EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (plenarinė sesija) SPRENDIMAS
2008 m. birželio 24 d.(*)
„Viešoji tarnyba – ECB personalas – Darbo užmokestis – ECB personalo komiteto konsultacija – Metinio darbo užmokesčių patikslinimo apskaičiavimo metodas – Bendrijos teismo sprendimo įgyvendinimas – Galiojimas atgal“
Byloje F‑15/05
Dėl ieškinio, pateikto pagal Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto, pridedamo prie Europos bendrijos steigimo sutarties, 36.2 straipsnį,
Carlos Andres, Europos centrinio banko personalo narys, gyvenantis Frankfurte prie Maino (Vokietija), ir kiti 8 ieškovai, kurių pavardės pateikiamos priede, atstovaujami advokatų G. Vandersanden ir L. Levi,
ieškovai,
prieš
Europos centrinį banką (ECB), atstovaujamą C. Zilioli ir K. Sugar, padedamų advokato B. Wägenbaur,
atsakovą,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija),
kurį sudaro pirmininkas P. Mahoney, kolegijų pirmininkai H. Kreppel (pranešėjas) ir S. Van Raepenbusch, teisėjai I. Boruta, H. Kanninen, H. Tagaras ir S. Gervasoni,
kanclerė W. Hakenberg,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2007 m. gegužės 22 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo kanceliarija faksu gavo 2005 m. kovo 21 d. (originalas gautas 2005 m. kovo 23 d.), ieškovai siekia panaikinti jų 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelius dėl juose nurodyto darbo užmokesčio padidinimo, nustatyto taikant tariamai neteisėtą metinio darbo užmokesčių patikslinimo metodą, ir šio padidinimo netaikyti retroaktyviai 2001, 2002 ir 2003 m. bei prašo atlyginti nuostolius.
Teisinis pagrindas
2 Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko (ECB) statuto, pridedamo prie Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – ECBS statutas), 36 straipsnyje pateikiamos šios nuostatos:
„Personalas
36.1. Vykdomosios valdybos siūlymu Valdančioji taryba nustato ECB personalo įdarbinimo sąlygas.
36.2. Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ECB ir jo tarnautojų ginčus neperžengiant įdarbinimo sąlygose nustatytų ribų ir laikantis jose numatytų sąlygų.“ (Neoficialus vertimas)
3 Remdamasi ECBS statuto 36.1 straipsniu, 1998 m. birželio 9 d. ECB valdančioji taryba priėmė ECB personalo įdarbinimo sąlygas (1998 m. birželio 9 d. BCE sprendimas dėl ECB Personalo įdarbinimo sąlygų priėmimo, iš dalies pakeistas 1999 m. kovo 31 d., OL L 125, p. 32, ir 2001 m. liepos 5 d., OL L 201, p. 25; toliau – Įdarbinimo sąlygos).
4 Įdarbinimo sąlygų 42 straipsnis patikslina ECBS statuto 36.2 straipsnį:
„Išnaudojus visas įmanomas ginčo sprendimo vidaus procedūras, Teisingumo Teismas turi kompetenciją spręsti visus ECB ir jo tarnautojų arba buvusių tarnautojų, kuriems taikomos šios Įdarbinimo sąlygos, ginčus.
Ši kompetencija apsiriboja priemonės ar sprendimo teisėtumo tyrimu, išskyrus finansinio pobūdžio ginčus, kuriems spręsti Teisingumo Teismas turi neribotą kompetenciją.“ (Neoficialus vertimas)
5 Dėl darbo santykių Įdarbinimo sąlygų 9 straipsnis numato:
„a) ECB ir jo tarnautojų darbo santykiai yra nustatyti pagal šias įdarbinimo sąlygas sudarytose darbo sutartyse. Vykdomosios valdybos priimtose ECB personalui taikomose taisyklėse paaiškinami šių įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo būdai.
<...>
c) Šioms įdarbinimo sąlygoms netaikoma jokia specifinė nacionalinė teisė. ECB taiko i) bendrus visų valstybių narių teisės sistemose pripažįstamus teisės principus, ii) bendrus Bendrijos (EB) teisės principus ir iii) valstybėms narėms skirtuose (EB) reglamentuose bei direktyvose, susijusiuose su socialine politika, įtvirtintas taisykles. Šiuos teisės aktus ECB taiko visuomet, kai tai būtina. Šiuo atžvilgiu tinkamai atsižvelgiama į (EB) rekomendacijas socialinės politikos srityje. Aiškindamas šiose įdarbinimo sąlygose numatytas teises ir pareigas ECB tinkamai atsižvelgia į Bendrijos institucijų personalui taikomuose reglamentuose, taisyklėse ir teismų praktikoje nustatytus principus.“ (Neoficialus vertimas)
6 Dėl darbo užmokesčių patikslinimo Įdarbinimo sąlygų 13 straipsnis nurodo:
„Valdančioji taryba Vykdomosios valdybos siūlymu priima bendrus darbo užmokesčių patikslinimus, kurie įsigalioja kiekvienų metų liepos 1 dieną.“ (Neoficialus vertimas)
7 Dėl personalo atstovavimo Įdarbinimo sąlygų 45 ir 46 straipsniuose, kurie pateikiami devintoje dalyje „Personalo atstovavimas“, nurodoma:
„45. Personalo komitetas, kurio nariai renkami slaptu balsavimu, atstovauja visų tarnautojų bendriems interesams darbo sutarčių, personalui taikomo reglamentavimo, darbo užmokesčio, įdarbinimo, darbo sąlygų, sveikatos priežiūros ir saugumo sąlygų ECB, socialinės apsaugos bei pensijų sistemų klausimais.
46. Su personalo komitetu iš anksto konsultuojamasi, kai keičiamos šios Įdarbinimo sąlygos, personalui taikomos taisyklės arba visais kitais jam priskiriamais klausimais, apibrėžtais 45 straipsnyje.“ (Neoficialus vertimas)
8 Įdarbinimo sąlygų 46 straipsnio nuostatas patikslina ECB personalui taikomos taisyklės (European Central Bank Staff Rules), kurios įtvirtina konsultacijų procedūros, vykstančios tarp ECB ir personalo komiteto, įgyvendinimo priemones (9.2 straipsnis).
9 2003 m. birželio 17 d. buvo pasirašytas Susitarimo protokolas dėl ECB vykdomosios valdybos ir personalo komiteto santykių (Memorandum of Understanding on Relations between Executive Board and the Staff Committee of the ECB, toliau – Susitarimo protokolas), kuriame konkrečiau apibrėžiamas kontekstas ir procedūros, kurių reikia laikytis.
10 Jo preambulėje numatyta: „Turi būti stengiamasi pateikti visą svarbią informaciją ir kuo anksčiau pradėti bendradarbiauti, jeigu nėra kitų priežasčių elgtis kitaip“ („efforts shall be made to provide all relevant information and to initiate a dialogue at the earliest possible time in so far as there are no overriding reasons for not doing so“).
11 Susitarimo protokolo 6 straipsnis nurodo konsultacijos prašymo pateikimo sąlygas:
„Pradėjęs konsultacijų procedūrą prezidentas arba jo atstovas pateikia personalo komitetui rašytinį konsultacijos prašymą, prie kurio pridedama visa informacija, t. y. informacija, leidžianti personalo komitetui susipažinti su klausimu, dėl kurio bus konsultuojamasi, ir jį išanalizuoti, jeigu nėra kitų priežasčių elgtis kitaip <...>“. (Neoficialus vertimas)
12 Susitarimo protokolo 15 straipsnis numato supaprastintą konsultacijų procedūrą:
„Dėl priežasčių, kurias viena iš bendradarbiaujančių šalių turi motyvuoti, šalys gali susitarti dėl procedūros, kuria siekiama sumažinti pasikeitimo nuomonėmis specifiniu klausimu skaičių. Tokiu atveju šalys bendru susitarimu nustato ad hoc grafiką“. (Neoficialus vertimas)
13 Remdamasi Įdarbinimo sąlygų 13 straipsniu, ECB valdančioji taryba parengė bendrų darbo užmokesčių patikslinimų įgyvendinimo metodą (General Salary Adjustment – GSA, toliau – apskaičiavimo metodas). Iš principo šis metodas grindžiamas darbo užmokesčių patikslinimo tokiose organizacijose, kokie yra centriniai nacionaliniai bankai (toliau – atitinkamos institucijos), iš kurių dažniausiai įdarbinamas ECB personalas, specifiniu vertinimu siekiant, kad ECB personalo darbo užmokesčiai atitiktų jų darbo užmokesčių lygį. Kalbant apie 1999–2001 m., apskaičiavimo metodą ECB Valdančioji taryba priėmė 1999 m. birželio 20 d. (toliau – GSA 1999–2001). Vėliau Valdančioji taryba šią versiją pakeitė 2002–2004 m. atžvilgiu (toliau – GSA 2002–2004).
14 Pagal GSA 1999–2001, kiekvienos atitinkamos institucijos tarnautojų darbo užmokesčių patikslinimas (procentais) yra susiejamas su jos tarnautojų skaičiumi pagal šiuos principus:
„– bendras metinis darbo užmokesčių patikslinimas grindžiamas nominalių darbo užmokesčių penkiolikoje centrinių nacionalinių bankų ir Tarptautinio atsiskaitymų banko (TAB), kuris yra centrinių bankų „centrinis bankas“ vidutiniu pokyčiu,
– atsižvelgiama į metinius patikslinimus atitinkamose institucijose einamaisiais metais,
– nominalių darbo užmokesčių pokyčiai palyginami; palyginimas grindžiamas asmenų, įdarbintų kiekvienoje atitinkamoje institucijoje, skaičiumi,
– <...>“ (Neoficialus vertimas)
15 GSA 1999–2001 nedarė jokio skirtumo tarp skirtingų atitinkamų institucijų ir nenumatė jokios koregavimo galimybės.
16 Tačiau, kalbant apie GSA 2002–2004, laikantis tų pačių principų buvo atsižvelgta į dvi atitinkamų institucijų grupes, kiekvienai grupei 50 % prisidedant prie metinio patikslinimo apskaičiavimo:
„– bendras metinis darbo užmokesčių patikslinimas grindžiamas vidutiniu darbo užmokesčių pokyčiu šiose institucijose:
– 1. penkiolikoje centrinių nacionalinių bankų ir TAB;
– 2. Europos Bendrijų institucijose ir organuose (t. y. Europos Bendrijų Komisijoje ir jos agentūrose, Europos Sąjungos Taryboje, Europos Parlamente, Teisingumo Teisme, Europos Bendrijų Audito rūmuose, Europos ekonomikos ir socialiniame komitete, Europos Sąjungos regionų komitete);
„koordinuotose organizacijose“ (t. y. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), Europos kosmoso agentūroje, Europos Vidutinio diapazono orų prognozių centre, Europos taryboje, Vakarų Europos sąjungoje);
Europos investicijų banke.
