Byla T‑390/08
Bank Melli Iran
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Irano Islamo Respublikai nustatytos ribojančios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Ieškinys dėl panaikinimo – Teisminė kontrolė – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Vienodas požiūris – Proporcingumas – Nuosavybės teisė – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – Pareiga motyvuoti – Bendrijos kompetencija“
Sprendimo santrauka
1. Europos Bendrijos – Teismo vykdoma institucijų aktų teisėtumo kontrolė – Reglamentas dėl ribojančių priemonių Iranui nustatymo – Asmenų ar subjektų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Kontrolės apimtis – Bendrųjų taisyklių ir šių taisyklių taikymo konkretiems subjektams aktų atskyrimas
(EB 60 ir 301 straipsniai; Tarybos reglamentas Nr. 423/2007)
2. Institucijų aktai – Galiojimas – Bendrijos aktai, kuriais siekiama ES sutarties tikslų išorės santykių srityje – Vertinimas tik pagal Bendrijos teisę
(EB 60 ir 301 straipsniai; ES 2 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 423/2007)
3. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui nustatytos ribojančios priemonės – Asmenų ar subjektų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Tarybos kompetencijos įgyvendinant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtas ribojančias priemones neribojimas
(EB 60 ir 301 straipsniai; Tarybos reglamento Nr.423/2007 6 konstatuojamoji dalis ir 7 straipsnio 1 ir 2 dalys)
4. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui nustatytos ribojančios priemonės – Asmenų ar subjektų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Sprendimas įšaldyti Irano banko lėšas – Lėšų įšaldymo priemonių kitiems subjektams, esantiems tokioje pačioje situacijoje, nepriėmimas Taryboje – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimas 2008/475)
5. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Iranui nustatytos ribojančios priemonės – Asmenų ar subjektų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Minimalūs reikalavimai
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 15 straipsnio 3 dalis)
6. Bendrijos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Iranui nustatytos ribojančios priemonės – Asmenų ar subjektų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Pareiga pateikti įkalčius – Apimtis
(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimas 2008/475)
7. Bendrijos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Iranui nustatytos ribojančios priemonės – Asmenų ar subjektų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Teisė susipažinti su dokumentais – Teisė būti išklausytam – Teisės, priklausančios nuo atitinkamo prašymo Tarybai
(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimas 2008/475)
8. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui nustatytos ribojančios priemonės – Asmenų ar subjektų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Subjekto, kuriam taikomas sprendimas įšaldyti lėšas, ieškinys dėl panaikinimo – Įrodinėjimo pareigos paskirstymas – Teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalis; Tarybos sprendimas 2008/475)
9. Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui nustatytos ribojančios priemonės – Asmenų ar subjektų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje ar teikiančių jai paramą, lėšų įšaldymas – Šių priemonių pobūdis – Baudžiamojo pobūdžio nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 423/2007)
1. Nagrinėjant teisminės kontrolės intensyvumą, Reglamente Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui, siekiant paveikti jį ir užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui, reikia atskirti dvejopo pobūdžio veiksnius. Viena vertus, jo straipsniuose įtvirtintos bendrosios taisyklės, apibrėžiančios šiuo dokumentu nustatomų ribojančių priemonių ypatybes. Kita vertus, jo V priede, kur išvardyti subjektai, kuriems taikomos jo 7 straipsnio 2 dalies pagrindu nustatytos lėšų įšaldymo priemonės, yra įtvirtinta anksčiau minėtų bendrųjų taisyklių taikymo konkretiems subjektams aktų visuma.
Kalbant apie bendrąsias taisykles, apibrėžiančias ribojančių priemonių ypatybes, pažymėtina, kad Taryba turi didelę diskreciją dėl informacijos, į kurią ji turi atsižvelgti pagal EB 60 ir 301 straipsnius priimdama ekonomines ir finansines sankcijas, pagrįstą vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką patvirtinta bendrąja pozicija. Kadangi vertindamas tokių priemonių priėmimą pateisinančius įrodymus, faktus ir aplinkybes Bendrijos teismas negali pakeisti Tarybos vertinimo, jo vykdoma kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros ir motyvavimo taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės ir ar nebuvo akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos bei piktnaudžiavimo įgaliojimais. Ši ribota kontrolė pirmiausia taikytina vertinant argumentus dėl tokių priemonių taikymo pagrįstumo.
