis piktnaudžiavimo atvejis), buvo manoma, kad „nesuderinamos atmainos“, kurios neturi tokios prieigos, „kelia realią konkurencinę grėsmę“ (žr. ginčijamo sprendimo 1036 konstatuojamosios dalies 1 punktą). Kaip paaiškino Komisija, siekiant įvertinti konkurencinį spaudimą, kurį galėjo daryti AOSP licencija, reikia atsižvelgti į tai, kad OĮG, norėdami parduoti savo įrenginius, kurie veikia su suderinamomis atmainomis, ir taikyti Google nuosavybės teise valdomas TPPS, turi sudaryti SNĮ ir MPPS. Taigi dėl to, kad šiems OĮG yra privalomos SNĮ, kurios paprastai sudaromos penkeriems metams (žr. ginčijamo sprendimo 168, 169 ir 1078 konstatuojamąsias dalis), jie negali laisvai remtis Android priminiu programos tekstu kurdami atmainas. Taigi jie neturėtų galimybės greitai ir bet kada išleisti su tokia atmaina veikiančio įrenginio.

233    Taigi Komisija padarė teisingą išvadą, kad AOSP licencijos atvirumas nebuvo pakankamas konkurencinis suvaržymas, kuris atsvertų Google užimamą dominuojančią padėtį licencijuojamų OS rinkoje.

234    Todėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

3.      Dėl antrosios dalies, susijusios su Android programėlių parduotuvių dominavimu

235    Be licencijuojamų OS rinkos, Komisija taip pat nagrinėjo Android programėlių parduotuvių rinką. Apibrėždama šią rinką, Komisija ginčijamo sprendimo 268–322 konstatuojamosiose dalyse įtraukė visas programėlių parduotuves, skirtas Google Android įrenginiams, ir programėlių parduotuves, skirtas kitiems Android įrenginiams. Vis dėlto Komisija padarė išvadą, kad, pirma, grupė programėlių, įskaitant programėles, kurias galima atsisiųsti tiesiogiai iš interneto, nepriklauso tai pačiai rinkai kaip ir programėlių parduotuvė. Antra, Komisija neįtraukė kitų licencijuojamų OS programėlių parduotuvių ir nelicencijuojamų OS programėlių parduotuvių.

236    Tada Komisija nusprendė, kad Android programėlių parduotuvių rinkoje Google užėmė dominuojančią padėtį su Play Store. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 590–673 konstatuojamųjų dalių, Komisija rėmėsi Google užimamomis rinkos dalimis, atsisiunčiamų programėlių skaičiumi ir populiarumu bei naujinių prieinamumu, reikalavimu naudoti Play Store, kad būtų galima naudotis Google Play paslaugomis, patekimo į rinką kliūtimis, OĮG derybinės pirkėjo galios nebuvimu ir nepakankamu nelicencijuojamų mobiliųjų OS programėlių parduotuvių konkurenciniu spaudimu.

237    Ieškinio pirmojo pagrindo antroje dalyje Google sutelkia dėmesį į ginčijamo sprendimo 9.4.7 skirsnyje Komisijos atliktą nelicencijuojamų mobiliųjų OS programėlių parduotuvių konkurencinio spaudimo intensyvumo analizę.

a)      Šalių argumentai

238    Pirmiausia Google nurodo, kad Android ir Play Store buvo priklausomos viena nuo kitos. Jos turėjo būti lygiagrečiai konkurencingos: vienos iš jų dominavimo negalima atsieti nuo kitos dominavimo. Komisija tai pripažino ginčijamo sprendimo 299, 305 ir 594 konstatuojamosiose dalyse. HMD, ADA ir CCIA patvirtina tokį aiškinimą ir nurodo, kad, dėl neatsižvelgimo į Android ir Apple „sistemų“ konkurenciją ir konkurencijos neįvertinimo apskritai, ginčijamu sprendimu nutolstama nuo faktinių aplinkybių turinio.

239    Be to, atskyrusi Play Store nuo Android, Komisija neatsižvelgė į Apple konkurenciją. Vis dėlto Apple yra Play Store vystymo priežastis, siekiant išlaikyti aukštą Play Store kokybės lygį. 2018 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Servier ir kt. / Komisija (T‑691/14, EU:T:2018:922) patvirtina, kad tokia inovacijų schema reiškia konkurencijos buvimą. Jei, kaip teigia Komisija, Google būtų užėmusi dominuojančią padėtį, ji būtų susilaikiusi nuo inovacijų diegimo ir būtų galima stebėti Play Store kokybės blogėjimą. Panašiai, ginčijamo sprendimo 660 konstatuojamojoje dalyje esantis teiginys, kad Play Store vystymą galima paaiškinti ne inovacijų reiškiniu, o technologinių tendencijų įgyvendinimu arba vienos iš jų suderinimu su kitos savybėmis, yra neįrodytas ir klaidingas. Jei šis teiginys būtų pagrįstas, tokia išvada patvirtintų, kad Google ir Apple konkuruoja.

240    Galiausiai, priešingai nei nurodyta ginčijamo sprendimo 290 ir 668 konstatuojamosiose dalyse, Google, kaip ir ADA, pabrėžia, kad ji negali pelningai didinti programėlių kūrėjams taikomų mokesčių. Lygiai taip pat Google negali pabloginti Android kokybės ir gauti naudos iš šiems programėlių kūrėjams taikomų mokesčių padidinimo, nepadidindama Apple konkurencijos. Tai įrodytų Google įtariamo dominavimo laikotarpiu 15 % sumažinti programėlių kūrėjams taikomi mokesčiai, siekiant prisiderinti prie Apple pritaikyto sumažinimo.

241    Komisija ir jos reikalavimams palaikyti įstojusios į bylą šalys ginčija Google pateiktų argumentų pagrįstumą. Pirma, Google argumentai klaidingi, nes jais, be kita ko, nepaisoma to, kad naudotojai negali naudoti programėlių parduotuvių kitoms OS, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 299 konstatuojamosios dalies 2 punkto, ir kad Play Store dominuoja Android programėlių parduotuvių rinkoje.

242    Antra, nėra jokių įrodymų, kad Play Store plėtrą paskatino Apple App Store pokyčiai. Bet kuriuo atveju kiti ginčijamame sprendime nurodyti įrodymai patvirtina Play Store dominuojančią padėtį Android programėlių parduotuvių rinkoje. Be to, ginčijamame sprendime nurodyti įrodymai, kuriais siekiama paaiškinti, kaip Google galėtų be jokių pasekmių padidinti kainas programėlių kūrėjams, lieka galioti. Atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad, vertinant išmaniųjų mobiliųjų įrenginių pasaulinius pardavimus, Google Android įrenginių dalis nuo 48 % 2011 m. padidėjo iki 81 % 2016 m., programėlių kūrėjai nenorėtų atsisakyti prieigos prie tokios didelės ir augančios naudotojų bazės. Padidinus kainas, programėlių kūrėjai nenustotų platinti programėlių per Play Store.

b)      Bendrojo Teismo vertinimas

243    Pirma, reikėtų pažymėti, kad Google ginčija tik keletą ginčijamo sprendimo motyvų. Prieštaravimai nesusiję su visomis aplinkybėmis, kuriomis remdamasi Komisija nusprendė, kad Google per Play Store užėmė dominuojančią padėtį Android programėlių parduotuvių rinkoje. Google susitelkia tik į tai, kad Komisija neatsižvelgė į Apple daromą konkurencinį spaudimą.

244    Šiomis aplinkybėmis Google nurodo ginčijamo sprendimo 299 ir paskesnes konstatuojamąsias dalis, susijusias su rinkos apibrėžimu ir bet kokios Android ir Play Store tarpusavio sistemos atmetimu. Google teigimu, Komisija padarė vertinimo klaidą, atmetusi tokios sistemos, kuri konkuruotų su Apple sistema, t. y. iOS ir App Store sistema, buvimo faktą.

245    Vis dėlto reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 299 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija numatė esant sistemą tarp Android ir Play Store ne tam, kad atmestų Apple keliamos konkurencijos prielaidą, bet siekdama parodyti, kad kitoms licencijuojamoms OS skirtų programėlių ir Android skirtų programėlių parduotuvių konkurencija turi ribotą reikšmę. Kitaip tariant, ginčijamo sprendimo 299 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija formaliai nenagrinėjo Android sistemos ir Apple sistemos tarpusavio konkurencijos buvimo klausimo.

246    Antra, nagrinėjant App Store daromą konkurencinį spaudimą, klausimas dėl Android ir Play Store sistemos buvimo iškyla skirtingais aspektais. Skirtingai nei Android, iOS turėjo tik vieną programėlių parduotuvę ir vien dėl šios priežasties negalėjo būti nuo jos atskirta. Šiuo požiūriu Play Store ir App Store konkuravo per sistemą, kuriai atitinkamai priklausė Android ir iOS.

247    Turint omenyje Apple sistemą ir siekiant įvertinti App Store konkurencinį spaudimą, Play Store taip pat negalima atskirti nuo Android, juo labiau kad Google suteikia prieigą prie Play Store tik jei sudaroma SNĮ, todėl Play Store gali būti susieta tik su tomis Android versijomis, kurios atitinka Google suderinamumo testą.

248    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad App Store konkurencinio spaudimo Play Store parduotuvei vertinimas naudotojų ir programėlių kūrėjų lygmeniu reiškia atsižvelgimą į iOS konkurencinį spaudimą Android, kurį Google, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą per teismo posėdį, aiškiai pripažino.

249    App Store daromas konkurencinis spaudimas Play Store iš esmės priklausė nuo iOS daromo konkurencinio spaudimo Android. Be to, kad OS yra būtina mobiliojo įrenginio veikimo sąlyga, tinkamas esamų programėlių veikimas ir įvairovė taip pat priklauso nuo jos kokybės.

250    Šią situaciją, dėl kurios reikia įvertinti sistemų tarpusavio konkurenciją, patvirtina ginčijamo sprendimo aiškinimas. Komisija ginčijamo sprendimo 656 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad App Store nedarė pakankamo konkurencinio spaudimo Play Store, nurodydama, be kita ko, 9.3.4 skirsnį, kurio pabaigoje Komisija nusprendė, kad, naudotojų požiūriu, iOS nedarė pakankamo konkurencinio spaudimo Android.

251    Be to, kiek tai susiję su programėlių kūrėjais, Komisija ginčijamo sprendimo 552–555 ir 668–670 konstatuojamosiose dalyse rėmėsi iš esmės tais pačiais motyvais, kai atitinkamai nusprendė, kad iOS darė nepakankamą konkurencinį spaudimą Android, o App Store darė tokio pat intensyvumo spaudimą Play Store. Šie besidubliuojantys motyvai dar akivaizdesni ginčijamo sprendimo 553 ir 668 konstatuojamosiose dalyse, kuriose abiejose daroma nuoroda į 290 konstatuojamąją dalį dėl App Store nepriklausymo tai pačiai rinkai kaip Play Store.

252    Taigi ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies pagrįstumas priklauso nuo pirmos jo dalies, kurioje Google prieštarauja Komisijai, kad ši neatsižvelgė į iOS daromą konkurencinį spaudimą Android naudotojų ir programėlių kūrėjų lygmeniu, pagrįstumo. Logiškai neįmanoma, kad App Store daromo konkurencinio spaudimo Play Store intensyvumas skirtųsi nuo iOS konkurencinio spaudimo Android. Abiem atvejais duomenys, į kuriuos atsižvelgiama vertinant konkurencinio spaudimo intensyvumą, yra tie patys.

253    Kadangi grindžiant ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį Google pateikti argumentai buvo atmesti kaip nepagrįsti, taip patvirtinant ginčijamo sprendimo motyvus, susijusius su tuo, kad Apple iOS nedarė pakankamo konkurencinio spaudimo Android, Google argumentų, pateiktų grindžiant pirmojo pagrindo antrą dalį, negalima pripažinti pagrįstais.

254    Todėl pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

4.      Dėl trečios dalies, susijusios su dominavimo konstatavimo naudotojams teikiamų paieškos paslaugų srityje ir piktnaudžiavimo teorijos, susijusios su OĮG licencijuojamomis paieškos programėlėmis, tarpusavio nesuderinamumu

a)      Šalių argumentai

255    Grįsdama šią ieškinio pagrindo dalį, Google teigia, kad jos dominuojančios padėties bendrosios paieškos paslaugų rinkose vertinimas neatitinka ginčijamame sprendime taikytos piktnaudžiavimo teorijos. Komisija ginčijamo sprendimo 674 konstatuojamojoje dalyje pabrėžia, kad Google dominuoja naudotojams teikiamų bendrosios paieškos paslaugų srityje, tačiau ginčijamo sprendimo 877 ir 1016 konstatuojamosiose dalyse ginčyti veiksmai susiję tik su bendrosios paieškos programėlių licencijavimu OĮG, o ne naudotojams.

256    Ginčijamame sprendime neįrodyta, kad Google dominuoja bendrosios paieškos programėlių licencijavimo OĮG „rinkoje“, nes praktiškai taip nėra. OĮG nebūtina įdiegti Google Search į savo įrenginius, nes ši paieškos paslauga yra laisvai ir lengvai prieinama internete. Be to, naudotojas, įsigijęs įrenginį be Google Search programėlės, galėtų lengvai ją pasiekti. OĮG taip pat galėtų sukurti ir įdiegti piktogramą, kuri naršyklėje nukreiptų į Google pradžios tinklalapį. Nenustačius dominuojančios padėties paieškos programėlių licencijavimo OĮG srityje, reikalavimo, kad OĮG sutiktų su neskaidymo įsipareigojimais ir pagal MPPS iš anksto įdiegtų Chrome, kad gautų programėlės Google Search licenciją, negalima laikyti piktnaudžiavimu. Tas pats pasakytina ir apie Google dalijimąsi pajamomis iš reklamos mainais už tai, kad atitinkami OĮG ir MRTO iš anksto įdiegtų išimtinai Google Search.

257    Komisija apskritai teigia, kad išvados dėl Google dominavimo bendrosios paieškos paslaugų rinkose atitinka nustatytus piktnaudžiavimo atvejus. Bet kuriuo atveju negalima teigti, kad dėl to, jog bendrą paiešką atlieka naudotojai, negali būti jokio piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į Google užimamą dominuojančią padėtį bendrosios paieškos paslaugų rinkose dėl jos elgesio OĮG atžvilgiu. Komisija remiasi ne piktnaudžiavimo forma, o faktinių aplinkybių panašumu, nes Google veikė OĮG lygmeniu, bet šie veiksmai buvo susiję su vartotojų naudojamu produktu.

b)      Bendrojo Teismo vertinimas

258    Prieštaravimui, susijusiam su prieštara tarp ginčijamo sprendimo 877 ir 1016 konstatuojamosiose dalyse Komisijos nurodytų piktnaudžiavimo atvejų ir Google dominuojančios padėties nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, negalima pritarti.

259    Pirma, reikėtų pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 877 ir 1016 konstatuojamosiose dalyse Komisijos nustatyti piktnaudžiavimo atvejai buvo konstatuoti atsižvelgiant į Google užimamą dominuojančią padėtį tiek nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, tiek Android programėlių parduotuvių rinkoje. Taigi, net jei šie piktnaudžiavimo atvejai buvo klaidingai grindžiami Google dominuojančia padėtimi nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, reikia pažymėti, kad jie taip pat buvo grindžiami Google dominuojančia padėtimi Android programėlių parduotuvių rinkoje, ir ji nebuvo paneigta Google argumentais, kuriuos ji pateikė ieškinio pirmojo pagrindo antroje dalyje.

260    Antra, bet kuriuo atveju, neatsižvelgiant į tai, kad Komisijos ginčijamo sprendimo 877 ir 1016 konstatuojamosiose dalyse nustatyti piktnaudžiavimo atvejai taip pat buvo nulemti Google dominuojančios padėties Android programėlių parduotuvių rinkoje, taip pat reikia pažymėti, kad nagrinėjami veiksmai buvo glaudžiai susiję su Google dominuojančia padėtimi nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose. Kadangi Google Search yra produktas, kurį tikėjosi turėti Google Android įrenginių naudotojai, Google naudojosi savo įtaka nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, kad tiektų šią programėlę MPPS pasirašiusioms šalims.

261    Taigi, priešingai nei teigia Google, ginčijamo sprendimo 877 ir 1016 konstatuojamosiose dalyse Komisijos nurodyti piktnaudžiavimo atvejai, kurie neabejotinai pasireiškė Google ir MPPS pasirašiusių šalių santykiuose, iš tikrųjų buvo nukreipti į bendrosios paieškos paslaugų naudotojus ir nacionalines bendrosios paieškos paslaugų rinkas, kuriose Google užėmė dominuojančią padėtį. Tai, kad aptariami veiksmai buvo susiję su Google Search suteikimu MPPS pasirašiusioms šalims, neleidžia abejoti šia išvada. Google Search buvo svarbus atspirties taškas norint gauti Google bendrosios paieškos paslaugas, o MPPS pasirašiusios šalys šiomis aplinkybėmis veikė kaip tarpininkės tarp Google ir jos naudotojų.

262    Kitaip tariant, Google dominuojanti padėtis nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose buvo ir atspirties taškas, ir tikslas ginčijamo sprendimo 877 ir 1016 konstatuojamosiose dalyse nagrinėtų veiksmų (visų pirma žr. ginčijamo sprendimo 1341 konstatuojamąją dalį), kuriais, Komisijos teigimu, iš tikrųjų buvo siekiama išlaikyti ir padidinti Google įtaką nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose ir užkirsti kelią bet kokių konkurentų atsiradimui šioje rinkoje.

263    Vadinasi, negalima konstatuoti jokios prieštaros tarp ginčijamo sprendimo 877 ir 1016 konstatuojamosiose dalyse Komisijos nurodytų piktnaudžiavimo atvejų ir Google dominuojančios padėties nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose.

264    Nurodomas nesuderinamumas tarp ginčijamo sprendimo 1192 konstatuojamojoje dalyje nurodyto piktnaudžiavimo, susijusio su portfeliu grindžiamomis SPP, ir Google dominuojančios padėties nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, turi būti aiškinamas taip pat.

265    Ginčijamo sprendimo 877 ir 1016 konstatuojamosiose dalyse nurodytus piktnaudžiavimo atvejus Komisija laiko produktų ar įpareigojimų susiejimu, o ginčijamo sprendimo 1192 konstatuojamojoje dalyje nurodytas piktnaudžiavimo atvejis, pasitelkiant portfeliu grindžiamas SPP, apėmė dalijimąsi pajamomis iš reklamos, kurias Google gavo dėl savo veiklos nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose. Taigi portfeliu grindžiamos SPP neabejotinai priklausė nuo Google įtakos šiose rinkose. Be to, nors portfeliu grindžiamos SPP buvo susijusios su Google santykiais su šias sutartis pasirašiusiomis šalimis, kurios dėl to nebegalėjo iš anksto įdiegti su Google Search konkuruojančių programėlių, reikėtų dar kartą pažymėti, kad prisiimdamos tokį įsipareigojimą šios SPP pasirašiusios šalys leido Google sustiprinti savo padėtį nacionalinėse naudotojams skirtų bendrosios paieškos paslaugų rinkose.

266    Taigi negalima konstatuoti jokios prieštaros tarp ginčijamo sprendimo 1192 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nustatyto piktnaudžiavimo ir Google dominuojančios padėties nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose.

267    Vadinasi, ieškinio pirmojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą, o kartu ir visą pirmąjį ieškinio pagrindą.

5.      Dėl santykinės ekosistemų konkurencijos svarbos šioje byloje

268    Iš to, kas išdėstyta, aišku, kad visas pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas. Konkrečiai kalbant apie pirmąją ir antrąją šio pagrindo dalis, atrodo, jog Komisija teisingai nusprendė, kad Apple daromas netiesioginis konkurencinis spaudimas Google išliko nepakankamas.

269    Be to, reikėtų pažymėti, kad nors grįsdama ieškinio pirmojo pagrindo pirmą ir antrą dalis Google atskirai ginčija licencijuojamų OS ir Android programėlių parduotuvių rinkų apibrėžimą ir savo paskesnę padėtį šiose rinkose, jos argumentai taip pat susiję su būtinybe atsižvelgti į realią konkurenciją tarp ekosistemų.

270    Ginčijamame sprendime Komisija pripažino, kad ir iOS, ir Apple App Store galėjo daryti tam tikrą spaudimą Google (ginčijamo sprendimo 242, 243 ir 322 konstatuojamosios dalys). Taigi Google „ekosistema“, kuriai būdingas Android OS ir Play Store santykis, būtų konkuravusi su Apple „ekosistema“, kuriai buvo būdingas santykis tarp iOS ir App Store.

271    Šiomis aplinkybėmis, kaip teigia Google, Apple keliami suvaržymai per nelicencijuojamas iOS ir App Store nebūtų leidę jai elgtis gana nepriklausomai nuo šio konkurento, visų pirma kiek tai susiję su dominuojančių padėčių, kurias Komisija jai priskyrė pasaulinėse (išskyrus Kiniją) licencijuojamų OS ir Android programėlių parduotuvių rinkose, nustatymu.

272    Šiuo klausimu svarbu atsižvelgti į tai, kad Apple a priori negali daryti įtakos Google dominuojančiai padėčiai nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose. Kaip visų pirma matyti iš ginčijamo sprendimo 118–199 ir 515 konstatuojamųjų dalių, pažeidimo laikotarpiu Apple dalyvavo sutartyse dėl pajamų pasidalijimo, pagal kurias Google Search paieškos sistema turėjo būti nustatyta kaip numatytoji Apple mobiliojo interneto naršyklėje Safari. Dėl šios sutarties Apple neturėjo paskatų veikti šiose rinkose ir konkuruoti su Google Search, nes Apple gaudavo didelių pajamų iš to, kad iOS įrenginių naudotojai naudojo šią paieškos sistemą.

273    Nors tiesa, kad ši sutartis nebuvo procedūros dalykas, į ją, kaip tai padarė Komisija, galėjo būti atsižvelgta ginčijamame sprendime kaip į faktinę aplinkybę, leidžiančią geriau įvertinti Google ekonominę galią ir jos galimybes elgtis gana nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų.

C.      Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo pirmaisiais piktnaudžiavimo atvejais, susijusiais su klaidingu MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų piktnaudžiaujamojo pobūdžio vertinimu

274    Antrajame ieškinio pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, Google teigia, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos, pagal kurias, norint gauti Play Store, reikia iš anksto įdiegti Google Search programėlę, o norint gauti Play Store ir programėlę Google Search, reikia iš anksto įsidiegti Chrome naršyklę (toliau – pirmieji piktnaudžiavimo atvejai), yra piktnaudžiaujamo pobūdžio.

1.      Aplinkybės

275    Pirmiausia, siekiant atsakyti į šalių argumentus, reikia nurodyti, pirma, sąlygas, reikalingas padaryti išvadą, kad nagrinėjami veiksmai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, antra, įvairias ginčijamame sprendime Komisijos išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias išstūmimo iš rinkos poveikį, kurį sukėlė šie veiksmai, ir, trečia, šių veiksmų tarpusavio ryšį.

a)      Piktnaudžiavimo, išstūmimo iš rinkos poveikio ir susietų pardavimų sąvokos, ypač atsižvelgiant į 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289)

276    Tai, kad įmonė užima dominuojančią padėtį ir konkuruoja pranašumais, savaime nėra neteisėta. Tik tam tikromis aplinkybėmis, kai, pavyzdžiui, jos elgesys turi išstūmimo iš rinkos poveikį, kuris nepriskiriamas tokiai konkurencijai, šis elgesys yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.

277    SESV 102 straipsniu visiškai nesiekiama kliudyti įmonei užimti dominuojančią padėtį rinkoje dėl savo nuopelnų. Šia nuostata taip pat nesiekiama užtikrinti, kad mažiau produktyvūs nei dominuojančią padėtį užimanti įmonė konkurentai liktų rinkoje (žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 133 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

278    Taigi bet kokiu konkurento išstūmimu nebūtinai daroma žala konkurencijai. Iš esmės konkurencija pagal nuopelnus gali lemti išnykimą iš rinkos ar susilpninti konkurentus, kurie mažiau produktyvūs, todėl ne tokie patrauklūs vartotojams, be kita ko, kainų, pasirinkimo, kokybės ar naujovių atžvilgiu (žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 134 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

279    Dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi ypatingą pareigą savo elgesiu nepažeisti veiksmingos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 135 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

280    Būtent todėl pagal SESV 102 straipsnį draudžiama, be kita ko, dominuojančią padėtį užimančiai įmonei imtis veiksmų, kurie turi jos konkurentų, laikomų tokiais pat produktyviais kaip ir ji, išstūmimo iš rinkos poveikį, ir taip sustiprinti savo dominuojančią padėtį pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo konkurencijos remiantis nuopelnais priemonių. Atsižvelgiant į tai, ne kiekviena konkurencija kainomis gali būti laikoma teisėta (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 136 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

281    Išstūmimo iš rinkos poveikis apibūdina situacijas, kai veiksminga esamų ar potencialių konkurentų galimybė patekti į rinkas ar jų sudedamąsias dalis ribojama arba panaikinama dėl dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesio, ir taip ši įmonė savo naudai ir vartotojų nenaudai gali daryti neigiamą įtaką įvairiems konkurencijos kriterijams, pavyzdžiui, kainoms, gamybai, inovacijoms, prekių ar paslaugų įvairovei ar kokybei.

282    Aplinkybė, kad dominuojančią padėtį užimančios įmonės piktnaudžiavimas sukelia išstūmimo iš rinkos poveikį kitose rinkose nei ta, kurioje ji dominuoja, netrukdo taikyti SESV 102 straipsnio (šiuo klausimu žr. 1996 m. lapkričio 14 d. Sprendimo Tetra Pak / Komisija, C‑333/94 P, EU:C:1996:436, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

283    Šioje byloje nagrinėjami veiksmai, susiję su pirmaisiais piktnaudžiavimo atvejais, yra susieti pardavimai. Tai yra įprasta verslo praktika, kuria paprastai siekiama klientams ekonomiškiau pasiūlyti geresnes prekes ar pasiūlymus. Susietasis pardavimas – tai dominuojančios įmonės konkretaus produkto (siejantysis produktas) pardavimo susiejimas su kito produkto (susietasis produktas) įsigijimu. Jis gali turėti išstūmimo iš rinkos poveikį susietojoje rinkoje, siejančiojoje rinkoje arba abiejose rinkose kartu. Įmonė, kuri dominuoja vienoje ar keliose produktų rinkose (siejančiojo produkto rinka), dėl tokios praktikos gali pakenkti vartotojams, nes ji išstumia iš rinkos kitus produktus, kurie yra susiejimo dalis (susietojo produkto rinka) ir netiesiogiai – iš siejančiosios rinkos.

284    Šiuo klausimu, siekiant įvertinti tokių veiksmų piktnaudžiaujamą pobūdį, jau buvo nuspręsta, kad Komisija galėjo remtis šiomis aplinkybėmis (2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 869 punktas):

–        pirma, siejantysis ir susietasis produktai yra du atskiri produktai;

–        antra, atitinkama įmonė užima dominuojančią padėtį siejančiojo produkto rinkoje;

–        trečia, ši įmonė nesuteikia vartotojams pasirinkimo įsigyti siejantįjį produktą be susietojo produkto;

–        ketvirta, tokia praktika riboja konkurenciją;

–        penkta, ši praktika nėra objektyviai pateisinama.

285    Konkrečiai kalbant apie šio sprendimo 284 punkte nurodytą ketvirtąją sąlygą, susijusią su konkurencijos ribojimu, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289) 867 punkte priminė ankstesnę jurisprudenciją, pagal kurią „iš esmės elgesys bus laikomas piktnaudžiavimu tik jeigu jis gali riboti konkurenciją“.

286    Vis dėlto 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289) 868 punkte Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad toje byloje ginčijamame sprendime „Komisija manė, jog dėl ypatingų <…> bylos aplinkybių ji negali apsiriboti konstatavimu, jog susietas tam tikro ir dominuojančio produkto pardavimas per se turi eliminuojantį poveikį rinkoje, kaip tai paprastai daroma bylose dėl piktnaudžiavimo susietu pardavimu“ ir kad tokiomis aplinkybėmis „Komisija išnagrinėjo konkretų nagrinėjamo susieto pardavimo jau turimą poveikį rinkai bei kaip ši rinka veikiausiai plėtosis ateityje“ (šiuo klausimu taip pat žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 1035 punktą).

287    Siekdamas paaiškinti, kodėl Komisija išnagrinėjo konkretų susieto pardavimo poveikį atitinkamai rinkai, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija toje byloje ginčijamame sprendime laikėsi tokios pozicijos, kaip nurodyta toliau (2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 977 punktas):

„<…> yra aplinkybių, kurios pateisina (Windows Media Player) leistuvės šios praktikos poveikio konkurencijai nuodugnesnį nagrinėjimą susieto pardavimo atžvilgiu. Nors klasikinio susieto pardavimo atvejais Komisija ir Bendrijos teismai manė, kad atskiro ir dominuojančio produktų pardavimas kartu yra šios praktikos daromo pardavėjų konkurentų pašalinimo poveikio įrodymas, (reikia pažymėti), kad šiuo atveju vartotojai kartais nemokamai gali (ir tai jie jau daro) pasinaudoti konkuruojančiomis (su Windows Media Player) medijos leistuvėmis internete. Taigi yra tinkamų priežasčių, neatlikus papildomos analizės, nedaryti prielaidos, kad susietas Windows Media Player leistuvės pardavimas – tai veiksmai, kurie pagal savo prigimtį gali apriboti konkurenciją.“

288    Taigi 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 869 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamą susietą pardavimą reikia vertinti atsižvelgiant į toje byloje ginčytame sprendime išdėstytas sąlygas (nurodytas to sprendimo 842 ir 843 punktuose), tarp jų – sąlygą, susijusią su tuo, kad nagrinėjamais veiksmais „[buvo] ribojama konkurencija“.

289    Šioje byloje nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Komisija remiasi 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimu Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289) tam, kad nustatytų pirmuosius piktnaudžiavimo atvejus apibūdinančias sąlygas (ginčijamo sprendimo 741 ir 742 konstatuojamosios dalys).

290    Konkrečiai dėl šio sprendimo 284 punkte nurodytos ketvirtosios sąlygos Komisija, ginčijamame sprendime nurodžiusi, kad pagal jurisprudenciją, suformuotą iki 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289), „klasikiniais susieto pardavimo atvejais“ nebuvo reikalaujama įrodyti antikonkurencinio poveikio, iš esmės nurodė, kad ketvirtoji susieto pardavimo konstatavimo sąlyga iš esmės įvykdoma, kai nagrinėjami veiksmai „gali riboti konkurenciją“ (žr. ginčijamo sprendimo 749 konstatuojamąją dalį ir 813 išnašą, kurioje daroma nuoroda į 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289, 867 punktas).

291    Šiuo klausimu, kaip bus nagrinėjama toliau, šioje byloje akivaizdu, kad prisidengdama kriterijaus, suformuluoto kaip „gebėjimas riboti konkurenciją“ remiantis 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289) 867 punktu, taikymu Komisija ginčijamame sprendime taip pat pasirūpino konkrečiai nurodyti įvairias aplinkybes, kurios, jos nuomone, leidžia nustatyti nurodomo išstūmimo iš rinkos poveikio realumą, kaip nurodyta minėto sprendimo 868 punkte.

292    Kaip šioje byloje teigia Google, naudotojams lengva įsigyti bendrosios paieškos ar naršyklių programėlių, konkuruojančių su programėlėmis, kurios yra susieto pardavimo objektas. Šią aplinkybę pripažįsta visos aptariamos šalys, nes diskusija susijusi ne su naudotojų galimybe lengvai parsisiųsti tokias programėles, o su paskatomis tai padaryti, kurios gali būti jiems taikomos (žr. ginčijamo sprendimo 917 konstatuojamąją dalį).

293    Šiomis aplinkybėmis, kaip paaiškino Bendrasis Teismas ir kaip šalys patvirtino per teismo posėdį, iš ginčijamo sprendimo iš tiesų matyti, kad Komisija stengėsi konkurencijos apribojimą apibūdinti ne tik kaip „potencialų“ ar „galimą“, bet ir kaip „realų“ ar „konkretų“, atsižvelgiant į kai kuriuos jo aspektus. Komisijos teigimu, nuo 2011 m. arba 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. liepos mėn. dėl nagrinėjamų veiksmų buvo daromas sprendime nurodytas išstūmimo iš rinkos poveikis, kuris buvo žalingas konkuravimui nuopelnais.

294    Pavyzdžiui, Komisija daro išvadą, kad dėl tokių veiksmų, be kita ko, konkuruojančių paieškos paslaugų teikėjams „buvo sunkiau“ gauti paieškos užklausų, pajamų ir informacijos, būtinos tam, kad galėtų pagerinti savo paslaugas (ginčijamo sprendimo 859 konstatuojamoji dalis), kad tie veiksmai „didino patekimo į rinką kliūtis“, apsaugant Google nuo kitų paieškos paslaugų konkurencijos (ginčijamo sprendimo 861 konstatuojamoji dalis) ir kad „mažino paskatas“ diegti inovacijas, kurias norėjo siūlyti specializuotas paieškos paslaugas konkrečia kalba ar konkrečiai naudotojų grupei parduodantys konkurentai (žr. ginčijamo sprendimo 862 ir 1213 konstatuojamąsias dalis, pastarojoje nurodoma Seznam, DuckDuckGO, Qwant ir Kikin’s „touch to search“).

295    Taigi šioje byloje nagrinėjamu atveju Komisija, kaip ir sprendime, dėl kurio buvo priimtas 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289) (žr. šio sprendimo 286 punktą), pagrįstai konstatavo, kad prieš darant išvadą, jog nagrinėjami susieti pardavimai buvo žalingi konkurencijai, reikėjo atidžiai išnagrinėti faktinį poveikį arba atlikti papildomą analizę (pagal anksčiau šiuo klausimu vartotą terminologiją). Tokio nagrinėjimo privalumas tas, kad, viena vertus, sumažėja rizika, jog bus baudžiama už elgesį, kuris iš tikrųjų nekenkia konkuravimui nuopelnais, ir, kita vertus, geriau nustatomas atitinkamo elgesio sunkumas, o tai padeda nustatyti tinkamą galimos sankcijos dydį.

296    Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami veiksmai buvo vykdomi ilgą laiką ir, kaip teigiama ginčijamame sprendime, turėjo konkretų pastebimą poveikį atitinkamose rinkose, mažiau aiškaus sąvokos „konkurencijos ribojimas“ apibrėžimo pagal jo „gebėjimą riboti konkurenciją“ nauda yra mažesnė nei galėtų būti kitomis aplinkybėmis.

297    Šiuo atveju Komisijai nereikia atlikti perspektyvinės analizės, kuri būtų grindžiama poveikiu, kilsiančiu atsižvelgiant į prielaidas, kurių kol kas neįmanoma patikrinti praktiškai, kaip tai gali būti padaryta kitomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 145 punktą).

298    Be to, jei veiksmai buvo vykdomi kelerius metus, Komisija gali nustatyti konkurencijos ribojimą, manydama, kad dėl tokių veiksmų buvo pašalinti arba sutrukdyta atsirasti konkurencijos šaltiniams, kurie kitu atveju būtų atsiradę ar išsivystę. Taigi neginčijama, kad realus ir konkretus nagrinėjamų veiksmų poveikis, t. y. praeityje įvykęs poveikis, turi būti vertinamas atsižvelgiant tiek į esamą konkurenciją, kurią turėjo patirti dominuojančią padėtį užimanti įmonė, tiek į potencialią konkurenciją, kurios negalėjo būti dėl išstūmimo iš rinkos veiksmų.

299    Taigi skirtumas tarp „konkurencijos ribojimo“ ir „gebėjimo riboti konkurenciją“ neturi jokios įtakos įrodinėjimui tais atvejais, kai, kaip šioje byloje, Komisija konkurencijos ribojimą apibūdino atsižvelgdama į poveikį, kurį sukėlė nagrinėjamų veiksmų įgyvendinimas per ilgą laikotarpį, kai ši poveikis gali būti matomas ir leidžia Komisijai nustatyti šių veiksmų sukelto antikonkurencinio išstūmimo iš rinkos pobūdį ir mastą, o Bendrajam Teismui – patikrinti šiuos vertinimus.

b)      Ginčijamas sprendimas

300    Ginčijamame sprendime Komisija laikėsi nuomonės, kad pirmieji piktnaudžiavimo atvejai buvo du susieti pardavimai, pasireiškę kaip MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos, su kuriomis turėjo sutikti OĮG ir MRTO, norėję prekiauti įrenginiais su GMS komplektu, o būtent:

–        pirmuoju susieto pardavimo atveju, kai programėlė Google Search buvo susieta su Play Store, Google piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi pasaulinėje (išskyrus Kiniją) Android programėlių parduotuvių rinkoje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (ginčijamo sprendimo 752 ir 1009 konstatuojamosios dalys);

–        antruoju susieto pardavimo atveju, kai Chrome naršyklė buvo susieta su programėle Google Search ir Play Store, Google piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi pasaulinėje (išskyrus Kiniją) Android programėlių parduotuvių rinkoje ir EEE nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (ginčijamo sprendimo 753 ir 1010 konstatuojamosios dalys).

301    Google neginčija Komisijos atlikto 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendime Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289) nurodytų pirmų trijų sąlygų vertinimo. Kartu su šiuo pagrindu pateikti argumentai labiau susiję su ginčijamame sprendime nurodytais aspektais dėl ketvirtojo ir penktojo to sprendimo kriterijų, atitinkamai susijusiais su konkurencijos ribojimu ir šiuo klausimu Google pateiktais objektyviais pateisinimais.

1)      Dėl pirmų trijų sąlygų, nurodytų 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendime Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289)

302    Dėl Google Search-Play Store rinkinio Komisija laikosi nuomonės, pirma, kad tai yra atskiri produktai (ginčijamo sprendimo 756–762 konstatuojamosios dalys), antra, kad Google užima dominuojančią padėtį pasaulinėje (išskyrus Kiniją) Android programėlių parduotuvių rinkoje (ginčijamo sprendimo 763 konstatuojamoji dalis) ir, trečia, kad Google Search ir Play Store negalima įsigyti atskirai (ginčijamo sprendimo 764–772 konstatuojamosios dalys).

303    Kalbant apie Chrome-Play Store ir Google Search rinkinį, Komisija apibūdina Chrome kaip atskirą produktą nuo Play Store ir Google Search programėlės (ginčijamo sprendimo 879–885 konstatuojamosios dalys). Komisija taip pat pažymi, kad Google užima dominuojančią padėtį pasaulinėje (išskyrus Kiniją) Android programėlių parduotuvių rinkoje ir EEE nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose (ginčijamo sprendimo 886 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat pažymi, kad Play Store ir programėlės Google Search negalima gauti be Chrome, ir pakartoja argumentus, pateiktus dėl pirmojo rinkinio (ginčijamo sprendimo 887–895 konstatuojamosios dalys).

2)      Dėl „konkurencijos ribojimo“ sąlygos

i)      Google Search-Play Store rinkinys

304    Dėl „konkurencijos ribojimo“ sąlygos (ginčijamo sprendimo 11.34 skirsnio pavadinimas) Komisija konstatuoja, kad Google Search-Play Store rinkinys gali riboti konkurenciją dėl toliau nurodytų priežasčių (ginčijamo sprendimo 773 konstatuojamoji dalis):

–        pirma, dėl jo Google įgyja didelį konkurencinį pranašumą, kurio negali kompensuoti konkuruojantys bendrosios paieškos paslaugų teikėjai;

–        antra, dėl jo Google gali išlaikyti ir stiprinti dominuojančią padėtį kiekvienoje nacionalinėje bendrosios paieškos paslaugų rinkoje, didindama patekimo į rinką kliūtis ir atgrasydama nuo inovacijų, o tai tiesiogiai ar netiesiogiai kenkia vartotojams.

305    Pirma, siekdama įvertinti didelį konkurencinį pranašumą, kurį Google įgijo dėl Google Search-Play Store rinkinio kitų bendrosios paieškos paslaugų teikėjų nenaudai, Komisija, pateikia penkis toliau nurodytus argumentus (ginčijamo sprendimo 775 konstatuojamoji dalis):

–        pažeidimo laikotarpiu labai padaugėjo bendrųjų paieškų išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose, ypač nuo 2015 m. šis skaičius viršijo AK atliktų bendrųjų paieškų skaičių (ginčijamo sprendimo 777 konstatuojamoji dalis);

–        išankstinis įdiegimas yra svarbus bendrosios paieškos paslaugų platinimo išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose kanalas, nes tai gali gerokai padidinti ilgalaikį naudojimąsi programėlės teikiama paslauga; naudotojas labiau linkęs naudotis iš anksto įdiegta arba numatytąja programa nei atsisiųsti alternatyvų produktą („siekis išlaikyti status quo“), o Google Search-Play Store rinkinys užtikrina Google, kad Google Search programėlė būtų platinama taip pat plačiai kaip ir Google Android įrenginiai (ginčijamo sprendimo 778–800 konstatuojamosios dalys);

–        Google Search programėlės neįmanoma pašalinti iš viso GMS komplekto (ginčijamo sprendimo 801–803 konstatuojamosios dalys);

–        konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos negali atsverti konkurencinio pranašumo, kurį suteikia rinkinys, nesvarbu, ar tai būtų atsisiuntimai, ar sutartys su paieškos sistemų kūrėjais, ar sutartys dėl išankstinio įdiegimo (ginčijamo sprendimo 804–834 konstatuojamosios dalys);

–        Google rinkos dalių pokyčiai bendrosios paieškos užklausų srityje patvirtina pirmiau padarytas išvadas (ginčijamo sprendimo 835–851 konstatuojamosios dalys).

306    Antra, siekdama įrodyti išstūmimo iš rinkos poveikio realumą ir žalingą poveikį, Komisija pateikia toliau paminėtus įrodymus. Siekdama nustatyti, kad Google Search-Play Store rinkinys padeda Google išlaikyti ir stiprinti dominuojančią padėtį nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, didina patekimo į rinką kliūtis, atgraso nuo inovacijų ir kenkia vartotojams, Komisija pateikia keletą argumentų:

–        Google elgesys „apsunkina“ Google konkurentų galimybę bendrosios paieškos paslaugų rinkose gauti paieškos užklausas ir su jomis susijusias pajamas bei informaciją savo paslaugoms tobulinti (ginčijamo sprendimo 859 ir 860 konstatuojamosios dalys);

–        Google elgesys „didina“ patekimo į rinką kliūtis, nes apsaugo Google nuo bendrosios paieškos paslaugų konkurencijos, kuri galėtų pakenkti jos dominuojančiai padėčiai atitinkamose nacionalinėse rinkose; konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjai turi skirti išteklių, kad kompensuotų išankstinio įdiegimo teikiamą pranašumą, kuris taip pat apsaugo Google nuo veiksmingiausios konkurencijos, susijusios su išimtiniu išankstiniu įdiegimu (ginčijamo sprendimo 861 konstatuojamoji dalis);

–        Google elgesys „mažina“ konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjų paskatas investuoti ir diegti inovacijas, nes apsunkina paieškos užklausų, pajamų ir informacijos, reikalingos šioms paslaugoms tobulinti, gavimą (ginčijamo sprendimo 862 konstatuojamoji dalis);

–        dėl tokio kišimosi į įprastą konkurencijos procesą Google elgesys „taip pat gali tiesiogiai ar netiesiogiai pakenkti“ vartotojams, kurie gali turėti mažesnį bendros paieškos paslaugų pasirinkimą (ginčijamo sprendimo 863 konstatuojamoji dalis).

307    Atsakydama į Google argumentus, kuriais ši įmonė siekia sumažinti Google Search-Play Store rinkinio poveikį remiantis tuo, kad 2013–2015 m. Android įrenginiams teko tik nuo [10–20 %] iki [20–30 %] visų Google Search užklausų, Komisija teigia, kad šie skaičiai būtų buvę dvigubai ar net penkis kartus didesni nei paieškos naudojantis visomis konkurentų paslaugomis. Dėl argumento, kad šie veiksmai sutapo su bendrosios paieškos paslaugos tobulinimo laikotarpiu, pažymėtina, jog to nepakanka, kad būtų įrodyta, kad nebuvo poveikio konkurencijai (ginčijamo sprendimo 864–866 konstatuojamosios dalys). Be to, Komisija teigia neprivalanti įrodyti, kad konkurencija būtų buvusi didesnė, jei nebūtų buvę Google Search-Play Store rinkinio; ji turi įrodyti tik tai, kad šis rinkinys galėjo riboti konkurenciją, o tai, Komisijos teigimu, iš tikrųjų yra tiesa (ginčijamo sprendimo 867–876 konstatuojamosios dalys).

ii)    Chrome-Play Store ir Google Search rinkinys

308    Be to, dėl „konkurencijos ribojimo“ (ginčijamo sprendimo 11.4.4 skirsnio pavadinimas) Komisija laikosi nuomonės, kad Chrome-Play Store ir Google Search rinkinys gali riboti konkurenciją dėl toliau nurodytų priežasčių (ginčijamo sprendimo 896 konstatuojamoji dalis):

–        pirma, dėl jo Google įgyja reikšmingą konkurencinį pranašumą, kurio negali kompensuoti kitos su konkrečia OS nesusietos mobiliojo interneto naršyklės;

–        šis rinkinys leidžia Google atgrasyti nuo inovacijų ir turi polinkį tiesiogiai ar netiesiogiai kenkti vartotojui.

309    Pirma, dėl didelio konkurencinio pranašumo, kurio negali kompensuoti konkuruojančios su konkrečia OS nesusietos naršyklės, Komisija nurodo, kad:

–        išankstinis įdiegimas yra svarbus išmaniųjų mobiliųjų įrenginių paieškos variklių platinimo kanalas; tai visų pirma matyti palyginus Google Android pajamas, gaunamas dėl iš anksto įdiegtos Chrome naršyklės, ir kitų iš anksto neįdiegtų naršyklių pajamas, arba pajamas, gautas naudojant naršyklę, susietą su iOS OS arba naršyklę, susietą su Android OS (ginčijamo sprendimo 900–912 konstatuojamosios dalys);

–        Google Chrome neįmanoma išdiegti GMS įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 913–915 konstatuojamosios dalys);

–        konkuruojančios mobiliojo interneto naršyklės, nesusietos su konkrečia OS, negali kompensuoti Chrome-Play Store ir Google Search rinkinio teikiamų privalumų, nesvarbu, ar tai būtų parsisiuntimas, ar sutarčių dėl išankstinio įdiegimo sudarymas (ginčijamo sprendimo 916–946 konstatuojamosios dalys);

–        rinkos dalių raida patvirtina šias išvadas (ginčijamo sprendimo 947–963 konstatuojamosios dalys).

310    Komisija taip pat mano, kad konkuruojančios įmonės negali kompensuoti Chrome-Play Store ir Google Search rinkinio įgyto pranašumo, sudarydamos sutartis dėl išankstinio įdiegimo su OĮG ir MRTO (ginčijamo sprendimo 964–982 konstatuojamosios dalys).

311    Antra, siekdama įrodyti išstūmimo iš rinkos poveikio realumą ir žalingą poveikį, Komisija pateikia toliau paminėtus įrodymus. Siekdama įrodyti, kad Chrome-Play Store ir Google Search rinkinys „padeda Google išlaikyti ir stiprinti Google dominuojančią padėtį kiekvienoje nacionalinėje bendrosios paieškos paslaugų rinkoje, atgraso nuo inovacijų ir tiesiogiai ar netiesiogiai kenkia vartotojams“, Komisija nurodo, kad:

–        Google elgesys „atgraso“ nuo inovacijų, susijusių su interneto naršyklėmis, nes neleidžia kurti inovatyvių mobiliojo interneto naršyklių, nesusietų su konkrečia OS (ginčijamo sprendimo 970 konstatuojamoji dalis);

–        dėl Google kišimosi į įprastą konkurencijos procesą šis elgesys „taip pat gali tiesiogiai ar netiesiogiai pakenkti“ vartotojams, kurie gali turėti mažesnį mobiliojo interneto naršyklių pasirinkimą (ginčijamo sprendimo 971 konstatuojamoji dalis);

–        Google elgesys „padeda jai išlaikyti ir stiprinti“ savo dominuojančią padėtį nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose ir pajamas iš paieškos reklamos; todėl šis elgesys „neleidžia“ kitoms bendrosios paieškos paslaugoms gauti paieškos užklausų ir pajamų bei informacijos, reikalingos šioms paslaugoms tobulinti (ginčijamo sprendimo 972–977 konstatuojamosios dalys).

312    Šiems vertinimams neturi įtakos argumentas, kad Google elgesys sutampa su Chrome patobulinimo, leidusio naudotojams pakeisti iš anksto numatytąją bendrosios paieškos paslaugą, laikotarpiu ir argumentas, kad OĮG gali laisvai įdiegti kitas naršykles (ginčijamo sprendimo 978 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat teigia, kad įvairūs Google argumentai, susiję su būtinybe suprasti veiksmus pagal jų kontekstą, nėra pagrįsti (ginčijamo sprendimo 983–992 konstatuojamosios dalys).

3)      Dėl sąlygos, susijusios su objektyvių pateisinimų nebuvimu

313    Komisija taip pat ginčijo Google pateiktus objektyvius pateisinimus. Pirmiausia Google neįrodė, kad jos veiksmai buvo būtini, kad apsimokėtų jos investicijos į Android ir pajamų neduodančias jos programėles. Atsižvelgiant į Google pajamas, buvo galima rasti kitų sprendimų. Google taip pat neįrodė, kad pati nėra suinteresuota plėtoti Android tam, kad atsvertų riziką, kurią perėjimas prie mobiliųjų kelia jos komerciniam modeliui. Be to, Google neįrodė, kad jos veiksmai buvo būtini siekiant suteikti naudotojams galimą patirtį. Galiausiai, nebuvo pakankamai įrodytas Google poreikis išvengti mokesčio OĮG už Play Store taikymo, atsižvelgiant į pajamas, gaunamas iš Play Store vertės (ginčijamo sprendimo 993–1008 konstatuojamosios dalys).

c)      Pirmųjų piktnaudžiavimo atvejų tarpusavio papildomumas 

314    Nors, kaip teigia Komisija, atskirti du produktų rinkinius iš tiesų įmanoma pagal atitinkamas programėles, reikia atsižvelgti ir į tai, kad šie rinkiniai yra panašūs dviem aspektais, dėl kurių šalys buvo apklaustos per teismo posėdį, ir todėl jos tam tikru mastu papildo viena kitą.

315    Vertinant su pirmaisiais piktnaudžiavimo atvejais susijusių veiksmų piktnaudžiaujamąjį pobūdį, taip pat svarbu pažymėti, kad Chrome-Play Store ir Google Search rinkinys dubliavosi su Google Search-Play Store rinkiniu siekiant atsižvelgti į MPPS pokyčius, nes pagal šias sutartis Chrome naršyklė iš pradžių nebuvo įtraukta į GMS komplekto programėlių sąrašą (ginčijamo sprendimo 1010 konstatuojamoji dalis).

316    Taip pat reikėtų pažymėti, kad abiem atvejais abiejų Komisijos nustatytų rinkinių tikslas buvo suteikti Google galimybę pasiekti naudotojus, kad jie galėtų atlikti bendrą paiešką naudodamiesi Google Search kaip bendrosios paieškos programėle arba kaip Chrome naršyklės paieškos varikliu.

2.      Dėl pirmosios dalies, susijusios su „konkurencijos ribojimu“ 

317    Grįsdama ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį, Google teigia, kad Komisija sprendime neįrodė, jog MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos galėjo išstumti konkurenciją.

318    Atsižvelgiant į konkurentams ir naudotojams suteikiamas galimybes, šios sąlygos turi tik nedidelį poveikį konkurencijai. Pagal MPPS reikalaujama tik to, kad įrenginių, kuriuose OĮG nori iš anksto įdiegti SMG rinkinį, pagrindiniame ekrane būtų rodomos Play Store, programėlių aplanko ir Google Search piktogramos. Toks reklaminis išdėstymas neužkerta kelio OĮG iš anksto įdiegti konkuruojančias paslaugas, pagrindiniame ekrane patalpinant kitas piktogramas, kurios būtų vienodai ar geriau matomos. OĮG taip pat gali laisvai nustatyti šias konkuruojančias paslaugas kaip numatytąsias, o tai jiems suteiktų daugiau reklamos galimybių nei pagal MPPS reikalaujamos Google programėlių reklamos galimybės. Be to, MPPS netrukdo naudotojams atsisiųsti konkuruojančių paieškos paslaugų ar naršyklių ir jie taip pat gali tiesiogiai naudotis paieškos paslaugomis per naršyklę. Vienintelis dalykas, kurio OĮG negali daryti pagal MPPS, yra išimtinai iš anksto įdiegti konkurentų paieškos paslaugas ir naršykles. Jie vis dar galėtų pardavinėti Android įrenginius be jokių Google programėlių ir iš anksto į juos įdiegti tik konkuruojančias paieškos paslaugas ir naršykles.

319    Google pateikia penkis prieštaravimus savo argumentams pagrįsti ir kritikuoja ginčijamą sprendimą dėl to, kad, pirma, nenustatyta, jog dėl išankstinio įdiegimo sąlygų skatinamas „siekis išlaikyti status quo“; antra, neatsižvelgta į tai, kad pagal MPPS OĮG buvo leidžiama laisvai iš anksto įdiegti konkurentų paslaugas ir nustatyti jas kaip numatytąsias paslaugas; trečia, juo neatsižvelgta ir į tai, kad konkurentai turėjo kitų veiksmingų priemonių pasiekti naudotojus; ketvirta, jame neįrodyta, kad Google paieškos paslaugos ir naršyklės naudojimo dalys buvo priskirtinos prie ginčijamų išankstinio įdiegimo sąlygų; ir penkta, juo tinkamai neatsižvelgta į visas ekonomines ir teisines aplinkybes darant išvadą, kad išankstinio įdiegimo sąlygos suteikė konkurentams naujų galimybių, o ne atėmė iš jų šias galimybes.

a)      Išankstinis įdiegimas ir „siekis išlaikyti status quo“

320    Pateikdama pirmąjį prieštaravimą, Google kritikuoja Komisijos argumentus, kuriais ji grindžia dėl MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų suteiktą didelį konkurencinį pranašumą.

1)      Ginčijamas sprendimas

321    Atsižvelgdama į įvairius aspektus, kurie liudytų išankstinio įdiegimo ar panašių metodų svarbą platinant bendrosios paieškos paslaugas ir naršykles išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose, Komisija nusprendė, kad išankstinis įdiegimas skatina „siekį išlaikyti status quo“ (kaip išsireiškė viena šio sektoriaus įmonė), nes naudotojai linkę naudotis tuo, kas jiems siūloma (žr., be kita ko, ginčijamo sprendimo 781 ir 782 konstatuojamąsias dalis) ir kad jis leistų reikšmingai ir ilgam laikui padidinti teikiamos paslaugos naudojimą (ginčijamo sprendimo 779 ir 900 konstatuojamosios dalys).

322    Nustačiusi šį pranašumą, Komisija nusprendė, kad Google konkurentai negali jo kompensuoti:

–        nei sutartimis dėl išankstinio įdiegimo su OĮG ar MRTO (ginčijamo sprendimo 823–834 ir 932–946 konstatuojamosios dalys);

–        nei konkurentų programėlių parsisiuntimu (ginčijamo sprendimo 805–816 ir 917–931 konstatuojamosios dalys), nei

–        sutartimis su OĮG ar MRTO (ginčijamo sprendimo 817–822 konstatuojamosios dalys).

2)      Šalių argumentų santrauka

323    Google tvirtina, kad MPSS išankstinio įdiegimo sąlygos nebuvo išimtinės, nelėmė „siekio išlaikyti status quo“ ir todėl neišstūmė konkurencijos. Priešinga išvada iš esmės būtų grindžiama įrodymais, kurių svarbą Google ginčija, nes jie būtų labiau susiję su numatytaisiais nustatymais, kurie buvo anksčiau paminėti pranešime apie prieštaravimus, o ne su išankstiniu įdiegimu, kuriuo galiausiai remtasi ginčijamame sprendime.

324    Šiuo klausimu Google ginčija šiuos aspektus:

–        pirma, jos pačios ir trečiųjų asmenų (HP, Nokia, Amazon, Mozilla) pareiškimų, Yandex analizės ir Microsoft-Verizon sutarties panaudojimą;

–        antra, FairSearch tyrimą, Microsoft pateiktus duomenis, ypač atsižvelgiant į Netmarketshare duomenis, ir Google pajamų iš Android ir iOS įrenginių palyginimą; ir

–        trečia, Safari pajamų iš iOS palyginimą su Chrome gaunamomis pajamomis, ir Opera apklausą.

325    Komisija teigia, kad ginčijamame sprendime nurodytų aplinkybių visuma susijusi ne tik su numatytaisiais nustatymais ar privilegijuotu išdėstymu. Be to, ta aplinkybė, kad tokiais metodais skatinamas „siekis išlaikyti status quo“, nekeičia to, kad išankstinis įdiegimas taip pat lemia tokią tendenciją. Šioje byloje Google remiasi siaura sąvokos „numatytasis“ apibrėžtimi, kuri apsiriboja numatytuoju paslaugos nustatymu konkrečioje programėlėje. Kaip ir kiti sektoriaus dalyviai, Google šią sąvoką vartoja platesne prasme, t. y. kai OĮG ir MRTO iš anksto įdiegia arba iš anksto „įkelia“ programėles į savo įrenginius, vadinasi, kaip įrenginio gamyklinius nustatymus. Vertinant ginčijamus įrodymus pagal jų kontekstą, jie išties susiję su „siekiu išlaikyti status quo“, kurį skatina išankstinis įdiegimas.

3)      Bendrojo Teismo vertinimas

i)      Pirminės pastabos

326    Prieš nagrinėjant Google argumentų pagrįstumą, reikia pateikti dvi pirmines pastabas dėl, pirma, siūlymo atskirti „išankstinį įdiegimą“ ir „numatytąjį nustatymą“ ir, antra, išankstinio įdiegimo sąlygų kiekybinės svarbos.

–       Siūlomo atskyrimo praktinės reikšmės nebuvimas

327    Google iš esmės prieštarauja Komisijai, kad ši ginčijamame sprendime nurodė „siekį išlaikyti status quo“, sietiną su MPPS išankstinio įdiegimo sąlygomis, atsižvelgdama į įrodymus, kurie labiau susiję su numatytuoju nustatymu.

328    Visų pirma Google kritikuoja tai, kad nedaroma skirtumo tarp to, kas priskirtina išankstiniam įdiegimui ir to, kas priskirtina numatytajam nustatymui, ir šiuo tikslu nelyginami jokie svoriai.

329    Šis požiūris grindžiamas prielaida, kad būtų lengva padaryti tokį skirtumą ar taikyti tokį lyginamąjį svorį. Atitinkamai būtų įmanoma ir tikslinga atskirti išankstinio įdiegimo poveikį nuo numatytojo nustatymo poveikio daugybėje nuorodų į šias sąvokas įvairiuose ginčijamame sprendime paminėtuose dokumentuose.

330    Vis dėlto iš pradžių atrodo, kad tokį poveikį atskirti nelengva. Iš kai kurių ginčijamame sprendime nurodytų dokumentų matyti, kad pati Google sąvoką „numatytasis“ vartoja ne siaurai, turėdama omenyje paslaugos nustatymą kaip numatytosios konkrečioje programėlėje, o plačiau, turėdama omenyje programėlių išankstinį įdiegimą arba „išankstinį įkėlimą“ įrenginių konfigūravimo etapu, dar prieš juos parduodant (žr. ginčijamo sprendimo 787 konstatuojamosios dalies 2 ir 3 punktus, kuriuose nurodomi Google atsakingo darbuotojo vidaus e. laiškai). Kiti sektoriaus subjektai taip pat panašiai suplaka išankstinio įdiegimo ir numatytojo nustatymo sąvokas, kurios taip pat siejamos su trečiuoju metodu, naudojamu siekiant paskatinti naudotojus naudotis atitinkama paslauga, t. y. privilegijuotuoju išdėstymu (be kita ko, žr. ginčijamo sprendimo 781 ir 782 konstatuojamąsias dalis, kuriose nurodomi HP ir Nokia pareiškimai).

331    Be to, kaip buvo nurodyta per teismo posėdį, neginčijama, kad išankstinis programėlės įdiegimas savaime suteikia pranašumą prieš konkuruojančias programėles. Žinoma, neabejotinai geriau, kai programėlė yra prieinama nuo pat įrenginio naudojimo pradžios, nei kad jos ten nebūtų. Apskritai Google šiuo klausimu pripažįsta, kad, kaip ir bet kuri kita reklamos forma, išankstinis įdiegimas padidina tikimybę, kad naudotojai išbandys iš anksto įdiegtą programėlę. Vadinasi, išankstinis įdiegimas turi bent jau reklaminę vertę Google ir kitiems sektoriaus dalyviams. Šį požiūrį, kuris išdėstytas ginčijamame sprendime atsižvelgiant į atsakymo į pranešimą apie prieštaravimus ištraukas (ginčijamo sprendimo 780 konstatuojamoji dalis), Google pripažino per teismo posėdį.

332    Šioje byloje nagrinėjamu atveju taip pat reikėtų pažymėti, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų teikiamos reklamos galimybės apėmė ne tik nuostatas, susijusias su išankstiniu Google Search programėlės ir Chrome naršyklės įdiegimu, bet ir nuostatas, susijusias su privilegijuotuoju išdėstymu ar numatytuoju nustatymu. Kaip Google pripažino per teismo posėdį, iš tiesų išankstinio įdiegimo sąlygose buvo numatytas aspektas, susijęs su įtraukimu į išankstinio įdiegimo sąlygas. Taigi bet kuriuo atveju tai nėra paprasto išankstinio įdiegimo atvejis.

333    Taigi ginčijamame sprendime pasirinktą poziciją reikia išnagrinėti atsižvelgiant būtent į šias aplinkybes. Laikydamasi šios pozicijos, Komisija konstatuoja, kad atsižvelgiant į išankstinio įdiegimo, numatytojo nustatymo ar privilegijuotojo išdėstymo ar šių metodų derinio poveikį (ginčijamo sprendimo 779, 781 ir 782 konstatuojamosios dalys) MPPS išankstinio įdiegimo sąlygomis suteikiamas konkurencinis pranašumas (žr. ginčijamo sprendimo 785 konstatuojamąją dalį).

334    Taigi, darant prielaidą, kad taip yra, įrodymais, kuriuos Google kritikuoja pirmoje ieškinio pagrindo dalyje, galima būtų remtis siekiant įrodyti esant bendrą tendenciją įšaldyti padėtį, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiję su numatytuoju nustatymu, išankstiniu įdiegimu, ar su privilegijuotuoju išdėstymu. Remiantis sprendime palaikomu požiūriu, tai, apie ką galima spręsti iš išankstinio įdiegimo, mutatis mutandis juo labiau taikoma numatytojo nustatymo atveju. Be to, nors minimas tik numatytasis nustatymas, tai nereiškia, kad panašus poveikis negali pasireikšti ir išankstinio įdiegimo atveju, ypač jei jis derinamas su privilegijuotuoju išdėstymu ar numatytuoju nustatymu.

335    Taigi norint nustatyti „siekį išlaikyti status quo“ atskirti numatytojo nustatymo poveikio nebūtina iš karto tiksliai atskirti nuo išankstinio įdiegimo poveikio, kaip to nori Google, nes, kaip teigiama ginčijamame sprendime, šis poveikis kiekvienu atskiru atveju yra panašus.

–       Kiekybinė išankstinio įdiegimo sąlygų svarba

336    Taip pat reikėtų pažymėti, kad išankstinis Google Search programėlės ir Chrome naršyklės įdiegimas, programėlės atveju derinamas su privilegijuotuoju išdėstymu, o naršyklės atveju – su Google Search programėlės įdiegimu kaip numatytosios, kiekybiniu požiūriu sukelia reikšmingų pasekmių.

337    Dėl MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų Google Search programėlė ir Chrome naršyklė buvo iš anksto įdiegtos daugelyje išmaniųjų mobiliųjų įrenginių. Šiuo klausimu iš ginčijamo sprendimo aišku, kad:

–        2016 m. iš 260 mln. Europoje parduotų išmaniųjų telefonų 197 mln., arba 76 %, buvo Google Android įrenginiai, o Google neginčija ginčijamame sprendime esančio teiginio, kad beveik visuose šiuose įrenginiuose buvo iš anksto įdiegta programėlė Google Search ir naršyklė Chrome (ginčijamo sprendimo 783 konstatuojamoji dalis);

–        be to, 2016 m. iš 1,65 mlrd. pasaulyje parduotų išmaniųjų mobiliųjų įrenginių, 1,33 mlrd., arba 81 % buvo Google Android įrenginiai, ir 918 mln. jų, t. y. 56 %, arba beveik visuose už Kinijos ribų parduotuose Google Android įrenginiuose, buvo iš anksto įdiegta programėlė Google Search ir naršyklė Chrome (ginčijamo sprendimo 784 ir 901 konstatuojamosios dalys).

338    Palyginimui, Bing buvo nustatyta kaip numatytoji bendrosios paieškos paslauga tik 21 mln. iš 2016 m. pasaulyje parduotų išmaniųjų mobiliųjų įrenginių, o Samsung buvo iš anksto įdiegusi savo Samsung interneto naršyklę (be to, joje programėlė Google Search jau buvo nustatyta kaip numatytoji) tik 336 mln. tokių įrenginių (ginčijamo sprendimo 784 ir 901 konstatuojamosios dalys).

