PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2005 m. sausio 12 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodiniai prekių ženklai SnTEM, SnPUR ir SnMIX – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas“
Sujungtose bylose T‑367/02 iki T‑369/02
Wieland-Werke AG, įsteigta Ulm (Vokietija), atstovaujama advokatų S. Gruber ir F. Graf von Stosch,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą T. L. Eichenberg ir G. Schneider,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl trijų 2002 m. rugsėjo 25 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimų (bylos R 338/2001‑1, R 337/2001‑1 ir R 335/2001‑1), susijusių su paraiškomis įregistruoti žodinius prekių ženklus SnTEM, SnPUR ir SnMIX kaip Bendrijos prekių ženklus,
EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Legal, teisėjai V. Tiili ir M. Vilaras,
posėdžio sekretorė D. Christensen, administratorė,
susipažinęs su 2002 m. gruodžio 9 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktais ieškiniais,
atsižvelgęs į šių bylų sujungimą pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 50 straipsnį, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimamas galutinis sprendimas,
susipažinęs su Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai 2003 m. balandžio 28 d. pateiktu atsakymu į ieškinį,
įvykus 2004 m. birželio 17 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Bylos aplinkybės
1 1999 m. gruodžio 14 d. ieškovė, remdamasi 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) su pakeitimais, Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pateikė tris paraiškas įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2 Prašomi įregistruoti prekių ženklai yra žodiniai žymenys SnTEM, SnPUR ir SnMIX.
3 Pagal peržiūrėtą ir pataisytą 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos, prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti minėtus prekių ženklus, priklauso 6 klasei ir atitinka šį aprašymą:
„Metalo pusgaminiai lakštų, juostų, laidų, vamzdžių, rėmų, strypų ar panašiu pavidalu, ypač ne iš juodųjų metalų, tokių kaip varis ar vario lydiniai, iš vienos ar abiejų pusių padengti metalo sluoksniu, ypač iš alavo ar alavo lydinio.“
4 2000 m. vasario 10 d. laiškais ekspertė informavo ieškovę, kad nagrinėjami žymenys negalėjo būti registruojami pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b, c ir g punktus, nes jie apibūdino prekes, kurioms buvo siekiama tuos žymenis įregistruoti, neturėjo skiriamojo požymio ir galėjo suklaidinti visuomenę. Ekspertės nuomone, sudedamoji dalis „Sn“ reiškia alavo cheminį simbolį. Sudedamoji dalis TEM yra mokslo ir technikos srityje vartojamo termino „tempered“, kuris lydinių atveju reiškia „apdorotas“, santrumpa. Taigi prekių ženklas SnTEM reikštų „tempered tin“ (apdorotas alavas). Sudedamoji dalis PUR reikštų „grynas“, o prekių ženklas SnPUR – „grynas alavas“. Galiausiai, ekspertės manymu, sudedamoji dalis MIX yra lygiavertė terminui „mišinys“ vokiečių kalba, todėl prekių ženklas SnMIX reiškia „alavo lydinys“. Ekspertė konstatavo, kad kiekvienas iš prašomų įregistruoti prekių ženklų galėjo suklaidinti visuomenę, nes paraiškose nurodytos prekės neatitinka šių nuorodų.
5 2000 m. balandžio 3 d. laišku ieškovė pateikė pastabas dėl ekspertės prieštaravimų. Be to, ji apribojo paraiškose įregistruoti prekių ženklus nurodytų prekių sąrašą išbraukdama antrąjį „ypač“ prieš junginį „iš alavo ar alavo lydinio“ ir prekių sąrašas atrodė taip:
„Metalo pusgaminiai lakštų, juostų, laidų, vamzdžių, rėmų, strypų ar panašiu pavidalu, ypač ne iš juodųjų metalų, kaip antai varis ar vario lydiniai, iš vienos ar abiejų pusių padengti metalo sluoksniu iš alavo ar alavo lydinio.“
6 Trimis 2001 m. vasario 7 ir 8 d. sprendimais ekspertė, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, atmetė paraiškas įregistruoti prekių ženklus.
7 2001 m. balandžio 4 d. ieškovė pateikė VRDT tris apeliacijas pagal Reglamento Nr. 40/97 57–62 straipsnius.
