TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2017 m. liepos 18 d. (*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvas darbuotojų judėjimas – Nediskriminavimo principas – Darbuotojų atstovų rinkimai į bendrovės stebėtojų tarybą – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos balsavimo teisė ir teisė būti išrinktam suteikiama tik tos valstybės teritorijoje dirbantiems darbuotojams“
Byloje C‑566/15
dėl Kammergericht (Berlyno aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) 2015 m. spalio 16 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2015 m. lapkričio 3 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Konrad Erzberger
prieš
TUI AG,
dalyvaujant
Vereinigung Cockpit e.V.,
Betriebsrat der TUI AG/TUI Group Services GmbH,
Frank Jakobi,
Andreas Barczewski,
Peter Bremme,
Dierk Hirschel,
Michael Pönipp,
Wilfried H. Rau,
Carola Schwirn,
Anette Stempel,
Ortwin Strubelt,
Marcell Witt,
Wolfgang Flintermann,
Stefan Weinhofer,
ver.di – VereinteDienstleistungsgewerkschaft,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, kolegijų pirmininkai R. Silva de Lapuerta, M. Ilešič ir J. L. da Cruz Vilaça, teisėjai A. Borg Barthet, J. Malenovský, E. Levits (pranešėjas), J.‑C. Bonichot, A. Arabadjiev, C. Vajda, S. Rodin ir F. Biltgen,
generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe,
posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. sausio 24 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– K. Erzberger, atstovaujamo advokatų J. Brandhoff, C. Behme ir S. Richter,
– TUI AG, atstovaujamos advokatų C. Arnold ir M. Arnold,
– Vereinigung Cockpit e.V., atstovaujamos advokatės M. Fischer,
– Betriebsrat der TUI AG/TUI Group Services GmbHir kt., atstovaujamų advokatės M. Schmidt,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir T. Henze,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Coesme,
– Liuksemburgo vyriausybės, atstovaujamos advokato P. Kinsch,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. Stergiou,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Eberhard,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Kellerbauer ir D. Martin,
– ELPA priežiūros institucijos, atstovaujamos M. Moustakali ir C. Zatschler,
susipažinęs su 2017 m. gegužės 4 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 18 ir 45 straipsnių išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Konrad Erzberger ir bendrovės TUI AG, kurios buveinė yra Vokietijoje ir kurios akcininkas – Konrad Erzberger, ginčą dėl šios bendrovės stebėtojų tarybos sudarymo – konkrečiai, dėl teisės balsuoti ir teisės būti renkamam darbuotojų atstovų rinkimuose į šią tarybą.
Teisinis pagrindas
3 1965 m. rugsėjo 6 d. Aktiengesetz (Akcinių bendrovių įstatymas) (BGBl., 1965 I, p. 1089) 96 straipsnyje nustatyta:
„(1) Stebėtojų tarybą sudaro:
įmonėse, kurioms taikomas Įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus, – akcininkų atstovai ir darbuotojų atstovai,
<…>
kitose įmonėse – tik akcininkų atstovai.
<…>“
4 1976 m. gegužės 4 d. Gesetz über die Mitbestimmung der Arbeitnehmer (Įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus) (BGBl., 1976 I, p. 1153, toliau – MitbestG) 1 straipsnyje „Įmonės, kurioms taikomas šis įstatymas“ nustatyta:
„(1) Įmonėse,
1. kurios įsteigtos kaip akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, ribotos atsakomybės bendrovės arba kooperatyvai ir
2. kuriose dirba iš viso daugiau kaip 2 000 darbuotojų,
pagal šį įstatymą darbuotojams suteikiama teisė dalyvauti priimant sprendimus.
<…>“
5 MitbestG 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta:
„Pagal šį įstatymą darbuotojais laikomi šie asmenys:
1. Įmonių organizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti darbuotojai <…>“
6 MitbestG 5 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta:
„Kai įmonė <…> yra grupės dominuojanti įmonė, grupei priklausančių įmonių darbuotojai pagal šį įstatymą prilyginami dominuojančios įmonės darbuotojams. <…>“
7 MitbestG 7 straipsnyje nustatyta:
„(1) Įmonės stebėtojų tarybą,
<…>
3. kai įmonėje dirba daugiau kaip 20 000 darbuotojų, sudaro dešimt narių, atstovaujančių akcininkams, ir dešimt narių, atstovaujančių darbuotojams.