339    Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia išnagrinėti Google argumentus, susijusius, pirma, su tam tikrais ginčijamame sprendime pateiktais teiginiais ir informacija, antra, su tam tikrais jame pateiktais palyginimais ir, trečia, konkrečiau, su tam tikrais aspektais dėl Chrome.

ii)    Dėl tam tikrų ginčijamame sprendime pateiktų teiginių ir informacijos

340    Pirma, Google teigia, kad ginčijamame sprendime nurodyti įrodymai labiau susiję su numatytuoju nustatymu, o ne su išankstiniu įdiegimu (įrodymai, susiję su pačia Google, HP, Nokia, Amazon ir Mozilla), pagal juos išankstinis įdiegimas ir numatytasis nustatymas neatskiriami (Yandex analizė) ir jie parodo, kad Komisija supainiojo numatytojo nustatymo ir išankstinio įdiegimo teikiamą naudą (Microsoft ir Verizon sutartis dėl išankstinio įdiegimo). Vis dėlto paslauga, kuri nustatyta kaip numatytoji, aktyvuojama naudotojui nesant reikalo pasirinkti, o iš anksto įdiegtą programėlę, kuri nėra nustatyta kaip numatytoji, turi pasirinkti naudotojas. Todėl MPPS numatytas neišimtinis išankstinis ne numatytosios programėlės įdiegimas negalėtų būti laikomas panašiu į numatytąjį nustatymą.  

–       Google įrodymai

341    Kalbant apie argumentus, susijusius su Google pateiktais įrodymais, dėl pirmojo rinkinio reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas išdėstyta toliau.

342    Pirma, 2008 m. lapkričio 14 d. vidaus e. laiške Google atsakingas darbuotojas išreiškia susirūpinimą dėl „[Google bendrosios paieškos paslaugos], nes jos išankstinis neįkėlimas turės įtakos pajamoms (daroma prielaida, kad dėl [šios paslaugos] svarbos bus atliekama daugiau paieškų, ypač naudojant balsą)“, ir klausia (ginčijamo sprendimo 787 konstatuojamosios dalies 1 punktas):

„Kaip galima išspręsti šią problemą? Ar galėtų būti nustatytas minimalus reikalavimas, kad [ši paslauga] būtų iš anksto įkelta į Android (arba visas platformas) kaip būtina sąlyga bet kuriam GMS sandoriui?“

343    Antra, 2010 m. lapkričio 1 d. vidaus e. laiške kitas Google atsakingas darbuotojas nurodo (ginčijamo sprendimo 787 konstatuojamosios dalies 2 punktas):

„Išankstinis įkėlimas išlieka vertingas naudotojams, taigi ir OĮG, nepaisant visiško atsiejimo (t. y. kad Google programėlės būtų ne tik iš anksto įdiegtos, bet ir prieinamos parsisiųsti iš Play Store), nes dauguma naudotojų naudoja tik tai, kas yra iš anksto įdiegta įrenginyje. Žmonės retai keičia numatytuosius nustatymus“.

344    Trečia, 2011 m. balandžio 26 d. vidaus e. laiške tas pats Google atsakingas darbuotojas nurodo (ginčijamo sprendimo 787 konstatuojamosios dalies 3 punktas):

„Ar mums tikrai reikia išimtinumo sąlygų? Pagal esamas [JAV netaikomas] sąlygas gaunamas beveik toks pat rezultatas. OĮG iš anksto įdiegia numatytuosius [nustatymus] pagal MPPS + paskata operatoriams per pajamų padalijimą ir nedubliavimą + kiekio tikslai [sutartys dėl paieškos] = daug kliūčių operatoriui, siekiančiam pakeisti numatytąjį nustatymą. Jiems reikėtų daugiau pinigų kitai paieškos sistemai ir įtikinti OĮG paprašyti mūsų MPPS išimties (ir ją gauti), kad būtų leidžiama iš anksto įdiegti kitą paieškos paslaugą su iš anksto įdiegta kita GMS, arba parduoti įrenginius be įdiegtos GMS [MPPS reikalavimai]. Praktiškai siuntimas be GMS neįvyksta, išskyrus ribinius atvejus, pavyzdžiui, kaip (anksčiau buvo) su America Movil. Visose išsivysčiusiose rinkose yra naudotojų, kurie tikisi ir reikalauja GMS“.

345    Ketvirta, atsakyme į pranešimą apie prieštaravimus Google, remdamasi prie jo pridėta 2016 m. lapkričio 5 d. Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) profesoriaus Carl Shapiro ataskaita, teigia, kad „[Google Search ir Google Chrome] išankstinis įkėlimas ir Search patalpinimas į pagrindinį ekraną yra neabejotinai vertingas [šiai įmonei]“ (ginčijamo sprendimo 788 konstatuojamoji dalis).

346    Be to, kiek tai susiję su Chrome-Play Store ir Google Search rinkiniu, ginčijamame sprendime minimas 2012 m. balandžio mėn. Google vidaus e. laiškas, kuriame šios įmonės darbuotojas pabrėžia Google suinteresuotumą „padaryti Chrome privalomą“, nes ji turėtų būti prieinama OĮG platinamuose įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 904 konstatuojamoji dalis).

347    Šiais dokumentais Komisija grindžia teiginį, kad išankstinis įdiegimas yra svarbus Google. Šiuo klausimu Google teigia, kad, neginčydama pačios programėlės išankstinio įdiegimo svarbos, šiuose dokumentuose, ypač antrajame ir trečiajame, kurie yra vidaus dokumentai, susiję su pažeidimo laikotarpiu, labiau kalbama apie numatytąjį nustatymą, o ne apie išankstinį įdiegimą.

348    Šiuo klausimu, kaip nurodo Komisija, reikėtų pažymėti, kad Google vartojama terminologija lieka neaiški. Minimas „išankstinis įkėlimas“ arba „numatytasis“. Šiuos teiginius iš pirmo žvilgsnio tikrai galima laikyti nuorodomis į „numatytąjį nustatymą“, tačiau, atsižvelgiant į MPPS turinį, kuriame buvo numatytas tik išankstinis įdiegimas ir privilegijuotasis išdėstymas, nekyla abejonių, kad vartojant šiuos terminus nekalbama apie numatytąjį nustatymą, suprantant jį siaurai, kaip nurodo Google.

349    Taigi, atsižvelgiant į šių dokumentų sutartinį kontekstą, t. y. į MPPS nustatytas išankstinio įdiegimo sąlygas, Google argumentai dėl būtinybės atskirti išankstinį įdiegimą ir numatytąjį nustatymą turi būti atmesti ir turi būti pripažinta, kad argumentai, pateikti atsižvelgiant į vienos iš šių dviejų sąvokų kontekstą, gali būti taikomi ir kitos sąvokos kontekste.

–       Trečiųjų įmonių įrodymai

350    Kalbant apie argumentus, susijusius su trečiųjų įmonių įrodymais, reikėtų atkreipti dėmesį į toliau nurodytus aspektus dėl Google Search-Play Store rinkinio.

351    Pirma, ginčijamame sprendime cituojamas HP pareiškimas (781 konstatuojamoji dalis). Atsakydama į 2013 m. birželio 12 d. OĮG išsiųstą prašymą pateikti informaciją, HP atsakyme į 55 klausimą dėl „privilegijuotojo išdėstymo ir numatytųjų nustatymų svarbos mobiliųjų paslaugų ir programėlių išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose platinimui“ nurodė:

„Dėl privilegijuotojo išdėstymo ir numatytųjų nustatymų tokioje padėtyje esančios programėlės ir paslaugos įgyja pranašumą būti pirmu dalyku, kurį naudotojai pamato pradėdami sąveiką su įrenginiais. Naudotojai labiau linkę išbandyti šias programėles ar paslaugas, nes jos yra gerai matomos, o kartą jomis pasinaudoję, paprastai ir toliau jomis naudojasi. Tai paprastas būdas pritraukti naujų naudotojų ir užtikrinti beveik automatinį prisirišimą prie programėlės ar paslaugos.“

352    Pirmiausia, kaip nurodo Google, šis teiginys nesusijęs būtent su išankstiniu įdiegimu. Su išankstiniu įdiegimu buvo susiję 50–54 klausimai, esantys skyriuje „Mobiliųjų paslaugų ir programėlių išankstinis įdiegimas“ (visų pirma žr. 54 klausimą: „Ar tam tikros mobiliosios programėlės išankstinis įdiegimas turi įtakos tam, kaip naudotojai naudojasi konkuruojančiomis mobiliosiomis paslaugomis ir programėlėmis?“). Savo ruožtu 55 klausimu pradedamas skyrius „Privilegijuotasis išdėstymas ir numatytieji mobiliųjų paslaugų ir programėlių nustatymai“.

353    Vis dėlto, kaip matyti iš įvairių Google Android įrenginio ekrano kopijų, kurias HP pridėjo prie atsakymo į 55 klausimą, privilegijuotasis išdėstymas leidžia šio įrenginio naudotojams gerai matyti Google paslaugas. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šalia šių ekrano nuotraukų HP, siekdama nustatyti programėles, kurioms taikomas privilegijuotasis išdėstymas, nurodo, kad jos yra „iš anksto įdiegtos“.

354    Be to, kaip matyti iš paaiškinimų šiuo klausimu, pateiktų atsakant į proceso organizavimo priemones, HP atsakymas į 54 klausimą neleidžia abejoti atsakymo į 55 klausimą turiniu, į kurį Komisija atsižvelgė priimdama sprendimą.

355    Be to, atsižvelgiant į atsakymus į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, taip pat matyti, kad minėtą atsakymą į 55 klausimą, susijusį su privilegijuotojo išdėstymo ir numatytųjų nustatymų komercine svarba, patvirtina aštuoni iš dvylikos kitų OĮG, kuriems buvo pateiktas prašymas pateikti informacijos, atsakymų.

356    Iš šių atsakymų matyti, jog OĮG iš dalies sutaria, kad privilegijuotasis išdėstymas, numatytasis nustatymas arba šių metodų derinys palengvina programėlių, kurioms taikomi šie metodai, naudojimą. Taigi į ginčijamo sprendimo 781 konstatuojamojoje dalyje cituojamą HP pareiškimą reikia atsižvelgti būtent šiomis aplinkybėmis.

357    Galiausiai, kalbant apie kitų OĮG, gavusių prašymą pateikti informacijos, atsakymų į 54 klausimą dėl išankstinio įdiegimo, kurių turinį Bendrajam Teismui pateikė Komisija, pažymėtina, kad iš jų negalima spręsti apie tokį pat bendrą sutarimą kaip iš atsakymų dėl privilegijuotojo išdėstymo ar numatytojo nustatymo.

358    Iš devynių OĮG, aiškiai pareiškusių savo nuomonę šiuo klausimu, penki tvirtina, kad išankstinis įdiegimas nedaro įtakos tam, kaip naudotojai naudoja mobiliąsias paslaugas ir programėles. Vienas OĮG į šį klausimą tiesiog atsako teigiamai, o kiti keturi nurodo atsisiuntimo teikiamas galimybes. Reikia pažymėti, kad, kaip teigia Google, tokio pat požiūrio laikosi Gigaset ir HMD, t. y. kiti du OĮG. Kiti keturi OĮG, pateikę atsakymus į 54 klausimą, pripažįsta įtaką, kurią gali daryti išankstinis įdiegimas, nors du iš jų pažymi, kad šią įtaką galima kompensuoti atsisiuntimo teikiamomis galimybėmis.

359    Vis dėlto, priešingai, nei teigia Google, to, kad nėra bendro OĮG sutarimo dėl išankstinio įdiegimo vaidmens naudotojų elgesiui, nepakanka, kad būtų galima suabejoti ginčijamo sprendimo 781 konstatuojamojoje dalyje esančiu Komisijos teiginiu. Teigdama, kad „priežastis, dėl kurios išankstinis įdiegimas, kaip ir numatytasis nustatymas ar privilegijuotasis išdėstymas, gali reikšmingai ir ilgam laikui padidinti programėlės teikiamos paslaugos naudojimą, yra ta, kad vartotojai, kurie savo išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose randa iš anksto įdiegtas ir jiems matomas programėles, greičiausiai liks su tomis programėlėmis“, Komisija atsižvelgia ne tik į HP pareiškimą, bet ir į kitus ginčijamame sprendime nurodytus įrodymus.

360    Šį teiginį patvirtinantys įrodymai, visų pirma susiję su programėle Google Search ir pagal analogiją ir logiškai – Chrome naršykle, yra pateikti kai kurių OĮG, tarp jų – Nokia, taip pat kitų veiklos vykdytojų, įskaitant Google, nesvarbu, ar tai būtų programėlių, ar operacinių sistemų kūrėjai (Amazon, Yandex), MRTO (Hutchison 3G) ar paieškos paslaugų teikėjai (Yahoo, Qwant, Microsoft).

361    Be to, ginčijamo sprendimo 781 konstatuojamojoje dalyje esantis Komisijos teiginys turi būti analizuojamas atsižvelgiant į jo kontekstą, t. y. atsižvelgiant į tai, kad išankstinis programėlės Google Search ir Chrome naršyklės įdiegimas nebuvo paprastas išankstinis įdiegimas, o išankstinis įdiegimas kartu su privilegijuotuoju išdėstymu ar paieškos variklio nustatymo kaip numatytojo, ir kad išankstinis įdiegimas buvo susijęs su labai daug Google Android įrenginių (žr. šio sprendimo 337 punktą), ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad praktiškai konkurentų programėlių ir toliau buvo parsisiunčiama mažai (žr. šio sprendimo 549 ir 550 punktus).

362    Be to, reikėtų pažymėti, kad BEUC dalyvavimas šioje byloje, kuris gali būti laikomas reprezentatyviu bendrosios paieškos paslaugų naudotojų požiūriu, leidžia ADA kūrėjų vardu ir CCIA pramonės subjektų vardu pateiktas pastabas šiuo klausimu vertinti nuosaikiau. BEUC pateikti paaiškinimai šiuo klausimu iš tiesų leidžia pagrįsti ir patvirtinti mintį, kad, naudotojų požiūriu, iš anksto įdiegus Google Search programėlę ir Chrome naršyklę beveik visuose Google Android įrenginiuose, kuriais prekiaujama EEE, situacija, susijusi su naudojimusi su tuo susieta Google Search bendrosios paieškos paslauga, įšaldoma.

363    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Google prieštaravimai dėl HP pareiškimo ir „siekio išlaikyti status quo“, kuris gali būti siejamas su išankstiniu įdiegimu, kaip ir su numatytuoju nustatymu ar privilegijuotuoju išdėstymu, su kuriuo gali būti derinamas išankstinis įdiegimas, nesukelia abejonių, kurios galėtų būti vertinamos Google naudai. Nors tokie prieštaravimai atrodo a priori svarbūs, kai jie nagrinėjami be konteksto, to vis dėlto negali pakakti, kad būtų galima suabejoti pirmiau minėta išvada, kai atsižvelgiama į kontekstą ir šiuo tikslu ginčijamame sprendime duomenis, kurių turinys primintas pirmiau.

364    Antra, ginčijamame sprendime cituojamas Nokia pareiškimas (ginčijamo sprendimo 782 konstatuojamoji dalis). Atsakydama į 2015 m. birželio 29 d. prašymą pateikti informaciją, skirtą programėlių kūrėjams, Nokia, be kita ko, atsakydama į 17 klausimą dėl „išankstinio programėlių įdiegimo“, kuriame buvo prašoma įvertinti vidutines papildomas pajamas iš trijų populiarių programėlių, gaunamas iš vieno įrenginio, kai ši programėlė iš anksto įdiegiama priekiniame ekrane arba iš anksto įdiegiama pirštu perbraukus per priekinį ekraną, palyginti su vidutinėmis pajamomis, gaunamomis nesant tokio išankstinio įdiegimo, kad „[k]ai produktas yra iš anksto įkeliamas kaip numatytasis nustatymas, naudotojai [būna] linkę laikytis to produkto konkuruojančių produktų nenaudai, net jei kaip numatytasis įdiegtas produktas yra prastesnis už konkuruojančius produktus“. Šiuo klausimu Nokia paaiškino, kad jos atsakymas buvo susijęs su „iš anksto įdiegtų programėlių poveikiu apskritai“.

365    Ieškovės remiasi kita Nokia atsakymo į šį klausimą ištrauka, kurioje teigiama, kad „kalbant apie iš anksto įdiegtų programėlių poveikį apskritai, akivaizdu, kad numatytojo nustatymo svarba mobiliuosiuose įrenginiuose yra didelė“, ir teigia, kad šiame atsakyme iš anksto įdiegtų programėlių poveikis painiojamas su numatytojo nustatymo poveikiu.

366    Perskaičius visą Nokia atsakymą matyti, kad jame ši įmonė svarsto visokias galimybes; numatytojo nustatymo galimybė svarstoma, kai kalbama apie Apple Maps, o išankstinio įdiegimo – kai sąvoka „iš anksto įkeltas“ vartojama kalbant apie Google Search arba YouTube. Todėl šį teiginį reikia vertinti atsižvelgiant į įvairius techninius sprendimus, pasirinktus minėtoms programėlėms, kurios gali būti įtrauktos į numatytuosius nustatymus, iš anksto įdiegtos arba privilegijuotai išdėstytos.

367    Nokia pareiškimą patvirtina Yandex pareiškimas (ginčijamo sprendimo 782 konstatuojamoji dalis ir 834 išnaša). Atsakydama į 2013 m. birželio 12 d. prašymą pateikti informaciją, skirtą programėlių kūrėjams, Yandex į 35.1 klausimą atsakė, kad „mobiliųjų programėlių, kurios konkuruoja su iš anksto įdiegtomis mobiliosiomis programėlėmis, atsisiuntimo lygis paprastai būna žemas, jei iš anksto įdiegtos paslaugos yra panašios ar net gerokai prastesnės kokybės“.

368    Trečia, ginčijamame sprendime cituojamas kitas Nokia pareiškimas (789 konstatuojamosios dalies 1 punktas). Atsakydama į 2013 m. birželio 12 d. OĮG skirtą prašymą pateikti informaciją, Nokia, be kita ko, atsakyme į 17.2 klausimą, susijusį su individualių mobiliųjų paslaugų prieinamumo ir išankstinio įdiegimo jų įrenginiuose svarba vartotojams, nurodė, kad „išankstinis programėlių įkėlimas (skirtingai nei galimybės parsisiųsti programėles suteikimas) tur[ėjo] labai svarbų vaidmenį kūrėjams, nes geras matomumas išmaniojo telefono pagrindiniame ekrane ar netoli jo neišvengiamai didina tikimybę, kad vartotojai išmėgins programėlę“.

369    Ieškovės remiasi kitomis to atsakymo dalimis, kuriose Nokia taip pat nurodė, kad „vartotojai įpratę programėlių parduotuvėse ieškoti norimų naudoti programėlių, kurias galėtų parsisiųsti“, kad „dėl to sumažėjo išankstinio įkėlimo svarba“ ir kad „dauguma vartotojų mano, kad išmanieji įrenginiai turi visas naršymo funkcijas ir kad jie gali lengvai vykdyti paieškas internete naudodamiesi savo išmaniuoju įrenginiu“. Šios ištraukos prieštarautų teiginiui, kad iš anksto įdiegus bendrąją paieškos programėlę sukuriamas „siekis išlaikyti status quo“.

370    Vis dėlto, nors reikia atsižvelgti į ieškovų nurodytas ištraukas, kurios labiau susijusios su naudotojų padėtimi, o ne į ginčijamame sprendime nurodytą ištrauką, susijusią su programėlių kūrėjais, reikia atsižvelgti ir į kitas Nokia atsakyme nurodytas ištraukas. Ši taip pat nurodė, kad „pati Google yra pasirengusi mokėti dideles pinigų sumas savo platinimo partneriams už tai, kad jos pačios programėlės būtų integruotos į įrenginius matomoje vietoje“, o kitose savo atsakymo vietose paaiškino mananti, kad išankstinis įdiegimas gali turėti įtakos vartotojų pasirinkimui ir programėlių naudojimui.

371    Taigi, atsižvelgiant į visą Nokia atsakymą į Komisijos prašymą pateikti informaciją ir jame nurodytus techninius sprendimus, iš jo negalima spręsti, kad dėl išankstinio specialios paieškos programėlės įdiegimo nesukuriamas „siekis išlaikyti status quo“.

372    Ketvirta, ginčijamame sprendime cituojami du Amazon pareiškimai (789 konstatuojamosios dalies 2 punktas). Atsakydama į 2015 m. birželio 29 d. programėlių kūrėjams skirtą prašymą pateikti informaciją, Amazon į 17 klausimą, susijusį su atskirų mobiliųjų paslaugų prieinamumo ir išankstinio įdiegimo jų įrenginiuose svarba vartotojo sprendimui pirkti, nurodė, kad „iš anksto įrenginyje įdiegus programėlę labai pagerėjo galutinių naudotojų galimybė atrasti tą programėlę“. Be to, atsakydama į 2013 m. birželio 12 d. operacinių sistemų kūrėjams skirtą prašymą pateikti informaciją, Amazon 35 klausime, susijusiame su įtaka, kurią išankstinis tam tikros mobiliosios programos įdiegimas gali daryti konkuruojančių programų naudojimui, nurodė, kad „privilegijuotasis iš anksto įdiegtų programėlių išdėstymas turi didelę įtaką jų naudojimui“ ir kad „iš anksto įdiegtų mobiliųjų programėlių buvimas daugeliu atvejų riboja naudotojų norą išmėginti konkuruojančias mobiliąsias programas“.

373    Ieškovės nurodo trečiąjį Amazon pareiškimą, pateiktą jos atsakyme į 2013 m. birželio 12 d. prašymą pateikti informaciją, skirtą programėlių kūrėjams, kuriame ši įmonė, atsakydama į 35.1 klausimą nurodė, kiek naudotojai parsisiunčia mobiliąsias programėles, kurios konkuruoja su išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose iš anksto įdiegtomis programėlėmis, kad ji turi informacijos apie iš anksto įdiegtų programėlių parsisiuntimą tik kai joms taikomas privilegijuotas išdėstymas arba jos įtrauktos į numatytuosius nustatymus. Šiuo klausimu Amazon pateikti pavyzdžiai buvo susiję su numatytosiomis žemėlapių paslaugomis.

374    Be to, išnagrinėjus įvairius pagrindinių šalių nurodytus teiginius, atsižvelgiant į jų kontekstą, nekyla abejonių dėl jų panaudojimo ginčijamame sprendime. Komisijos nurodytomis ištraukomis galima remtis teigiant, kad išankstinis programėlės įdiegimas, nesvarbu, ar kartu su privilegijuotuoju išdėstymu, paprastai įšaldo padėtį. Google cituojamos ištraukos neprieštarauja pirmiau pateiktoms pastaboms.

375    Penkta, ginčijamame sprendime cituojamas Hutchison 3G pareiškimas (789 konstatuojamosios dalies 3 punktas). Atsakydama į 2013 m. birželio 12 d. MRTO skirtą prašymą pateikti informaciją, Hutchison 3G atsakyme į 51 klausimą nurodė:

„Labai galinga iš anksto įkelti programėlę, priešingai pakopiniam paleidimui ar netgi marketinginei rekomendacijai naudoti programėlę. Kaip ir bet kurios kitos paslaugos atveju, jei ji yra ranka pasiekiama, tikimybė, kad ji bus naudojama, yra didesnė“.

376    Ieškovės kritikuoja šį pareiškimą motyvuodamos tuo, kad ši įmonė, be kita ko, pripažįsta nekurianti programėlių (atsakymas į 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymą pateikti informacijos).

377    Vis dėlto tai, kad Hutchinson 3G teigia nekurianti programėlių, netrukdo jai suteikti galimybės pareikšti nuomonę dėl išankstinio įdiegimo tikslingumo, atsižvelgiant į jos, kaip MRTO, patirtį, susijusią su naudotojų elgsena. Ginčijamame sprendime pakartotas teiginys tebėra svarbus vertinant išankstinio įdiegimo poveikį atitinkamo veiklos vykdytojo požiūriu.

378    Šešta, ginčijamame sprendime cituojamas Yandex pareiškimas (789 konstatuojamosios dalies 4 punktas). Atsakydama į 2013 m. birželio 12 d. programėlių kūrėjams skirtą prašymą pateikti informaciją, Yandex atsakyme į 25.5 klausimą nurodė:

„Veiksmingiausias platinimo kanalas yra OĮG vykdomas išankstinis įdiegimas. OĮG daugiausia iš anksto įdiegia tas paslaugas, dėl kurių jos gali gauti papildomų pajamų; paslauga, kuri šiuo tikslu duoda daugiausiai pajamų, yra mūsų mobiliosios paieškos paslauga ir susijusios paslaugos. Taigi dauguma mūsų diskusijų su OĮG daugiausia susijusios su Yandex Search išankstiniu įdiegimu.“

379    Google šio pareiškimo neginčija. Komisija gali juo remtis teigdama, kad iš anksto įdiegus programėlę linkstama įšaldyti padėtį.

380    Dėl Chrome-Play Store ir Google Search rinkinio ginčijamame sprendime cituojamas, be kita ko, Mozilla pareiškimas (905 konstatuojamosios dalies 1 punktas). Atsakydama į 2013 m. birželio 12 d. prašymą pateikti informaciją programėlių kūrėjams, Mozilla atsakyme į 39 klausimą dėl privilegijuotojo išdėstymo ir numatytųjų nustatymų išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose nurodė, kad „numatytasis nustatymas ir toliau daro didžiausią įtaką programėlės naudojimui“ ir kad privilegijuotasis išdėstymas yra „komerciškai svarbus pagal hierarchiją numatytojo ir išankstinio įdiegimo galimybėms“, o numatytasis nustatymas yra aukščiau už jį (žr. 2016 m. kovo 22 d. atsakymą į prašymą pateikti informacijos).

381    Ieškovių teigimu, tokiu teiginiu akcentuojami numatytieji nustatymai. Vis dėlto iš šio teiginio aišku, kad jame taip pat minimas išankstinis programėlės įdiegimas, kuris, kaip teigiama, taip pat „padidina naudojimą“, nors ir ne mažiau nei numatytųjų nustatymų atveju. Atsižvelgiant į šį skirtumą, Mozilla pareiškimas išlieka aktualus.

382    Kitų ginčijamame sprendime nurodytų teiginių, kuriais siekiama įrodyti išankstinio įdiegimo kaip platinimo kanalo svarbą, Google neginčija.

383    Apibendrinant tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad įvairūs ginčijamame sprendime išdėstyti aspektai, vertinant juos kartu, leidžia Komisijai spręsti, kad, rinkos dalyvių požiūriu, iš anksto įdiegus Google Search ir Chrome programas MPPS nustatytomis sąlygomis, tampa įmanoma „įšaldyti padėtį“ ir atgrasyti naudotojus nuo konkuruojančios programėlės naudojimo.

384    Įstojimo į bylą paaiškinimų analizė šiuo klausimu patvirtina tokią išvadą. Taigi BEUC, FairSearch, Seznam ir Qwant, įstojusios į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų, patvirtina, kad, jų nuomone, „siekis išlaikyti status quo“, susijęs su išankstiniu įdiegimu, gali būti prilyginamas „siekiui išlaikyti status quo“, atsiradusiam dėl numatytojo nustatymo. Savo ruožtu ADA, CCIA, HMD, Gigaset ir Opera, įstojusios į bylą Google pusėje, neginčija paties „siekio išlaikyti status quo“, susijusio su išankstiniu įdiegimu, tačiau pabrėžia atsisiuntimo teikiamas galimybes siekiant ištaisyti padėtį.

–       Yandex analizė

385    Ginčijamame sprendime nurodoma Yandex analizė, susijusi su šios paieškos naršyklės rinkos dalimis Rusijoje 2015 m. gegužės mėn., teigiant, kad jeigu „search widget“ buvo iš anksto įdiegtas pagrindiniame ekrane ir šis paieškos variklis buvo įdiegtas kaip numatytasis iš anksto įdiegtoje mobiliojo interneto naršyklėje, Yandex Android įrenginių rinkos dalis „tris kartus viršijo“ jos rinkos dalį, kurioje nebuvo išankstinio įdiegimo (ginčijamo sprendimo 789 konstatuojamosios dalies 5 punktas, 18 lentelė, ir ginčijamo sprendimo 798 konstatuojamosios dalies 4 punktas).

386    Google kritikuoja šį vertinimą, nes jame išankstinis įdiegimas neatskiriamas nuo numatytųjų nustatymų, kadangi Yandex paieškos sistema „yra įdiegta kaip numatytoji iš anksto įdiegtoje mobiliojo interneto naršyklėje“ ir išankstinio įdiegimo poveikis priklauso nuo šio numatytojo nustatymo (žr. Econometric Data Report). Šioje analizėje taip pat yra keletas metodologinių klaidų.

387    Vis dėlto, kaip teigia Komisija, toks atskyrimas nėra būtinas, kad būtų galima įvertinti ginčijamame sprendime nustatyto vertinimo apimtį. Iš tikrųjų Komisija, atsižvelgdama į įvairius Yandex analizėje išnagrinėtus scenarijus, apsiriboja konstatavimu, kad išankstinio įdiegimo ir numatytojo nustatymo atveju (ginčijamo sprendimo 18 lentelės 4 ir 5 stulpeliai) šios paieškos sistemos rinkos dalis yra „tris kartus didesnė“ už rinkos dalį be išankstinio įdiegimo (1 stulpelis). Šios lentelės duomenys taip pat rodo, kad Yandex rinkos dalis yra didesnė, kai jos paieškos variklis yra iš anksto įdiegtas kaip paieškos „widget“ antrajame ekrane (3 stulpelis), nei tuo atveju, kai nėra išankstinio įdiegimo.

388    Vadinasi, galima remtis Yandex analize ir jos rezultatais, pateiktais ginčijamo sprendimo 18 lentelėje, siekiant įrodyti, kad iš anksto įdiegus programėlę, nesvarbu, ar ji būtų įdiegta kartu su numatytuoju nustatymu ar privilegijuotuoju išdėstymu, ar be to, gaunami geresni rezultatai.

389    Tai, kad Yandex analizė susijusi tik su viena įmone ir vienu mėnesiu arba kad joje yra, Google nuomone, metodologinių klaidų, nereiškia, kad ji neturi reikšmės, nes Komisija ja remiasi tik norėdama patvirtinti kitus įrodymus, susijusius su išankstinio diegimo, kaip platinimo kanalo, svarba ir iš to kylančiu „siekiu išlaikyti status quo“.

390    Šiuo klausimu taip pat reikėtų pažymėti, kad Google neginčija Yahoo ir Qwant pareiškimų, kuriuose iš esmės nurodoma, kad išankstinis įdiegimas gali pagerinti paieškos paslaugų, kurioms jis taikomas, rezultatus (ginčijamo sprendimo 789 konstatuojamosios dalies 6 ir 7 punktai).

–       Microsoft ir Verizon sutartis

391    Ginčijamame sprendime taip pat minima 2008 m. Microsoft ir Verizon sudaryta sutartis, pagal kurią 2010 ir 2011 m. šešiuose Google Android įrenginių modeliuose greta Google Search buvo iš anksto įdiegta Microsoft bendrosios paieškos paslauga Bing, o dėl šios sutarties gautas srautas sudarė 15–25 % visų šiuo laikotarpiu Jungtinėse Valstijose Bing pateiktų bendrosios paieškos užklausų. Bing rinkos dalis Jungtinėse Valstijose šiuo laikotarpiu išaugo nuo beveik 0 iki maždaug 1,5 % (ginčijamo sprendimo 789 konstatuojamosios dalies 8 punktas ir 798 konstatuojamosios dalies 3 punktas).

392    Google teigimu, šie rezultatai rodo, kad painiojami numatytųjų nustatymų ir išankstinio įdiegimo teikiami pranašumai. Microsoft paaiškino, kad pagal šią sutartį ji galėjo gauti „numatytuosius paieškos nustatymus Bing“, o mobilieji įrenginiai buvo „tiekiami Bing būnant numatytąja paieškos paslaugos teikėja visuose įėjimo taškuose“. Nurodytas padidėjimas nebuvo nei „reikšmingas“, nei „ilgalaikis“, ir nebuvo sietinas su išankstiniu įdiegimu, tik su numatytuoju nustatymu.

393    Išnagrinėjus Microsoft atsakymą į 2015 m. lapkričio 20 d. prašymo pateikti informaciją, skirto bendrosios paieškos paslaugų teikėjams, 10.1 klausimą, iš tikrųjų galima daryti išvadą, kad iš šešių jame minimų įrenginių viename Bing buvo nustatyta kaip numatytoji visuose įėjimo taškuose, o kituose penkiuose Bing, be to, kad ji buvo nustatyta kaip numatytoji, taip pat buvo įdiegta Google Voice Search programėlė su piktograma pagrindiniame ekrane. Taigi Google teisi teigdama, kad Microsoft dėl šios sutarties su Verizon gautus rezultatus galima paaiškinti numatytuoju nustatymu, o ne išankstiniu įdiegimu Google Android įrenginiuose.

394    Vis dėlto, nors šia sutartimi negalima remtis siekiant pagrįsti išankstinio įdiegimo svarbą, vis dėlto ši svarba nepaneigiama dėl Komisijos ginčijamame sprendime nurodytų priežasčių, atsižvelgiant į įvairius pirmiau išnagrinėtus įrodymus.

iii) Dėl ginčijamame sprendime pateiktų tam tikrų palyginimų

395    Antra, Google kritikuoja tam tikrus ginčijamame sprendime pateiktus palyginimus.

–       FairSearch tyrimas

396    Pirma, ginčijamame sprendime remiamasi 2017 m. Harvardo universiteto (JAV) profesoriaus Marco Iansiti (toliau – FairSearch tyrimas) FairSearch užsakymu atliktu tyrimu, kuriame nustatyta, kad kiekviena GMS komplekto programėlė, įskaitant Google Search programėlę, daug dažniau naudojama tuose Google Android įrenginiuose, kuriuose ji yra iš anksto įdiegta, palyginti su iOS įrenginiais, kuriuose naudotojai šias programėles turi atsisiųsti. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į Microsoft pateiktus duomenis dėl šių programėlių mėnesinio naudojimo Jungtinėje Karalystėje 2016 m. vasario mėn. Pavyzdžiui, 17 % iOS įrenginių naudotojų naudojo atsisiųstą Google Search programėlę, o 76 % Android įrenginių naudotojų naudojo iš anksto įdiegtą Google Search programėlę (ginčijamo sprendimo 791 ir 792 konstatuojamosios dalys, 10 lentelė ir 19 pav., 799 konstatuojamosios dalies 1 punktas).

397    Google teigia, kad FairSearch tyrime atlikti palyginimai paneigia teiginį apie „siekį išlaikyti status quo“, nes iš jų matyti, kad Google paieškos naudojimo dalys Android sistemoje, kuriai taikomos MPPS, ir iOS sistemoje, kuriai MPPS netaikomos, yra panašios. Tokiam teiginiui pagrįsti Google iš tikrųjų remiasi kitais duomenimis, nei pateiktieji FairSearch tyrime. Visų pirma Google nurodo, kad FairSearch tyrimas susijęs tik su Google Search programėlės naudojimu, o ne su Google Search paslaugos naudojimui apskritai, nors pagal ginčijamą sprendimą tai būtų atitinkama rinka (323 konstatuojamoji dalis), ar su paieškomis, atliekamomis naudojant naršyklę. Jei būtų atsižvelgta į prieigą per naršyklę, Google Search „apimtis“ Android ir iOS labai nesiskirtų (žr. ginčijamo sprendimo 515 konstatuojamosios dalies 3 punktą ir 857 išnašą). Taigi šiame bendrame kontekste Android ir iOS naudojimo palyginimas nepatvirtintų „siekio išlaikyti status quo“, atsirandančio dėl išankstinio įdiegimo, o greičiau rodytų prieigos prie interneto per naršyklę svarbą.

398    Vis dėlto, priešingai nei teigia Google, ginčijamame sprendime Komisijos išvada, padaryta atsižvelgiant į FairSearch tyrimo rezultatus, išlieka svarbi nagrinėjant pirmąjį rinkinį. Šiame tyrime atsižvelgta tik į užklausas, pateiktas naudojant Google Search programėlę, o ne į užklausas, pateiktas per kitus paieškos įėjimo taškus, pavyzdžiui, mobiliojo interneto naršykles (ginčijamo sprendimo 799 konstatuojamosios dalies 1 punktas), kurias apima vertinimas, susijęs su antruoju rinkiniu.

399    Be to, kaip teigia Komisija, nors Google Search (bet ne Google Search programėlės) naudojimas Android ir iOS įrenginiuose gali būti panašus, tai paaiškinama tuo, kad nors Apple iš anksto neįdiegia bendrosios paieškos programos iOS įrenginiuose, ji nustato Google Search kaip numatytąją bendrosios paieškos paslaugą Safari (visų pirma žr. ginčijamo sprendimo 799 konstatuojamosios dalies 2 punktą).

400    Taigi, atsižvelgiant į minėtus ypatumus, nėra pagrindo teigti, kad FairSearch tyrime atliktų palyginimų analizė paneigia ginčijamame sprendime atliktą jų naudojimo analizę, kiek tai susiję su „siekiu išlaikyti status quo“.

–       Microsoft ir Netmarketshare pateikti duomenys

401    Antra, ginčijamame sprendime remiamasi duomenimis, kuriuos Microsoft pateikė atsakydama į 2017 m. balandžio 10 d. prašymo pateikti informaciją 13 klausimą ir kuriuose lyginamos bendrosios paieškos užklausos, pateiktos Google Android įrenginiuose, kuriuose iš anksto įdiegta Google Search, ir Windows Mobile įrenginiuose, kuriuose Bing nustatyta kaip numatytoji naršyklė, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje 2014–2017 m. Remiantis šiais duomenimis, Google Search teko nuo 10–20 % iki 40–50 % bendrosios paieškos užklausų Windows Mobile įrenginiuose ir 90–100 % bendrosios paieškos užklausų Google Android įrenginiuose (žr. ginčijamo sprendimo 793 konstatuojamąją dalį ir 11 lentelę).

402    Google teigia, kad numatytųjų nustatymų ir išankstinio įdiegimo poveikio neatskyrimas menkina šių duomenų reikšmingumą, nes Google Search nebuvo iš anksto įdiegta Windows Mobile įrenginiuose, kuriuose Bing „yra nustatyta kaip numatytoji bendrosios paieškos paslauga“ (žr. ginčijamo sprendimo 793 ir 840 konstatuojamąsias dalis) ir kad paprastai šis numatytasis nustatymas negali būti pakeistas, skirtingai nei numatytieji paieškos nustatymai Android įrenginiuose. Todėl numatytasis nustatymas gali lemti didelę dalį ginčijamame sprendime nurodyto skirtumo arba jį visą. Mažą konkuruojančių bendrosios paieškos programėlių parsisiuntimų skaičių (remiantis Google 2016 m. pabaigoje pateiktais duomenimis, apie 95 % naudotojų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje teikia pirmenybę Google) veikiau paaiškina naudotojų teikiama pirmenybė Google Search. Palyginimui, Netmarketshare duomenys rodo, kad Google paieškos užklausų dalies skirtumas Android ir Windows Mobile įrenginiuose yra mažesnis, – realus skirtumas yra tik 1 % (Data On Operating System Market Share: Mobile OS, Europe, 2015). Ginčijamame sprendime apgailestaujama, kad Google nepateikė šią statistiką pagrindžiančių kiekybinių duomenų (799 konstatuojamosios dalies 3 punktas), tačiau Komisija paprašiusi galėjo gauti duomenis.

403    Vis dėlto, net darant prielaidą, kad dalis paieškos užklausų dalių Android ir Windows Mobile įrenginiuose skirtumo gali būti „priskirta prie iš anksto įdiegtos naršyklės numatytajam nustatymui“, o ne išankstiniam įdiegimui, Microsoft pateikti duomenys išlieka svarbūs. Šie duomenys tik parodo skirtumus tarp įrenginių, kuriuose įdiegta Android OS kartu su GMS komplektu, ir įrenginių, kuriuose įdiegta Windows Mobile OS: pirmuosiuose įrenginiuose yra iš anksto įdiegta Google Search paieškos paslaugos programėlė, o antruosiuose Bing paieškos paslauga yra numatytoji.

404    Dėl Google pateiktų Netmarketshare duomenų, kuriuos kuriais ji remiasi siekdama parodyti, kad skirtumas tarp jos paieškos užklausų dalių Android ir Windows Mobile įrenginiuose yra nedidelis ir lygus 1 %. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad jie yra glausti. Jie pateikiami kaip grafikas ir lentelė be paaiškinimų. Visų pirma, kaip Komisija nurodo ginčijamo sprendimo 799 konstatuojamosios dalies 3 punkte, nesant informacijos apie duomenis, į kuriuos buvo atsižvelgta, kad būtų galima sužinoti, į kokius įrenginius buvo atsižvelgta vertinant paieškos užklausų dalis įrenginiuose su Windows Mobile OS, sunku įvertinti tikrąją stulpelyje „Windows Phone“ nurodytų duomenų apimtį. Be to, kaip Komisija taip pat nurodo ginčijamo sprendimo 799 konstatuojamosios dalies 3 punkte, Netmarketshare duomenims prieštarauja kiti Microsoft ir Google per administracinę procedūrą pateikti duomenys, kurie patvirtina ginčijamame sprendime pateiktą teiginį, kad Google bendrosios paieškos užklausų dalis Android įrenginiuose, kuriuose yra iš anksto įdiegta Google Search programėlė, yra gerokai didesnė nei Windows Mobile įrenginiuose, kuriuose ši programėlė nėra iš anksto įdiegta.

–       Google pajamų iš Android ir iOS įrenginių palyginimas

405    Trečia, ginčijamame sprendime nurodomas Google pasaulinių pajamų iš Android ir iOS įrenginių palyginimas (794 konstatuojamoji dalis ir 12 lentelė) 2014, 2015 ir 2016 m., atliktas remiantis Google pateiktais duomenimis, iš kurio paaiškėjo, kad Google gauna daug daugiau pajamų iš savo bendrosios paieškos programėlės Google Search naudojimo Android, o ne iOS įrenginiuose (+71 % – 2014 m., +134 % – 2015 m. ir +193 % – 2016 m.), o bendros pajamos iš paieškų Android ir iOS įrenginiuose buvo panašaus dydžio (+3 % – 2014 m., +22 % – 2015 m. ir +28 % – 2016 m.).

406    Google teigia, kad neatsižvelgimas į naršyklėje pateiktas paieškos užklausas trukdo atlikti šį palyginimą. Jei būtų atsižvelgta į šias užklausas, ginčijamo sprendimo 12 lentelė rodytų, kad visos Google pajamos iš užklausų iOS įrenginiuose buvo didesnės nei pajamos iš užklausų Android įrenginiuose, nors programėlė Google Search nėra iš anksto įdiegta iPhone telefonuose. Be to, Apple nėra įdiegusi Safari Android įrenginiuose. Taigi Chrome tenkanti dalis iOS įrenginiuose neišvengiamai bus mažesnė.

407    Vis dėlto, kaip pažymi Komisija, iš Google pateiktų duomenų matyti, kad pajamos iš programėlės Google Search yra didesnės GMS įrenginiuose, kuriuose iš anksto įdiegta programėlė Google Search, nei iOS įrenginiuose, kuriuose iš anksto neįdiegta bendrosios paieškos programėlė, įskaitant Google Search. Kadangi ši sprendimo dalis skirta pirmajam susietųjų produktų rinkiniui, nėra reikalo įtraukti pajamų, gautų įdiegus antrąjį rinkinį. Apskritai šie duomenys dar labiau susiję su palyginimu situacijų, kai vienu atveju, kaip ir kitu atveju, nagrinėjama bendros paieškos paslauga, šiuo atveju Google Search, turi tą pranašumą, kad programėlė Google Search yra iš anksto įdiegta Google Android, ar kad Google Search yra nustatyta kaip numatytoji naršyklėje Safari.

408    Vadinasi, reikia atmesti Google kritiką dėl jos pajamų iš Android įrenginių ir iOS įrenginių palyginimo ginčijamame sprendime.

iv)    Dėl tam tikrų su Chrome susijusių aspektų

409    Trečia, Google teigia, jog pateikiant pastabą, kad iOS įrenginiuose iš Safari gaunama daugiau pajamų nei iš Chrome (ginčijamo sprendimo 907 konstatuojamoji dalis), išankstinis įdiegimas ir numatytasis nustatymas tai pat suplakama į viena, ir kad Opera tyrimas (žr. ginčijamo sprendimo 905 konstatuojamosios dalies 3 punktą) neleidžia konstatuoti ribojamojo poveikio.

–       Google pajamų palyginimas pasitelkiant Safari ir Chrome

410    Pirma, ginčijamame sprendime lyginamos pasaulinės Google pajamos iš paieškų per Safari, kuri yra iš anksto įdiegta iOS įrenginiuose, ir per Chrome, kuri šiuose įrenginiuose nėra iš anksto įdiegta. Šis palyginimas, atliktas remiantis Google pateiktais duomenimis, rodo, kad Google gauna daugiau pajamų iš Safari nei iš Chrome iOS įrenginiuose (+2457 % – 2014 m., +1988 % – 2015 m., +1883 % – 2016 m.) (ginčijamo sprendimo 907 konstatuojamoji dalis ir 16 lentelė). 2016 m., palyginti su 258 mln. Safari išankstinių įdiegimų, iOS įrenginiuose Chrome buvo atsisiųsta tik 40 milijonų kartų (ginčijamo sprendimo 912 konstatuojamosios dalies 2 punktas).

411    Google teigia, kad šiuo pastebėjimu, jog iš Safari iOS įrenginiuose gaunama daugiau pajamų nei iš Chrome (ginčijamo sprendimo 907 konstatuojamoji dalis), išankstinis įdiegimas suplakamas į viena su numatytuoju nustatymu. Ji tvirtina, kad Apple savo naršyklę Safari nustato kaip numatytąją visuose iOS įrenginiuose, o ginčijamame sprendime į tai neatsižvelgiama. Būtų neįmanoma tinkamai atskirti išankstinio įdiegimo poveikio, atsižvelgus į išankstinio įdiegimo, privilegijuotojo išdėstymo ir numatytojo nustatymo derinio įrodymus.

412    Vis dėlto toks pastebėjimas nereiškia, kad Google pajamų iOS įrenginiuose iš užklausų naudojant Safari ir naudojant Google Chrome palyginimas neturi reikšmės. Šis palyginimas buvo atliktas atsižvelgiant į šių naršyklių ypatumus iOS įrenginiuose: Safari yra vienintelė iš anksto įdiegtoji, o Google Chrome reikia parsisiųsti. Be to, naudotojai parsisiunčia Google Chrome tik į nedidelę dalį iOS įrenginių (15 % – 2016 m.) (ginčijamo sprendimo 912 konstatuojamosios dalies 2 punktas).

413    Taigi Google kritiką dėl ginčijamame sprendime pateikto jos pajamų iš Safari ir Chrome palyginimo reikia atmesti.

–       Opera apklausa

414    Antra, ginčijamame sprendime nurodoma Opera atlikta apklausa (žr. 905 konstatuojamosios dalies 3 punktą), kuri rodo, pirma, kad 2013 m. 72 % iš 1 500 Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje apklaustų asmenų naudojo tą naršyklę, kuri buvo iš anksto įdiegta jų išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose, ir kad 16 % šių asmenų neatsižvelgė į tokius veiksnius kaip kokybė, naudojimo paprastumas, greitis, saugumas ar kitos savybės, ir toliau naudojo naršyklę vien todėl, kad ji buvo iš anksto įdiegta.

415    Google primena, kad tame tyrime buvo užduotas toks klausimas: „Į kokius veiksnius atsižvelgėte rinkdamiesi naršyklę, kurią šiuo metu naudojate dažniausiai ar nuolat?“ Ginčijamame sprendime pateiktiems teiginiams pagrįsti kliaujamasi naudotojais, pasirinkusiais atsakymą, pagal kurį jie „naudoja tą naršyklę, kuri buvo įdiegta jų mobiliajame įrenginyje“. Pasirinkus šį variantą nedaroma skirtumo tarp naudotojų, pasirinkusių naršyklę todėl, kad ji buvo iš anksto įdiegta, ir naudotojų, pasirinkusių ją todėl, kad ji buvo nustatyta kaip numatytoji. Keliuose atsakymuose buvo pažymėta, kad buvo naudojama „telefone numatytoji naršyklė“. Be to, kaip matyti iš Opera pateiktų apklausos duomenų (2015 m. gruodžio 15 d. atsakymas į prašymą pateikti informaciją), tik 70 dalyvių iš 500 (14 %) iš tikrųjų pasirinko ginčijamame sprendime nurodytą variantą. Iš tikrųjų šis skaičius gali būti dar mažesnis: atrodo, kad 18 iš šių 70 naudotojų nurodė iOS, o ne Android įrenginius ir teigė, kad jie naudojo naršyklę Safari, kurios Android nėra. Likusieji 86 % apklaustų asmenų nurodė tokius veiksnius: greitį, naudojimo paprastumą, saugumą, duomenų naudojimą ir kitus su kokybe susijusius veiksnius. Taip pat būtų klaidinga manyti, kad kartu su telefonu „atkeliauja“ tik viena naršyklė, nes iš tikrųjų OĮG paprastai įdiegia dvi ar daugiau naršyklių.

416    Vis dėlto, kaip teigia Komisija, net jei Opera apklausoje išankstinio įdiegimo poveikis neatskiriamas nuo numatytojo nustatymo poveikio, bent jau dalis priežasties, dėl kurios apklaustieji asmenys naudojo mobiliojo interneto naršyklę, „esančią mobiliajame telefone“, būtų susijusi su tuo, kad OĮG iš anksto įdiegia šią naršyklę. Opera apklausoje nustatoma mobiliojo interneto naršyklė, kurią naudotojai „dažniausiai“ naudoja paieškai internete vykdyti savo įrenginiuose. Atsižvelgiant į tris EEE šalis (Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Lenkiją), įtrauktas į 1 500 naudotojų imtį, 853 naudotojai (57 %) nurodė Chrome arba Safari kaip dažniausiai naudojamą naršyklę (šios naršyklės iš anksto įdiegtos visuose GMS ir iOS įrenginiuose), ir 232 naudotojai (15 %) atsakė, kad dažniausiai naudojo numatytąsias naršykles (t. y. Chrome GMS įrenginiuose ir Safari iOS įrenginiuose).

417    Vadinasi, reikia atmesti Google kritiką dėl ginčijamame sprendime pateiktų nuorodų į Opera apklausos rezultatus.

418    Apibendrinant galima teigti, kad įvairūs Google argumentai, kuriais siekiama paneigti pranašumą, kurį suteikia išankstinis Google Search ir Chrome programėlių įdiegimas Google Android įrenginiuose, neleidžia suabejoti Komisijos išvadomis, padarytomis remiantis įvairiais ginčijamame sprendime nurodytais aspektais šiuo klausimu.

b)      OĮG galimybė iš anksto įdiegti konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas arba nustatyti jas kaip numatytąsias

1)      Ginčijamas sprendimas

419    Ginčijamame sprendime konstatuota, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų suteikto konkurencinio pranašumo negali kompensuoti konkuruojantys bendrosios paieškos paslaugų teikėjai, sudarę kitas sutartis dėl išankstinio įdiegimo, ir taip yra dėl toliau nurodytų priežasčių (ginčijamo sprendimo 833 konstatuojamoji dalis):

–        OĮG paprastai nenori įdiegti papildomos bendrosios paieškos programėlės; taip yra dėl gana mažų papildomų pajamų, gaunamų pridėjus tokią programėlę, derybų dėl tokių sutarčių išlaidų ir programėlių dubliavimosi rizikos, nes tai galėtų neigiamai paveikti naudotojo patirtį arba sukelti saugojimo vietos įrenginyje problemų; tas pats mutatis mutandis taikoma naršyklėms (ginčijamo sprendimo 824–829, 933 ir 934 konstatuojamosios dalys);

–        MPPS neleistų OĮG ir MRTO iš anksto įdiegti tik kitos bendrosios paieškos programėlės Google Android įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 830–832 konstatuojamosios dalys); be to, net jei būtų galima iš anksto įdiegti su Chrome konkuruojančią naršyklę, jos nebūtų galima nustatyti kaip numatytosios (ginčijamo sprendimo 935 konstatuojamoji dalis);

–        pagal SPP, sudarytas su OĮG ir MRTO, pagal kurias iš anksto įdiegti išimtinai programėlę Google Search buvo reikalaujama nuo [50–60 %] iki [80–90 %] visų Google Android įrenginių EEE, Google konkurentai taip pat negalėtų šiuose įrenginiuose greta Google programėlės iš anksto įdiegti kitos bendrosios paieškos paslaugos programėlės (ginčijamo sprendimo 833 konstatuojamoji dalis);

–        iš anksto įdiegtų konkuruojančių naršyklių skaičius Google Android įrenginiuose yra gerokai mažesnis už iš anksto įdiegtų Google Chrome naršyklių skaičių (ginčijamo sprendimo 936 konstatuojamoji dalis ir 19 lentelė).

420    Pavyzdžiui, pagrindinė Google Search konkurentė Bing 2011–2016 m. negalėjo būti iš anksto įdiegta Google Android įrenginiuose, išskyrus vieną įrenginio modelį, pardavinėjamą JAV nuo 2011 m. (ginčijamo sprendimo 834 konstatuojamoji dalis ir 789 konstatuojamosios dalies 8 punktas).

2)      Šalių argumentų santrauka

421    Google teigia, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos netrukdė OĮG visuose savo Android įrenginiuose užtikrinti tokio pat išankstinio konkurentų paieškos paslaugų ir naršyklių įdiegimo kaip Google Search ir Chrome. Netgi buvo galima užtikrinti geresnių reklamos galimybių nei Google produktams, nes OĮG galėjo nustatyti kitą naršyklę, o ne Chrome, kaip numatytąją, ir nustatyti konkurentų bendrosios paieškos paslaugas kaip numatytąsias tokiose iš anksto įdiegtose naršyklėse. Be to, nors URL juostoje Google Search buvo nustatyta kaip numatytoji Chrome naršyklėje, naudotojai visada galėjo pakeisti šią paieškos paslaugą, nustatydami konkurentų paslaugą. Taigi ginčijamais veiksmais konkurencija negalėjo būti ribojama.

422    Taigi teiginį, kad OĮG ir MRTO nepageidavo konkuruojančių programėlių Android įrenginiuose, paneigia jų veiksmai, nesvarbu, ar jie būtų susiję su bendrosios paieškos paslaugomis, naršyklėmis ar kitų rūšių programėlėmis. Be to, teiginį dėl SPP paneigia teiginys, kad OĮG ir MRTO visiškai nesuinteresuoti greta Google programėlių iš anksto diegti papildomų paieškos ir naršyklių programėlių (ginčijamo sprendimo 824–829, 933 ir 934 konstatuojamosios dalys, palyginti su jo 1208 konstatuojamosios dalies 1 punktu ir 1213, 1214, 1219 ir 1220 konstatuojamosiomis dalimis). Be to, nė viena iš keturių priežasčių, nurodytų siekiant patvirtinti teiginį, kad OĮG nepageidavo greta Google programėlių iš anksto įdiegti konkuruojančių programėlių, t. y. kliūtys, susijusios su „naudotojų patirtimi“, saugojimo vietos problemomis, sandorio išlaidomis ir tuo, kad išankstinis įdiegimas nedavė finansinės naudos, nėra pagrįsta pakankamais įrodymais.

423    Komisija teigia, kad konkurentai negali iš anksto sudarytomis sutartimis kompensuoti didelio konkurencinio pranašumo, kurį Google užsitikrina iš anksto įdiegdama programėlę Google Search ir Google Chrome beveik visuose EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose.

3)      Bendrojo Teismo vertinimas

i)      Pirminės pastabos

424    Pirmiausia reikėtų pažymėti, jog, pateikdama šį prieštaravimą, Google iš esmės teigia, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos nedraudė OĮG iš anksto įdiegti konkurentų bendrosios paieškos paslaugų ir naršyklių EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose lygiai taip pat kaip buvo iš anksto įdiegiamos Google Search ir Chrome.

425    Komisija ginčijamame sprendime neginčija, kad pagal MPPS OĮG leidžiama iš anksto įdiegti su Google Search ir Chrome konkuruojančias programėles. Taigi Google konkurentai iš esmės galėtų OĮG pasiūlyti tokias pačias išankstinio įdiegimo sąlygas, kokios yra numatytos MPPS jų pačių programėlėms. Pagal MPPS programėles buvo įmanoma įdiegti kartu.

426    Ginčijamame sprendime veikiau nurodyta, pirma, kad pagal MPPS OĮG „užkertamas kelias“ iš anksto įdiegti tik tokias programėles vietoj Google Search ir Chrome (ginčijamo sprendimo 832 konstatuojamoji dalis) ir, antra, jog pagal SPP reikalaujama, kad OĮG ir MRTO iš anksto įdiegtų išimtinai Google Search programėlę šiose sutartyse numatytoje dalyje įrenginių, t. y. nuo [80–90 %] iki [50–60 %] Google Android įrenginių, kuriais prekiaujama EEE (ginčijamo sprendimo 833 konstatuojamoji dalis), o tai apima portfeliu grindžiamas SPP ir su įrenginiais susietas SPP, kaip Komisija tai patvirtino atsakydama į proceso organizavimo priemones.

427    Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į rinkos dalis ir jų pokyčius nuo 2011 m. Google Search atveju arba nuo 2012 m. Chrome atveju iki ginčijamo sprendimo priėmimo, diskusijos dėl konkurentų galimybių kompensuoti konkurencinį pranašumą, suteiktą dėl MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų, išlieka daugiausia teorinės. Praktiškai konkuruojantys programėlių kūrėjai negalėjo, pasitelkdami išankstinio įdiegimo sutartis, kompensuoti konkurencinio pranašumo, kurį Google užsitikrino iš anksto įdiegdama Google Search ir Chrome beveik visuose EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose, sudarydama sutartis dėl išankstinio įdiegimo. Kaip nurodyta ginčijamame sprendime, konkuruojančių bendrosios paieškos programų ir konkuruojančių naršyklių išankstinio įdiegimo aprėpties požiūriu negalima lyginti su Google Search programėlės ir Google Chrome išankstiniu įdiegimu (žr. ginčijamo sprendimo 940 konstatuojamąją dalį dėl naršyklių).

428    Šiuo klausimu reikia atskirti teorines konkurencijos prielaidas ir praktinę tikrovę, kurioje Google nurodytos konkuravimo alternatyvos atrodo mažai įtikinamos arba neturi realaus poveikio dėl „siekio išlaikyti status quo“, kurį lėmė MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos ir šių sąlygų bei kitų Google sutartinių nuostatų, įskaitant SPP, bendras poveikis.

429    Atsižvelgiant į tai, reikėtų išnagrinėti Google argumentą, kad, nepaisant MPPS išankstinių diegimo sąlygų, OĮG galėjo laisvai nustatyti tokias pačias išankstinio įdiegimo sąlygas konkuruojančioms bendrosios paieškos paslaugoms ir naršyklėms EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose, kokios buvo taikomos Google Search ir Chrome. Šie argumentai visų pirma susiję su konkuruojančių programėlių išankstiniu įdiegimu, tada su galimu argumentų dėl SPP ir teiginio, kad konkuruojančių programėlių išankstinis įdiegimas nekelia susidomėjimo, tarpusavio nesuderinamumu ir galiausiai su OĮG suinteresuotumu iš anksto įdiegti konkuruojančias programėles.

ii)    Dėl išankstinio konkuruojančių programėlių įdiegimo

430    Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Google argumentai šiuo klausimu daugiau susiję su situacija dėl naršyklių, o ne su situacija dėl bendrosios paieškos paslaugų programėlių. Šie argumentai visų pirma susiję su programėle Google Search ir konkuruojančiomis programėlėmis, tada su Chrome naršykle ir su ja konkuruojančiomis naršyklėmis, ir galiausiai su kitomis programėlėmis.

–       Dėl programėlės Google Search ir jos konkurentų

431    Kiek tai susiję su bendrosios paieškos paslaugų programėlėmis, Google ginčija tik nuorodą į Bing, kuri 2011–2016 m. galėjo būti iš anksto įdiegiama tik vieno modelio Google Android įrenginyje, kuris buvo parduodamas 2011 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (žr. ginčijamo sprendimo 834 konstatuojamąją dalį ir 789 konstatuojamosios dalies 8 punktą).

432    Google nuomone, tai, kad Bing negalėjo būti iš anksto įdiegta EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose, paaiškinama ne MPPS išankstinio įdiegimo sąlygomis, o tuo, kad daugumoje EEE šalių Bing nebuvo suprogramuota atsižvelgiant į vietos nustatymus.

433    Vis dėlto reikia pažymėti, kaip teigia Komisija, kad Google konkurentams tik labai retais atvejais pavykdavo iš anksto įdiegti savo bendrosios paieškos programėlę įrenginiuose greta programėlės Google Search. Bet kuriuo atveju tai buvo susiję tik su nedidele atitinkamų OĮG įrenginių dalimi, be kita ko, EEE.

434    Ginčijamame sprendime paminėti tik du konkuruojančios bendrosios paieškos programėlės „išankstinio įdiegimo“ atvejai, bet ir tai, tik kai OĮG nebuvo arba nebebuvo sudariusi SPP su Google (ginčijamo sprendimo 1219 konstatuojamoji dalis):

–        2017 m. vasario mėn. Microsoft ir ZTE sudaryta sutartis dėl pajamų pasidalijimo dėl tam tikrų Google Android įrenginių pardavimo visame pasaulyje, įskaitant EEE, nustatant Bing kaip numatytąją ZTE naršyklėje, taip pat dėl tam tikro kiekio Google Android įrenginių, kuriuose iš anksto įdiegta bendrosios paieškos programėlė Bing, pardavimo (ginčijamo sprendimo 1219 konstatuojamosios dalies 1 punktas);

–        sutartis dėl pajamų pasidalijimo tarp Yandex ir dviejų OĮG dėl Google Android įrenginių pardavimo visame pasaulyje, įskaitant kelias EEE šalis, kuriuose buvo iš anksto įdiegtas Yandex bendrosios paieškos paslaugos „widget“ ir nuorodos į Yandex pradžios tinklalapį numatytojoje naršyklėje (ginčijamo sprendimo 1219 konstatuojamosios dalies 2 punktas).

435    Be to, Google nurodyta priežastis dėl Bing nėra įtikinamas paaiškinimas, kodėl Microsoft negalėjo įtikinti OĮG iš anksto įdiegti šią programėlę Google Android įrenginiuose. Lokalizuoto programavimo stoka buvo stebima ne visose EEE šalyse ir net tose šalyse, kuriose šią programėlę buvo galima lokalizuoti, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje, OĮG iš anksto neįdiegė programėlės Bing. Be to, OĮG iš anksto neįdiegė programėlės Seznam į savo įrenginius Čekijoje, nors šios programėlės bendrosios paieškos algoritmai buvo sukurti čekų kalba (žr. ginčijamo sprendimo 682 konstatuojamąją dalį ir 814 konstatuojamosios dalies 4 punktą).

436    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad, priešingai nei teigia Google, su Google Search konkuruojantys bendrosios paieškos paslaugų teikėjai negalėjo kompensuoti konkurencinio pranašumo, kurį suteikė MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos.

–       Chrome naršyklė ir jos konkurentai

437    Kalbant apie naršykles, pažymėtina, kad Google nurodo įvairius aspektus, kuriais remdamasi teigia, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos neužkirto kelio OĮG teikti konkuruojančių naršyklių su tokiomis pat išankstinio įdiegimo sąlygomis, kokios buvo taikomos Google Search ir Chrome:

–        ginčijamame sprendime nurodyta, kad 2013–2016 m. konkuruojančios naršyklės buvo įdiegtos greta Chrome beveik 60 % Android įrenginių (ginčijamo sprendimo 936 konstatuojamoji dalis ir 19 lentelė); taigi šių iš anksto įdiegtų naršyklių nebuvo „daug mažiau nei Google Android įrenginiuose iš anksto įdiegtų Google Chrome“;

–        antroji iš anksto įdiegta naršyklė galėtų duoti daugiau pajamų iš paieškos nei Google Search programėlė ar Chrome, iš anksto įdiegta pagal MPPS; tai būtų akivaizdu iš toliau pateiktų įrodymų: Samsung, kuri 2016 m. pradėjo savo įrenginiuose iš anksto diegti savo naršyklę, suteikdama jai geresnę padėtį nei Chrome, o ši naršyklė generavo 38,4 % Google Search pajamų EEE Samsung Galaxy S6 įrenginiuose ir viršijo pajamas iš Google Search (38,1 %) ir Chrome (23,3 %) (ginčijamo sprendimo 949 konstatuojamoji dalis); Huawei, kuri 2015 m. nurodė, kad „Huawei naršyklė [buvo] iš anksto įkelta visuose Huawei įrenginiuose EEE rinkoje kaip numatytoji sistemos naršyklė“ (Huawei, 2015 m. gruodžio 14 d.) ir HTC, kuri 2015 m. nurodė, kad jos naršyklė HTC Internet buvo iš anksto įdiegta jos įrenginiuose ir kad tai, jog 2012 m. Google įtraukė Chrome į GMS komplektą, neturėjo „reikšmingo poveikio“, nes HTC iš anksto įdiegdavo savo interneto naršyklę daugumoje savo įrenginių (HTC, 2015 m. lapkričio 13 d.).

438    Priešingai nei teigia Komisija, šių Google argumentų ir įvairių jį pagrindžiančių aspektų negalima iš karto atmesti.

439    Google argumentai a priori skirti įrodyti, kaip matyti iš ginčijamame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių (žr. 19 lentelę, kurioje nurodytas 40–60 % lygiagretaus išankstinio įdiegimo lygis visame pasaulyje 2013–2016 m., kad, kiek tai susiję su naršyklėmis, konkuruojama aktyviau nei dėl bendrosios paieškos paslaugų programėlių. Google Android įrenginiuose gali būti iš anksto diegiamos ir kitos naršyklės nei Chrome, be to, taip dažnai ir būna.

440    Tai gerai parodo Opera atvejis. Kaip teigia Opera, įstojusi į bylą palaikyti Google reikalavimų, ji įgijo nemažai naudotojų dėl išankstinio įdiegimo sutarčių su OĮG (Samsung, Huawei, OPPO ir Tecno), kiek tai susiję su Google Android įrenginiais. Komisija šiuo klausimu pažymi, kad šios sutartys buvo susijusios su mažiau kaip 5 % EEE parduodamų Google Android įrenginių (ginčijamo sprendimo 940 konstatuojamoji dalis), nes šie įrenginiai buvo iš esmės parduodami Afrikoje (Opera sutartys su Samsung ir Tecno).