8 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimais R 338/2001‑1, R 337/2001‑1 ir R 335/2001‑1 (toliau – ginčijami sprendimai), apie kuriuos ieškovei buvo pranešta 2002 m. spalio 10 d., Pirmoji apeliacinė taryba apeliacijas atmetė. Iš esmės ji nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog specialių žinių turinti visuomenės dalis žino cheminio simbolio „Sn“ ir santrumpų TEM, PUR ir MIX reikšmes, prašomi įregistruoti prekių ženklai rodo, kad jie susiję su apdorotu alavu, grynu alavu ar alavo lydiniu. Todėl, Apeliacinės tarnybos nuomone, nagrinėjami prekių ženklai apibūdina paraiškose įregistruoti prekių ženklus nurodytus gaminius ir neturi skiriamojo požymio Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų prasme.
Šalių reikalavimai
9 Ieškovė Pirmosios instancijos Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamus sprendimus,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
10 VRDT Pirmosios instancijos teismo prašo:
– atmesti ieškinius,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
11 Grįsdama savo ieškinius ieškovė nurodo du pagrindus. Pirmasis yra susijęs su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimu. Antrasis – su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
12 Visų pirma reikia išnagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą.
13 Ieškovė ginčija, kad žymenys SnTEM, SnPUR ir SnMix tiktai apibūdina paraiškose įregistruoti prekių ženklus nurodytas prekes, ir tvirtina, kad atitinkamai visuomenės daliai šie žymenys tiesiogiai ir konkrečiai nežymi nurodytų prekių kokybės arba kitų savybių.
14 VRDT teigia, kad Apeliacinė taryba ginčijamuose sprendimuose teisingai nusprendė, jog turi būti atsisakyta registruoti nagrinėjamus prekių ženklus.
15 Pirmosios instancijos teismas primena, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą neregistruojami „prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų savybėms“. Be to, Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad „1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos“.
16 Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas neleidžia, kad jame nurodyti žymenys arba nuorodos priklausytų tik vienai įmonei dėl to, kad jie įregistruoti kaip prekių ženklai. Be to, šia nuostata taip pat siekiama bendrojo intereso tikslo, kuris reikalauja, kad tokius žymenis arba nuorodas galėtų laisvai naudoti visi (žr. 2003 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Wrigley, C‑191/01 P, Rink. p. I‑12447, 31 punktą).
17 Prekių ženklo apibūdinantis pobūdis turi būti vertinamas atsižvelgiant visų pirma į prekes ar paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą (2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimai Taurus-Film prieš VRDT(Cine Action), T‑135/99, Rink. p. II‑379, 25 punktas ir Taurus-Film prieš VRDT(Cine Comedy), T‑136/99, Rink. p. II‑397, 25 punktas) ir, antra, į tikslinės visuomenės dalies, kurią sudaro šių prekių ar paslaugų vartotojai, suvokimą (2002 m. vasario 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ellos prieš VRDT (ELLOS), T‑219/00, Rink. p. II‑753, 29 punktas).
18 Šiuo atveju visų pirma reikia pastebėti, kad paraiškose įregistruoti prekių ženklus nurodytos prekės yra metalo pusgaminiai, ypač ne iš juodųjų metalų, lakštų, juostų, vielų, vamzdžių, rėmų, strypų ar panašaus pavidalo, kurie iš vienos ar abiejų pusių padengti alavu arba alavo lydiniu.
19 Todėl reikia pripažinti, kad atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių pobūdį, tikslinę visuomenės dalį sudaro metalurgijos srities specialistai.
20 Be to, kadangi šie specialistai žino įprastus jų veiklos srityje vartojamus mokslo terminus ir santrumpas nepaisant to, kokia yra šių terminų ar santrumpų lingvistinė kilmė, reikia pripažinti, kad tikslinę visuomenės dalį sudaro metalurgijos specialistai įvairiose Europos Sąjungos šalyse.
21 Todėl, siekiant taikyti Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktą, atsižvelgiant į nagrinėjamiems žodiniams žymenims suteiktą reikšmę, reikia išnagrinėti, ar tikslinės visuomenės dalies požiūriu egzistuoja gana tiesioginis ir konkretus ryšys tarp šių žymenų ir prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, kategorijų (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DaimlerChrysler prieš VRDT(TELE AID), T‑355/00, Rink. p. II‑1939, 28 punktą).