<…>
(2) Tarp darbuotojams atstovaujančių stebėtojų tarybos narių turi būti:
<…>
3. stebėtojų taryboje, kurioje yra 10 darbuotojų atstovų, 7 turi būti įmonės darbuotojai ir trys – profesinių sąjungų atstovai.
<…>“
8 MitbestG 10 straipsnis suformuluotas taip:
„(1) Kiekvienoje bendrovės įmonėje darbuotojai renka atstovus per slaptą balsavimą ir pagal proporcingo atstovavimo principus.
(2) Teisę rinkti atstovus turi įmonės darbuotojai, kuriems yra sukakę 18 metų. <…>
(3) Atstovais gali būti renkami 2 dalies pirmame sakinyje nurodyti darbuotojai, atitinkantys kitus Įmonių organizavimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus renkamumo reikalavimus.
<…>“
9 Betriebsverfassungsgesetz (Įmonių organizavimo įstatymas, BGBl., 2001 I, p. 2518) 8 straipsnyje numatyta:
„(1) Gali būti renkami rinkimų teisę turintys darbuotojai, šešis mėnesius dirbantys įmonėje arba, jei dirba namuose, daugiausia dirbantys tai įmonei. Į šį šešių mėnesių darbo įmonėje laikotarpį įskaičiuojamas laikas, kai darbuotojas anksčiau tiesiogiai dirbo kitoje tos pačios bendrovės ar tos pačios įmonių grupės įmonėje. <…>
(2) Tuo atveju, kai įmonė egzistuoja mažiau nei šešis mėnesius, nukrypstant nuo 1 dalies nuostatos dėl šešių mėnesių darbo įmonėje laikotarpio, gali būti renkami darbuotojai, kurie renkant darbo tarybą dirba įmonėje ir atitinka kitus renkamumo reikalavimus.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
10 K. Erzberger yra TUI akcininkas; ši bendrovė valdo turizmo sektoriuje veikiančių įmonių grupę (toliau – TUI grupė).
11 TUI grupė vykdo veiklą visame pasaulyje. Europos Sąjungoje ji turi apie 50 000 darbuotojų, iš kurių šiek tiek daugiau negu 10 000 dirba Vokietijoje.
12 Kadangi bendrovei TUI taikomas MitbestG, ją valdo du organai, t. y. valdyba, atsakinga už bendrovės valdymą, ir stebėtojų taryba, kurios paskirtis – valdybos priežiūra dalyvaujant darbuotojams. Šią stebėtojų tarybą sudaro 20 narių. Pusė jų yra akcininkų atstovai, o kita pusė – darbuotojų paskirti atstovai.
13 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, remiantis Vokietijos doktrinoje ir jurisprudencijoje vyraujančia nuomone, pagal MitbestG darbuotojais laikomi tik nacionalinėje teritorijoje esančių įmonių darbuotojai. Pagal šią vyraujančią poziciją grupės įmonės, esančios ne Vokietijos teritorijoje, darbuotojai neturi teisės balsuoti ir būti renkami darbuotojų atstovų rinkimuose į šios grupės patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybą. Be to, bet kuris TUI grupės darbuotojas, einantis pareigas šios grupės patronuojančiosios bendrovės stebėtojų taryboje, turi pasitraukti iš šių pareigų, jeigu priima darbo pasiūlymą kitoje valstybėje narėje nei Vokietijos Federacinė Respublika esančioje šios grupės įmonėje.
14 Šis požiūris grindžiamas ne MitbestG tekstu, o „teritoriškumo principu“, pagal kurį Vokietijos socialinė tvarka negali būti taikoma kitų valstybių narių teritorijoje, ir šio įstatymo geneze.
15 Vis dėlto K. Erzberger teigia, kad TUI stebėtojų taryba sudaryta neteisingai. Aplinkybė, kad kitoje valstybėje narėje, t. y. ne Vokietijos Federacinėje Respublikoje, esančios TUI grupės įmonės darbuotojams, dėl kurių galima daryti prielaidą, kad paprastai jie nėra Vokietijos piliečiai, neleidžiama dalyvauti sudarant TUI stebėtojų tarybą, laikytina SESV 18 straipsnio pažeidimu. Be to, stebėtojų tarybos nario statuso praradimas persikėlus dirbti į kitą valstybę narę nei Vokietijos Federacinė Respublika gali atgrasyti darbuotojus nuo pasinaudojimo SESV 45 straipsnyje numatyta teise laisvai judėti valstybių narių teritorijoje.