441    Iš šio pavyzdžio matyti, kad pažeidimo laikotarpiu galėjo galioti sutartys dėl naršyklių išankstinio įdiegimo kartu, bet kuriuo atveju jų mastas buvo didesnis nei kalbant apie sutartis dėl bendrosios paieškos paslaugos programėlės išankstinio įdiegimo. Vis dėlto reikia išnagrinėti tokių sutarčių poveikį klausimui, ar jos gali kompensuoti išankstinio įdiegimo teikiamą naudą.

442    Atsižvelgiant į įvairias Komisijos ir įstojusių į bylą šalių pastabas, Google argumentų, susijusių su analize, poveikis susilpnėja. Iš tikrųjų atrodo, kad nors OĮG išties buvo suteikta laisvė iš anksto įdiegti kitas naršymo programas, praktiškai jie galėjo pasinaudoti šia galimybe tik iš anksto įdiegdami naršymo programas, kurios naudojo Google Search kaip iš anksto numatytąją paieškos sistemą.

443    Priešingai Opera pateiktam pavyzdžiui, Seznam įstojimo į bylą paaiškinime nurodo sunkumus, kurių patyrė siekdama užsitikrinti išankstinį savo paieškos ir naršymo programėlių įdiegimą. Seznam taip pat nurodo, kad šių sunkumų būta ir tuo metu, kai galiojo portfeliu grindžiamos SPP, ir vėliau, kai įsigaliojo su įrenginiais susietos SP. Be to, tik 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. po ginčijamo sprendimo priėmimo, Qwant pavyko tapti numatytuoju paieškos varikliu Brave naršyklėje Prancūzijoje ir Vokietijoje.

444    Pirma, tiesa, kad nuo 2013 iki 2016 m. konkuruojančios naršyklės buvo iš anksto įdiegtos greta Chrome net 60 % Android įrenginių (ginčijamo sprendimo 19 lentelė).

445    Vis dėlto, pirma, kiek tai susiję su Google nurodytais Samsung ir Huawei atvejais, reikia pažymėti, kad vienintelės mobiliosios naršyklės, kurios buvo iš anksto įdiegtos nemažai OĮG įrenginių, yra pačių šių OĮG, o ne trečiųjų asmenų naršyklės (ginčijamo sprendimo 936 konstatuojamoji dalis).

446    Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad kai kurie veiklos vykdytojai, įskaitant Samsung ir Huawei, savo naršyklėse nustatė Google Search kaip numatytąją bendrosios paieškos paslaugą. Ginčijamo sprendimo 798 konstatuojamosios dalies 2 punkte nurodomos „sutartys su OĮG ir ORM, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Google Search būtų vienintelė iš anksto įdiegta ir nustatyta kaip numatytoji bendrosios paieškos paslauga visose trečiųjų asmenų iš anksto įdiegtose mobiliosiose naršyklėse“. Paklausta apie tai, Komisija paaiškino, kad tai buvo nuoroda į SP. Komisija taip pat nurodo HTC, kuri savo naršyklėje taip pat nustatė Google Search kaip numatytąją bendrosios paieškos paslaugą, nurodydama, kad bet kuriuo atveju nuo 2016 m. lapkričio 30 d. ji nustojo kurti savo naršyklę.

447    Be to, kalbant apie SPP sudariusių veiklos vykdytojų situaciją, reikėtų pažymėti, kad, norėdami įgyti teisę į pajamų pasidalijimą, jie turi įsipareigoti, kad nustatys Google Search kaip numatytąją įvairiuose savo Google Android įrenginių įėjimo taškuose, įskaitant jų pačių naršyklę (ginčijamo sprendimo 822 konstatuojamoji dalis, 908 išnaša ir 6.3.3 punktas dėl portfeliu grindžiamų SPP), ir iš anksto nediegti jokių konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų (ginčijamo sprendimo 192 ir 198 konstatuojamosios dalys).

448    Tai dar svarbiau atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sprendimo 822 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog 2011–2016 m. SPP buvo taikomos nuo [80–90 %] iki [50–60 %] EEE parduodamų Google Android įrenginių. Iš ginčijamo sprendimo 822 konstatuojamojoje dalyje esančioje 908 išnašoje pateiktos informacijos aišku, kad informacija, į kurią šiuo klausimu atsižvelgta, apima ne tik informaciją, gautą vertinant portfeliu grindžiamų SPP aprėptį, bet ir informaciją, gautą vertinant su įrenginiais susietų SPP, kuriomis buvo pakeistos portfeliu grindžiamos SPP, aprėptį. Komisija tai patvirtino, atsakydama į taikant proceso organizavimo priemones pateiktą klausimą.

449    Taigi šiuo laikotarpiu su Google sudarytos su portfeliu arba įrenginiu susietos SPP, kuriose visose buvo reikalaujama, kad Google Search būtų nustatyta kaip numatytasis paieškos variklis iš anksto įdiegtose naršyklėse, ir buvo draudžiama diegti konkuruojančią paieškos paslaugą, apėmė daugiau kaip 50 % EEE parduotų Google Android įrenginių.

450    Taigi paaiškėjo, ir tai taikoma Samsung, HTC, LG ir Sony, taip pat kitiems SPP sudariusiems veiklos vykdytojams, kad kai šalia Chrome, kuri Google Search nustatyta kaip numatytoji, buvo iš anksto įdiegiama naršyklė, ši naršyklė Google Search taip pat buvo nustatoma kaip numatytoji.

451    Ši pastaba parodo įvairių Google veiksmų tarpusavio papildomumą ir neabejotinai reiškia, kad reikia atsižvelgti – kaip, be to, nurodyta ginčijamame sprendime, – į bendrą MPPS ir SPP poveikį. Dėl sutartinio įsipareigojimo, susieto su SPP, nediegti jokių kitų sprendimų, išskyrus Google Search, skirtų bendrajai paieškai atlikti, teorinė galimybė iš anksto įdiegti su Google programėlėmis konkuruojančią paslaugą, kuri iš esmės buvo leidžiama pagal MPPS, 2011–2016 m. buvo faktiškai panaikinta bent pusei EEE parduodamų Google Android įrenginių. Kitaip tariant, pagal SPP buvo užtikrinamas išimtinumas atitinkamuose įrenginiuose, ir į tai reikia atsižvelgti vertinant antikonkurencinį MPPS poveikį.

452    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad atsižvelgimas į bendrą MPPS ir SPP poveikį kaip į faktinę aplinkybę niekaip nepriklauso nuo to, ar SPP yra ar nėra piktnaudžiaujamo pobūdžio, ar tai portfeliu grindžiamos SPP, kurios, remiantis trečiajame ieškinio pagrinde Google ginčijama Komisijos analize, yra piktnaudžiavimas, ar įrenginio SPP, kurios ginčijamame sprendime nelaikomos piktnaudžiavimu.

453    Šiomis aplinkybėmis Google pateiktas argumentas dėl vieno OĮG, kad 2016 m. vienoje jos prietaisų kategorijoje minėto OĮG mobiliojo interneto naršyklė davė didesnių paieškos pajamų EEE nei Google Search ar Chrome, nepaneigia pirmiau nurodytos analizės.

454    Šį ieškinyje nurodytą argumentą Komisija ginčijo, motyvuodama tuo, kad ji negalėjo patikrinti tokio teiginio nei dėl šios OĮG įrenginių kategorijos 2016 m., nei dėl kitų metų ir kitų minėto OĮG įrenginių kategorijų. Atsakydama Google pateikė vidaus duomenis, naudotus siekiant įrodyti ieškinyje pateiktus teiginius. Iš tikrųjų šie duomenys rodo, kad 2016 m. paties šio OĮG naršyklė davė daugiau pajamų iš paieškos užklausų nei Google Search programėlė ar Chrome abiejų serijų modeliuose.

455    Šios pajamos taip pat buvo didesnės už pajamas iš Chrome 2017 m. iš to paties OĮG trijų serijų modelių (minėti du ir trečiasis) ir 2018 m. iš keturių serijų modelių (minėti trys ir ketvirtasis), bet buvo mažesnės už pajamas, tuo metu gautas iš šiuose įrenginiuose naudotos programėlės Google Search.

456    Google teigia, kad šiuo atveju OĮG, iš anksto įdiegdamas savo naršyklę savo Google Android įrenginiuose, galėjo iš dalies kompensuoti konkurencinį pranašumą, Google turėtą dėl išankstinio programėlės Google Search ir Chrome įdiegimo.

457    Vis dėlto, kadangi aptariamas OĮG buvo saistomas SPP ir todėl privalėjo nustatyti Google Search kaip numatytąją programėlę įvairiuose savo prietaisų įėjimo taškuose, įskaitant savo naršyklę, tokio kompensavimo poveikį konkurencijai reikia vertinti santykinai. Google patvirtino šį aspektą atsakydama į proceso organizavimo priemones.

458    Be to, OĮG, iš anksto įdiegiančio savo naršyklę į savo įrenginius, padėtis nėra panaši į Google konkurento, neturinčio galimybės gaminti savo įrenginių, padėtį bendrosios paieškos paslaugų rinkose, nes pastarasis turi derėtis su OĮG tam, kad galėtų iš anksto įdiegti savo programėles.

459    Antra, bet kuriuo atveju, Komisija primena, kad net jei Google Android įrenginyje būtų iš anksto įdiegta konkuruojanti naršyklė, ji negalėtų būti nustatyta kaip numatytoji (ginčijamo sprendimo 935 konstatuojamoji dalis).

460    Atsakydama į Google teiginius dėl Huawei atstovo pareiškimo Komisijai skirtame 2015 m. gruodžio mėn. rašytame e. laiške, kad kita nei Chrome naršyklė galėtų būti „numatytoji sistemos naršyklė“, Komisija šiuo klausimu teigia, kad tai nebūtų buvę įmanoma.

461    Iš MPPS matyti, kad iš OĮG buvo reikalaujama iš anksto įdiegti Chrome beveik visuose jų EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose, o iš SNĮ ir Android suderinamumo reikalavimų dokumento (Android Compatibility Definition Document, toliau – CDD) 3.2.3.2 punkto matyti, kad „įrenginių kūrėjai [neturėjo] teikti ypatingų privilegijų tam, kad sisteminės taikomosios programos naudotų <…>  ketinimų šablonus, ar užkirsti kelio trečiųjų asmenų taikomosioms programoms prisijungti prie šių šablonų ir perimti jų valdymą“. Taigi Chrome iš anksto įdiegęs OĮG (o tai suponavo MPPS ir SPP pasirašymą), negalėjo nustatyti konkuruojančios mobiliojo interneto naršyklės kaip numatytosios.

462    Orange ir kitos įmonės pareiškimai (ginčijamo sprendimo 935 konstatuojamoji dalis) patvirtina, kad net jei iš anksto įdiegiama su Chrome konkuruojanti naršyklė, ji negali būti „nustatyta kaip numatytoji naršyklė“. Šiuo klausimu abu šie veiklos vykdytojai nurodo Komisijos prieš tai paminėtą įpareigojimą neteikti pirmenybės su Chrome konkuruojančiai naršyklei, kai pastaroji taip pat iš anksto įdiegta Google Android įrenginyje.

463    Šiomis aplinkybėmis jokie Google pateikti įrodymai nepagrindžia jos teiginio, kad toks konkuruojančios naršyklės numatytasis nustatymas galimas esant Chrome:

–        dėl teiginio, kad „Huawei naršyklė yra iš anksto įkelta į visus Huawei išmaniuosius telefonus EEE rinkoje kaip numatytoji sistemos naršyklė“, yra aišku, šis teiginys nebuvo pateiktas Huawei vardu atsakant į prašymą pateikti informaciją; jį kaip „bendrą informaciją“ tiesiog pateikė Huawei darbuotojas, ir neaišku, ką tas darbuotojas turėjo omenyje sakydamas „numatytoji sistemos naršyklė“, ypač atsižvelgiant į pirmiau minėtą CDD reikalavimą, pagal kurį OĮG negalėjo nustatyti konkuruojančios naršyklės kaip numatytosios; bet kuriuo atveju, nuo 2016 m. Huawei iš anksto nebediegė savo mobiliojo interneto naršyklės (žr. Huawei ALE Android 6.0 Release Notes, 2016 m. birželio 7 d.: „siekiant pagerinti kokybę, visuose mūsų mobiliuosiuose telefonuose, skirtuose užsienio rinkoms, kuriuose įdiegta Android 5.0 ir naujesnė versija, bus pašalinta integruotoji Huawei naršyklė ir pritaikyta Google Chrome“); ir

–        iš 2012 m. rugpjūčio 3 d. Orange elektroniniame laiške esančio teiginio, kad „Chrome galės egzistuoti kartu su gamintojų naršyklėmis, o Google nereikalauja, kad ji būtų numatytoji naršyklė“, tiesiog darytina išvada, kad pagal MPPS OĮG nėra įpareigojami nustatyti Chrome kaip numatytosios naršyklės (ir Komisija to neginčija), o ne kad OĮG gali savo mobiliojo interneto naršyklę nusistatyti kaip numatytąją naršyklę.

464    Be to, nesvarbu, ar konkuruojanti naršyklė gali būti nustatyta kaip numatytoji. Google ir neginčija teorinio šio klausimo pobūdžio, atsižvelgiant į bendrą MPPS ir SNĮ poveikį. Šioje byloje svarbu išnagrinėti įvairias praktines konkuruojančių paieškos paslaugų galimybes pasiekti naudotojus, kai Google užtikrina, kad OĮG laikytųsi pagal SNĮ prisiimto įsipareigojimo elgtis su Google Search bent taip pat kaip jie galėtų elgtis su kita bendrosios paieškos paslauga.

465    Trečia, tai, kad OĮG iš anksto įdiegia savo naršyklę kai kuriuose savo įrenginiuose, niekaip nekeičia aplinkybės, kad išankstinio kiekvienos naršyklės įdiegimo atvejų skaičius yra mažesnis nei išankstinio Google Chrome įdiegimo tuose įrenginiuose. Visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurie Google nurodyti duomenys yra susiję su išankstiniu įdiegimu pasauliniu mastu, įskaitant Kiniją (pavyzdžiui, žr. ginčijamo sprendimo 19 lentelę). Tai, kad Kinijoje Google Chrome nebuvo iš anksto diegiama, turi didelį poveikį su EEE susijusiems duomenims. Google Chrome buvo iš anksto diegiama beveik visuose Google Android įrenginiuose EEE, o pavyzdžiui, išankstinio kitos naršyklės įdiegimo kartu mastas ir veiksmingumas tikrai buvo mažesni. Vadinasi, Google pastabos šiuo klausimu negali leisti suabejoti Komisijos pastabomis.

–       Dėl kitų programėlių

466    Kalbant apie kitas programėles nei Google Search ir Chrome, įtrauktas į GMS komplektą, ir su jomis konkuruojančias programėles, pritariant Komisijai reikia pažymėti, kad Google argumentai šiuo klausimu yra nereikšmingi. Tos kitos ir konkuruojančios programėlės nėra bendrosios paieškos programėlės ar naršyklės, todėl ginčijamame sprendime apibrėžti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejai jų neapima.

iii) Dėl galimos prieštaros tarp argumentų dėl SPP ir teiginio, kad išankstinis konkuruojančių programėlių įdiegimas nekelia susidomėjimo

467    Antra, Google teigia, kad ginčijamo sprendimo motyvai dėl SPP neatitinka teiginio, kad OĮG nėra suinteresuoti greta savo pačių programėlių iš anksto įdiegti bendrosios paieškos ir naršymo programėles.

468    Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti ginčijamų teiginių turinį.

469    Pirma, darydama išvadą, kad sutartys dėl išankstinio įdiegimo su OĮG pagal aprėptį ir veiksmingumą negalėjo būti lyginamos su sutartimis dėl išankstinio Google Search programėlės įdiegimo GMS įrenginiuose, Komisija, be kitų aplinkybių, nusprendė, jog „mažai tikėtina“, kad OĮG, be privalomos Google Search programėlės, iš anksto įdiegs vieną ar daugiau kitų bendrosios paieškos paslaugų programėlių. Šią išvadą galima paaiškinti, be kita ko, tuo, kad OĮG turėtų palyginti galimas pajamas, kurias gautų iš tos kitos bendrosios paieškos paslaugos programėlės, su tokio veiksmo sąnaudomis ir kitomis išlaidomis, susijusiomis su tokiais veiksniais kaip naudotojo patirtis ir pagalba (ginčijamo sprendimo 823 ir 824 konstatuojamosios dalys).

470    Siekdama paaiškinti šią išvadą, Komisija nurodė, kad atsižvelgė į tokius aspektus:

–        pirma, galimų pajamų dalis, kurią OĮG gautų iš vienos ar kelių kitų programėlių įdiegimo greta Google Search programėlės, būtų maža, atsižvelgiant į tai, kad Google priklauso daugiau kaip 90 % rinkos daugelyje EEE nacionalinių paieškos paslaugų rinkų, ir į tai, kad Google visada būtų visada nustatoma kaip numatytoji visuose kituose pagrindiniuose įėjimo taškuose, visų pirma interneto naršyklėse (ginčijamo sprendimo 825 konstatuojamoji dalis);

–        antra, OĮG turėtų prisiimti sandorio išlaidas, kad gautų tokias išankstinio įdiegimo sutartis, ir šios išlaidos veikiausiai negalėtų būti pateisinamos dėl nedidelio įrenginių kiekio (ginčijamo sprendimo 826 konstatuojamoji dalis);

–        trečia, OĮG taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad, kadangi visą GMS komplektą sudaro 12–30 programėlių, jos gali dubliuotis ir tai gali turėti neigiamos įtakos naudotojų patirčiai (ginčijamo sprendimo 827–829 konstatuojamosios dalys).

471    Be to, darydama išvadą, kad išankstinio įdiegimo sutartys su OĮG pagal aprėptį ir veiksmingumą negalėjo būti lyginamos su sutartimis dėl išankstinio Chrome naršyklės įdiegimo GMS įrenginiuose, Komisija, be kita ko, nusprendė, kad OĮG buvo „nelinkę“ iš anksto įdiegti programėlių, dubliuojančių jau įdiegtas programėles, dėl problemų, susijusių su tam tikrų įrenginių atminties įtaiso talpa (ginčijamo sprendimo 932 ir 933 konstatuojamosios dalys).

472    Antra, ginčijamo sprendimo dalyje, susijusioje su SPP, Komisija vis dėlto ne kartą nurodė OĮG interesą užsitikrinti tokias sutartis, motyvuodama tai toliau nurodytomis priežastimis:

–        „nesant su portfeliu susietų pajamų dalies mokėjimų, OĮG <…> būtų komerciškai suinteresuoti iš anksto įdiegti konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas bent kai kuriuose savo Google Android įrenginiuose“ (ginčijamo sprendimo 1208 konstatuojamosios dalies 1 punktas);

–        be to, iš anksto įdiegus konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas, OĮG būtų galėję „siūlyti diferencijuotus produktus“ (ginčijamo sprendimo 1213 konstatuojamoji dalis);

–        „iš anksto įdiegus bendrosios paieškos paslaugas greta Google būtų padidėjęs srautas į šias paslaugas“ (žr. ginčijamo sprendimo 1214 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta Yahoo!, Qwant, Microsoft, Yandex ir Seznam);

–        OĮG sudarė sutartis dėl konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų išankstinio įdiegimo įrenginiuose arba jų nustatymo kaip numatytųjų paslaugų (ginčijamo sprendimo 1219 konstatuojamoji dalis);

–        Mozilla ir konkuruojančios paieškos paslaugos susitarimas „rodo, kad Mozilla mano, jog OĮG <…> turi komercinį interesą iš anksto įdiegti Mozilla naršyklę su konkuruojančia bendrosios paieškos paslauga, kuri būtų nustatyta kaip numatytoji paslauga bent kai kuriuose iš jų Android įrenginių (ginčijamo sprendimo 1220 konstatuojamoji dalis).

473    Priešingai nei teigia Google, šios dvi argumentų grupės negali būti laikomos prieštaraujančiomis viena kitai. Pirmiausia Komisija nagrinėja OĮG tikimybę derėtis dėl išankstinio įdiegimo sutarčių su Google Search programėlės arba Chrome, kurios pagal MPPS yra iš anksto įdiegtos GMS įrenginiuose, konkurentais. Vis dėlto taip Komisija neginčija, kad šie OĮG gali būti komerciškai suinteresuoti derėtis dėl tokių sutarčių; be to, šis suinteresuotumas nurodytas konkrečiai kalbant apie SP. Vis dėlto šis komercinis interesas turi būti derinamas su kitais veiksniais, kuriuos Komisija nurodė pateikdama argumentus dėl pirmojo rinkinio (maža likusi antros bendrosios paieškos paslaugos programėlės rinkos dalis, sandorio išlaidos, sunkumai, susiję su dubliavimu, atsižvelgiant į naudotojų patirtį ir atminties įtaiso pajėgumais) ir antrojo rinkinio (problemos dėl atminties įtaiso talpos).

474    Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikia atmesti prieštaravimą dėl prieštaros tarp ginčijamo sprendimo motyvų dėl SPP ir Komisijos teiginių, kad mažai tikėtina, jog OĮG iš anksto įdiegs su Google Search programėle konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugų programėles arba kad OĮG būtų nelinkę iš anksto įdiegti su Chrome konkuruojančias naršymo programėles.

iv)    Dėl OĮG suinteresuotumo iš anksto įdiegti konkuruojančias programėles

475    Trečia, Google teigia, kad ginčijamame sprendime nurodytos keturios priežastys, skirtos pagrįsti teiginį, jog „mažai tikėtina, kad OĮG greta privalomos Google Search programėlės iš anksto įdiegs papildomą bendrosios paieškos programėlę (ginčijamo sprendimo 824 konstatuojamoji dalis, toliau – ginčijamas teiginys), t. y. kliūtis, susijusias su naudotojų patirtimi, problemas, susijusias su atminties įtaiso talpa, sandorių išlaidas ir išankstinio įdiegimo finansinės naudos stoką. Vis dėlto, kadangi OĮG faktiškai iš anksto įdiegia konkuruojančias programėles GMS įrenginiuose, nė vienos iš šių priežasčių nepatvirtintų įrodymai, todėl ginčijamas teiginys būtų klaidingas.

476    Prieš nagrinėjant šiuos argumentus, pirmiausia reikia atsižvelgti į jų kontekstą.

477    Pirma, ginčijamas teiginys grindžiamas ginčijamo sprendimo 824 konstatuojamojoje dalyje išreikšta mintimi, kad sprendimas iš anksto įdiegti su Google Search konkuruojančią bendrosios paieškos paslaugos programėlę lemia tai, kad OĮG palygina, pirma, pajamas, kurias galima gauti iš šios papildomos programėlės, ir, antra, sandorio išlaidas ir jo poveikį naudotojų patirčiai ar techninei pagalbai. Taigi ginčijamas teiginys iš esmės susijęs su OĮG interesu iš anksto įdiegti programėlę, konkuruojančią su Google Search programėle arba su Chrome naršykle, kuri bendrosios paieškos paslaugai Google Search nustatyta kaip numatytoji, o ne su kitomis programėlėmis, įtrauktomis į GMS komplektą, ypač tomis, kurios nesusijusios su bendrosios paieškos paslaugos įgyvendinimu.

478    Taigi ginčijamo teiginio pagrįstumui įvertinti svarbios faktinės aplinkybės susijusios su programėlėmis, kurias naudojant įgyvendinama bendrosios paieškos paslauga, o ne su kitų rūšių programėlėmis.

479    Antra, ginčijamas teiginys yra tik pirmasis iš penkių paaiškinimų, kuriuos Komisija pateikė teigdama priešingai, nei per administracinę procedūrą tvirtino Google, kad „išankstinio įdiegimo sutarčių su OĮG ir MRTO pagal aprėptį ir veiksmingumą negalima lyginti su išankstiniu Google Search programėlės įdiegimu GMS įrenginiuose“ (ginčijamo sprendimo 823 konstatuojamoji dalis).

480    Google neginčija toliau pateiktų paaiškinimų:

–        pagal MPPS OĮG buvo užkirstas kelias Google Android įrenginiuose iš anksto įdiegti išimtinai su Google Search programėle konkuruojančią bendrosios paieškos paslaugos programėlę; taip iš Google konkurentų buvo atimta galimybė gauti geresnes sąlygas nei nustatytosios MPPS; praktiškai OĮG, kuris sutiktų iš anksto išimtinai įdiegti konkuruojančią bendrosios paieškos paslaugos programėlę, negalėtų siūlyti Play Store ar kitų GMS komplekto programėlių (ginčijamo sprendimo 830 ir 831 konstatuojamosios dalys);

–        pagal MPPS MRTO taip pat buvo užkirstas kelias prašyti OĮG Google Android įrenginiuose iš anksto išimtinai įdiegti su Google Search programėle konkuruojančią bendrosios paieškos paslaugos programėlę, nes beveik visi OĮG buvo sudarę MPPS ir todėl buvo įsipareigoję iš anksto įdiegti Google Search programėlę SMG įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 832 konstatuojamoji dalis);

–        pagal su kai kuriais OĮG ir MRTO sudarytas SPP buvo reikalaujama išimtinio Google Search programėlės įdiegimo nuo [80–90 %] iki [50–60 %] 2011–2016 m. EEE parduodamų Google Android įrenginių, todėl Google konkurentai neturėjo galimybės iš anksto įdiegti bendrosios paieškos paslaugos greta Google Search programėlės (ginčijamo sprendimo 833 konstatuojamoji dalis ir 13.4.2.1 skirsnis);

–        pavyzdžiui, pagrindinė Google Search konkurentė Bing 2011–2016 m. negalėjo būti iš anksto įdiegta jokiame Google Android įrenginyje, išskyrus vieną įrenginio modelį, kuriuo nuo 2011 m. buvo prekiaujama JAV (ginčijamo sprendimo 834 konstatuojamoji dalis ir 789 konstatuojamosios dalies 8 punktas).

481    Būtent atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, kai atsižvelgiama į Google Search programėlės išankstinio įdiegimo GMS įrenginiuose aprėptį ir veiksmingumą, atsižvelgiant į įvairias sutartis, kurias Google sudarė įgyvendindama savo bendrą strategiją sustiprinti ir išlaikyti savo mobiliojo interneto rinkos dalis EEE, dalis, turi būti nagrinėjami Google argumentai, susiję su ginčijamu teiginiu. Google kritikuoja įvairias Komisijos nurodytas priežastis (žr. šio sprendimo 475 punktą) vertinant OĮG suinteresuotumą išankstiniu konkuruojančių programėlių įdiegimu, t. y. potencialias pajamas, sandorio išlaidas, naudotojų patirtį ir atminties įtaiso talpą.

–       Dėl galimų pajamų

482    Vertindama tikimybę, kad OĮG be Google Search programėlės GMS įrenginiuose iš anksto įdiegs papildomą bendrosios paieškos paslaugos programėlę, Komisija pažymi, kad „galimų pajamų dalis, kurią OĮG gautų iš vienos ar daugiau papildomų bendrosios paieškos paslaugos programėlių, būtų nedidelė, atsižvelgiant į tai, kad Google rinkos dalis daugumoje nacionalinių rinkų sudaro 90 % ir, kaip paaiškinta [ginčijamo sprendimo] 796 konstatuojamojoje dalyje, Google vis tiek būtų nustatyta kaip numatytoji kituose pagrindiniuose įėjimo taškuose, visų pirma naršyklėse (ginčijamo sprendimo 825 konstatuojamoji dalis).

483    Šį paaiškinimą Google kritikuoja dėl toliau nurodytų priežasčių:

–        kaip nurodyta ginčijamame sprendime, tokie pat produktyvūs konkurentai galėtų įgyti 22,5 % paieškos užklausų rinkos, jei jų produktai būtų iš anksto įdiegti šalia Google ir nustatyti kaip numatytieji naršyklių įėjimo taškuose (ginčijamo sprendimo 1226 konstatuojamosios dalies 2 punktas); taigi šie konkurentai galėtų dalytis pajamomis iš šių užklausų su OĮG (toliau – pirmoji kritika);

–        teiginys, kad „Google vis vien būtų nustatoma kaip numatytoji kituose pagrindiniuose įėjimo taškuose, visų pirma naršyklėse“ (ginčijamo sprendimo 825 konstatuojamoji dalis) yra klaidingas, nes „pagal MPPS niekada nebuvo reikalaujama, kad Google [Search] būtų nustatoma kaip numatytoji konkuruojančiose naršyklėse“; ginčijamame sprendime šiuo tikslu minimi įrodymai, susiję su numatytaisiais nustatymais kituose įrenginiuose nei Android (žr. ginčijamo sprendimo 796 konstatuojamosios dalies 2 punktą, kuriame nurodomos naršyklės iOS įrenginiuose ar nešiojamuosiuose kompiuteriuose), tačiau tai neturi reikšmės; be to, kitose ginčijamo sprendimo dalyse minima MPPS versija, pagal kurią visgi nebuvo reikalaujama numatytųjų nustatymų naršyklėse ir kuri bet kuriuo atveju buvo panaikinta (185 konstatuojamoji dalis) (toliau – antroji kritika);

–        nuorodos kitose ginčijamo sprendimo dalyse į dviejų įmonių pareiškimus, pagal kuriuos konkuruojančios naršyklės negalėjo būti nustatytos kaip numatytosios (ginčijamo sprendimo 935 konstatuojamoji dalis), yra nepagrįstos; nė viena iš šių įmonių nebuvo MPPS šalis ir viena iš jų patikslino, kad „Chrome galė[jo] veikti greta kitų OĮG naršyklių ir Google nereikalavo, kad ji būtų numatytoji naršyklė“; šiuos teiginius taip pat paneigia OĮG, kurie, kaip Huawei, nustatė konkuruojančią naršyklę kaip numatytąją (toliau – trečioji kritika);

–        teiginys, kad OĮG nėra suinteresuoti prieš tai įdiegti konkuruojančias programėles, nes didžioji dalis naudojimo, susijusio su paieškomis, tektų Google, reiškia, kad šios programėlės yra mažiau patrauklios, o tai reikštų mažiau produktyvių konkurentų apsaugą (toliau – ketvirtoji kritika).  

484    Vis dėlto ši kritika negali leisti suabejoti ginčijamu teiginiu.

485    Kaip jau minėta, Google neginčija, jog dėl MPPS jokia bendrosios paieškos paslaugų programėlė, konkuruojanti su Google Search programėle, nebūtų išimtinai iš anksto įdiegta Google Android įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 830–832 konstatuojamosios dalys). Šiuose įrenginiuose buvo leidžiama tik kartu iš anksto įdiegti šias programėles.

486    Be to, praktiškai reikėtų pažymėti, kad vien dėl MPPS Google užsitikrino sau išankstinį įdiegimą, kuris išliko išimtinis, jei OĮG nenusprendė kartu įdiegti kitos bendrosios paieškos paslaugos programėlės.

487    Skirtingai nuo išankstinio įdiegimo, kurį Google nuo pat pradžių užsitikrino pagal MPPS, šis OĮG arba Google konkurentas turėjo atsižvelgti į kitus parametrus, kad iš anksto įdiegtų kitą bendrosios paieškos paslaugų programėlę arba užsitikrintų išankstinio jos įdiegimo galimybę.

488    Šiomis aplinkybėmis dalis galimų pajamų, kurias būtų galima gauti iš anksto įdiegus vieną ar daugiau papildomų bendrosios paieškos paslaugų programėlių, savo dydžiu ir veiksmingumu neprilygo pajamų daliai, gaunama pagal MPPS, ir galėjo būti tik ribota.

489    Pirmiausia, kaip Komisija nurodo ginčijamo sprendimo 825 konstatuojamojoje dalyje, tai paaiškinama tuo, kad Google bendrosios paieškos paslauga yra sektoriaus lyderė, jos rinkos dalis daugumoje EEE šalių tvirtai ir stabiliai viršija 90 %, ir taip yra nuo 2008 m. (žr. ginčijamo sprendimo 683 ir 684 konstatuojamąsias dalis). Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Google prekių ženklas yra gerai žinomas, o tai naudinga jos bendrosios paieškos paslaugai (ginčijamo sprendimo 712, 812 ir 830 konstatuojamosios dalys). Google nekritikuoja nė vieno iš šių teiginių.

490    Vietoj to Google kritikuoja ginčijamo sprendimo 825 konstatuojamosios dalies pabaigoje esantį teiginį, kad „net jei konkuruojanti bendrosios paieškos paslaugos programėlė būtų iš anksto įdiegta GMS įrenginiuose, Google vis tiek būtų nustatyta kaip numatytoji kituose pagrindiniuose įėjimo taškuose, įskaitant naršykles“. Antra, Google tvirtina, kad šis teiginys klaidingas, nes, pirma, „pagal MPPS niekada nebuvo reikalaujama, kad Google [Search] būtų nustatyta kaip numatytoji konkuruojančiose naršyklėse“, ir, antra, šis teiginys grindžiamas įrodymais, susijusiais su numatytuoju nustatymu ne Android įrenginiuose (žr. ginčijamo sprendimo 796 konstatuojamosios dalies 2 punktą, kuriame nurodomi iOS įrenginiai, AK, kuriuose įdiegta Chrome, ir AK, kuriuose įdiegta Safari, Opera ar Firefox).

491    Kalbant apie pirmuosius du antrosios kritikos argumentus, pirmiausia reikėtų pažymėti, jog ginčijamame sprendime neteigiama, kad dėl MPPS Google Search buvo nustatyta kaip numatytoji kituose pagrindiniuose įėjimo taškuose. Atsižvelgiant į kontekstą, ginčijamo sprendimo 825 konstatuojamosios dalies pabaigoje pateiktas teiginys veikiau leidžia suprasti, kaip atsiliepime į ieškinį teigia Komisija, kad Google naudojosi įvairiomis priemonėmis, skirtomis pasiekti, kad OĮG nustatytų Google Search kaip numatytąją bendrosios paieškos paslaugą kituose įėjimo taškuose nei naudojant iš anksto įdiegtą Google Search programėlę.

492    Žinoma, kaip pažymi Google, kai kurie iš ginčijamame sprendime pateiktų įrodymų, skirtų patvirtinti Google Search naudojimo svarbą, susiję ne su GMS įrenginiais, o su iOS įrenginiais, AK, kuriuose įdiegta Chrome ar AK, kuriuose įdiegtos Safari, Opera ar Firefox naršyklės, kurios visos yra numatytosios Google Search (žr. ginčijamo sprendimo 796 konstatuojamosios dalies 2 punktą), aišku ir tai, kad net jei GMS įrenginiuose būtų iš anksto įdiegta konkuruojanti bendrosios paieškos paslaugos programėlė, Google Search vis vien būtų nustatyta kaip numatytoji kituose įėjimo taškuose, visų pirma naršyklėse.

493    Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 818 ir 973 konstatuojamųjų dalių, Google neleidžia Chrome kaip numatytosios nustatyti jokios kitos bendrosios paieškos paslaugos nei Google Search. OĮG negali pakeisti šio numatytojo nustatymo.

494    Be to, iš atsakymų į klausimus, pateiktus taikant proceso organizavimo priemones, matyti, kad daugelyje šalia Chrome iš anksto įdiegtų ar net parsisiųstų naršyklių Google Search buvo nustatyta kaip numatytoji bendrosios paieškos paslauga. Taip yra kalbant apie Samsung, Mozilla ir UC interneto naršykles arba EEE teritorijoje – Opera. Šis numatytasis nustatymas atsirado dėl SPP arba šiuo tikslu Google ir atitinkamos įmonės sudarytos sutarties, ir dėl to buvo apribotas finansinis interesas, kurį OĮG būtų galėjęs turėti iš anksto įdiegęs su Google Search programėle konkuruojančią bendrosios paieškos paslaugą.

495    Įvairios priemonės, kurias Google taikė įgyvendindama bendrą strategiją įtvirtinti ir išlaikyti savo padėtį bendrosios paieškos rinkose, ypač paieškos iš internetą naudojančių mobiliųjų įrenginių rinkose, leido jai su bendrosios paieškos paslauga Google Search ir beveik visose nacionalinėse EEE rinkose 2016 m. užimti 2–5 kartus didesnę rinkos dalį nei visų kitų bendrosios paieškos paslaugų bendra rinkos dalis (žr. ginčijamo sprendimo 796 konstatuojamosios dalies 1 punktą).

496    Taigi, atsižvelgiant į šias faktines pastabas, reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 825 konstatuojamosios dalies pabaigoje esantis teiginys, kad „net tuo atveju, jei GMS įrenginiuose būtų iš anksto įdiegta konkuruojanti bendrosios paieškos paslaugos programėlė, Google vis tiek būtų nustatyta kaip numatytoji kituose pagrindiniuose įėjimo taškuose, visų pirma naršyklėse“, nėra klaidingas.

497    Bet kuriuo atveju, kalbant apie trečiąjį antrosios kritikos argumentą, ginčijamame sprendime pateiktų nuorodų į MPPS nuostatas dėl numatytojo nustatymo, kurias nurodo Google ir kurios buvo neva neteisingai išaiškintos ir bet kuriuo atveju išbrauktos, reikšmė turi būti vertinama atsižvelgiant į kontekstą, nes šios nuorodos neturi jokios įtakos pirmiau pateiktiems argumentams. Tokiomis aplinkybėmis Google kritika tampa neveiksminga.

498    Tiesa yra tai, kad Komisija kitose ginčijamo sprendimo dalyse nei jo 825 konstatuojamoji dalis nurodė, kad tam tikros MPPS versijos buvo parengtos taip, kad atrodė, jog pagal jas iš OĮG buvo reikalaujama nustatyti bendrosios paieškos paslaugą Google Search kaip numatytąją visuose prieigos taškuose atliekant paiešką GMS įrenginiuose (žr. 185 konstatuojamąją dalį, kurioje taip pat nurodyta, kad nuo 2014 m. spalio mėn. Google atsisakė šio įpareigojimo).

499    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad dėl priežasčių, kurias Google nurodė per administracinę procedūrą, nebeginčijama, kad pagal šias sutarčių nuostatas OĮG nebuvo nustatytas reikalavimas nustatyti Google Search kaip numatytąją visoms paieškoms, atliekamoms Google Android įrenginyje iš anksto įdiegtoje naršyklėje. Kaip nurodė Google, o Komisija to nepaneigė, aptariamos nuostatos tikslas buvo išspręsti konfliktus, kurių galėjo kilti, kai bendrosios paieškos užklausą, pateiktą iš bet kurios programėlės, galėjo apdoroti daugiau nei viena bendrosios paieškos programėlė.

500    Taigi, nors Komisija pagrįstai pažymi, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pažeidimo laikotarpio pradžioje galėjo kilti tam tikrų neaiškumų dėl tikrosios šių nuostatų taikymo srities (žr., viena vertus, ginčijamo sprendimo 1228–1238 konstatuojamąsias dalis ir, kita vertus, 1230 konstatuojamąją dalį, kuriose pateikta portfeliu grindžiamų SPP analizė), nepaneigiama, kad Google paaiškinimai šiuo klausimu yra įtikinami ir leidžia paaiškinti to priežastis. Šiuo klausimu abejonės turi būti vertinamos įmonės, kuriai prieštaraujama, naudai.

501    Kalbant apie pirmąją kritiką, nuoroda, pateikta atsižvelgiant į su portfeliu susijusių SPP piktnaudžiaujamojo pobūdžio analizę, kurią apims trečiasis ieškinio pagrindas, į teiginį, kad vienas ar keli hipotetiniai konkurentai, kurie yra tokie pat produktyvūs kaip Google, galėtų įgyti 22,5 % bendrosios paieškos užklausų dalį, „jei jų produktai būtų iš anksto įdiegti šalia Google programėlių ir būtų nustatyti kaip numatytieji naršyklių įėjimo taškuose“, neleidžia suabejoti Komisijos argumentais, kuriuos kritikuoja Google. Net jei tokią galimybę būtų galima numatyti siekiant įvertinti „galimų pajamų dalį, kurią OĮG gautų iš vienos ar kelių papildomų bendrosios paieškos paslaugų programėlių išankstinio įdiegimo“, nepaneigiama, kad aptariamas pajamas būtų sunku palyginti su pajamomis, kurias Google gavo dėl MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų.

502    Be to, iš esmės, kad sutiktų kartu iš anksto įdiegti vieną ar daugiau kitų bendrosios paieškos paslaugų programėlių greta tų, kurios buvo iš anksto įdiegtos pagal MPPS, OĮG reikalautų atlygio iš Google konkurento. Atsižvelgiant vien į Google Search programėlės buvimą Chrome naršyklėje, net ir nesant galimybės mokėti už išimtinumą pagal portfeliu grindžiamų SPP, tai, ką šiuo klausimu galėtų pasiūlyti Google konkurentas, negalėtų sudominti, atsižvelgiant į pajamas, kurių jis galėtų tikėtis iš šio išankstinio programėlių įdiegimo kartu.

503    Dėl trečiosios kritikos Komisija teisingai pažymi, kad net darant prielaidą, jog OĮG iš anksto įdiegtų su Chrome konkuruojančią naršyklę į GMS įrenginius, jis negalėtų jos nustatyti kaip numatytosios naršyklės.

504    Kaip matyti iš atsakymų į taikant proceso organizavimo priemones pateiktus klausimus, Google neginčija, kad pagal SNĮ ir CDD, jei Android įrenginyje iš anksto įdiegiama daugiau negu viena naršyklė, nė viena iš šių naršyklių negalėjo būti nustatyta kaip numatytoji.

505    Kalbant apie Google Android įrenginius, pažymėtina, jog kadangi OĮG pagal MPPS buvo įpareigoti iš anksto įdiegti Chrome, kad gautų GMS komplektą, ginčijamo sprendimo 935 konstatuojamojoje dalyje teisingai nurodoma, kad, atsižvelgiant į šios sutarties ir pirmiau minėtų nuostatų bendrą poveikį, „net jei buvo iš anksto įdiegta konkuruojanti naršyklė, ji negalėjo būti nustatyta kaip numatytoji naršyklė“.

506    Šiuo klausimu, priešingai nei teigia Google, ir kaip jau buvo konstatuota šio sprendimo 462 ir 463 punktuose, tam tikrų įmonių pareiškimais negalima naudingai remtis siekiant sukelti abejonių ginčijamu vertinimu.

507    2013 m. kovo 27 d. Google e. laiške, skirtame vienam iš pagrindinių OĮG, nurodyta, kad tokiu atveju šis OĮG privalo leisti naudotojui pasirinkti tarp iš anksto įdiegtos šio OĮG naršyklės ir Google Chrome naršyklės.

508    Atitinkamai 2012 m. rugpjūčio 3 d. Orange e. laiške esantis teiginys, kad „Chrome galės būti kartu su gamintojų naršyklėmis ir Google nereikalauja, kad ji būtų numatytoji naršyklė“, rodo tik tai, kad pagal MPPS OĮG nebuvo įpareigojami nustatyti Chrome kaip numatytosios naršyklės ir kad todėl ši naršyklė galėjo būti kartu su kitomis naršyklėmis (žr. šio sprendimo 463 punktą).

509    2013 m. padaryti kitos įmonės pareiškimai (ginčijamo sprendimo 935 konstatuojamosios dalies 2 punktas) taip pat vertintini pagal aplinkybes, kurioms esant, kaip teigia Komisija, OĮG ir vėliau MRTO negalėjo nustatyti konkuruojančios naršyklės kaip numatytosios. Komisija tikrai galėjo remtis šiais pareiškimais konstatuodama, kaip ji tai padarė ginčijamo sprendimo 935 konstatuojamojoje dalyje, kad „net jei būtų iš anksto įdiegta ir konkuruojanti mobiliojo interneto naršyklė, ji negalėjo būti nustatyta kaip numatytoji naršyklė“ (žr. šio sprendimo 462 punktą).

510    Dėl 2015 m. Huawei pareiškimo, padaryto vienam iš jos darbuotojų pateikiant preliminarų atsakymą, kad „Huawei naršyklė yra iš anksto įkelta į visus EEE rinkoje esančius išmaniuosius Huawei telefonus kaip numatytoji sistemos naršyklė“, jo turinys lieka dviprasmiškas (žr. šio sprendimo 463 punktą). Kaip teigia Komisija, iš tiesų sunku suprasti, ką atsakymo autorius laiko „numatytąja sistemos naršykle“, atsižvelgiant į CDD reikalavimą, kad OĮG negalėjo nustatyti konkuruojančios naršyklės kaip numatytosios. Taigi Huawei naršyklė iš esmės negalėjo būti nustatyta kaip numatytoji naršyklė, jeigu ji buvo iš anksto įdiegta įrenginyje, kuriame buvo iš anksto įdiegta ir Chrome, bent jau taip, kaip buvo apibrėžta CDD. Todėl, kaip teigia ir Komisija, tikėtina, kad frazė „numatytoji sistemos naršyklė“ tiesiog reiškia, kad Huawei naršyklė buvo „iš anksto įkelta“, t. y. iš anksto įdiegta Google Android įrenginiuose.

511    Be to, neįmanoma suteikti jokios lemiamos reikšmės Opera laiško, šios iniciatyva išsiųsto Komisijai 2017 m. gegužės 31 d., turiniui, kuriame nurodyta, kad „kai kurie Android OĮG sutiko iš anksto įdiegti Opera ir nustatyti Opera kaip numatytąją naršyklę savo įrenginiuose ir padaryti ją gerai matomą numatytajame pagrindiniame ekrane“. Iš tikrųjų šis laiškas paneigia tai, ką Opera prieš tai nurodė 2015 m. spalio 19 d. atsakydama į prašymą pateikti informaciją, t. y. kad „Chrome naršyklės prieinamumas kaip numatytosios naršyklės programėlės, iš anksto įdiegtos ir prieinamos Android telefonų pagrindiniame ekrane, ribojo Opera gebėjimą konkuruoti dėl numatytosios naršyklės pozicijos visuose Android įrenginiuose“ (žr. ginčijamo sprendimo 925 konstatuojamosios dalies 2 punktą).

512    Šiuo klausimu, siekdama paaiškinti savo pozicijos raidą, Opera įstojimo į bylą paaiškinime nurodo, kad 2015 m. jai susidarė įspūdis, jog „pagal MPPS reikalaujama, kad OĮG ne tik iš anksto įdiegtų Chrome, bet ir nustatytų ją kaip numatytąją naršyklę ir pirmenybės tvarka patalpintų ją Android įrenginių pagrindiniame ekrane“, tačiau 2017 m. ji sužinojo, kad „jos suvokimas akivaizdžiai neatitiko MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų; pagal MPPS buvo reikalaujama tik to, kad Chrome būtų iš anksto įdiegta aplanke“. Tokį paaiškinimą tikrai galima pateikti, nes pagal MPPS išankstinio įdiegimo sąlygas tikrai nebuvo reikalaujama nustatyti vienos naršyklės kaip numatytosios kitos naršyklės nenaudai, jei jos būtų iš anksto diegiamos kartu (žr. šio sprendimo 491 punktą).

513    Vis dėlto, kaip teisingai nurodo Komisija, dėl bendro MPPS ir CDD poveikio konkuruojančios naršyklės nebuvo įmanoma nustatyti kaip numatytosios, jei ji buvo iš anksto įdiegta kartu su Chrome. Iš anksto įdiegta konkuruojančioji naršyklė galėjo būti nustatyta kaip numatytoji tik vėliau, naudotojui ėmusis veiksmų. Be to, savo įstojimo į bylą paaiškinime Opera nebesiremia savo naršyklės išankstiniu įdiegimu, nustatant ją „kaip numatytąją naršyklę“ ir patalpinant ją pagrindiniame ekrane, o tik savo naršyklės išankstiniu įdiegimu, patalpinant ją pagrindiniame ekrane.

514    Kalbant apie ketvirtąją kritiką pažymėtina, jog negalima sutikti su Google teiginiu, kad ginčijamas vertinimas reikštų, jog konkuruojančių paieškos paslaugų programėlės yra mažiau patrauklios naudotojams arba kad jas tiekia mažiau produktyvūs konkurentai. Kaip jau buvo nurodyta šiame sprendime (žr. šio sprendimo 294 punktą), ginčijamame sprendime nurodytos priežastys, dėl kurių šioje byloje tokia prielaida negali būti daroma, atsižvelgiant į įvairių techninių sprendimų, kuriuos siūlė Google konkurentai,  svarbą naudotojams arba inovacijoms.

515    Darytina išvada, jog iš to, kas išdėstyta, matyti, kad negalima abejoti Komisijos vertinimu, pagal kurį OĮG galėjo gauti tik ribotų pajamų, iš anksto įdiegę vieną ar kelias bendrosios paieškos paslaugas lygiagrečiai su Google Search.

–       Dėl sandorio išlaidų

516    Antra, Google kritikuoja teiginį, kad sandorio išlaidos atgrasytų OĮG nuo derybų dėl išankstinio įdiegimo sutarčių su kitais bendrosios paieškos paslaugų teikėjais, nes „mažai tikėtina, kad tokios išlaidos būtų pateisinamos esant nedideliam prietaisų kiekiui“ (ginčijamo sprendimo 826 konstatuojamoji dalis). Nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti ar kiekybiškai įvertinti šias sandorio išlaidas arba nustatyti, kodėl jos apimtų tik nedidelį prietaisų kiekį. Vienintelio šiuo klausimu pateikto įrodymo, t. y. 2012 m. Google vidaus e. laiško, susijusio su diskusijomis su OĮG dėl pajamų, gautų iš Play Store parduotuvės iš televizorių ir mobiliųjų įrenginių, pasidalijimo (žr. ginčijamo sprendimo 1222 konstatuojamosios dalies 2 punktą), nepakanka.

517    Komisijos nuomone, ginčijamame sprendime nepadaryta „jokios bendros išvados, kad sandorio išlaidos trukdo sudaryti sutartis dėl išankstinio įdiegimo“, o tik konstatuota, kad dėl sandorio išlaidų mažai tikėtina, kad OĮG sudarytų daug sutarčių dėl nedidelių kiekių, nesvarbu, ar tai būtų sutartys dėl išankstinio įdiegimo, ar dėl pajamų pasidalijimo. Be to, 2012 m. Google vidaus e. laiškas rodė, kad Google pripažįsta, jog tokios sandorio išlaidos egzistuoja.

518    Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog pagrindinės šalys sutinka, kad teiginys dėl sandorio išlaidų negali būti aiškinamas kaip kliudantis sudaryti sutartis dėl išankstinio įdiegimo. Veikiau kyla klausimas, ar dėl šių išlaidų mažai tikėtina, kad sutartys dėl išankstinio įdiegimo bus sudaromos dėl nedidelio kiekio įrenginių.

519    Vienintelio šiuo klausimu ginčijamame sprendime paminėto įrodymo, t. y. 2012 m. Google vidinio elektroninio laiško, nurodyto 826 konstatuojamojoje dalyje ir cituoto 1222 konstatuojamosios dalies 2 punkte, negalima laikyti pakankamu įrodyti kliūtį derėtis dėl išankstinio įdiegimo sutarčių.

520    Iš tikrųjų tai yra vienas gana senas dokumentas, susijęs su pažeidimo laikotarpiu, ir jis neturi tiesioginės reikšmės, nes yra susijęs su dar vykusiomis Google ir OĮG derybomis dėl iš Play Store gautų pajamų pasidalijimo iš televizijos ir mobiliųjų įrenginių. Teiginiai, kad ši sutartis buvo dėl kiekio, kuris buvo apibūdinamas kaip „nereikšmingas“, atsižvelgiant į lėšas, kurias Google būtų skyrusi, ir mokėjimus, kuriuos ji būtų atlikusi, yra pernelyg bendro pobūdžio, nes nenurodoma jokių konkrečių kiekių, ir jie pernelyg glaudžiai susiję su konkrečia Google padėtimi, kad juos būtų galima apibendrintai taikyti jos konkurentų padėčiai.

521    Taigi, kaip teigia Google, iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad ginčijamame sprendime nurodytos sandorio išlaidos trukdė OĮG ir su Google Search konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos teikėjams derėtis dėl išankstinio įdiegimo sutarčių. Vis dėlto, net jei šios išlaidos neužkerta kelio derėtis dėl tokių sutarčių, jos yra ekonominis parametras, į kurį OĮG atsižvelgia vertindami jų svarbą.

522    Būtent šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į įvairius ginčijamame sprendime nurodytus veiksnius ir vertinimus, susijusius su sandorio išlaidomis.

–       Dėl naudotojų patirties

523    Trečia, Google kritikuoja teiginį, kad „dubliuojant pernelyg daug programėlių gali būti neigiamai paveikta naudotojo patirtis“, nes, pavyzdžiui, naudotojai „bus ne kartą raginami pasirinkti, kurią programėlę naudoti arba nustatyti kaip numatytąją“ (ginčijamo sprendimo 827 ir 828 konstatuojamosios dalys). Iš tikrųjų ginčijamame sprendime nenustatyta, kad pareiga pasirinkti bendrosios paieškos programėlę ar naršyklę pakenktų vartotojo patirčiai ir todėl OĮG nenorėtų iš anksto diegti konkuruojančių paslaugų. Ginčijamame sprendime taip pat nenustatyta, kad naudotojai „pakartotinai raginami“ pasirinkti, kurią bendrosios paieškos programėlę ar naršyklę jie nori naudoti ar nustatyti kaip numatytąją. Be to, iš anksto įdiegus konkuruojančią bendrosios paieškos programėlę ir naršyklę, nebūtų dubliuojama „pernelyg daug programėlių“, būtų dubliuojama tik Google Search ir Chrome. Tai nebūtų „bloatware“, t. y. mažai naudingos arba visai nenaudingos programėlės.

524    Savo ruožtu Komisija primena, kad pagal MPPS OĮG turi iš anksto įdiegti ne tik Google Search programėlę ir Chrome, bet ir 12–30 Google programėlių rinkinį. Tokiomis aplinkybėmis, jei būtų dubliuojama pernelyg daug Google programėlių, tai turėtų neigiamą poveikį naudotojo patirčiai. Šis pastebėjimas būtų taikomas įvairioms į GMS komplektą įtrauktoms programėlėms, o ne konkrečiai bendrosios paieškos ir naršymo programėlėms, konkuruojančioms su Google Search programėle arba Chrome.

525    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad pagrindinės šalys sutinka, jog kritika dėl programėlių dubliavimo susijusi ne su Google Search ir Chrome programėlėmis arba konkuruojančiomis bendrosios paieškos ir naršymo programėlėmis, o su kitomis programėlėmis, įtrauktomis į GMS komplektą.

526    Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 827 ir 828 konstatuojamosiose dalyse nurodyti įrodymai, t. y. 2012 m. sausio 10 d. Google vidaus e. laiškas, 2014 m. sausio 17 d. Google vidaus e. laiškas dėl Google ir OĮG diskusijų būklės ir 2014 m. balandžio 18 d. Google e. laiškas šiam OĮG patvirtina, kad taip iš tiesų yra.

527    Be to, kalbant konkrečiau apie galimą nenaudą naudotojui, kai jis pakartotinai raginamas pasirinkti, kurią bendrosios paieškos programėlę ar naršyklę jis norėtų naudoti ar nustatyti kaip numatytąją, reikėtų pažymėti, kad, Google teigimu (ir šis jos teiginys neginčijamas), toks raginimas atsiranda tik tada, kai programėlė nori inicijuoti bendrosios paieškos arba naršyklės veiksmą, ir programėlė nenurodė, kokią bendrosios paieškos paslaugą ar naršyklę reikia naudoti, ir, kai tai įvyks, naudotojas paprastai galės pasirinkti „visada“ naudoti savo pageidaujamą programėlę, ir tokiu atveju raginimas nebebus rodomas. Google taip pat nurodo, kad bet kokiu atveju naudotojai galėtų lengvai išjungti Google Search ir Chrome programėles, kad jos taptų nematomos ir nebeveiktų.

528    Taigi, kaip teigia Google, iš bylos medžiagos nematyti, kad dviejų ar daugiau bendrosios paieškos programėlių ir naršyklių įdiegimas neigiamai veiktų naudotojo patirtį.

–       Dėl atminties įtaiso talpos

529    Ketvirta, Google kritikuoja teiginį, kad „dubliuojant pernelyg daug privalomųjų Google programėlių [galėtų] kilti problemų dėl kai kurių įrenginių atminties įtaiso talpos“ (ginčijamo sprendimo 829 ir 933 konstatuojamosios dalys), nes dėl išankstinio daugelio bendrosios paieškos ir naršymo programėlių įdiegimo šiuolaikiniame mobiliajame įrenginyje tikrai negalėtų pritrūkti saugojimo vietos. Iš tiesų mobiliųjų telefonų atminties įtaiso talpa eksponentiškai padidėjo. Mobiliųjų prietaisų atminties įtaiso talpa, jos teigimu, išaugo eksponentiškai. Pavyzdžiui, Samsung Galaxy S9 vidinė atmintis buvo 64 GB, S9+ – 256 GB, o HTC Desire vidinės atminties kortelės talpa buvo 512 MB, o konkuruojanti bendrosios paieškos programėlė Bing 2012 m. užėmė 2,9 MB, o 2016 m. – 4 MB. Be to, remiantis International Data Corporation (IDC) pateiktais duomenimis, 2012 m. daugumos Android išmaniųjų telefonų atminties įtaiso talpa buvo 4 GB arba daugiau, o pirmąjį 2017 m. pusmetį 74 % įrenginių atminties įtaiso talpa buvo 16 GB ar daugiau. Ginčijamame sprendime esantys teiginiai nepaneigia objektyvių įrodymų dėl turimos saugojimo vietos.

530    Komisijos nuomone, ginčijamame sprendime nekonstatuojama, kad dėl problemų, susijusių su įrenginių atminties įtaiso talpa, OĮG paprastai atgrasomi nuo išankstinio konkuruojančios programėlės įdiegimo greta Google Search programėlės ar Chrome naršyklės. Ginčijamame sprendime konstatuota tik tai, kad OĮG turėjo atsižvelgti į tai, kokių pasekmių naudotojų patirčiai turės tam tikros iš anksto įdiegtos Google programėlės dubliavimas, turint omenyje tai, kad pagal MPPS jie turėjo iš anksto įdiegti 12–30 Google programėlių rinkinį ir kad dubliuojant pernelyg daug šių Google programėlių galėtų kilti problemų dėl kai kurių įrenginių atminties įtaiso talpos (ginčijamo sprendimo 827–829 ir 926 konstatuojamosios dalys).

531    Kaip ir pirmiau nurodyto prieštaravimo dėl naudotojų patirties atveju, pagrindinės šalys sutinka, kad kritika dėl programėlių dubliavimo susijusi ne būtent su Google Search ir Chrome programėlėmis ar konkuruojančiomis bendrosios paieškos ir naršymo programėlėmis, o su kitomis programėlėmis, įtrauktomis į GMS komplektą.

532    Kalbant apie bendrosios paieškos paslaugų programėles ir atsižvelgiant į technologinius pokyčius, susijusius su išmaniųjų mobiliųjų įrenginių atmintimi, taip pat Google pateiktus pavyzdžius, neatrodo, kad šios rūšies programėlių dubliavimas tikrai keltų problemų. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad Hutchinson 3G pareiškimas, kuriuo šiuo klausimu remiamasi ginčijamo sprendimo 829 konstatuojamojoje dalyje, susijęs su programėlių dubliavimu apskritai, o ne su bendrosios paieškos paslaugų programėlių dubliavimu. Taigi, kaip teigia Google, iš bylos medžiagos nematyti, kad dviejų ar daugiau bendrosios paieškos programėlių įdiegimas sukeltų saugojimo problemų.

533    Vis dėlto, kalbant apie naršykles, reikėtų pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 934 konstatuojamojoje dalyje minimi dviejų OĮG pareiškimai vienu atveju susiję su 2012 m. rugpjūčio mėn. pateiktais MRTO prašymais, o kitu atveju – su sprendimu nuo 2012 m. atsisakyti savo naršyklės išankstinio įdiegimo, atsižvelgiant į privalomą išankstinį Chrome įdiegimą pagal MPPS. Todėl galima daryti prielaidą, kad tokie teiginiai buvo išsakyti tuo metu, kai išmaniųjų mobiliųjų įrenginių talpa vis dar buvo gana ribota, tačiau vėliau taip nebebuvo, kaip nurodo Google, pateikdama šiuolaikinių įrenginių pavyzdžių.

534    Taigi, nors nebuvo įrodyta, kad išankstinis kelių bendrosios paieškos paslaugų programėlių įdiegimas kelia saugojimo talpos problemų, vis dėlto akivaizdu, kad kai kurie OĮG nustojo diegti konkuruojančias naršykles dėl Chrome įdiegimo, bent pirmaisiais pažeidimo metais. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad bent nuo 2016 m. vienas iš ginčijamo sprendimo 934 konstatuojamojoje dalyje nurodytų OĮG galėjo savo Google Android įrenginiuose įrengti savo naršyklę greta Chrome. Taigi atrodo, kad atminties įtaiso talpos apribojimas greitai išnyko.

535    Vis dėlto, atlikus šią analizę ir atsižvelgiant į nuolat didėjančią mobiliųjų įrenginių atminties įtaiso talpą, taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Google Search ir Chrome programėlės buvo suburtos į vieną rinkinį, todėl padidėjo jų užimama vieta.

536    Būtent šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į įvairius ginčijamame sprendime nurodytus veiksnius ir vertinimus, susijusius su atminties įtaiso talpa.

–       Išvada

537    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad nepaisant to, jog kai kurie ieškovių pateikti prieštaravimai dėl tam tikrų ginčijamo sprendimo motyvų aspektų leidžia susiaurinti jo taikymo sritį ar vertinti ją santykinai, Komisija turėjo pagrindą manyti, kad net jei su Google Search konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjai ir toliau galėjo laisvai suteikti OĮG ir MRTO tokią pačią išankstinio įdiegimo galimybę, kokia buvo suteikta Google Search programėlei ir Chrome EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose, didžiąją pažeidimo laikotarpio dalį to nebuvo ir kad tokių išankstinio įdiegimo galimybių nebuvimą bent iš dalies galima paaiškinti bendru MPPS, SPP ir SNĮ poveikiu.

538    Šiuo klausimu skirtumas tarp Seznam, kuriai, nepaisant jos pastangų, nepavyko užsitikrinti sutarčių dėl išankstinio įdiegimo Google Android įrenginiuose, situacijos ir Opera, kuriai pavyko užsitikrinti sutartis dėl išankstinio įdiegimo šiuose įrenginiuose, situacijos stulbina, nes šis skirtumas buvo paaiškinamas tuo, kad Seznam siekė konkuruoti su bendrosios paieškos paslauga Google Search, o Opera norėjo naudotis šia paslauga, nustatydama ją kaip numatytąją savo naršyklėje.

c)      Kitos priemonės nei išankstinis įdiegimas, leidžiančios pasiekti naudotojus

1)      Šalių argumentai

539    Google teigia, kad konkurentai gali ne tik laisvai užsitikrinti, kad OĮG iš anksto įdiegtų savo bendrosios paieškos paslaugas ir numatytąjį nustatymą ir užsitikrintų vienodą ar geresnį išdėstymą nei Google iš anksto įdiegtų programėlių, bet ir gali nekliudomai pasiekti naudotojus, pasitelkdami parsisiuntimą ir naršyklę bendrosios paieškos paslaugų atveju. Tai neleistų daryti išvados, kad dėl išankstinio įdiegimo sąlygų gali būti išstumiami naudotojai. Naudotojų elgesys rodo, kad jie nuolat parsisiunčia programėles, įskaitant konkuruojančias programėles, kurių alternatyva yra iš anksto įdiegta įrenginyje. Tokie parsisiuntimo įpročiai prieštarautų ginčijamo sprendimo teiginiui, kad dėl išankstinio įdiegimo atsiranda „siekis išlaikyti status quo“, dėl kurio naudotojams užkertamas kelias ieškoti konkuruojančių paslaugų.

540    Pirmiausia, dėl naudotojų parsisiunčiamų programėlių Google nurodo, kad atsisiuntimas yra veiksmingas būdas pasiekti naudotojus, net jei yra iš anksto įdiegtos konkuruojančios programos. Įrodymai, susiję su Google Search programėle ir Seznam, Naver ir Yandex, patvirtina, kad naudotojai atsisiųs konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas, jei jos bus patrauklios. Naršyklių atsisiuntimo rodikliai taip pat yra dideli. Palyginimui, įrodymų, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog parsisiuntimas yra neveiksmingas. Taigi nurodyti atsakymai į prašymus pateikti informaciją neatspindi bendro gautų atsakymų turinio.

541    Vadinasi, nei bendras vartotojų nenoras atsisiųsti programėles, kai yra iš anksto įdiegta su jomis konkuruojanti paslauga, nei atsisiuntimo neefektyvumas negali paaiškinti ginčijamame sprendime nustatytų mažų konkuruojančių bendrosios paieškos programėlių atsisiuntimo rodiklių (808–810 konstatuojamosios dalys). Atsižvelgiant į tai, kad kitų rūšių konkuruojančių programėlių atsisiuntimo rodikliai yra dideli, labiau tikėtina, kad šiuos mažus atsisiuntimo rodiklius lemia su MPPS nesusiję veiksniai, pavyzdžiui, tai, kad naudotojai teikia pirmenybę Google Search, jos kokybei ir darbiniams parametrams, arba tai, kad naudotojai paiešką atlieka per naršyklę.