22 Dėl prašomų įregistruoti prekių ženklų reikšmės reikia pažymėti, kad žodiniai žymenys SnTEM, SnPUR ir SnMIX yra sudaryti iš dviejų atskirų sudedamųjų dalių, t. y. „Sn“ ir atitinkamai TEM, PUR ir MIX.
23 Visų pirma akivaizdu, kad visiems trims nagrinėjamiems žodiniams žymenims bendra sudedamoji dalis „Sn“ yra cheminis alavo simbolis. Visos prekės, kurioms ieškovė siekia įregistruoti prekių ženklus, yra padengtos „iš vienos ar abiejų pusių metalo sluoksniu iš alavo ar alavo lydinio“. Taigi visose ieškovės nurodytose prekėse yra alavo, todėl sudedamoji dalis „Sn“ apibūdina vieną iš jų savybių.
24 Antra, reikia išnagrinėti tris žymenis, kuriuos prašoma įregistruoti, sudarančios antros sudedamosios dalies reikšmę.
25 Visų pirma sudedamoji dalis TEM nurodo – ir tai nebuvo ginčyta – anglų kalbos žodį „temper“ (apdoroti), susijusį su šiluminiu apdorojimu, kuris yra viena nagrinėjamų gaminių savybių. Ieškovės argumentas, kad terminas „temper“ reiškia ne materialias prekės savybes, o gamybos būdą, nėra svarbus. Iš tikrųjų nuoroda į atitinkamos prekės gamybos būdą taip pat yra šios prekės savybė.
26 Todėl sudedamoji dalis TEM turi būti laikoma vienos iš prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, savybių apibūdinančiu požymiu.
27 Sudėtinė dalis PUR taip pat turi būti laikoma vienos nurodytų gaminių savybių, būtent jų „grynumo“, apibūdinimu.
28 Sudedamoji dalis MIX nurodo mišinį, ir ieškovė to neginčijo.
29 Todėl ši sudedamoji dalis apibūdina vieną iš prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, savybių, nes ji parodo, kad šios prekės arba jų dalis susideda iš įvairių metalų lydinio.
30 Trečia, reikia kartu išnagrinėti kiekvieno nagrinėjamo žymens reikšmę.
31 Iš tikrųjų reikia priminti, jog tam, kad iš naujadaro ar iš žodžio, kilusio iš sudedamųjų dalių derinio, sudarytas prekių ženklas būtų laikomas apibūdinančiu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, nepakanka, kad kiekviena sudedamoji dalis būtų pripažinta apibūdinančia. Pats naujadaras arba žodis taip pat turi būti pripažinti tokiu (žr. pagal analogiją 2004 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo sprendimų Campina Melkunie, C‑265/00, Rink. p. II‑0000, 37 punktą ir Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, Rink. p. II‑0000, 96 punktą).
32 Prekių ženklas, sudarytas iš naujadaro ar žodžio, kurių kiekviena sudedamoji dalis yra prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, savybių apibūdinimas, pats savaime apibūdina šių prekių ar paslaugų savybes Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, išskyrus atvejus, kai egzistuoja suvokiamas skirtumas tarp naujadaro ar žodžio ir paprastos jį sudarančių dalių sumos. Tai leidžia manyti, kad dėl neįprasto derinio pobūdžio šių prekių ar paslaugų atžvilgiu naujadaras ar žodis sukuria įspūdį, kuris gerokai skiriasi atsirandančiojo dėl paprasto jį sudarančių dalių reikšmių derinio, o iš to išplaukia, kad žodis reiškia daugiau nei jo sudedamųjų dalių sumą (žr. pagal analogiją minėtų sprendimų Campina Melkunie 43 punktą ir Koninklijke KPN Nederland 104 punktą).
33 Šiuo atveju žymenų SnTEM ir SnPUR atžvilgiu iš VRDT atsakymo priedų, kurių ieškovė neginčijo, matyti, kad šioje byloje nagrinėjamų metalo gaminių srityje yra visiškai įprasta žymint atitinkamas medžiagas remtis aiškinamąja nuoroda, kai minimas tikslus šiems gaminiams naudojamų medžiagų pobūdis. Todėl, atvirkščiai, nei tvirtina ieškovė, žymenys SnTEM ir SnPUR negali būti laikomi leksikos naujadarais. Be to, kaip teisingai pastebėjo VRDT, būdvardis „grynas“ dažnai yra vartojamas po su juo susijusio daiktavardžio, siekiant pabrėžti jo grynumą.