Dėl sprendimo, kuriuo pagal Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalį subjektas buvo įtrauktas į šio reglamento V priede įtvirtintą sąrašą, teisėtumo kontrolės pasakytina, kad Bendrijos teismas, atsižvelgdamas į suinteresuotojo subjekto ar savo nuožiūra nurodytus panaikinimo pagrindus, visų pirma privalo patikrinti, ar šioje byloje nagrinėjamas atvejis atitinka bent vieną iš keturių minėto 7 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytų aplinkybių. Tai reiškia, kad nagrinėjamo sprendimo teisėtumo teisminė kontrolė apima ir jį pagrindžiančių faktų bei aplinkybių vertinimą, ir įrodymų bei informacijos, kuriais pagrįstas šis įvertinimas, patikrinimą. Bendrijos teismas taip pat turi įsitikinti, kad buvo paisyta teisės į gynybą ir reikalavimo motyvuoti, bei prireikus, kad privalomi reikalavimai, kuriais Taryba išimtinai rėmėsi norėdama išvengti šios pareigos, buvo pagrįsti.
(žr. 35–37 punktus)
2. EB 60 ir 301 straipsniuose numatyta priimti priemones prieš trečiąsias šalis, o ši sąvoka gali apimti tokios šalies vadovus ir su šiais vadovais susijusius arba tiesiogiai ar netiesiogiai jų kontroliuojamus privačius asmenis ir organizacijas. Šie EB sutarties straipsniai pasižymi tuo, kad jie yra sąsaja tarp Bendrijos veiksmų, apimančių ekonomines sankcijas, ir ES sutarties tikslų išorės santykių srityje, įskaitant bendrą užsienio ir saugumo politiką. Iš tikrųjų šiuose straipsniuose numatomas ne išimtinai Bendrijos veiksmų įgyvendinimas; jie taip pat gali būti susiję su ES 2 straipsniu Sąjungai konkrečiai numatytu tikslu, t. y. bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimu. Tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos Sąjungos ir Bendrijos, kaip susijungusių, tačiau skirtingų teisinių sistemų, koegzistavimui ir konstitucinei ramsčių struktūrai, kurių norėjo galiojančių sutarčių rengėjai. Todėl net jeigu Bendrijos veiksmais pagal EB 60 ir 301 straipsnius įgyvendinamas vienas iš Sąjungos tikslų, bet kuriuo atveju jų imamasi remiantis Bendrijos ramsčiu. Todėl šioje srityje priimtų aktų, kaip antai Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui ir jį įgyvendinančių aktų, teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į to paties ramsčio taisyklėmis nustatytas sąlygas, įskaitant tinkamą balsavimo taisyklę. Vadinasi, Bendroji pozicija 2007/140, patenkanti į antrąjį Sąjungos ramstį, nėra Reglamento Nr. 423/2007 ir jį įgyvendinančių aktų teisinis pagrindas, o tai reiškia, kad bendrajai pozicijai ir jos pakeitimams priimti taikoma balsavimo taisyklė yra nereikšminga.
(žr. 44–47 punktus)
3. Neabejojama, kad Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 6 konstatuojamojoje dalyje Tarybai nustatoma pareiga naudotis įgyvendinimo galiomis, suteiktomis šio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1737 (2006) tikslus. Vis dėlto pareiga siekti šių tikslų niekaip nereiškia, kad minėto 7 straipsnio 2 dalis gali būti įgyvendinta tik Saugumo Tarybos priimtose ribojančiose priemonėse išvardytų subjektų atžvilgiu pagal tą pačią rezoliuciją. Tiesą sakant, iš EB 60 ir 301 straipsnių negalima daryti išvados, kad šiomis nuostatomis Bendrijai suteikta kompetencija apima tik Saugumo Tarybos priimtų priemonių įgyvendinimą. Todėl Taryba turėjo kompetenciją priimti ne tik Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 1 dalį, kuria įgyvendinama minėta rezoliucija, nurodant įšaldyti į ją įtrauktų subjektų lėšas, bet taip pat šio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, kurioje leidžiama priimti kitų subjektų, Tarybos nuomone, tiesiogiai susijusių su branduolinių ginklų platinimu arba teikiančių paramą, lėšų įšaldymo priemones.