16 Kadangi TUI laikėsi priešingos nuomonės, K. Erzberger pasinaudojo nacionalinės teisės aktuose jam suteikta teise kreiptis į teismą kilus ginčui dėl sudarant stebėtojų tarybą taikytinų teisės nuostatų.
17 Landgericht Berlin (Berlyno apygardos teismas, Vokietija) atmetė jo ieškinį. Anot šio teismo, nėra diskriminacijos dėl pilietybės ir laisvo darbuotojų judėjimo kliūties, nes balsavimo teisės praradimas persikėlus dirbti kitur nėra lemiamas veiksnys darbuotojams priimant sprendimą priimti darbo pasiūlymą kitoje valstybėje narėje nei Vokietijos Federacinė Respublika.
18 Kammergericht (Berlyno aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija), nagrinėjantis bylą kaip apeliacinė instancija, mano, kad gali būti pažeista Sąjungos teisė. Jo nuomone, tikėtina, kad Vokietijos teisės nuostatose dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus darbuotojai diskriminuojami dėl pilietybės ir pažeidžiamas laisvas darbuotojų judėjimas.
19 Pirma, priešingai nei Vokietijoje dirbantys darbuotojai, kitoje valstybėje narėje dirbantys darbuotojai, šiuo atveju apie 80 % TUI grupės darbuotojų, nėra atstovaujami TUI grupės stebėtojų taryboje.
20 Antra, Kammergericht (Berlyno aukštesnysis apygardos teismas) nuomone, rizika prarasti narystę stebėtojų taryboje gali atgrasyti darbuotojus nuo atsiliepimo į faktiškai pateiktus pasiūlymus įsidarbinti kitoje valstybėje narėje nei Vokietijos Federacinė Respublika ir šiuo tikslu laisvai judėti Sąjungos teritorijoje.
21 Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neranda pateisinimo. Tokiomis aplinkybėmis Kammergericht (Berlyno aukštesnysis apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar su SESV 18 straipsniu <…> ir SESV 45 straipsniu <…> suderinama tai, kad valstybė narė aktyvią ir pasyvią rinkimų teisę renkant darbuotojų atstovus į įmonės priežiūros organą suteikia tik tiems darbuotojams, kurie dirba tos valstybės teritorijoje esančiose bendrovės įmonėse ar įmonių grupei priklausančiose įmonėse?“
Dėl prejudicinio klausimo
Pirminė pastaba
22 Siekiant naudingai atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotą klausimą, reikia atsižvelgti į TUI grupei priklausančių bendrovių darbuotojų situacijų įvairovę.
23 Taip pat pažymėtina, kad, kaip per posėdį nurodė TUI atstovas, visos už Vokietijos teritorijos ribų esančios TUI grupės įmonės turi savarankišką teisinį subjektiškumą.
Dėl TUI grupės darbuotojų, dirbančių kitoje valstybėje narėje nei Vokietijos Federacinė Respublika esančiose įmonėse
24 Pirmiausia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar SESV 18 ir 45 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kuriose numatyta, kad įmonių grupės darbuotojai, dirbantys kitos valstybės narės teritorijoje esančioje įmonėje, neturi teisės balsuoti ir teisės būti renkami darbuotojų atstovų rinkimuose į šios grupės patronuojančiosios bendrovės stebėtojų tarybą.
25 Pagal suformuotą jurisprudenciją, kurią priminė generalinis advokatas savo išvados 39 punkte, SESV 18 straipsnis, kuriame įtvirtintas bendrasis nediskriminavimo dėl pilietybės principas, savarankiškai taikomas tik tose Sąjungos teisės reglamentuojamose srityse, dėl kurių SESV nenumatyta specialių nediskriminavimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Schiebel Aircraft, C‑474/12, EU:C:2014:2139, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
26 Tačiau SESV 45 straipsnio 2 dalyje numatyta speciali darbuotojų nediskriminavimo dėl pilietybės darbo sąlygų aspektu taisyklė.