34 Atsižvelgiant į paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytų prekių pobūdį, suinteresuota visuomenė žodinį žymenį SnPUR iš karto supras kaip žymintį gaminius iš gryno alavo.
35 Žodinį žymenį SnTEM, atsižvelgiant į paraiškoje įregistruoti prekių ženklą nurodytų prekių pobūdį, suinteresuota visuomenė, t. y. metalurgijos srities specialistai, supras taip, kad nagrinėjamos prekės yra pagamintos iš apdoroto alavo. Šiuo klausimu pati ieškovė pripažįsta, kad galima „žymenyje nebent įžvelgti tam tikrą neaiškią užuominą apie šiluminį alavo apdorojimą (apdorotas alavas)“, tačiau ji mano, kad žymuo negalėtų šia prasme būti suprantamas iš karto, kol cheminis simbolis „Sn“ bus išaiškinamas kaip alavas. Reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į nagrinėjamas prekes, specialių žinių turinti visuomenės dalis gali iš karto suprasti, kad „Sn“ reiškia alavą. Iš tikrųjų, kaip matyti iš VRDT atsakyme nurodytų interneto svetainių, ieškovei to neginčijant, atitinkamame sektoriuje cheminių simbolių naudojimas yra plačiai paplitęs.
36 Žodinį žymenį SnMIX, atsižvelgiant į paraiškoje registruoti prekių ženklą nurodytų prekių pobūdį, suinteresuota visuomenė iš karto supras kaip žymintį prekes, kurių sudėtyje yra alavo lydinio. Ieškovė negali pagrįstai teigti, jog ryšys tarp žymens SnMIX ir prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, yra per daug neapibrėžtas ar abejotinas, kad nagrinėjamas žymuo galėtų būti laikomas šių prekių apibūdinimu. Iš tikrųjų užtenka vienintelės nuorodos, jog kalbama apie alavo lydinį, kad būtų apibūdintos nagrinėjamos prekės, ir nėra būtinybės žinoti su kuriuo metalu ar kita medžiaga alavas yra maišytas. Ieškovės argumentas, kad junginys „alavo mišinys“ galėtų sietis su gamybos būdu, nėra svarbus, nes šis būdas yra viena gaminio savybių.
37 Todėl reikia pripažinti, kad žodiniai žymenys SnTEM, SnPUR ir SnMIX patys savaime apibūdina nagrinėjamų prekių savybes, nes nėra suvokiamo skirtumo tarp šių žymenų ir paprastos juos sudarančių dalių sumos. Iš tikrųjų nagrinėjamų prekių atžvilgiu deriniai SnTEM, SnPUR ir SnMIX nėra neįprasti (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Campina Melkunie 41 punktą).
38 Dėl žymens SnTEM Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo byloje T‑367/02 23 punkte konstatavo, kad specialių žinių turinti visuomenės dalis žino santrumpos „Sn“ reikšmę ir kad TEM anglų kalboje yra įprasta santrumpa, tačiau SnTEM dviejų dalių derinys negalėtų būti patvirtintas leksikos požiūriu. Pagal to paties sprendimo 24 punktą specialių žinių turinti visuomenės dalis žodiniame žymenyje SnTEM matys ne „gramatikos taisyklėms prieštaraujantį naujadarą“, bet labiau santrumpą, aiškiai nurodančią, kad kalbama apie „tempered tin“ (apdorotą alavą). Taigi šio sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas tiktai apibūdino nagrinėjamas prekes. Analogiški argumentai pateikiami ginčijamo sprendimo byloje T‑368/02 24–26 punktuose ir ginčijamo sprendimo byloje T‑369/02 24–26 punktuose.
39 Taigi Apeliacinė taryba ginčijamuose sprendimuose iš esmės nusprendė, kad nagrinėjami žymenys nėra neįprasti. Todėl atvirkščiai, nei tvirtino ieškovė, Apeliacinė taryba nepažeidė 2001 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendime Procter & Gamble prieš VRDT (C‑383/99 P, Rink. p. I‑6251) dėl žodinio prekių ženklo BABY-DRY nustatytų principų, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra aišku, jog prašomi įregistruoti prekių ženklai nėra leksikos naujadarai.