– nominalių darbo užmokesčių pokyčiai palyginami atsižvelgiant į kiekvienoje atitinkamoje institucijoje įdarbintų asmenų skaičių;
– kiekviena atitinkama grupė (1 ir 2 punktai) sudaro po 50 %.“ (Neoficialus vertimas)
17 Be to, GSA 2002–2004 numato patikslinimų koregavimo sistemą atsižvelgiant į vėliau gautus duomenis:
„Atsižvelgiama į metinius patikslinimus (jeigu jie prieinami) atitinkamose institucijose einamaisiais metais. Jeigu patikslinimai einamaisiais metais yra neprieinami, naudojami praėjusių metų duomenys su sąlyga, kad, gavus duomenis, skirtumas tarp prieinamų duomenų ir realių duomenų bus koreguojamas atliekant patikslinimą už sekantį laikotarpį.“ (Neoficialus vertimas)
18 2004 m. kovo 4 d. Europos centrinio banko sprendimo 2004/3 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos centrinio banko dokumentais (OL L 8, p. 42), kurio 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog bet kuris Sąjungos pilietis „turi teisę, laikydamasis šiame sprendime nustatytų sąlygų ir apribojimų, susipažinti su ECB dokumentais“, 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ECB nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų visuomenės intereso, individo privatumo ir neliečiamumo bei informacijos, kuri pagal Bendrijos teisę saugoma kaip tokia, konfidencialumo apsauga. Dėl tokios išimties taikymo minėto sprendimo 4 straipsnio 4 dalyje nurodoma:
„Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, ECB konsultuojasi su trečiąja susijusia šalimi, siekdamas nustatyti, ar taikytina šiame straipsnyje nustatyta išimtis, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.“
Faktinės bylos aplinkybės
19 Ieškovai sudarė darbo sutartis su ECB, kuriose numatyta, kad Įdarbinimo sąlygos ir jų pakeitimai yra šių sutarčių sudedamoji dalis.
20 2003 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Cerafogli ir Poloni prieš ECB, T‑63/02, Rink. p. II‑4929, buvo panaikinti 2001 m. liepos 13 d. dviem ieškovams, kurie yra ECB personalo nariai, pateiktuose 2001 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapeliuose esantys sprendimai dėl to, kad prieš patikslindamas darbo užmokesčius už 2001 m. ECB nesikonsultavo su personalo komitetu.
21 2003 m. gruodžio 16 d. ECB visiems personalo nariams pateikė memorandumą, kuriame pranešė, jog, priėmus Pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis pasikonsultuos su personalo komitetu dėl apskaičiavimo metodo taikymo 2001, 2002 ir 2003 m. atžvilgiu. Šiame memorandume buvo nurodyta:
„Administracija pasikonsultuos su personalo komitetu dėl metodikos taikymo 2001, 2002 ir 2003 m. atžvilgiu. Tačiau šiuo klausimu reikia nurodyti, jog Pirmosios instancijos teismo sprendimas neleidžia manyti, kad per konsultaciją reikės pakeisti su vienais iš šių metų susijusį apskaičiavimą.“
22 2004 m. sausio 9 d. raštu ECB pradėjo konsultacijos procedūrą perduodamas personalo komitetui duomenų, kuriuos atitinkamos institucijos pateikė už 2001, 2002 ir 2003 m., sąrašus.
23 2004 m. kovo 25 d. personalo komitetas į šį raštą atsakė pateikdamas įvairius klausimus, susijusius su ECB perduotais duomenimis, ir prašydamas retroaktyviai taikyti ECB tarnautojų darbo užmokesčių patikslinimo galutinio apskaičiavimo rezultatą 2001, 2002 ir 2003 m. atžvilgiu, remdamasis neatitikimais, kuriuos personalo komitetas pastebėjo tarp 2004 m. sausio 9 d. ECB pateiktų duomenų ir tokios pačios rūšies duomenų, kuriuos personalo komitetas gavo iš atitinkamų institucijų personalo komitetų. Personalo komitetas pageidavo, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darbo užmokesčių patikslinimo juos padidinant.
24 Vėliau vyko „techniniai“ ir „ad hoc“ personalo komiteto ir ECB atstovų susirinkimai. 2004 m. kovo 30 d. įvyko techninis susirinkimas, kurio metu personalo komiteto atstovai (įskaitant ieškovę M. C. Cerafogli) pateikė visų dokumentų, komiteto gautų iš atitinkamų institucijų personalo komitetų už ankstesnius metus, kopijas. Darbo užmokesčių patikslinimas 2001–2003 m. atžvilgiu buvo nagrinėjamas ir per 2004 m. gegužės 11 d. vykusį techninį susirinkimą. ECB atstovas Kelly pateikė skaičius, susijusius su kai kuriais centriniais nacionaliniais bankais, ir paaiškino, kad reikia aptarti pasiskirstymą kiekvienais, t. y. 2001, 2002 ir 2003 m., nurodydamas, kad jeigu skaičiai skirtųsi, būtų galima kalbėti apie patikslinimą. Atsakydamas į personalo komiteto atstovų (įskaitant ieškovą Seigneur) klausimą dėl patikslinimo retroaktyvaus taikymo, ECB atstovas nurodė, kad patikslinimą geriausia būtų pradėti taikyti 2004 metais. Kiti ad hoc susirinkimai dėl darbo užmokesčių patikslinimo vyko 2004 metų birželio 1 d., dalyvaujant ECB atstovui Kelly ir personalo komiteto įgaliotiniam van de Velde, o taip pat vienam iš minėto komiteto įgaliotinio pavaduotojų van der Ark, 2004 m. birželio 9 d., dalyvaujant dviem ECB atstovams van Baak ir Kelly bei dviem personalo komiteto nariams, dalyvavusiems 2004 m. birželio 1 d. vykusiame susirinkime. 2004 m. birželio 1 ir 9 d. vykusių, o taip pat kitų susirinkimų pobūdis, dalyvavimas juose ir jų turinys daugeliu požiūriu buvo prieštaringi.
25 2004 m. birželio 3 d. raštu personalo komitetas išreiškė pageidavimą, kad konsultacijos procedūros dėl darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu tikėtinas rezultatas įsigaliotų tuo pačiu metu kaip ir patikslinimas 2004 m. atžvilgiu (t. y. nuo 2004 m. liepos 1 d., kaip numatyta Įdarbinimo sąlygų 13 straipsnyje).
26 Kalbant apie 2004 m. birželio 14 d. vykusį susirinkimą, pasirengimą jam ir jo eigą šalys taip pat apibūdina skirtingai. Ieškovai tvirtina, kad personalo komitetas tam tikrus svarbius statistikos duomenis gavo tik per susirinkimą ir kad niekada per konsultacijų procedūrą, pradėtą 2004 m. sausio 9 d. raštu, personalo komiteto nariai neturėjo galimybės susipažinti su visais dokumentais, kuriais atitinkamos institucijos pranešė apie darbo užmokesčių padidinimo procentus bei dirbančių asmenų skaičių (toliau – duomenų šaltiniai). ECB, priešingai, teigia perdavęs nurodytus statistikos duomenis jau 2004 m. birželio 11 d. ir parodęs duomenų šaltinius personalo komiteto įgaliotiniui van de Velde bei vienam iš jo pavaduotojų van der Ark, tačiau negalėjo patikslinti kada. Tvirtinimą, kad personalo komitetas paprašė ECB leisti jo įgaliotiniui bei vienam iš įgaliotinio pavaduotojų susipažinti su duomenų šaltiniais, patvirtina 2004 m. birželio 1 d. įgaliotinio pavaduotojo van der Ark laiškas. Be to, tokios galimybės susipažinti su duomenų šaltiniais realumą patvirtina rašytinis 2005 m. birželio 13 d. patvirtinimas, kurį pasirašė abu atitinkami personalo komiteto atstovai.
27 Personalo komitetas, atstovaujamas įgaliotinio ir vieno iš įgaliotinio pavaduotojų, išsiuntė Administracijos generalinio direktorato (GD) generaliniam direktoriui 2004 m. birželio 14 d. laišką, kuriame nurodoma:
„Neseniai personalo komitetas gavo iš Žmogiškųjų išteklių direktorato peržiūrėtus skaičius, susijusius su bendru darbo užmokesčių patikslinimu 2001–2003 m. atžvilgiu.
Tikėjomės užbaigti konsultaciją dėl bendro darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu, kad galėtume laiku apskaičiuoti bendrą darbo užmokesčių patikslinimą 2004 m. atžvilgiu. Nors rezultatus nusiuntėme kovo 25 d., tik neseniai iš Žmogiškųjų išteklių direktorato gavome peržiūrėtų skaičių lentelę. Siekdami suprasti ir išsiaiškinti šiuos skaičius, buvome susitikę su atitinkamais Žmogiškųjų išteklių direktorato nariais. Nesutariame dėl kelių skirtumų, kurie vis dar negali būti paaiškinti, susijusių su Belgija (2001 m.), Deutsche Bundesbank (2001 m. ir 2002 m.) bei Komisija <...> (2002 m.). Po to, kai 2004 m. kovo 25 d. išsiuntėme laišką, jau galime susipažinti su naujais duomenimis, susijusiais su Airija bei EIB. Papildoma informacija, kurią pateikė mūsų partneriai iš Banca d‘Italia, apima duomenis, nesusijusius su bendru darbo užmokesčių patikslinimu.
Šių skirtumų neįmanoma išsiaiškinti anksčiau nei numatyta grafike, pagal kurį Valdančiajai tarybai siūloma patvirtinti patikslinimą 2004 m. atžvilgiu. Tačiau Žmogiškųjų išteklių direktoratas jau patvirtino, kad jam pateikti peržiūrėti duomenys rodo 0,9 % augimą 2001–2003 m. atžvilgiu, kurio 0,6 % jau buvo įtraukti apskaičiuojant patikslinimą 2004 m. atžvilgiu.
Kadangi skirtumas, jei jis patvirtintas, pasireikš nedideliu galutinio rezultato padidinimu, tikimės, kad 0,3 % skirtumas (0,9 %–0,6 %), kurį jau patvirtino abi pusės, bus pridėtas prie bendro darbo užmokesčių patikslinimo 2004 m. atžvilgiu rezultato ir kad visi skirtumai bus kompensuoti 2005 m., kai galutiniai duomenys bus patvirtinti bendru sutarimu.“
28 2004 m. birželio 15 d., t. y. rytojaus dieną, ECB vykdomoji valdyba pritarė ECB prezidento pasiūlymui, kuriame nurodomas 3,5 % padidinimas, sudarytas iš 3,2 % už 2004 m. bei 0,3 % papildomo ir vienintelio patikslinimo už 2001–2003 m. laikotarpį, ir nusprendė pateikti šį pasiūlymą Valdančiajai tarybai patvirtinti. Į 3,2 % įtraukiami 0,6 % remiantis duomenimis, kurių trūko 2003 m. ir kurie tapo prieinami 2004 metais.
