2008 m. rugsėjo 18 d. pareikštas ieškinys byloje Bank Melli Iran prieš Tarybą

(Byla T-390/08)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Bank Melli Iran (Teheranas, Iranas), atstovaujama advokato L. Defalque

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/475/EB dėl ribojančių priemonių Iranui priedo B dalies 4 punktą tiek, kiek jis susijęs su Bank Melli Iran, jo dukterinėmis bendrovėmis ir filialais;

subsidiariai, šioje byloje netaikyti pagal EB 241 straipsnį 2007 m. balandžio 19 d. Tarybos reglamento 423/2007 15.2 ir 7.2 straipsnių;

bet kuriuo atveju, priteisti iš Tarybos visas bylinėjimosi išlaidas pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškovė prašo panaikinti 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/475/EB, įgyvendinantį Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalį¹ tiek, kiek jis susijęs su ieškovės įtraukimu į privačių ir juridinių asmenų, institucijų ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldyti pagal šią nuostatą, sąrašą.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo septynis pagrindus:

-    EB sutarties esminių formos reikalavimų, teisės normų, susijusių su jos taikymu pažeidimas, piktnaudžiavimas valdžia, Bendrosios pozicijos 2007/140/BUSP² 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Bendrosios pozicijos 2007/140/BUSP 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą vienbalsio balsavimo taisyklę;

-    subsidiariai, prieštaravimas dėl Reglamento Nr. 423/2007³ 15 straipsnio 2 dalies, nustatančios balsavimą kvalifikuota dauguma, teisėtumo;

vienodo požiūrio principo pažeidimas, nes Taryba įšaldė ieškovės lėšas ir ekonominius išteklius netaikydama šios priemonės kitiems Irano bankams, esantiems identiškoje padėtyje;

-    proporcingumo principo pažeidimas, nes Taryba įšaldė ieškovės lėšas ir ekonominius išteklius, nors Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1803 (2008) valstybių narių tik prašoma būti apdairioms, kiek tai susiję su finansų institucijų, įsteigtų jų teritorijoje, vykdomomis operacijomis su Irane įsteigtais bankais, įskaitant ieškovę;

-    gynybos teisių pažeidimas, teisės būti išklausytam ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą, nes i) Rezoliucija 1803 (2008) valstybių narių tik prašoma būti apdairioms, ir ii) ieškovei nebuvo taikomos ankstesnės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos (Rezoliucijos 1737 (2006) ir 1747 (2007)); be to, ieškovei nebuvo pranešta apie jos atžvilgiu surinktus įrodymus;

-    pagrindinės teisės į nuosavybės apsaugą pažeidimas;

-    Tarybos reglamento Nr. 423/2007 15 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes Taryba, atsižvelgdama į jos paprasčiausią apdairumo pareigą, įtvirtintą Rezoliucija 1803 (2008), ir nustatytą kitų Irano bankų traktuotę, turėjo nurodyti individualias ir specifines savo sprendimo priežastis;

-    Bendrijos kompetencijų pažeidimas, nes ieškovės lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas yra beveik baudžiamoji sankcija, ypač kadangi šioje byloje kalbama ne apie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos perkėlimą, nes Rezoliucijoje 1803 (2008) toks išteklių įšaldymas nėra numatytas.

____________

¹ - OL L 163, p. 29

² - Bendroji pozicija 2007/140/BUSP dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 61, p. 49).

³ - 2008 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui (OL L 103, 2008, p. 1)