542    Antra, Google pažymi, kad naudotojai gali lengvai ir greitai pasiekti konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas per naršyklę, nesisiųsdami jokių programėlių. Kai kuriose naršyklėse, pvz., Chrome, jau dabar siūlomos konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos – naudotojams pateikiami išskleidžiamieji sąrašai su skirtingomis bendrosios paieškos paslaugomis, kad jie galėtų pasirinkti numatytąją paslaugą. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad dauguma Google Search užklausų buvo siunčiama iš naršyklės, o ne iš Google Search programėlės (1234 konstatuojamosios dalies 3 punkto b papunktis). Tai, kad naudojant naršyklę didelė dalis teko Chrome ir tai, kad joje Google Search buvo nustatyta kaip numatytoji paieškos paslauga (ginčijamo sprendimo 818 ir 821 konstatuojamosios dalys), neturi reikšmės. Svarbu tai, kad naudotojai gali prieiti ir turi prieigą prie konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų per Chrome lygiai taip pat kaip per bet kurią kitą mobiliąją naršyklę. Taigi naudotojai gali nevaržomai naudotis konkuruojančiomis bendrosios paieškos paslaugomis per naršyklę ir didelė dalis paieškų atliekama būtent taip.

543    Be to, remdamasi šiuo argumentu, Google kritikuoja ginčijamą sprendimą dėl to, kad jame „konkurencinis pranašumas“ painiojamas su „antikonkurenciniu išstūmimu iš rinkos“. Apie antrąjį reiškinį galima spręsti iš pirmojo. Vis dėlto tam, kad toks elgesys būtų laikomas piktnaudžiavimu, Komisija turėtų įrodyti, kad dėl išstūmimo iš rinkos poveikio „dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentams labai sunku ar net neįmanoma patekti į rinką“. Nepalanki konkurencinė padėtis neprilygsta antikonkurenciniams išstūmimo iš rinkos veiksmams. Šiuo atveju, net darant prielaidą, kad pagal MPPS išankstinio įdiegimo sąlygas Google suteikiamas „reikšmingas konkurencinis pranašumas“, o taip nėra, ginčijamame sprendime neįrodyta, kad konkurentai negalėjo kompensuoti šio pranašumo arba kad dėl šių sąlygų konkurentams „buvo labai sunku ar net neįmanoma patekti į rinką“. Ginčijamame sprendime nesiekiama nei kvalifikuoti įtariamo konkurencinio pranašumo, nei nagrinėti veiksmų aprėpties, nors didžioji dauguma bendrosios paieškos užklausų EEE – nuo [80–90] % iki [70–80] % 2013–2015 m. – buvo atliekama ne Google Android įrenginiuose (796 konstatuojamoji dalis). MPPS taikomos tik GMS įrenginiams, o jie sudaro tik dalį įrenginių, kuriuose naudotojai naudojasi naršyklėmis ir bendrosios paieškos paslaugomis, įskaitant Apple mobiliuosius įrenginius arba Windows kompiuterius. Be to, konkuruojančių naršyklių ir bendrosios paieškos paslaugų kūrėjai galėtų laisvai derėtis dėl išankstinio įdiegimo sutarčių GMS įrenginiams ir užsitikrinti tokią pačią arba geresnę savo paslaugų reklamą šiuose įrenginiuose. Lengva prieiga konkurentams dėl atsisiuntimo ir naršyklės reiškia, kad jie turi papildomų galimybių pasiekti naudotojus šiuose įrenginiuose. Taigi nėra jokio pagrindo teigti esant išstūmimą iš rinkos.

544    Komisija teigia, jog nė vienas Google teiginys neleidžia suabejoti išvada, kad konkurentai negali kompensuoti didelio konkurencinio pranašumo, kurį Google užsitikrina iš anksto įdiegdama Google Search ir Google Chrome praktiškai visuose EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose. Konkuruojančių bendrosios paieškos programėlių ir naršyklių atsisiuntimas arba konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos nustatymas kaip numatytosios naršyklėse Google Android įrenginiuose nepalyginami pagal aprėptį ir veiksmingumą (žr. ginčijamo sprendimo 805–812 ir 917–931 konstatuojamąsias dalis). Be to, nustatant konkurencijos ribojimą, ginčijamame sprendime atsižvelgiama ne tik į didelį konkurencinį pranašumą, kurį suteikia išankstinis įdiegimas, bet ir į tai, kad konkurentai negali jo kompensuoti (žr. ginčijamo sprendimo 896 konstatuojamosios dalies 1 punktą). Be to, nors nebūtina kiekybiškai įvertinti dėl susiejimo atsiradusio didelio konkurencinio pranašumo ir nagrinėti susietųjų pardavimų aprėpties rinkoje, ginčijamame sprendime nurodoma ir tai, kad 2013–2015 m. Google Android įrenginiai sudarė nuo [10–20] % iki [20–30] % bendrosios paieškos užklausų Google Search sistemoje EEE ir 2016 m. – [20–30] % tokių užklausų (žr. ginčijamo sprendimo 796 konstatuojamąją dalį).

2)      Bendrojo Teismo vertinimas

545    Be konkuruojančioms bendrosios paieškos paslaugoms ar konkuruojančioms naršyklėms numatytų išankstinio įdiegimo galimybių, Google taip pat teigia, kad jos konkurentai gali kompensuoti dėl MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų susidariusią situacijos įšaldymo tendenciją, kliaudamiesi naudotojų, kurie gali atsisiųsti jų programėles arba naudotis jų bendrosios paieškos paslaugomis per naršyklę, elgesiu.

i)      Dėl konkurentų programėlių atsisiuntimo

546    Pirmiausia reikėtų pažymėti, jog pagrindinės šalys neginčija, kad naudotojai gali lengvai atsisiųsti su Google Search programėle ar Chrome konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugos ar naršymo programėles.

547    Pagrindinės šalys nesutaria dėl tokių atsisiuntimų realumo, o tai turi tiesioginės įtakos Google konkurentų galimybei kompensuoti MPPS išankstinio įdiegimo sąlygas.

548    Taigi ginčijamo sprendimo argumentai šiuo klausimu susiję su ginčijamo Google elgesio konkretaus ir realaus poveikio 2011 m. arba 2012–2018 m. kvalifikavimu.

549    Šiuo klausimu, kalbant apie bendrosios paieškos programėles pažymėtina, jog iš Google pateiktų ir ginčijamame sprendime išdėstytų duomenų matyti, kad su Google Search programėle konkuruojančių programėlių ir toliau buvo atsisiunčiama mažai, palyginti su įrenginių, kuriuose buvo iš anksto įdiegta Google Search programėlė, skaičiumi:

–        2011–2016 m. naudotojai iš Play Store atsisiuntė konkuruojančias bendrosios paieškos programėles į mažiau nei 5 % visame pasaulyje parduotų GMS įrenginių, o EEE parduotų GMS įrenginių atveju šis skaičius buvo mažiau nei 1 %, nes dauguma šių atsisiuntimų buvo atlikta Pietų Korėjoje (ginčijamo sprendimo 808 ir 809 konstatuojamosios dalys);

–        2011–2016 m. konkuruojančių bendrosios paieškos programėlių metinis atsisiuntimų iš Play Store skaičius kiekvienoje EEE šalyje buvo minimalus, išskyrus Čekiją su Seznam (ginčijamo sprendimo 810 konstatuojamoji dalis);

–        Čekijos atveju naudotojai iš Play Store parduotuvės Seznam paieškos programėlę atsisiuntė į ne daugiau kaip 23 % GMS įrenginių, konkrečiais metais parduotų toje valstybėje narėje.

550    Be to, kiek tai susiję su naršyklėmis, iš ginčijamame sprendime pateiktų Google duomenų taip pat matyti, kad su Chrome konkuruojančių naršyklių atsisiuntimų skaičius išliko mažas, palyginti su įrenginių, kuriuose buvo iš anksto įdiegta Chrome, skaičiumi:

–        2016 m. nė viena konkuruojanti mobiliojo interneto naršyklė nebuvo parsisiųsta tiek pat kartų, kiek iš anksto įdiegtos Google Chrome naršyklės (žr. ginčijamo sprendimo 919 konstatuojamąją dalį);

–        2016 m. naudotojai atsisiuntė konkuruojančias mobiliojo interneto naršykles į mažiau nei 50 % visame pasaulyje parduotų GMS įrenginių, o 2013–2016 m. naudotojai atsisiuntė konkuruojančias mobiliojo interneto naršykles tik į maždaug 30 % visame pasaulyje parduotų GMS įrenginių (žr. ginčijamo sprendimo 920 konstatuojamąją dalį);

–        2016 m. naudotojai atsisiuntė UC, Opera ir Firefox naršykles atitinkamai į mažiau nei 1 %, 1,5 % ir 4 % EEE parduotų GMS įrenginių, o iš 2013–2016 m. konkuruojančių mobiliojo interneto naršyklių atsisiuntimų iš Play Store parduotuvės į EEE parduotus GMS įrenginius, jų buvo atsisiųsta mažiau nei į 10 % GMS įrenginių su iš anksto įdiegta Google Chrome (žr. ginčijamo sprendimo 921 ir 922 konstatuojamąsias dalis).

551    Šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad Google nurodytų aspektų, susijusių su Seznam, Naver ir Yandex programėlių atsisiuntimu, nepakanka, kad būtų galima suabejoti pirmiau pateiktomis išvadomis. Kaip pripažino pagrindinės šalys, šie trys pavyzdžiai paaiškinami tuo, kad tai yra bendrosios paieškos paslaugos, apibrėžtos pagal algoritmą, kuriuo atsižvelgiama į specifines čekų, korėjiečių ir rusų kalbas.

552    Komisija taip pat įtikinamai paaiškina, kad priešingas Google Search programėlės atsisiuntimo į Windows Mobile įrenginius, kuriuose Bing nustatyta kaip numatytoji programėlė, pavyzdys nėra toks įtikinamas, kaip teigia Google, nes 2016 metai nėra reprezentatyvūs, o duomenys, kuriais remiamasi, apima ne tik išmaniuosius telefonus, bet ir kitų rūšių įrenginius (ginčijamo sprendimo 901 išnaša). Taigi nurodomas 95 % Google Search paieškos programėlės atsisiuntimų skaičius 2016 m. iš tikrųjų buvo tik 27 %. Tokį skaičių galima palyginti su 23 % Seznam programėlės atsisiuntimų į Čekijoje parduotus Google Android išmaniuosius telefonus, kuriuose visuose buvo iš anksto įdiegta Google Search programėlė.

553    Be to, Komisija dėl ginčijamo sprendimo 813 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių teisingai pažymi, kad Google siūloma analogija, atsižvelgiant į kitų rūšių programėlių, pavyzdžiui, žinučių siuntimo programėlių atsisiuntimo praktiką, neturi reikšmės paieškai ir naršymui.

554    Be to, priešingai nei teigia Google, įvairūs ginčijamame sprendime nurodyti veiksniai, kuriais siekiama nustatyti, kad su Google Search ir Chrome konkuruojančių programėlių atsisiuntimas nekompensuoja išankstinio įdiegimo suteikiamo pranašumo, išlieka svarbūs. Šie veiksniai patvirtina, kad atsisiuntimai pagal savo aprėptį ir veiksmingumą neprilygsta išankstiniam įdiegimui.

555    Taip yra kalbant apie Opera pateiktą apklausą (ginčijamo sprendimo 812 ir 923 konstatuojamosios dalys), nes, nors joje buvo pateikti tik iš anksto įdiegtų naršyklių naudojimo rodikliai, susiję tik su 2013 m., ja vis dėlto buvo galima remtis ginčijamame sprendime, pagrindžiant teiginį, kad „kai kurie naudotojai toliau nelinkę siųstis programėlių ir pageidauja naudoti iš anksto įdiegtą mobiliojo interneto naršyklę“.

556    Be to, kalbant apie įvairius teiginius, pateiktus atsakymuose į prašymus pateikti informaciją, pažymėtina, jog iš tikrųjų akivaizdu, kad ginčijamame sprendime nenurodytuose atsakymuose kalbama apie teorinę galimybę, kad atsisiuntimai kompensuotų išankstinį įdiegimą. Tačiau tai nereiškia, kad įvairūs ginčijamame sprendime išdėstyti atsakymai, kurie patvirtina mintį, kad naudotojai linkę teikti pirmenybę iš anksto įdiegtai, o ne parsisiunčiamai programėlei, yra nereikšmingi.

557    Be to, priešingai nei teigia Google, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka ankstesnės jurisprudencijos ir sprendimų priėmimo praktikos. Ginčijamame sprendime neginčijama, kad atsisiuntimas iš esmės gali kompensuoti pranašumą, kurį suteiktų išankstinis įdiegimas, ir tai jau buvo svarstoma kitose Komisijos nagrinėtose bylose. Vis dėlto šiuo atveju dėl ginčijamame sprendime išdėstytų ir pirmiau aptartų priežasčių paaiškėjo, kad net jei bendrosios paieškos ar naršymo programėlę atsisiųsti nesunku ir nemokama, praktiškai to nedaroma arba bet kuriuo atveju jų parsisiunčiama į nepakankamai atitinkamų įrenginių.

558    Vadinasi, Google prieštaravimą dėl konkuruojančių programėlių atsisiuntimo reikia atmesti.

ii)    Dėl prieigos prie konkuruojančių paieškos paslaugų per naršyklę

559    Google argumentai neleidžia suabejoti išvada, kad konkurentai sutartimis su mobiliojo interneto naršyklių kūrėjais negali kompensuoti didelio konkurencinio pranašumo, kurį Google užsitikrina iš anksto įdiegdama Google Search programėlę beveik visuose EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose.

560    Šiuo klausimu Komisijos nustatytą ir ginčijamame sprendime apibūdintą faktinę padėtį reikėtų palyginti su įvairiais alternatyviais sprendimais, kuriuos nurodo Google, tačiau kurie nėra praktiškai įgyvendindami.

561    Kaip paaiškina Komisija, konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos nustatymas kaip numatytosios Google Android įrenginių mobiliosiose interneto naršyklėse pagal savo aprėptį ir veiksmingumą negali prilygti išankstiniam Google Search programėlės įdiegimui (ginčijamo sprendimo 817–822 konstatuojamosios dalys). Konkrečiai kalbant, reikia atsižvelgti į tai, kad Google neleidžia jokios kitos paieškos paslaugos nei Google Search nustatyti kaip numatytosios Chrome, ir kad Chrome naudojimo dalis su konkrečia OS nesusietose mobiliojo interneto naršyklėse buvo apie 75 % Europoje ir 58 % visame pasaulyje.

562    Komisija taip pat pateikia įvairių įrodymų  (Google jiems neprieštarauja), įskaitant Microsoft ir Yandex pristatymus, kad naudotojai praktiškai nesinaudoja kitomis bendrosios paieškos paslaugomis per naršykles ir tik retkarčiais keičia numatytuosius šių naršyklių nustatymus. Šios pastabos, priešingai nei teigia Google, yra svarbios ir leidžia konstatuoti, kad, nepaisant šiuo klausimu suteiktos galimybės nustatyti kitą bendrosios paieškos variklį, praktiškai išlieka tas paieškos variklis, kuris buvo nustatytas iš pradžių.

563    Tokiomis aplinkybėmis Google prieštaravimą dėl prieigos prie konkuruojančių paieškos paslaugų per naršyklę reikia atmesti.

iii) Dėl konkurencinio pranašumo ir antikonkurencinio išstūmimo iš rinkos supainiojimo

564    Dėl konkurencinio pranašumo ir antikonkurencinio išstūmimo iš rinkos galimo supainiojimo reikėtų pažymėti, kad šis prieštaravimas grindžiamas neteisingu ginčijamo sprendimo aiškinimu, nes iš ginčijamo sprendimo matyti, kad jame nustatomas, pirma, pranašumas, susijęs su MPPS išankstinio įdiegimo sąlygomis, kurio konkurentai negalėjo kompensuoti, ir, antra, šio pranašumo antikonkurencinis poveikis.

565    Dėl to, ar šis pranašumas turėtų būti kiekybiškai įvertintas, bet kuriuo atveju reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodo Komisija, 2013–2015 m. Google Android įrenginiuose buvo atlikta 11 %–24 % visų Google Search paieškos užklausų EEE. 2016 m. Google Android įrenginiuose buvo atlikta 29 % šių paieškos užklausų (ginčijamo sprendimo 796 konstatuojamoji dalis). Panašiai 2016 m. MPPS apėmė visus Google Android įrenginius, parduotus už Kinijos ribų, o tai sudarė 76 % visų Europoje parduotų išmaniųjų mobiliųjų įrenginių ir 56 % visų pasaulyje (įskaitant Kiniją) parduotų išmaniųjų mobiliųjų įrenginių (ginčijamo sprendimo 783, 784 ir 901 konstatuojamosios dalys). Tokiomis aplinkybėmis visada galima konstatuoti, kaip Komisija tai daro ginčijamame sprendime, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos suteikė Google didelį konkurencinį pranašumą.

566    Taigi Google teiginį, kad buvo supainiotas konkurencinis pranašumas ir antikonkurencinis išstūmimas iš rinkos, reikia atmesti.

iv)    Išvada

567    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, jog Komisija pagrįstai laikosi nuomonės, kad, net jei naudotojai galėjo laisvai atsisiųsti su Google Search ir Chrome konkuruojančias programėles arba pakeisti numatytuosius nustatymus, arba net jei mobiliojo interneto naršyklių kūrėjai galėjo siūlyti savo programėles OĮG, didžiąją pažeidimo laikotarpio dalį tai nebuvo pakankamai įmanoma dėl MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų.

d)      Ryšio tarp naudojimo dalių ir išankstinio įdiegimo neįrodymas

1)      Šalių argumentai

568    Google pažymi, jog ginčijamame sprendime teigiama, kad Google bendrosios paieškos ir naršymo dalys „neatrodo paaiškinamos“ naudotojų pageidavimais ir „atitinka“ konkurencijos ribojimą (835, 837, 947 ir 954 konstatuojamosios dalys). Vis dėlto ginčijamame sprendime neįrodyta, kad Google dalys atsirado dėl ginčijamų išankstinio diegimo sąlygų arba kad jos nesuderinamos su konkuravimu nuopelnais, o Komisija turi tai įrodyti. Be to, ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į daugybę įrodymų, kad Google bendrosios paieškos paslaugos ir naršyklės sėkmė atspindi jų kokybę. Norint atmesti šiuos įrodymus, nepakanka remtis Google Search programėlės ir jos konkurentų reitingais Play Store parduotuvėje.

569    Komisija teigia, kad nė vienas Google argumentas neleidžia suabejoti išvada, kad didelis konkurencinis pranašumas, atsirandantis dėl išankstinio Google Search programėlės ir Google Chrome įdiegimo beveik visuose EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose, ir konkurentų nesugebėjimas kompensuoti šio pranašumo atitinka Google rinkos dalių raidą. Google Search programėlės ir Google Chrome sėkmė rodo ne tik neva „geresnę Google paslaugų kokybę ir geresnius darbinius parametrus“. Be to, tai, kad naudotojų vertinimai Play Store parduotuvėje pagrįsti skirtingo dydžio imtimis, nėra lemiama. Šios imtys yra pakankamai didelės, kad būtų reprezentatyvios.

2)      Bendrojo Teismo vertinimas

570    Pirma, kalbant apie išankstinį įdiegimą ir jo poveikį, reikėtų pažymėti, jog ginčijamame sprendime Komisija nurodė, kad jos išvadas, kad dėl išankstinio įdiegimo Google turėjo konkurencinį pranašumą, kurio negalėjo kompensuoti konkurentai ir dėl kurio buvo apribotas konkuravimas nuopelnais, ir tai pakenkė vartotojams, patvirtino Google naudojimo išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose dalių raida (žr. ginčijamo sprendimo 835–851 ir 947–963 konstatuojamąsias dalis).

571    Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuorodos į šių naudojimo dalių raidą savaime nėra kritikuotinos. Jos leidžia Komisijai įrodyti, kad, pirma, išankstinis įdiegimas suteikia pranašumą Google bendrosios paieškos ir naršymo programėlėms ir, antra, konkurentai negalėjo kompensuoti šio pranašumo.

572    Kalbant apie Google bendrosios paieškos užklausų dalies pokyčius Europoje nuo 2009 m. iki 2017 m. kovo mėn. pagal įrenginio tipą, pažymėtina, jog Komisija geba įrodyti, kad nuo 2011 m. iki 2017 m. kovo mėn. ši dalis išmaniųjų mobiliųjų įrenginių atveju visada svyravo tarp 95–98 % ir visada buvo didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu asmeninių kompiuterių (88–95 %) ar planšetinių kompiuterių atveju (90–98 % nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2017 m. kovo mėn.) (ginčijamo sprendimo 836 konstatuojamoji dalis).

573    Kalbant apie Chrome naudojimo dalies pokyčius, palyginti su kitų su konkrečia OS nesusietų mobiliojo interneto naršyklių naudojimo dalimi Europoje nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., pažymėtina, jog Komisija taip pat geba konstatuoti, kad per šį laikotarpį Chrome dalis išaugo nuo 4,7 iki 74,9 %. Tuo tarpu kitų Android naršyklių („AOSP-based browsers“ arba „Android browsers“) dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 74,5 % iki 8,2 % (žr. ginčijamo sprendimo 949 konstatuojamąją dalį; dėl pasaulinių duomenų žr. ginčijamo sprendimo 950 konstatuojamąją dalį; dėl rezultatų su AK naršyklėmis žr. ginčijamo sprendimo 951 konstatuojamąją dalį; dėl rezultatų su naršyklėmis, susietomis su konkrečia OS Europoje, žr. ginčijamo sprendimo 952 konstatuojamąją dalį).

574    Priešingai nei teigia Google, Komisija turi teisę remtis šiais pokyčiais, kad pagrįstų savo teiginį dėl žalos. Kadangi šio teiginio atspirties taškas yra „siekis išlaikyti status quo“, susijęs su išankstiniu įdiegimu, kuris trikdo Google postuluojamą konkuravimo procesą, nes, jos nuomone, naudotojas galėtų ištaisyti šią tendenciją, parsisiųsdamas konkuruojančią programėlę (tačiau būtent to naudotojas nedaro), Komisija gali pagrįstai remtis naudojimo dalimis.

575    Antra, kalbant apie kokybės veiksnį ir galimą jo poveikį, reikia konstatuoti, kad tokiu atveju, kaip šis Komisija neprivalėjo tiksliai nustatyti, ar šias naudojimo dalis galima paaiškinti ne tik išankstiniu įdiegimu, kaip ji mano, bet ir, arba veikiau, Google nurodyta geresne kokybe. Google nuomone, tai, kad Google Search programėlės naudojimo dalys nebuvo kvestionuojamos, arba laipsnišką Chrome naudojimo dalių didėjimą galima paaiškinti geresne jos produktų kokybe, o ne išankstiniu įdiegimu. Vis dėlto šioje byloje išankstinis įdiegimas nėra ginčijamas, taigi visuose Google Android įrenginiuose buvo įdiegta Google Search programėlė ir Chrome, o apie kokybės įtaką tam, kad konkuruojanti programėlė nebuvo iš anksto įdiegiama arba atsisiunčiama, kalba tik Google, tačiau šiuo tikslu pateiktų įrodymų nepakanka arba jie nėra itin svarbūs.

576    Šiuo tikslu Google remiasi vieno iš savo atsakingų darbuotojų pareiškimu, kad Google Search programėlė yra kokybiškai pranašesnė už konkurentų programėles. Šiame dokumente iš tiesų minimi įvairūs dalykai, įskaitant 2016 m. vartotojų apklausą, iš kurios matyti, kad Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos vartotojai rinkosi Google Search kaip bendrosios paieškos variklį, ir įvairius straipsnius, kuriuose nurodoma, kad Google Search turi geresnių ar naujesnių funkcijų nei Bing arba kad Bing nėra tokia tiksli, kaip skelbiama. Vis dėlto Google atsakingo darbuotojo pareiškimo ir prie jo pridėtos įvairios medžiagos nepakanka, kad būtų galima nustatyti, jog Google Search ir Chrome naudojimo dalį galima paaiškinti tuo, kad Google teikia geresnės kokybės paslaugą, o ne tuo, kad šios programėlės yra iš anksto įdiegtos.

577    Be to, net ir darant prielaidą, kad Google Search ir Chrome yra kokybiškai pranašesnės už konkurentų siūlomas paslaugas, tai neturėtų lemiamos reikšmės, nes neteigiama, kad įvairios konkurentų siūlomos paslaugos techniškai negali patenkinti vartotojų poreikių.

578    Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, vartotojų poreikius nebūtinai patenkina kokybiškai geriausias sprendimas, darant prielaidą, jog Google gali teigti, kad jos paslaugos yra toks sprendimas, nes svarbūs ir kiti kintamieji, ne tik techninė kokybė, pavyzdžiui, privatumo apsauga arba atsižvelgimas į paieškos užklausų kalbinius ypatumus.

579    Trečia, pažymėtina, jog, siekdama paneigti Google argumentą, kad jos naudojimo dalių dydį ir raidą paaiškina jos produktų kokybė, kaip ją vertina vartotojai, o ne išankstinis įdiegimas, Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad toks kokybinis pranašumas neatrodo akivaizdus iš Play Store parduotuvėje pateiktų konkuruojančių paslaugų įvertinimų.

580    Kalbant apie pirmąjį rinkinį pažymėtina, kad vidutinis programėlės Google Search įvertinimas Play Store parduotuvėje (5,8 mln. atsiliepimų) buvo 4,4; programėlės Bing (73 000 atsiliepimų) – 4,3; programėlės Yahoo (28 000 atsiliepimų) – 4,2; programėlės Seznam (39 000 atsiliepimų) – 4,3, programėlės Yandex (219 000 atsiliepimų) – 4,4 (ginčijamo sprendimo 837 konstatuojamoji dalis).

581    Kalbant apie antrąjį rinkinį, pažymėtina, kad vidutiniai įvertinimai Play Store įvertinimai buvo tokie: Chrome (7,4 mln. atsiliepimų) – 4,3; Opera (2,2 mln. atsiliepimų) – 4,3; Firefox (2,8 mln. atsiliepimų) – 4,4; UC Browser (13,9 mln. atsiliepimų) – 4,5; UC Browser Mini (2,8 mln. atsiliepimų) – 4,4 (ginčijamo sprendimo 954 konstatuojamoji dalis).

582    Žinoma, kaip pažymi Google, atsiliepimai grindžiami nevienodo dydžio imtimis ir nebūtinai yra reprezentatyvus vertinimo kriterijus. Vis dėlto, kaip teigia Komisija, iš šių įvertinimų matyti, kad įvairių konkuruojančių paslaugų kokybė vertinama panašiai. Vadinasi, į tai galima atsižvelgti konstatuojant, kad atitinkama įvairių konkuruojančių paieškos ir naršymo paslaugų kokybė nėra lemiamas jų naudojimo kriterijus, nes visos jos siūlo paslaugą, kuri gali patenkinti paklausą.

583    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad atsižvelgiant į tendenciją įšaldyti padėtį, susijusią su MPPS išankstinio įdiegimo sąlygomis, ir į tai, kad nėra įrodytas konkretus Google nurodomo kokybinio pranašumo poveikis jos bendrosios paieškos ir naršymo programėlėms, Komisija pagrįstai nusprendė, kad Google naudojimo dalys patvirtino „siekį išlaikyti status quo“, susijusį su išankstiniu įdiegimu.

584    Taigi šį prieštaravimą reikia atmesti.

e)      Neatsižvelgimas į ekonomines ir teisines aplinkybes

1)      Šalių argumentai

585    Google tvirtina, kad ginčijamame sprendime neįvertinta, ar MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos galėjo pakenkti konkurencijai, kuri būtų buvusi, jei jų nebūtų buvę, atsižvelgiant į visas ekonomines ir teisines aplinkybes. Atlikus išsamią šių aplinkybių analizę aišku, kad šios sąlygos negalėjo išstumti konkurencijos ir neturėjo galimybės jos išstumti, nes dėl jų konkurentams buvo sudaroma naujų galimybių, užuot jas atėmus. Tai, kiek Google ar jos konkurentai pasinaudos šiomis galimybėmis, priklausys nuo atitinkamų jų paslaugų savybių ir jų patrauklumo naudotojams. MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos buvo Android platformai sukurto nemokamos licencijos modelio dalis, todėl jų negalima nagrinėti atskirai. Be to, bet kas galėtų nemokamai gauti ir naudoti Android OS.

586    Komisija teigia, kad būtent Google, o ne Komisija ginčijamame sprendime, neįvertino Google Search programėlės susiejimo su Play Store ir Google Chrome susiejimo su Play Store ir Google Search programėle ekonominių ir teisinių aplinkybių. Ginčijamame sprendime atsižvelgiama į skirtingų Android platformos pusių tarpusavio sąveiką (ginčijamo sprendimo 874 ir 875, 990 bei 991 konstatuojamosios dalys). Visų pirma reikėtų atsižvelgti į tokius susieto pardavimo aspektus:

–        EEE Google Chrome išankstinis įdiegimas buvo taikomas beveik visiems Google Android įrenginiams (ginčijamo sprendimo 901 konstatuojamoji dalis);

–        Google neleidžia išimtinai GMS įrenginiuose iš anksto įdiegti jokios kitos bendrosios paieškos programos, išskyrus Google Search. Google Search programėlė yra vienintelis svarbiausias paieškos įėjimo taškas Google Android įrenginiuose, 2016 m. joje buvo pateikta [40–50] % visų bendrosios paieškos užklausų Google Android įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 799 konstatuojamosios dalies 1 punktas ir 974 konstatuojamoji dalis);

–        Google neleidžia, kad Google Chrome kaip numatytoji būtų nustatyta kokia nors kita bendrosios paieškos paslauga nei Google Search (ginčijamo sprendimo 818 ir 973 konstatuojamosios dalys), kuri yra antrasis pagal svarbą bendrosios paieškos įėjimo taškas Google Android įrenginiuose – 2016 m. [30–40] % visų bendrosios paieškos užklausų Google Android įrenginiuose buvo atliktos naudojant Google Chrome (ginčijamo sprendimo 818, 973 ir 974 konstatuojamosios dalys);

–        2011–2016 m. Google sudarė sutartis dėl pajamų pasidalijimo su OĮG ir MRTO. Pagal šias sutartis, kurios apėmė nuo [50–60] % iki [80–90] % visų EEE parduotų Google Android įrenginių, OĮG ir MRTO privalėjo iš anksto įdiegti tik Google Search programėlę ir nustatyti Google Search kaip numatytąją bendrosios paieškos paslaugą visoms iš anksto įdiegtoms mobiliosioms naršyklėms (žr. ginčijamo sprendimo 822 ir 833 konstatuojamąsias dalis);

–        pagal SNĮ OĮG, norintys parduoti nors vieną įrenginį su iš anksto įdiegta Play Store ir Google Search programėle, negali parduoti jokio kito įrenginio, veikiančio su Android atmaina;

–        pagal nuo 2007 m. galiojusią sutartį dėl pajamų pasidalijimo, Apple nustatė Google Search kaip numatytąją bendrosios paieškos paslaugą Safari naršyklėje iOS įrenginiuose (žr. ginčijamo sprendimo 119 ir 154 konstatuojamąsias dalis, 515 konstatuojamosios dalies 1 punktą, 796 konstatuojamosios dalies 2 punkto a papunktį, 799 konstatuojamosios dalies 2 punktą, 840 ir 1293 konstatuojamąsias dalis);

–        pagal pajamų pasidalijimo sutartis visos pagrindinės AK interneto naršyklės, išskyrus Microsoft Internet Explorer / Edge, privalo nustatyti Google Search kaip numatytąją bendrosios paieškos paslaugą (žr. ginčijamo sprendimo 796 konstatuojamosios dalies 2 punkto c papunktį ir 845 konstatuojamąją dalį).

2)      Bendrojo Teismo vertinimas

587    Google iš esmės kritikuoja Komisiją dėl to, kad ši neišnagrinėjo visų aplinkybių, svarbių vertinant galimą nagrinėjamo elgesio poveikį.

588    Google nuomone, Komisija turėjo labiau atsižvelgti, pirma, į priežastį, dėl kurios ji sukūrė Android platformą, t. y. norą pasipriešinti kitų operacinių sistemų (iOS arba Windows) savininkų vykdomam blokavimui, ir, antra, į konkurencijai naudingą poveikį, kurį sukėlė atviros ir nemokamos Android platformos sėkmė, net ir galiojant ginčijamoms išankstinio įdiegimo sąlygoms, dėl kurių padidėjo bendrosios paieškos ir naršymo paslaugų naudojimo apimtys ir programėlių skaičius. Atsižvelgdama į tai, Komisija turėjo įvertinti situaciją, lygindama ją su situacija, kai, nesant ginčijamų išankstinio įdiegimo sąlygų, Google nebūtų galėjusi sukurti ir palaikyti atviros ir nemokamos Android platformos.

589    Vis dėlto šie argumentai neatspindi ginčijamo sprendimo turinio.

590    Kaip teigia Komisija, ginčijamame sprendime apibūdintas piktnaudžiaujamas elgesys nėra susijęs su Android platformos kūrimu ir palaikymu, įskaitant tai, kad ji yra atvira ir nemokama, kad Google galėtų išspręsti, jos nuomone, kitų operacinių sistemų savininkų vykdomo blokavimo problemą. Komisija Bendrajame Teisme taip pat pripažino, kad Android platforma padidino Google konkurentų galimybes.

591    Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Google pateikė Komisijai argumentus, panašius į tuos, kurie buvo pakartoti Bendrajame Teisme ir kuriuos Komisija atmetė, be kita ko, motyvuodama tuo, kad ji neginčijo visos MPPS, o tik vieną iš jos aspektų, kurio poveikis ribojo konkurenciją (žr. ginčijamo sprendimo 867–876 konstatuojamąsias dalis dėl pirmojo rinkinio; 983–992 konstatuojamąsias dalis dėl antrojo rinkinio). Taigi, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Komisija, vertindama visas svarbias aplinkybes, atsižvelgė į Google argumentus.

592    Net ir atsižvelgdama į Android platformos, kurios vienas iš metodų yra MPPS, teigiamą poveikį konkurencijai, Komisija vis dėlto nusprendė, kad vienas konkretus MPPS aspektas, t. y. ginčijamos išankstinio įdiegimo sąlygos, yra piktnaudžiavimas.

593    Taigi, kaip buvo nagrinėta pirmiau analizuojant šį ieškinio pagrindą (taip pat žr. šio sprendimo 585 punkte nurodytas faktines aplinkybes), Komisija nustatė, kad abiem produktų rinkiniais Google buvo suteiktas konkurencinis pranašumas, atsiradęs dėl „siekio išlaikyti status quo“, susijusio su išankstiniu įdiegimu, kurio negalėjo kompensuoti konkurentai ir kuris ribojo konkuravimą nuopelnais vartotojų nenaudai.

594    Ginčijamas elgesys pasireiškė būtent šiomis MPPS išankstinio įdiegimo sąlygomis, o ne apskritai atvira ir nemokama licencijavimo sistema, kurią Google siekė sukurti su šią sutartį pasirašiusiais OĮG.

595    Todėl šiomis aplinkybėmis, kaip siūlo Komisija, reikėtų paminėti Opera indėlį. Kai kuriuose Opera pateiktuose duomenyse, kaip nurodo Google, nurodomas Android platformos kūrimo ir palaikymo poveikis konkurencijai. Kituose nurodoma, kaip pažymi Komisija, su išankstiniu įdiegimu siejamas antikonkurencinis poveikis.

596    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, jog Google neįrodė, kaip ji teigia, kad Komisija, vertindama nagrinėjamą elgesį, tinkamai neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Taigi šį prieštaravimą reikia atmesti.

3.      Dėl antros dalies, susijusios su objektyviais pateisinimais

a)      Šalių argumentai 

597    Google teigia, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos yra objektyviai pateisinamos, nes pagal jas ji gali nemokamai teikti Android platformą, užtikrindama, kad pajamas gaunančios Google programos Google Search ir Chrome neprarastų išankstinio įdiegimo ir su tuo susijusių reklamos galimybių. Šios teisėtos ir konkurenciją skatinančios sąlygos prisidėjo prie mobiliųjų įrenginių įvairovės ir plataus paplitimo, sumažino patekimo į rinką kliūčių ir sukūrė galimybių konkurentams. Ginčijamame sprendime pateiktas siūlymas taikyti OĮG licencijos mokestį už Play Store, kuris skirtųsi žemesnės ir aukštesnės klasės įrenginiams, panaikintų naudą konkurencijai, kurią teikia Google nemokamai siūloma Android platforma. Google taip pat nesutinka, kad gali gauti kompensaciją už mobiliuosius duomenis. Be to, nepiniginiai mainai, sukuriami dėl MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų, yra veiksmingesni ir didina gamybos apimtis, palyginti su sistema, kurioje OĮG mokėtų už Android platformos komponentus.

598    Komisija teigia, kad Google Search ir Chrome išankstinio įdiegimo beveik visuose EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose sąlygos nėra objektyviai pateisinamos. Google jau dabar uždirba iš investicijų, prekiaudama iš naudotojų surinktais duomenimis ir gaudama pajamas iš Play Store ir kitų programėlių bei paslaugų, įskaitant Google Search. Be to, nemažai Google Android naudotojų ir toliau naudosis Google Search, jei šie reikalavimai nebus taikomi. Google taip pat neįrodė, jog išankstinis įdiegimas būtinas, kad Google neprarastų išankstinio įdiegimo galimybės Google Android įrenginiuose ir kad jai nereikėtų imti mokesčio iš OĮG už Play Store.

b)      Bendrojo Teismo vertinimas 

599    Reikia nepamiršti, kad tuo atveju, kai konstatuojama, jog dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmais sukeliamas antikonkurencinis poveikis, ši įmonė gali pateisinti veiksmus, kuriems gali būti taikomas SESV 102 straipsnyje nustatytas draudimas (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

600    Konkrečiai kalbant, tokia įmonė šiuo tikslu gali įrodyti arba tai, kad jos elgesys yra objektyviai reikalingas, arba tai, kad jos sukeliamas konkurentų išstūmimo poveikis kompensuojamas ar jį netgi viršija produktyvumo nauda, kurią gautų ir vartotojai (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

601    Dėl pirmojo atvejo buvo nuspręsta, kad nors pareiga įrodyti aplinkybių, kuriomis pažeidžiamas SESV 102 straipsnis, buvimą tenka Komisijai, prireikus būtent atitinkama dominuojanti įmonė, o ne Komisija iki administracinės procedūros pabaigos privalo pasiremti galimu objektyviu pateisinimu ir pateikti atitinkamų argumentų bei įrodymų. Norėdama konstatuoti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, Komisija taip pat turi įrodyti, kad tokios įmonės pateikti argumentai ir įrodymai nėra pagrįsti ir todėl tokiam pateisinimui negalima pritarti (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑201/04, EU:T:2007:289, 688 ir 1144 punktus).

602    Kiek tai susiję su antruoju atveju, atitinkama dominuojanti įmonė turi įrodyti, kad dėl nagrinėjamo elgesio galintis atsirasti didesnis produktyvumas neutralizuoja išstūmimo iš rinkos poveikį, kad šis didesnis produktyvumas buvo ar gali atsirasti dėl minėto elgesio, kad toks elgesys yra būtinas, jog padidėtų produktyvumas, ir jis nepašalina veiksmingos konkurencijos, panaikindamas visus esančius esamos ar potencialios konkurencijos šaltinius ar daugelį jų (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 42 punktą).

603    Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad Komisija toje pat ginčijamo sprendimo dalyje „Objektyvūs pateisinimai ir produktyvumas“ išnagrinėjo įvairius argumentus, kuriuos šiuo klausimu Google pateikė per administracinę procedūrą (ginčijamo sprendimo 993–1008 konstatuojamosios dalys).

604    Savo procesiniuose dokumentuose Google iš esmės remiasi dviem argumentų grupėmis savo elgesiui pateisinti, ir šie argumentai iš esmės sutampa su argumentais, kuriuos ji pateikė per administracinę procedūrą ir kurie buvo išnagrinėti ir atmesti ginčijamame sprendime.

605    Pirma, Google Komisijoje teigė, kad jos praktika buvo teisėta, nes ji leido jai susigrąžinti investicijas į Android ir jos taikomąsias programas, iš kurių negaunama pajamų (ginčijamo sprendimo 993 konstatuojamosios dalies 1 punktas).

606    Šie argumentai pakartojami šiame ieškinyje, kuriame Google remiasi, pirma, savo investicijų į Android platformos kūrimą ir palaikymą, įskaitant Android OS, Play Store ir visą GMS komplektą, ir, antra, tuo, kad ši platforma yra nemokama. Todėl MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos yra pateisinamos, nes jos leidžia Google iš Google Search ir Chrome programėlių gaunamų pajamų gauti deramą investicijų grąžą, kartu neužkertant kelio konkurentams ar naudotojams pasinaudoti išankstinio įdiegimo ar kitomis galimybėmis.

607    Atmesdama šį argumentą, Komisija nusprendė, jog Google neįrodė, kad ginčijami susietų produktų rinkiniai buvo būtini, kad jos investicijos į Android ir pajamų neduodančias programėles atsipirktų (žr. ginčijamo sprendimo 995–998 konstatuojamąsias dalis).

608    Palyginus su Google investicijų į Android kūrimą ir palaikymą suma, nesvarbu, ar tai būtų Komisijos, ar Google nurodyta suma, bet kuriuo atveju atrodo, kad Google visada galėjo turėti didelių pajamų šaltinių, kad finansuotų šias investicijas, kurios buvo dalis jos strategijos išlaikyti bendrosios paieškos paslaugų rinkos dalį pereinant prie mobiliojo interneto.

609    Be šių pajamų iš Play Store (ginčijamo sprendimo 996 konstatuojamoji dalis ir 1074 išnaša), kurių vienų dabar pakanka tam, kad Google galėtų susigrąžinti savo investicijas į Android platformos kūrimą ir palaikymą atitinkamais metais (šiuo klausimu žr. Google Bendrajame Teisme pateiktus duomenis),  ji  turėjo ir kitų pajamų šaltinių.

610    Kaip Komisija pažymi ginčijamame sprendime, Google vis vien galėjo gauti naudos iš Google Android įrenginių surinktų naudotojų duomenų, pavyzdžiui, vietos nustatymo duomenų arba duomenų apie naudojimąsi Google Play paslaugomis, vertės. Google, atsižvelgdama į jai priklausančias dideles AK rinkos dalis, taip pat galėjo gauti didelių pajamų iš paieškos reklamos (ginčijamo sprendimo 997 ir 998 konstatuojamosios dalys).

611    Google kritika dėl šių galimybių yra bendro pobūdžio ir neaiški.

612    Taigi, pirma, atsižvelgdama į tokių naudotojų duomenų vertę ir, antra, į pajamų, gautų iš paieškų reklamos AK, dydį, Komisija pagrįstai nusprendė, kad Google nebūtų reikėję atgauti visų išlaidų, susijusių su Android platformos kūrimu ir palaikymu, vien tik iš šios platformos gautų pajamų.

613    Be to, kaip Komisija taip pat nurodo ginčijamame sprendime, Google neįrodė, kad ji nebūtų buvusi suinteresuota plėtoti Android, siekdama išvengti rizikos, kurią jos paieškos reklamos verslo modeliui kėlė perėjimas prie išmaniųjų mobiliųjų įrenginių (ginčijamo sprendimo 999 konstatuojamoji dalis). Šiuo požiūriu galima pagrįstai manyti, kad Google būtų patyrusi išlaidų, susijusių su Android platformos kūrimu ir palaikymu, net nebūdama tikra, kad šias išlaidas kompensuos iš šios platformos gautos pajamos, pavyzdžiui, atsižvelgiant į pajamas iš Play Store.

614    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad Google neįrodė, jog MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos buvo objektyviai pateisinamos, nes jos, užtikrinant, kad Google Android įrenginiuose bus iš anksto įdiegta Google Search programėlė ir Chrome, leido Google susigrąžinti išlaidas, patirtas kuriant ir palaikant Android platformą.

615    Antra, Google teigia, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos leido jai nemokamai siūlyti Play Store, nes jos vertė OĮG ir naudotojams atitiko vertę, kurią Google gavo iš šių OĮG vykdomos jos bendrosios paieškos paslaugos reklamos. Komisijos pasiūlymas nustatyti Play Store licencijos mokestį pakenktų šiam modeliui ir jo teigiamam poveikiui konkurencijai (žr. ginčijamo sprendimo 993 konstatuojamosios dalies 3 punktą).

616    Vis dėlto ir šiuo atveju Google neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, susijusios su objektyvių pateisinimų įrodymu.

617    Vis dėlto Google pasirinktas nemokamų licencijų modelis netrukdo Google taikyti kitų Komisijos apsvarstytų sprendimų, kad ji galėtų pakeisti pajamas, gaunamas iš išankstinio Google Search programėlės ir Chrome įdiegimo Google Android įrenginiuose, pavyzdžiui, taikydama licencijos mokestį už Play Store, kuris gali būti suderinamas su skirtingu požiūriu į žemesnės ir aukštesnės klasės produktus.

618    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, jog Google negali įrodyti, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos yra objektyviai pateisinamos tuo požiūriu, kad jos užtikrina nemokamas Play Store licencijas.

619    Taigi antroji ieškinio pagrindo dalis, grindžiama objektyviu išankstinio įdiegimo pateisinimu, turi būti atmesta, kaip ir visas antrasis ieškinio pagrindas, grindžiamas klaidingu MPPS išankstinio įdiegimo sąlygų piktnaudžiaujamojo pobūdžio vertinimu.

D.      Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad viena išankstinio įdiegimo sąlyga, įtraukta į portfeliu grindžiamas SPP, buvo klaidingai įvertinta kaip piktnaudžiaujamojo pobūdžio

620    Trečiajame ieškinio pagrinde Google teigia, jog Komisija klaidingai konstatavo, kad kai kurios nuostatos, įtrauktos į portfeliu grindžiamas SPP, yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio.

1.      Aplinkybės

a)      Ginčijamas sprendimas

621    Kaip nurodyta ginčijamame sprendime, Google skyrė mokėjimus kai kuriems OĮG ir MRTO su sąlyga, kad jie iš anksto neįdiegs ar iš karto po pirkimo nepadarys prieinamos jokios konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos visuose į iš anksto apibrėžtą portfelį įtrauktuose mobiliuosiuose įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 198 ir 1195 konstatuojamosios dalys).

622    Iš ginčijamo sprendimo taip pat aišku, kad portfeliu grindžiamos SPP, už kurias buvo nubausta, yra tos, kurios galiojo nuo 2011 m. sausio 1 d., t. y. dienos, kai Komisija nusprendė, kad Google dominuoja kiekvienoje iš nacionalinių bendrosios paieškos paslaugos rinkų EEE, iki 2014 m. kovo 31 d., kai baigė galioti Komisijos nurodyta portfeliu grindžiama SPP, sudaryta su OĮG (ginčijamo sprendimo 1333 konstatuojamoji dalis).

1)      Dėl portfeliu grindžiamų SPP pobūdžio

623    Komisija tvirtina, kad portfeliu grindžiamos SPP apima mokėjimus už išimtinumą. Ji primena, kad pagal minėtas SPP, jeigu atitinkamas OĮG arba MRTO iš anksto įdiegia konkuruojančią bendrosios paieškos paslaugą įrenginyje, kuris įtrauktas į iš anksto apibrėžtą ir sutartą portfelį, jis turi atsisakyti bet kokios pajamų dalies iš viso portfelio.

624    Tiek OĮG, tiek MRTO atveju Komisija pabrėžia, kad portfeliu grindžiamos SPP apėmė svarbų parduodamų mobiliųjų įrenginių segmentą. Google vidaus dokumentai patvirtina, kad portfeliu grindžiamų SPP tikslas buvo užtikrinti, kad Google patenkintų visus šių OĮG ir MRTO poreikius, susijusius su bendrosios paieškos paslaugomis šiems portfeliams priklausančiuose įrenginiuose. Šie dokumentai taip pat atskleidė, jog Google žinojo, kad tokia praktika gali kelti konkurencijos problemų (ginčijamo sprendimo 1195–1205 konstatuojamosios dalys).

2)      Dėl portfeliu grindžiamų SPP galimybės riboti konkurenciją

625    Ginčijamo sprendimo 1206 ir 1207 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodo, jog prielaidą, kad Google mokėjimai už išimtinumą yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio, šioje byloje patvirtina jų galimybės riboti konkurenciją analizė, atsižvelgiant, be kita ko, į nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų dalį, kurią aprėpė ginčijami veiksmai.

626    Pirmiausia Komisija mano, kad dėl portfeliu grindžiamų SPP atitinkami OĮG ir MRTO buvo mažiau skatinami iš anksto diegti konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas. Pirma, nesant portfeliu grindžiamų SPP, šie OĮG ir MRTO būtų buvę komerciškai suinteresuoti iš anksto diegti šias paslaugas bent jau dalyje savo Google Android įrenginių. Antra, konkuruojantys bendrosios paieškos paslaugų teikėjai negalėjo pasiūlyti tokio paties dydžio pajamų OĮG ir MRTO, kokias siūlė Google. Trečia, portfeliu grindžiamos SPP buvo viena iš priežasčių, dėl kurios OĮG ir MRTO susilaikė nuo konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų įdiegimo jų Google Android įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 1208–1281 konstatuojamosios dalys).

627    Be to, Komisija teigia, kad dėl portfeliu grindžiamų SPP Google konkurentams tapo sunkiau patekti į nacionalines bendrosios paieškos paslaugų rinkas. Pirma, dėl šių mokėjimų OĮG ir MRTO buvo atgrasomi iš anksto diegti konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas. Antra, portfelio SPP apimtų didelę atitinkamų rinkų dalį. Trečia, konkuruojantys paslaugų teikėjai nebūtų galėję alternatyviais platinimo kanalais, pavyzdžiui, naudodami atsisiuntimą, kompensuoti konkurencinio pranašumo, kurį Google įgijo dėl ginčijamų veiksmų (ginčijamo sprendimo 1282–1312 konstatuojamosios dalys).

628    Galiausiai Komisija teigia, kad portfeliu grindžiamos SPP atgrasė nuo inovacijų, nes neleido pradėti prekiauti Google Android įrenginiais, kuriuose būtų iš anksto įdiegtos kitos bendrosios paieškos paslaugos nei Google Search. Jei tokių veiksmų nebūtų buvę, naudotojai būtų turėję didesnį pasirinkimą. Tokie veiksmai taip pat sumažino konkurentų paskatas kurti inovatyvias funkcijas, nes jie negalėjo naudotis papildomomis paieškos užklausomis ir gauti pajamų bei duomenų, reikalingų paslaugoms tobulinti, ir sumažino Google paskatas diegti inovacijas, nes jai nebebuvo daromas spaudimas konkuruoti nuopelnais. Be to, net jei šie veiksmai sutapo su Google bendrosios paieškos paslaugos tobulinimo laikotarpiu, Google neįrodė, kad šie veiksmai neturėjo įtakos konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjų paskatoms ir gebėjimui tobulinti savo paslaugas. Tai būtų leidę Google dar patobulinti savo paslaugas (ginčijamo sprendimo 1313–1322 konstatuojamosios dalys).

629    Be to, kaip matyti būtent iš ginčijamo sprendimo 1259 konstatuojamosios dalies, šiuo atveju Komisija nagrinėjo aptariamų veiksmų gebėjimą sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį įmonėms, kurios buvo laikomos tokiomis pat produktyviomis kaip ir dominuojančioji įmonė. Paklausta apie tai per teismo posėdį, Komisija patvirtino, kad vertindama iš tiesų atsižvelgė į tokio hipotetinio konkurento požymius.

3)      Dėl objektyvių pateisinimų buvimo

630    Komisija taip pat atmeta Google nurodytus objektyvius pateisinimus. Taigi, pirma, portfeliu grindžiamos SPP nebuvo būtinos siekiant iš pradžių įtikinti OĮG ar MRTO parduoti Google Android įrenginius, nes 2011 m. sausio mėn. Google Android įrenginiai sudarė daugiau nei 40 % pasaulyje parduodamų išmaniųjų mobiliųjų įrenginių, ir kad SPP tikslas buvo ne pardavinėti Google Android įrenginius, o leisti, kad šiuose Google Android įrenginiuose būtų  išimtinai įdiegta Google bendrosios paieškos paslauga“. Antra, Google neįrodė, kad portfeliu grindžiamos SPP buvo būtinos tam, kad ji galėtų susigrąžinti investicijas į Android. Jei nebūtų portfeliu grindžiamų SPP, Google vis vien galėtų gauti nemažai pajamų iš Android. Trečia, Google neįrodė, kad portfeliu grindžiamos SPP buvo būtinos, kad Google Android įrenginiai galėtų konkuruoti su Apple (ginčijamo sprendimo 1323–1332 konstatuojamosios dalys).

b)      Dėl portfeliu grindžiamų SPP ir su įrenginiais susietų SPP atskyrimo

631    Ginčijamame sprendime minimas reklamos pajamų pasidalijimas priklauso nuo to, ar Google Search bus išimtinai iš anksto įdiegta iš anksto nustatytuose į portfelį įtrauktuose įrenginiuose. Kitaip tariant, kiekvieno įtraukto įrenginio atveju OĮG ir ORM, norėdami gauti dalį Google pajamų iš reklamos, turi įvykdyti portfeliu grindžiamoje SPP nustatytas sąlygas.

632    Kaip Komisija pažymi ginčijamo sprendimo 197 konstatuojamojoje dalyje, vis dėlto nuo 2013 m. kovo mėn. Google ėmė portfeliu grindžiamas SPP laipsniškai keisti su įrenginiais susietomis SP. Pagal su įrenginiais susietą SPP, OĮG ir MRTO gaunama Google pajamų dalis priklauso nuo to, kiek parduodama įrenginių, kurie atitinka įpareigojimą iš anksto nediegti konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų. Taigi pagal su įrenginiais susietas SPP OĮG arba MRTO sudaroma galimybė siūlyti tam tikrus to paties tipo įrenginius, kuriuose siūloma išimtinai Google bendrosios paieškos paslauga, ir kitus įrenginius, kuriuose taip pat siūlomos konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos.

633    Taigi, priešingai pranešime apie prieštaravimus išdėstytai pozicijai, Komisija ginčijamame sprendime nekonstatavo, kad su įrenginiais susietos SPP, kurios buvo laipsniškai įvedamos likus daugiau kaip penkeriems metams iki sudarymo, savaime reiškė piktnaudžiavimą. Vis dėlto su įrenginiais susietos SPP išlieka dalimi faktinių aplinkybių, kuriomis remdamasi Komisija nagrinėjo išstūmimo iš rinkos poveikį, sukeltą veiksmų, dėl kurių Google buvo prieštaraujama ginčijamame sprendime (žr. šio sprendimo 448–452 punktus).

c)      Dėl pajamų pasidalijimo pagal portfeliu grindžiamas SPP

634    Pagal portfeliu grindžiamas SPP Google dalijasi dalimi pajamų iš reklamos mainais už išimtinį ir išankstinį Google Search įdiegimą tam tikruose mobiliuosiuose įrenginiuose, priskiriamuose iš anksto apibrėžtam portfeliui.

635    Ginčijamo sprendimo 1240 konstatuojamojoje dalyje Komisija primena, kad šios SPP neapima pajamų iš paieškos užklausų, pateiktų mobiliuosiuose įrenginiuose per Google pradžios tinklalapį, ir Google tai aiškiai patvirtino atsakydama į Bendrojo Teismo prieš teismo posėdį pateiktą klausimą.

636    Kitaip tariant, portfeliu grindžiamos SPP apima pajamas iš reklamos, gautas už paieškos užklausas, pateiktas per Google Search, Chrome ir kitų mobiliojo interneto naršyklių URL įrankių juostą, jei Google paieškos variklis nustatytas kaip numatytasis. Šią išvadą patvirtina ginčijamo sprendimo 1234 ir 1240 konstatuojamųjų dalių aiškinimas kartu.

d)      Dėl įrodymų, kad mokėjimas už išimtinumą yra piktnaudžiavimas

637    Ginčijamame sprendime teigiama, kad portfeliu grindžiamų SPP tikslas – užtikrinti, kad Google turėtų išimtines teises iš anksto įdiegti bendrosios paieškos paslaugų programėles į mobiliuosius įrenginius. Dėl tokių veiksmų gaunamas rezultatas iš esmės tapatus vadinamųjų „lojalumo“ nuolaidų, daugiausia nagrinėtų byloje, kurioje buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632), rezultatui. Šioje byloje nagrinėjamu atveju Google moka OĮG ir MRTO, kad užtikrintų išimtinį Google Search įdiegimą.

638    Šiomis aplinkybėmis, prieš vertinant Google argumentų, kuriais grindžiamas trečiasis ieškinio pagrindas, pagrįstumą, svarbu priminti principus, kuriais remiantis pagal SESV 102 straipsnį vertinami vadinamieji mokėjimai „už išimtinumą“.

639    Iš jurisprudencijos matyti, kad tokiu atveju, kai, kaip šioje byloje, kai įmonė, dėl kurios pradėta SESV 102 straipsnio taikymo procedūra ir kuri gali būti nubausta už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, per šią procedūrą tvirtina, kad jos elgesys negalėjo riboti konkurencijos ir, konkrečiai kalbant, sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį, dėl kurio prieštaraujama, Komisija, siekdama įrodyti šios įmonės kaltę, turi išnagrinėti įvairias aplinkybes, leidžiančias įrodyti konkurencijos ribojimą dėl ginčijamų veiksmų (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 137 ir 138 punktus).

640    Tokiu atveju Komisija ne tik privalo išnagrinėti, pirma, įmonės dominuojančios padėties reikšmę atitinkamoje rinkoje ir, antra, kokioje rinkos dalyje vykdomi ginčijami veiksmai, taip pat nagrinėjamos kainų nustatymo praktikos sąlygas ir tvarką, jos trukmę ir sumas, bet ir įvertinti, ar galėjo egzistuoti strategija, kuria siekta išstumti bent tokius pat produktyvius konkurentus. Be to, ginčijamo elgesio teigiamo ir neigiamo poveikio konkurencijai palyginimas gali būti atliktas tik išanalizavus bent tokių pat produktyvių konkurentų išstūmimo galimybę, neatsiejamą nuo nagrinėjamų veiksmų (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 139 ir 140 punktai).

641    Siekiant įvertinti tam tikriems veiksmams būdingą gebėjimą išstumti konkurentus, kurie yra bent tokie pat produktyvūs, gali būti naudinga taikyti vadinamąjį tokio pat produktyvaus konkurento testą (As Efficient Competitor Test, toliau – AEC testas).

642    Šis testas susijęs su hipotetiškai tokiu pat produktyviu konkurentu, kuris tariamai taiko tas pačias kainas savo klientams kaip ir dominuojančią padėtį užimanti įmonė, ir kartu patiria tokias pat išlaidas kaip ši įmonė (šiuo klausimu žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo TeliaSonera Sverige, C‑52/09, EU:C:2011:83, 40–44 punktus). Be to, kad šis hipotetinis konkurentas galėtų būti laikomas „tokiu pat produktyviu“ kaip dominuojančią padėtį užimanti įmonė, jis taip pat turi būti patrauklus šios įmonės klientams ne tik kainos, bet ir pasirinkimo, kokybės ar naujovių požiūriu (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 22 punktą).

643    Šiuo testu, nurodytu „Įgyvendinimo prioritetų taikant [SESV 102] straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairėse“ (OL C 45, 2009, p. 7, toliau – Gairės dėl piktnaudžiavimo išstūmimo iš rinkos poveikiu) siekiama atskirti veiksmus, kurių dominuojančią padėtį užimanti įmonė negali imtis, nuo veiksmų, kurie jai leidžiami. Taigi AEC kriterijus yra galima sistema analizuojant išstūmimo iš rinkos poveikį konkrečiu atveju ir nurodomą išstūmimo iš rinkos poveikį. Tačiau tai yra tik vienas iš veiksnių, į kuriuos galima atsižvelgti, pagal SESV 102 straipsnį nustatant antikonkurencinio išstūmimo iš rinkos buvimą remiantis kokybiniais ar kiekybiniais įrodymais.

644    Vis dėlto, kai, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju, taikomas AEC testas, jis turi būti taikomas griežtai. Šiuo klausimu, siekdama nustatyti, ar hipotetiškai toks pat produktyvus konkurentas dėl ginčijamų veiksmų gali būti išstumtas iš rinkos, Komisija turi išnagrinėti su sąnaudomis ir pardavimo kainomis susijusius ekonominius duomenis ir, be kita ko, patikrinti, ar dominuojančią padėtį užimanti įmonė taiko už patiriamas sąnaudas mažesnes kainas. Tačiau taikant šį metodą daroma prielaida, kad yra pakankamai patikimų duomenų. Kai tokių duomenų yra, Komisija privalo naudotis informacija apie pačios dominuojančios įmonės sąnaudas. Kad gautų reikiamus duomenis, Komisija turi tyrimo įgaliojimus. Be to, nesant patikimų duomenų apie šias sąnaudas, Komisija gali nuspręsti naudoti konkurentų sąnaudų duomenis arba kitus patikimus palyginamus duomenis.

645    Kalbant apie mokėjimus už išimtinumą, AEC testas skirtas įvertinti, ar hipotetiškai toks pat produktyvus kaip dominuojančią padėtį užimanti įmonė konkurentas būtų galėjęs taikyti tokius pačius arba didesnius mokėjimus. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Komisija taikė AEC testą siekdama įvertinti, ar hipotetiškai bent toks pat veiksmingas Google konkurentas galėjo turėti strateginį ar ekonominį interesą gauti ginčytiną bendrosios paieškos paslaugų užklausų dalį, kurią apima portfeliu grindžiamos SP. 

646    Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad analizė, kurią Komisija atliko ginčijamame sprendime siekdama nustatyti antikonkurencinį su portfeliu siejamų SPP pobūdį, priklauso nuo dviejų aplinkybių, t. y. pirma, nuo šių veiksmų aprėpties tyrimo ir, antra, nuo jos taikyto AEC testo rezultatų.

647    Taigi Google argumentų, pateiktų pagrindžiant trečiąjį pagrindą, pagrįstumą reikia įvertinti atsižvelgiant būtent į šiuos pirminius aspektus.

648    Trečiąjį ieškinio pagrindą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje Google kritikuoja Komisiją dėl to, kad ji klaidingai nusprendė, jog į portfeliu grindžiamas SPP buvo įtraukta išimtinumo sąlyga. Antroje dalyje, išplėtotoje per teismo posėdį, Google teigia, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, nes Komisija nepagrindžia, kokiu mastu ribotą atitinkamos rinkos dalį apimantys veiksmai riboja konkurenciją. Trečioje dalyje Google teigia, kad Komisija tinkamai teisiškai ir faktiškai neįrodė, kad šios SPP yra antikonkurencinio pobūdžio.

2.      Dėl pirmos dalies, susijusios su SPP, siejamų su portfeliu, pobūdžiu

a)      Šalių argumentai

649    Google teigia, kad Komisija negalėjo su portfeliu siejamų SPP kvalifikuoti kaip sutarčių dėl išimtinumo. Išimtinumo situacija, vertinant abstrakčiai, galėtų susiklostyti tik tuo atveju, jei būtų patenkinti visi kliento poreikiai. Vis dėlto, pirma, su portfeliu siejamos SPP nėra skirtos reglamentuoti OĮG ir MRTO poreikius, susijusius su bendrosios paieškos paslaugomis ne Android mobiliuosiuose įrenginiuose ar kompiuteriuose. Antra, su portfeliu siejamos SPP susijusios tik su vienu iš įėjimo į bendrosios paieškos paslaugas taškų. Pagal jas aiškiai reikalaujama, kad OĮG ir MRTO išlaikytų įėjimo taškus konkuruojančioms bendrosios paieškos paslaugoms. Trečia, su portfeliu siejamos SPP kai kuriems iš jų yra teritoriškai apribotos.

650    Komisija pažymi, kad su portfeliu siejamos SPP yra įvairių glaudžiai tarpusavyje susijusių veiksmų, už kuriuos ginčijamu sprendimu paskirtos sankcijos, „viršūnė“. Komisijos teigimu, tam, kad galėtų gauti dalį pajamų iš užklausų naudojant Google bendrosios paieškos paslaugą įrenginiuose su Google patvirtintomis Android versijomis, OĮG turėjo iš pradžių sudaryti SNĮ ir MPPS, o vėliau – su portfeliu siejamą SPP, kuri sustiprino SNĮ ir MPPS ribojamąsias galimybes. Be to, nė viena iš trijų Google nurodytų priežasčių, kuriomis remdamasi ji neigia, kad su portfeliu siejamos SPP yra sutartys dėl išimtinumo, neįtikina, nes visos šios priežastys susijusios su SPP aprėpties mastu, o ne su jų išimtiniu pobūdžiu.

b)      Bendrojo Teismo vertinimas

651    Pirma, kaip nurodo Google, išimtinumą lemia tai, kad įmonė blokuoja visus ar daugumą kliento poreikių. Jei rinkoje dominuojančią padėtį užimanti įmonė susaisto pirkėjus, kai jie prisiima įsipareigojimą arba pasižada išimtinai tik iš šios įmonės pirkti visą arba didžiąją dalį jiems reikalingos produkcijos, tai gali būti laikoma piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, nesvarbu, ar toks įpareigojimas nustatytas be jokių papildomų sąlygų, ir ar už jo laikymąsi taikomos nuolaidos. Taip yra ir tuo atveju, kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė, nesusiedama pirkėjų formaliu įsipareigojimu, pagal su pirkėjais sudarytas sutartis arba vienašališkai taiko nuolaidų už lojalumą sistemą, t. y. nuolaidas, susietas su sąlyga, kad klientas, beje, neatsižvelgiant į jo pirkimų dydį, įsigytų visą reikiamos produkcijos kiekį arba didžiąją jo dalį išimtinai iš dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės (žr. 1979 m. vasario 13 d. Sprendimo Hoffmann-La Roche, 85/76, EU:C:1979:36, 89 punktą ir 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 137 punktą).

652    Taigi siekiant įvertinti Google argumentą, kad Komisija klaidingai kvalifikavo portfeliu grindžiamas SPP kaip sutartis dėl išimtinumo, svarbu patikrinti, ar pagal šias sutartis Google klientai, t. y. OĮG ir MRTO galėjo, siekdami patenkinti visus savo poreikius arba didžiąją jų dalį, taip pat prašyti dominuojančios įmonės konkurentų prekių ar paslaugų.