29 Tą pačią dieną, t. y. 2004 m. birželio 14 d., ECB personalas išrinko naują personalo komitetą.
30 2004 m. birželio 25 d. laiške, skirtame ECB viceprezidentui, naujasis personalo komitetas paaiškino, kad konsultacijų procedūra, susijusi su 2001–2003 metais, nebuvo užbaigta 2004 m. birželio 14 d. laišku. Todėl jis paprašė atsakymo į ankstesnio personalo komiteto 2004 m. kovo 25 d. laišką, siekdamas, kad būtų laikomasi Susitarimo protokole numatytos konsultacijų procedūros, įskaitant antrąjį konsultacijų etapą.
31 Per 2004 m. liepos 1 d. vykusį susirinkimą Valdančioji taryba priėmė 2004 m. birželio 15 d. Vykdomosios valdybos pasiūlymą.
32 2004 m. liepos 1 d. raštu Administracijos generalinio direktorato (GD) žmogiškųjų išteklių direktorato direktorius visiems personalo nariams pranešė, kad Valdančioji taryba priėmė sprendimą padidinti darbo užmokesčius 3,5 %, kuris įsigalios 2004 m. liepos 1 dieną.
33 2004 m. liepos 7 d. laišku Administracijos generalinio direktorato (GD) žmogiškųjų išteklių direktorato direktorius naujam personalo komitetui pateikė tokį atsakymą dėl darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu:
– jis rėmėsi 2004 m. sausio 9 d. laišku (kuriuo pradedama konsultacijų procedūra) ir 2004 m. birželio 14 bei 25 d. personalo komiteto laiškais,
– jis pažymėjo, kad „pateikta informacija buvo patikrinta ir ji patvirtina 0,3 % nepriemoką nagrinėjamuoju laikotarpiu, atsiradusią dėl kai kurių atitinkamų institucijų pateiktų klaidingų duomenų, todėl Valdančioji taryba sutiko taikyti išimtinį 0,3 % priedą prie bendro darbo užmokesčių patikslinimo 2004 m. atžvilgiu procento, o tai reiškia, kad bendras padidinimas sieks 3,5 % ir įsigalios 2004 m. liepos 1 dieną,
– jis patvirtino, kad konsultacijų procedūra tęsiasi („šis pasikeitimas nuomonėmis nebuvo baigtas“), tačiau ji susijusi su ateinančiu patikslinimo ciklu („kadangi žinome, jog visi skirtumai bus kompensuoti ateinančio darbo užmokesčių patikslinimo metu, norėčiau jūsų komentarus gauti per 20 darbo dienų po šio laiško gavimo“).
34 Atsiskaitymo lapeliai, kuriuose įtrauktas 0,3 % padidinimas už 2001–2003 m. bei 3,2 % padidinimas už 2004 m., ieškovams buvo pateikti 2004 m. liepos mėn. viduryje.
35 2004 m. rugpjūčio 4 d. personalo komitetas atsakė į 2004 m. liepos 7 d. ECB laišką. Iš dalies remdamasis kitais duomenimis nei tie, kuriuos buvo pateikęs ankstesnis personalo komitetas, naujas personalo komitetas patvirtino negalintis suprasti, kaip buvo gautas 0,3 % skaičius. Naujo personalo komiteto konstatuoti skirtumai, jo nuomone, galėjo atsirasti dėl „ankstesnio personalo komiteto ir administracijos atlikto klaidingo duomenų aiškinimo“.
36 Atsakydamas į 2004 m. rugpjūčio 4 d. personalo komiteto laišką, Administracijos generalinio direktorato (GD) žmogiškųjų išteklių direktorato direktorius 2004 m. rugsėjo 23 d. laišku pateikė informaciją ir patikslinimus dėl trijų aplinkybių, kurias, remiantis 2004 m. birželio 14 d. personalo komiteto laišku, reikia patikslinti tiek, kiek tai susiję su darbo užmokesčių patikslinimu 2001–2003 m. atžvilgiu, remiantis Belgijos nacionalinio banko, Deutsche Bundesbank ir Komisijos duomenimis. Konsultacijų procedūrą jis laikė baigta.
37 2004 m. spalio 6 d. raštu, skirtu Administracijos generalinio direktorato (GD) žmogiškųjų išteklių direktorato direktoriui, personalo komitetas jo paprašė atsiimti 2004 m. rugsėjo 23 d. raštą ir atsiųsti naują laišką, kuriame būtų pateikti atsakymai į klausimus, pateiktus 2004 m. kovo 25 d., birželio 25 d. ir rugpjūčio 4 d. laiškuose, į kuriuos nebuvo tinkamai atsakyta. Priešingu atveju konsultaciją dėl bendro darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu personalo komitetas laikys neįvykusia.
38 2005 m. vasario 23 d. ECB atsakė į 2004 m. spalio 6 d. personalo komiteto raštą. 2005 m. vasario 28 d. raštu personalo komitetas atsakė į 2005 m. vasario 23 d. ECB laišką. Iš esmės šiais dviem laiškais ir juose pateikiamais atitinkamais pasiūlymais ECB ir personalo komitetas bandė užbaigti nesutarimus priimdami draugišką reglamentą. Planuojamas priimti draugiškas reglamentas buvo grindžiamas principu, kad neatsižvelgimą į personalo nurodytus skirtumus apskaičiuojat darbo užmokesčių patikslinimą 2001–2003 m. atžvilgiu reikia kompensuoti suteikiant papildomų atostogų dienų. Nepavykus susitarti su personalo komitetu, ECB 2005 m. kovo 7 d. rašte pakartojo nuomonę, kad konsultacija yra baigta.
39 ECB personalo nariai, įskaitant ieškovus, 2004 m. rugsėjo 10–14 d. laikotarpiu pateikė prašymus peržiūrėti („administrative reviews“) jų 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelius. Savo laiškuose, parašytuose pagal bendrą modelį, ieškovai reikalavo:
– peržiūrėti jų 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelius, kad į sumą, sumokėtą 2004 m. liepos mėn., retroaktyviai būtų įtrauktas darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu peržiūrėjimo rezultatas,
– peržiūrėti jų 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelius, kad į juos būtų įtraukta visa personalo komiteto apskaičiuota skola, išplaukianti iš darbo užmokesčių patikslinimo 2001, 2002 ir 2003 m. atžvilgiu peržiūrėjimo (arba 2,67 %), nes šie mokėjimai turi būti atliekami retroaktyviai,
– jeigu ECB atmes šiuo atžvilgiu personalo komiteto pateiktą prašymą, pateikti duomenų šaltinius, kuriuos ECB gavo iš atitinkamų institucijų, kad būtų galima patvirtinti, jog ECB atlikti skaičiavimai atitinka pateiktus duomenų šaltinius.
40 2004 m. gruodžio 9 d. ECB atsakė į prašymus dėl peržiūrėjimo. Jo atsakymai parengti pagal bendrą modelį, išskyrus tą, kuris skirtas P. Poloni ir kuris skiriasi dėl to, jog pastarojo prašymas dėl peržiūrėjimo buvo pateiktas pavėluotai.
41 2004 m. gruodžio 9, 10 ir 13 d. laiškais ieškovai pateikė vidaus skundus („grievance procedures“).
42 2005 m. sausio 6 d. laiškais, ieškovams išsiųstais 2005 m. sausio 10 d., vidaus skundai buvo atmesti.
Procesas ir šalių reikalavimai
43 Šis ieškinys Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje buvo užregistruotas numeriu T‑131/05.
44 2005 m. gruodžio 15 d. Nutartimi Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2004 m. lapkričio 2 d. Tarybos sprendimo 2004/752/EB, Euratomas, įsteigiančio Europos Sąjungos tarnautojų teismą (OL L 333, 1994, p. 7) 3 straipsnio 3 dalimi, persiuntė šią bylą Tarnautojų teismui. Šio teismo kanceliarijoje ieškinys buvo užregistruotas numeriu F‑15/05.
45 Išklausęs šalis Tarnautojų teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti plenarinei sesijai.
46 Ieškovai Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti šį ieškinį priimtinu bei pagrįstu ir todėl
– panaikinti jų 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelius,
– jei reikia, panaikinti sprendimus atmesti prašymus dėl peržiūrėjimo ir vidaus skundus, kuriuos jie pateikė atitinkamai 2004 m. gruodžio 9 d. ir 2005 m. sausio 6 dieną,
– nurodyti ECB pateikti jo „administracinę bylą“,
– priteisti iš ECB patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 5 000 EUR suma kiekvienam ieškovui dėl prarastos perkamosios galios nuo 2004 m. liepos 1 d. ir darbo užmokesčio įsiskolinimas, atitinkantis jų darbo užmokesčių padidėjimą 1,86 % už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 m. birželio 30 d., 0,92 % už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. ir 2,09 % už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d., su palūkanomis, kurios skaičiuojamos nuo dienos, kai atitinkamos nepriemokos turėjo būti sumokėtos, iki faktinio sumokėjimo dienos; taikytina palūkanų norma apskaičiuojama remiantis ECB pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatyta norma, taikoma nagrinėjamiems laikotarpiams, pridėjus du punktus,
– priteisti iš ECB visas bylinėjimosi išlaidas.
47 ECB Tarnautojų teismo prašo:
– pripažinti ieškinį nepriimtinu tiek, kiek jis susijęs su P. Poloni,
– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
– priimti tinkamą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
48 Taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, kuris, remiantis Sprendimo 2004/752 3 straipsnio 4 dalimi, mutatis mutandis galioja Tarnautojų teismui, kol įsigalios jo procedūros reglamentas, Tarnautojų teismas raštu pateikė klausimus abiem šalims ir paprašė pateikti dokumentus, įskaitant duomenų šaltinius. Šalys tai padarė per nustatytą terminą.
49 Dėl ieškovų prašymo, kuriuo siekiama, kad ECB pateiktų „administracinę bylą“, reikia konstatuoti, kad jie turėjo galimybę susipažinti su duomenų šaltiniais. Todėl nereikia patenkinti ieškovų prašymo, nes jie nenurodė, su kuriais kitais dokumentais svarbu susipažinti.