Į tai, kad Saugumo Taryba nepriėmė šių priemonių arba kad užėmė specialią poziciją, daugiausia galima atsižvelgti kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis vertinant, ar tenkinamos Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos.
(žr. 51–52 punktus)
4. Lemiamas kriterijus Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktams įgyvendinti, vadinasi, ir taikytinas palyginimo kriterijus, siekiant nustatyti, ar pažeidžiamas vienodo požiūrio principas, yra tai, ar atitinkamas subjektas dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje, yra tiesiogiai su ja susijęs ar teikia paramą.
Kadangi sprendime, įgyvendinančiame minėto 7 straipsnio 2 dalį, vienas Irano bankas pripažintas subjektu, teikiančiu paramą branduolinių ginklų platinimui, ir kadangi pareikšdamas ieškinį dėl šio sprendimo jis nepateikė priimtino ieškinio pagrindo šios išvados pagrįstumui paneigti, net darant prielaidą, kad Taryba iš tiesų nesiėmė priemonių įšaldyti tam tikrų kitų Irano bankų, dalyvaujančių branduolinių ginklų platinimo veikloje, tiesiogiai su ja susijusių ar teikiančių paramą, lėšų, vis dėlto šios aplinkybės aptariamas subjektas negali nurodyti, nes vienodo požiūrio principas turi būti suderinamas su teisėtumo principu, pagal kurį niekas savo labui negali remtis kitų naudai padarytais neteisėtais veiksmais.
(žr. 57–59 punktus)
5. Pagal Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 15 straipsnio 3 dalį Taryba privalo supažindinti nurodytą subjektą su specifinėmis ir konkrečiomis sprendimo įšaldyti lėšas priėmimo priežastimis, išskyrus atvejus, kai tam prieštarauja imperatyvūs Bendrijos ar jos valstybių narių saugumo arba su jų tarptautinių santykių išsaugojimu susiję pagrindai. Taigi Taryba privalo nurodyti faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su jos sprendimo teisiniu pagrindimu, ir argumentus, kuriais remdamasi jį priėmė. Kiek įmanoma, tokie motyvai turi būti pateikti kuo greičiau po atitinkamo sprendimo priėmimo arba kartu su juo. Reglamento Nr. 423/2007 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktams įgyvendinti reikia, kad atitinkamas subjektas dalyvautų branduolinių ginklų platinimo veikloje, būtų tiesiogiai su ja susijęs ar teiktų paramą. Todėl, be priimtos priemonės teisinio pagrindo nurodymo, motyvavimo pareiga, kurios turi laikytis Taryba, būtent ir turi būti susijusi su šia aplinkybe.
Vis dėlto motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvacija yra pakankama, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą. Konkrečiai kalbant, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jo atžvilgiu priimtos priemonės reikšmę.
(žr. 81–83 punktus)
6. Toks sprendimas, koks yra Sprendimas 2008/475, įgyvendinantis Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalį, kuriuo priimtas iš dalies pakeistas šio reglamento V priedas, sukelia poveikį erga omnes, nes jis skirtas visiems bendrai ir abstrakčiai nurodytiems adresatams, kurie turi įšaldyti subjektų, įrašytų į šio priedo sąrašą, lėšas. Tačiau toks sprendimas nėra išimtinai bendro pobūdžio, nes įšaldomos subjektų, išvardytų su pavardėmis ir pavadinimais, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su jiems skirtomis ribojančiomis priemonėmis, lėšos. Be to, lėšų įšaldymas turi rimtų pasekmių susijusiems subjektams, nes tai gali apriboti galimybę pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti tiek materialinių, tiek procesinių teisių laikymąsi, reikia konstatuoti, kad Taryba, kiek įmanoma, turi individualiu pranešimu supažindinti suinteresuotus subjektus su lėšų įšaldymo priemonėmis.