653    Šioje byloje nagrinėjamu atveju, ir nedarant poveikio nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų aprėpties nagrinėjimui, kuris yra šio ieškinio pagrindo trečios dalies dalykas, reikia konstatuoti, jog Google neginčija, kad su portfeliu siejamos SPP reiškė finansinę naudą, suteiktą OĮG ir MRTO su sąlyga, kad jie iš anksto neįdiegs jokios kitos bendrosios paieškos paslaugos nei Google Search visuose mobiliuosiuose įrenginiuose, įtrauktuose į iš anksto apibrėžtą portfelį. Be to, taip pat neginčijama, kad su portfeliu siejamos SPP buvo paskata aptariamiems OĮG ir MRTO, jeigu jie norėjo prekiauti išmaniaisiais mobiliaisiais įrenginiais, kuriuose įdiegta bendrosios paieškos paslauga, tenkinti savo poreikius iš Google ir išstumti Google konkurentus iš didelio šių įrenginių segmento (žr. ginčijamo sprendimo 1197 ir 1199 konstatuojamąsias dalis).

654    Antra, Google teigia, kad pagal portfeliu grindžiamas SPP nebuvo draudžiama prieiga prie konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų, kurios išliko prieinamos nepaisant išimtinio Google Search išankstinio įdiegimo. Tas pats pasakytina apie konkuruojančių programėlių atsisiuntimą arba tiesioginę prieigą per kitas mobiliojo interneto naršykles nei Chrome.

655    Šiuo klausimu iš pirmiau minėtos jurisprudencijos, susijusios su sutartimis dėl išimtinumo, matyti, kad išimtinumo sąvoka turi būti vertinama atsižvelgiant į dominuojančią padėtį užimančios įmonės klientų galimybę prašyti identiškų paslaugų iš šios įmonės konkurentų. Taigi išimtinumas vertinamas atsižvelgiant ne į naudotojų, o tik į dominuojančios įmonės klientų elgesį. Todėl Google argumentą, kad naudotojas galėtų pats naudotis su Google Search konkuruojančiomis bendrosios paieškos paslaugomis, parsisiųsdamas programėles ar kitas naršykles nei Chrome, reikia atmesti kaip neveiksmingą.

656    Trečia, Google nurodo, kad kai kurių portfeliu grindžiamų SPP geografinė aprėptis apsiribojo tam tikromis valstybėmis narėmis. Vis dėlto, kaip teisingai pažymi Komisija, Google neneigia, kad apimamos rinkos visos, vertinant pavieniui, yra nacionalinės bendrosios paieškos paslaugų rinkos. Tai, kad kai kurios portfeliu grindžiamos SPP gali būti taikomos tik ribotam skaičiui valstybių narių, neleidžia atmesti išimtinumo poveikio atitinkamose nacionalinėse rinkose.

657    Vadinasi, Google nepagrįstai teigia, kad Komisija padarė vertinimo klaidą konstatavusi, kad nagrinėjami mokėjimai buvo mokėjimai už išimtinumą.

3.      Dėl antrosios dalies, grindžiamos motyvavimo stoka

658    Per teismo posėdį Google tvirtino, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas. Komisija niekaip nepagrindė, kokiu mastu veiksmai, kurie, Google teigimu, ribotai aprėpė atitinkamą rinką, gali riboti konkurenciją.

659    Šiuo klausimu reikėtų priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnyje reikalaujamas Sąjungos institucijų teisės aktų motyvavimas turi atitikti ginčijamo akto pobūdį bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti jo priėmimo motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę. Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar asmenų, su kuriais šis aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes nustatant, ar akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir priėmimo aplinkybes bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (2012 m. birželio 27 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑167/08 EU:T:2012:323, 99 punktas).

660    Vis dėlto pirmiausia reikėtų priminti, kad motyvai, dėl kurių Komisija nusprendė, kad su portfeliu siejamos SPP buvo piktnaudžiaujamojo pobūdžio, išdėstyti ginčijamo spendimo 1188–1336 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nagrinėjamas su portfeliu siejamų SPP piktnaudžiaujamasis pobūdis. Šiuo klausimu, pateikdama tokius motyvus, Komisija ginčijamo sprendimo 1286–1304 konstatuojamosiose dalyse nagrinėjo, kiek ginčijami veiksmai apėmė nacionalines bendrosios paieškos paslaugų rinkas.

661    Atsižvelgdamas į tokius motyvus ir Google argumentus šiuo klausimu, pateiktus trečioje šio pagrindo dalyje, Bendrasis Teismas mano, kad Google galėjo veiksmingai ginčyti Komisijos analizę šiuo klausimu ir kad, be to, Bendrasis Teismas gali įvertinti jos pagrįstumą.

662    Vadinasi, Google prieštaravimą, grindžiamą motyvavimo stoka, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

4.      Dėl trečios dalies, susijusios su konkurencijos ribojimo konstatavimu

663    Google teigia, kad ginčijamame sprendime, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, nebuvo tinkamai išanalizuota vienintelė išankstinio įdiegimo sąlyga, įtraukta į portfeliu grindžiamas SPP, siekiant nustatyti jos sukeliamą išstūmimo iš rinkos poveikį.

664    Pirma, ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į tai, kad ginčijami veiksmai aprėpia nedidelę rinkos dalį, ir į tai, kad jų poveikis nereikšmingas. Antra, ginčijamame sprendime klaidingai įvertinta portfeliu grindžiamų SPP galimybė išstumti hipotetiškai bent tokius pat produktyvius konkurentus, ypač pastarųjų gebėjimą jas kompensuoti. Trečia, ginčijamame sprendime neatsižvelgiama į aptariamų mokėjimų skyrimo sąlygas, dėl kurių vartotojai galėjo laisvai naudotis konkurentų paslaugomis. Ketvirta, Komisija neatliko pagrįstos priešingos padėties analizės.

a)      Dėl portfeliu grindžiamų SPP aprėpties ir įtakos

1)      Ginčijamas sprendimas

665    Kaip nurodyta ginčijamame sprendime, Komisija nusprendė, kad su portfeliu siejamos SPP apėmė „didelę“ nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų dalį (ginčijamo sprendimo 1286 konstatuojamoji dalis).

666    Pirma, kad pagrįstų šią išvadą, Komisija nurodo, kad su portfeliu siejamos SPP buvo sudaromos su pagrindiniais OĮG, prekiaujančiais išmaniaisiais Google Android telefonais, ir su pagrindiniais MRTO, veikusiais Europos rinkoje. Komisijos teigimu, 2011–2012 m. atitinkami OĮG Europos rinkoje pardavė beveik 80–90 % Google Android įrenginių. Atsižvelgdama ir į tai, kad 2011–2012 m. Google Android įrenginiai sudarė 56 % visų parduotų mobiliųjų įrenginių, Komisija daro išvadą, kad su portfeliu siejamos SPP apėmė [40–50] % visų tuo laikotarpiu Europoje parduotų išmaniųjų telefonų. Komisija šiuo klausimu patikslina, kad neįtraukė visų MRTO pagal jų portfeliu grindžiamas SPP parduotų išmaniųjų telefonų, nes, kalbant apie du MRTO, į kuriuos atsižvelgta, jie sudarė tik labai mažą minėtų pardavimų dalį (ginčijamo sprendimo 1287–1289 punktai ir 1376 išnaša).

667    Antra, Komisija pažymi, kad paieškos užklausų, atliktų iš visų mobiliųjų įrenginių naudojant Google Search, dalis 2012–2014 m. labai išaugo ir EEE sudarė beveik [30–40] % visų Google užklausų (ginčijamo sprendimo 1290 konstatuojamoji dalis).

668    Trečia, Komisija nurodo, kad nuo 2013 m. su portfeliu siejamos SPP buvo imtos keisti su įrenginiais susietomis SPP, kurios 2013 ir 2014 m. apėmė beveik [50–60] % ir beveik [60–70] % Google Android įrenginių. Komisija taip pat pažymi, kad Google Search buvo nustatyta kaip numatytoji Apple naršyklėje Safari visuose iPhone telefonuose. Taigi Google Search buvo iš anksto įdiegta arba nustatyta kaip numatytoji naršyklėje daugumoje likusių mobiliųjų įrenginių ar AK (ginčijamo sprendimo 1291–1293 ir 1298 konstatuojamosios dalys).

669    Ketvirta, paieškų užklausų dalis iš Google Android įrenginių atitinkamai sudarė [10–20] % ir [10–20] % visų Google Search užklausų 2013 m. ir 2014 m. EEE (ginčijamo sprendimo 1294 konstatuojamoji dalis; nėra prieinami 2011 ir 2012 m. duomenys).

670    Penkta, atsakydama į Google argumentą dėl minimalios su portfeliu siejamų SPP „įtakos“, turint omenyje tam tikrus duomenis, į kuriuos atsižvelgta pranešime apie prieštaravimus, susijusius su konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjų galimybe pasiekti tą patį mokėjimų, kurie buvo teikiami aptariamiems OĮG ar MRTO, lygį (žr. ginčijamo sprendimo 1225–1271 konstatuojamąsias dalis), Komisija nurodo, kad nors Google ši „įtaka“ atrodė minimali, vis dėlto ji buvo reikšminga šioms paslaugoms, visų pirma todėl, kad paieškos užklausos, nurodytos atliekant minėtą analizę, būtų buvusios „dideliu papildomų užklausų kiekiu“ joms bendrosios paieškos vystymui svarbiu metu, t. y. pereinant nuo bendrosios paieškos AK prie bendrosios paieškos mobiliuosiuose įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 1299–1302 konstatuojamosios dalys). Komisija taip pat teigia, kad tai, jog ginčijami veiksmai aprėpė reikšmingą nacionalinių bendrosios paieškos rinkų dalį, yra akivaizdu iš tos aplinkybės, kad aptariamos paieškos pobūdis leido gauti vertingus buvimo vietos duomenis, kurie galėjo pagerinti bendrosios paieškos paslaugą ir padidinti iš to gaunamas reklamos pajamas (ginčijamo sprendimo 1298 konstatuojamoji dalis).

2)      Šalių argumentai

671    Google pažymi, jog ginčijamo sprendimo 1286, 1287 ir 1295 konstatuojamosiose dalyse Komisija teigia, kad portfeliu grindžiamos SPP „aprėpia didelę dalį atitinkamų nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų“, nes šios SPP buvo taikomos „reikšmingiausiems OĮG“, platinantiems Google Android įrenginius, ir „EEE veikiantiems pagrindiniams MRTO“. Atliekant šį vertinimą nebuvo atsižvelgiama į ginčijamų veiksmų aprėptį. Iš tiesų tinkama su portfeliu siejamų SPP aprėpties analizė priklauso nuo paieškos užklausų, priskirtinų Google Android įrenginiams, dalies ir nuo to, kokiai Google Android įrenginių daliai buvo taikomos portfeliu grindžiamos SP. 

672    Google ieškinio 262 punkte nurodo, kad vidutiniškai, arba, atsižvelgiant į šiuo klausimu Komisijos pateiktas pastabas dubliko 172 punkte, portfeliu grindžiamos SPP nurodomo piktnaudžiavimo laikotarpiu aprėpė tik [0–5] % nacionalinių bendrosios paieškos „rinkų“. Pagal ginčijamo sprendimo 353 konstatuojamąją dalį, šios „rinkos“ apėmė „AK ir išmaniajame telefone atliekamas paieškas“, o portfeliu grindžiamos SPP, kurios buvo taikomos tik kai kuriems išmaniesiems telefonams, aprėpė tik nedidelę atitinkamu laikotarpiu atliktų užklausų dalį. Be to, daug OĮG ir MRTO niekada nebuvo pasirašę portfeliu grindžiamos SP. Vadinasi, vidutinė [0–5] % aprėptis 2011–2014 m. nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad dėl šių SPP konkurentams tapo „labai sunku arba neįmanoma“ patekti į atitinkamas rinkas. Be to, toks rodiklis taip pat būtų gerokai mažesnis už rinkos aprėpties rodiklį, siejamą su veiksmais, kurie kitose bylose buvo pripažinti piktnaudžiavimu (39, 40 arba 85 %).

673    Atsakydama į Komisijos kritiką, kad Google naudojo parduotų, o ne naudojamų įrenginių duomenis, Google teigia, kad pačiame ginčijamame sprendime, nustatant rinkos aprėpties rodiklį, buvo remiamasi parduotais įrenginiais. Google priduria, kad net ir patikslinus jos skaičiavimus ir įtraukus naudojamus prietaisus, darant prielaidą, kad kiekvienas parduotas įrenginys tarnauja maždaug dvejus metus, poveikis aprėpčiai išlieka minimalus.

674    Be to, Google nurodo, kad, remiantis ginčijamo sprendimo 1226 konstatuojamąja dalimi, konkuruojančios paieškos paslaugos būtų galėjusios gauti ne daugiau kaip [0–5] % užklausų Google Android įrenginiuose, kuriems taikomas pajamų pasidalijimas, jei jų programėlė būtų buvusi iš anksto įdiegta greta Google Search programėlės. Taigi, turint omenyje rinkas, į kurias atsižvelgta, ir pačios Komisijos vertinimu, portfeliu grindžiamų SPP poveikis bendrosios paieškos užklausų dalims EEE kiekvienais nurodomo pažeidimo metais buvo labai mažas.

675    Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamų portfeliu grindžiamų SPP aprėptis buvo nedidelė ir jų poveikis nereikšmingas, priežastys, dėl kurių buvo padaryta išvada, kad vienintelės išankstinio įdiegimo sąlygos aprėptis buvo „reikšminga“, neturėtų būti pripažintos pagrįstomis.

676    Komisija iš esmės teigia, kad Google nurodoma portfeliu grindžiamų SPP aprėptis nesusilpnintų ginčijamame sprendime padarytos išvados dėl šios aprėpties svarbos dėl jame nurodytų priežasčių.

677    Visų pirma metinių pardavimų negalima prilyginti įrenginių, kurie buvo portfeliu grindžiamų SPP dalykas, skaičiui, neatsižvelgus į vis dar naudojamų įrenginių pardavimus ankstesniais metais. Be to, Google poveikio apskaičiavimas be papildomo paaiškinimo grindžiamas ginčytina [0–5] % rinkos dalimi, o ne ginčytina 22,5 % rinkos dalimi, kurią konkurentas galėtų pasiekti, jei jo paieškos paslauga būtų nustatyta kaip numatytoji iš anksto įdiegtoje mobiliojo interneto naršyklėje, išskyrus Chrome.

678    VDZ teigia, kad rinkos aprėpties laipsnis neturi reikšmės, nes, kai rinkoje dominuojama, konkurenciją reikėtų saugoti dar labiau. Šiomis aplinkybėmis portfeliu grindžiamos SPP padėjo sustiprinti Google dominuojančią padėtį, neleidžiant OĮG siūlyti naudotojams daugialypę prieglobą.

3)      Bendrojo Teismo vertinimas

679    Reikia pažymėti, kad kai, kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju, atitinkama įmonė per administracinę procedūrą, remdamasi patvirtinančiais įrodymais, teigia, kad šios įmonės nulemti išimtinumą apimantys veiksmai negalėjo riboti konkurencijos ir juo labiau daryti išstūmimo poveikį, dėl kurio prieštarauja Komisija, Komisija privalo, be kita ko, išnagrinėti kokioje rinkos dalyje buvo vykdomi ginčijami veiksmai (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 138 ir 139 punktus).

680    Tokia analizė leidžia nustatyti nagrinėjamiems veiksmams priskiriamą atitinkamos rinkos blokavimo poveikį siekiant, be kita ko, nustatyti, kuri rinkos dalis yra apsaugota nuo konkurencijos dėl išimtinumo, kuris yra suteikiamas nagrinėjamais mokėjimais.

681    Iš ginčijamo sprendimo 1286 konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, jog Komisija nusprendė, kad portfeliu grindžiamos SPP, kurias Google sudarė su kai kuriais OĮG ir MRTO, apėmė reikšmingą nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų dalį EEE.

682    Iš ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad šios skirtingos rinkos apima visų rūšių bendrąją paiešką iš visų rūšių įrenginių, įskaitant ne Android mobiliuosius įrenginius ir AK (pavyzdžiui, žr. ginčijamo sprendimo 353 konstatuojamąją dalį).

683    Kaip šiuo klausimu teigia Google, iš įvairių pavyzdžių iš ankstesnės Komisijos praktikos matyti, jog ji laikė, kad reikšminga atitinkamos rinkos aprėptis yra nuo 39 % iki 85 %.

684    Vis dėlto šioje byloje nagrinėjamu atveju ginčijamų veiksmų aprėptis, kurią Komisija laikė reikšminga, yra gerokai mažesnė už tą, kuri anksčiau buvo pripažįstama Komisijos praktikoje. Remiantis šiuo tikslu Google pateiktais duomenimis, ji yra 5 % mažesnė už Komisijos apibrėžtą rinką.

685    Nors Komisija teigia, kad Google ieškinyje ir vėliau dublike pateikta aprėptimi nagrinėjamu pažeidimo laikotarpiu naudotų įrenginių, kuriuos apėmė portfeliu grindžiamos SPP, skaičius nuvertinamas, iš Google pateiktų duomenų ir paaiškinimų šiuo klausimu vis dėlto galima daryti išvadą, kad Google skaičiavimai yra įtikinami.

686    Taip yra dar ir todėl, kad Komisija nenurodė, nors pagal šio sprendimo 679 punkte nurodytą jurisprudenciją ji privalo tai padaryti, kaip ji pati vertintų portfeliu grindžiamų SPP aprėpties rodiklį įvairiose rinkose, kurias Komisija pati laikė reikšmingomis savo analizei.

687    Akivaizdu, jog konstatuojant, kad portfeliu grindžiamos SPP apėmė reikšmingą nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų dalį EEE, ginčijamame sprendime pateikti Komisijos argumentai susiję arba tik su vienu įvairių atitinkamų rinkų segmentu, t. y. bendrosios paieškos užklausų iš išmaniojo mobiliojo įrenginio segmentu, arba su aspektais, neturinčiais nieko bendro su ginčijamų veiksmų poveikiu tose rinkose.

688    Pirma, Komisija ginčijamo sprendimo 1287–1289 konstatuojamosiose dalyse pažymi, kad portfeliu grindžiamomis SPP iš esmės susaistomi reikšmingiausi OĮG (Komisija jų nurodo tris) ir MRTO (Komisija jų nurodo keturis) EEE ir kad šios OĮG saistančios sutartys apėmė [40–50] % visų 2011 m. ir 2012 m. Europoje parduotų išmaniųjų telefonų. Vis dėlto tokie teiginiai neleidžia patvirtinti teiginio dėl reikšmingos nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų aprėpties portfeliu grindžiamų SPP atveju. Šie teiginiai parodo tik tai, kad buvo paveiktas tik vienas šių rinkų segmentas, t. y. mobiliosios paieškos segmentas. Dar svarbiau tai, kad šią dalį reikia vertinti santykinai, nes, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1288 konstatuojamosios dalies, OĮG parduodamų Google Android išmaniųjų telefonų dalis, kurią apėmė portfeliu grindžiamos SPP, 2011–2014 m. laipsniškai mažėjo nuo [70–80] % 2011 m. iki [5–10] % 2014 m.

689    Tiesa, iš ginčijamo sprendimo 1292 konstatuojamosios dalies matyti, kad nuo 2013 m., kai Google Android mobiliųjų telefonų, kuriems buvo taikomos portfeliu grindžiamos SPP, dalis labai sumažėjo, Google portfeliu grindžiamas SPP laipsniškai pakeitė su įrenginiais susietomis SP. Komisija pažymi, kad šios su įrenginiais susietos SPP apėmė [50–60] % ir [60–70] % 2013 ir 2014 m. parduotų Google Android mobiliųjų įrenginių. Vis dėlto nepaneigiama, kad galimai antikonkurencinio elgesio, apimančio išimtinumą, aprėptis iš esmės negali būti nustatyta atsižvelgiant į elgesį, kuris pats nelaikomas antikonkurenciniu. Jis taip pat nėra svarbus vertinant portfeliu grindžiamų SPP aprėpties rodiklį, nes nuo 2013 m. jos buvo pradėtos laipsniškai keisti su įrenginiais susietomis SPP.

690    Antra, ginčijamo sprendimo 1290 ir 1297 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodo, kad 2012–2014 m. bendrosios paieškos užklausų per Google Search visuose mobiliuosiuose įrenginiuose nuolat daugėjo ir 2014 m. jos sudarė [30–40] % visų Google užklausų EEE. Vis dėlto ši išvada įrodo ne neva didelę portfeliu grindžiamų SPP aprėptį nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, o tik Google Search kaip įėjimo taško mobiliuosiuose įrenginiuose svarbą pačiai Google.

691    Trečia, ginčijamo sprendimo 1293–1298 konstatuojamosiose dalyse Komisija neva didelę nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų aprėptį pagal portfeliu grindžiamas SPP motyvuoja išvada, kad Google Search yra nustatyta kaip numatytoji Safari naršyklėje, įdiegtoje Apple parduodamuose mobiliuosiuose įrenginiuose. Vis dėlto, kaip nurodo Google, jos sutartis su Apple nėra įtraukta į portfeliu grindžiamas SPP, nurodomas ginčijamame sprendime.

692    Ketvirta, ginčijamo sprendimo 1294 konstatuojamojoje dalyje Komisija pastebi, kad paieškos užklausų dalis iš Google Android mobiliųjų įrenginių atitinkamai sudarė [10–20] % ir [10-20] % visų Google Search užklausų, atliktų atitinkamai 2013 ir 2014 m. Vis dėlto ši išvada, priešingai, nepatvirtina neva didelės nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų aprėpties. Išties, darant prielaidą, kad 2013 m. ir 2014 m. portfeliu grindžiamos SPP apėmė visus Google Android mobiliuosius įrenginius, nors taip nebuvo, ir kad nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose Google priklausė visos rinkos dalys, teorinė portfeliu grindžiamų SPP aprėptis nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose 2013 m. ir 2014 m. negalėjo viršyti atitinkamai [10–20] % ir [10–20] % nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų. Komisija be išlygų pripažino šio grynai teorinio apskaičiavimo rezultatą atsakydama į Bendrojo Teismo prieš teismo posėdį pateiktą klausimą.

693    Šiomis aplinkybėmis atitinkamų rinkų, kuriuos apėmė ginčijami veiksmai, dalis negali būti pripažinta reikšminga.

694    Tiesa, atsakydama į Google argumentą dėl minimalaus portfeliu grindžiamų SPP „poveikio“ atsižvelgiant į tam tikrus duomenis, į kuriuos atsižvelgta pranešime apie prieštaravimus, kiek tai susiję su konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjų galimybe pasiekti aptariamų OĮG ir MRTO skirtų mokėjimų lygį (žr. ginčijamo sprendimo 1225–1271 konstatuojamąsias dalis), Komisija nurodo, kad nors šis „poveikis“ pačiai Google atrodė „minimalus“, šioms paslaugoms jis vis dėlto buvo reikšmingas, visų pirma todėl, kad remiantis šia analize nurodytos paieškos užklausos būtų joms sudariusios „reikšmingą papildomų užklausų dalį“ svarbiu bendrosios paieškos plėtojimo laikotarpiu, kai nuo bendrosios paieškos AK buvo pereinama prie bendrosios paieškos mobiliuosiuose įrenginiuose (ginčijamo sprendimo 1299–1302 konstatuojamosios dalys). Komisija, atsakydama į dar vieną argumentą, tvirtina, kad reikšmingą bendrosios paieškos paslaugų rinkų aprėpties ginčijamais veiksmais pobūdį parodo tai, kad aptariamos paieškos rūšis leido gauti vertingus vietos nustatymo duomenis, kurie galėjo pagerinti bendrosios paieškos paslaugą ir iš to gaunamas reklamos pajamas (ginčijamo sprendimo 1298 konstatuojamoji dalis).

695    Vis dėlto, remiantis ginčijamame sprendime pateiktais motyvais, kurie buvo išnagrinėti pirmiau, tokių pastabų nepakanka įrodyti, kad ginčijami veiksmai apėmė reikšmingas atitinkamų rinkų dalis.

696    Būtų buvę kitaip, jei Komisija būtų pasirinkusi teigti, kad, nepaisant ginčijamais veiksmais apimamos atitinkamų rinkų dalies, kuri nėra reikšminga, segmentas, kurį apėmė šie veiksmai, arba net tik šioje byloje aptariami OĮG ir MRTO buvo tiek strategiškai reikšmingi, kad dėl šiems veiksmams būdingo blokavimo poveikio su Google konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos galėjo būti išstumtos iš atitinkamų rinkų, bet Komisija to neteigė. Taip šios konkuruojančios paslaugos būtų netekusios pakankamos galimybės konkuruoti nuopelnais patekdamos į tas rinkas arba besiplėsdamos jose tuo laiku, kai Google ir jos konkurentams, pavyzdžiui, Microsoft, buvo svarbu spręsti iššūkius, susijusius su perėjimu nuo bendrosios paieškos AK prie bendrosios paieškos mobiliuosiuose įrenginiuose.

697    Tai ginčijamame sprendime neįrodyta, nes jo skyriuje, kuris pradedamas teiginiu, kad Google argumentai šiuo klausimu nedaro poveikio jos išvadai dėl to, kad portfeliu grindžiamos SPP apima reikšmingą nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų dalį, Komisija tai padarė tik bendrais bruožais ir nepakankamai motyvuotai (žr. ginčijamo sprendimo 1295 konstatuojamąją dalį).

698    Iš visos analizės, susijusios su tuo, kokią rinkos dalį apėmė portfeliu grindžiamos SPP, matyti, kad ginčijamo sprendimo 1286 konstatuojamojoje dalyje ši aprėptis buvo klaidingai kvalifikuota kaip „reikšminga“. Taigi į šią klaidą turi būti atsižvelgta vertinant pačių portfeliu grindžiamų SPP piktnaudžiaujamąjį pobūdį.

699    Be to, būtina išnagrinėti Google argumentus, kad Komisija suklydo vertindama sąlygas, kuriomis portfeliu grindžiamų SPP suteiktą konkurencinį pranašumą galėtų kompensuoti bent toks pat veiksmingas konkurentas.

b)      Dėl portfeliu grindžiamų SPP kompensavimo

1)      Ginčijamas sprendimas

700    Ginčijamame sprendime Komisija nurodo, kad konkuruojanti bendrosios paieškos paslauga negalėjo kompensuoti pajamų iš reklamos, kurių OĮG ir MRTO būtų gavę, jei greta Google Search būtų iš anksto įdiegta konkuruojanti programėlė. Pirmiausia Komisija remiasi toliau nurodytais duomenimis (ginčijamo sprendimo 1225‐1271 konstatuojamosios dalys).

701    Visų pirma, Komisijos nuomone, konkuruojančiai bendrosios paieškos paslaugai, jei jos programėlė būtų iš anksto įdiegta greta Google Search, galėtų tekti ne daugiau kaip [0–5] % paieškos užklausų mobiliajame įrenginyje. Komisijos teigimu, ši ginčytina dalis padidėtų iki 22,5 %, jei OĮG ir MRTO ne tik iš anksto įdiegtų konkuruojančią programėlę, bet ir nustatytų konkuruojantį paieškos variklį kaip numatytąjį kitoje mobiliojoje interneto naršyklėje nei Chrome.

702    Pirma, Komisija pabrėžia, kad pagal MPPS su Google Search konkuruojanti programėlė galėtų būti iš anksto įdiegta tik kaip Google Search paieškos papildymas, o ne vietoj jos. Kai kurių OĮG ir Google darbuotojų teigimu, kyla painiavos ir dėl reikalavimo pagal MPPS nustatyti Google paieškos variklį kaip numatytąjį kitose mobiliosiose interneto naršyklėse nei Chrome. Jei Google paieškos variklis būtų nustatytas kaip numatytasis visose mobiliojo interneto naršyklėse, geriausia, ko galėjo tikėtis konkuruojančios paslaugos teikėjai, buvo tai, kad jos mobilioji programėlė būtų iš anksto įdiegta greta Google Search.

703    Antra, Komisija pateikia išsamią informaciją apie ginčytinos dalies apskaičiavimą, kai greta Google Search iš anksto įdiegiama konkuruojanti paieškos programa. Pirma, ji atsižvelgia į naudojant visas konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas AK atliktų paieškos užklausų procentinę dalį (12 %) 2011–2014 m. ir pritaiko šią procentinę dalį prielaidai dėl paieškos užklausų, atliktų mobiliajame įrenginyje. Ji taip pat atsižvelgia į Google paieškos užklausų, atliktų per Google Search, dalį [30–40] %. Taigi ginčijama dalis atitinka [0–5] % iš šios programėlės gautų paieškos užklausų. Taip yra todėl, kad pagal MPPS bet kuri konkuruojančios paieškos paslaugos programėlė tokiu atveju turi būti iš anksto įdiegta greta Google Search. Komisijos nuomone, ši procentinė dalis yra palanki Google.

704    Trečia, Komisija išsamiai apibūdina ginčytinos dalies apskaičiavimą tuo atveju, kai konkuruojantis paieškos variklis yra nustatytas kaip numatytasis kitoje mobiliojo interneto naršyklėje nei Chrome, t. y. 22,5 %. Ši procentinė dalis gaunama sudėjus ginčytiną paieškos užklausų per mobiliąją programėlę dalį [0–5] % ir paieškos užklausų, kurias Google gauna per mobiliosios interneto naršyklės URL juostą, dalį [10–20] %.

705    Toliau Komisija pažymi, kad OĮG ir MRTO gavo nuo [0–20] % iki [30–50] % Google reklamos pajamų, kurias apėmė portfeliu grindžiamos SPP.

706    Galiausiai, Komisijos teigimu, portfeliu grindžiamos SPP apėmė tik reklamos pajamas, gautas iš [70–80] % Google paieškos užklausų. Komisija pabrėžia, kad portfeliu grindžiamos SPP nėra susijusios su pajamomis iš Google pradžios tinklalapio.

707    Antra, atsižvelgdama į šiuos įrodymus, Komisija teigia, kad konkuruojanti bendrosios paieškos paslauga nebūtų galėjusi kompensuoti prarastų pajamų iš visų įrenginių, kuriuos apėmė portfeliu grindžiamos SP. Komisija nagrinėja du skirtingus scenarijus, kurie skiriasi priklausomai nuo to, ar pagal MPPS yra prievolė nustatyti Google paieškos variklį kaip numatytąjį kitose mobiliosiose interneto naršyklėse, ar ne.

708    Viena vertus, nagrinėdama scenarijų, kai tokio įpareigojimo nėra, Komisija pirmiausia teigia, kad norėdamas konkuruoti su [30–40] % pajamų dalimi, konkuruojančios paslaugos teikėjas turėtų atsisakyti daugiau nei 100 % savo pajamų iš reklamos. Komisija priduria, kad norėdamas konkuruoti su [10–20] % pajamų dalimi, konkuruojančios paslaugos teikėjas turėtų atsisakyti daugiau nei [70–80] % pajamų iš reklamos. Ši procentinė dalis sumažėja iki [50–60] %, jei Google dalytųsi [10–20] % pajamų iš reklamos, ir iki [30–40] %, jei Google dalytųsi [10–20] % pajamų iš reklamos. Šių skirtumų priežastis yra ta, kad nors Google dalijasi beveik [70–80] % savo pajamų iš reklamos, konkuruojančios paslaugos teikėjas, priklausomai nuo ginčijamos dalies, galėtų dalytis ne daugiau kaip 22,5 % tokių pajamų.

709    Komisija taip pat pabrėžia, kad šis apskaičiavimas taikomas tik tuo atveju, jei esama konkuruojančių paslaugų, kai dalijamasi [10–20] % pajamų ne mažiau kaip [70–80] % mobiliųjų įrenginių, kuriuos apima portfeliu grindžiamos SPP, kai dalijamasi [10–20] % pajamų ne mažiau kaip [50–60] % mobiliųjų įrenginių, ir kai dalijamasi [10–20] % pajamų ne mažiau kaip [30–40] % mobiliųjų įrenginių. Dalijantis [30–40] % pajamų kompensacija bet kuriuo atveju nebūtų įmanoma.

710    Iš anksto įdiegti konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas į daug mobiliųjų įrenginių būtų praktiškai sudėtinga, ypač tokias, kurios skirtos mažesnei vartotojų grupei, pavyzdžiui, Seznam paslaugą, skirtą čekų kalba kalbantiems vartotojams. Padėtį papildomai apsunkintų tai, kad tikėtina, jog konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos galėtų būti iš anksto įdiegtos tik naujuose, o ne jau naudojamuose mobiliuosiuose įrenginiuose. Kuo daugiau Google Android mobiliųjų įrenginių apyvartoje, tuo didesnės pajamų dalies konkuruojančių paslaugų teikėjai turėtų atsisakyti, kad kompensuotų portfeliu grindžiamas SPP.

711    Kita vertus, tuo atveju, jei būtų taikomas reikalavimas nustatyti Google Search kaip numatytąją programėlę kitoje iš anksto įdiegtoje mobiliojoje interneto naršyklėje nei Chrome, Komisijos teigimu, neliktų jokių abejonių. Kad kompensuotų Google dalijimąsi bent [10–20] % pajamų iš reklamos, konkuruojančios paslaugos teikėjas turėtų pasiūlyti daugiau nei 100 % šių pajamų. Be to, papildomas suvaržymas būtų susijęs su konkuruojančios programėlės išankstiniu įdiegimu tikėtinai ribotame kiekyje mobiliųjų įrenginių, kuriuos apima portfeliu grindžiamos SPP.

2)      Šalių argumentai

712    Google teigia, kad dėl mažos portfeliu grindžiamų SPP rinkos aprėpties, dėl atviros naudotojų prieigos prie konkurentų ir dėl galimybės tokiems pat produktyviems konkurentams pasiekti Google mokėjimus pagal portfeliu grindžiamas SPP klaidinga manyti, kad šios portfeliu grindžiamos SPP galėjo išstumti tokius pat produktyvius konkurentus iš rinkos. Remiantis pačiame ginčijamame sprendime pateikta analize, tokie pat produktyvūs ar net mažiau produktyvūs konkurentai būtų galėję savo mokėjimus prilyginti mokėjimams pagal portfeliu grindžiamas SP. 

713    Pirma, Google tvirtina, kad dėl daugumos portfeliu grindžiamų SPP buvo gaunama [10–20] % pajamų iš paieškos, o didesni nei [20–30] % mokėjimai buvo itin reti. Tačiau iš ginčijamame sprendime, ypač jo 1243 konstatuojamojoje dalyje pateiktų skaičiavimų matyti, kad tokie pat produktyvūs (ar net mažiau produktyvūs) konkurentai galėtų kompensuoti portfeliu grindžiamas SPP, pagal kurias buvo siūlomi ne didesni nei [20–30] % mokėjimai. Ginčijamame sprendime konkrečiai nurodyta, kad „už OĮG ar ORM, gavusius [20–30] % pajamų už portfelį dalį iš Google, konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos teikėjas būtų turėjęs pasiūlyti daugiau nei [70–80] % savo pajamų“. Taigi ginčijamame sprendime teigiama, kad konkurentai galėtų kompensuoti portfeliu grindžiamas SPP, kartu išlaikydami maždaug [30–40] % maržą iš paieškų, atliktų įrenginiuose, kuriuos apima SP. Ši marža sudarytų [60–70] %, atsižvelgiant į [10–20] % Google pajamų pasidalijimo mokėjimų.

714    Vis dėlto ginčijamo sprendimo 1246 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad konkurentai nebūtų gavę jokios pajamų dalies už paieškos paslaugas iš įrenginių, kuriems taikomos SPP, kai Google pajamų pasidalijimo mokėjimai pasiektų [40–50] % lygį, tačiau tai būtų susiję tik su dviem MRTO. Joks kitas partneris negavo tokio dydžio pajamų pasidalijimo mokėjimo. Sutartis su vienu iš šių dviejų MRTO buvo sudaryta dar prieš Google tampant neva dominuojančia įmone, ir buvo nutraukta likus beveik metams iki pažeidimo, dėl kurio prieštaraujama, o sutartis su antruoju MRTO apėmė tik tam tikras EEE valstybes nares, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 208 ir 209 konstatuojamųjų dalių. Kadangi portfeliu grindžiamų SPP aprėptis apskritai buvo labai maža, šių dviejų portfeliu grindžiamų SPP aprėptis būtų buvusi dar mažesnė. Todėl ginčijamame sprendime negalėjo būti nustatytas tikėtinas šių sutarčių daromas išstūmimo iš rinkos poveikis.

715    Antra, Google tvirtina, kad ginčijamame sprendime atliekant konkurentų gebėjimo pasiekti mokėjimus pagal portfeliu grindžiamas SPP analizę padaryta įvairių klaidų, todėl yra klaidinga ir išvada, kad konkuruojanti bendrosios paieškos paslauga nebūtų galėjusi kompensuoti OĮG ar MRTO prarastų Google mokėjimų pagal atitinkamas SP. 

716    Iš tiesų marža, kurią konkuruojančios paieškos paslaugos teikėjas galėtų pasiekti, kartu pasiekdamas Google pajamų dalies mokėjimus, priklauso nuo užklausų dalies, kurią toks pat produktyvus ir patrauklus konkurentas gali tikėtis gauti, kai jo programėlė iš anksto įdiegiama šalia Google, nuo įrenginių, kuriuose OĮG ar MRTO būtų pasirengęs iš anksto įdiegti konkuruojančią paslaugą, dalies ir nuo tokio pat produktyvaus konkurento išlaidų. Šiais aspektais ginčijamame sprendime padaryta klaidų, kurias ištaisius būtų įrodyta, kad konkurentai būtų galėję aplenkti Google mokėjimus pagal portfeliu grindžiamas SPP, įskaitant SPP, pagal kurias siūloma [40–50] % pajamų dalis.

717    Pirma, toks pat produktyvus konkurentas galėjo gauti daugiau nei 12 % paieškos užklausų iš Google Search programėlės, jei kartu būtų įdiegta ir konkuruojanti paieškos programa. Pavyzdžiui, teigiama, kad nurodomo piktnaudžiavimo laikotarpiu Seznam Čekijoje gavo iki 26 % metinių bendrosios paieškos užklausų AK. Todėl toks pat patrauklus ir produktyvus konkurentas galėtų gauti bent 26 % bendrosios paieškos užklausų.

718    Antra, toks pat produktyvus konkurentas galėjo gauti užklausas per savo pradžios tinklalapį ir gauti pajamų per šį įėjimo tašką, kuriomis būtų galima dalytis. Nors Google tokiomis pajamomis nesidalija, bent toks pat produktyvus konkurentas galėtų ją aplenkti, dalydamasis tokiomis pajamomis.

719    Trečia, toks pat produktyvus konkurentas galėjo gauti papildomų užklausų per numatytuosius mobiliosios interneto naršyklės nustatymus, o pagal MPPS tai nedraudžiama. Ginčijamame sprendime cituojami trijų OĮG pareiškimai neįrodo, kad OĮG neteisingai suprato MPPS sąlygas. Bet kuriuo atveju šis klausimas turėtų būti vertinamas remiantis objektyviomis MPPS sąlygomis, o ne nesusipratimais. Be to, šie pareiškimai neleidžia teigti, kad OĮG negalėjo nustatyti kitos naršyklės kaip numatytosios arba nustatyti kitos paieškos paslaugos kaip numatytosios kitų naršyklių URL juostoje. Iš kitų dokumentų matyti, kad pagal MPPS OĮG galėjo laisvai nustatyti konkuruojančias paieškos paslaugas naršyklėse kaip numatytąsias, ir šie dokumentai patvirtinta, jog OĮG suprato, kad taip yra. Taigi ginčijamame sprendime pernelyg sureikšminamas Google SPP neva daromas išstūmimo iš rinkos poveikis.

720    Ketvirta, ginčijamame sprendime nepaaiškinta, kodėl toks pat produktyvus konkurentas galėjo iš anksto įdiegti programėles tik nedaugelyje OĮG prietaisų, ar kodėl tam tikras OĮG nebūtų galėjęs iš anksto įdiegti dubliuojančių programėlių vienuose, bet ne kituose įrenginiuose, ar kodėl konkuruojančios programėlės negalėjo būti iš anksto įdiegtos įrenginiuose, kurie jau buvo parduoti per laikotarpį, kai buvo taikomos SP. 

721    Penkta, ginčijamame sprendime pervertintos Google išlaidos ir todėl sumažinta marža, kurią toks pat produktyvus konkurentas galėtų pasiekti, kartu pasiekdamas Google mokėjimų lygį pagal portfeliu grindžiamas SP. 

722    Google nuomone, toks pat produktyvus konkurentas būtų galėjęs pritraukti bent [30–40] % paieškos užklausų, jei jo paslauga būtų iš anksto įdiegta greta Google ir nustatyta kaip numatytoji. Jam būtų reikėję užsitikrinti išankstinį įdiegimą visą portfelį sudarančiuose įrenginiuose ir patirti vos [5–10] % išlaidų. Dėl to jis galėjo aplenkti Google mokėjimus pagal portfeliu grindžiamas SPP, o jo marža galėjo siekti nuo [10–20] % pagal SPP, kai mokėjimai sudarytų [40–50] %, iki [70–80] % pagal SPP, kai mokėjimai sudarytų [10–20] %.

723    Savo ruožtu Komisija pažymi, kad, pirma, analizė dėl tokių pat produktyvių konkurentų negalėjimo kompensuoti Google mokėjimų, yra tik vienas iš veiksnių, kuriais remiantis galima nustatyti, ar portfeliu grindžiamos SPP gali riboti konkurenciją. Be to, AEC testo taikymas būtų netinkamas tuo atveju, kai dėl rinkos struktūros tokio pat produktyvaus konkurento atsiradimas tampa praktiškai neįmanomas.

724    Komisija taip pat mano, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju būtų nerealu neatsižvelgti į Google dominuojančią padėtį bendrosios paieškos srityje, nes ši padėtis padidina sverto efektą, kuriuo naudojasi Google, sudarydama portfeliu grindžiamas SPP su OĮG ir ORM. Svarbūs yra ir Google motyvai sudaryti SPP, ir jų tikslas užtikrinti, kad OĮG ir MRTO iš Google patenkintų visus savo poreikius, susijusius su bendrosios paieškos paslaugomis į atitinkamą portfelį įtrauktuose įrenginiuose.

725    Antra, dėl portfeliu grindžiamų SPP vertinimo Komisija pabrėžia, kad SPP ir MPPS OĮG nustatyti apribojimai nebuvo vienodi. Šiuo klausimu ginčijamame sprendime pažymima, kad Google Android įrenginyje yra keletas paieškos pradžios taškų, kurie jau sukonfigūruoti Google naudai pagal MPPS, pavyzdžiui, įpareigojimas iš anksto įdiegti Google Search programėlę įrenginio pagrindiniame ekrane ir iš anksto įdiegti Google Chrome, kurioje Google nustatyta kaip numatytoji bendrajai paieškai.

726    Tokiomis aplinkybėmis Google mokėjo OĮG arba MRTO nuo [0–10] % iki [30–40] % Google grynųjų pajamų iš reklamos, gautų iš Google paieškos į nustatytą portfelį įtrauktuose įrenginiuose naudojant Google Search programėlę, Chrome URL juostą ir visų kitų mobiliojo interneto naršyklių URL juostą. Šie mokėjimai priklausė nuo OĮG arba MRTO gebėjimo išlaikyti išimtinumą, t. y. kad jie neįdiegs jokios į Google Search panašios paslaugos jokiame į portfelį įtrauktame įrenginyje.

727    Komisija taip pat primena, kad OĮG buvo neaišku, ar pagal MPPS OĮG nebuvo leidžiama nustatyti kitos bendros paieškos paslaugos kaip numatytosios naršyklėje, kurią šie OĮG taip pat galėjo būti iš anksto įdiegę greta Chrome. Kai kurie OĮG suprato, jog pagal jų MPPS buvo reikalaujama, kad Google bendroji paieškos paslauga taptų numatytąja paslauga visuose įėjimo taškuose į jų portfelį įeinančiuose įrenginiuose. Vis dėlto, siekdama nustatyti, ar konkuruojanti bendrosios paieškos paslauga galėtų pasiekti Google mokėjimus, Komisija padarė Google naudingą prielaidą, kad MPPS nenustatyta tokio apribojimo. Taigi Google argumentai šiuo klausimu yra nereikšmingi.

728    Trečia, kritikuodama ginčijamo sprendimo motyvus, Google kaip atspirties tašku pirmiausia remiasi tarpiniu skaičiavimo etapu ir neatsižvelgia į paskesnę analizę, susijusią su ribota įdiegimo apimtimi, kurią konkurentas galėjo tikėtis pasiekti. Šiomis pastabomis neleidžia suabejoti kritika dėl portfeliu grindžiamų SPP, sudarytų su dviem Android MRTO partneriais.

729    Antra, dėl Google argumento, kuriuo ši įmonė siekia paneigti 12 % kriterijaus, pagrįsto bendra konkurentų užimama dalimi AK bendrosios paieškos užklausų srityje, tinkamumą, nes šis kriterijus neatspindi dalies, kurią galėtų įgyti konkurentas, Komisija primena, kad jos atliktas konkurentų gebėjimo pasiekti Google mokėjimus vertinimas buvo palankus Google. Komisija taip pat atmeta visus Google argumentus šiuo klausimu.

730    Trečia, kalbant apie Google argumentą, kad konkurentai dalijosi pajamomis, gautomis per jų pradžios tinklalapius, Komisijos nuomone, būtų naivu manyti, kad šie konkurentai sutiktų dalytis pajamomis, kuriomis Google nesidalytų pagal savo pačios sudarytas SP. 

731    Ketvirta, ginčijamame sprendime aiškiai paaiškinta, kodėl mažai tikėtina, kad konkuruojančios paieškos paslaugos būtų buvusios įdiegtos visuose OĮG asortimento įrenginiuose, kokį poveikį turės išankstinis Google Search programėlės įdiegimas jau parduotuose įrenginiuose, kodėl konkuruojanti bendrosios paieškos paslauga negali kompensuoti Google mokėjimų, nepaisant didėjančio naujų įrenginių pardavimo, ir kodėl OĮG nebuvo linkę sudaryti SPP su keliais konkuruojančių paslaugų teikėjais, kad kompensuotų Google mokėjimus.

732    Penkta, Google argumentas dėl išlaidų yra neveiksmingas, jei Bendrasis Teismas pritartų Komisijos argumentams dėl to, kad analizė, susijusi su tuo, kad konkurentas negali atitikti portfeliu grindžiamų SPP sąlygų, yra teisinga. Bet kuriuo atveju šie argumentai nebūtų pagrįsti, visų pirma dėl to, kad į Google apskaičiuotas sąnaudas neįtraukta dalis jos pastoviųjų išlaidų, ypač mokslinių tyrimų ir plėtros (MTTP) išlaidų.

3)      Bendrojo Teismo vertinimas

733    Google kritikuoja Komisiją dėl išvados, kad konkuruojančios įmonės negalėjo kompensuoti nuostolių, kurių patirtų OĮG ir MRTO, jei nuspręstų greta Google Search iš anksto įdiegti konkuruojančią bendrosios paieškos programėlę.

734    Kad padarytų šią išvadą, Komisija, be kita ko, taikė AEC testą, bet Google ginčija jo rezultatus, naudotą metodiką ir kiekybines prielaidas. Taigi reikia išnagrinėti Google nurodomas klaidas, atsižvelgiant į šio sprendimo 639–645 punktuose nurodytus principus.

i)      Dėl hipotetiškai tokio pat produktyvaus konkurento patiriamų išlaidų

735    Kaip teigia Google, ginčijamo sprendimo 1265 ir 1266 konstatuojamosiose dalyse Komisija pervertina Google išlaidas ir todėl nepakankamai įvertina maržą, kurią konkuruojančios paieškos paslaugos teikėjas galėtų pasiekti, jei jo programėlė būtų iš anksto įdiegta greta Google Search.

736    Google teigimu, Komisija daro klaidingą prielaidą, kad Google išlaidos prilygsta [10–20] % jos pajamų iš reklamos ir kad, norėdamas konkuruoti su Google, hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas turėtų pasilaikyti sau bent [10–20] % pajamų iš reklamos. Vis dėlto Google patirtos išlaidos, reikšmingos atliekant AEC testą, veikiau siektų [0–10] %. Užuot dariusi prielaidas dėl Google išlaidų, Komisija galėjo nesunkiai gauti tikslią informaciją, jei būtų paprašiusi jos finansinių duomenų.

737    Komisija tvirtina, kad išlaidų klausimas nėra svarbus. Tokiam pat produktyviam konkurentui Google priskiriama galimybė atskaityti tik [0–10] %, o ne [10–20] % išlaidų būtų nepakankama ginčijamame sprendime atliktos analizės rezultatams pakeisti. Google neįrodė priešingai ir, kaip teigiama ginčijamo sprendimo 1267 konstatuojamojoje dalyje, nuslėpė faktą, kad konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos teikėjas taip pat turėtų padengti dalį savo pastoviųjų išlaidų, visų pirma MTTP išlaidų.

738    Be to, prieštaravimas dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į „svarbią ir prieinamą informaciją“, Komisijos nuomone, yra nepagrįstas. Google nepateikė prie ieškinio pridėtų duomenų per administracinę procedūrą.

739    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas yra toks, kuris, kaip Komisija nurodo ginčijamo sprendimo 1259 konstatuojamojoje dalyje, turi bent jau tokį patį pajėgumą gauti pajamų ir patiria tokias pačias išlaidas kaip ir dominuojančią padėtį užimanti įmonė. Šis reikalavimas taip pat įtrauktas į Gaires dėl piktnaudžiavimo išstūmimo poveikiu. Šių gairių 25 punkte Komisija iš esmės nurodo, kad, siekdama nustatyti, ar hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas galėtų būti išstumtas iš rinkos dėl kainų nustatymo praktikos, ji nagrinėja, be kita ko, ekonominius duomenis, susijusius su dominuojančios įmonės išlaidomis, jei tokie duomenys yra prieinami.

740    Išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti, turi tiesioginį poveikį maržai, kurią konkurentas, hipotetiškai bent toks pat produktyvus kaip Google, greičiausiai pasiliktų sau, jei turėtų mokėti mokėjimus už išimtinumą, kad kompensuotų, kaip šiuo atveju, už portfeliu grindžiamas SP. Kuo mažesnės išlaidos, kurias reikia padengti, tuo didesnė tikimybė, kad hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas galės pasilikti sau didesnę maržą ir dėl to pasidalyti didesnėmis pajamomis.

741    Be šios įžanginės pastabos, pirmiausia reikėtų pažymėti, jog ginčijamo sprendimo 1265 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad Google, „atsakydama į antrąjį raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, pripažino, kad jos vadinamosios „veiklos“ išlaidos sudarė [10–20] % ir kad iš esmės konkurentas, hipotetiškai bent toks pat produktyvus kaip Google, turėtų patirti tokio paties dydžio išlaidas.

742    Žinoma, atsakyme į antrąjį raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, Google pripažįsta, kad dokumente, kuriuo remiasi Komisija, t. y. portfeliu grindžiamoje SPP, sudarytoje su OĮG, yra eilutė dėl „veiklos išlaidų“, kurios, kaip nurodoma, yra [10–20] %. Vis dėlto reikėtų konstatuoti, jog Google taip pat aiškiai nurodė, kad Komisijos nurodyta procentinė dalis neatitiko atitinkamų išlaidų, į kurias būtų atsižvelgta pagal AEC testą, nes tai turėtų būti papildomos išlaidos.

743    Google informavo Komisiją, kad ši procentinė dalis nesusijusi su išlaidomis, kurias turėtų patirti hipotetiškai bent toks pat veiksmingas konkurentas. Ji atitiko tik pajamų dalies, kuria dalijamasi su kitu kontrahentu, sumažėjimą, kuris buvo išreikštas tik bendrąja, o ne grynąja verte. Šią pastabą Google pateikė atsakyme į pirmąjį raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės.

744    Taigi Komisija, neiškraipydama Google atsakymo į raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, negali teigti, jog Google netiesiogiai sutiko, kad tokia procentinė dalis būtų įtraukta nustatant atitinkamas išlaidas pagal AEC testą.

745    Antra, Google savo atsakyme į antrąjį raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, pabrėžė, kad Komisija turi atlikti tinkamą tyrimą, kad tiksliai nustatytų atitinkamas išlaidas. Konkrečiai Google priekaištavo, kad Komisija nusprendė, jog išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti atliekant AEC testą, yra [10–20] %, nes ši procentinė dalis nustatyta remiantis trečiosios šalies pateiktais dokumentais, o ne iš atsakymo į tiesiogiai Google skirtą prašymą pateikti informaciją.  

746    Iš Gairių dėl piktnaudžiavimo išstūmimo poveikiu 25 punkto aišku, kad Komisija, jei įmanoma, turi atsižvelgti į dominuojančios įmonės ekonominius duomenis, taigi Komisija šioje byloje nagrinėjamu atveju neatliko tinkamo išlaidų tyrimo.

747    Be to, nors, kaip nurodo Komisija, Google pati nepateikė tokių duomenų per administracinę procedūrą, jos negalima už tai kritikuoti.

748    Pareiga įrodyti piktnaudžiavimą tenka Komisijai, atsižvelgiant į galimus pateisinimus, kuriuos atitinkama įmonė gali pateikti (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 138–140 punktai). Todėl šioje byloje nagrinėjamu atveju Komisija negalėjo remtis vien tik trečiosios šalies perduotame dokumente esančiais duomenimis ir dėl jų nepasitikslinti su Google, prireikus pateikdama prašymą pateikti informaciją.

749    Trečia, iš ginčijamo sprendimo 1266 konstatuojamosios dalies matyti, kad Komisija pripažįsta papildomų išlaidų svarbą taikant AEC testą šioje byloje, nes ji pažymi, kad Google atskaitytos „veiklos išlaidos“ yra su paieškos užklausomis susijusių pajamų procentinė dalis, todėl iš esmės jos yra artimos tokioms išlaidoms.

750    Vis dėlto reikia pažymėti, kad šiuo klausimu Komisija remiasi tik spėlionėmis ir nenurodo tikslesnių Google duomenų. Šis aspektas yra ypač svarbus, nes Bendrajame Teisme Google pateikti duomenys, susiję su papildomomis išlaidomis, į kurias atsižvelgtina taikant AEC testą, buvo [0–10] %. Kaip teisingai nurodo Google, negalima atmesti, kad, jei hipotetiškai tokiam pat produktyviam konkurentui tektų padengti tik [0–10] % išlaidų, jis galėtų paprasčiau kompensuoti portfeliu grindžiamas SPP, nei įžvelgė Komisija.  

751    Šiomis aplinkybėmis Komisija negali remtis vien Google argumentų neveiksmingumu, Bendrajame Teisme teigdama, kad, atsižvelgus į mažesnę procentinę dalį, AEC testo rezultatai liktų nepakitę, ir kad Google neteigia priešingai.

752    Darytina išvada, kad Google nuoroda į gerokai mažesnę procentinę dalį nei ta, kurią Komisija naudojo ginčijamame sprendime, tai, kad Komisija neatliko papildomo tyrimo, ir kadangi ginčijamame sprendime šiuo klausimu nebuvo nurodyta su tuo susijusių išsamių motyvų, gali sukelti abejonių dėl Komisijos taikyto AEC testo teisingumo ir pagrįstumo.

ii)    Dėl pajamų, kuriomis galėtų pasidalyti hipotetiškai toks pat produktyvus konkurentas

753    Google teigimu, Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į dalį paieškos užklausų, kurias konkuruojanti įmonė galėjo gauti per savo paieškos variklio pradžios tinklalapį. Nors Google nesidalytų pajamomis iš reklamos, gautomis iš paieškos užklausų savo pradžios tinklalapyje, konkuruojančios įmonės, kurios yra bent tokios pat produktyvios, galėjo nuspręsti dalytis šiomis pajamomis ir taip konkuruoti su Google. Ginčijamo sprendimo 1264 konstatuojamojoje dalyje Komisija atmeta šią galimybę, tačiau nepateikia tinkamų motyvų.

754    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad Google ginčija tik vieną iš dviejų motyvų, kuriais remdamasi Komisija atmetė šią galimybę. Ginčijamo sprendimo 1264 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymi, kad konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjai nesidalytų pajamomis iš reklamos, gautomis iš paieškos užklausų, pateiktų jų paieškos variklių pradžios tinklalapyje, nes, pirma, Google nesidalija šiomis pajamomis ir, antra, šios pajamos gaunamos neatsižvelgiant į jokią sutartį dėl pajamų pasidalijimo su OĮG ir ORM.

755    Google argumento negalima pripažinti pagrįstu. Vertinant, ar veiksmai gali išstumti hipotetiškai tokį pat produktyvų konkurentą, reikia atsižvelgti į pajamas, kuriomis dalijasi dominuojančią padėtį užimanti įmonė. Priešingu atveju būtų vertinamas dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesio poveikis mažiau produktyviam konkurentui, nes, siekdamas konkuruoti, šis konkurentas turėtų dalytis papildomu pajamų šaltiniu.

756    Be to, ginčijamo sprendimo 1264 konstatuojamojoje dalyje nurodyto antrojo motyvo pakanka, kad atliekant AEC testą šioje byloje nagrinėjamu atveju nebūtų atsižvelgiama į tokias pajamas. Sutarties dėl pajamų pasidalijimo logika – skatinti OĮG ir MRTO teikti pirmenybę paieškoms, pavyzdžiui, per mobiliąją programėlę ar kitą įėjimo tašką. Vis dėlto OĮG ir MRTO neturi jokios galimybės skatinti naudotojų patiems lankytis konkuruojančio paieškos variklio pradžios tinklalapyje, nepaisant galimai sudarytų sutarčių.

757    Taigi šis argumentas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

iii) Dėl paieškos užklausų dalies, dėl kurios galėjo varžytis hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas

758    Google teigia, kad reikėtų iš naujo įvertinti maržą, kurią konkuruojančios įmonės būtų galėjusios pasilikti, kad galėtų pasipriešinti portfeliu grindžiamoms SPP, ją padidinant. Taip yra todėl, kad ginčijamo sprendimo 1234 konstatuojamojoje dalyje nurodyta ginčytina paieškos užklausų dalis turėjo būti didesnė. Google taip pat primygtinai pabrėžia, kad pagal MPPS OĮG ar MRTO niekaip nebuvo kliudoma nustatyti konkuruojančios paieškos paslaugos kaip numatytosios iš anksto įdiegtoje kitoje nei Chrome mobiliojo interneto naršyklėje. Komisija pažymi, kad ginčijamame sprendime naudojami duomenys yra palankūs Google. Ji taip pat nurodo, kad MPPS taikymo sritis buvo dviprasmiška, ir OĮG ir MRTO elgesys tai atspindi.

759    Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad ne visi OĮG ir MRTO vienodai vertino MPPS taikymo sritį. Kaip Komisija pažymi ginčijamo sprendimo 1229 ir 1230 konstatuojamosiose dalyse, kai kurie, bet ne visi OĮG ir MRTO aiškino MPPS taip, kad pagal jas buvo draudžiama konkuruojančią bendrosios paieškos paslaugą nustatyti kaip numatytąją kitoje mobiliojo interneto naršyklėje nei Chrome.

760    Ši išvada turi poveikį ginčijamame sprendime Komisijos pateiktiems motyvams. Jei paieškos užklausų dalis yra ginčytina, kaip konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų pradžios tašką įtraukiant konkuruojančios bendrosios paieškos variklio nustatymą kaip numatytojo trečiosios šalies naršyklėje, Komisija ginčijamo sprendimo 1243 konstatuojamojoje dalyje tarpiniu analizės etapu iš esmės daro išvadą, kad konkurentas, kuris yra hipotetiškai bent toks pat produktyvus kaip Google, galėtų kompensuoti beveik visas portfeliu grindžiamas SP. Vis dėlto Komisija pati kvestionuoja šią išvadą ginčijamo sprendimo 1244 konstatuojamojoje dalyje, nes ji kaip į papildomą parametrą, kurį Google taip pat ginčija šioje byloje, įtraukė ribotą dalį išankstinio įdiegimo, kurią praktiškai gali gauti konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos teikėjas.

761    Priešingai, jei atsižvelgiama tik į vieną įėjimo tašką, t. y. į konkuruojančios programėlės išankstinį įdiegimą greta Google Search, Komisija tarpiniu analizės etapu ginčijamo sprendimo 1253 konstatuojamojoje dalyje prieina prie išvados, kad konkurentas, hipotetiškai bent toks pat produktyvus kaip Google, negali kompensuoti portfeliu grindžiamų SP. Taigi šiomis aplinkybėmis svarbu išspręsti klausimą, ar atliekant AEC testą buvo atsižvelgta į įvairias MPPS interpretacijas.

762    Neaiškumas ar abejonė, kuri, kaip šioje byloje, susijusi su sutartinės prievolės taikymo sritimi, atliekant baudžiamojo pobūdžio tyrimą, kurį užbaigus gali būti skiriama bauda, turi būti aiškinama įmonės, kuriai prieštaraujama, naudai, nes antraip šiai įmonei tektų prisiimti su šia abejone susijusią naštą (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 71 ir 72 punktus).

763    Taigi Komisija, taikydama AEC kriterijų, galėjo remtis tik tokia prielaida, kad dalis, dėl kurios buvo galima varžytis, apėmė ir dalį, nulemtą išankstinio konkuruojančios programėlės įdiegimo greta Google Search, ir dalį, nulemtą konkuruojančios paieškos paslaugos nustatymo kaip numatytosios kitoje nei Chrome mobiliojo interneto naršyklėje.

764    Antra, Google kritikuoja Komisiją už tai, kad ji nustatė per mažą hipotetiškai bent tokio pat produktyvaus konkurento mobiliuosiuose įrenginiuose atliekamų paieškos užklausų dalį, dėl kurios buvo galima varžytis. Google teigimu, toks konkurentas galėtų sau užsitikrinti daugiau nei 12 % naudotojų paieškos užklausų, pateiktų per Google Search.

765    Iš pradžių reikėtų priminti, kad 12 % paieškos užklausų dalis, dėl kurios buvo galima varžytis kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1234 konstatuojamosios dalies, atitinka dalį, dėl kurios galėjo varžytis visi konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjai, tenkančią bendrosios paieškos užklausoms AK EEE. Iš tiesų Komisija dalį, dėl kurios buvo galima varžytis, susijusią su bendrosios paieškos užklausomis AK, pritaikė bendrosios paieškos užklausų daliai mobiliuosiuose įrenginiuose, dėl kurios buvo galima varžytis. Pagal šią dalį Komisija nustatė maksimalią bendrosios paieškos užklausų dalį, kurią konkuruojantis bendrosios paieškos paslaugos teikėjas daugiausia galėtų pasilikti sau, jei jo programėlė būtų iš anksto įdiegta greta Google Search.

766    Grįsdama savo teiginius, Google nurodo, kad, pirma, visų konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjų bendrosios paieškos užklausų dalis AK, dėl kurios galima varžytis, yra minimali. Google teigimu, tai reiškia, kad konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos teikėjai nėra hipotetiškai bent tokie pat produktyvūs konkurentai. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nacionalinėse rinkose, kuriose konkuruojančioms paslaugoms tenka didelė dalis, pavyzdžiui, kaip Čekijoje Seznam, dalis, dėl kurios galima varžytis, yra didesnė. Antra, Komisija neva neatsižvelgė į tai, kad aptariamu laikotarpiu Bing buvo nustatyta kaip numatytoji beveik visuose AK.

767    Šiuo klausimu, viena vertus, argumentas, susijęs su Bing nustatymu kaip numatytosios beveik visuose AK, negali būti pripažintas pagrįstu. Komisija teigia, ir Google to neginčija, kad bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. 2011–2014 m., Bing nebuvo nustatyta kaip numatytoji visuose AK. Šiuo laikotarpiu Microsoft privalėjo leisti pasirinkti naudotojams.

768    Kita vertus, Google nurodo, kad nustatydama 12 % paieškos užklausų dalį, dėl kurios buvo galima varžytis, Komisija nesirėmė ta dalimi, dėl kurios galėjo varžytis konkurentas, kuris hipotetiškai yra bent toks pat produktyvus kaip Google. Priešingai, Komisija taikė tą dalį, dėl kurios faktiškai galėjo varžytis visi konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų AK teikėjai, o šios paslaugos buvo galimai mažiau efektyvios. Dėl šios klaidos visas Komisijos taikytas AEC testas tampa niekinis.

769    Paieškos užklausų dalies, dėl kurios galima varžytis, nustatymas, kaip teisingai nurodo Google, grindžiamas motyvavimo klaida ir iškreiptu AEC testo suvokimu.

770    Pirma, tai, kad Komisija nusprendė remtis bendrosios paieškos užklausų dalimi, dėl kurios faktiškai varžėsi visi konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų AK teikėjai, neleidžia pakankamai tvirtai teigti, kad hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas būtų galėjęs varžytis tik dėl tokios pat dalies mobiliuosiuose įrenginiuose. Šiuo atveju atsižvelgimas į dalis, dėl kurių buvo faktiškai varžomasi AK, negalėjo būti pagrindas taikant AEC testą, kuris skirtas patikrinti bendrosios paieškos užklausų dalį mobiliuosiuose įrenginiuose, dėl kurios galėtų varžytis konkurentas, hipotetiškai bent toks pat produktyvus kaip Google.

771    Antra, kai kurių nacionalinių bendrosios paieškos paslaugų rinkų, ypač Čekijos Respublikos rinkos dalis, dėl kurios varžosi kai kurie konkurentai, pavyzdžiui, Seznam, yra daug didesnė nei ginčijamame sprendime Komisijos nurodyta dalis. Google nurodo, ir Komisija to neginčija, kad pažeidimo laikotarpiu Seznam gavo iki 26 % bendrosios paieškos užklausų AK.