50 Tarnautojų teismo bandymas ginčą išspręsti taikiai buvo nesėkmingas.
Dėl teisės
1. Dėl reikalavimų panaikinti
51 Net jeigu formaliai prašoma panaikinti sprendimus, kuriais atmetami prašymai dėl peržiūrėjimo, bei 2005 m. sausio 6 d. Sprendimus, kuriais atmetami ieškovų vidaus skundai, pateikti 2004 m. gruodžio 9, 10 ir 13 d., šie prašymai, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, kuri mutatis mutandis taikoma ir ECB, turi būti laikomi pateiktais ir dėl sprendimų, kuriais ECB nustatė ieškovų darbo užmokestį, t. y. dėl sprendimų, kurie matomi 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapeliuose (žr., be kita ko, 1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, Rink. p. 23, 8 punktą).
52 Savo ieškinį ieškovai grindžia trimis pagrindais, iš esmės susijusiais su pareigos konsultuotis su personalo komitetu dėl personalui taikomų taisyklių pakeitimų, susijusių su darbo užmokesčių patikslinimu 2001–2003 m. atžvilgiu, pažeidimu, apskaičiavimo metodo pažeidimu ir bendro darbo užmokesčių patikslinimo koregavimo retroaktyviu netaikymu.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su pareigos konsultuotis su personalo komitetu, pažeidimu
Šalių argumentai
53 Pirmuoju pagrindu ieškovai kaltina ECB pažeidus konsultacijų su personalo komitetu procedūrą tikslinant darbo užmokesčius 2001–2003 m. atžvilgiu. Šį pagrindą sudaro keturios dalys: tariamas Įdarbinimo sąlygų 45 ir 46 straipsnių pažeidimas, Susitarimo protokolo 9 straipsnio pažeidimas, gero administravimo ir sąžiningumo principų pažeidimas.
54 Šiuo atžvilgiu ieškovai tvirtina, kad duomenų šaltiniai, kuriuos ECB turėjo pateikti atitinkamos institucijos ir kuriais remdamasis ECB atliko skaičiavimus taikydamas apskaičiavimo metodus 2001, 2002 ir 2003 m. atžvilgiu, niekada nebuvo pateikti personalo komitetui. Be to, jie mano, kad ECB nesilaikė iš Įdarbinimo sąlygų 45 ir 46 straipsnių bei Susitarimo protokolo išplaukiančios pareigos konsultuotis su personalo komitetu, nes laiku neinformavo minėto komiteto, netinkamai rengė techninius susirinkimus, nereguliariai organizavo ad hoc susirinkimus, nepakankamai atsakė į personalo komiteto klausimus, o 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelius pateikė dar nepasibaigus konsultacijų procedūrai.
55 Remdamasis, be kita ko, 2003 m. balandžio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Robert prieš Parlamentą (T‑186/01, Rink. VT p. I‑A‑131 ir II‑631, 64 punktas), ECB ginčija pirmojo pagrindo priimtinumą. Iš tikrųjų, jo teigimu, ieškovai šio pagrindo nenurodė ikiteisminiame etape.
56 ECB nurodo, kad nors jam pateikti duomenų šaltiniai yra „konfidencialūs“, Administracijos generalinio direktorato (GD) žmogiškųjų išteklių direktoratas vis dėlto suteikė galimybę personalo komiteto nariams, „tarpininkaujant įgaliotiniam ir įgaliotinio pavaduotojui“, įsitikinti ECB pateiktų lentelių tinkamumu, nes leido jiems susipažinti su šiais dokumentais savo patalpose ir taip užtikrino reikalaujamą konsultacijos skaidrumą nepaviešindamas šių dokumentų raštu. Šią aplinkybę patvirtina penkių ankstesnio personalo komiteto narių deklaracija.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
57 Pirmojo pagrindo keturias dalis reikia nagrinėti kartu, nes jos yra susijusios ir grindžiamos tais pačiais ieškovų argumentais.
58 Pagal Įdarbinimo sąlygų 46 straipsnį su personalo komitetu iš anksto konsultuojamasi, „kai keičiamos šios Įdarbinimo sąlygos, personalui taikomos taisyklės arba visais kitais jam priskiriamais klausimais, apirėžtais (šių sąlygų) 45 straipsnyje“. Minėti klausimai apima ir darbo užmokesčių klausimus.
59 Remiantis būtent šiomis nuostatomis Susitarimo protokole sukonkretinama personalo komiteto teisė būti klausiamam nuomonės ir numatoma procedūra, kurios turi būti laikomasi ir kuri prasideda ECB įsipareigojimu pateikti išsamią informaciją (žr. šio sprendimo 10 ir 11 punktus).
60 Reikia priminti, kad darbuotojų teisė į informaciją ir konsultaciją yra „bendrasis darbo teisės principas“ (2001 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Dunnett ir kt. prieš EIB, T‑192/99, Rink. p. II‑813, 105 punktas), pagal kurį reikia aiškinti atitinkamas Susitarimo protokolo nuostatas.
61 Šiuo atžvilgiu ieškovai pateikia kelis kaltinimus siekdami įrodyti, kad ECB tinkamai nesilaikė atitinkamose Įdarbinimo sąlygų ir Susitarimo protokolo nuostatose reikalaujamos konsultacijų procedūros.
– Dėl kaltinimo, susijusio su ECB pateikta ne visa informacija
62 Ieškovai kaltina ECB nepateikus „visos informacijos“, nes galimybė susipažinti su duomenų šaltiniais nebuvo užtikrinta visiems personalo komiteto nariams dėl tariamo šių duomenų konfidencialumo.
63 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Susitarimo protokolo 6 straipsnį kartu su konsultacijos prašymu turi būti pateikiama „visa informacija“, leidžianti personalo komitetui „susipažinti su klausimu, dėl kurio bus konsultuojamasi, ir jį išanalizuoti, jeigu nėra kitų priežasčių elgtis kitaip“.
64 Šiuo atveju pareigos pateikti informaciją apimtis turi būti vertinama atsižvelgiant į duomenų šaltinių, kurie, nors ir turimi ECB, nėra kilę iš jo paties, pobūdį. Tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad tuo metu, kai įvyko faktinės aplinkybės, atitinkamos institucijos duomenų šaltinius paprastai teikė tik įsitikinusios, kad informacija nebus plačiai paviešinta ir bus naudojama tik tiek, kiek tai reikalinga metiniam ECB personalo darbo užmokesčių patikslinimui.
65 Tokiomis aplinkybėmis ECB neturėtų būti kaltinamas tuo, kad laikydamasis Sprendimo ECB/2004/3 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dokumento rengėjo taisyklės nepateikė duomenų šaltinių visiems personalo komiteto nariams.
66 Argumentas, kad nuo 2006 m. ECB duomenų šaltinius pateikia visiems personalo komiteto nariams kartu su darbo užmokesčių patikslinimo apskaičiavimu, negali paneigti šios išvados. Iš tikrųjų tik vėlesniais metais po to, kai įvyko faktinės aplinkybės, ECB iniciatyva atitinkamos institucijos sutiko plačiau paviešinti savo duomenis.
67 Tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad personalo komiteto įgaliotinis bei vienas iš minėto komiteto įgaliotinio pavaduotojų iš tikrųjų turėjo galimybę susipažinti su duomenų šaltiniais. Pats personalo komitetas paprašė suteikti tokią galimybę šiems dviem įgaliotiniams. Šia aplinkybę patvirtina 2004 m. birželio 1 d. įgaliotinio pavaduotojo van der Ark laiškas.
68 Be to, įgaliotinius išrinko ir tinkamai įgaliojo pats personalo komitetas; ECB administracija jų „nepasirinko“ kaip privilegijuotų atstovų. Personalo komitete vykusių įgaliotinio van de Velde bei dviejų jo pavaduotojų Van Damme ir van der Ark rinkimų rezultatai 2003 m. vasario 17 d. laišku buvo pateikti administracijai. Taigi įgaliotiniai turi būti laikomi paties personalo komiteto konsultacijos dėl darbo užmokesčių patikslinimo 2001, 2002 ir 2003 m. atžvilgiu tikslu tinkamai deleguotais atstovais.
69 Taigi reikia manyti, kad ECB personalo komitetas, tarpininkaujant jo atstovams, kaip organas susipažino su duomenų šaltiniais (žr. šiuo klausimu 2000 m. spalio 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties ECB personalo komitetas ir kt. prieš ECB, T‑27/00, Rink. VT p. I‑A‑217 ir II‑987, 25 punktą).
70 Be to, personalo komitetui pateikta informacija iš esmės buvo pakankama, nes komitetas turėjo galimybę patikrinti kiekvienos atitinkamos institucijos svarbius duomenis ir juos palyginti su savo paties turimais duomenimis, kuriuos surinko ir pateikė atitinkamų institucijų personalo atstovai.
71 Tarp kita ko, per konsultacijų procedūrą personalo komitetas nepateikė jokios kritikos ar išlygų dėl duomenų šaltinių pateikimo. 2004 m. birželio 14 d. rašte nenurodoma, kad nėra galimybės susipažinti su duomenų šaltiniais.
72 Iš to išplaukia, kad kaltinimas, jog ECB pateikė ne visą informaciją, turi būti atmestas.
– Dėl kaltinimo, kad informacija nebuvo pateikta laiku
73 Ieškovai kaltina ECB laiku nepateikus reikalingos informacijos. Konkrečiai jie teigia, kad 2004 m. birželio 11 d. ir 14 d. pateikta informacija buvo pavėluota.
74 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad Susitarimo protokolo preambulėje prašoma visą svarbią informaciją pateikti kuo anksčiau. Akivaizdu, kad 2004 m. birželio 11 ir 14 d. ECB atstovo personalo komitetui pateiktos suvestinės lentelės nebuvo pateiktos tokiomis sąlygomis, kokiomis būtų galima išsamiai išanalizuoti visus atitinkamus statistikos duomenis. Iš tikrųjų tam, kad personalo komitetas priimtų sprendimą 2004 m. birželio 14 d., t. y. paskutinę darbo dieną (iki 2004 m. birželio 15 d. ECB valdančiosios tarybos susirinkimo), leidžiantį, kad galimas „specialus“ darbo užmokesčių patikslinimas 2001–2003 m. atžvilgiu būtų taikomas nuo 2004 m. liepos 1 d. kaip ir įprastas patikslinimas 2004 m. atžvilgiu, nebuvo pakankamai laiko būtinam tam tikriems duomenims, kurie skyrėsi, patikrinti ir bendradarbiauti su ECB.