Vis dėlto kai, nepaisant to, kad Taryba nesilaikė pareigos atitinkamą subjektą informuoti apie sprendimo įšaldyti lėšas motyvus ir nenusiuntė individualaus pranešimo apie jį, subjektas, kuriam taikoma ši priemonė, laiku oficialių šaltinių buvo informuotas apie šio sprendimo priėmimą ir dėl to galėjo susipažinti su jo motyvais Oficialiajame leidinyje, tai, kad Taryba nepranešė šiam subjektui apie sprendimo motyvus, neužkirto kelio jam laiku susipažinti su ginčijamo sprendimo motyvais ir įvertinti nustatytų lėšų įšaldymo priemonių pagrįstumą.
Be to, kadangi pirmasis sprendimas įšaldyti tam tikro subjekto lėšas, koks yra Sprendimas 2008/475, kiek jis susijęs su ieškovu, turi būti netikėtas, nereikalaujama iki priimant šį sprendimą pateikti šiuos įkalčius atitinkamam subjektui ar jį išklausyti.
(žr. 86, 88–90, 93 punktus)
7. Tokiame sprendime įšaldyti lėšas, koks yra Sprendimas 2008/475, įgyvendinantis Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalį, kai perduodama pakankamai tiksli informacija, leidžianti suinteresuotajam subjektui naudingai susipažinti su Tarybos turimais įkalčiais, teisės į gynybą paisymo principas nereiškia, kad atsiranda pareiga savanoriškai leisti susipažinti su jo bylos dokumentais. Tik suinteresuotojo asmens prašymu Taryba turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone.
Tas pats pasakytina apie teisę būti išklausytam. Iš tikrųjų pirmajame sprendime įšaldyti lėšas nurodytą subjektą Taryba turi išklausyti priėmusi tą sprendimą. Vis dėlto ji neprivalo savo iniciatyva jo išklausyti, atsižvelgiant į suinteresuotųjų asmenų galimybę nedelsiant pareikšti ieškinį Pirmosios instancijos teisme.
(žr. 97–98 punktus)
8. Vykstant procesui Pirmosios instancijos teisme, siekiant, kad būtų panaikintas sprendimas įšaldyti lėšas, priimtas pagal Reglamento Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui 7 straipsnio 2 dalį, kurį pradėjo subjektas, kuriam taikomas tas sprendimas, Tarybai pateikti įrodymus ginčijamame sprendime nurodytiems motyvams pagrįsti reikia tik tada, jei ieškovas pateikia priimtiną ieškinio pagrindą, užginčijantį teiginio, pagal kurį jis teikė paramą branduolinių ginklų platinimui, pagrįstumą. Tokiomis aplinkybėmis, ieškovui nesant įpareigotam pateikti neigiamo įrodymo, Taryba privalo pateikti įrodymus ir informaciją, kuriuose pagrįstas jos vertinimas, kad Bendrijos teismas galėtų juos patikrinti. Tačiau kadangi ieškovas tokio pagrindo šioje byloje nepateikė, tai, kad Taryba nepateikė įrodymų, negali reikšti, kad pažeista teisė į veiksmingą teisminę apsaugą.
(žr. 107 punktą)
9. Kadangi subjektų, kuriems taikomos Reglamente Nr. 423/2007 dėl ribojančių priemonių Iranui numatytos ribojančios priemonės, lėšos yra ne konfiskuotos kaip nusikalstamu būdu įgytos lėšos, o laikinai įšaldytos, šios priemonės nėra baudžiamoji sankcija. Be to, jomis nereiškiami tokio pobūdžio kaltinimai.
(žr. 111 punktą)