40 Galiausiai dėl ieškovės argumento, kad deriniai SnTEM, SnPUR ir SnMIX nebūtų vartojami patiems tarpiniams gaminiams, vienai iš jų pagrindinių savybių ar net kokybei, atsiradusiai dėl atlikto jų apdorojimo, žymėti, užtenka priminti, kad nėra būtina, jog Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti prekių ženklą sudarantys žymenys ar nuorodos pateikiant paraišką įregistruoti būtų iš tikrųjų naudojami prekėms, kurioms ši paraiška pateikiama, ar šių prekių savybėms apibūdinti. Užtenka, kad šie žymenys ir nuorodos galėtų būti naudojami tokiems tikslams (žr. pagal analogiją minėto sprendimo Campina Melkunie 38 punktą), o tai aiškiai matyti iš VRDT Pirmosios instancijos teismui pateiktų ir ieškovės neginčytų dokumentų. Ieškovė negali remtis ir 2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Wrigley prieš VRDT(DOUBLEMINT) (T‑193/99, Rink. p. II‑417), panaikintu minėtu sprendimu VRDT prieš Wrigley, nes užtenka, kad nagrinėjamas žymuo, bent viena iš jo galimų reikšmių, žymėtų atitinkamų prekių ar paslaugų savybę (žr. minėto sprendimo VRDT prieš Wrigley 32 punktą ir analogiškai minėto sprendimo Campina Melkunie 38 punktą).
41 Ieškovės argumentas, kad egzistuoja kiti deriniai tokioms pat šių gaminių savybėms pažymėti, nėra įtikinantis. Nesvarbu, kad egzistuoja ar neegzistuoja sinonimai, leidžiantys žymėti tas pačias paraiškoje įregistruoti nurodytų prekių ar paslaugų savybes. Iš tikrųjų, nors Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas numato, jog tam, kad būtų taikomas jame nurodytas atsisakymo įregistruoti pagrindas, prekių ženklas turi būti sudarytas „tiktai“ iš žymenų arba nuorodų, kurie gali būti naudojami atitinkamų prekių ar paslaugų savybėms žymėti, tačiau jis nereikalauja, kad šie žymenys arba nuorodos būtų išimtinis minėtų savybių žymėjimo būdas (žr. analogiškai minėtų sprendimų Campina Melkunie 42 punktą ir Koninklijke KPN Nederland 57 bei 101 punktus).
42 Iš visų nurodytų argumentų išplaukia, kad žodiniai žymenys SnTEM, SnPUR ir SnMIX Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme tikslinės visuomenės požiūriu gali būti naudojami gaminių, patenkančių į paraiškose įregistruoti prekių ženklą nurodytas kategorijas, pagrindinėms savybėms žymėti.
43 Todėl Apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto nuspręsdama, kad žodiniai žymenys SnTEM, SnPUR ir SnMIX negalėjo būti registruojami kaip Bendrijos prekių ženklai.
44 Taigi pirmąjį ieškovės ieškinio pagrindą reikia atmesti, nes nėra būtinybės išklausyti ieškovės nurodyto liudytojo.
45 Kalbant apie antrąjį ieškinio pagrindą, kaip matyti iš Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies, žymuo negali būti registruojamas kaip Bendrijos prekių ženklas, jeigu yra bent vienas absoliutus atmetimo pagrindas (2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo DKV prieš VRDT, C‑104/00 P, Rink. p. I‑7561, 29 punktas; 2001 m. sausio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mitsubishi HiTec Paper Bielefeld prieš VRDT(Giroform), T‑331/99, Rink. p. II‑433, 30 punktas ir 2003 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Quick prieš VRDT(Quick), T‑348/02, Rink. p. II‑0000, 37 punktas).
46 Galiausiai, remiantis teismo praktika, žodinis prekių ženklas, apibūdinantis prekių ar paslaugų savybes Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punkto prasme, dėl šios aplinkybės neišvengiamai neturi skiriamojo požymio tų pačių prekių ar paslaugų atžvilgiu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme (žr. pagal analogiją minėto sprendimo Campina Melkunie 19 punktą ir Koninklijke KPN Nederland 86 punktą).
47 Šiomis aplinkybėmis antrasis ieškovės ieškinio pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nėra priimtinas.
48 Todėl visas ieškinys yra atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti VRDT patirtas išlaidas pagal jos pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (ketvirtoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinius.
2. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2005 m. sausio 12 d. viešame posėdyje Liuksemburge.