Byla T‑473/12
(ištraukų skelbimas)
Aer Lingus Ltd
prieš
Europos Komisiją
„Valstybės pagalba – Airijos mokestis, taikomas lėktuvų keleiviams – Sumažintas skrydžių tarifas į vietoves, esančias ne daugiau kaip 300 km atstumu nuo Dublino oro uosto – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su vidaus rinka ir įpareigojama ją išieškoti – Nauda – Atrankinis pobūdis – Pagalbos gavėjų nustatymas – Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnis – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2015 m. vasario 5 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) sprendimas
1. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos išieškojimas – Ankstesnės situacijos atkūrimas – Išieškotinos sumos apskaičiavimas – Komisijos pareiga nustatyti sumą, kuri atitinka realiai dėl pagalbos gautą naudą – Apimtis – Nauda, gaunama dėl sumažinto nacionalinio netiesioginio mokesčio taikymo oro linijų bendrovėms – Apskaičiavimo taisyklės – Komisijos pareiga nustatyti pagalbos gavėjus – Apimtis
(SESV 108 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnis)
2. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Vertinimas atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 1 dalį – Atsižvelgimas į ankstesnę praktiką – Netaikymas
(SESV 107 straipsnio 1 dalis)
1. Jokia Sąjungos teisės nuostata nereikalauja, kad nurodydama išieškoti su vidaus rinka nesuderinama pripažintą pagalbą Komisija nustatytų tikslią išieškotinos pagalbos sumą. Iš tiesų pakanka, kad Komisijos sprendime būtų informacija, kuria remdamasis jo adresatas be didelių sunkumų galėtų nustatyti šią sumą. Vis dėlto, jei Komisija nusprendžia įpareigoti išieškoti konkrečią sumą, ji privalo laikydamasi savo pareigos rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti bylos medžiagą pagal SESV 108 straipsnį kuo tiksliau, kiek tai leidžia bylos aplinkybės, nustatyti įmonei suteiktos pagalbos vertę. Atkurdama prieš pagalbos sumokėjimą buvusią padėtį, viena vertus, Komisija turi užtikrinti, kad reali pagalba suteikta nauda būtų panaikinta, ir nurodyti išieškoti visą pagalbos sumą. Ji negali parodyti malonės pagalbą gavusiam asmeniui ir nurodyti išieškoti mažesnę nei gautoji pagalba sumą. Kita vertus, Komisija neturi įgaliojimų, išreikšdama savo pasipiktinimą neteisėtų veiksmų sunkumu, nurodyti išieškoti didesnę sumą, nei pagalbos gavėjas gavo pagalbos.
Todėl, kalbant apie tiesiogiai iš oro linijų eksploatuotojų renkamą oro transporto mokestį, kurio dydis yra mažesnis vidaus skrydžiams, Komisija neturėtų preziumuoti, kad esant situacijai, kai laikoma, kad šis mokestis perkeltas keleiviams ir kai ekonominė nauda, išplaukianti iš sumažinto nacionalinio tarifo taikymo, taip pat perkelta keleiviams, faktiškai oro linijų bendrovių, kurios pasinaudojo šiuo sumažintu tarifu, gauta ir išsaugota nauda bet kuriuo atveju yra lygi skirtumui tarp apskaičiuoto mokesčio sumos taikant sumažintą apmokestinimo tarifą ir mokesčio, apskaičiuoto taikant normalų apmokestinimo tarifą, sumos. Iš tiesų tokiu atveju oro linijų bendrovių faktiškai gautą naudą nebūtinai atspindi dviejų tarifų skirtumas; svarbu ir galimybė pasiūlyti savo klientams patrauklesnę kainą, todėl padidinti savo apyvartą. Todėl Komisija privalėjo nustatyti oro linijų bendrovių, kurios moka netiesioginį sumažinto tarifo mokestį, faktiškai savo keleiviams perkeltą ekonominę naudą, kuri atsiranda taikant minėtą sumažinto tarifo mokestį, siekiant kiekybiškai tiksliai nustatyti naudą, kurią jos iš tikrųjų gavo. Jei paaiškėja, kad neįmanoma sprendime, įpareigojančiame išieškoti pagalbą, tiksliai nustatyti iš tikrųjų gautą minėtą naudą, Komisija turi perkelti šią užduotį nacionalinėms valdžios institucijoms, pateikdama šiuo aspektu reikalingas nuorodas.
Bet kuriuo atveju, skirtumo tarp normalaus tarifo mokesčio ir sumažinto tarifo mokesčio išieškojimas iš oro linijų bendrovių neleidžia užtikrinti padėties atkūrimo, kuri būtų buvusi, jei nagrinėjami ūkio subjektai būtų vykdę veiklą nesuteikus nagrinėjamos pagalbos, nes oro linijų bendrovės negali atgaline data išieškoti iš savo klientų minėtos sumos, kuri turėjo būti sumokėta. Todėl minėtos sumos išieškojimas nėra būtinas siekiant pašalinti konkurencijos iškraipymą, kurį lėmė dėl tokios pagalbos suteiktas konkurencinis pranašumas. Priešingai, dėl tokios sumos išieškojimo kyla rizika sukelti papildomų konkurencijos iškraipymų, nes galima išieškoti daugiau nei oro linijų bendrovių faktiškai gauta nauda.
Be to, tai, kad oro transporto mokesčiu apmokestintų oro linijų bendrovių klientai nėra įmonės, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, todėl jokia pagalba negali būti iš jų išieškota, neturėtų paneigti Komisijos pareigos tiksliai nustatyti pagalbos gavėjus, t. y. įmones, kurios ja faktiškai pasinaudojo, ir išieškoti pagalbą tik už finansinę naudą, kurią gavėjas faktiškai gavo dėl suteiktos pagalbos.
(žr. 84–86, 97–99, 105, 115 ir 122 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 117 ir 118 punktus)