75 Tačiau reikia konstatuoti, viena vertus, kad pats personalo komitetas 2004 m. birželio 3 d. raštu išreiškė pageidavimą galimą „specialų“ darbo užmokesčių patikslinimą 2001–2003 m. atžvilgiu pradėti taikyti kartu su įprastu patikslinimu 2004 m. atžvilgiu, taigi žinodamas priežastį jis sutiko su tokiu laiko trūkumu, nes pagal Įdarbinimo sąlygų 13 straipsnį ECB turėjo atlikti darbo užmokesčių patikslinimą 2004 m. atžvilgiu, kuris įsigaliotų 2004 m. liepos 1 d., ir, kita vertus, kad didelę dalį svarbių duomenų tiek, kiek jie buvo prieinami, ECB ir personalo komitetas aptarė 2004 m. sausio – birželio mėn. laikotarpiu per reguliarius techninius ir ad hoc susirinkimus. Suvestinė lentelė, kurią ECB pateikė 2004 m. birželio 11 d., nėra pirmą kartą pateikta, nes tai yra nuolatinio darbo, kurį kartu atliko ECB atstovai, ypač Kelly, ir paskirtieji personalo komiteto atstovai, rezultatas. Gavęs šią suvestinę lentelę personalo komitetas, kaip matyti iš jo 2004 m. birželio 14 d. rašto, susitiko su Žmogiškųjų išteklių direktorato atstovais tam, kad suprastų ir išsiaiškintų peržiūrėtus duomenis, bei nusprendė, jog nesutariama tik dėl nedaugelio (trijų) skirtumų, galinčių turėti tik nedidelę įtaką galutiniam rezultatui. Dėl šios priežasties personalo komitetas minėtame rašte „siūlė“ ECB „0,3 % <...> skirtumą, kurį patvirtino abi šalys, pridėti prie bendro darbo užmokesčių patikslinimo 2004 m. atžvilgiu rezultato ir visus skirtumus kompensuoti 2005 m., kai galutiniai duomenys bus patvirtinti bendru sutarimu“.
76 Iš to išplaukia, kad kaltinimas dėl informacijos nepateikimo laiku turi būti atmestas.
– Dėl kaltinimo, kad susirinkimai nebuvo rengiami reguliariai
77 Ieškovai kritikuoja tai, kad, be Susitarimo protokole numatytos oficialios procedūros, su personalo komiteto įgaliotiniais, o ne su visu personalo komitetu, buvo rengiami „neoficialūs“ konsultuojamieji susirinkimai, apie kuriuos pastarasis nežinojo.
78 Tačiau įgaliotiniai yra paties personalo komiteto konsultacijos tikslu tinkamai įgalioti atstovai (žr. šio sprendimo 68 punktą).
79 Techninius susirinkimus ir supaprastintą konsultacijų procedūrą numato, be kita ko, Susitarimo protokolas. Kalbant apie ad hoc susirinkimus, Susitarimo protokolas visiškai neatmeta galimybės rengti tokius susirinkimus, nes jo 15 straipsnyje aiškiai numatyta supaprastinta konsultacijų procedūra. Iš tikrųjų šis straipsnis leidžia šalims sumažinti pasikeitimo nuomonėmis skaičių ir nukrypti nuo minėtame protokole numatytų terminų, laiku susitariant dėl trumpesnių terminų; ECB personalui taikomos taisyklės numato, kad protokoluojami tik susirinkimai, kuriuose dalyvauja prezidentai.
80 Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad personalo komiteto, kurio įgaliojimai apėmė 2002–2004 metus, ir ECB santykiai buvo grindžiami dideliu tarpusavio pasitikėjimu bei atviru bendravimu, o tai gali paaiškinti neformalų tam tikrų susirinkimų pobūdį.
81 Pagaliau svarbu pridurti, kad dėl „specialios“ konsultacijų procedūros, kurios buvo laikomasi tikslinant darbo užmokesčius 2001–2003 m. atžvilgiu, ECB ir personalo komitetas susitarė po to, kai pastarasis 2004 m. birželio 3 d. rašte išreiškė tokį pageidavimą. Jis buvo informuojamas apie susirinkimų, kuriuose dalyvavo jo bei ECB atstovai, rezultatus, kaip tai paliudija personalo komiteto vidaus raštai ir laiškai, pridedami prie šalių rašytinių dokumentų. Be to, reikia atsižvelgti į 2004 m. birželio 14 d. personalo komiteto raštą, kuris, kaip nurodantis procedūros dokumentus, be jokios kritikos šiuo atžvilgiu ir iš principo kaip prašantis užbaigti konsultacijos procedūrą (su sąlyga, kad reikia išnagrinėti tris dar neišspręstus klausimus, žr. šio sprendimo 27 punktą), turi būti analizuojamas kaip patvirtinantis konsultacijos procedūros, kurios šiuo atveju buvo laikomasi, taisyklingumą.
82 Todėl kaltinimą dėl nereguliaraus susirinkimų rengimo reikia atmesti.
– Dėl kaltinimo, kad buvo nepakankami atsakyta į personalo komiteto klausimus
83 Ieškovai kaltina ECB formaliai raštu neatsakius į 2004 m. kovo 25 d. personalo komiteto laišką.
84 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad 2004 m. kovo 25 d. personalo komiteto laiške iškelti klausimai buvo nagrinėjami per konsultacijų susirinkimus, surengtus 2004 m. balandžio – birželio mėnesiais. Taigi nurodytas kaltinimas neturi faktinio pagrindo.
– Dėl kaltinimo, susijusio su neteisėtu rėmimusi skuba
85 Per posėdį ieškovai kaltino ECB sudarius personalo komitetui skubos situaciją, kai nieko nebegalima pakeisti.
86 Neatsižvelgiant į jo priimtinumo klausimą, šis kaltinimas, smarkiai besisiejantis su kaltinimu dėl informacijos nepateikimo laiku (žr. šio sprendimo 73–76 punktus), yra nepateisinamas, nes pats personalo komitetas 2004 m. birželio 3 d., t. y. likus mažiau nei dviem savaitėm iki ECB valdančiosios tarybos susirinkimo, prašė ECB, kuris turėjo pateikti nuomonę dėl privalomo metinio patikslinimo 2004 m. atžvilgiu, įtraukti į šį patikslinimą „specialios“ konsultacijos rezultatus, susijusius su 2001–2003 metais. Taigi 2004 m. birželio 14 d. rašte personalo komitetas nurodo, kad jis iš tikrųjų žinojo grafiką, pagal kurį ECB valdančioji taryba turėjo patvirtinti patikslinimą 2004 m. atžvilgiu.
87 Dėl likusios dalies, šiems kaltinimams reikia prieštarauti remiantis šio sprendimo 74–76 punktuose pateiktais paaiškinimais.
88 Todėl kaltinimą dėl neteisėto rėmimosi skuba reikia atmesti.
– Dėl kaltinimo, susijusio su tuo, kad pateikiant 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelius konsultacijų procedūra nebuvo baigta
89 Ieškovai kaltina ECB nepabaigus konsultacijų procedūros, susijusios su 2001–2003 m., prieš priimant sprendimą dėl darbo užmokesčių patikslinimo minėto laikotarpio atžvilgiu.
90 Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad 2004 m. birželio 14 d. raštu pats personalo komitetas ECB valdančiajai tarybai netiesiogiai pasiūlė užbaigti konsultacijų procedūrą su sąlyga, kad reikia išnagrinėti tris dar neišspręstus specifinius klausimus, susijusius su Belgijos nacionalinio banko, Deutsche Bundesbank ir Komisijos pateiktais duomenimis, suprantant, kad minėtas nagrinėjimas turi būti perkeltas siekiant įtraukti rezultatą į kitų metų (2005) konsultacijų procedūrą.
91 Iš tikrųjų tame pačiame rašte personalo komitetas „siūlė“ prie įprasto darbo užmokesčių patikslinimo 2004 m. atžvilgiu rezultatų pridėti „0,3 % skirtumą <...>, kurį jau patvirtino abi pusės“ per „specialią“ konsultaciją, susijusią su 2001–2003 m., o trijų konkrečiai nurodytų klausimų nagrinėjimą perkelti į darbo užmokesčių patikslinimo 2005 m. atžvilgiu procesą. Net jeigu šie klausimai dar nebuvo išspręsti užbaigiant konsultaciją, Tarnautojų teismas konstatuoja, kad jie neįėjo į konsultaciją, susijusią su 2001–2003 m., ir kad bet kuriuo atveju, paties personalo komiteto nuomone, jie galėjo turėti tik nedidelę įtaką darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu galutiniam rezultatui.
92 Be to, vertinimą, kad 2004 m. birželio 14 d. personalo komiteto raštas patvirtina, jog šis komitetas ir ECB susitarė dėl „specialios“ konsultacijos rezultatų patvirtinimo („0,3 % skirtumas <...>, kurį jau patvirtino abi pusės“), nenagrinėjant trijų neišspręstų klausimų, galinčių daryti tik nedidelę įtaką šiam rezultatui, aiškiai patvirtino kai kurie ankstesnio personalo komiteto nariai, kaip tai matyti iš penkių narių 2005 m. birželio 13 d. deklaracijos. Be to, šį susitarimą patvirtina vidiniai personalo komiteto dokumentai, kuriuos pateikė patys ieškovai.
93 Pagal Susitarimo protokolo 15 straipsnį personalo komitetas turėjo teisę pritarti supaprastintai konsultacijai, įskaitant jos užbaigimo momentą (žr. šio sprendimo 81 punktą).
94 Kalbant apie personalo komiteto įgaliotinio van de Velde ir minėto komiteto įgaliotinio pavaduotojo van der Ark, pasirašiusių 2004 m. birželio 14 d. raštą, vaidmenį, reikia pažymėti, kad personalo komitetas buvo tinkamai atstovaujamas savo įgaliotinių, jo vardu perdavusių minėtą raštą ECB (žr. šio sprendimo 68 punktą). Be to, 2004 m. birželio 14 d. personalo komiteto susirinkimo protokolas, kurį pateikė patys ieškovai, patvirtina, jog šis raštas atspindi daugelio komiteto narių poziciją.
95 2004 m. birželio 15 d. ECB valdančioji taryba pritarė ECB prezidento pasiūlymui dėl 0,3 % padidinimo remiantis specialiu darbo užmokesčių patikslinimu 2001–2003 m. atžvilgiu, kuris išplaukia iš konsultacijų procedūros.
96 Iš to matyti, kad personalo komitetas pritarė konsultacijų procedūros užbaigimui ir darbo užmokesčių už 2001–2003 metus padidinimo 0,3 %, kuris turi būti mokamas nuo 2004 m. liepos mėn., principui.
97 Šio tvirtinimo nepaneigia ieškovų argumentas, susijęs su 2004 m. birželio 25 d. naujo personalo komiteto laišku. Iš tikrųjų šis laiškas laikytinas vienašališku minėto komiteto bandymu iš naujo pradėti užbaigtą konsultaciją. Tačiau ECB nesutiko su naujo personalo komiteto prašymu pakeisti ankstesnio personalo komiteto poziciją dėl konsultacijos užbaigimo. Taigi 2004 m. liepos 1 d. Valdančioji taryba priėmė ECB prezidento pasiūlymą, kuriam 2004 m. birželio 15 d. pritarė Vykdomoji valdyba, grindžiamą konsultacijos rezultatu, kuris išplaukia iš 2004 m. birželio 14 d. personalo komiteto rašto.