27 Darytina išvada, kad šio sprendimo 24 punkte nurodytų darbuotojų situacija turi būti nagrinėjama atsižvelgiant tik į SESV 45 straipsnį.
28 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sutarties nuostatos dėl laisvo asmenų judėjimo negali būti taikomos esant situacijoms, neturinčioms jokių sąsajų su kuria nors iš Sąjungos teisės reglamentuojamų situacijų. Taigi šios nuostatos netaikomos darbuotojams, kurie niekada nepasinaudojo teise laisvai judėti Sąjungoje ir neketina to daryti (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 1 d. Sprendimo Gouvernement de la Communauté française et gouvernement wallon, C‑212/06, EU:C:2008:178, 33, 37 ir 38 punktus).
29 Kaip savo išvados 49 ir 55 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, aplinkybė, kad patronuojamoji bendrovė, kurioje dirba atitinkami darbuotojai, yra kontroliuojama kitoje valstybėje narėje įsteigtos patronuojančiosios bendrovės, nėra reikšminga nustatant sąsają su kuriuo nors iš SESV 45 straipsnyje numatytų atvejų.
30 Darytina išvada, kad šio sprendimo 24 punkte nurodytiems darbuotojams netaikomas SESV 45 straipsnis.
Dėl Vokietijoje dirbančių TUI grupės darbuotojų, kurie išeina iš darbo ir įsidarbina kitoje valstybėje narėje esančioje tai pačiai grupei priklausančioje bendrovėje
31 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės taip pat klausia, ar SESV 18 ir 45 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias šios valstybės narės teritorijoje esančių grupės įmonių darbuotojai neturi teisės balsuoti ir teisės būti renkami darbuotojų atstovų rinkimuose į šios grupės patronuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje valstybėje narėje, stebėtojų tarybą ir teisės (ir toliau) būti atstovais šioje taryboje tuo atveju, jei šie darbuotojai išeina iš darbo šioje įmonėje ir pradeda dirbti kitoje valstybėje narėje įsteigtoje tos pačios grupės įmonėje.
32 Tai apima darbuotojų, kurie TUI grupės viduje pasinaudoja SESV 45 straipsnyje numatyta savo teise, situaciją. Taigi, kaip savo išvados 68 punkte nurodė generalinis advokatas ir kaip matyti iš šio sprendimo 25 ir 26 punktų, SESV 18 straipsnis šiai situacijai netaikomas.
33 Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją visomis Sutarties nuostatomis laisvo asmenų judėjimo srityje siekiama palengvinti Sąjungos piliečiams bet kokios profesinės veiklos vykdymą Sąjungos teritorijoje ir draudžiamos priemonės, galinčios sudaryti nepalankesnes sąlygas šiems piliečiams, kai jie ketina vykdyti ekonominę veiklą kitos nei jų kilmės valstybės narės teritorijoje. Tokiomis sąlygomis valstybių narių piliečiai turi būtent tiesiogiai iš Sutarties išplaukiančią teisę išvykti iš kilmės valstybės narės, atvykti į kitos valstybės narės teritoriją ir joje apsigyventi siekdami joje vykdyti ekonominę veiklą. Todėl pagal SESV 45 straipsnį draudžiamos nacionalinės priemonės, kurios gali kliudyti Sąjungos piliečiams pasinaudoti šiame straipsnyje garantuojama pagrindine laisve arba dėl kurių toks naudojimasis tampa mažiau patrauklus (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 1 d. Sprendimo Gouvernement de la Communauté française et gouvernement wallon, C‑212/06, EU:C:2008:178, 44 ir 45 punktus ir 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Casteels, C‑379/09, EU:C:2011:131, 21 ir 22 punktus).
34 Vis dėlto Sąjungos pirminė teisė darbuotojui negali garantuoti, kad jo persikėlimas į kitą nei jo kilmės valstybę narę nepaveiks socialinės apsaugos srities, nes, atsižvelgiant į esančius valstybių narių sistemų ir teisės aktų skirtumus, toks persikėlimas konkrečiu atveju suinteresuotajam asmeniui gali būti mažiau palankus arba nepalankus šiuo aspektu (pagal analogiją žr. 2007 m. balandžio 26 d. Sprendimo Alevizos, C‑392/05, EU:C:2007:251, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. liepos 13 d. Sprendimo Pöpperl, C‑187/15, EU:C:2016:550, 24 punktą).
