2022 m. liepos 4 d. Sofiyski rayonen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „Em akaunt BG“ ЕООD / Zastrahovatelno aktsionerno druzhestvo „Armeets“ AD
(Byla C-438/22)
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Sofiyski rayonen sad
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: „Em akaunt BG“ ЕООD
Atsakovė: Zastrahovatelno aktsionerno druzhestvo „Armeets“ AD
Prejudiciniai klausimai
1. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalis, kaip ji išaiškinta sprendime sujungtose bylose C-427/16 ir C-428/161 , CHEZ Elektro Bulgaria, turi būti suprantama taip, kad nacionaliniai teismai gali netaikyti nacionalinės teisės normos, pagal kurią teismas neturi teisės priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies užmokesčio advokatui išlaidų, kurių suma yra mažesnė už minimalią sumą, nustatytą tik advokatų profesinės organizacijos (pavyzdžiui, Aukščiausiosios advokatų tarybos (Bulgarija)) priimtame reglamente, jei tai neapsiriboja teisėtų tikslų siekimu ne tik sutarties šalių, bet ir trečiųjų asmenų, kurie gali būti įpareigoti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, atžvilgiu?
2. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalis, kaip ji išaiškinta sprendime sujungtose bylose C-427/16 ir C-428/16, CHEZ Elektro Bulgaria, turi būti suprantama taip, kad teisėti tikslai, pateisinantys nacionalinės teisės normos, pagal kurią teismas neturi teisės priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies užmokesčio advokatui, kurio suma yra mažesnė už minimalią sumą, nustatytą advokatų profesinės organizacijos (pavyzdžiui, Advokatų tarybos (Bulgarija)) priimtame reglamente, taikymą, laikytini nustatytais įstatymu ir teismas gali netaikyti nacionalinės teisės aktų, jeigu nenustato, kad šie tikslai konkrečiu atveju buvo viršyti, ar – priešingai – reikia manyti, kad nacionalinės teisės norma netaikytina, jeigu nenustatoma, kad šie tikslai buvo pasiekti?
3. Kuri šalis – pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, siejamą su Reglamento (EB) Nr. 1/20031 2 straipsniu, civiliniame ginče, kuriame iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – turi įrodyti teisėto tikslo buvimą ir jo siekimo proporcingumą remiantis advokatų profesinės asociacijos priimtu reglamentu dėl mažiausio galimo užmokesčio advokatui dydžio, kai prašoma sumažinti užmokestį advokatui dėl per didelio užmokesčio: šalis, prašanti priteisti bylinėjimosi išlaidas, ar pralaimėjusi šalis, prašanti sumažinti užmokestį?
4. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalis, kaip ji išaiškinta sprendime sujungtose bylose C-427/16 ir C-428/16, CHEZ Elektro Bulgaria, turi būti suprantama taip, kad tuo atveju, jei valstybės institucija (pavyzdžiui, Narodnoto sabranie (Nacionalinė asamblėja, Bulgarija)) minimalių kainų nustatymą reglamentu paveda advokatų profesinei organizacijai, ji turi aiškiai nurodyti konkrečius metodus, kuriais remiantis nustatomas apribojimo proporcingumas, ar profesinei organizacijai turi būti pavedama, kad ji, priimdama reglamentą, juos aptartų (pavyzdžiui, projekto aiškinamajame rašte ar kituose parengiamuosiuose dokumentuose), ir ar teismas tam tikrais atvejais, jeigu į tokius metodus neatsižvelgiama, turi atsisakyti taikyti reglamentą, neišnagrinėjęs konkrečių sumų, ir ar pagrįsto tokių metodų aptarimo pakanka, kad būtų galima daryti prielaidą, jog reglamentas apsiriboja tuo, kas būtina nustatytiems teisėtiems tikslams pasiekti?
5. Jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: Ar SESV 101 straipsnio 1 dalis, kaip ji išaiškinta sprendime sujungtose bylose C-427/16 ir C-428/16, CHEZ Elektro Bulgaria, turi būti suprantama taip, kad teismas turi įvertinti teisėtus tikslus, pateisinančius nacionalinės teisės normos, pagal kurią teismas neturi teisės priteisti iš pralaimėjusios šalies užmokesčio advokatui išlaidų, kurių suma yra mažesnė už minimalią sumą, nustatytą advokatų profesinės organizacijos (pavyzdžiui, Aukščiausiosios advokatų tarybos (Bulgarija)) priimtame reglamente, taikymą, ir šių tikslų proporcingumą, atsižvelgiant į poveikį konkrečiai byloje numatytai sumai, ir atsisakyti taikyti šią sumą, jeigu ji viršija tai, kas būtina tikslams pasiekti, ar teismas turi iš esmės ištirti reglamente numatytų sumos nustatymo kriterijų pobūdį ir jų išraišką ir, jei nustato, kad tam tikrais atvejais jie gali viršyti tai, kas būtina tikslams pasiekti, netaikyti atitinkamos normos visais atvejais?
6. Jei manoma, kad minimalaus užmokesčio teisėtas tikslas yra užtikrinti kokybiškas teisines paslaugas, ar tokiu atveju pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį minimalias sumas galima nustatyti remiantis tik bylos pobūdžiu (ginčo dalyku), materialiniu suinteresuotumu byloje ir iš dalies surengtų posėdžių skaičiumi, neatsižvelgiant į kitus kriterijus, pavyzdžiui, faktinį sudėtingumą, taikytinas nacionalines ir tarptautines nuostatas ir t. t.?
7. Jeigu į penktąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kiekvieno proceso atveju turi atskirai įvertinti, ar teisėti tikslai užtikrinti veiksmingą teisinę pagalbą gali pateisinti minimalaus užmokesčio dydžio teisinio režimo taikymą, kokiais kriterijais remdamasis teismas turi vertinti minimalaus užmokesčio dydžio proporcingumą konkrečioje byloje, jei mano, kad minimalus dydis reglamentuojamas siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę pagalbą nacionaliniu lygmeniu?
8. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalį, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio trečia pastraipa, reikia aiškinti taip, kad vertinant septintąjį klausimą reikia atsižvelgti į vykdomosios valdžios patvirtintą reglamentavimą dėl valstybės ex officio paskirtiems advokatams mokėtino užmokesčio, kuris pagal teisės aktuose pateiktą nuorodą yra maksimali suma, kurią galima atlyginti bylą laimėjusiai šaliai, kuriai atstovauja juriskonsultas?
9. Ar SESV 101 straipsnio 1 dalį, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad nacionalinis teismas, vertindamas septintąjį klausimą, turi nurodyti užmokesčio dydį, kuris yra pakankamas, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti kokybišką teisinę pagalbą, ir kurį jis turi palyginti su užmokesčiu, išplaukiančiu iš teisinio reglamentavimo, bei pagrįsti savo nuožiūra nustatytą dydį?
10. Ar SESV 101 straipsnio 2 dalį, siejamą su vidaus procesinių priemonių veiksmingumo ir draudimo piktnaudžiauti teise principais, reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai nacionalinis teismas nustato, kad įmonių asociacijos sprendimu, nustatant minimalius tarifus jos nariams be pagrįstų tokio įsikišimo priežasčių, pažeidžiami konkurencijos ribojimo draudimai, jis privalo taikyti šiame sprendime nurodytus minimalius tarifus, nes jie atspindi faktines paslaugų, su kuriomis susijęs šis sprendimas, rinkos kainas, kadangi visi aptariamą paslaugą teikiantys asmenys privalo būti šios asociacijos nariais?
____________
1 ECLI:EU:C:2017:890.
1 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).