98 Šiuo atžvilgiu 2004 m. liepos 7 d. ECB raštiškas atsakymas personalo komitetui, nurodantis, kad „administracija mano, jog šis pasikeitimas nuomonėmis nebuvo baigtas“ ir kad „visi skirtumai bus kompensuoti ateinančio darbo užmokesčių patikslinimo metu“, nepatvirtina, kad konsultaciją dėl darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu ECB laikė nebaigta, nepaisant Valdančiosios valdybos pritarimo, kuriuo patvirtinamas darbo užmokesčių padidinimas 0,3 %, kuriam abi šalys pritarė. Kalbant apie personalo ir ECB susirašinėjimą, susijusį su „specialiu“ patikslinimu 2001–2003 m. atžvilgiu, tokį atsakymą reikia suprasti kaip nuorodą į tris nesvarbius klausimus, kuriuos 2004 m. birželio 14 d. laiške ankstesnis personalo komitetas specialiai atidėjo siekdamas, kad jie būtų nagrinėjami kito metinio patikslinimo metu, t. y. 2005 metais.
99 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia manyti, jog įrodymai, kuriuos ieškovai pateikė kaltinimams pagrįsti, neleidžia daryti išvados, kad prieš priimant sprendimą dėl darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu buvo pažeisti konsultacijų su personalo komitetu procedūrai keliami reikalavimai. Todėl, nesant būtinybės nuspręsti dėl jo priimtinumo, pirmąjį pagrindą, kurį sudaro skirtingos dalys, reikia atmesti.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su apskaičiavimo metodo pažeidimu, akivaizdžia vertinimo klaida ir pareigos pateikti motyvus pažeidimu
Šalių argumentai
100 Šiuo pagrindu ieškovai iš esmės kritikuoja tai, kad ECB rėmėsi akivaizdžiai klaidingais duomenimis ir taip pažeidė apskaičiavimo metodą bei pareigą pateikti motyvus dėl darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu.
101 Iš tikrųjų, ieškovų nuomone, konsultacijos pradžioje, t. y. 2004 m. sausio 9 d., ECB pateiktos lentelės yra akivaizdžiai klaidingos ir lemia klaidingą apskaičiavimo metodo taikymą. Visų pirma aplinkybė, kad į Banque de France personalo gautą naudą dėl sutrumpinto darbo laiko buvo atsižvelgta tik nuo 2002 m., yra akivaizdi klaida, nes nuo 2001 m. vasario mėn. Banque de France personalui buvo taikomos teigiamos 2000 m. sausio 19 d. Įstatymo Nr. 2000‑37 dėl sutarto darbo laiko sutrumpinimo (toliau – Įstatymas dėl darbo laiko sutrumpinimo) pasekmės. Aplinkybė, kad ECB neatsižvelgė į duomenis, susijusius su specialiu padidinimu, kurį Deutsche Bundesbank suteikė buvusioje Rytų Vokietijoje dirbantiems darbuotojams, taip pat yra akivaizdi klaida.
102 ECB pažymi, kad, kalbant apie duomenų šaltinių, į kuriuos reikia atsižvelgti, tinkamumą, tikslumą bei tempą, kokiu jie yra surenkami ir perduodami, jis visiškai priklauso nuo atitinkamų institucijų. Reikia atsižvelgti į tai, jog duomenų šaltiniai neapsiriboja vienu parametru, bet apima daug tokių veiksnių, kaip antai darbuotojų skaičius, savaitės darbo laikas, laisvadienių skaičius, darbuotojų statusas (viešoji tarnyba ar privatus sektorius) ir t. t. Tokiomis aplinkybėmis jis tegali pasikliauti tokiu būdu jam perduotų duomenų tikslumu ir tinkamumu. Tik akivaizdžios klaidos atveju jis privalo kreiptis į klaidingus duomenis pateikusią atitinkamą instituciją, kad patikrintų šių duomenų tikslumą. Šiuo atveju tarp atitinkamų institucijų pateiktų duomenų šaltinių nebuvo jokios akivaizdžios klaidos.
103 ECB pripažįsta, kad klausimas dėl atsižvelgimo į Banque de France darbuotojams suteiktą darbo laiko sutrumpinimą buvo iškeltas 2004 m. kovo 25 d. personalo komiteto laiške, tačiau tvirtina, jog šis klausimas buvo išspręstas per konsultaciją personalo komiteto naudai ir jis nebeminimas „2004 m. birželio 14 d. Susitarime“. Kalbant apie Deutsche Bundesbank, ECB kelia klausimą dėl kaltinimo, susijusio su šia tariama akivaizdžia klaida, priimtinumo Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintų taisyklių atžvilgiu bei dėl šio kaltinimo pagrįstumo nurodydamas 2004 m. birželio 14 d. Susitarimą, kuriame numatomas vėlesnis šių duomenų aptarimas. Pagaliau jis nemato šios aplinkybės įtakos darbo užmokesčių patikslinimui 2001–2003 m. atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
104 Net jeigu ieškovai antrąjį pagrindą grindžia „pareigos pateikti motyvus“ pažeidimu, jų argumentai susiję tik su ginčijamų sprendimų turinio, o ne formos teisėtumu.
105 Savo ieškinyje ieškovai iš esmės nurodo „akivaizdžią klaidą“, lėmusią apskaičiavimo metodo pažeidimą dėl dviejų priežasčių:
– viena vertus, taikydamas apskaičiavimo metodą ECB neteisingai atsižvelgė į Banque de France tarnautojų dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjusius atlyginimus,
– kita vertus, ECB neleido, kad Rytų Vokietijoje dirbančių Deutsche Bubdesbank tarnautojų darbo užmokesčių padidinimas darytų įtaką jo personalo narių darbo užmokesčiams.
106 Tam, kad būtų galima atsakyti į šiuos du ieškovų pateiktus kaltinimus, reikia išnagrinėti, ar ECB padarė akivaizdžias vertinimo klaidas dėl to, kad rengdamas lenteles, reikalingas vidutiniam nominalių darbo užmokesčių pokyčiui, kurį numato apskaičiavimo metodas, nustatyti, rėmėsi minėtais duomenų šaltiniais, gautais iš Banque de France ir Deutsche Bundesbank.
107 Kalbant apie Banque de France, ieškovai nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ECB turėjo taikyti Įstatymo dėl darbo laiko sutrumpinimo pasekmes visiems šio banko darbuotojams nuo 2001 metų. Tačiau jie pateikė tris dokumentus, vadinamus „paaiškinamieji raštai“, gautus iš minėto banko ir susijusius su 2001 m. vasario 13 d., balandžio 6 d. ir birželio 6 d. „Įmonės susitarimu dėl profesinių ar vadovaujančių darbuotojų darbo laiko trukmės, organizavimo ir sutvarkymo“, kurie susiję tik su šia viena personalo kategorija. Šiuose raštuose pateikta informacija sutampa su Banque de France pateikta informacija tiek, kiek šis bankas ECB informavo, jog šią personalo kategoriją sudaro tik 1000–1100 asmenų, o Įmonės susitarimas, taikomas visam personalui (maždaug 15 000 asmenų), įsigaliojo tik 2002 m. sausio 1 dieną. Tačiau remiantis ECB apsimetimu personalo komiteto narių akivaizdoje, kurio ieškovai rimtai neginčijo, Banque de France darbuotojų darbo užmokesčių padidinimas, išplaukiantis iš Įstatymo dėl darbo laiko sutrumpinimo taikymo, nedaro ryškaus teigiamo poveikio ECB personalo darbo užmokesčių patikslinimo 2001 m. atžvilgiu galutiniam rezultatui.
108 Kalbant apie Deutsche Bundesbank, reikia išskirti dvi aplinkybes. Pirma, dėl specialaus padidinimo, kuris buvo suteiktas buvusioje Rytų Vokietijoje dirbantiems darbuotojams, minėtas bankas ECB informavo, jog iš pradžių išreikštas personalo komiteto požiūris dėl šio specialaus padidinimo poveikio yra klaidingas. Tačiau vėliau personalo komitetas pritarė šiam paaiškinimui ir todėl į 2004 m. birželio 14 d. laišką tarp klausimų, kuriuos reikia išspręsti, nebeįtraukė klausimo dėl Deutsche Bundesbank darbuotojų, dirbančių buvusioje Rytų Vokietijoje, darbo užmokesčių. Taigi ši problema buvo išspręsta per konsultacijų procedūrą, t. y. iki šios procedūros užbaigimo 2004 m. birželio 14 dieną. Antra, sąlyga dėl Deutsche Bundesbank, kuri 2004 m. birželio 14 d. personalo komiteto rašte paminėta kaip vienas iš klausimų, kuriuos dar reikia išspręsti, siejasi su kitu klausimu, t. y. klausimu dėl bendro darbo užmokesčių padidinimo procento 2001 ir 2002 metais. Ši sąlyga buvo analizuojama 2004 m. rugsėjo mėn. ir personalo komiteto ir ECB susitarimu buvo perkelta į darbo užmokesčių patikslinimo 2005 m. atžvilgiu procesą.
109 Be to, nors 2004 m. birželio 14 d. abi derybose dalyvaujančios šalys, atlikus Banque de France ir Deutsche Bundesbank pateiktų duomenų patikrinimą, sutiko, kad per suplanuotą darbo užmokesčių patikslinimą buvo teisingai atsižvelgta į šiuos klausimus, sunku nustatyti akivaizdžią klaidą, kurią ECB padarė šiuo atžvilgiu, nes ieškovų pateikti kaltinimai šiuo klausimu yra netikslūs, o jiems pagrįsti pateikti įrodymai – nepakankami.
110 Iš to išplaukia, kad ieškovai neįrodė nei apskaičiavimo metodo pažeidimo, nei akivaizdžios klaidos, kurią ECB padarė nagrinėdamas Banque de France ir Deutsche Bundesbank pateiktus duomenų šaltinius, buvimo.
111 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antrąjį pagrindą taip pat reikia atmesti.
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su tuo, kad nebuvo taikytas bendro darbo užmokesčių patikslinimo koregavimas
Šalių argumentai
112 Trečiasis pagrindas apima tris dalis, susijusias su teisėtumo principo pažeidimu, apskaičiavimo metodų principo nesilaikymu ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Šiomis trimis pagrindo dalimis ieškovai iš esmės kritikuoja tai, kad ECB retroaktyviai netaikė apskaičiavimo metodo, nors toks retroaktyvus taikymas buvo būtinas.