772    Be to, tai, kad nustatant 12 % paieškos užklausų dalį, dėl kurios galima varžytis, atsižvelgiama į dalį, dėl kurios Čekijoje varžėsi Seznam, neleidžia daryti išvados, kad hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas negalėtų kaip Seznam Čekijoje varžytis dėl didesnės paieškos užklausų dalies EEE. Jau vien tai, kad kai kuriose nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose Google patiria didesnę konkurenciją, verčia abejoti tokio procentinio dydžio teisingumu.

773    Trečia, tai, kad tik Google galėjo naudotis savo įtakos rinkoje pranašumais siekdama tobulinti ir siūlyti tikslią paslaugą, neleidžia neabejotinai atmesti galimybės, kad konkurentas, kuris hipotetiškai būtų bent toks pat produktyvus, ypač paslaugų kokybės ir inovacijų požiūriu, galėtų varžytis dėl didesnės nei 12 % paieškos užklausų dalies.

774    Taigi Komisija taip pat suklydo remdamasi prielaida, kad konkurentas, kuris hipotetiškai bent toks pat produktyvus kaip Google, mobiliuosiuose įrenginiuose galėtų varžytis tik dėl 12 % naudotojų paieškos užklausų, pateikiamų naudojant Google Search.

iv)    Dėl hipotetiškai bent tokio pat produktyvaus konkurento programėlės išankstinio įdiegimo apimties

775    Google teigimu, Komisija ginčijamo sprendimo 1244 konstatuojamojoje dalyje nepagrindžia priežasčių, dėl kurių konkuruojanti paieškos paslaugų programėlė gali būti iš anksto įdiegta tik ribotame skaičiuje mobiliųjų įrenginių. Google nuomone, nuorodos į ginčijamo sprendimo dalį, susijusią su MPPS, negali pakakti ir ji prieštarauja ginčijamo sprendimo 1208 konstatuojamajai daliai, kurioje Komisija pažymi, kad nesant portfeliu grindžiamų SPP, OĮG ir MRTO būtų komerciškai suinteresuoti iš anksto įdiegti kelias bendrosios paieškos programėles.

776    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 1244 konstatuojamojoje dalyje Komisija, darydama nuorodą į ginčijamo sprendimo 824–832 konstatuojamąsias dalis, motyvuoja teiginį, jog konkurentas negalėtų reikalauti, kad jo programėlė būtų iš anksto įdiegta visuose OĮG ar MRTO portfelį sudarančiuose mobiliuosiuose įrenginiuose, kuriuos apėmė portfeliu grindžiamos SP. 

777    Ginčijamo sprendimo 824–832 konstatuojamosios dalys susijusios su MPPS antikonkurencinio pobūdžio vertinimu. Jose Komisija nurodo, kad nors pagal MPPS OĮG ir MRTO teoriškai nebuvo draudžiama iš anksto įdiegti konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų programėlių, praktiškai jie nebuvo linkę iš anksto įdiegti kelių bendrosios paieškos paslaugų programėlių.

778    Vis dėlto ginčijamo sprendimo 1244 konstatuojamojoje dalyje pateikta nuoroda į priežastis, susijusias su MPPS piktnaudžiaujamojo pobūdžio vertinimu, siekiant santykinai įvertinti hipotetiškai bent tokio pat produktyvaus konkurento galimybę kompensuoti portfeliu grindžiamas SPP, negali būti įtikinama, kaip teisingai nurodo Google. MPPS konkurencinio vertinimo kontekstas skiriasi nuo konteksto, į kurį atsižvelgiant vertinama hipotetiškai mažiau veiksmingo konkurento nei Google, norinčio pasiekti, kad jo programėlė būtų iš anksto įdiegta mainais už pajamų iš reklamos dalį, galimybė kompensuoti portfeliu grindžiamas SPP.

779    Pirma, siekdama įrodyti, kad konkurencinis pranašumas, kurį Google gauna iš MPPS, negali būti kompensuotas išankstiniu konkuruojančių programėlių įdiegimu, Komisija ginčijamo sprendimo 825–832 konstatuojamosiose dalyse pabrėžia, kad OĮG ir MRTO galėtų gauti tik mažas papildomas pajamas, atsižvelgiant į Google rinkos dalį ir jos paplitimą bendrosios paieškos paslaugų prieigos taškuose. Be to, OĮG ir MRTO patirtų didesnių sandorio išlaidų ir techninių problemų, susijusių su saugyklos talpa, ir taip pablogintų naudotojų patirtį.

780    Nors šie motyvai svarbūs, kai atsižvelgiama į esamo Google konkurento, kuris nesiekia dalytis pajamomis iš reklamos, padėtį, jais remiantis visiškai negalima teigti, kad hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas, norintis dalytis savo pajamomis, negalėtų pasiekti, kad jo programėlė būtų iš anksto įdiegta visuose OĮG ir MRTO mobiliuosiuose įrenginiuose, priklausančiuose konkrečiam portfeliui.

781    Toks išankstinis įdiegimas galėtų padidinti išmaniųjų mobiliųjų įrenginių patrauklumą ir todėl atitikti OĮG ir MRTO interesus. Pasiūlius keletą bendrųjų paieškos programėlių, t. y. Google ir konkurento, kuris būtų hipotetiškai bent toks pat produktyvus, būtų galima pagerinti naudotojų patirtį, todėl atitinkami mobilieji įrenginiai taptų dar patrauklesni, kaip Komisija, be kita ko, tai pripažįsta ginčijamo sprendimo 1213 konstatuojamojoje dalyje.

782    Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 1243 konstatuojamosios dalies, pajamas pagal portfeliu grindžiamas SPP, kurias OĮG ir MRTO prarastų, jeigu Google Search nebebūtų iš anksto įdiegiama, bent toks pat produktyvus konkurentas galėtų kompensuoti tuo atveju, jei jis dalytųsi savo pajamomis iš reklamos, gaunamų naudojant visus mobiliuosius įrenginius. Be to, ginčijamo sprendimo 1216 konstatuojamojoje dalyje Komisija, remdamasi Google pareiškimais, pažymi, kad, nesant portfeliu grindžiamų SPP, OĮG ir MRTO visada galėtų gauti pajamų iš Google, o tai dar kartą leidžia santykinai vertinti teiginį, kad hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas galėtų iš anksto įdiegti savo programėles tik ribotame kiekyje mobiliųjų įrenginių.

783    Antra, ginčijamo sprendimo 830–832 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymi, kad pagal MPPS OĮG ir MRTO draudžiama iš anksto įdiegti tik konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų programėlę arba MRTO reikalauti, kad OĮG iš anksto įdiegtų tik tokią programėlę.

784    Vis dėlto ginčijamo sprendimo 1244 konstatuojamojoje dalyje numatytas atvejis yra tas, kai programėlė iš anksto įdiegiama papildomai prie Google Search, o ne jos nesant. Komisijos ginčijamo sprendimo 830–832 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados nieko nepadeda, nes svarstomas atvejis, susijęs su SPP kompensavimu, grindžiamas prielaida, kad konkuruojanti programėlė yra iš anksto įdiegta greta Google Search.

785    Trečia, ginčijamo sprendimo 1247 konstatuojamojoje dalyje Komisija remiasi dviem 1219 konstatuojamojoje dalyje pateiktais pavyzdžiais, kad parodytų, jog konkurentai, kuriems praktiškai pavyko iš anksto įdiegti bendrosios paieškos paslaugas, galėjo tai padaryti tik ribotame kiekyje mobiliųjų įrenginių, arba bet kuriuo atveju nepakankamai jų, kad kompensuotų portfeliu grindžiamas SP. Google, priešingai, pažymi, kad vienas iš Komisijos nurodytų pavyzdžių patvirtina priešingai.

786    Pavyzdžiai, kuriais remiasi Komisija, yra esamų konkurentų pavyzdžiai. Be to, ginčijamo sprendimo 1247 konstatuojamojoje dalyje Komisija nenurodo, ar ji laiko šiuos konkurentus tokiais, kurie hipotetiškai yra bent tokie pat produktyvūs kaip Google, siekę dalytis savo pajamomis iš reklamos.

787    Ketvirta, reikia pažymėti, kad teiginys, jog konkurencinio pranašumo, kurį Google gauna iš MPPS, negali atsverti OĮG ir MRTO, pasirinkę iš anksto įdiegti konkuruojančią programėlę, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 833 konstatuojamosios dalies, pirmiausia grindžiamas tuo, kad OĮG ir MRTO taip pat yra susieti su Google per portfeliu grindžiamas SP. Vis dėlto šioje byloje nagrinėjamas scenarijus, kai hipotetinis konkurentas siūlo pakeisti Google SPP savąja sutartimi dėl pajamų pasidalijimo.

788    Taigi Komisija negali santykinai vertinti hipotetiškai bent tokio pat produktyvaus konkurento galimybių kompensuoti portfeliu grindžiamų SPP, tiesiog teigdama, kad tokiu atveju toks konkurentas galėtų iš anksto įdiegti savo programėlę tik ribotame kiekyje OĮG arba MRTO mobiliųjų įrenginių.

v)      Dėl AEC testo taikymo laiko atžvilgiu

789    Priešingai požiūriui, kurio Komisija laikėsi ginčijamo sprendimo 1249 konstatuojamojoje dalyje, Google teigia, kad hipotetiškai bent tokio pat produktyvaus konkurento galimybė kompensuoti portfeliu grindžiamas SPP turėtų būti tikrinama tik nuo šių sutarčių įsigaliojimo momento. Bet kokiu atveju Komisija nenagrinėjo galimybės gauti didesnių pajamų iš naujesnių mobiliųjų įrenginių nei jau naudojami įrenginiai. Ji taip pat klaidingai neatsižvelgė į aplinkybę, kad pajamos, gautos iš senesnių įrenginių, ilgainiui mažėjo vien dėl to, kad per administracinę procedūrą Google šiuo tikslu nepateikė įrodymų. Komisija atsikerta, kad nė vienas iš Google pateiktų įrodymų neleidžia suabejoti ginčijamu sprendimu.  

790    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, panašiai kaip ir kalbant apie tam tikras nuolaidų sistemas, kai nuolaidos teikiamos pagal per ataskaitinį laikotarpį parduotus kiekius, kai šio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pirkėjas patiria didesnį spaudimą pasiekti apyvartą, suteikiančią teisę į nuolaidą, sutarties dėl pajamų pasidalijimo sukeliamas išstūmimo poveikis intensyvėja didėjant parduotų prekių, apimančių paslaugas, iš kurių gaunamos šios pajamos, kiekiui (šiuo klausimu žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Post Danmark, C‑23/14, EU:C:2015:651, 34 punktą).

791    Nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamo sprendimo 1249 konstatuojamojoje dalyje teisingai įvertino portfeliu grindžiamų SPP antikonkurencinį pobūdį ne tik jų sudarymo metu, bet ir jų galiojimo laikotarpiu. Priešingai nei teigia Google, negalima paneigti, kad didėjant mobiliųjų įrenginių, kuriuos apėmė portfeliu grindžiamos SPP, skaičiui, net ir hipotetiškai ne mažiau produktyviam konkurentui praktiškai tapo vis sunkiau su jais susilyginti. Taip yra šioje byloje nagrinėjamu atveju, nes pajamos, kuriomis dalijasi Google, priklauso nuo parduotuose mobiliuosiuose įrenginiuose atliktų paieškų.

792    Taigi Komisija negalėjo padaryti teisės klaidos, dinamiškai, o ne statiškai išanalizavusi konkurento gebėjimą kompensuoti portfeliu grindžiamas SPP.

793    Vis dėlto, viena vertus, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 1249 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti samprotavimai yra tik teoriniai. Šiuo atveju Komisija kiekybiškai neįvertina konkretaus jau parduotų įrenginių poveikio konkurento, kuris hipotetiškai yra bent toks pat produktyvus kaip Google, galimybėms kompensuoti portfeliu grindžiamas SPP.

794    Kita vertus, nors tokie duomenys, kaip teisingai nurodo Google, galėtų būti svarbūs siekiant santykinai įvertinti poveikį hipotetiškai bent tokio pat produktyvaus konkurento gebėjimui kompensuoti portfeliu grindžiamas SPP, Komisija ginčijamo sprendimo 1270 konstatuojamojoje dalyje atmeta naujesnių mobiliųjų įrenginių polinkį duoti didesnių pajamų nei senesni mobilieji įrenginiai, remdamasi vien tuo, kad Google atsakyme į raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

795    Mokėjimų už išimtinumą piktnaudžiaujamasis pobūdis negali būti grindžiamas paprasta piktnaudžiavimo prezumpcija, kurią turi paneigti dominuojančią padėtį užimanti įmonė. Atvirkščiai, iš jurisprudencijos aiškiai matyti, kad, kai ginčijama, kad kainų politika ribojama konkurencija, Komisija turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, kuriomis buvo vykdomi aptariami veiksmai, kad išanalizuotų šiems veiksmams būdingą bent tokių pat produktyvių konkurentų išstūmimo galimybę (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 139 ir 140 punktus).

796    Vadinasi, kadangi šioje byloje pareiga įrodyti portfeliu grindžiamų SPP daromą bent tokio pat produktyvaus konkurento išstūmimo poveikį teko ne Google, o Komisijai, pastaroji ginčijamo sprendimo 1270 konstatuojamojoje dalyje negalėjo remtis įtariamu Google neveikimu, be papildomos analizės laikydama savaime suprantamu dalyku naujesnių ir senesnių mobiliųjų įrenginių gebėjimą duoti tokių pat pajamų iš bendrosios paieškos.

797    Vadinasi, Komisija negalėjo tinkamai išnagrinėti hipotetiškai bent jau vienodai veiksmingo konkurento gebėjimo kompensuoti portfelio SPP tuo laikotarpiu, kai jos galiojo.

vi)    Išvada dėl AEC testo teisingumo

798    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad Komisija, ginčijamame sprendime taikydama AEC testą, padarė kelias argumentavimo klaidas. Pirma, jos susijusios su viena iš AEC testo prielaidų, t. y. su bendrosios paieškos užklausų dalimi, dėl kurios galėtų varžytis hipotetiškai bent toks pat produktyvus konkurentas, jei jo programėlė būtų iš anksto įdiegta greta Google Search. Antra, reikia pažymėti, kad Komisija neišskyrė išlaidų, kurios galėtų būti priskirtos hipotetiškai bent tokiam pat produktyviam konkurentui, ir nusprendė tiesiog jas ekstrapoliuoti remdamasi trečiosios šalies pateikto dokumento duomenimis, kuriuos Google ginčijo per administracinę procedūrą. Be to, ginčijamo sprendimo 1244 konstatuojamojoje dalyje pateikti motyvai niekaip nepagrindžia teiginio, kad konkurentas, kuris hipotetiškai yra bent toks pat produktyvus, nesant portfeliu grindžiamų SPP, galėtų pasiekti, kad jo programėlė būtų iš anksto įdiegta tik ribotame kiekyje mobiliųjų įrenginių. Galiausiai Komisija neišsamiai įvertino jau esamų mobiliųjų įrenginių polinkį duoti mažiau pajamų nei naujesni mobilieji įrenginiai.

799    Jau vien dėl šios keturgubos išvados kyla abejonių dėl Komisijos atlikto AEC testo rezultatų teisingumo, taigi ir dėl galimo portfeliu grindžiamų SPP išstūmimo iš rinkos poveikio hipotetiškai bent tokiam pat produktyviam konkurentui. Taigi, AEC testas, taip, kaip jį atliko Komisija, negali pagrįsti išvados, kad dėl portfeliu grindžiamų SPP buvo piktnaudžiaujama.

5.      Išvada dėl motyvų, kad portfeliu grindžiamos SPP yra piktnaudžiavimas, pagrįstumo

800    Atsižvelgiant į įvairias Komisijos argumentavimo klaidas, išvados, kad portfeliu grindžiamos SPP buvo piktnaudžiavimas, negalima laikyti pakankamai įrodyta. Šios klaidos susijusios su pagrindiniais portfeliu grindžiamų SPP konkurencinės analizės aspektais, t. y. su jų aprėpties vertinimu ir AEC testo taikymu.

801    Atmetus šiuos Komisijos argumentavimo etapus, negalima konstatuoti, kad buvo piktnaudžiaujama portfeliu grindžiamomis SPP, remiantis vien dvejopa išvada dėl inovacijų ribojimo ar OĮG ir MRTO suinteresuotumo, nesant šių SPP, iš anksto įdiegti kelias bendrosios paieškos paslaugų programėles. Net jei Google neginčytų šių dviejų Komisijos argumentavimo aspektų, reikia pažymėti, kad jų savaime nepakanka, kad būtų pašalintos abejonės, kurių sukėlė Komisijos padarytos klaidos analizuojant portfeliu grindžiamų SPP aprėptį ir pajėgumą, remiantis jos atliktu AEC testu, išstumti hipotetiškai bent tokį pat produktyvų konkurentą.

802    Vadinasi, ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas tiek, kiek jame pripažinta, kad portfeliu grindžiamos SPP savaime yra piktnaudžiavimas, nesant reikalo nagrinėti Google argumentų, susijusių su naudotojų galimybe naudotis konkuruojančiomis bendrosios paieškos paslaugomis ir poreikiu atlikti priešingos padėties analizę.

E.      Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Play Store ir Google Search licencijų suteikimo sąlyga laikytis neskaidymo įpareigojimų buvo piktnaudžiavimas

1.      Įžanginės pastabos dėl ginčijamame sprendime nustatyto antrojo piktnaudžiavimo masto

803    Ketvirtajame ieškinio pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, Google nesutinka su tuo, kad jos veiksmai, pagal kuriuos Play Store ir Google Search licencijų suteikimas (pagal MPPS) priklausė nuo to, ar bus prisiimti SNĮ nustatyti neskaidymo įsipareigojimai, gali būti laikoma piktnaudžiavimu jos dominuojančia padėtimi Android programėlių parduotuvių ir bendrosios paieškos paslaugų rinkose.

804    Komisija laikosi pozicijos, kad nagrinėjami veiksmai yra piktnaudžiavimas, ir kad dalis argumentų, kuriuos Google pateikė grįsdama ketvirtąjį pagrindą, yra neveiksmingi. Šiuo klausimu ji taip pat teigia, kad Google neginčija daugelio įrodymų, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas.

805    Kaip matyti iš bylos medžiagos, Google įpareigojo OĮG, pageidaujančius turėti galimybę prekiauti išmaniaisiais mobiliaisiais įrenginiais, kuriuose buvo iš anksto įdiegtos Play Store ir Google Search, sudaryti SNĮ. MPPS pasirašymas priklausė nuo to, ar bus sudaryta SNĮ.

806    Reikėtų pažymėti, jog visuotinai pripažįstama, kad pagal neskaidymo įsipareigojimus reikalaujama, kad diegiant Android pirminį programos tekstą būtų laikomasi minimalaus suderinamumo standarto. Pagal šį standartą, kurį Google nustatė internete paskelbtame CDD, reikalaujama, be kita ko, kad išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose būtų galima diegti programėles, kad jie perduotų teisingą informaciją programėlėms apie savo ekrano dydį, kad juose būtų įdiegtos pagrindinės saugumo funkcijos ir kad juose būtų visas Android TPPS rinkinį.

807    Neskaidymo įsipareigojimai taikomi visiems įrenginiams, kuriais prekiauja kiekvienas OĮG, sudaręs SNĮ, jei šie įrenginiai veikia su Android arba Android atmaina (t. y. OS, sukurta remiantis Android pirminiu programos tekstu). Norint įrodyti, kad įrenginiai atitinka CDD numatytus reikalavimus, jie turi išlaikyti suderinamumo bandymų seką (toliau – SBS). SBS, kurią Google viešai skelbia Android interneto svetainėje, sudaro keletas bandymų, kuriais siekiama įrodyti, kad išmanusis mobilusis įrenginys, veikiantis su Android atmaina, atitinka visus CDD numatytus techninio suderinamumo reikalavimus. OĮG privalo patys atlikti SBS savo įrenginiams, veikiantiems su Android atmaina, įskaitant tuos, kuriuose nėra iš anksto įdiegtų Google programėlių.

808    Praktiniais sumetimais Android atmainos, išlaikiusios SBS, toliau bus vadinamos „su Android suderinamomis atmainomis“. Savo ruožtu Android atmainos, kurioms šie bandymai nebuvo atlikti arba kurios jų neišlaikė, t. y. remiantis Android pirminiu programos tekstu išvestos versijos, kurios faktiškai neįrodė, kad gali išlaikyti SBS, toliau bus vadinamos „nesuderinamomis Android atmainomis“.

809    Ginčijamame sprendime teigiama, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. Google piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi pasaulinėje Android programėlių parduotuvių rinkoje (išskyrus Kiniją) ir nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, nes Play Store ir Google Search licencijas suteikė tik su sąlyga, kad bus prisiimti neskaidymo įsipareigojimai. Antrasis piktnaudžiavimo atvejis, kaip nurodoma, prasidėjo 2011 m. sausio 1 d., kai Google įgijo dominuojančią padėtį minėtose rinkose, ir tęsėsi iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (ginčijamo sprendimo 1187 konstatuojamoji dalis).

810    Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip per teismo posėdį patvirtino pagrindinės šalys, ginčijamame sprendime SNĮ laikomos piktnaudžiavimu tik tiek, kiek pagal jas OĮG įpareigojami užtikrinti visų jų parduodamų įrenginių, kurių OS yra Android arba Android atmaina, įskaitant tuos, kuriuose nėra iš anksto įdiegtų Google programėlių, suderinamumą su CDD. Kitaip tariant, SNĮ laikomos piktnaudžiavimu tik dėl to, kad pagal jas draudžiama prekiauti išmaniaisiais mobiliaisiais įrenginiais su OS, laikoma nesuderinama Android atmaina, net jei šiuose įrenginiuose nėra iš anksto įdiegtų Google programėlių.

811    Nors apskritai Komisija tikrai pripažino, kad neskaidymo įsipareigojimų laikymosi nustatymas kaip sąlygos gauti Play Store ir Google Search licenciją galėjo riboti konkurenciją (ginčijamo sprendimo 1036 konstatuojamoji dalis), vis dėlto šį vertinimą reikėtų palyginti su vertinimu, pagal kurį, nors išmaniųjų mobiliųjų įrenginių, kuriuose yra iš anksto įdiegtas GMS komplektas, yra galimi tam tikri pateisinimai, to paties jokiais būdais negalima pasakyti apie įrenginius, veikiančius su Android atmaina, kuriuose nėra iš anksto įdiegta Google programėlių (ginčijamo sprendimo 1173 konstatuojamoji dalis).

812    Taigi, remdamasi 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimu Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289) ir sąlygomis, kuriomis gali būti nustatytas susietų produktų ar įsipareigojimų grupės piktnaudžiaujamas pobūdis, Komisija iš esmės kritikuoja Google už tai, kad ji įgyvendino antikonkurencinę praktiką, kurios tikslas – atimti iš nesuderinamų Android atmainų galimybes rinkoje.

813    Tai reiškia, kad Google ir jos reikalavimams palaikyti įstojusių į bylą šalių pateikti argumentai, kuriais siekiama įrodyti neskaidymo įpareigojimų taikymo įrenginiams, kuriuose įdiegtas GMS komplektas, teisėtumą, bet kuriuo atveju negali patvirtinti, kad Komisija padarė klaidą vertindama antrąjį piktnaudžiavimą.  

814    Pirmoje ieškinio ketvirtojo pagrindo dalyje Google ginčija Komisijos vertinimus, susijusius su tuo, kad nagrinėjamais veiksmais ribojama konkurencija. Antroje šio pagrindo dalyje Google teigia, kad jos elgesys bet kuriuo atveju yra objektyviai pateisinamas.

2.      Dėl pirmosios dalies, susijusios su konkurencijos ribojimu

a)      Ginčijamas sprendimas

815    Remdamasi 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimu Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289) Komisija nurodo, kad siekiant apibūdinti antrąjį piktnaudžiavimą, reikia įrodyti, pirma, kad neskaidymo įsipareigojimai nėra susiję su Play Store ir Google Search licencija, antra, kad Google užima dominuojančią padėtį Android programėlių parduotuvių rinkoje ir bendrosios paieškos paslaugų rinkose, trečia, kad Play Store ir Google Search negali būti gaunamos neprisiėmus neskaidymo įsipareigojimų ir, ketvirta, kad neskaidymo įsipareigojimai gali riboti konkurenciją (ginčijamo sprendimo 1011 ir paskesnės konstatuojamosios dalys).

816    Įvertinusi pirmus tris kriterijus, Komisija pateikia šešis argumentus siekdama įrodyti, kad neskaidymo įsipareigojimai gali riboti konkurenciją: pirma, nesuderinamos Android atmainos kelia įtikimą konkurencinę grėsmę Google; antra, Google apibrėžia neskaidymo įsipareigojimus, vadinasi, ir kontroliuoja jų turinį, ir faktiškai prižiūri, kaip OĮG jų laikosi; trečia, neskaidymo įsipareigojimai trukdo kurti nesuderinamas Android atmainas; ketvirta, suderinamos Android atmainos nekelia tikėtinos konkurencinės grėsmės Google; penkta, neskaidymo įsipareigojimų gebėjimą riboti konkurenciją sustiprina galimybės taikyti nuosavybės teise valdomų TPPS nebuvimas nesuderinamų Android atmainų kūrėjams, o tai mažina kūrėjų suinteresuotumą kurti programėles, skirtas veikti su tokiomis OS; ir, šešta, Google elgesys išlaiko ir stiprina jos dominuojančią padėtį nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, atgraso nuo inovacijų ir turi polinkį tiesiogiai ar netiesiogiai pakenkti vartotojams (ginčijamo sprendimo 1036 konstatuojamoji dalis).

b)      Šalių argumentai

1)      Google argumentai

817    Grįsdama ieškinio ketvirtojo pagrindo pirmą dalį, Google teigia, kad neskaidymo įsipareigojimai neriboja Android versijų konkurencingumo, priešingai – jį didina, nes išlaikomas minimalus suderinamumo standartas, kuris užtikrina, kad programėlės galėtų tinkamai veikti visose šiose versijose. Nesuderinamos Android atmainos, neatitinkančios šio standarto, neturi jokios vertės ir keltų pavojų visai Android ekosistemai.

818    Pirma, Google teigimu, atitiktis CDD techniniams standartams yra būtina, pirma, siekiant užtikrinti išmaniųjų mobiliųjų įrenginių, kurių OS yra Android arba Android atmaina, tinkamą veikimą ir, antra, siekiant užtikrinti šių įrenginių ir Android sukurtų programėlių tarpusavio sąveikumą (toliau – sąveikumas). Atvirkščiai, paaiškėję nesuderinamumai mažina OS ir Android atmainų patrauklumą naudotojams ir programėlių kūrėjams. Taigi neskaidymo įsipareigojimai leidžia OĮG naudotis dideliu Android atvirosios programos modelio lankstumu, kartu apsaugant šios OS ir Android atmainų gyvybingumą ir kokybę nuo trūkumų, atsiradusių dėl nesuderinamumų. Google teigia, kad neskaidymo įsipareigojimai yra tarsi būdas pasimokyti iš ankstesnės patirties ir kitų atvirųjų ekosistemų, tokių kaip Symbian ir Unix išnykimo. Todėl neskaidymo įsipareigojimais, kurie yra būtini Android ekosistemai apsaugoti, neribojama konkurencija.

819    Antra, ginčijamame sprendime nenurodomi konkretūs neskaidymo įsipareigojimų reikalavimai, kuriais neva ribojama konkurencija. Jame taip pat nenurodoma, kokiam atitinkamam konkurenciniam parametrui gali būti daromas poveikis. SNĮ šalys tik įsipareigoja užtikrinti, kad jų Android atmainos atitiktų CDD nustatytus suderinamumo reikalavimus. Taigi neskaidymo įsipareigojimai leidžia OĮG laisvai konkuruoti su savo Android atmainomis pagal visus galimus konkuravimo parametrus, įskaitant kainą, kokybę ir inovacijas. Jie galėtų naujovinti Android pirminį programos tekstą, kurti naujas funkcijas ir pridėti TPPS. Neskaidymo įsipareigojimai netrukdo OS teikėjams arba SNĮ sudariusiems OĮG siūlyti bendrų konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų. Suderinamos Android atmainos yra ne mažiau tinkamos siūlyti konkuruojančias paieškos paslaugas nei nesuderinamos atmainos.

820    Trečia, Google taip pat teigia, kad, užtikrinant Android platformos kūrimą ir palaikymą, SNĮ buvo išplėstos konkurentų galimybės, nes jiems leista išvengti didesnių plėtros išlaidų, kurios būtų susidariusios dėl papildomų bandymų, reikalingų esant suskaidytai platformai, ir dėl to būtų padidėjusios išlaidos naudotojams. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad įrenginyje, skirtame veikti būtent su Android arba Android atmaina, būtų įdiegtos visos Android TPPS, būtų privalumas, o ne apribojimas. Kiekvienas įrenginys iš karto gali prieiti prie plataus asortimento programėlių, skirtų visoms suderinamoms OS. Kitais CDD techniniais reikalavimais siekiama to paties rezultato. Taigi visiems atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams nereikėtų kurti savo „ekosistemos“ nuo nulio.

821    Ketvirta, Google teigia, kad teiginys, jog neskaidymo įsipareigojimai riboja konkurenciją, grindžiamas neaiškiais ir klaidingais argumentais, kurie, be to, nėra susiję su neskaidymo įsipareigojimais. Šiuo klausimu Google, be kita ko, nurodo nesuderinamų Android atmainų neva keliamą grėsmę konkurencijai, sunkumus, su kuriais susiduria kai kurios nesuderinamos Android atmainos, pavyzdžiui, Amazon OS Fire ir Alibaba OS Aliyun, ir teiginį dėl tam tikrų nesuderinamumų pageidaujamumo, kurį neva parodo Google sprendimas užbaigti Android suderinamumą su Java. Google teigimu, nesuderinamų Android atmainų nesėkmę lėmė ne SNĮ, o šioms atmainoms būdingas silpnumas.

822    Penkta, teiginys, kad Google galėtų „iš esmės“ pakeisti CDD reikalavimus, kad ateityje jie taptų griežtesni, yra spekuliatyvus ir negali apibūdinti pažeidimo. Google teigia niekada nesinaudojusi ribota platformos kontrole, kad apribotų konkurenciją, ir nėra pagrindo manyti, kad ji galėtų tai daryti. Ji pažymi, jog SNĮ numatyta, kad taip pat gali būti taikomos suderinamumo reikalavimų išimtys.

823    Galiausiai, šešta, Google teigia, kad, priešingai, nei nurodyta ginčijamame sprendime, neskaidymo įsipareigojimai nesustiprino jos padėties bendrosios paieškos paslaugų rinkoje. Konkuruojantys paslaugų teikėjai galėtų lygiai taip pat lengvai naudoti suderinamas Android atmainas arba nesuderinamas Android atmainas kaip platinimo kanalą. Neskaidymo įsipareigojimai netrukdo OS kūrėjams ar OĮG pardavinėti įrenginių, kuriuose iš anksto įdiegta konkuruojanti bendrosios paieškos paslauga. Be to, ginčijamame sprendime Komisija nepaaiškino, kodėl, jos nuomone, nesuderinamos Android atmainos būtų geresnis platinimo kanalas bendrosios paieškos paslaugoms, konkuruojančioms su Google Search. Nesuderinamų Android atmainų komercinės perspektyvos yra prastesnės nei suderinamų atmainų, todėl jų platinimo kanalai nebūtų tokie geri. Amazon ir Nokia pavyzdžiai, kai Bing iš anksto įdiegiama nesuderinamose Android atmainose, neturi reikšmės.

824    Grįsdamos šiuos argumentus, šalys, įstojusios į bylą palaikyti Google reikalavimų, be kita ko, teigia:

–        ADA teigia, kad Komisija turėjo išnagrinėti SNĮ atsižvelgdama į OS ir programėlių tarpusavio sąveiką; šiomis aplinkybėmis nesuderinamos atmainos nekelia tikėtinos grėsmės konkurencijai dėl jungčių išlaidų ir nesuderinamumo keliamų nepatogumų; jei nebūtų Google nuosavybes teise valdomų TPPS, programėlės veiktų netinkamai, o šių sutrikimų šalinimas pareikalautų papildomų didelių išlaidų; todėl šis nesuderinamumas yra nepalankus kūrėjams ir kelia nepatogumų naudotojams; vadinasi, nėra realios alternatyvos SNĮ;

–        CCIA teigia, kad Komisija turėjo atlikti realistišką priešingos padėties analizę, kurios būtų pakakę įrodyti, kad, priešingai nei teigiama ginčijamame sprendime, SNĮ iš tikrųjų išplėtė konkuravimo galimybes;

–        Gigaset ir HMD teigia, kad SNĮ skatino konkurenciją, nes apsaugojo Android gyvybingumą kitų alternatyvių modelių atžvilgiu; tai buvo naudinga programėlių kūrėjams, OĮG ir vartotojams; CDD taikymo sritis nėra dviprasmiška; dėl nesuderinamų atmainų sukeltų sutrikimų poveikis būtų neigiamas visiems suinteresuotiesiems subjektams;

–        Opera teigia, kad Android verslo modelis buvo jai naudingas, nes ji gavo patikimą platformą, kuri suteikia jai prieigą prie daugybės potencialių naudotojų; šis modelis yra palankesnis konkurencijai nei bet kuris kitas.

2)      Komisijos argumentai

825    Komisija iš esmės nurodo ginčijamo sprendimo turinį. Iš Google vidaus dokumentų ir susirašinėjimo su OĮG matyti, jog ši įmonė norėjo, kad SNĮ neleistų OĮG, norintiems pardavinėti įrenginius su iš anksto įdiegtomis Play Store ir Google Search programėlėmis, taip pat pardavinėti įrenginius, veikiančius su nesuderinamomis Android atmainomis. SNĮ taip pat riboja konkurenciją bendrosios paieškos paslaugų srityje, nes jomis Google partneriams ir konkurentams kliudoma kurti nesuderinamas Android atmainas, kurių Google nekontroliuoja ir kurias naudodami OĮG būtų galėję iš anksto diegti konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas ir nustatyti jas kaip numatytąsias.

826    Taigi, pirma, Komisijos teigimu, SNĮ tikslas yra neleisti, pirma, OS kūrėjams ir OĮG kurti nesuderinamas Android atmainas ir, antra, pardavinėti su tokiomis atmainomis veikiančius įrenginius. Tokio tikslo pakaktų apibūdinti Google strategiją, kuria siekiama išstumti nesuderinamas Android atmainas iš rinkos. Antra, nesuderinamos Android atmainos keltų labiau tikėtiną konkurencinę grėsmę Google nei suderinamos Android atmainos. Trečia, SNĮ būdingo išstūmimo poveikio nesumažina kitų nei Android licencijuojamų OS buvimas. Ketvirta, Komisija pažymi, kad kai kurie OĮG norėjo pardavinėti įrenginius, kuriuose veikia nesuderinamos Android atmainos. Tačiau visais šiais atvejais SNĮ sutrukdė OĮG ir suinteresuotiems kūrėjams reaguoti į tokį poreikį.

827    Šalys, įstojusios į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų, visų pirma teigia:

–        VDZ tvirtina, kad suderinamų Android atmainų konkurencija leidžia padidinti įrenginių įvairovę ir mažinti jų kainas, kartu skatinant inovacijas; taigi neskaidymo įsipareigojimais buvo viršyta tai, kas būtina;

–        FairSearch teigia, kad neskaidymo įsipareigojimai buvo sukurti siekiant išstumti atvirosios programinės įrangos keliamą konkurenciją ir kad Google gali savo nuožiūra aiškinti sąvoką „suskaidymas“, ir tai leidžia jai sustiprinti savo įtaką rinkoje; todėl neskaidymo įsipareigojimai nėra nei pagrįsti, nei proporcingi;

–        Seznam nurodo, kad yra priversta naudotis Play Store parduotuve, nes kūrėjų neįmanoma įtikinti sukurti savo programėlių parduotuvę tokiai mažai rinkai, kaip Čekija; dėl neskaidymo įsipareigojimų iš jos atimama bet kokia komerciškai patraukli galimybė ir trukdoma konkuruoti nuopelnais bendrosios paieškos paslaugų rinkose;

–        Qwant teigia, kad priėmus ginčijamą sprendimą OĮG teikiami nesuderinamų Android atmainų pasiūlymai tapo konkurencingi, kaip matyti iš Fairphone pavyzdžio; kadangi dėl SNĮ neleidžiama kurti nesuderinamų Android atmainų, iš paieškos variklių, konkuruojančių su Google Search, buvo atimtos platinimo platformos.

c)      Bendrojo Teismo vertinimas

828    Kaip jau buvo pažymėta, Komisija prieštarauja Google, kad ji Play Store ir Google Search licencijų suteikimą susiejo su tam tikrais įsipareigojimais, kuriais ribojama šias licencijas norinčių gauti OĮG laisvė, visų pirma draudžiant jiems prekiauti bet kokiais kitais įrenginiais su nesuderinama Android atmaina. Šis apribojimas kyla iš SNĮ, nes jis taikomas išmaniesiems mobiliesiems įrenginiams, kuriuose nėra iš anksto įdiegtos Google programėlės, ir tai yra vienintelis įsipareigojimas, kuris ginčijamame sprendime laikomas piktnaudžiavimu. Komisija neginčija Google teisės nustatyti suderinamumo reikalavimus įrenginiams, kuriuose įdiegtos jos programėlės. Vis dėlto ji mano, kad Google piktnaudžiauja, trukdydama kurti ir pateikti į rinką įrenginius, veikiančius su nesuderinama Android atmaina. Taigi būtina išnagrinėti, ar Komisijai pavyko įrodyti, kad Google, kaip ji konstatuoja ginčijamame sprendime, įgyvendino veiksmus, kuriais siekė išstumti nesuderinamas Android atmainas iš rinkos, ir ar šie veiksmai gali būti laikomi antikonkurenciniais pagal SESV 102 straipsnį.

829    Pagal SESV 102 straipsnio antros pastraipos b punktą piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi gali būti laikomas, be kita ko, gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus. Siekiant įvertinti, ar antrasis Google elgesio atvejis, ginčijamame sprendime apibūdintas kaip piktnaudžiavimas, yra toks piktnaudžiavimas, būtina patikrinti, pirma, ar Komisija įrodė, kad jis buvo, ir, antra, ar Komisija nustatė, kad šiais veiksmais galėjo būti ribojama konkurencija.

1)      Dėl veiksmų buvimo

830    Kalbant apie atitinkamus veiksmus, pažymėtina, jog šalys neginčija draudimo SNĮ šalims prekiauti įrenginiais su nesuderinamomis Android atmainomis. Tai matyti ir iš byloje esančių dokumentų.

831    Pirma, tai, kad tokia praktika egzistuoja, patvirtina Google atsakymai į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus, kuriuose ji nurodo, kad sprendimą pradėti taikyti SNĮ ji priėmė dar Android kūrimo pradžioje. Google tvirtina nusprendusi sudaryti komercinius sandorius tik su tomis įmonėmis, kurios sutiktų nekelti grėsmės Android. Jos nuomone, tokį tikslą buvo galima pasiekti tik apribojus visus galimus nesuderinamumų šaltinius ir visų pirma nesuderinamų Android atmainų kūrimą. Dėl šių atmainų kyla programėlių veikimo sutrikimų rizika, todėl jos kelia grėsmę Google reputacijai ir yra nepalankios tiek kūrėjams, tiek naudotojams. Taigi reikia konstatuoti, kad Google pripažįsta, jog nuo pat pradžių buvo pasitelkusi SNĮ tam, kad neleistų kurti nesuderinamų Android atmainų.

832    Antra, Google neginčija ginčijamame sprendime pateiktų septynių pavyzdžių, kad ji aktyviai stengėsi priminti sutartinius įsipareigojimus OĮG, kurie ėmėsi prekiauti įrenginiais su nesuderinamomis Android atmainomis, arba daryti spaudimą kūrėjams, kad atgrasytų juos nuo programėlių nesuderinamoms Android atmainoms kūrimo (ginčijamo sprendimo 1051–1059 konstatuojamosios dalys). Nors per administracinę procedūrą Google teigė, kad ji veikė siekdama ištaisyti techninės įrangos trūkumus, ji nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, iš tuo metu atitinkamoms įmonėms siųstų Google e. laiškų matyti, kad ji ėmėsi veiksmų vedama troškimo neleisti kurti nesuderinamų Android atmainų, o ne poreikio išspręsti su pačiais įrenginiais susijusius techninius sunkumus.

833    Trečia, pastabos, kurias per administracinę procedūrą apklausta įmonė pateikė Komisijai, rodo, kad Google pati prižiūrėjo, kad OĮG laikytųsi SNĮ, kartais pirkdama iš MRTO ir pati tikrindama šitaip įsigytus įrenginius atlikdama SBS (ginčijamo sprendimo 1061 konstatuojamoji dalis).

834    Vadinasi, reikia konstatuoti, kad veiksmų, kuriuos Komisija pripažino antruoju piktnaudžiavimu ir kuriuos pripažino Google, buvimas yra įrodytas. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, taip pat aišku, kad jie buvo faktiškai įgyvendinami nuo pat Android atsiradimo.

835    Taigi būtina patikrinti, ar tokie veiksmai, kuriais siekiama apriboti nesuderinamų Android atmainų kūrimą, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį. Šiuo tikslu būtina išnagrinėti priežastis, dėl kurių Komisija ginčijamame sprendime nustatė, kad šis išstūmimas iš rinkos ribojo konkurenciją arba bent galėjo ją riboti, ir argumentus, kuriais remdamasi Google ginčija šiuos vertinimus.

2)      Dėl antikonkurencinio veiksmų pobūdžio

836    Kiek tai susiję su antikonkurenciniu nagrinėjamų veiksmų pobūdžiu, ginčijamame sprendime teigiama, kad Google siekė antikonkurencinių tikslų ir jos veiksmai tikrai turėjo konkurenciją ribojantį poveikį. Vadinasi, šie vertinimai turėtų būti išnagrinėti.

i)      Dėl siekiamų tikslų antikonkurencinio pobūdžio

837    Iš ginčijamame sprendime nurodytų vidaus dokumentų matyti, kad neskaidymo įsipareigojimai buvo sukurti, be kita ko, siekiant neleisti sukurti bet kokio Google nepatvirtinto Android pirminio programos teksto, atimant galimybes rinkoje iš nesuderinamų Android atmainų kūrėjų. Šį tikslą taip pat patvirtina Google argumentai, pateikti ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje.

838    Viena vertus, iš ginčijamame sprendime nurodytų vidaus e. laiškų matyti, kad strategija, kuria siekiama sukliudyti nesuderinamų Android atmainų kūrimui, buvo pradėta įgyvendinti nuo pat pradžių, siekiant neleisti Google partneriams ir konkurentams kurti autonomiškas Android versijas. Nuo pat pradžių, kaip matyti iš vidaus e. laiškų ir Android interneto svetainėje paskelbtos informacijos, Google ketino prieigą prie „ekosistemos“ suteikti tik suderinamoms Android atmainoms ir uždrausti dalyvaujančioms įmonėms pardavinėti įrenginius su nesuderinamomis Android atmainomis (ginčijamo sprendimo 159 ir 160 konstatuojamosios dalys).

839    Kita vertus, pirmoje šio ieškinio pagrindo dalyje Google pateikti argumentai, kuriais siekiama ginčyti antikonkurencinį nagrinėjamų veiksmų pobūdį, grindžiami galimu poreikiu apsaugoti „Android ekosistemą“ nuo suskaidymo, būdingo atviriesiems (angl. open-source) licencijavimo modeliams. Ši galima būtinybė būtų aplinkybė, dėl kurios Google elgesys negalėtų būti laikomas piktnaudžiavimu, nes „Android ekosistemos“ nesuskaidymo nauda konkurencijai būtų daug didesnė už nesuderinamų Android atmainų išstūmimo antikonkurencinį poveikį. Google teigimu, ši suskaidymo rizika kyla vien dėl to, kad rinkoje yra nesuderinamų Android atmainų, kurios dėl jų nesuderinamumo gali pakenkti sąveikumui, t. y. kad visos Android skirtos programėlės galėtų veikti visuose įrenginiuose, naudojančiuose Android arba bet kurią Android atmainą kaip OS. Taigi Google pripažįsta, kad būtinybė kovoti su tokia grėsme paskatino ją neleisti kurti nesuderinamų atmainų.

840    Šiuo klausimu Google teigia, kad vien rinkos paskatos nebūtų leidusios pasiekti norimo rezultato, nes, nesant SNĮ, kūrėjai ir OĮG nebūtų buvę pakankamai suinteresuoti patys ištaisyti bet kokios nesuderinamumo rizikos. Taigi Google teigia, kad SNĮ numatytas draudimas pateikti rinkai nesuderinamas Android atmainas buvo būtinas. Klausimas, ar Google nurodoma susiskaidymo rizika gali objektyviai pateisinti tokį elgesį, bus nagrinėjamas analizuojant šio ieškinio pagrindo antrą dalį.

841    Taigi reikėtų konstatuoti, kad iš pačios Google pareiškimų, kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai, matyti, jog ginčijamame sprendime piktnaudžiavimu pripažinti veiksmai buvo įgyvendinti sąmoningai, siekiant apriboti nesuderinamų Android atmainų patekimą į rinką.

ii)    Dėl konkurencijos ribojimo

842    Vadinasi, reikia išnagrinėti, ar Google pagrįstai teigia, kad Komisija ginčijamame sprendime nepakankamai įrodė, jog nagrinėjamais veiksmais galėjo būti ribojama konkurencija. Šiuo klausimu aplinkybes, kurias Komisija nurodė ginčijamame sprendime, siekdama nustatyti, ar antrasis piktnaudžiavimo atvejis gali riboti konkurenciją (Google ginčija šią galimybę), galima suskirstyti į tris pagrindinius motyvus. Pirma, nesuderinamos Android atmainos yra labiau tikėtinos Google konkurentės nei suderinamos Android atmainos. Antra, antrasis piktnaudžiavimo atvejis leido Google faktiškai išstumti nesuderinamas Android atmainas iš rinkos. Trečia, galiausiai, toks išstūmimas iš rinkos yra žalingas konkurencijai, nes dėl jo sustiprinama Google dominuojanti padėtis nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose ir stabdomos inovacijos.

–       Dėl nesuderinamų atmainų keliamos galimos grėsmės

843    Komisijos teigimu, nesuderinamos Android atmainos kelia ne tik tikėtiną, bet net didesnę konkurencinę grėsmę Google nei Android suderinamos atmainos, ir konkurencinę grėsmę, didesnę už tą, kurią galėtų kelti skirtingos OS, pavyzdžiui, Windows Mobile ar Linux. Šiuo klausimu šalys nesutaria, pirma, dėl to, kiek Android skirtos programėlės galėtų tinkamai veikti su nesuderinamomis Android atmainomis ir, antra, dėl išlaidų, patirtų dėl šių programų pritaikymo prie nesuderinamų Android atmainų, nes Komisija laikosi pozicijos, kad šios išlaidos yra mažesnės, jei Android skirta programėlė perkeliama į nesuderinamą Android atmainą, nei tuo atveju, kai šią programėlę reikėtų perkelti į kitą OS.

844    Šiuo klausimu iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad nesuderinamos Android atmainos, kaip ir Android bei suderinamos Android atmainos, yra licencijuojamos OS. Iš ieškinio pirmojo pagrindo nagrinėjimo taip pat matyti, kad licencijuojamos OS sudaro atitinkamą rinką konkurenciniams santykiams įvertinti. Vadinasi, nesuderinamos Android atmainos gali konkuruoti su Google licencijuojamų OS rinkoje. Taigi klausimas, dėl kurio diskutavo šalys, susijęs su tuo, kiek santykinis konkurencinis spaudimas, kurį darė suderinamos Android atmainos ir kitos licencijuojamos OS, yra didesnis ar mažesnis, palyginti su konkurenciniu spaudimu, kurį Google darė nesuderinamos Android atmainos, neturi reikšmės. Konkurencijos ribojimui kvalifikuoti pakanka įrodyti, kad nesuderinamos Android atmainos būtų konkuravusios su Android licencijuojamų OS rinkoje, o Google to neginčija.

845    Be to, taip pat nesvarbu, ar programėlių perkėlimo į nesuderinamas Android atmainas išlaidos, t. y. plėtros išlaidos, kurios turi būti patirtos siekiant užtikrinti Android skirtų programėlių tinkamą veikimą įrenginiuose, veikiančių su OS, kuri yra nesuderinama Android atmaina, yra didesnės, ar mažesnės už perkėlimo į kitas nei Android OS išlaidas, taip pat neturi reikšmės. Net darant prielaidą, kurios Google neįrodė, kad „Android ekosistemai“ skirtų programėlių perkėlimo į nesuderinamas Android atmainas išlaidos yra panašios į išlaidas, kurias reikia patirti dėl perkėlimo į visiškai kitas OS, t. y. nesukurtas remiantis Android pirminiu programos tekstu, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į šias išlaidas, nesuderinamų Android atmainų keliama konkurencinė grėsmė Google negali būti mažesnė nei kitų licencijuojamų OS, analizuotų ginčijamame sprendime.

846    Nesuderinamų Android atmainų galimybe daryti konkurencinį spaudimą Google neleidžia suabejoti ir ieškovių argumentai, kad nėra komercinio intereso kurti nesuderinamas Android atmainas, o tai paneigtų jų keliamą grėsmę ieškovėms. Šiuo klausimu Google pateikia bendrą ir abstraktų teiginį, kuris nepagrįstas jokiais įtikinamais įrodymais. Priešingai, Seznam, atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktus klausimus, teigia nesėkmingai mėginusi įtikinti SNĮ su Google sudariusius OĮG teikti rinkai įrenginius, kuriuose būtų naudojamos nesuderinamos Android atmainos ir kuriuose ji ketino įdiegti savo paieškos variklį. Šis pavyzdys patvirtina ginčijamame sprendime pateiktus vertinimus, kad antrasis piktnaudžiavimo atvejis padėjo Google išvengti konkurencinės grėsmės, kurią jai galėjo kelti nesuderinamos Android atmainos tiek licencijuojamų OS rinkoje, tiek bendrosios paieškos paslaugų rinkoje.

847    Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, jog Google neįrodė, kad nesuderinamos Android atmainos niekaip negalėjo kelti jai konkurencinės grėsmės. Taigi reikia išnagrinėti, ar SNĮ iš tikrųjų galėjo apsunkinti šių Google konkurentų patekimą į OS rinką.

–       Dėl faktinio nesuderinamų Android atmainų išstūmimo iš rinkos ir antikonkurencinio šio išstūmimo poveikio

848    Nekyla abejonių, kad ginčijamame sprendime nagrinėjamu pažeidimo laikotarpiu jokia nesuderinama Android atmaina negalėjo tvariai egzistuoti rinkoje. Šalys nesutaria dėl šios išvados aiškinimo: Komisija ginčijamame sprendime laikosi nuomonės, kad, viena vertus, buvusių nesuderinamų Android atmainų komercinė nesėkmė ir, kita vertus, naujų nesuderinamų Android atmainų nepatekimas į rinką yra Google veiksmų rezultatas. Konkrečiai kalbant, Komisija kritikuoja Google už reikalavimą, kad visi OĮG, norintys gauti naudos iš Play Store ir Google Search įdiegimo jų parduodamuose įrenginiuose, sudarytų SNĮ. Google teigia priešingai, kad nesuderinamų Android atmainų nesėkmę lėmė joms būdingi trūkumai ir komercinio susidomėjimo stoka.

849    Iš pradžių reikėtų pažymėti, jog Google neginčija ginčijamo sprendimo 6.3.1 skirsnyje pateiktų pastabų dėl SNĮ aprėpties. Šiuo klausimu ginčijamame sprendime priminta, kad Google sudarė SNĮ arba panašias sutartis su maždaug 100 įmonių, veikiančių išmaniųjų mobiliųjų įrenginių rinkoje, visais šių įrenginių gamybos grandinės lygmenimis. SNĮ, be kita ko, buvo sudarytos su 30 OĮG, atsižvelgiant į jų išmaniųjų mobiliųjų įrenginių pardavimą (ginčijamo sprendimo 7 grafikas). Šių sutarčių su OĮG galiojimo laikas buvo ne trumpesnis nei MPPS galiojimo laikas, o tuo atveju, jei OĮG pageidavo ir toliau gauti naudos iš MPPS, SNĮ turėjo būti pratęsiamos. Taigi reikia laikyti įrodytu, kad pažeidimo laikotarpiu didžiausiems veiklos vykdytojams, galėjusiems pasiūlyti komercinę rinką nesuderinamų Android atmainų kūrėjams, SNĮ neleido to padaryti.

850    Paskui Google ginčija Komisijos aiškinimą dėl operacinės sistemos Fire, t. y. Amazon sukurtos nesuderinamos Android atmainos, skirtos sukurti nuo Google nepriklausomą „ekosistemą“, tačiau sukurtos taip, kad su ja būtų galima naudoti Android skirtas programėles, nesėkmės. Google teigimu, Fire OS nesėkmę lėmė įvairūs veiksniai, tarp jų – galimybės naudotis Play Store neturėjimas, kurį esą pripažino ir pati Amazon. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, jog visuotinai žinoma, kad Play Store yra „privaloma“ parduotuvė, sąmoningai skirta tik Android ekosistemos dalyviams. Vis dėlto Google nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ginčijamame sprendime padarytas išvadas, kad šeši iš svarbiausių OĮG pagal pardavimą atsisakė sudaryti sutartis dėl įrenginių, veikiančių su Fire OS, kūrimo, išreiškę susirūpinimą Amazon, kad tai būtų aiškus SNĮ pažeidimas (ginčijamo sprendimo 1094 konstatuojamoji dalis). Taigi reikia konstatuoti, kad net jei Fire OS komercinę nesėkmę galėtų paaiškinti ir kitos priežastys, kurios, beje, nėra nepriklausomos nuo Google prekybos politikos, Komisija vis dėlto įrodė, kad dėl SNĮ iš Fire OS buvo atimtos rinkos, kurias jai būtų galėję sudaryti OĮG, sudarę SNĮ su Google.

851    Be to, Google neneigia, kad aktyviai kišosi, siekdama priminti apie jų įsipareigojimus keliems OĮG, kurie iš pradžių Kinijoje ketino prekiauti Aliyun OS, Alibaba sukurta nesuderinama Android atmaina. Iš tikrųjų iš Alibaba pareiškimų, padarytų per administracinę procedūrą, matyti, kad ši įmonė ketino sudaryti gamybos sutartis, kuriomis siekiama pateikti jos OS Kinijos rinkai, o vėliau ir likusioje pasaulio dalyje, įskaitant EEE. Iš kelių OĮG pareiškimų taip pat matyti, kad Google aiškiai paprašė jų sustabdyti visas komercines derybas su Alibaba (ginčijamo sprendimo 1054, 1057 ir 1069 konstatuojamosios dalys). Nors Google mano, kad jos veiksmai pateisinami dėl priežasčių, susijusių su jos reputacijos apsauga ir noru neleisti konkurentams pasinaudoti teigiamais išoriniais veiksniais dėl „atviro“ Android licencijos pobūdžio, ji neginčija, kad elgėsi taip, kad OĮG laikytųsi savo įsipareigojimų pagal SNĮ, susijusių su draudimu teikti rinkoms nesuderinamas Android atmainas. Tokiomis aplinkybėmis Google nepagrįstai teigia, kad Alibaba nesėkmę Kinijoje lėmė tik techninės įrangos gedimai ir klastočių kokybės problemos.

852    Be to, reikia priminti, kad ketvirtojo pagrindo antroje dalyje Google, atsakydama į Komisijos argumentą, teigia, kad, nesant SNĮ, rinkos drausmė, nors ir nebuvo komercinio intereso kurti nesuderinamas Android atmainas, nebūtų buvusi pakankama siekiant užtikrinti nesuderinamumo nebuvimą. Google nuomone, nesant privalomų įsipareigojimų „Android ekosistemos“ operatoriai būtų suinteresuoti pasinaudoti dėl suderinamumo atsiradusiu sąveikumu, bet nebūtinai patys patirti išlaidų, būtinų visiems nesuderinamumams ištaisyti.

853    Galiausiai šalys taip pat nesutaria dėl pasekmių, kurias sukėlė ta aplinkybė, kad Google pasiliko sau TPPS ir kitų jos pačios sukurtų programų, padėjusių įrenginiuose veikti programėlėms, nes jos leido joms veiksmingai komunikuoti su OS, nuosavybes teisę. Nors Komisija ginčijamame sprendime nusprendė, kad Google atsisakymas leisti nesuderinamų Android atmainų kūrėjams naudotis jos TPPS prisidėjo prie antrojo piktnaudžiavimo, vis dėlto reikėtų pažymėti, kad, kaip tai buvo patvirtinta per teismo posėdį, Komisija neginčija Google nuosavybės teisės į jos pačios sukurtas programas. Be to, reikėtų pažymėti, kad Google, niekam neprieštaraujant, pareiškė, kad į visas jos paskelbtas paskesnes Android pirminio programos teksto versijas buvo įtrauktos atnaujintos „pagrindinės“ TPPS ir kad jų pakako, kad Android sukurtos programėlės veiktų su visomis suderinamomis pirminio programos teksto versijomis.

854    Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tai, jog įmonė naudojasi teisėtai įgyta nuosavybės teise, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, net jei ji užima dominuojančią padėtį. Išimtinės teisės, susijusios su intelektinės nuosavybės teise, įgyvendinimas yra viena iš intelektinės nuosavybės teisių turėtojo teisių, todėl naudojimasis tokia teise, net jei tai daro dominuojančią padėtį užimanti įmonė, savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu šia padėtimi. Vis dėlto toks elgesys negali būti leidžiamas, jeigu juo siekiama sustiprinti šiuos veiksmus atliekančio subjekto dominuojančią padėtį ir ja piktnaudžiauti (žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 150 ir 151 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

855    Šiuo tikslu reikėtų atsižvelgti į per administracinę procedūrą gautus trijų įmonių pareiškimus, pagal kuriuos vis galingesnių nuosavybės teise valdomų TPPS prieinamumas tik „Android ekosistemos“ dalyviams lėmė, kad Android programėlių kūrėjai tapo visiškai priklausomi nuo šių TPPS. Taigi galimo programėlių perkėlimo į nesuderinamas Android atmainas kaina tapo labiau atgrasanti. Atsižvelgiant į šias išvadas, reikia konstatuoti, kad vertinant SNĮ nustatytų rinkos apribojimų poveikį reikia atsižvelgti į Google taikytą komercinę politiką, susijusią su jos TPPS suteikimu naudotis. Šis poveikis dar svarbesnis, nes Google neginčija Komisijos vertinimo, kad technologinis atotrūkis tarp Google TPPS ir pagrindinių pirminio programos teksto versijų per visą pažeidimo laikotarpį didėjo. Todėl kūrėjams ir OĮG buvo strategiškai svarbi prieiga prie Google nuosavybės teise valdomų TPPS. ADA, kuri įstojo į bylą palaikyti Google, taip pat patvirtina, kad be Google nuosavybės teise valdomų TPPS programėlės tinkamai neveiktų, o šių sutrikimų šalinimas pareikalautų didelių papildomų išlaidų.

856    Kaip matyti išnagrinėjus antrąjį ieškinio pagrindą, OĮG, norintys pasinaudoti Google nuosavybės teise valdomomis TPPS, turėjo sudaryti MPPS, o tai reiškia, kad prieš tai jos turėjo sutikti su SNĮ sąlygomis. Taigi reikia konstatuoti, kad Google politika kurti ir platinti savo TPPS skatino sudaryti SNĮ, o tai, kaip jau minėta, apribojo nesuderinamų Android atmainų galimybes.

857    Siekdama įrodyti antrąjį piktnaudžiavimo atvejį sudarančių išstūmimo iš rinkos veiksmų antikonkurencinį pobūdį, Komisija ginčijamame sprendime, greta trukdymo atsirasti realiems ar potencialiems Google konkurentams licencijuojamų OS rinkoje, nurodo dvi pagrindines pasekmes. Pirma, antrasis piktnaudžiavimo atvejis esą sustiprino Google dominuojančią padėtį bendrosios paieškos paslaugų rinkoje. Antra, šis piktnaudžiavimas atgrasė nuo inovacijų ir apribojo vartotojams teikiamų pasiūlymų įvairovę (ginčijamo sprendimo 1139–1145 konstatuojamosios dalys).

858    Dėl pirmojo iš minėtų aspektų, viena vertus, Google ginčija teiginį, kad SNĮ prisidėjo prie jos dominuojančios padėties bendrosios paieškos paslaugų rinkose stiprinimo. Grįsdama savo prieštaravimą Google iš esmės teigia, kad SNĮ nebuvo jokios sąlygos, draudžiančios OĮG diegti su Google Search konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas ir kad jos pačios paslaugos sėkmė paaiškinama jos nuopelnais.

859    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, jog Komisija nekonstatavo, kad SNĮ sąlygos yra nesąžiningos, kiek jos buvo taikomos įrenginiams, kuriuose yra įdiegtas GMS komplektas. Vis dėlto, nagrinėdama antrąjį piktnaudžiavimo atvejį, Komisija kritikuoja Google už tai, kad ji faktiškai atėmė visas komercines galimybes iš nesuderinamų Android atmainų. Neginčijama, kad pagal Google nustatytą licencijavimo politiką buvo numatyta leisti naudoti GMS komplektą tik suderinamoms Android atmainoms. Taigi Google Search nebuvo galima įdiegti įrenginiuose, kuriuose naudojamos nesuderinamos Android atmainos. Vien to pakanka, kad būtų galima nustatyti, jog nesuderinamos Android atmainos galėjo tapti konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų platinimo kanalais. Taigi, nors pagal SNĮ ir nebuvo draudžiama iš anksto įdiegti su Google Search konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų, šiomis sutartimis, apribojant nesuderinamų Android atmainų komercines galimybes, prisidėta prie to, kad iš konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų būtų atimta galimybė tiesiogiai konkuruoti su Google Search, išimtinai iš anksto jas įdiegiant konkrečiame įrenginyje.

860    Įrenginiuose, kuriuose naudojamos nesuderinamos Android atmainos, su Google Search konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjai būtų galėję reikalauti ne tik išankstinio įdiegimo, bet net ir išimtinio įdiegimo. Be to, Seznam teigimu, tai yra priežastis, dėl kurios ji pasiūlė OĮG teikti rinkai įrenginius, veikiančius su Android nesuderinamomis atmainomis, kuriose būtų įdiegta tik jos pačios bendrosios paieškos paslauga. FairSearch taip pat teigia, kad dėl ginčijamų veiksmų tapo sunkiau kurti bendrosios paieškos paslaugas, kurias teikiant daugiausia dėmesio skiriama naudotojų privatumo apsaugai, ir pateikti jas į rinką, ir jos teiginių niekas rimtai nepaneigė.

861    Tai reiškia, jog Google neturi pagrindo ginčyti vertinimų, kad jos veiksmai išstumti iš rinkos nesuderinamas Android atmainas prisidėjo prie jos dominuojančios padėties bendrosios paieškos paslaugų rinkose stiprinimo.

862    Be to, dėl inovacijų atgrasymo Komisija ginčijamame sprendime konstatavo, kad nesuderinamų Android atmainų išstūmimo iš rinkos veiksmai, įgyvendinti per SNĮ, neleidžiant kurti skirtingų OS versijų, kliudė diegti inovacijas ir atėmė iš naudotojų galimybę naudotis kitomis funkcijomis nei tas, kurios buvo siūlomos su Android suderinamų atmainų, ar papildomomis funkcijomis. Šiuo klausimu, priešingai nei teigia Google, Komisija, siekdama įrodyti šios išvados pagrįstumą, neprivalėjo tiksliau nurodyti, kokios funkcijos galėjo būti įdiegtos, jei ginčijamų veiksmų nebūtų buvę. Google neginčija, kad atitinkamoms rinkoms būdingos sparčios inovacijos, prie kurių būtų galėjusios prisidėti atmainos, pasižyminčios skirtingomis savybėmis nei suderinamos atmainos.

863    Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Komisija pakankamai įrodė, kad pagal SNĮ jas pasirašiusiems subjektams buvo uždrausta tiekti rinkai nesuderinamas Android atmainas. Be to, ši kliūtis tiesioginiams Google konkurentams OS rinkoje, kurios poveikį, be kita ko, sustiprina Google politika, susijusi su jos TPPS ir kitų jai nuosavybės teise priklausančių programėlių pateikimo rinkai sąlygomis, taip pat padėjo stiprinti Google dominuojančią padėtį bendrosios paieškos paslaugų rinkose ir, be to, pasitvirtino kaip žalinga galutiniams naudotojams.

864    Kadangi Komisija nusprendė, kad antrąjį piktnaudžiavimo atvejį sudarė visų CDD techninių standartų taikymas įrenginiams, kuriuose nebuvo įdiegtas GMS komplektas, ir apskritai išanalizavo ginčijamų veiksmų nulemto konkurencijos ribojimo poveikį, priešingai, nei teigia Google, ji neprivalėjo tiksliai nurodyti CDD standartų, dėl kurių kilo toks poveikis. Ginčijamame sprendime Google kritikuojama ne dėl Google nustatytų suderinamumo įpareigojimų turinio, o dėl jos veiksmų neleisti nesuderinamoms Android atmainoms rasti galimybių rinkoje.

865    Kadangi šie veiksmai gali būti laikomi įrodytais, kalbant apie jų buvimą ir poveikį dėl pirmiau nurodytų veiksnių, nagrinėjant šią ieškinio pagrindo dalį nebūtina priimti sprendimo dėl argumentų, susijusių su neskaidymo įsipareigojimų aiškumu, Google galimybės pakeisti CDD turinį antikonkurenciniu būdu grynai teoriniu pobūdžiu arba šios įmonės ketinimu suklaidinti kontrahentus. Šiais argumentais siekiama ginčyti papildomus motyvus, nurodytus kitose ginčijamo sprendimo dalyse, todėl jų nagrinėjimas negalėtų priversti suabejoti pirmiau pateiktomis išvadomis. Vis dėlto dabar reikia išnagrinėti Google pateiktus objektyvius pateisinimus.