35 Kaip savo išvados 75 ir 78 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, SESV 45 straipsnyje tokiam darbuotojui nesuteikiama teisės priimančiojoje valstybėje narėje remtis darbo sąlygomis, kurias jis turėjo kilmės valstybėje narėje pagal tos valstybės teisės aktus.
36 Šiuo klausimu pridurtina, kad, atitinkamoje srityje nesant suderinimo ar koordinavimo priemonių Sąjungos lygmeniu, valstybės narės iš esmės gali nevaržomai nustatyti sąsajos su savo teisės aktų taikymo sritimi kriterijus su sąlyga, kad šie kriterijai yra objektyvūs ir nediskriminaciniai.
37 Tokiomis aplinkybėmis pagal Sąjungos teisę valstybei narei nedraudžiama numatyti, kad darbuotojų atstovavimą ir kolektyvinį interesų gynimą pagal nacionalinę teisę įsteigtos bendrovės valdymo ar priežiūros organuose – sritį, kuri šiuo metu Sąjungos lygmeniu nėra nei suderinta, nei koordinuota, – reglamentuojančios jos priimtos nuostatos taikomos tik jos nacionalinėje teritorijoje esančių įmonių darbuotojams, kaip ir kita valstybė narė gali numatyti kitus sąsajos kriterijus, kad būtų taikomos jos nacionalinės teisės nuostatos.
38 Nagrinėjamu atveju MitBestG įtvirtintas darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus mechanizmas, kuriuo siekiama per išrinktus atstovus įtraukti darbuotojus į bendrovės sprendimus priimančius ir strateginio pobūdžio organus, priskiriamas prie Vokietijos įmonių teisės ir kolektyvinių darbo santykių teisės, ir Vokietijos Federacinė Respublika turi teisę nustatyti, kad šių sričių teisės aktai taikomi tik jos teritorijoje esančių įmonių darbuotojams, nes toks apribojimas grindžiamas objektyviu ir nediskriminaciniu kriterijumi.
39 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas šio sprendimo 31 punkte nurodytų darbuotojų teisių praradimas nelaikytinas SESV 45 straipsnyje garantuojamo laisvo darbuotojų judėjimo kliūtimi.
40 Konkrečiai kalbant apie darbuotojus, kurie dirba Vokietijoje esančioje įmonėje ir yra išrenkami atstovais Vokietijos bendrovės stebėtojų taryboje, o paskui išvyksta iš Vokietijos ir įsidarbina kitos valstybės narės teritorijoje esančioje įmonėje, pasakytina, jog tai, kad šie darbuotojai yra priversti atsisakyti toliau būti atstovais Vokietijoje, yra tik teisėtai priimto Vokietijos Federacinės Respublikos sprendimo taikyti savo nacionalinės teisės nuostatas, reglamentuojančias darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus, tik Vokietijos teritorijoje esančių įmonių darbuotojams pasekmė.
41 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos tokios valstybės narės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias šios valstybės narės teritorijoje esančių grupės įmonių darbuotojai neturi teisės balsuoti ir teisės būti renkami darbuotojų atstovų rinkimuose į šios grupės patronuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje valstybėje narėje, stebėtojų tarybą, taip pat teisės (ir toliau) būti atstovais šioje taryboje tuo atveju, jei šie darbuotojai išeina iš darbo šioje įmonėje ir pradeda dirbti kitoje valstybėje narėje įsteigtoje tos pačios grupės įmonėje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos tokios valstybės narės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias šios valstybės narės teritorijoje esančių grupės įmonių darbuotojai neturi teisės balsuoti ir teisės būti renkami darbuotojų atstovų rinkimuose į šios grupės patronuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje valstybėje narėje, stebėtojų tarybą, taip pat teisės (ir toliau) būti atstovais šioje taryboje tuo atveju, jei šie darbuotojai išeina iš darbo šioje įmonėje ir pradeda dirbti kitoje valstybėje narėje įsteigtoje tos pačios grupės įmonėje.
Parašai.