113 Kad paaiškintų, kuo grindžiamas darbo užmokesčių padidinimo retroaktyvumas, ieškovai iš esmės remiasi teisėtumo principu, kuris, jų nuomone, administracinės valdžios instituciją įpareigoja apibrėžti savo veiksmus ir sprendimus pagal jai taikytiną teisę ir atstatyti teisėtumą, jeigu jis buvo pažeistas. Kalbant apie duomenų šaltinius, valdžios institucija turi atstatyti teisetumą ab initio, t. y. retroakyviai.
114 Šiuo atžvilgiu ieškovai nurodo, kad atitinkamos institucijos taiko koregavimą retroaktyviai, jei tai reikalinga. Jie pateikia pavyzdį, susijusį su Bendrijos teisės aktų leidėju, kuris priėmė 2003 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2148/2003, nuo 2002 m. liepos 1 d. ištaisantį klaidas, susijusias su pareigūnų ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų darbo užmokesčiu bei pensijomis, o taip pat pavyzdį, susijusį su Banca d’Italia darbuotojais, kuriems buvo pritaikytas jų darbo užmokesčių padidinimas už 2002–2003 m. laikotarpį po to, kai 2004 m. spalio mėn. buvo priimtas atitinkamas sprendimas. ECB turėjo taikyti tą patį principą ir pripažinti jo sprendimų, kuriais ištaisomos klaidos, retroaktyvų pobūdį.
115 Be to, ieškovai kaltina ECB nesilaikius įsipareigojimo, kurį jis prisiėmė 2003 m. gruodžio 16 d. memorandume, skirtame visiems jo personalo nariams. Šis įsipareigojimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į kitus ECB pareiškimus, ypač pateikiamus „1999 m. liepos 7 d.“ rašte (iš tikrųjų ieškovai remiasi 1999 m. gegužės 7 d. raštu), kuriame nurodoma, jog apskaičiavimo metodo tikslas yra leisti ECB lygiuotis į darbo užmokesčių lygį atitinkamose institucijose, iš kurių dažniausiai įdarbinamas ECB personalas.
116 ECB pažymi, kad ginčijamas darbo užmokesčių padidinimas išplaukia iš paprasto jo „savanoriško įsipareigojimo“; tokiam apibūdinimui pritarė patys ieškovai. Taigi tokio įsipareigojimo įgyvendinimas neturėtų lemti teisinių įsipareigojimų atsiradimo. Jis nurodo 1999 m. kovo 3 d. Teisingumo Teismo nutartį Echauz Brigaldi ir kt. prieš Komisiją (C‑315/97 P, Rink. p. I‑1287, 11 punktas), kuria buvo patvirtintas 1997 m. liepos 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Echauz Brigaldi ir kt. prieš Komisiją (T‑156/95, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑509), kuriuo pastarasis teismas pripažino, jog nauda, kurią viena institucija savanoriškai, o ne remdamasi iš statuto išplaukiančia teisine pareiga, suteikė savo pareigūnams, neįpareigoja kitų institucijų tą patį padaryti jų pačių pareigūnų atžvilgiu. Todėl Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vienodo vertinimo principas nebuvo pažeistas.
117 Be to, ECB neigia ieškovų „teisėtus lūkesčius“, nes personalo komiteto konsultacija neleidžia suprasti, kad jo nuomonė yra privaloma. Be to, jis pažymi, kad darbo užmokesčių padidinimas, kurį daryti buvo nuspręsta 2004 m. liepos mėn., yra savanoriškas veiksmas, todėl jis nesukuria pareigos retroaktyviai taikyti iš konsultacijos išplaukiantį darbo užmokesčių patikslinimą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
118 Šiuo pagrindu ieškovai siekia, kad būtų pripažinta, jog ECB neteisėtai nepadidino jų darbo užmokesčių už 2001–2003 metus, t y. tuos metus, kurių atžvilgiu 2003 m. gruodžio 16 d. memorandumu retroaktyviai buvo pradėta konsultacija.
119 Šiuo atžvilgiu reikia kartu išnagrinėti tris trečiojo pagrindo dalis, nes jos yra susijusios ir grindžiamos tais pačiais ieškovų argumentais.
120 Todėl reikia nustatyti, ar vykdant 2003 m. gruodžio 16 d. memorandumą pradėta konsultacija su personalo komitetu, po kurios šios konsultacijos rezultatams buvo taikomas 2001–2003 metais galiojęs apskaičiavimo metodas, turėjo, kaip tvirtina ieškovai, lemti darbo užmokesčių padidinimo, kuris yra konsultacijos rezultatas, retroaktyvų mokėjimą už kiekvienus atitinkamus metus.
121 Svarbu iš karto pažymėti, jog tam, kad įvykdytų minėtą sprendimą Cerafogli ir Poloni prieš ECB, kuris neteisėta pripažino ECB personalo darbo užmokesčių patikslinimo 2001 m. atžvilgiu procedūrą, ECB – kad pašalintų Pirmosios instancijos teismo nurodytą pažeidimą, – privalėjo reguliariai ir tinkamai konsultuotis su personalo komitetu darbo užmokesčių patikslinimo nurodytų metų atžvilgiu klausimais. Dėl savo pobūdžio tokia priemonė, kuri negali būti laikoma susijusia tik su M. C. Cerafogli ir P. Poloni situacija, buvo neišvengiamai bendro pobūdžio.
122 Reikia pridurti, kad ECB išplėtė konsultaciją 2002 ir 2003 metų atžvilgiu po to, kai 2003 m. gruodžio 16 d. memorandumu „Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl darbo užmokesčių patikslinimo 2001 m. atžvilgiu“ jis įsipareigojo visam personalui. Taigi, kaip jis tai pripažino per posėdį ir priešingai nei nurodyta jo rašytiniuose dokumentuose, šis įsipareigojimas reiškia pareigą taikyti galiojantį apskaičiavimo metodą taip išplėstos konsultacijos rezultatui.
123 Tačiau šalys nesutaria dėl su pinigais susijusių šios konsultacijos pasekmių ir dėl pareigos taikyti apskaičiavimo metodą šios konsultacijos rezultatui. Iš tikrųjų, ieškovai nurodo, jog tam, kad laikytųsi minėto sprendimo Cerafogli ir Poloni prieš ECB, ECB turi iš konsultacijos išplaukiančią galimų darbo užmokesčių padidinimų privilegiją taikyti visam personalui, tačiau ECB neigia tokį minėto sprendimo poveikį.
124 Šiuo atveju nebūtina pateikti nuomonę dėl klausimo, ar, remiantis EB 233 straipsniu, iš konsultacijos išplaukiančią darbo užmokesčių padidinimo privilegiją ECB turi taikyti, įskaitant laikotarpį iki sprendimo paskelbimo, visam ECB personalui, atsižvelgiant, visų pirma, į nurodytų neteisėtų veiksmų pobūdį. Pakanka konstatuoti, kad pats ECB manė, jog į šią privalomą sistemą, taikomą visam personalui, o ne tik M. C. Cerafogli ir P. Poloni, buvo privalu įtraukti konsultaciją, parengiamąjį darbo užmokesčių patikslinimo procedūros etapą bei etapus, einančius po šios procedūros, įskaitant galutinį etapą, kurio metu patikslinamas kiekvieno personalo nario darbo užmokestis.
125 Tokiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, kaip apskaičiavimo metodas buvo taikytas darbo užmokesčių patikslinimui visų 2001–2003 m. atžvilgiu.
126 Pirmiausia reikia priminti pagrindinius apskaičiavimo metodo elementus bei GSA 1999–2001 ir GSA 2002–2004 skirtumus (žr. šio sprendimo 13–17 punktus).
127 Iš esmės apskaičiavimo metodą sudaro pasitikėjimu grindžiamas duomenų šaltinių, kuriuos pateikė atitinkamos institucijos ir kurių ECB negali išsamiai patikrinti, naudojimas.
128 Be to, GSA 1999–2001 nenumatė jokios galimybės koreguoti apskaičiavimo metodo rezultatus ir, nors GSA 2002–2004 numatė tokio koregavimo galimybę, ši galimybė buvo dvejopai ribojama. Viena vertus, šis GSA koregavimą leido tik dėl įprasto darbo užmokesčių patikslinimo dieną trūkstamų duomenų, t. y. koregavimą taikant duomenis, kuriuos atitinkamos institucijos pateikė pavėluotai, bet ne koregavimą dėl klaidų, vėliau atrastų pateiktuose duomenų šaltiniuose, į kurias buvo atsižvelgta darant patikslinimą. Kita vertus, toks koregavimas nėra retroaktyvus. Todėl tik koregavimas, atsirandantis dėl iš pradžių trūkusių duomenų, kurie tapo prieinami nuo paskutinio patikslinimo iki kitų metų patikslinimo, įsigalios pastarojo patikslinimo metu; pirmą kartą šia koregavimo galimybe galėjo būti pasinaudota tik 2003 m. liepos 1 d., kalbant apie 2002 m. duomenis, į kuriuos, kaip per vėlai pateiktus, negalėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant patikslinimą 2002 m. liepos 1 dieną.
129 Be to, reikia pripažinti, kad būtų buvę nenatūralu pradėti naują konsultaciją su personalo komitetu remiantis įrodymais, turėtais pradinės konsultacijos metu, visiškai apeinant vėliau gautus įrodymus, t. y. pataisytus duomenis.
130 Kalbant apie 2002 m., reikia atsižvelgti į sunkumą taikyti, remiantis šių metų duomenimis, gautais 2004 m., 0,4 % darbo užmokesčių sumažinimą, apskaičiuotą pagal patikslintus duomenis, įtrauktus į per konsultacijos procedūrą ECB parengtas lenteles.
131 Be to, darant prielaidą, kad šios operacijos buvo įmanomos, ECB atsiskaitymo lapelių parengimo sistema, ECB nuomone, negalėjo retroaktyviai taikyti naujojo darbo užmokesčių apskaičiavimo metodo nuo 2001 m., ir šią aplinkybę pripažino personalo komitetas 2004 m. rugpjūčio 4 d. rašte.
132 Iš teismo praktikos išplaukia, kad jeigu kyla ypatingų sunkumų įgyvendinti teismo sprendimą dėl panaikinimo, susijusi institucija gali priimti sprendimą, galintį teisingai kompensuoti nuostolius, kuriuos suinteresuotieji asmenys patyrė dėl panaikinto sprendimo. Taip susiklosčius aplinkybėms, administracija gali pradėti su jais bendradarbiauti siekdama susitarimo, kuris jiems suteiktų teisingą kompensaciją už neteisėtus veiksmus, dėl kurių jie nukentėjo (1996 m. birželio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo De Nil ir Impens prieš Tarybą, T‑91/95, RinkFP p. I‑A‑327 ir II‑959, 34 punktas, 1997 m. liepos 10 d. Sprendimo Apostolidis ir kt. prieš Komisiją, T‑81/96, Rink. VT p. I‑A‑207 ir II‑607, 42 punktas ir 2000 m. gegužės 10 d. Sprendimo Simon prieš Komisiją, T‑177/97, Rink. VT p. I‑A‑75 ir II‑319, 23 punktas).