3.      Dėl antros ieškinio pagrindo dalies, susijusios su objektyvių pateisinimų buvimu

a)      Ginčijamas sprendimas

866    Komisija mano, kad negalima sutikti nė su vienu iš Google pateiktų objektyvių pateisinimų. Ji ginčija Google aštuonių punktų argumentą, pateiktą per administracinę procedūrą, t. y. kad neskaidymo įsipareigojimai yra būtini, pirma, siekiant užtikrinti suderinamumą „Android ekosistemoje“, nes kitų OS kūrėjų verslo modeliai labiau riboja konkurenciją; antra, neskaidymo įsipareigojimai būtini, kad būtų išvengta suskaidymo, kuris būtų žalingas visai „Android ekosistemai“; trečia, neskaidymo įsipareigojimai būtini, kad būtų apsaugota Google reputacija; ketvirta, neskaidymo įsipareigojimai būtini, kad nesuderinamų Android atmainų kūrėjai nepelnytai nesinaudotų išoriniais veiksniais, susijusiais su mažesnėmis kūrimo išlaidomis, nes būtų nemokamai prieinamas jau veikiantis pirminis programos tekstas; penkta, neskaidymo įsipareigojimai būtini tam, kad nesuderinamų Android atmainų kūrėjai nepelnytai nesinaudotų išoriniais veiksniais dėl to, kad Google technologija būtų jiems prieinama, visų pirma anksti paskelbus pirminį programos tekstą arba organizuojant kūrėjams skirtus seminarus; šešta, neskaidymo įsipareigojimai buvo nustatyti dar prieš Google užimant dominuojančią padėtį; septinta, neskaidymo įsipareigojimai nebuvo skirti suklaidinti SNĮ sudariusias įmones dėl jų taikymo srities; aštunta, Komisija neįvertino antikonkurencinio ir konkurencijai naudingo neskaidymo įsipareigojimų poveikio (ginčijamo sprendimo 1155–1183 konstatuojamosios dalys).

b)      Šalių argumentai

1)      Google argumentai

867    Grįsdama ieškinio ketvirtojo pagrindo antrą dalį, Google teigia, kad ginčijamame sprendime neatsižvelgta į neskaidymo įsipareigojimų naudą konkurencijai, nes jie būtini siekiant apsaugoti Android platformos vientisumą ir kokybę nuo galimų nesuderinamumų keliamos grėsmės.

868    Pirma, Google teigia, kad neskaidymo įsipareigojimai yra būtini siekiant apsaugoti Android gyvybingumą ir kokybę nuo nesuderinamumo keliamos grėsmės. Neskaidymo įsipareigojimai užtikrina kūrėjams, kad jų programėlės veiks skirtinguose Android įrenginiuose be sutrikimų. Be to, jie galutiniams naudotojams suteikia garantiją, kad Android sukurtos programėlės veiks jų pasirinktame Android įrenginyje. Taigi suderinamumo skatinimas teikia konkurencinę naudą tiek Android atmainų kūrėjams, tiek programėlių kūrėjams, tiek OĮG, tiek naudotojams. Šio sąveikumo išsaugojimas ir Android platformos vientisumo bei kokybės apsauga yra teisėti, konkurencijai nekenkiantys tikslai.

869    Antra, Google primena, kad Android buvo sumanyta pagal atviros licencijos modelį, kuris leido OĮG ir kūrėjams būti lankstesniems nei esant vadinamajam „nuosavybiniam“ licencijavimo modeliui, leidžiant jiems pakeisti pirminį programos tekstą ir pritaikyti jį savo poreikiams. Taigi Android platforma, kurioje tuo pat metu yra kelios atmainos, skirta plėtoti pliuralistiškai ir įvairiapusiškai. Vis dėlto dėl šių ypatumų būtina įdiegti mechanizmus, kad būtų išvengta suskaidymo, dėl kurio gali būti sunaikinta visa Android platforma. Taigi neskaidymo įsipareigojimai, kuriais siekiama tik tokio tikslo, yra pateisinami, net darant prielaidą, kad jie yra antikonkurencinio pobūdžio, o tai, beje, Google ginčija šio ieškinio pagrindo pirmoje dalyje.

870    Keletas įrodymų patvirtina, kad neskaidymo įsipareigojimai yra būtini. Pirma, ankstesnė atvirųjų platformų Unix, Symbian ir Linux Mobile suskaidymo patirtis rodo, kad nesuderinamumų plitimas sukelia nepataisomų pasekmių. Antra, daugelio „Android ekosistemos“ dalyvių parodymai patvirtina Google poziciją. Taigi daugiau nei 94 % (35 iš 37) Android suinteresuotųjų subjektų, iš esmės atsakiusių į Komisijos klausimus dėl suskaidymo (įskaitant programėlių kūrėjus, OĮG, MRTO ir kitas įmones), nurodė, kad nesuderinamumų grėsmė kelia susirūpinimą. Trečia, per administracinę procedūrą pateikti Google vidaus dokumentai patvirtina, kad vienintelis neskaidymo įsipareigojimų loginis pagrindas buvo užtikrinti Android platformos suderinamumą ir išlaikyti jos vientisumą.

871    Trečia, Google pažymi, jog ginčijamame sprendime Komisija teigia, kad neskaidymo įsipareigojimai nebuvo reikalingi, nes atmainų kūrėjai savaime išvengtų nesuderinamumų, siekdami užtikrinti tinkamą programėlių veikimą. Google teigimu, Komisija negali, kartu neprieštaraudama sau, viena vertus, kritikuoti neskaidymo įsipareigojimų dėl to, kad jie trukdo kurti nesuderinamas Android atmainas, ir, kita vertus, teigti, kad kūrėjai maksimaliai sumažintų nesuderinamumų, neatsižvelgdama į neskaidymo įsipareigojimų buvimą. Google teigia, kad kūrėjai galėjo užtikrinti savo Android atmainos suderinamumą tik laikydamiesi CDD techninių reikalavimų. Taigi, nesant neskaidymo įsipareigojimų, suderinamumas negalėtų būti užtikrintas. Taip pat negalima teigti, kad atmainų kūrėjai ar OĮG patys užtikrintų suderinamumą, nes jie būtų suinteresuoti pasinaudoti suderinamumu, tačiau neturėtų pakankamų paskatų patys įdėti visas reikalingas pastangas, nesant bendrų apibrėžimo ir kontrolės kriterijų, kuriuos galėjo nustatyti tik Google.

872    Ketvirta, Google pažymi, kad neskaidymo įsipareigojimai, kuriuos Komisija pripažįsta teisėtais, tiek, kiek jie taikomi įrenginiams, kuriuose įdiegtas GMS komplektas, būtinai turi būti taikomi ir įrenginiams, kuriuose šios programėlės nėra iš anksto įdiegtos. Priešingu atveju nebūtų galima apsaugoti visos Android platformos vientisumo ir gyvybingumo nuo problemų, kylančių dėl nesuderinamumų, t. y. Android suskaidymo grėsmės.

873    Penkta, Google nesutinka su Komisijos argumentais dėl galimybės ištaisyti suskaidymo trūkumus pasitelkiant tinkamą intelektinės nuosavybės politiką. Šiuo klausimu Komisija mano, kad nesuderinamumo problemos turėtų įtakos tik jos reputacijai ir jas būtų galima išspręsti taikant prekių ženklo strategiją, pagal kurią prekių ženklas Android būtų naudojamas tik suderinamiems įrenginiams. Tačiau Android taikomųjų programų nesuderinamumas ir netinkamo veikimo rizika būtų ne reputacijos, o techninė problema, kelianti grėsmę Android ekosistemos vientisumui ir gyvybingumui. Šiuo argumentu taip pat neatsižvelgiama į tai, kad neskaidymo įsipareigojimai taikomi tik įrenginiams, „sukurtiems specialiai veikti su Android“. Jei šie įrenginiai nepateisintų naudotojų ir programėlių kūrėjų lūkesčių dėl suderinamumo, jie pakirstų pasitikėjimą visa Android sistema.

2)      Komisijos argumentai

874    Komisija teigia, kad SNĮ ginčijamame sprendime ginčijamos tik tiek, kiek pagal jas reikalaujama, kad OĮG savo įrenginiuose, kuriuose nėra iš anksto įdiegtų Google programėlių, išlaikytų SBS. Komisijos nuomone, reikia atmesti pateiktus objektyvius pateisinimus, grindžiamus būtinybe išvengti grėsmių, susijusių su programėlėmis, kurios neveikia arba netinkamai veikia įrenginiuose, kuriuose nėra iš anksto įdiegtos Google programėlės. Naudotojai ir programėlių kūrėjai nekaltintų Google dėl bet kokių šiuose įrenginiuose naudojamų programėlių gedimo ar netinkamo veikimo.

875    Neskaidymo įsipareigojimai grindžiami ne vien suderinamumo užtikrinimo ir Android platformos vientisumo išsaugojimo logika; jais taip pat siekiama kovoti su neigiamomis pasekmėmis Google, kurias sukeltų nesuderinamų Android atmainų konkurencija. Tai matyti iš Google vidaus dokumentų ir atsakymų į prašymus pateikti informaciją.

c)      Bendrojo Teismo vertinimas

876    Pagal jurisprudenciją, primintą nagrinėjant ieškinio antrojo pagrindo antrą dalį, elgesys nėra piktnaudžiavimas, jeigu jis pateisinamas konkurenciją skatinančia nauda arba atitinka teisėtus interesus. Konkrečiai kalbant, dominuojančią padėtį užimanti įmonė šiuo tikslu gali įrodyti, kad jos elgesys yra objektyviai būtinas arba kad jo sukeliamą išstūmimo iš rinkos poveikį gali kompensuoti ar net nusverti produktyvumo nauda, kuri naudinga ir vartotojams. Šiuo tikslu atitinkama dominuojanti įmonė turi įrodyti, kad dėl nagrinėjamo elgesio galintis atsirasti didesnis produktyvumas neutralizuoja tikėtiną žalingą poveikį konkurencijai, kad šis produktyvumas buvo arba gali atsirasti dėl minėto elgesio, kad toks elgesys yra būtinas šiam produktyvumui padidėti ir kad jis nepašalina veiksmingos konkurencijos, panaikindamas visus esamos ar potencialios konkurencijos šaltinius ar daugelį jų (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 40–42 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikėtų įvertinti Google pateiktus pateisinimus.

1)      Dėl būtinybės apsaugoti suderinamumą „Android ekosistemoje“ ir užkirsti kelią „suskaidymui“

877    Google mano, kad ginčijamas elgesys yra būtinas siekiant užtikrinti suderinamumą „Android ekosistemoje“, kuriai suskaidymas keltų grėsmę. Vis dėlto šie du tikslai yra skirtingi ir turi būti vertinami atskirai.

878    Viena vertus, reikia priminti, jog ginčijamame sprendime Komisija nenurodė, kad įsipareigojimų, skirtų užtikrinti Android atmainų, kuriose buvo įdiegtos Play Store ir Google Search, suderinamumą nustatymas pažeidžia SESV 102 straipsnį. Taip pat reikėtų priminti, jog Komisija neginčija Google teisės apriboti GMS komplekto diegimą, leisdama jį diegti tik įrenginiuose, kuriuose veikia suderinamos Android atmainos. Komisija tik nustatė, kad draudimas OĮG, prekiaujantiems įrenginiais su įdiegtu GMS komplektu, siūlyti galimybes rinkoje ir nesuderinamoms Android atmainoms reiškė piktnaudžiavimą. Vadinasi, pirmasis Google pateiktas pateisinimas, t. y. poreikis užtikrinti suderinamumą „Android ekosistemoje“, nėra susijęs su antruoju piktnaudžiavimo atveju, todėl čia jis nėra svarbus.

879    Kita vertus, Google negali pateisinti visų komercinių galimybių atėmimo iš nesuderinamų Android atmainų pagal SNĮ vien tuo, kad dėl „suskaidymo“, t. y. grėsmės, kad išplis tarpusavyje nesuderinamos platformos, kiltų pavojus pačiam Android išlikimui. Šiuo klausimu Google nurodo nesėkmes, kurių dėl šios priežasties patyrė ankstesnės OS, kurios, kaip ir Android, buvo platinamos kaip „open source“.

880    Nesant būtinybės spręsti šalių ginčo dėl suskaidymo galimo žalingumo ar naudos Google ir visam sektoriui, pakanka pažymėti, kad Google rimtai nekvestionuoja ginčijamame sprendime padarytų išvadų dėl „Android ekosistemos“ išskirtinės įtakos rinkoje. Šiuo klausimu reikia priminti, kad argumentai, pateikti pagrindžiant pirmąjį ieškinio pagrindą dėl Google dominuojančios padėties programėlių parduotuvių ir OS rinkose, turi būti atmesti. Be to, Google neginčija užimanti dominuojančią padėtį bendrosios paieškos paslaugų rinkose. Remiantis ginčijamame sprendime pateikta 1 lentele, kurios Google taip pat neginčija, įrenginių, veikiančių su licencijuojama OS, kuriais SNĮ sudarę OĮG prekiauja visame pasaulyje, išskyrus Kiniją, dalis nuo 2011 m. [70–80] % 2016 m. padidėjo iki [90–100] % (ginčijamo sprendimo 167 konstatuojamoji dalis). Google taip pat neginčija ginčijamo sprendimo 16 pav. pateiktų duomenų tikslumo; iš jų matyti, kad 2013 m. Play Store parduotuvėje prieinamų programėlių skaičius pasiekė 1 mln., o 2017 m. – 2,8 mln. (ginčijamo sprendimo 607 konstatuojamoji dalis). Žinoma, negalima atmesti galimybės, kad veiklos pradžioje Android padėtis galėjo būti panaši į iki tol buvusių „open source“ OS, kaip antai Unix, Symbian ir Linux, padėtį. Tačiau dėl itin spartaus „Android ekosistemos“ augimo nuo 2010-ųjų pradžios Google teiginiai apie hipotetinę riziką, kad jos apibūdinta grėsmė šios „ekosistemos“ išlikimui galėjo tęstis per visą pažeidimo laikotarpį, neįtikina. Vadinasi, šis pateisinimas turi būti atmestas.

2)      Dėl būtinybės apsaugoti Google reputaciją

881    Google tvirtina, kad nors neskaidymo įsipareigojimais pirmiausia buvo siekiama spręsti daug rimtesnį poveikį turinčias technines problemas, jie taip pat buvo būtini jos reputacijai apsaugoti.

882    Šiuo klausimu iš pradžių reikėtų priminti, kad Komisija nenustatė, jog neskaidymo įsipareigojimai yra piktnaudžiavimas, nes jie buvo taikomi įrenginiams, kuriuose įdiegtas GMS komplektas, t. y. Google programėlės. Taigi Google teiginiai dėl jos reputacijos apsaugos turi būti nagrinėjami tik atsižvelgiant į tai, kad SNĮ trukdė nesuderinamoms Android atmainoms, kuriose Google bet kuriuo atveju draudė diegti šias programėles. Neginčijama, kad Google suteikia teisę įdiegti savo programėles tik tiems OĮG, kurie laikosi CDD nustatytų techninių įpareigojimų.

883    Paskui Google nesutinka su ginčijamame sprendime pateiktu vertinimu, kad ji galėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta bet kokios painiavos dėl įrenginių, kuriuose veikia suderinamos Android atmainos, komercinės kilmės, pavyzdžiui, įregistruodama prekių ženklus, dėl kurių jiems būtų rezervuotas pavadinimas Android (ginčijamo sprendimo 1172–1176 konstatuojamosios dalys). Šiuo klausimu Google nurodo tik tai, kad tokių priemonių nepakaktų, tačiau nepateikia jokių išsamių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Taigi negalima teigti, kad Google intelektinės nuosavybės teisių gynimas siekiant apsaugoti savo reputaciją, pavyzdžiui, uždraudžiant naudoti pavadinimus Google ir Android įrenginiuose, kuriuose įdiegtos nesuderinamos Android atmainos, nepriklausančios „Android ekosistemai“, yra neveiksmingas. Tokios priemonės tikrai mažiau ribotų konkurenciją nei iš SNĮ kylantis Android nesuderinamų atmainų išstūmimas iš rinkos, kuris dėl to yra neproporcingas nurodytam tikslui.

884    Galiausiai Google, grįsdama nagrinėjamą pažeidimą, iš esmės nurodo riziką, kuri, jos nuomone, kyla dėl „suskaidymo“, nes bet kokie nesuderinamų Android atmainų veikimo sutrikimai atsilieptų visai „ekosistemai“. Iš to, kas nurodyta pirmiau (žr. šio sprendimo 879 ir 880 punktus), darytina išvada, kad paplitimo rizika Android ekosistemos nenaudai šioje byloje nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai įrodyta.

3)      Dėl būtinybės pašalinti savaimingumo efektą

885    Google teigia, kad neskaidymo įsipareigojimai yra būtini siekiant apriboti savaimingumo efektą, kurį sukeltų jos technologijos prieinamumas trečiosioms šalims. Dėl teigiamo išorinių veiksnių poveikio, kurį patirtų nesuderinamos Android atmainos, Google teigia, tai yra, viena vertus, savaiminis finansinis poveikis, atsirandantis dėl OS ir programėlių kūrimo išlaidų sumažėjimo ir, kita vertus, savaiminis techninis poveikis, susijęs su jos technologijų perdavimu (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 41 ir 42 punktus).

886    Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad Komisija ginčija SNĮ tik tiek, kiek jose numatyti įpareigojimai, kuriomis siekiama iš nesuderinamų Android atmainų atimti galimybes rinkoje. Įmonės teisė pasinaudoti jos kuriamų paslaugų teikiama ekonomine nauda nereiškia, kad jai turi būti pripažinta teisė neleisti potencialiems konkurentams veikti rinkoje. Be to, reikia pažymėti, kaip mano ir Komisija (ginčijamo sprendimo 1177–1181 konstatuojamosios dalys), kad galimybė trečiosioms šalims pasinaudoti Google sukurta technologija yra neatsiejama nuo šios įmonės pasirinkimo atskleisti Android pirminį programos tekstą pasitelkiant AOSP licenciją. Taigi Google konkurentų galimybė pasinaudoti savaimingumo efektu negali pateisinti antrojo piktnaudžiavimo atvejo.

4)      Dėl elgesio iki dominuojančios padėties įgijimo ir neklaidinimo

887    Pirma, Google neginčija ginčijamame sprendime pateiktų pastabų, kad tai, jog nagrinėjamų veiksmų buvo imtasi dar prieš jai įgyjant dominuojančią padėtį Android programėlių parduotuvių ir bendrosios paieškos paslaugų rinkose, neleidžia pateisinti antrojo piktnaudžiavimo atvejo, reikšmingumo. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti tik tai, kad Komisija neskyrė Google baudos už laikotarpį iki jos dominuojančios padėties įgijimo.

888    Antra, Komisija neprieštarauja Google, kad ši mėgino suklaidinti SNĮ šalis ar trečiuosius asmenis dėl neskaidymo įsipareigojimų taikymo srities, todėl Google argumentas, kad iš jos pusės nebuvo jokio klaidinimo, turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

5)      Dėl atsižvelgimo į teigiamą neskaidymo įsipareigojimų poveikį konkurencijai

889    Google kritikuoja Komisiją dėl to, kad ji nepalygino neskaidymo įsipareigojimų teigiamo poveikio konkurencijai su jų antikonkurenciniu poveikiu. Šiuo klausimu reikėtų priminti, jog Komisija neneigia, kad Google nustatyti suderinamumo standartai prisidėjo prie „Android ekosistemos“ plėtros. Komisija taip pat neabejoja, kad suderinamumas turėjo teigiamą poveikį konkurencijai, nes skatino šios ekosistemos dalyvių plėtrą ir jų tarpusavio konkurenciją. Komisija taip pat nemano, kad Google negalėjo nustatyti standartų, kuriais būtų užtikrintas suderinamumas minėtoje „ekosistemoje“. Vis dėlto Komisija nusprendė: kadangi Google objektyviai nepagrindė SNĮ sudaromų kliūčių nesuderinamoms Android atmainoms, ji neprivalėjo atsižvelgti į neskaidymo įsipareigojimų teigiamą poveikį konkurencijai (ginčijamo sprendimo 1183 konstatuojamoji dalis).

890    Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad Komisija SNĮ nuostatas laiko piktnaudžiaujamomis tik tiek, kiek pagal jas OĮG draudžiama siūlyti galimybes rinkoje nesuderinamoms Android atmainoms. Taigi pagal SESV 102 straipsnį ši kliūtis turi būti laikoma atskira nuo įsipareigojimų, skirtų užtikrinti suderinamų Android atmainų suderinamumą ir sąveikumą „Android ekosistemoje“, kurių teigiamas poveikis konkurencijai nėra ginčijamas. Kaip buvo nurodyta pirmiau, nagrinėjama kliūtis sukelia poveikį už „Android ekosistemos“ ribų, nes ji taikoma nesuderinamoms atmainoms, į kurias nenumatyta diegti Google nuosavybės teise valdomų programėlių, pavyzdžiui, GMS komplekto, ir kurių atveju nebūtinai siekiama suderinamumo ir sąveikumo.

891    Trukdymas kurti nesuderinamas Android atmainas negali būti laikomas savaime būtinu nustatant suderinamumo standartus, kurie turi būti taikomi „Android ekosistemoje“. Visų pirma, iš to, kad Google pateisinimai, susiję su būtinybe kovoti su „suskaidymu“, turi būti atmesti, darytina išvada, jog Google neįrodė, kad ji negalėtų užtikrinti „Android ekosistemos“ išlikimo, jei nebūtų ginčijamų sąlygų. Vadinasi, nesant jokio būtino ryšio tarp nesuderinamų Android atmainų išstūmimo iš rinkos ir suderinamumo Android ekosistemoje (o tai beje, yra neskaidymo įsipareigojimų tikslas), Google neturi pagrindo teigti, kad Komisija turėjo teigiamą neskaidymo įsipareigojimų poveikį Android ekosistemoje, kurį šios ekosistemos dalyviai gauna dėl suderinamumo teikiamos naudos, palyginti su konkurencijos ribojimais už šios ekosistemos ribų, kurie pripažinti sudarančiais antrąjį piktnaudžiavimo atvejį.

4.      Išvada dėl ketvirtojo pagrindo vertinimo

892    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nesuderinamų Android atmainų išstūmimo iš rinkos antikonkurencinį poveikį pasitelkiant SNĮ reikia laikyti įrodytu. Dėl tokio elgesio potencialūs ar esami Google konkurentai neteko komercinių galimybių, sustiprėjo Google dominuojanti padėtis bendrosios paieškos paslaugų rinkose ir buvo atgrasoma nuo inovacijų. Be to, Google neįrodė, kad išstumiant nesuderinamas Android atmainas iš rinkos pasitelkiant SNĮ buvo siekiama teisėto tikslo, ir neįrodė, kad dėl šio išstūmimo atsirado šiai įmonei priskirtinas teigiamas poveikis konkurencijai.

893    Galiausiai iš to, kas išdėstyta pirmiau, taip pat matyti, kad Komisija, priešingai nei teigia Google, deramai atsižvelgė į atitinkamas ekonomines ir teisines aplinkybes ir konkrečius antrojo piktnaudžiavimo atvejo padarinius. Taigi, pakankamai įrodžiusi ginčijamų apribojimų buvimą ir jų poveikį konkurencijai, Komisija, priešingai nei mano Google ir ją palaikančios įstojusios į bylą šalys, neprivalėjo atlikti priešingos padėties analizės, skirtos įvertinti hipotetines pasekmes, kurių galėjo kilti, jei nebūtų antrojo piktnaudžiavimo atvejo, Android programėlių parduotuvių ir bendrosios paieškos paslaugų rinkose, kuriose nustatytas šis piktnaudžiavimas, taip pat licencijuojamų OS rinkoje, kurioje Google taip pat užima dominuojančią padėtį.

894    Taigi ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

F.      Dėl ieškinio penktojo pagrindo, grindžiamo teisės į gynybą pažeidimu

895    Ieškinio penktajame pagrinde, kurį sudaro dvi dalys, Google teigia, kad Komisija pažeidė jos teisę į gynybą, nes nepaisė, pirma, Google teisės būti išklausytai ir, antra, jos teisės susipažinti su byla. Šie procedūriniai pažeidimai esą paneigia ginčijamame sprendime padarytas išvadas ir suteikia pagrindą jį panaikinti. Pirmiausia reikia išnagrinėti šio ieškinio pagrindo antrą dalį.

1.      Dėl penktojo pagrindo antros dalies, grindžiamos teisės susipažinti su byla pažeidimu

a)      Šalių argumentai

896    Google teigia, kad Komisijos ir trečiųjų šalių susitikimų dėl tyrimo dalyko užrašų turinio nepakanka ir ji neužtikrina jos teisės į gynybą ar bent gero administravimo principo laikymosi. Šie užrašai buvo parengti jau po įvykio, kartais praėjus keleriems metams nuo aptariamo susitikimo. „Išsamiais“ būtų galima laikyti vos 3 ir 35 šiuo tikslu pateiktų užrašų. Likę 32 – tai pernelyg neišsamios santraukos, atsižvelgiant į trečiojo asmens apklausos reikalavimus, nustatytus Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalyje, visų pirma atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632).

897    Visų pirma Google kritikuoja informacijos apie susitikimus su Komisijos nare, atsakinga už konkurencijos klausimus, ar jos kabineto nariu nepakankamumą, ir tai, kad kai kurios tapatybės buvo anonimizuotos.

898    Dėl pateiktų užrašų neišsamumo Google negalėjo nustatyti Komisijos ir apklaustų trečiųjų asmenų diskusijų turinio ar šiomis aplinkybėmis pateiktos informacijos pobūdžio. Toks Google teisių į gynybą pažeidimas esą yra esminis, visų pirma kiek tai susiję su programėlių kūrėjų apklausomis, nes tikėtina, kad per jas jie būtų pateikę išteisinamuosius paaiškinimus, kurie neužfiksuoti Komisijos pateiktuose užrašuose.

899    Komisija ginčija šių argumentų pagrįstumą.

900    Pirmiausia Komisija teigia neprivalanti išsamiai užfiksuoti susitikimų su trečiaisiais asmenimis, kai tai yra „apklausos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, t. y. susitikimas, kurio tikslas – surinkti su tyrimu susijusią informaciją. Kalbant apie kitus susitikimus, pažymėtina, kad Komisija privalo tik išsamiai užfiksuoti visus per atitinkamą susitikimą pateiktus įrodymus, kuriais ji ketina remtis priimdama sprendimą, ir visus galimai palankius ta pačia proga pateiktus įrodymus, kuriais tiriamoji įmonė galėjo remtis siekdama paneigti Komisijos išvadas.

901    Šiomis aplinkybėmis Komisija teigia, kad susitikimų su Komisijos nare, atsakinga už konkurencijos klausimus, ir jos kabineto nariu tikslas nebuvo surinkti informaciją, susijusią su tyrimo dalyku.

902    Dėl užrašų, susijusių su kitais susitikimais, Komisija teigia, kad ji pateikė pakankamai informacijos apie tai, kada ir kaip ji parengė šiuos užrašus, visų pirma apie priežastis, dėl kurių tam tikri tapatybės duomenys nebuvo pateikti.

b)      Bendrojo Teismo vertinimas

903    Ieškinio penktojo pagrindo antroje dalyje Google iš esmės priekaištauja Komisijai, kad ši pateikė Google susitikimų su trečiaisiais asmenimis užrašus, iš kurių ji negalėjo suprasti įvykusių diskusijų turinio ir pateiktos informacijos, susijusios su klausimais, kurie buvo aptariami per šiuos susitikimus, pobūdžio, vadinasi, ir deramai pasinaudoti savo teise į gynybą šiuo klausimu.

904    Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 15 d., po to, kai buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632), Google paprašė visų atitinkamų dokumentų, susijusių su susitikimais, kuriuos Komisija galėjo surengti su trečiaisiais asmenimis (žr. ginčijamo sprendimo 30 konstatuojamąją dalį). Komisija į šį prašymą atsakė 2018 m. vasario 28 d. (ginčijamo sprendimo 33 ir 63 konstatuojamosios dalys).

905    Iš ginčijamo sprendimo taip pat matyti, kad, kai šie dokumentai buvo perduoti, Komisija nurodė neturinti jokių kitų dokumentų, susijusių su šiais susitikimais, nesvarbu, ar jie įvyko dalyvaujant asmeniškai, ar telefonu (žr. ginčijamo sprendimo 64 konstatuojamąją dalį). Šioje byloje esanti medžiaga neleidžia suabejoti šiuo teiginiu.

906    Pirmiausia reikia priminti, kad teisė į gynybą yra pagrindinė teisė, priklausanti bendriesiems teisės principams, kurių laikymąsi užtikrina Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

907    Be to, Komisija, laikydamasi gero administravimo principo, turi užtikrinti, kad jos vidaus taisyklės atitiktų teisę į gynybą.

908    Pagal konkurencijos teisę teisės į gynybą paisymas reiškia, kad kiekvienam asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad jis padarė konkurencijos taisyklių pažeidimą, per administracinę procedūrą turi būti suteikiama galimybė tinkamai išdėstyti savo nuomonę dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių jam prieštaraujama, tikrumo ir reikšmingumo ir dėl Komisijos grindžiant tokį pažeidimą panaudotų dokumentų (2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑109/10 P, EU:C:2011:686, EU:C:2011:686, 53 punktas ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, C‑152/19 P, EU:C:2021:238, 106 punktas).

909    Iš teisės į gynybą užtikrinimo principo kylanti teisė susipažinti su bylos dokumentais reiškia, kad Komisija turi sudaryti suinteresuotajai įmonei galimybę išnagrinėti visus tyrimo byloje esančius dokumentus, kurie gali būti svarbūs jos gynybai. Šie dokumentai apima tiek kaltę patvirtinančius, tiek ją paneigiančius dokumentus, išskyrus kitų įmonių verslo paslaptis, Komisijos vidaus dokumentus ir kitą konfidencialią informaciją (2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 68 punktas ir 2011 m. liepos 12 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, T‑113/07, EU:T:2011:343, 41 punktas).

910    Be to, reikia priminti, kad Google nurodyta Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalis yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija, atlikdama tyrimą, turi teisę apklausti fizinį ar juridinį asmenį (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 86 punktas).

911    Iš Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad ši nuostata turi būti taikoma bet kokiai apklausai, per kurią siekiama surinkti su tyrimo dalyku susijusios informacijos. Iš šios nuostatos formuluotės ar jos siekiamo tikslo nematyti, kad teisės aktų leidėjas būtų norėjęs pašalinti tam tikras apklausas iš šios nuostatos taikymo srities (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 84 ir 87 punktai).

912    Kai Komisija vykdo apklausą pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, kad surinktų informaciją apie tyrimo dalyką, ji turi bet kuria jos pasirinkta forma fiksuoti tokią apklausą. Šiuo tikslu Komisijai nepakanka parengti glaustos per apklausą aptartų temų santraukos. Ji turi galėti pateikti duomenis apie per apklausą vykusių diskusijų turinį, visų pirma apie per šią apklausą pateiktą informaciją tais klausimais, kuriais buvo diskutuojama (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 91 ir 92 punktus).

913    Galiausiai reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją teisė į gynybą pažeidžiama, kai yra galimybė, jog dėl Komisijos padaryto pažeidimo jos vykdytos administracinės procedūros rezultatas galėjo būti kitoks. Įmonė ieškovė įrodo, kad toks pažeidimas padarytas, jei pateikia pakankamai įrodymų ne dėl to, kad Komisijos sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, o dėl to, kad ji būtų galėjusi geriau apsiginti, jei nebūtų buvę procedūrinio pažeidimo (2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Thyssen Stahl / Komisija, C‑194/99 P, EU:C:2003:527, 31 punktas ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, T‑827/14, EU:T:2018:930, 129 punktas). Tai, ar Komisija paisė teisės į gynybą, turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias kiekvienos bylos faktines ir teisines aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 107 punktą).

914    Šalių argumentus dėl ieškinio penktojo pagrindo antros dalies reikia išnagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus.

915    Pirma, dėl to, ar visi užrašai, susiję su susitikimais su trečiaisiais asmenimis, yra susiję su apklausomis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, reikia pažymėti, kad atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą, Komisija pripažino (ir tai užfiksuota protokole), kad 33 iš 35 Google išsiųstų užrašų buvo susiję su apklausomis, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.

916    Taigi Komisija ginčija tik 2 iš 35 susitikimų, užfiksuotų Google išsiųstuose užrašuose, t. y. abiejų susitikimų, kuriuose dalyvavo Komisijos narė, atsakinga už konkurencijos klausimus, arba jos kabineto narys, kvalifikavimą kaip apklausų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį. Šis prieštaravimas pateikiamas motyvuojant tuo, kad šių susitikimų tikslas nebuvo surinkti informaciją, susijusią su tyrimo dalyku.

917    Vis dėlto, priešingai nei teigia Komisija, šie du susitikimai taip pat turi būti laikomi apklausomis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį. Perskaičius su šiais susitikimais susijusius užrašus, kuriuos Komisija išsiuntė, matyti, kad tai yra apklausos, vykdytos siekiant surinkti informaciją, susijusią su tyrimo dalyku.

918    Iš pirmųjų iš šių užrašų darytina išvada, kad per 2015 m. liepos 2 d. vykdytą apklausą sektoriaus įmonė galėjo išdėstyti Komisijai savo požiūrį į mobiliąsias platformas, įskaitant Android, ir į konkurencinę aplinką, kurioje buvo vystomos jos programėlės ir paslaugos.

919    Be to, iš antrųjų iš šių užrašų matyti, kad per 2017 m. rugsėjo 27 d. surengtą apklausą ADA galėjo pareikšti Komisijai savo poziciją dėl tyrimo, kurį užbaigus buvo priimtas ginčijamas sprendimas, visų pirma dėl SNĮ ir nustatytų konkurencijos problemų sprendimų. Tame dokumente taip pat nurodyta, jog ADA patvirtino Komisijai, kad visa, ką ADA pasakė per šią apklausą, jau buvo paaiškinta Komisijai jai pateiktuose dokumentuose.

920    Vadinasi, dėl to, kad Komisijos vykdytos trečiųjų asmenų apklausos galėjo būti susitikimai su Komisijos nare, atsakinga už konkurencijos klausimus, arba jos kabineto nariu, jie negali būti pašalinti iš Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio taikymo srities, nes per šiuos susitikimus buvo siekiama surinkti informaciją, susijusią su tyrimo dalyku.

921    Antra, dėl Komisijos vykdytos trečiųjų asmenų apklausos, per kurią siekta surinkti informacijos, susijusios su tyrimo dalyku, užrašų teisėtumo atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnį, reikia pažymėti, jog Google iš esmės teigia, kad šie užrašai yra ir pavėluoti, ir neišsamūs.

922    Dėl šių užrašų vėlyvumo reikia pažymėti, kad iš 35 užrašų, pateiktų Bendrajame Teismui ieškinio priede, tik 3 susiję su apklausomis, surengtomis po to, kai buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632). Tai yra dvi ADA apklausos, surengtos 2017 m. rugsėjo 18 ir 27 d., ir viena BEUC apklausa, surengta 2017 m. gruodžio 20 d. Likusios 32 apklausos buvo surengtos 2013 m. gegužės 30 d.–2017 m. liepos 26 d., įskaitant 21 apklausą 2013–2015 m. laikotarpiu.

923    Pavėluotą kai kurių iš šių užrašų pateikimą, visų pirma tų, kurie buvo baigti rengti praėjus keliems metams nuo aptariamos apklausos, šiuo konkrečiu atveju paaiškina ypatingos šios bylos aplinkybės.

924    Pirmiausia iš bylos medžiagos aišku, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. Google paprašė Komisijos pateikti jai užrašus, kuriuose būtų išsamiai aprašytas visų Komisijos ir trečiųjų asmenų diskusijų, susijusių su tyrimo dalyku, turinys. 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakyme Komisija nurodė, kad atmeta šį prašymą, šiuo klausimu remdamasi Bendrojo Teismo jurisprudencija, suformuota iki 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632), be kita ko, 2014 m. birželio 12 d. Sprendimu Intel / Komisija (T‑286/09, EU:T:2014:547, 619 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

925    Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. Google pakartojo savo prašymą, šį kartą remdamasi 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632) paskelbimu ir šiame sprendime pateiktais patikslinimais dėl apklausų, atliekamų siekiant surinkti informaciją, susijusią su tyrimo dalyku, sąvokos.

926    Atsakydama į šį prašymą, Komisija 2018 m. vasario 28 d. nurodė susisiekusi su visais trečiaisiais asmenimis, su kuriais buvo surengusi susitikimus, siekdama gauti jų sutikimą dėl su jomis susijusiuose užrašuose užfiksuotų diskusijų turinio. Taigi šie užrašai išties buvo baigti rengti, kalbant apie 32 užrašus, susijusius su surengtomis apklausomis, prieš priimant 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimą Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632), reaguojant į 2017 m. rugsėjo 15 d. Google prašymą.

927    Kadangi trečiųjų asmenų per apklausas padarytų pareiškimų protokolai nebuvo surašyti laiku, Komisija, kaip bylas nagrinėjantis pareigūnas paaiškino 2018 m. balandžio 30 d. atsakyme, kai Google susisiekė su juo dėl jos prašymų leisti susipažinti su bylos medžiaga nagrinėjimo, stengėsi parengti išsamesnius užrašus, jei įmanoma, paminėdama bylai reikšmingus dokumentus, kurie jau buvo atskleisti Google, arba kuo tiksliau išdėstydama juose dalyvavusių asmenų atsiminimus, jei tokių dokumentų nebuvo įmanoma nustatyti.

928    Kaip teigia Google, nepaneigiama, kad kai kurie iš jai išsiųstų užrašų buvo parengti ne iš karto arba ne netrukus po aptariamo susitikimo, o kai kuriais atvejais – praėjus keleriems metams. Būtent tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad nemažai užrašų, susijusių su susitikimais su trečiaisiais asmenimis, buvo pateikta pavėluotai.

929    Dėl to, ar šie užrašai buvo neišsamūs, reikia pažymėti, jog, Google nuomone, tik 3 iš Komisijos pateiktų 35 dokumentų atitiko Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus apklausai, per kurią siekiama surinkti informaciją, susijusią su tyrimo dalyku. Šie užrašai susiję su 2015 m. sausio 26 d. surengta sektoriaus įmonės apklausa, 2015 m. gegužės 28 d. surengta įmonės, kurios pavadinimas nebuvo atskleistas Google, apklausa ir 2017 m. rugsėjo 18 d. surengta ADA apklausa.

930    Kalbant apie kitus 32 dokumentus, pritariant Google, reikia daryti išvadą, kad šie užrašai yra pernelyg neišsamūs, kad juos būtų galima laikyti apklausos, surengtos siekiant surinkti informaciją, susijusią su tyrimo dalyku pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, protokolu. Visų pirma, tiek, kiek iš šių užrašų galima nustatyti bendrą per šias apklausas vykusių diskusijų turinį, jie patys yra pernelyg neapibrėžti ar nepakankamai išsamūs, kiek tai susiję su tiksliu šių diskusijų turiniu ir informacijos, kurią šie tretieji asmenys pateikė per šias apklausas, pobūdžiu.

931    Taigi, atsižvelgiant į jau minėtą pavėluotą šių užrašų pobūdį, reikia konstatuoti, kad, kaip teigia Google, 2018 m. vasario mėn. pateikti 32 ginčijami užrašai yra pernelyg glausti. Vadinasi, apklausų, kurias Komisija surengė su trečiaisiais asmenimis, siekdama surinkti informaciją, susijusią su tyrimo dalyku, turinio atkūrimo a posteriori arba paskesnių nuorodų į ankstesnius ar vėlesnius tyrimo bylos dokumentus, kiek jos susijusios su šiomis apklausomis, negali pakakti, kad būtų galima kompensuoti tinkamo užfiksavimo stoką.

932    Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad nemažai Komisijos 2018 m. vasario 28 d. pateiktų užrašų yra pavėluoti ir pernelyg neišsamūs, kad galėtų būti laikomi apklausos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalį, protokolu.

933    Ateityje būtų naudinga ir tinkama, jei kiekvienos Komisijos surengtos trečiojo asmens apklausos, skirtos surinkti informaciją, susijusią su tyrimo dalyku, protokolas būtų parengtas arba patvirtintas tuo metu, kai ši apklausa rengiama, arba netrukus po jos, kad jis būtų kuo greičiau pridėtas prie bylos medžiagos, kad asmuo, kuriam prieštaraujama dėl pažeidimo, galėtų atėjus laikui susipažinti su šiuo protokolu teisės į gynybą įgyvendinimo tikslais.

934    Trečia, kalbant apie pasekmes, kurių sukelia procedūriniai pažeidimai, susiję su trečiųjų asmenų apklausų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalį, protokolais, reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant į šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, Google pakankamai įrodė, kad būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą, jei šių pažeidimų nebūtų buvę padaryta. Jei tai nebūtų įrodyta, nebūtų galima nustatyti jokio jos teisės į gynybą pažeidimo.

935    Tai būtų įrodyta, jeigu neatskleistų įrodymų turinys negali ir negalėtų būti nustatytas. Tokiu atveju iš įmonės negali būti reikalaujama įvykdyti neįmanomą pareigą įrodyti dokumento turinį, be kita ko, kad yra neatskleistų kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Taigi įmonė gali tik paminėti paprastą galimybę, kad neatskleista informacija galėjo būti naudinga (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. Sprendimo Solvay / Komisija, C‑110/10 P, EU:C:2011:687, 59–62 punktus).

936    Vis dėlto kai įrodymų, su kuriais galimybė susipažinti buvo ribojama, turinys yra arba gali būti nustatomas a posteriori, įmonė negali būti atleista nuo pareigos pateikti įrodymų, kad ji neturėjo galimybės susipažinti su kaltę patvirtinančiais ar paneigiančiais įrodymais ir paaiškinti, kokias išvadas reikia iš to daryti, atsižvelgiant į jos teisę į gynybą. Tai taikoma, kai įmonė gali bent pateikti patikimų nuorodų į jai neatskleistų dokumentų autorius, taip pat į šių dokumentų pobūdį bei turinį (šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Solvay / Komisija, C‑110/10 P, EU:C:2011:257, 37 punktą).

937    Jei yra kaltę patvirtinančių neatskleistų įrodymų, atitinkama įmonė turi įrodyti, kad procedūros rezultatas galėjo būti kitoks, jei jai būtų buvę atskleisti šie kaltę patvirtinantys įrodymai (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 71 ir 73 punktus ir 2011 m. liepos 12 d. Sprendimo Toshiba / Komisija, T‑113/07, EU:T:2011:343, 46 punktą).

938    Kalbant apie kaltę paneigiančius įrodymus, pažymėtina, jog atitinkama įmonė turi įrodyti, kad ji būtų galėjusi panaudoti šiuos įrodymus savo gynybai taip, kad jeigu būtų galėjusi jais remtis per administracinę procedūrą, ji būtų galėjusi pateikti informacijos, kuri nesutampa su Komisijos tuo etapu padarytomis išvadomis, todėl būtų galėjusi padaryti kokią nors įtaką Komisijos sprendime pateiktiems vertinimams. Darytina išvada, kad atitinkama įmonė turi įrodyti ne tik tai, kad neturėjo galimybės susipažinti su tam tikrais kaltę paneigiančiais įrodymais, bet ir tai, kad ji juos būtų galėjusi panaudoti savo gynybai (2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 97 ir 98 punktai).

939    Šioje byloje reikia konstatuoti, jog Google neįrodė, kad, jei nebūtų buvę padaryti pirmiau nurodyti procedūriniai pažeidimai, susiję su pavėluotu ir neišsamiu pateiktų ginčijamų užrašų pobūdžiu, ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą.

940    Šiuo klausimu Google tik bendrai tvirtina, kad tikslus bendravimo su apklaustais trečiaisiais asmenimis turinio užfiksavimas būtų pateikęs jai paaiškinimų ir konteksto duomenų apie tyrimo byloje esančius dokumentus, kuriais rėmėsi Komisija.

941    Pirma, dėl galimybės a posteriori nustatyti, ar nebuvo atskleisti įrodymai, reikia priminti, kad net ir nesant apklausų protokolų Komisija vis dėlto stengėsi atkurti jų turinį, kad Google galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą.

942    Taigi reikia pažymėti, kad, 2018 m. vasario 28 d. pateikdama pastabas atsakyme į Google prašymą, Komisija nurodė, kad nei pranešime apie prieštaravimus, nei pirmajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, nesirėmė nė vienu iš užrašų, pateiktų kaip kaltę patvirtinantys įrodymai, ir kad pateikė Google visus kaltę galimai paneigiančius įrodymus, pateiktus per kiekvieną iš tokių susitikimų, kurie galėjo būti naudingi šios įmonės gynybai.

943    Išnagrinėjus ginčijamą sprendimą ir Bendrojo Teismo turimą bylos medžiagą negalima daryti išvados, kad kokia nors šios bylos medžiaga galėtų leisti suabejoti šiuo klausimu Komisijos duotais garantijomis.  

944    Antra, reikia konstatuoti, kad, kalbant apie 26 iš 32 dokumentų, kurie, Google teigimu, yra neišsamūs, nurodoma, kad per šias apklausas vykusių diskusijų turinys visiškai pakartotas konkrečiuose prie tyrimo bylos pridėtuose dokumentuose, su kuriais Google, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, pripažino turėjusi galimybę susipažinti. 24 iš šių 26 dokumentų taip pat nurodyta, kad iš atitinkamo trečiojo asmens Komisija gavo dokumento turinio pripažinimą, o tai patvirtina nuorodų į byloje esančius dokumentus reikšmingumą ir išsamumą. Kalbant apie du dokumentus, dėl kurių turinio nebuvo įmanoma gauti atitinkamų trečiųjų asmenų pripažinimo, pažymėtina, kad yra pateiktas to paaiškinimas: pirmojo iš šių trečiųjų asmenų jau nebėra, o antrasis neatsakė į kartotinius Komisijos prašymus patvirtinti.

945    Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, nepaisant procedūrinių pažeidimų, susijusių su apklausų protokolais, Google galėjo iš Komisijos gauti informaciją apie per šias apklausas vykusių pokalbių turinį, visų pirma apie ta proga pateiktos informacijos tais klausimais, kurie buvo aptariami, pobūdį.

946    Atsižvelgiant į Komisijos pateiktą informaciją ir tai, ką buvo galima iš jos spręsti siekiant įvertinti šių apklausų turinį, Google nepateikė jokio išsamaus argumento, kuris leistų suprasti, kaip ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą, taip pat kalbant apie dviejų trečdalių asmenų, kurių pritarimo atitinkamų užrašų turiniui nebuvo įmanoma gauti, apklausas.

947    Trečia, dėl šešių likusių dokumentų, kuriuose apibendrintai išdėstytas susitikimų turinys ir nepateikta nuoroda į jokį tyrimo bylos dokumentą, kuris galėtų papildyti šį turinį, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

948    Vertinant pagal chronologiją, pirmasis dokumentas susijęs su 2015 m. liepos 2 d. surengta sektoriaus įmonės apklausa. Per šią apklausą ši įmonė galėjo pristatyti Komisijai savo požiūrį į mobiliąsias platformas, įskaitant Android, ir į konkurencinę aplinką, kurioje buvo vystomos jos programėlės ir paslaugos.

949    Nors tame dokumente nepateikta jokios nuorodos į bylos dokumentus, vis dėlto Google galėjo įvertinti jį atsižvelgdama į informaciją, pateiktą dėl kitų dviejų tos pačios įmonės apklausų, surengtų 2014 m. gruodžio 10 d. ir 2016 m. sausio 12 d. ta pačia tema. Google nusiųstuose šių apklausų užrašuose, kurių turinį patvirtino atitinkamos įmonės, nurodomi į tyrimo bylą įtraukti dokumentai, kuriuose pakartotas per šias apklausas vykusių pokalbių turinys, t. y. pokalbių, vykusių ir prieš minėtas apklausas, ir po jų. Taigi Google buvo žinoma šios įmonės pozicija atliekant tyrimą.

950    Tokiomis aplinkybėmis Google vis dėlto nepateikė jokio išsamaus argumento, kuris leistų suprasti, kaip ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą šioje byloje.

951    Antrasis dokumentas susijęs su 2015 m. liepos 15 d. surengta saugumo paslaugų teikėjo, kurio pavadinimas Google nebuvo atskleistas, apklausa. Ši apklausa, kaip pažymi Komisija savo užrašų dokumente, kurį patvirtino nagrinėjama įmonė, buvo proga aptarti Android OS rinkos dinamiką. Vis dėlto, kaip matyti iš šio dokumento turinio, per šią apklausą išreikštas susirūpinimas daugiausia buvo susijęs su saugumo sprendimais, t. y. bylos medžiagos aspektu, kuris ginčijamame sprendime nenagrinėjamas, o ne su ginčijamais apribojimais, kurie buvo nagrinėjami analizuojant įvairius Komisijos analizuotus piktnaudžiavimo atvejus.

952    Be to, trečiajame užrašų dokumente buvo aprašyta 2015 m. spalio 28 d. surengta mokėjimo paslaugų teikėjo apklausa. Per šią apklausą šis paslaugų teikėjas pateikė Komisijai savo poziciją dėl mobiliųjų įrenginių ir jų programėlių rinkos dinamikos, kiek tai susiję su mobiliojo mokėjimo sistemomis. Šis bylos medžiagos aspektas taip pat nenagrinėjamas ginčijamame sprendime.

953    Bet kuriuo atveju, be to, kad šios apklausos ir ginčijamame sprendime nurodyti piktnaudžiavimo atvejai neturi jokio akivaizdaus tarpusavio ryšio, reikėtų pažymėti, kad Google nepateikė jokio išsamaus argumento, kuris leistų suprasti, kaip ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą šioje byloje, jei nebūtų buvę padaryta procedūrinių pažeidimų, susijusių su šių dviejų susitikimų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1/2003 19 straipsnio 1 dalį, protokolais.

954    Ketvirtasis ir penktasis užrašų dokumentai buvo susiję su dviem BEUC apklausomis 2017 m. vasario 1 d. ir gruodžio 20 d. Šių susitikimų tikslas, kiek tai susiję su BEUC, buvo gauti informaciją iš Komisijos apie tyrimo eigą. Taigi pats šių susitikimų tikslas ir jų santrauka, kurią BEUC patvirtino, leidžia atmesti bet kokią prielaidą, kad Komisija neatskleidė įrodymų.

955    Šeštasis, paskutinis užrašų dokumentas susijęs su ADA, subjekto, įstojusio į administracinę procedūrą palaikyti Google, pareiškimais per 2017 m. rugsėjo 27 d. surengtą apklausą. Nors šis dokumentas surašytas abstrakčiai, iš jo aišku, kad ADA nematė jokios priežasties reikalauti, kad Google pakeistų savo elgesį. Be to, ADA atstovas tame dokumente patvirtino, kad pokalbis buvo susijęs su informacija, kurią ADA jau buvo perdavusi Komisijai. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Google neteigia nesusipažinusi su visa tyrimo bylos medžiaga, kurią ADA pateikė per administracinę procedūrą. Šios aplinkybės, kaip ir ADA, įstojusios į šią bylą palaikyti Google reikalavimų, dalyvavimas ir tai, kad ji šiuo klausimu nepateikė jokių pastabų, leidžia Bendrajam Teismui atmesti prielaidą, kad Komisija neatskleidė įrodymų.

956    Šiuo klausimu Google ieškinyje pateikti argumentai, jog buvo tikėtina, kad per įvairius Komisijos pokalbius su programėlių kūrėjais jie būtų pateikę kaltę paneigiančius parodymus, kurie neužfiksuoti pateiktuose užrašų dokumentuose, neįtikina. Kadangi ADA įstojo į šią bylą palaikyti Google reikalavimų, ir ADA bei Google buvo suteikta daug galimybių pasitikslinti, apie kokius galimus pareiškimus Komisija neinformavo, reikia konstatuoti, kad tokia prielaida nepasitvirtino.

957    Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į ginčijamame sprendime nurodytus aspektus ir į informaciją, kurią Komisija pateikė Google per administracinę procedūrą, negalima konstatuoti, kad užrašų, susijusių su trečiųjų asmenų apklausomis, neišsamus ir daugeliu atveju pavėluotas pobūdis atėmė iš Google galimybę susipažinti su kaltę patvirtinančiais arba paneigiančiais įrodymais, kurie būtų galėję padėti jai užsitikrinti savo gynybą.

958    Taigi konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis Google teisė į gynybą negalėjo būti pažeista dėl procedūrinių pažeidimų, pasireiškusių Komisijos surengtų trečiųjų asmenų apklausų nuodugniu neužfiksavimu.

959    Tokia išvada neleidžia suabejoti ir Komisijos kai kuriems asmenims suteiktas anonimiškumas. Reikėtų nepamiršti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnį teisė susipažinti su bylos medžiaga neturi apimti konfidencialios informacijos, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali apimti apklaustų įmonės atstovų asmens duomenis ir pačių įmonių pavadinimus, siekiant užkirsti kelią galimiems atsakomiesiems veiksmams. Šioje byloje nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad Komisijos suteiktas anonimiškumas, aptartas su bylą nagrinėjančiu pareigūnu, nebuvo tinkamo dviejų susikertančių interesų (apklaustos įmonės (jos pačios arba jos atstovų) intereso išlikti anonimiška ir Google intereso gauti pakankamai informacijos apie vykusius pokalbius) įvertinimo rezultatas.

960    Be to, argumentai dėl to, kad Komisija nesilaikė gero administravimo principo, vidaus procedūrų vadovo ir 2011 m. spalio 20 d. pranešimo, turi būti atmesti kaip neveiksmingi. Kadangi Bendrasis Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad dėl procedūrinio pažeidimo, susijusio su aptariamų užrašų turiniu, šioje byloje Google teisė į gynybą nebuvo pažeista, papildomo procedūrinio pažeidimo konstatavimas, net jei jis būtų įrodytas, susijęs su šių užrašų parengimu ir jų pateikimu Google, neturėtų reikšmės klausimui, ar, nesant tokio procedūrinio pažeidimo, Google būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą.

961    Vadinasi, antrąją dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.      Dėl ieškinio penktojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su atsisakymu surengti žodinį išklausymą dėl ACE testo 

a)      Šalių argumentai

962    Google teigia, kad, užuot siuntusi jai raštus, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės, Komisija turėjo priimti vieną ar daugiau papildomų pranešimų apie prieštaravimus, ir vėl suteikti Google teisę būti išklausytai. Šis išklausymas turėjo būti susijęs su esminiais bylos aspektais dėl portfeliu grindžiamų SPP ir AEC testo. Šiuo klausimu negalima pripažinti, kad po to, kai gavo pranešimą apie prieštaravimus, Google atsisakė būti išklausyta ar kad raštuose, kuriuose buvo išdėstytos faktinės aplinkybės, buvo tik patikslintas pranešime apie prieštaravimus pateiktas pirminis vertinimas.

963    Komisija teigia, kad Google atsisakė teisės būti išklausyta po pranešimo apie prieštaravimus ir kad, kadangi raštuose, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės, nebuvo pateikta naujų prieštaravimų, ji neprivalėjo pateikti jokio papildomo pranešimo apie prieštaravimus. Raštai, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės, buvo susiję su elgesiu, dėl kurio Google jau buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Taigi Komisija neprivalėjo dar kartą suteikti Google teisės būti išklausytai.

b)      Bendrojo Teismo vertinimas

964    Pirmiausia reikia pažymėti, kad atsakydama į Bendrojo Teismo per teismo posėdį pateiktą klausimą Google aiškiai pripažino (tai užfiksuota posėdžio protokole), kad bet koks jos teisės į gynybą pažeidimas pagal ieškinio penktojo pagrindo pirmą dalį galėtų lemti tik sprendimo dalies, susijusios su piktnaudžiavimu dėl portfeliu grindžiamų SPP, panaikinimą.

965    Ieškinio penktojo pagrindo pirma dalis yra jo trečiojo pagrindo, kuriame Google ginčija ginčijamo sprendimo motyvų, susijusių su piktnaudžiaujamuoju portfeliu grindžiamų SPP pobūdžiu, pagrįstumą, procedūrinis aspektas. Taigi Google teigia, kad per administracinę procedūrą Komisija pažeidė jos teisę į gynybą, nes nesuteikė jai galimybės laiku pareikšti savo nuomonės žodžiu dėl esminių portfeliu grindžiamų SPP konkurencijos analizės aspektų, visų pirma AEC kriterijaus.

966    Reikia pažymėti, kad teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurį reikia taikyti, kai administracija ketina priimti aktą asmens nenaudai (2019 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija /United Parcel Service, C‑265/17 P, EU:C:2019:23, 28 punktas).

967    Šis principas, be kita ko, įtvirtintas 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101 ir 102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) 10 straipsnyje. Pagal šį straipsnį reikalaujama, kad Komisija, pirma, raštu informuotų atitinkamą įmonę apie jai pareikštus prieštaravimus ir, antra, suteiktų šiai įmonei galimybę raštu pateikti nuomonę dėl šių prieštaravimų.

968    Reglamento Nr. 773/2004 12 straipsnyje taip pat nurodyta, kad įmonė, kuriai skirtas pranešimas apie prieštaravimus, gali prašyti Komisijos surengti žodinį išklausymą, kad ši įmonė galėtų išdėstyti savo argumentus žodžiu.

969    Šioje byloje 2016 m. gruodžio 23 d. atsakyme į pranešimą apie prieštaravimus Google nurodė, kad atsisako teisės į žodinį išklausymą („We therefore declined our right to such a Hearing“). Šiame atsakyme Google iš esmės nurodė neturėjusi pakankamai laiko tinkamai ir per ribotą laiką pasirengti išklausymui Komisijoje.

970    Konkrečiau kalbant, Google pabrėžė, kad dėl to, jog likus mažiau nei trims savaitėms iki galutinės datos (2016 m. gruodžio 23 d.) atsakymui į pranešimą apie prieštaravimus pateikti buvo gauta beveik 60 tyrimo bylos dokumentų, o likus vienai dienai iki galutinės datos – du dokumentai, iš kurių vienas buvo ypač svarbus dėl išankstinio konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos įdiegimo Android įrenginiuose, ji neturėjo galimybės laiku nuspręsti, ar reikėtų pasinaudoti teise būti išklausytai. Google teigimu, teisės būti išklausytai atsisakymas buvo dar reikalingesnis, nes bylas nagrinėjantis pareigūnas Google nurodė, kad ji būtų išklausyta 2017 m. sausio mėn. pabaigoje, taigi Google ir jos advokatui būtų likęs vos vienas mėnuo pasirengti šiam išklausymui, be to, tuo laikotarpiu jie buvo labai užsiėmę.

971    Vadinasi, nepaisant Google nurodytų sunkumų šiomis aplinkybėmis ir šiuo tyrimo etapu nuspręsti dėl to, ar būtų tikslinga surengti išklausymą, Google negali prieštarauti Komisijai, kad ši nesurengė išklausymo po to, kai buvo pateiktas pranešimas apie prieštaravimus.

972    Taigi kyla klausimas, ar 2016 m. gruodžio 23 d. atsakyme į pranešimą apie prieštaravimus atsisakiusi savo teisės būti išklausyta, Google galėjo remtis būtinybe paisyti jos teisės į gynybą, kad galėtų užsitikrinti išklausymą Komisijoje 2018 m. gegužės mėn., t. y. po šešiolikos mėnesių.

973    Atsižvelgiant į materialines nuostatas, susijusias su teisės į gynybą įgyvendinimu, matyti, kad įmonė, remdamasi Reglamento Nr. 773/2004 12 straipsniu, gali įgyti teisę būti išklausyta iš naujo tuo atveju, jei Komisija priimtų papildomą pranešimą apie prieštaravimus.

974    Iš Reglamento Nr. 773/2004 11 straipsnio iš tikrųjų matyti, kad savo sprendimuose Komisija gali remtis tik tais prieštaravimais, dėl kurių atitinkama įmonė turėjo galimybę pateikti pastabas. Taigi pateikus naują prieštaravimą suinteresuotajai įmonei reikia suteikti naują galimybę pateikti rašytines pastabas ir paprašyti surengti žodinį išklausymą, kad ji galėtų išplėtoti savo argumentus.

975    Vis dėlto nagrinėjamu atveju per laikotarpį nuo atsakymo į 2016 m. gruodžio 23 d. pranešimą apie prieštaravimus iki ginčijamo sprendimo priėmimo 2018 m. liepos 18 d. Komisija nepriėmė papildomo pranešimo apie prieštaravimus. Be įvairių priemonių, kurių Komisija ėmėsi gavusi atsakymą į pranešimą apie prieštaravimus, kad Google galėtų susipažinti su bylos medžiaga ir, be kita ko, vėliau gautais įrodymais, Komisija veikiau nusprendė siųsti Google raštus, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės.

976    2017 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. balandžio 11 d. Komisija išsiuntė Google du raštus, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės, dėl kurių Google turėjo galimybę pateikti rašytines pastabas atitinkamai 2017 m. spalio 23 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. Komisijos teigimu, per šią procedūrą nebuvo galima jokia Google teisė į naują jos išklausymą ir tuo buvo grindžiamas 2018 m. gegužės 18 d. bylas nagrinėjančio pareigūno atsisakymas patenkinti šiuo tikslu 2018 m. gegužės 7 d. Google pateiktą prašymą.

977    Šiuo klausimu reikia priminti, kad pranešimas apie prieštaravimus yra parengiamasis procesinis aktas, palyginti su sprendimu, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra. Vadinasi, kol bus priimtas galutinis sprendimas, Komisija, atsižvelgdama visų pirma į šalių rašytines ir žodines pastabas, gali arba atsisakyti kai kurių ar net visų anksčiau jiems pateiktų prieštaravimų ir iš dalies pakeisti savo požiūrį jų naudai, arba, atvirkščiai, nuspręsti pateikti naujų prieštaravimų, su sąlyga, kad suteiks suinteresuotosioms įmonėms galimybę pateikti šiuo klausimu savo nuomonę (žr. 2012 m. birželio 27 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑167/08, EU:T:2012:323, 184 punktą).

978    Papildomą pranešimą apie prieštaravimus suinteresuotosioms šalims būtina pateikti tik tuo atveju, kai dėl patikrinimų rezultatų Komisija mano esant būtina įmonėms pareikšti prieštaravimus dėl naujų veiksmų arba gerokai pakeisti ginčijamų pažeidimų įrodymus, o ne tada, kai Komisija įvykdo savo pareigą atsisakyti prieštaravimų, kurie, išnagrinėjus atsakymus į pranešimą apie prieštaravimus, pasirodė esantys nepagrįsti (2012 m. birželio 27 d. Sprendimo Microsoft / Komisija, T‑167/08, EU:T:2012:323, 191 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

979    Kita vertus, remiantis 2011 m. spalio 20 d. Komisijos pranešimo dėl bylų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsniais, nagrinėjimo geriausios patirties (OL C 308, 2011, p. 6) 111 punktu, kuriuo galima remtis prieš Komisiją, paprasto pranešimo apie prieštaravimus priėmimas pateisinamas tik tuo atveju, jei Komisija nori remtis naujais įrodymais, patvirtinančiais pranešime apie prieštaravimus jau patvirtintus prieštaravimus. Siekdama laikytis rungimosi principo, Komisija turi informuoti įmonę, kurios veiksmai yra tyrimo dalykas, apie šiuos naujus įrodymus ir per Komisijos nustatytą terminą gauti šios įmonės rašytines pastabas. Šio Komisijos pranešimo 111 punkte nieko nenurodyta dėl galimybės pateikti dar ir žodines pastabas.

980    Taigi Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar Komisijos sprendimas naudoti raštus, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės, ir paskesnis bylas nagrinėjančio pareigūno sprendimas atmesti Google prašymą surengti išklausymą tam, kad ji galėtų žodžiu pateikti pastabas dėl Komisijos nurodytų naujų įrodymų, nepažeidžia šios įmonės teisės į gynybą per nubaudimo procedūrą, per kurią siekiama nubausti už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

981    Nors šioje byloje nagrinėjamu atveju raštuose, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės, formaliai nepateikiama jokio naujo prieštaravimo, palyginti su tais, kurie buvo nurodyti pranešime apie prieštaravimus, nes piktnaudžiavimo atvejai, kuriuos Komisija nurodė pranešime apie prieštaravimus, išlieka tie patys, vis dėlto reikia konstatuoti, kad iš tikrųjų raštais, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės, iš esmės papildomas prieštaravimo, susijusio su portfeliu grindžiamų SPP piktnaudžiaujamuoju pobūdžiu, turinys ir taikymo sritis, kuri nebuvo pakankamai pagrįsta pateikiant pranešimą apie prieštaravimus, vadinasi, jais reikšmingai pakeičiami ginčijamų pažeidimų įrodymai.

982    Tai visų pirma pasakytina apie AEC testą, kuriam šioje byloje teko svarbus vaidmuo Komisijai vertinant, ar portfeliu grindžiamos SPP galėjo turėti tokių pat produktyvių konkurentų išstūmimo poveikį (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 143 punktą).

983    Nors pranešimo apie prieštaravimus 718–722 punktuose tik glaustai išanalizuota konkurento galimybė pasiekti Google mokėjimus pagal portfeliu grindžiamas SPP, Google galėjo išsamiai susipažinti su AEC testu ir šioje byloje Komisijos taikytais motyvais tik iki rašto, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikimo, o paskutinis iš jų buvo išsiųstas likus trims mėnesiams iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Kiekybinė konkurentų gebėjimo pasiekti Google mokėjimus pagal portfeliu grindžiamas SPP analizė, pateikta pranešime apie prieštaravimus, galėtų būti suprantama tik atsižvelgiant į pirmąjį ir antrąjį raštus, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės.

984    Pirmame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, priimtas praėjus aštuoniems mėnesiams nuo pranešimo apie prieštaravimus pateikimo, patvirtinama kiekybinė analizė, iš esmės pakeičiant poziciją, kurios iš pradžių laikytasi pranešime apie prieštaravimus.