133 Šiuo atveju, atsižvelgiant į visas šio sprendimo 126–131 punktuose nurodytas aplinkybes, ECB pasirinko supaprastintą metodą, t. y. sumokėti darbo užmokesčių patikslinimo 2001–2003 m. atžvilgiu bendrą rezultatą, patvirtintą pasibaigus konsultacijos procedūrai, tą dieną, kai įsigalios darbo užmokesčių patikslinimas 2004 m. atžvilgiu, t. y. 2004 m. liepos 1 dieną. Tokiam sprendimui netiesiogiai pritarė personalo komitetas 2004 m. birželio 14 d. raštu, kuriame nebuvo pakartotas prašymas dėl retroaktyvaus mokėjimo, suformuluotas 2004 m. kovo 25 d. rašte, ir apie kurį buvo kalbėta keliuose techniniuose susirinkimuose.
134 ECB pasiektas rezultatas yra kompromisinio sprendimo, kurį priėmė ECB ir personalo komitetas, pasekmė, leidusi pritaikyti ir paprasčiau derinti apskaičiavimo metodą. Šį kompromisą sudaro keli elementai:
– pirma, kalbant apie 2001 m., galimybė atsižvelgti į pataisytus duomenis, jei jie tapo prieinami, nors tai numatyta ne GSA 1999–2001, o tik GSA 2002–2004 ,
– antra, rėmimasis visais svarbiais duomenimis atsižvelgiant į tuos metus, kurių atžvilgiu darbo užmokesčiai turi būti patikslinti, o ne tik į metus, kuriais šie duomenys tapo prieinami, kaip tai numatyta GSA 2002–2004,
– trečia, galimybė remtis ne tik „pataisytais“ duomenimis, t. y. tais, kurie nebuvo prieinami arba buvo nepilni atsižvelgiant į tuos metus, kurių atžvilgiu darbo užmokesčiai turi būti patikslinti, sumokant kitais metais,
– ketvirta, sumokėjimas nuo 2004 m. liepos 1 d. 0,3 % padidinimo, kuris atspindi rezultatą, nustatytą pagal variacijas, už 2001–2003 m. apskaičiuotas remiantis tiksliais duomenimis, dėl kurių sutarė personalo komitetas ir ECB (+ 0,3 % už 2001 m., – 0,4 % už 2002 m.,+ 0,4 % už 2003 m. arba 0,3 %).
135 Iš to išplaukia, kad nors ECB neleido retroaktyviai taikyti po konsultacijų procedūros atlikto darbo užmokesčių padidinimo, kaip reikalavo ieškovai, jis, pirma, naudojo patikslintus (padidintus) duomenis 2001 m. atžvilgiu, o tai tuo metu buvo neįmanoma remiantis tuomet galiojusiomis taisyklėmis, ir, antra, išplėtė konsultaciją 2002 ir 2003 m. atžvilgiu, o šios konsultacijos rezultatus – viso personalo atžvilgiu, o tai prieštarauja nuomonei, kad jie galėjo būti taikomi tik ieškovams minėtame sprendime Cerafogli ir Poloni prieš ECB. Taigi ECB pasirinkimo sprendimą, kuris ne tik teisingas, bet turi struktūrinį poveikį darbo užmokesčių ir pensijų skirtumams.
136 Atsižvelgiant į nurodytus konkrečius sunkumus vykdyti minėtą sprendimą Cerafogli ir Poloni prieš ECB, reikia konstatuoti, kad sprendimas, priimtas atsižvelgiant į konsultacijų procedūros rezultatus, susijusius su darbo užmokesčių patikslinimu 2001–2003 m. atžvilgiu, turi būti laikomas pagrįstu ir teisingu šio sprendimo 132 punkte nurodytos teismo praktikos prasme.
137 Šio tvirtinimo nepaneigia ieškovų pateikti argumentai.
138 Pirma, kalbant apie argumentą dėl kai kurių atitinkamų institucijų padarytų retroaktyvių patikslinimų, reikia konstatuoti, kad tokia praktika visiškai atitinka GSA 2002–2004 numatytą mechanizmą, t. y. atsižvelgiant į realius duomenų šaltinius, darbo užmokesčius patikslinti kitais metais po jų išmokėjimo. Bet kuriuo atveju kai kurių atitinkamų institucijų atlikti retroaktyvūs patikslinimai neįpareigoja ECB retroaktyviai suteikti darbo užmokesčių patikslinimų, nes tokia praktika, net jeigu ji grindžiama nacionaliniais arba Bendrijos teisės aktais, yra privaloma tik šioms institucijoms, bet ne ECB.
139 Antra, priešingai nei tvirtina ieškovai, ECB, priimdamas šiuo atveju viso jo personalo atžvilgiu teisingą sprendimą, įvykdė įsipareigojimą, kurį jis prisiėmė 2003 m. gruodžio 16 d. memorandume, veikti atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.
140 Todėl trečiąjį pagrindą reikia atmesti. Taigi reikalavimai dėl panaikinimo turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
2. Dėl reikalavimų atlyginti nuostolius
Šalių argumentai
141 Ieškovai pažymi, kad dėl nurodytų pažeidimų jie patyrė žalą, nes nuo 2001 m. liepos 1 d., 2002 m. liepos 1 d. ir 2003 m. liepos 1 d. jie negavo jiems priklausančio darbo užmokesčio, t. y. darbo užmokesčio, nustatyto remiantis apskaičiavimo metodu pasibaigus tinkamai vykusiai konsultacijai. Negalėdami tiksliai apskaičiuoti patirtos žalos sumos, jie siūlo ex aequo et bono laikinai nustatyti 5 000 EUR sumą kiekvienam ieškovui.
142 ECB tvirtina pakankamai įrodęs, kad jis nesielgė neteisėtai. Todėl prašymas atlyginti nuostolius yra teisiškai nepagrįstas. Kalbant apie pinigus, ieškovai pasinaudojo 0,3 %darbo užmokesčio padidinimu, kurį ECB suteikė remdamasis personalo politikos sprendimu, o ne teisės aktuose įtvirtinta pareiga.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
143 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką reikalavimai atlyginti materialinę arba moralinę žalą turi būti atmesti, jeigu jie glaudžiai susiję su reikalavimais dėl panaikinimo, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti (žr. 2003 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑72/01, Rink. FP p. I‑A‑169 ir II‑861, 85 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
144 Kadangi pagrindų, kuriais grindžiami reikalavimai dėl 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelių panaikinimo, analizė neįrodo, kad ECB elgėsi neteisėtai arba padarė pažeidimus, dėl kurių kiltų jo atsakomybė, ieškovų reikalavimus atlyginti nuostolius, patirtus dėl nurodytų pažeidimų, taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstus.
3. Bendra išvada
145 Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog reikalavimai dėl panaikinimo ir dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti ir kad nėra reikalo priimti sprendimo dėl reikalavimo pateikti administracinę bylą. Todėl ieškinį reikia atmesti nesant reikalo nuspręsti dėl jo priimtinumo, nes ECB pateikė kelis prieštaravimus dėl priimtinumo, susijusius su prašymų dėl peržiūrėjimo pavėluotu pateikimu ir 2004 m. gruodžio 14 d. ECB gauto P. Poloni skundo, kuriam pateikti buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas, pasibaigęs, kaip nurodo ECB, 2004 m. gruodžio 13 d., pavėluotu pateikimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
146 Pagal Procedūros reglamento 122 straipsnį šio reglamento aštunto skyriaus antros dalies nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismo išlaidų taikomos tik Tarnautojų teismo po šio reglamento įsigaliojimo dienos, tai yra 2007 m. lapkričio 1 d., gautose bylose. Su nagrinėjama sritimi susijusios Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.
147 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau pagal to paties reglamento 88 straipsnį bylose tarp Bendrijų ir jų tarnautojų institucijos padengia savo išlaidas. Kadangi ieškovai pralaimėjo bylą, kiekviena šalis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (plenarinė sesija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Mahoney | Kreppel | Van Raepenbusch |
Boruta | Kanninen Tagaras | Gervasoni |
Paskelbta 2008 m. birželio 24 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu
Priedas
Maria Concetta Cerafogli, Europos centrinio banko personalo narė, gyvenanti Frankfurte prie Maino (Vokietija),
Marion Kotowski, Europos centrinio banko personalo narė, gyvenanti Frankfurte prie Maino (Vokietija),
Emmanuel Larue, Europos centrinio banko personalo narys, gyvenantis Frankfurte prie Maino (Vokietija),
Paolo Poloni, Europos centrinio banko personalo narys, gyvenantis Frankfurte prie Maino (Vokietija),
Olivier Seigneur, Europos centrinio banko narys, gyvenantis Frankfurte prie Maino (Vokietija),
Ali Shikhane, Europos centrinio banko personalo narys, gyvenantis Hiunfeldene‑Nauheime, (Vokietija),
Luca Tagliaretti, Europos centrinio banko narys, gyvenantis Frankfurte prie Maino (Vokietija)
Turinys
Teisinis pagrindas
Faktinės bylos aplinkybės
Procesas ir šalių reikalavimai
Dėl teisės
1. Dėl reikalavimų panaikinti
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su pareigos konsultuotis su personalo komitetu, pažeidimu
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
– Dėl kaltinimo, susijusio su ECB pateiktos informacijos nepilnumu
– Dėl kaltinimo, kad informacija nebuvo pateikta laiku
– Dėl kaltinimo, kad susirinkimai nebuvo rengiami reguliariai
– Dėl kaltinimo, kad buvo nepakankami atsakyta į personalo komiteto klausimus
– Dėl kaltinimo, susijusio su neteisėtu rėmimusi skuba
– Dėl kaltinimo, susijusio su tuo, kad pateikiant 2004 m. liepos mėn. atsiskaitymo lapelius konsultacijų procedūra nebuvo baigta
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su apskaičiavimo metodo pažeidimu, akivaizdžia vertinimo klaida ir pareigos pateikti motyvus pažeidimu
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su tuo, kad nebuvo taikytas bendro darbo užmokesčių patikslinimo koregavimas
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
2. Dėl reikalavimų atlyginti nuostolius
Šalių argumentai
Pirmosios instancijos teismo vertinimas
3. Bendra išvada
Dėl bylinėjimosi išlaidų