985    Tame pranešime apie prieštaravimus visa Komisijos analizė buvo grindžiama dviem aspektais, t. y. tuo, kad konkurentas negalėjo gauti daugiau nei 5 % mobiliųjų įrenginių paieškos užklausų, atsižvelgiant į 2012–2015 m. Google užfiksuotų paieškos užklausų procentinę dalį ir numanomą pareigą pagal MPPS nenustatyti konkuruojančio paieškos variklio kaip numatytojo trečiojo asmens naršyklėje.

986    Pirmajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, Komisija santykinai įvertino MPPS nustatytą įpareigojimą nustatyti Google paieškos paslaugas kaip numatytąsias trečiojo asmens naršyklėse. Komisija taip pat pirmą kartą suformulavo ginčijamo sprendimo 1234 konstatuojamojoje dalyje nurodytą prielaidą, kad bent toks pat produktyvus kaip Google konkurentas negalėtų varžytis dėl daugiau kaip 12 % bendrosios paieškos užklausų mobiliuosiuose įrenginiuose. Remdamasi šia nauja prielaida, Komisija nusprendė, kad su Google Search konkuruojanti programėlė galėtų gauti ne daugiau kaip [0–10] % naudotojų paieškos užklausų, atliktų per Google Search.

987    Pirmajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, dar esmingiau pakeičiama pozicija, kurios iš pradžių laikytasi pranešime apie prieštaravimus, nes Komisija, kiek tai susiję su konkurento pajėgumu pasiekti Google mokėjimus, bet jų neviršyti, gauna rezultatą, kuris turi daug daugiau niuansų, palyginti su tuo, kurį ji iš pradžių numatė.

988    Nors, kaip nurodyta pranešime apie prieštaravimus, Komisija pažymėjo, kad konkurentas bet kuriuo atveju turėtų pasidalyti visomis iš reklamos gautomis pajamomis tam, kad pasiektų Google mokėjimus, o ne tam, kad juos viršytų, pirmajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, Komisija nurodė, kad konkurentas, jei jo paslauga būtų nustatyta kaip numatytoji trečiojo asmens naršyklėje, galėtų pasiekti labiausiai paplitusius Google mokėjimus ar net juos viršyti, neprivalėdamas dalytis visomis savo pajamomis.

989    Antrajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, priimtame praėjus aštuoniems mėnesiams nuo pirmojo rašto, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, ir likus trims mėnesiams iki ginčijamo sprendimo priėmimo, taip pat buvo reikšmingai pakoreguota pirmajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės ir, juo labiau, pranešime apie prieštaravimus pateikta analizė.

990    Pirma, gavusi iš Google informacijos apie esamus pranešimo apie prieštaravimus aspektus, Komisija atmetė galimybę, kad konkurentas gali norėti dalytis pajamomis iš reklamos, gautomis už paieškos užklausas, pateiktas iš paieškos variklio pradžios tinklalapio, motyvuodamas tuo, kad pati Google tokiomis pajamomis nesidalijo.

991    Antra, Komisija į AEC kriterijų įtraukė du naujus kintamuosius, t. y. tai, kad konkurentas negalėjo iš anksto įdiegti bendrosios paieškos programėlės visuose į OĮG arba MRTO portfelį įeinančiuose mobiliuosiuose įrenginiuose, ir konkurento pareigą kompensuoti OĮG ir MRTO nuostolius, patirtus dėl pajamų, susijusių su jau apyvartoje esančiais mobiliaisiais įrenginiais, kuriuos apėmė portfeliu grindžiamos SP. Šie du aspektai atrodo lemiami, nes jie leidžia Komisijai santykinai įvertinti konkurento gebėjimą pasiekti Google mokėjimus tuo atveju, jei konkuruojančios paieškos paslaugos taip pat nustatytos kaip numatytosios trečiojo asmens naršyklėje.

992    Trečia, Komisija pridėjo tam tikrus finansinius duomenis, susijusius su Google, kuriuos ji gavo ne iš Google, o iš OĮG. Tai pasakytina apie vadinamąsias „veiklos“ išlaidas, kurios sudaro [10–20] % ir kurias Komisija pirmą kartą mini antrajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, ir ekstrapoliuoja jas konkurentui, kuris hipotetiškai yra bent toks pat produktyvus kaip Google. Vis dėlto Google vis dar ginčija šiuos duomenis Bendrajame Teisme, nesutikdama tiek dėl jų dydžio, tiek dėl atliekant AEC testą taikytinos atitinkamų išlaidų kategorijos.

993    Šiuo klausimu Komisija negali teigti, kad savo pastabose, atsakydama į pirmąjį raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, Google pritarė atsižvelgimui į tokius duomenis. Dėl Komisijos argumentų, susijusių su įrenginiais, o ne portfeliu grindžiamų SPP, Google tik nurodo, kad pajamų, kuriomis dalytasi, procentinės dalys išreikštos tik bendra verte, o šios procentinės dalys sumažintos iki [10–20] %, tačiau nenurodo tokio sumažinimo pobūdžio. Bet kuriuo atveju Komisija, kuriai tenka pareiga įrodyti išstūmimo iš rinkos poveikį, dėl kurio prieštaraujama, visiškai nesistengė palyginti minėtų duomenų su tais, kuriuos pati Google galėjo pateikti tiesiogiai.

994    Be to, priešingai, nei atsiliepime į ieškinį teigia Komisija, vieno OĮG pareiškimai ir jo pateiktuose dokumentuose esantys duomenys buvo naudojami ne tik atliekant su įrenginiais susietų SPP analizę. Šiais duomenimis remtasi papildant Komisijos analizę dėl portfeliu grindžiamų SPP, ir tai tampa aišku tiesiog perskaičius antrąjį raštą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės.

995    Iš to, kas nurodyta pirmiau, darytina išvada, jog dėl to, kad duomenis, kuriais ketino remtis atlikdama AEC testą, Komisija pateikė tik antrajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, reikia pripažinti, kad taip ji iš esmės pakeitė prieštaravimo, susijusio su portfeliu grindžiamomis SPP, turinį.

996    Pranešimas apie prieštaravimus negali būti laikomas pakankamai pagrįstu šiuo esminiu portfeliu grindžiamų SPP konkurencinės analizės klausimu, kad Google išklausymas, kurį būtų reikėję surengti 2017 m. pradžioje, turėtų prasmę. Pranešimas apie prieštaravimus galėjo būti pakankamai pagrįstas, kad Google galėtų susipažinti su pagrindiniais ir lemiamais Komisijos ketinto taikyti AEC testo aspektais, tik po to, kai 2018 m. balandžio mėn., t. y. likus trims mėnesiams iki ginčijamo sprendimo priėmimo, buvo išsiųstas antrasis raštas, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės. Be to, šiomis ypatingomis aplinkybėmis Komisija, kuriai tikrai netrūko laiko, turėjo priimti papildomą pranešimą apie prieštaravimus.

997    Taigi Komisija, užuot pateikusi papildomą pranešimą apie prieštaravimus, išsiuntė du raštus, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės, ir neleido surengti žodinio išklausymo dėl pastabų, pateiktų atsakant į šiuos du raštus, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės; taip ji apėjo Google teisę žodžiu išdėstyti savo argumentus dėl šių pastabų ir pažeidė šios įmonės teisę į gynybą.

998    Atsižvelgiant į svarbą surengti išklausymą per nubaudimo procedūrą, per kurią siekiama nubausti už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, dėl to išklausymo nesurengimo ši procedūra neišvengiamai yra neteisėta, neatsižvelgiant į tai, ar Google įrodė, kad šis išklausymo nesurengimas galėjo turėti įtakos procedūros eigai ir ginčijamo sprendimo turiniui jos nenaudai (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Feralpi / Komisija, C‑85/15 P, EU:C:2017:709, 45–47 punktus).

999    Be to, bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į AEC testo pobūdį ir svarbą, kurią Komisija suteikė šiam testui, kad įvertintų portfeliu grindžiamų SPP galimybę daryti išstūmimo iš rinkos poveikį tokiems pat produktyviems konkurentams, Google būtų buvę paprasčiau žodžiu pateikti pastabas dėl šio testo koncepcijos; ekonomikos ekspertų įmonės parengtą to testo alternatyvią versiją, kurią taikant gaunamas kitoks rezultatas, Google pridėjo prie ieškinio.

1000 Šia išvada negali priversti suabejoti aplinkybė, kad Komisija leido Google pateikti rašytines pastabas dėl pirmojo ir antrojo rašto, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės. Nors rungimosi principas buvo įvykdytas raštu, Komisija visiškai nesiekė leisti Google pateikti savo pastabas žodžiu, kaip to būtų reikalaujama tuo atveju, jei būtų priimtas papildomas pranešimas apie prieštaravimus.

1001 Tokio žodinio pokalbio svarbą galima pavaizduoti, pavyzdžiui, sąnaudų, kuriomis turi būti remiamasi atliekant AEC testą, klausimu. Šiuo klausimu Komisija Google priskirtas išlaidas nustatė iš OĮG perduotų dokumentų, kurie nebuvo patvirtinti pagrindinei suinteresuotai šaliai pateikus prašymą pateikti informaciją. Komisija iš esmės nukrypo nuo savo Gairių dėl piktnaudžiavimo išstūmimo poveikiu, pagal kurias, „kai įmanoma, Komisija naudos pačios dominuojančios įmonės duomenis apie sąnaudas“.

1002 Taigi surengus išklausymą Google būtų galėjusi pateikti Komisijai paaiškinimų, kurie būtų leidę anksčiau išsiaiškinti kai kuriuos neaiškumus, susijusius su AEC testo rengimu, ir tiesiogiai aptarti juos su Komisija. Jei būtų surengusi žodinį išklausymą, Komisija būtų turėjusi išsamiai diskutuoti su Google, kad tikslingai apibrėžtų prieštaringus faktinius ir teisinius aspektus. Išklausymo svarbą juo labiau rodo ši byla, nes šiame ieškinyje Google pateikti prieštaravimai verčia Bendrąjį Teismą dėl jų pagrįstumo pripažinti trečiąjį ieškinio pagrindą pagrįstu.

1003 Taigi, atsižvelgiant į sunkumus, susijusius su AEC testo parengimu, jei Google būtų buvusi išklausyta, ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą ir įtikinti Komisiją, kad reikia iš naujo įvertinti kelis jos analizės aspektus.

1004 Be to, suteikus Google galimybę žodžiu išdėstyti savo argumentus po to, kai Komisija iš esmės pakeitė įrodymus, kuriais remdamasi ji nustatė piktnaudžiaujamąjį portfeliu grindžiamų SPP pobūdį, Komisija būtų galėjusi patobulinti savo analizę.

1005 Taigi ieškinio penktojo pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta ir tuo remiantis panaikinti ginčijamo sprendimo dalį, kurioje portfeliu grindžiamos SPP buvo pripažintos piktnaudžiavimu.

G.      Dėl pirmų penkių pagrindų nagrinėjimo pasekmių ir dėl šeštojo pagrindo

1006 Google pažymi, kad ginčijamu sprendimu paskirta didžiausia kada nors Europoje konkurencijos institucijos skirta bauda, t. y. 4 342 865 000 EUR.

1007 Kad ir kokia būtų ši suma, nubaudimo ir atgrasomasis Komisijos skirtų baudų už SESV 102 straipsnio pažeidimą tikslas įpareigoja Bendrąjį Teismą, kaip nešališką ir nepriklausomą teismą, užtikrinti Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisminę gynybą veiksmingumą, kai jis priima sprendimą dėl ieškinio, pareikšto dėl administracinės institucijos, kuri taip pat atlieka tyrimo funkcijas, skirtos sankcijos.

1008 Šiame ieškinyje Google prašo panaikinti visą ginčijamą sprendimą arba, nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti arba sumažinti baudą remiantis Bendrajam Teismui suteikta neribota jurisdikcija.

1009 Išnagrinėjus pirmuosius penkis ieškinio pagrindus, reikia įvertinti pirmiau išdėstytų išvadų pasekmes sprendimui. Kadangi šios pasekmės turi įtakos baudai, taip pat reikia patikslinti, kiek Bendrasis Teismas, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, vertindamas atsižvelgs į šeštajame ieškinio pagrinde nurodytus argumentus, susijusius su įvairiais aspektais, į kuriuos atsižvelgta apskaičiuojant baudą.

1.      Pirmųjų penkių pagrindų ryšys su šeštuoju pagrindu, kiek tai susiję su bauda

1010 Šeštajame pagrinde, kuris suskirstytas į tris dalis, Google nurodo, kad net jei, priešingai nei teigiama pirmuosiuose penkiuose pagrinduose, Bendrasis Teismas patvirtintų ginčijamo sprendimo vertinimus dėl SESV 102 straipsnio pažeidimo buvimo, dėl trijų klaidų baudą reikia panaikinti arba iš esmės sumažinti. Taigi dėl šių klaidų bauda turėtų būti panaikinta arba, nepatenkinus šio reikalavimo, Bendrasis Teismas, pasinaudodamas savo neribota jurisdikcija, turėtų iš esmės sumažinti jos dydį.

1011 Šiomis aplinkybėmis Google teigia, pirma, kad ji nepadarė pažeidimo nei tyčia, nei dėl aplaidumo, antra, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas, ir, trečia, kad jame yra didelių skaičiavimo klaidų Komisijai taikant jos gaires. Šiuo klausimu Google teigia, kad Komisija klaidingai apskaičiavo reikšmingą pardavimų vertę, pritaikė neteisingą koeficientą už sunkumą, pridėjo nepagrįstą papildomą sumą ir neatsižvelgė į įvairias lengvinančias aplinkybes, įskaitant ribotą tam tikrų veiksmų trukmę.

1012 Komisija ginčija šiuos argumentus. Jos teigimu, ginčijamame sprendime bauda nustatyta pagal gaires ir ši suma atitinka vieno ir tęstinio pažeidimo sunkumą ir trukmę.

1013 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, nors šeštajame pagrinde pateikti argumentai grindžiami prielaida, kad Bendrasis Teismas patvirtins Komisijos analizę, kuri ginčijama pirmuose penkiuose pagrinduose, vis dėlto šiuose argumentuose yra keletas priekaištų, kuriuos Bendrasis Teismas, savarankiškai naudodamasis savo neribota jurisdikcija, gali išnagrinėti šioje byloje.

1014 Dėl šios priežasties, jeigu tai yra reikšminga ir tinkama, į šiuos priekaištus bus atsakyta atliekant toliau išdėstytą nagrinėjimą.

2.      Išvados dėl pažeidimo išnagrinėjus penkis pirmus pagrindus

1015 Išnagrinėjus pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus dėl esminių aspektų ir iš penktojo pagrindo antros dalies dėl procesinių aspektų matyti, jog Komisija įrodė, kad pirmasis ir antrasis vieno ir tęstinio pažeidimo epizodai, kurie ginčijamame sprendime kvalifikuoti kaip atskiri pirmasis, antrasis ir trečiasis piktnaudžiavimo atvejai, yra piktnaudžiavimas. Vis dėlto, išnagrinėjus trečiąjį pagrindą ir penktojo pagrindo pirmą dalį matyti, jog nusprendusi, kad trečiasis šio pažeidimo epizodas, kuris ginčijamame sprendime kvalifikuotas kaip ketvirtas atskiras piktnaudžiavimas, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, Komisija pažeidė teisę į gynybą ir ginčijamame sprendime padarė keletą vertinimo klaidų.

1016 Vadinasi, reikia panaikinti ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnius, bet tik tiek, kiek 1 straipsnyje konstatuota, kad Google padarė vieną ir tęstinį SESV 102 straipsnio pažeidimą, kurį sudarė keturi atskiri piktnaudžiavimo atvejai, iš kurių ketvirtasis pasireiškė pajamų dalijimusi su OĮG ir MRTO pagal tam tikras SPP, priklausiusiu nuo išimtinio Google Search išankstinio įdiegimo įrenginiuose, įtrauktuose į iš anksto apibrėžtą portfelį, ir tiek, kiek šis ketvirtasis piktnaudžiavimo atvejis nurodytas 3 ir 4 straipsniuose. Tai taip pat reiškia, kad reikėtų pakeisti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, kiek jame paskirta bauda už bendrovių Google ir Alphabet dalyvavimą darant vieną ir tęstinį SESV 102 straipsnio pažeidimą, kuris apėmė ketvirtąjį piktnaudžiavimo atvejį.  

1017 Šioje byloje Komisija neįvykdė pareigos išnagrinėti, ar ketvirtajam piktnaudžiavimo atvejui, susijusiam su portfeliu grindžiamomis SPP (vieno ir tęstinio pažeidimo trečiasis aspektas), buvo būdingas bent tokių pat produktyvių konkurentų išstūmimo iš rinkos poveikis. Taigi Bendrajam Teismui išlieka abejonių dėl nagrinėjamų mokėjimų galimybės riboti konkurenciją ir visų pirma sukelti nurodomą išstūmimo poveikį.

1018 Vis dėlto, neatsižvelgiant į jų kvalifikavimo pagal SESV 102 straipsnį pagrįstumą, reikia priminti, kad ginčijamame sprendime į portfeliu grindžiamas SPP, kaip, beje, ir į su įrenginiais susietas SPP, buvo teisingai atsižvelgta kaip į faktines aplinkybes vertinant vieno ir tęstinio pažeidimo pirmojo ir antrojo aspektų (jie ginčijamame sprendime atskirai apibūdinti kaip pirmasis, antrasis ir trečiasis piktnaudžiavimo atvejai), kurių piktnaudžiaujamas pobūdis buvo patvirtintas nagrinėjant antrąjį ir ketvirtąjį ieškinio pagrindus, sukeliamą išstūmimo poveikį.

1019 Galiausiai reikėtų pažymėti, kad, nepaisant to, kaip portfeliu grindžiamos SPP kvalifikuojamos pagal konkurencijos teisę, dėl bendro savo veiksmų poveikio Google, kiek tai susiję su Google Search, turėjo galimybę vykdyti išimtinį išankstinį diegimą, kuris bent iki 2016 m. apėmė daugiau nei pusę EEE parduodamų įrenginių su išvestine Android OS (ginčijamo sprendimo 822 konstatuojamoji dalis ir 908 išnaša).

1020 Be to, reikia priminti, jog MPPS buvo numatyta, kad GMS įrenginiai turėjo atitikti CDD techninius suderinamumo standartus, kurie, be kita ko, buvo taikomi OĮG, visiems jų įrenginiams su išvestine Android OS pagal SNĮ, kurias buvo būtina sudaryti norint sudaryti MPPS. Šis ryšys tarp CDD ir MPPS leido Google paprasčiau įgyvendinti jos puoselėjamą visuotinę strategiją. Taigi Komisija, vertindama MPPS poveikį bendrosios paieškos paslaugų rinkose, pagrįstai atsižvelgė į CDD.

1021 Šie aspektai, kaip faktinės aplinkybės, svarbios vertinant elgesio, dėl kurio prieštaraujama Google, piktnaudžiaujamąjį pobūdį, įrodo, kad tarp, viena vertus, vieno ir tęstinio pažeidimo pirmojo aspekto ir SPP, kurias Google sudarinėjo visą pažeidimo laikotarpį, ir, kita vertus, tarp vieno ir tęstinio pažeidimo pirmojo ir antrojo aspektų yra ryšys.

1022 Be to, išnagrinėjus pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį ieškinio pagrindus matyti, kad pirmasis ir antrasis ginčijami apribojimai buvo bendros strategijos dalis. Remdamasi šia išvada, Komisija pagrįstai nusprendė, kad ieškovių elgesys, kurį sudarė, pirma, specialių Android OS naudojimo sąlygų nustatymas ir, antra, tam tikrų programėlių ir paslaugų naudojimas, turi būti kvalifikuojamas kaip vienas ir tęstinis SESV 102 straipsnio pažeidimas (ginčijamo sprendimo 2 konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnis).

1023 Nustatyti piktnaudžiavimo atvejai buvo dalis bendros strategijos, kuria siekta numatyti mobiliojo interneto plėtrą ir kartu išsaugoti pačios Google verslo modelį, pagrįstą pajamomis, gaunamomis iš esmės iš bendrosios paieškos paslaugos naudojimo.

1024 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Google neprieštarauja ginčijamame sprendime pateiktiems vertinimams, pagal kuriuos jos verslo modelis grindžiamas, viena vertus, su internetu susijusių prekių ir paslaugų, kurios naudotojams dažniausiai siūlomos nemokamai, ir, kita vertus, internetinės reklamos paslaugų, iš kurių ji gauna didžiąją dalį savo pajamų, tarpusavio sąveika. Pavyzdžiui, Google pajamos iš esmės susijusios su jos bendrosios internetinės paieškos paslaugų auditorija, kuri leidžia jai parduoti internetinės reklamos paslaugas, iš kurių ji gauna atlygį (ginčijamo sprendimo 153 konstatuojamoji dalis).

1025 Taigi pagal šią Google įgyvendinamą bendrą strategiją jos dominuojančios padėties, kurią ji užėmė per visą pažeidimo laikotarpį, išsaugojimas nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose turėjo lemiamą reikšmę, ir prie to prisidėjo pirmasis ir antrasis ginčijami ribojimai. Kaip matyti išnagrinėjus ketvirtąjį ieškinio pagrindą, to paties tikslo buvo siekiama išstumiant iš rinkos konkuruojančias OS, kurios galėjo leisti iš anksto įdiegti arba netgi išimtinai įdiegti su Google Search konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas.

1026 Galiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad bendros strategijos įgyvendinimo poveikis buvo priskiriamas faktinei situacijai, kuriai esant Google Search de facto, dėl Google sudarytų SPP, neatsižvelgiant į jų kvalifikavimą pagal konkurencijos teisę, gavo naudos iš išimtinio išankstinio įdiegimo, kuris bent iki 2016 m. apėmė daugiau kaip pusę visų EEE parduotų įrenginių, veikiančių su išvestine Android OS (ginčijamo sprendimo 822 konstatuojamoji dalis ir 908 išnaša).

1027 Apskritai kaip faktine aplinkybe, į kurią atsižvelgtina vertinant visas bylai reikšmingas aplinkybes, reikėtų pasiremti tuo, kad Google per visą pažeidimo laikotarpį turėjo sutartį su Apple, pagal kurią Google paieškos variklis galėjo būti nustatytas kaip numatytasis visuose šios OĮG iPhone telefonuose (žr. ginčijamo sprendimo 118 ir 119 konstatuojamąsias dalis). Taigi Apple ekosistemos, kuri egzistavo kartu su Android ekosistema, buvimas pasaulinėje išmaniųjų mobiliojo ryšio įrenginių rinkoje nekėlė didelės konkurencinės grėsmės Google, kiek tai susiję su pajamomis, gautomis iš reklamos, susijusios su bendrosios paieškos paslaugomis (pavyzdžiui, žr. ginčijamo sprendimo 515 konstatuojamąją dalį).

1028 Be to, Google piktnaudžiavimas, be kita ko, atėmė iš konkurentų galimybę nekliudomiems siūlyti bendrosios paieškos paslaugos Google Search alternatyvas jų pageidaujantiems naudotojams (ginčijamo sprendimo 862 ir 1213 konstatuojamosios dalys). Taigi apskritai tokia praktika pakenkė vartotojų interesui turėti daugiau nei vieną informacijos gavimo šaltinį internete. Kalbant konkrečiau, ši praktika taip pat apribojo paieškos paslaugų plėtrą šiuose vartotojų segmentuose, kuriuose buvo ypatingai vertinama, be kita ko, privataus gyvenimo apsauga ar kalbiniai ypatumai EEE. Tokie interesai ne tik atitiko konkuravimą nuopelnais, nes skatino inovacijas vartotojų naudai, bet ir buvo būtini siekiant užtikrinti pliuralizmą demokratinėje visuomenėje.

1029 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsniai turi būti iš dalies panaikinti, o ginčijamo sprendimo 2 straipsnis pakeistas, tiek, kiek Komisija neįrodė, kad portfeliu grindžiamos SPP buvo piktnaudžiaujamojo pobūdžio, vieno ir tęstinio pažeidimo, priskiriamo bendrai strategijai, prie kurios prisidėjo pirmasis ir antrasis vieno ir tęstinio pažeidimo epizodai, konstatavimas nėra neteisėtas. Taigi Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir į visas reikšmingas bylos aplinkybes, naudodamasis neribota jurisdikcija turi pats nustatyti tinkamą baudos dydį, kaip to prašo Google savo papildomame prašyme pakeisti sprendimą.

1030 Ginčijamo sprendimo dalinio panaikinimo pasekmės, kiek tai susiję su baudos dydžio nustatymu, buvo konkrečiai paminėtos ir išsamiai aptartos su šalimis per teismo posėdį.

1031 Bendrajam Teismui iš pradžių atrodo svarbu pažymėti, jog dėl to, kad naudodamasis savo neribota jurisdikcija jis atlieka kriterijų, reikšmingų nustatant baudos dydį, nepriklausomą vertinimą, nebūtina automatiškai nustatyti šio dalinio panaikinimo pasekmių baudos dydžiui, kiek tai susiję su vieno pažeidimo ir jo sudedamųjų dalių kvalifikavimu. Vis dėlto Bendrasis Teismas atsižvelgs į visas ginčijamame sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai padarytas išvadas, kurios gali turėti poveikį baudos dydžio tinkamumui.

3.      Dėl baudos dydžio pakeitimo

1032 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į šiuo klausimu pateiktą prašymą, remiantis pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį Bendrajam Teismui suteikta neribota jurisdikcija reikia nuspręsti dėl baudos dydžio.

1033 Be teisėtumo kontrolės, leidžiančios tik atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą aktą, ši neribota jurisdikcija suteikia Bendrajam Teismui teisę pakeisti ginčijamą aktą net jo nepanaikinus, siekiant, pavyzdžiui, pakeisti baudos dydį, ją sumažinti arba padidinti (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, C‑3/06 P, EU:C:2007:88, 61 ir 62 punktus ir 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Prym ir Prym Consumer / Komisija, C‑534/07 P, EU:C:2009:505, 86 punktą). Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas prireikus gali pateikti kitokį vertinimą nei tas, kurį Komisija pateikė ginčijamame sprendime, kiek tai susiję su Google skirta bauda.

1034 Tai darydamas Bendrasis Teismas neprivalo taikyti Komisijos baudų apskaičiavimo gairių (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Trafilerie Meridionali / Komisija, C‑519/15 P, EU:C:2016:682, 52–55 punktus), nors šiomis orientacinėmis taisyklėmis gali būti vadovaujamasi (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

1035 Vykdydamas pareigą nurodyti motyvus, Bendrasis Teismas taip pat turi išsamiai apibūdinti veiksnius, į kuriuos atsižvelgė, priimdamas sprendimą dėl baudos dydžio nustatymo (šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Trafilerie Meridionali / Komisija, C‑519/15 P, EU:C:2016:682, 52 punktą).

1036 Šiuo atveju, siekdamas nustatyti baudos, skirtos nubausti Google už dalyvavimą darant vieną ir tęstinį pažeidimą, dydį, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 1 straipsnio dalinį panaikinimą išnagrinėjus penkis pirmus ieškinio pagrindus, Bendrasis Teismas turi atsižvelgti į toliau nurodytas aplinkybes.

a)      Tyčia ar dėl aplaidumo padarytas pažeidimas 

1037 Pirmiausia svarbu nustatyti ar, pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo. Šis atskyrimas, numatytas Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje, iš tiesų gali turėti įtakos baudos dydžiui.

1038 Šalys savo pozicijas šiuo klausimu pateikia šeštojo pagrindo pirmoje dalyje.

1039 Šiuo klausimu Google teigia, kad skiriant baudą neatsižvelgta į jos tyčios ar aplaidumo nebuvimą. Ginčijamame sprendime nepateikiama jokių tyčios įrodymų, nes ginčijami veiksmai buvo vykdomi prieš Google neva įgyjant dominuojančią padėtį. Taip pat, atsižvelgiant, be kita ko, į jos veiksmus iki ginčijamo sprendimo ir jį priimant, Google negalėjo „žinoti“, kad jos atviras, nemokamas ir iš esmės konkurencijai naudingas komercinis modelis yra antikonkurencinis. Nėra duomenų, kada Komisija pakeitė savo vertinimą.

1040 Komisija savo ruožtu teigia neprivalanti įrodyti ketinimo išstumti konkurentus, kad konstatuotų, jog pažeidimas buvo padarytas tyčia. Pakanka, kad Google negalėjo „nežinoti apie antikonkurencinį savo elgesio pobūdį“. Šiuo atveju pažeidimu iš tiesų buvo „siekiama sustiprinti“ Google dominuojančią padėtį bendrosios paieškos paslaugų rinkose (ginčijamo sprendimo 858–860, 972–977 ir 1140 konstatuojamosios dalys). Be to, pažeidimas buvo padarytas bent jau dėl aplaidumo, nes Google žinojo apie „esmines faktines aplinkybes“, pateisinančias ginčijamame sprendime padarytas išvadas dėl dominuojančios padėties ir piktnaudžiavimų.

1041 Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą Komisija savo sprendime gali skirti baudą, jeigu įmonė tyčia ar dėl aplaidumo pažeidžia SESV 102 straipsnio nuostatas.

1042 Dėl sąlygos, susijusios su tyčiniu ar dėl aplaidumo padarytu pažeidimu, iš jurisprudencijos matyti, kad pažeidimas padarytas tyčia, kai atitinkama įmonė veikia tam tikru būdu ir įgyvendina šiuos veiksmus puikiai žinodama apie jų antikonkurencinį poveikį rinkoje, ir nereikalaujama įrodyti, ar ji žinojo, kad taip elgdamasi ji pažeidžia konkurencijos taisykles (šiuo klausimu žr. 1983 m. lapkričio 8 d. Sprendimo IAZ International Belgium ir kt. / Komisija, 96/82–102/82, 104/82, 105/82, 108/82 ir 110/82, EU:C:1983:310, 45 punktą).

1043 Pirma, nėra jokių abejonių, kad, kaip teisingai pažymėjo Komisija, Google vykdė nagrinėjamus veiksmus sąmoningai, t. y. puikiai žinodama apie poveikį, kurį šie veiksmai turės atitinkamose rinkose.

1044 Google negalėjo pagrįstai nežinoti, kad užėmė dominuojančią padėtį arba turėjo didelę įtaką Android parduotuvių ir bendrosios paieškos paslaugų rinkose. Be to, šiame ieškinyje Google neginčija, kad pažeidimo laikotarpiu užėmė dominuojančią padėtį bendrosios paieškos paslaugų rinkose.

1045 Be savo padėties atitinkamose rinkose, Google sąmoningai vykdė „morkos ir lazdos“ strategiją, kuri taip pavadinta pačios Google vidaus pristatyme ir kurią Komisija tuo remdamasi taip įvardijo ginčijamame sprendime (1343 konstatuojamoji dalis). Nurodytas tikslas buvo, pasitelkiant MPPS, SNĮ ir SPP, neatsižvelgiant į tai, kad ginčijamame sprendime nepakankamai įrodytas portfeliu grindžiamų SPP piktnaudžiaujamasis pobūdis, neleisti naudoti nepatvirtintų alternatyvių Android versijų ir skatinti naudotis tik Google paslaugomis, siekiant aiškaus tikslo apsaugoti ir sustiprinti Google padėtį bendrosios paieškos paslaugų rinkose (ginčijamo sprendimo 1343, 1350 ir 1351 konstatuojamosios dalys). Poveikio, suteikusio Komisijai pagrindą įsikišti ir priimti ginčijamą sprendimą, akivaizdumą papildomai patvirtina tai, kad jis atsirado dėl sutartinių nuostatų, įtrauktų į aptariamas sutartis, kurias sumanė ir parengė Google. Ginčijamame sprendime pateikti Google atstovų pareiškimai patvirtina šį aiškinimą, nes viename iš jų aiškiai nurodyta, kad buvo siekiama neleisti, kad į Android versijas būtų įtrauktos su Google konkuruojančios paieškos paslaugos (ginčijamo sprendimo 1344 ir 1347 konstatuojamosios dalys).

1046 Visų pirma, kaip matyti iš ieškinio ketvirtojo pagrindo nagrinėjimo, Google ketinimas neleisti plėtoti Android pirminio programos teksto, atimant iš alternatyvių Android atmainų kūrėjų galimybes rinkoje, nekelia abejonių. Troškimas trukdyti kurti alternatyvias Android atmainas yra įtrauktas į įvairius SNĮ siekiamus tikslus, net jei Google teigia, kad buvo priversta tai daryti, kad užtikrintų Android išlikimą. Be to, iš ginčijamame sprendime nurodytų vidaus e. laiškų matyti, kad ši strategija, kuria buvo siekiama neleisti plėtoti alternatyvių Android atmainų, buvo sąmoningai įgyvendinama nuo pat pradžių, siekiant sukliudyti Google partneriams ir konkurentams kurti savarankiškas Android versijas (ginčijamo sprendimo 159 ir 160 konstatuojamosios dalys).

1047 Antra, Google negali teigti nežinojusi apie aptariamų sutarčių antikonkurencinį poveikį vien dėl to, kad jos buvo įgyvendintos prieš Google įgyjant kokią nors dominuojančią padėtį. Pirma, neatsižvelgiant į jos padėtį atitinkamose rinkose, reikia pažymėti, kad Google sąmoningai siekė nagrinėjamų sutarčių poveikio. Antra, ji negalėjo nežinoti jų antikonkurencinio pobūdžio tuo metu, kai reikšmingai padidėjo jos įtaka rinkoje. Vadinasi, būtent nuo to laiko, kai Google ėmė dominuoti, ji galėjo būti baudžiama už tyčinį SESV 102 straipsnio pažeidimą, kaip Komisija tai padarė ginčijamame sprendime.

1048 Be to, vien išvada, kad Google, jos pačios nuomone, siekė kitų konkurencijai neva naudingų tikslų, susijusių su Android platformos plėtra ir apsauga, negali paneigti to, kad nagrinėjamomis sutartimis Google taip pat siekė „morkos ir lazdos“ strategijos, kad išsaugotų ir sustiprintų savo padėtį, be kita ko, bendrosios paieškos paslaugų rinkose, ir apribotų savo konkurentų buvimą šiose rinkose ar net užkirstų kelią bet kokios konkurencijos vystymuisi.

1049 Taigi Google negali teigti, kad ji ginčijamus veiksmus įgyvendino nesąmoningai ar kad ji nesiekė poveikio, kurį galėjo sukelti šios sutartys, ir kuriuo remdamasi Komisija turėjo pagrindą priimti ginčijamą sprendimą.

1050 Šios išvados negali paneigti Google argumentai dėl neaiškumų, susijusių su nagrinėjamų veiksmų kvalifikavimu kaip piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į jurisprudenciją ir sprendimų praktiką iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Atliekant tokią analizę iš tiesų reikėtų patikrinti, ar Google galėjo žinoti, kad jos elgesys pažeidžia SESV 102 straipsnį, o tai, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, neturi reikšmės. Kai pažeidimas padaromas tyčia, yra svarbūs tik įrodymai, kad veiksmai buvo įgyvendinami puikiai žinant antikonkurencinį jų poveikį, kuris atsirastų rinkoje.

1051 Taigi, kaip, be kita ko, teisingai nusprendė Komisija, Google padarė pažeidimą tyčia. Bendrasis Teismas atsižvelgs į šią aplinkybę nustatydamas baudos dydį.

b)      Atsižvelgimas į pažeidimo sunkumą ir trukmę 

1052 Antra, naudodamasis neribota jurisdikcija, Bendrasis Teismas turi nustatyti baudos dydį atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Atliekant šį vertinimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį, reikia atsižvelgti į padaryto pažeidimo sunkumą ir trukmę, laikantis pirmiausia motyvavimo, proporcingumo, sankcijų individualizavimo ir vienodo požiūrio principų (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 21 d. Sprendimo Galp Energía España ir kt. / Komisija, C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

1)      Atsižvelgimas į pardavimų vertę kaip į pradinius duomenis

1053 Pirmiausia dėl su pažeidimu susijusių Google pardavimų vertės, kuri leidžia Komisijai nustatyti bazinį skirtinos baudos dydį pagal savo gaires, Bendrasis Teismas pažymi, kad nors pagal suformuotą jurisprudenciją baudos nustatymas nėra tikslus aritmetinis veiksmas (2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, T‑11/06, EU:T:2011:560, 266 punktas ir 2015 m. liepos 15 d. Sprendimo SLM ir Ori Martin / Komisija, T‑389/10 ir T‑419/10, EU:T:2015:513, 436 punktas), tikėtina, kad nagrinėjamu atveju tokios vertės naudojimas gali būti geras atskaitos taškas vertinant baudos dydį.

1054 Iš tikrųjų atrodo tinkama nustatyti baudos dydį remiantis metodika, pagal kurią, kaip ir pagal tą, kurią taikė Komisija, pirma nustatomas bazinis baudos dydis, kuris tada gali būti patikslintas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo klausimu su pažeidimu siejama pardavimų vertė šioje byloje nagrinėjamu atveju atspindi pažeidimo ekonominį poveikį ir jį darant dalyvavusios įmonės dydį.

1055 Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nagrinės argumentus, pateiktus dėl sumos, į kurią atsižvelgė Komisija, pagal ieškinio šeštojo pagrindo trečią dalį.

1056 Pirma, Google prieštarauja Komisijai, kad ši atsižvelgė į pardavimų vertę 2017 metais, t. y. paskutiniais visais dalyvavimo darant pažeidimą metais, nors ji vietoj to turėjo atsižvelgti į vidutinę pardavimų vertę per visą pažeidimo laikotarpį. Toks atsižvelgimas pateisinamas eksponentiniu Google pajamų augimu 2011–2017 m. dėl perėjimo nuo skaitmeninių prie išmaniųjų telefonų ir su tuo susijusio dažnesnio interneto naudojimo mobiliuosiuose įrenginiuose.

1057 Komisija laikosi priešingos pozicijos, t. y. kad Google turėjo įrodyti, jog 2017 m. pardavimai neatspindėjo pažeidimo ekonominio turinio ir Google dydžio bei įtakos rinkoje. Šiuo tikslu nepakanka vien konstatuoti, kad 2011–2017 m. jos pajamos augo.

1058 Reikia priminti, kad atsižvelgimu į pardavimų vertę apskaičiuojant bazinį baudos dydį siekiama atspindėti pažeidimo, už kurį baudžiama, ekonominį turinį ir mastą. Vis dėlto ne visada reikia remtis paskutiniais dalyvavimo darant pažeidimą metais kaip referenciniu laikotarpiu pardavimo vertei apskaičiuoti, ypač kai įmonės pardavimai per paskutinius dalyvavimo darant pažeidimą metus neatspindi pažeidimo ekonominio masto (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 11 d. Sprendimo Esso ir kt. / Komisija, T‑540/08, EU:T:2014:630, 95 punktą).

1059 Vis dėlto vien to, kad Google pajamos nuo 2011 m. iki 2017 m. labai išaugo, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog 2017 m. Google gautos pajamos neatspindi ekonominio turinio, pažeidimo masto, Google dydžio ir jos įtakos rinkoje. Priešingai, veiksmų, už kuriuos Komisija nubaudė, vienašališkumas, leidęs Google 2011–2017 m. sustiprinti savo dominuojančią padėtį ir įtaką rinkoje, sutrukdyti konkurentų plėtrai ar net išstumti juos iš rinkos ar sukliudyti potencialiems konkurentams, pateisina atsižvelgimą į pajamas, gautas 2017 m., kai Google ekonominiu požiūriu galėjo naudotis visais nuo 2011 m. įgyvendintų veiksmų rezultatais.

1060 Taigi Bendrasis Teismas, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, mano, kad tikslinga atsižvelgti į pardavimų, kuriuos Google įvykdė per paskutinius visus jos dalyvavimo darant pažeidimą metus, vertę.

1061 Antra, Google prieštarauja Komisijai, kad ši į atitinkamą pardavimų vertę įtraukė su pažeidimu visiškai nesusijusias pajamas. Tai būtų taikoma pajamoms, kurias Google gauna naudotojams spustelėjus ant reklaminių nuorodų po bendrosios paieškos užklausų, atliktų ne per iš anksto įdiegtas Google programėles, o per Google pradžios tinklalapį. Portfeliu grindžiamos SPP neapėmė šių pajamų, o Google galėjo atskirti šias pajamas nuo pajamų, gaunamų iš užklausų, pateikiamų naudojant jos programėles.

1062 Priešingai, Komisija pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į tokias pajamas, nes jos susijusios su pažeidimu.

1063 Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad pardavimų vertė, kuria remtasi apskaičiuojant bazinį baudos dydį, turi būti tiesiogiai ar bent netiesiogiai susijusi su pažeidimu, už kurį nubausta, antraip nustatant sankciją už jį būtų iškraipytas šio pažeidimo ekonominis turinys ir mastas.

1064 Nagrinėjamu atveju Google pajamos, gautos kai naudotojai spusteli ant reklaminių nuorodų po paieškos užklausų, pateiktų ne per iš anksto įdiegtas Google programėles, bet per Google pradžios tinklalapį, turi bent netiesioginį ryšį su pažeidimu. Kaip teisingai matyti iš ginčijamo sprendimo, veiksmai, už kuriuos Komisija skyrė sankcijas, leido Google išlaikyti ir sustiprinti savo dominuojančią padėtį ir įtaką visose nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar šios paieškos atliekamos per iš anksto įdiegtą programėlę, ar per Google pradžios tinklalapį (ginčijamo sprendimo 1439 konstatuojamoji dalis).

1065 Apsunkindama naudojimąsi konkuruojančiomis paieškos paslaugomis ir prieigą prie jų bei priviliodama tokių paslaugų naudotojus, Google netiesiogiai įgijo galimybę gauti nemažai pajamų ir iš pradžios tinklalapio. Tai, kad portfeliu grindžiamose SPP į tokias pajamas nebuvo atsižvelgiama, šiuo klausimu nėra svarbu.

1066 Taigi Bendrasis Teismas mano, kad nustatant pardavimų vertę, kuria remtasi apskaičiuojant bazinį baudos dydį, reikia atsižvelgti į pajamas, gautas pateikiant bendrosios paieškos užklausas Google pradžios tinklalapyje.

1067 Trečia, Google prieštarauja Komisijai, kad ši, nustatydama pardavimų vertę, atsižvelgė ne į Google, o į trečiųjų asmenų gautas pajamas. Tas pats pasakytina ir apie srauto įsigijimo išlaidas, t. y. Google mokėjimus už jos reklaminių nuorodų patalpinimą trečiųjų asmenų interneto svetainėse.

1068 Komisija teigia priešingai, kad srauto įsigijimo išlaidos yra Google pajamų iš kontekstinės reklamos sudedamoji dalis, o šios išlaidos yra kainos, taikomos reklamos užsakovams už Google paslaugas, sudedamoji dalis.

1069 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antros pastraipos formuluotėje nurodyta bendra atitinkamos įmonės apyvarta be jokių atskaitymų (2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Almamet / Komisija, T‑410/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:676, 225 punktas).

1070 Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai ginčijamame sprendime pažymi Komisija, nors srauto įsigijimo išlaidos tikrai yra Google patirtos išlaidos, nes jos yra Google savanoriškos išlaidos, kad jos nuorodos būtų rodomos trečiųjų asmenų interneto svetainėse, šios išlaidos iš esmės yra perkeliamos į sąskaitas reklamos užsakovams, todėl jos yra Google pajamų sudedamoji dalis (ginčijamo sprendimo 1442 konstatuojamoji dalis).

1071 Vadinasi, priešingai nei teigia Google, iš pardavimų vertės negalima išskaičiuoti duomenų srauto įsigijimo išlaidų. Šios išlaidos neturi įtakos Google gautų pajamų bendrai sumai ir tinkamai atspindi pažeidimo, už kurį nubausta, ekonominį turinį ir mastą.

1072 Taigi Bendrasis Teismas nusprendžia, kad nustatant baudos dydį turi būti atsižvelgta į tokią pačią pardavimo vertę, kuria Komisija rėmėsi ginčijamame sprendime.

2)      Atsižvelgimas į sunkumą

1073 Dėl pažeidimo sunkumo vertinimo, be kita ko, buvo nuspręsta, kad jis turi būti vertinamas individualiai ir kad reikia atsižvelgti į visus veiksnius, į kuriuos atsižvelgiama vertinant jo sunkumą, pavyzdžiui, antikonkurencinio elgesio atvejų skaičių ir intensyvumą (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 26 d. Sprendimo Infineon Technologies / Komisija, C‑99/17 P, EU:C:2018:773, 196 ir 197 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

1074 Nagrinėjamu atveju, naudodamasis neribota jurisdikcija, Bendrasis Teismas visų pirma mano, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į toliau nurodytus veiksnius, kuriuos Komisija taip pat nurodo savo gairėse, t. y. pažeidimo pobūdį, Google padėtį atitinkamose rinkose, šio pažeidimo geografinę aprėptį ir tai, ar pažeidimas buvo įgyvendintas, ar ne.

1075 Kiek tai susiję su pažeidimo pobūdžiu, iš pirmiau pateiktos analizės matyti, kad Komisija teisiškai pakankamai apibūdino kelis Google piktnaudžiavimo atvejus, turėjusius išstūmimo iš rinkos poveikį, kuriais buvo kliudoma konkurencijai, išstumiant jos konkurentus iš rinkos vartotojų nenaudai. Šie veiksmai susiję su MPPS išankstinio įdiegimo sąlygomis ir SNĮ nulemtu išstūmimo iš rinkos poveikiu, ir turi būti analizuojami atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, kurios klostėsi pažeidimo laikotarpiu.

1076 Kalbant apie Google padėtį atitinkamose rinkose ir jos pažeidimo geografinę aprėptį, neginčijama, kad per visą pažeidimo laikotarpį Google užėmė dominuojančią padėtį nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose EEE. Šiose rinkose buvo taikoma visuotinė Google strategija, kuria siekiama išlaikyti įtaką rinkoje bendrosios paieškos užklausų, atliekamų iš AK, ir bendrosios paieškos užklausų, atliekamų iš išmaniojo mobiliojo įrenginio, srityje. Tokiai išvadai neturėtų poveikio tai, jei būtų atsižvelgta ne tik į bendrosios paieškos paslaugos užklausas, pateiktas iš Android įrenginio, bet ir į bendrosios paieškos paslaugos užklausas, pateiktas iš iPhone.

1077 Kiek tai susiję su pažeidimo įgyvendinimu ar neįgyvendinimu, Bendrasis Teismas mano, jog tam, kad būtų įvykdyti proporcingumo ir bausmių individualizavimo principai, šiuo klausimu ypač svarbu įvertinti Google antikonkurencinio elgesio atvejų skaičių ir intensyvumą.

1078 Tokį vertinimą lengviau atlikti atidžiai ištyrus konkretų poveikį, kaip Komisija tai padarė šioje byloje, siekdama įvertinti visuotinės Google strategijos ir jai įgyvendinti naudotų skirtingų priemonių poveikį konkuravimui nuopelnais.

1079 Bendrasis Teismas šiuo klausimu pažymi, kad nors Komisija ginčijamame sprendime iš pradžių konstatavo tik tai, kad „pažeidimo paveiktos atitinkamos rinkos [turėjo] didelę ekonominę reikšmę“, o tai reiškė, kad „bet koks antikonkurencinis elgesys šiose rinkose [galėjo] turėti didelį poveikį“ (1449 konstatuojamoji dalis), vis dėlto ji pasirūpino patikslinti, kad šis vertinimas grindžiamas išvadomis, kurias ji padarė remdamasi ginčijamame sprendime atlikta kiekvieno nagrinėjamo elgesio atvejo konkurenciją ribojančio poveikio analize (1455 konstatuojamoji dalis).

1080 Bendrojo Teismo vertinimas šiuo klausimu išplaukia iš pirmiau pateiktos atitinkamų ieškinio pagrindų analizės, susijusios su pirmuoju ir antruoju ginčijamais apribojimais. Atliekant šią analizę atsižvelgta ne tik į ginčijamame sprendime Komisijos konstatuotą išstūmimo iš rinkos poveikį, bet ir į įvairius šalių argumentus, susijusius su Android OS ir jos „ekosistemos“ plėtojimo ir palaikymo svarba, kurią reikia laikyti įrodyta, kaip matyti, be kita ko, iš šio sprendimo 889 ir 890 punktų.

1081 Šiuo klausimu, apsvarstęs visus šiuos veiksnius, Bendrasis Teismas mano, jog svarbu nurodyti, kad, jo nuomone, fiksuoto 11 % nuo Komisijos nustatytos pardavimų vertės koeficiento už pažeidimo sunkumą (ginčijamo sprendimo 1447 konstatuojamoji dalis) taikymas pakankamai neatspindi pažeidimo įgyvendinimo turinio ir ypač jo intensyvumo atitinkamu laikotarpiu, visų pirma, kaip bus išnagrinėta toliau, kiek tai susiję su Google antikonkurenciniu elgesiu 2012–2014 m.

3)      Atsižvelgimas į sunkumą

1082 Vertinant pažeidimo trukmę, reikia atsižvelgti į toliau nurodytas aplinkybes, kurių, beje, Google šiame ieškinyje neginčija.

1083 Pirma, Google LLC nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 18 d., t. y. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, nepertraukiamai dalyvavo toliau nurodytuose dviejuose vieno ir tęstinio pažeidimo epizoduose: Google Search programėlės susiejimo su Play Store ir sąlygos nustatymo, kad norint gauti Play Store ir  programėlės Google Search licencijas turi būti sudaryta SNĮ.

1084 Antra, Google LLC nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. liepos 18 d., t. y. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, nepertraukiamai dalyvavo trečiajame vieno ir tęstinio pažeidimo, t. y. Google Chrome susiejimo su Play Store ir Google Search programėle epizode.

1085 Vis dėlto, skirtingai nei Komisija, kuri, atsižvelgdama į Google dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, taikė vieną bendrą daugiklį (ginčijamo sprendimo 1461 konstatuojamoji dalis), nes pardavimų vertė, į kurią atsižvelgta, buvo padauginta iš šio trukmės koeficiento, Bendrasis Teismas mano, kad šiuo atveju tikslingiau atsižvelgti ir į kitus parametrus, siekiant geriau atspindėti tam tikrus pažeidimo eigos per tam tikrą laiką ypatumus, ypač atsižvelgiant į kintantį jo intensyvumą.

4)      Bendras vertinimas atsižvelgiant į intensyvumą

1086 Vertindamas baudos dydį pagal pažeidimo sunkumą ir trukmę, Bendrasis Teismas mano, kad būtų gerai taikyti kitokią techniką nei Komisijos naudota aritmetinė linijinė technika, kurią Komisija nustatė laikydamasi bendros gairėse patvirtintos metodikos. Taip būtų galima, laikantis proporcingumo ir bausmių individualizavimo principų, geriau užtikrinti, kad bus deramai atsižvelgta į šios bylos ypatumus, kartu neigiamai nepaveikiant poreikio pasiekti pakankamą atgrasomąjį poveikį.

1087 Pirma, šioje byloje reikia atsižvelgti į pirmųjų piktnaudžiavimo atvejų tarpusavio papildomumą. Kaip matyti iš šiuo klausimu atliktos analizės, Google piktnaudžiavimas pagal jos bendrą strategiją sustiprėjo nuo to momento, kai tiek Google Search programėlei, tiek Chrome naršyklei imtos taikyti MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos. Taip Google užsitikrino didelį konkurencinį pranašumą dviejuose pagrindiniuose interneto užklausų įėjimo taškuose, ir Google konkurentams buvo labai sunku kompensuoti šį konkurencinį pranašumą.

1088 Antra, Bendrajam Teismui, regis, taip pat būtina atsižvelgti į antikonkurencinių veiksmų intensyvumą laikui bėgant ir į kitas su ginčijamame sprendime nurodytu elgesiu susijusias faktines aplinkybes, pavyzdžiui, į SP. Šiuo tikslu galima išskirti kelis laikotarpius:

–        pradinis žvalgymo laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., per kurį pradėta įgyvendinti Google visuotinė strategija, kuria ji siekė užtikrinti perėjimą prie mobiliojo interneto;

–        antrasis laikotarpis nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., kai baigėsi portfeliu grindžiamų SPP galiojimo laikotarpis, kuriuo pažeidimo intensyvumas buvo didžiausias, nes jo poveikis apėmė ribojamuosius MPPS (abiejų rūšių susietiems pardavimams) ir SNĮ aspektus, kai dėl išimtinumo, suteikto pagal portfeliu grindžiamas SPP, sumažėjo teorinės galimybės kartu įdiegti programėles GMS įrenginiuose;

–        trečiasis laikotarpis nuo 2014 m. kovo 31 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, kai galima manyti, kad konkurentai turėjo didesnę laisvę pagal su įrenginiais susietas SPP, nei pagal portfeliu grindžiamas SPP, tačiau kartu reikia atsižvelgti ir į TPPS plėtrą, dėl kurios sustiprėjo SPP sukeltas išstūmimo poveikis.

1089 Dėl tokio padalijimo Bendrasis Teismas, nustatydamas baudos dydį, turi atsižvelgti į toliau nurodytas aplinkybes.

1090 Visų pirma, kaip Google teigia ieškinio šeštojo pagrindo antroje dalyje, tikrai reikia atsižvelgti į tai, jog ji nuo 2014 m. kovo 31 d. savanoriškai nutraukė portfeliu grindžiamas SPP, kad pakeistų jas su įrenginiais susietomis SPP, ir kad dėl to neišvengiamai sumažėjo išstūmimo poveikis, sukeltas dėl išimtinio Google Search ir Chrome įdiegimo kai kuriuose EEE parduodamuose GMS įrenginiuose.

1091 Dviejų fiksuotų ir bendrų daugiklių – vieno už sunkumą ir kito už trukmę – taikymas neleidžia atsižvelgti į šią aplinkybę, kaip, beje, neleidžia atsižvelgti ir į tai, kad Chrome buvo įtraukta į MPPS išankstinio įdiegimo sąlygas tik nuo 2012 m.

1092 Be to, taip pat reikia pažymėti, kad nagrinėjamų veiksmų poveikis antruoju laikotarpiu buvo ypač reikšmingas, ir į tai taip pat reikia atsižvelgti, nes šis poveikis pasireiškė kritiniu momentu tiek Google, tiek jos konkurentams, t. y. mobiliojo interneto plėtojimo etapu.

1093 Tuo laikotarpiu, kuris buvo labai svarbus internetinės paieškos paslaugų, teikiamų naudojant išmaniuosius mobiliuosius įrenginius, plėtrai, Google piktnaudžiavimas kenkė jos konkurentams, kuriems buvo ypač svarbu būti matomiems net ir nedideliame skaičiuje įrenginių. Šią nuomonę per teismo posėdį įtikinamai išdėstė įvairūs įstoję į bylą Google konkurentai.

1094 Taigi nustatydamas baudos dydį Bendrasis Teismas, vertindamas kintantį Google dalyvavimo darant šį pažeidimą intensyvumą, atsižvelgs ir į atitinkamą vieno ir tęstinio pažeidimo epizodų trukmę, ir į įvairių laikotarpių skirtumus, kurie jau konstatuoti šiame sprendime.

c)      Lengvinančios arba sunkinančios aplinkybės 

1095 Bendrasis Teismas mano, kad šios bylos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo Google pripažinti lengvinančių aplinkybių ar, priešingai, atsižvelgti į sunkinančias aplinkybes.

1096 Kalbant apie argumentus, šiuo klausimu pateiktus ieškinio šeštojo pagrindo trečioje dalyje, reikia pažymėti, kad Google negali reikalauti sumažinti baudos, nes ji esą padarė pažeidimą dėl aplaidumo. Kaip ginčijamame sprendime teisingai nustatė Komisija ir kaip matyti iš pirmesnių punktų, Google padarė pažeidimą tyčia, sąmoningai siekdama tokio poveikio, kurį galėjo sukelti nagrinėjamos sutartys.

1097 Be to, Google negali reikalauti sumažinti baudos mainais už neva aktyvų bendradarbiavimą per administracinę procedūrą. Google tikrai savanoriškai pasiūlė įsipareigojimus, kuriais siekiama išspręsti Komisijai susirūpinimą keliančius konkurencijos klausimus. Vis dėlto vien toks pasiūlymas savaime negali viršyti Google teisinių pareigų bendradarbiauti per administracinę procedūrą ir vien dėl šios priežasties negali pateisinti baudos sumažinimo dėl aktyvaus jos bendradarbiavimo.

1098 Be to, Bendrasis Teismas nemano, kad būtina svarstyti kitas faktines aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos baudos sumažinimui ar padidinimui.

d)      Baudos dydis ir Alphabet solidarioji atsakomybė 

1099 Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, ypač tuo, kad ilgą laiką buvo sąmoningai įgyvendinama bendra strategija, kurios buvimu neleidžia suabejoti Komisijos padarytos klaidos, susijusios su ginčijamame sprendime nagrinėta trečiąja elgesio rūšimi, ir kurios poveikis pažeidimo laikotarpiu buvo skirtingo intensyvumo, Bendrasis Teismas konstatuoja, kad nustačius Google LLC 4 125 000 000 EUR baudą vietoj 4 342 865 000 EUR baudos, būtų teisingai įvertintas pažeidimo sunkumas ir trukmė, ypač atsižvelgiant į bausmės individualizavimo principą.

1100 Be to, Alphabet Inc., kaip patronuojančioji bendrovė, turi būti pripažinta bendrai ir solidariai atsakinga už Google LLC neteisėtą elgesį nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2018 m. liepos 18 d. dėl ginčijamame sprendime nurodytų priežasčių, kurios šiame ieškinyje neginčijamos (ginčijamo sprendimo 1388 ir 1389 konstatuojamosios dalys). Kadangi šioje byloje Alphabet Inc. kontroliavo Google LLC 1013 iš 2748 vieno ir tęstinio pažeidimo dienų, Alphabet Inc. turi būti solidariai skirta 1 520 605 895 EUR bauda.

e)      Sankcijos tinkamumas 

1101 Bendrasis Teismas mano, kad 4 125 000 000 EUR bauda yra tinkama, atsižvelgiant į pažeidimo reikšmę. Kalbant apie šiuo klausimu Google nurodytus argumentus ieškinio šeštojo pagrindo antroje dalyje, pirmiausia reikia pažymėti, kad, priešingai nei teigia Google, Komisija, įgyvendindama įgaliojimus skirti baudas, neprivalėjo taikyti sumažinimo, kad būtų atsižvelgta į galimą nagrinėjamų veiksmų naujumą. Tą patį Bendrasis Teismas konstatuoja įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją.

1102 Komisija iš tikrųjų pirmą kartą atliko Android platformos konkurencinę analizę. Vis dėlto vertinimai, susiję su rinkomis, Google užimama dominuojančia padėtimi jose ir ginčijamame sprendime Komisijos nurodytais piktnaudžiavimo atvejais, grindžiami konkurencijos teisėje nusistovėjusiomis analizėmis. Ginčijamame sprendime Komisija teisingai pažymi nubaudusi už kelias sutartis, kurių analizė atskleidžia klasikines ekonominės veiklos vykdytojų tarpusavyje taikomų susietų pardavimų arba išimtinumo situacijas (ginčijamo sprendimo 1432 konstatuojamoji dalis).

1103 Taigi, priešingai, nei teigia Google, šios bylos negalima prilyginti bylai, kurioje buvo priimtas 1991 m. liepos 3 d. Sprendimas AKZO / Komisija (C‑62/86, EU:C:1991:286), kuriame Teisingumo Teismas atsižvelgė į beprecedentę sankciją už „grobuoniškas“ kainas ir sumažino baudos dydį, nors tai nebuvo vienintelis aspektas, į kurį šiuo tikslu buvo atsižvelgta.

1104 1992 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimas 93/82/EEB dėl [SESV 101] straipsnio (IV/32.448 ir IV/32.450 – Cewal, Cowac, Ukwal) ir [SESV 102] straipsnio (IV/32.448 ir IV/32.450 – Cewal) (OL L 34, 1993, p. 20), kuriuo remiasi Google, turi būti aiškinamas taip pat. Tiesa, ginčijamo sprendimo 116 konstatuojamojoje dalyje Komisija atsižvelgė į tai, kad aptariamos įmonės galėjo nežinoti apie savo pareigas pagal konkurencijos teisę arba galėjo nepakankamai įvertinti pažeidimo, už kurį nubausta, sunkumą, ir tai galėjo turėti įtakos baudos dydžio nustatymui.

1105 Vis dėlto nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad, pirma, Google dydžio įmonė, turinti didelę įtaką ginčijamame sprendime nurodytose rinkose, negali nežinoti savo pareigų pagal konkurencijos teisę. Antra, iš Google vidaus dokumentų ir pareiškimų, kuriais remiasi Komisija, aiškiai matyti, kad Google puikiai žinojo ginčijamame sprendime nurodytų veiksmų poveikį (ginčijamo sprendimo 1343–1347 konstatuojamosios dalys).

1106 Šioje byloje Bendrasis Teismas taip pat mano, kad įvairios nagrinėjamų veiksmų apraiškos jau buvo nagrinėtos ankstesnėje Komisijos sprendimų praktikoje, kurią jau yra peržiūrėję Sąjungos teismai, nesvarbu, ar tai būtų 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289), ar 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Intel / Komisija, (C‑413/14 P, EU:C:2017:632), kuriuose abiejuose buvo patikslinti analizės kriterijai, naudotini vertinant šiuos skirtingus veiksmus. Taigi negalima teigti, kad paskirta bauda yra neproporcinga, nes ja neatsižvelgiama į galimą nagrinėjamų veiksmų naujumą.

1107 Antra, Google teigia, kad jos elgesys buvo riboto sunkumo ir turėjo teigiamą poveikį konkurencijai. Todėl, Google nuomone, paskirta bauda turėjo atitikti jos elgesio sunkumą ir ne daugiau.

1108 Šiuo klausimu galima teigti, kad Bendrasis Teismas, naudodamasis neribota jurisdikcija ir nustatydamas pažeidimo sunkumą, visiškai atsižvelgė į visas su juo susijusias aplinkybes, įskaitant šalių pateiktus argumentus dėl Android OS ir jos „ekosistemos“ plėtros ir palaikymo, kad būtų užtikrintas baudos suderinamumas su proporcingumo principu.

f)      Pakankamai atgrasantis sankcijos pobūdis atsižvelgiant į įmonės dydį 

1109 Bendrasis Teismas pritaria Komisijos nuomonei (ginčijamo sprendimo 1479 konstatuojamoji dalis), kad šioje byloje nereikia padidinti baudos specialiai tam, kad būtų užtikrintas jos atgrasomasis poveikis.

1110 Nustatydamas baudos dydį, Bendrasis Teismas deramai atsižvelgia į būtinybę skirti Google atgrasomąjį poveikį turinčią baudą.

g)      Atitiktis 10 % bendros apyvartos viršutinei ribai

1111 Baudos, kurią Bendrasis Teismas skiria įgyvendindamas neribotą jurisdikciją, suteiktą jam pagal Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį, dydis neviršija šio reglamento 23 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytos sumos, t. y. 10 % visos Alphabet Inc. apyvartos praėjusiais finansiniais metais.

1112 Tai pasakytina ir apie 2017 finansinius metus, t. y. finansinius metus, po kurių Komisija paskyrė baudą (ginčijamo sprendimo 1481 konstatuojamoji dalis), ir apie 2021 finansinius metus, t. y. paskutinius galimus finansinius metus, nes nuo 2017 m. ši apyvarta pastoviai didėjo.

h)      Išvada dėl pakeitimo 

1113 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnis turi būti pakeistas taip, kad už ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytą vieną ir tęstinį pažeidimą, už kurį Alphabet Inc. yra solidariai atsakinga už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 2 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, atsižvelgiant į šio straipsnio dalinį panaikinimą, Google LLC turi būti paskirta 4 125 000 000 EUR bauda.

1114 Atsižvelgiant į aplinkybes, į kurias Bendrasis Teismas atsižvelgė įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, neatrodo būtina priimti sprendimo dėl Google argumentų, susijusių su papildoma suma, prilygstančia 11 % atitinkamų 2017 m. pardavimų vertės (žr. ginčijamo sprendimo 1467 ir 1468 konstatuojamąsias dalis), pagrįstumo, nes Bendrasis Teismas, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, neatsižvelgė į šį parametrą.

IV.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

1115 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas sprendžia, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju reikia nuspręsti, kad įstojusios į bylą šalys pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1116 Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje reikia nuspręsti, kad ADA, CCIA, Gigaset, HMD, Opera, BEUC, VDZ, BDZV, Seznam, FairSearch ir Qwant pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2018 m. liepos 18 d. Europos Komisijos sprendimo C(2018) 4761 final byloje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (byla AT.40099 – Google  Android) 1, 3 ir 4 straipsnius, tiek, kiek jie susiję su vieno ir tęstinio pažeidimo ketvirtuoju epizodu, pasireiškusiu tuo, kad sutarčių dėl pajamų pasidalijimo su tam tikrais originalios įrangos gamintojais ir mobiliojo ryšio operatoriais sudarymas priklausė nuo išimtinio Google  Search išankstinio įdiegimo į iš anksto apibrėžtą portfelį įtrauktuose įrenginiuose.

2.      Už rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Google LLC padarytą vieną pažeidimą Sprendimo C(2018) 4761 final 2 straipsniu jai skirtos baudos dydį pakeisti ir skirti 4 125 000 000 EUR dydžio baudą; 1 520 605 895 EUR dydžio tos baudos dalį turi sumokėti Alphabet, Inc., kuri yra solidariai atsakinga už tą pažeidimą.

3.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.      Google ir Alphabet padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

5.      Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

6.      Application Developers Alliance, BDZV – Bundesverband Digitalpublisher und Zeitungsverleger eV, Bureau européen des unions des consommateurs (BEUC), Computer & Communications Industry Association, FairSearch AISBL, Gigaset Communications GmbH, HMD global Oy, Opera Norway AS, Qwant, Seznam.cz, a.s. ir Verband Deutscher Zeitschriftenverleger eV padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Marcoulli Frimodt Nielsen Schwarcz

Iliopoulos       Norkus

Paskelbta 2022 m. rugsėjo 14 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai

Turinys

*      Proceso kalba: anglų.