Byla C‑791/19 R
Europos Komisija
prieš
Lenkijos Respubliką
2020 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) nutartis
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – SESV 279 straipsnis – Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) Izba Dyscyplinarna (Drausmės bylų kolegija) nepriklausomumas“
1. Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisėjų nepriklausomumo principas – Apimtis
(ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniai)
(žr. 29, 30, 34, 65 ir 66 punktus)
2. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Teisėjų nepriklausomumo principo laikymasis – Nauja Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegija, kurią sudaro Nacionalinei teismų tarybai pasiūlius Lenkijos Respublikos prezidento paskirti teisėjai – Pažeidimas, kai teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl šios kolegijos atsparumo išoriniams veiksniams ir dėl jos neutralumo susikertant interesams – Kriterijai – Objektyvios šios kolegijos įsteigimo sąlygos, jos savybės ir narių skyrimo tvarka – Nacionalinės teismų tarybos nepriklausomumas
(ESS 2 ir 19 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)
(žr. 31–33, 35, 68, 70–72 punktus)
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo kompetencija – Ieškiniui dėl įsipareigojimų neįvykdymo užtikrinti pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kuriuo ginčijama nacionalinės teisės nuostatų dėl drausminės tvarkos, taikomos su Sąjungos teise susijusius klausimus sprendžiantiems teisėjams, atitiktis ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo kompetencija nagrinėti prašymą
(ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; SESV 278 ir 279 straipsniai)
(žr. 36 punktą)
4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Didelė ir nepataisoma žala – Kumuliacinis pobūdis – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo diskrecija vertinti
(SESV 278 ir 279 straipsniai; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 3 dalis)
(žr. 51 punktą)
5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Pagrindinio ieškinio pagrindų „prima facie“ nagrinėjimas – Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Nacionalinės teisės nuostatos dėl drausminės tvarkos, taikomos su Sąjungos teise susijusius klausimus sprendžiantiems teisėjams – Nuostatos dėl šiems teisėjams iškeltas drausmės bylas nagrinėjančios institucijos – Kaltinimas, susijęs su klausimu, ar įsteigta institucija paiso ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyto teisėjų nepriklausomumo reikalavimo – Iš pirmo žvilgsnio pagrįstas kaltinimas
(ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; SESV 278 ir 279 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)
(žr. 52, 64, 67, 75–78 punktus)
6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Skuba – Didelė ir nepataisoma žala – Sąvoka – Pavojus pažeisti institucijos, nagrinėjančios su Sąjungos teise susijusius klausimus sprendžiantiems valstybės narės teisėjams iškeltas drausmės bylas, nepriklausomumą – Įtraukimas
(ESS 2 straipsnis; SESV 278 ir 279 straipsniai; Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 3 dalis)
(žr. 82–86, 89, 90, 92 ir 93 punktus)
7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas – Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Nacionalinės teisės nuostatos dėl drausminės tvarkos, taikomos su Sąjungos teise susijusius klausimus sprendžiantiems teisėjams – Nuostatos dėl šiems teisėjams iškeltas drausmės bylas nagrinėjančios institucijos – Pavojus pažeisti šios institucijos nepriklausomumą – Atitinkamos valstybės narės interesas, susijęs su teisingumo vykdymu jos teisės sistemoje – Sąjungos bendrojo intereso pirmumas
(ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; SESV 278 ir 279 straipsniai; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)
(žr. 104, 109–113 punktus)
Santrauka
2020 m. balandžio 8 d. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Komisija / Lenkija (C‑791/19 R) Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) įpareigojo Lenkijos Respubliką nedelsiant sustabdyti nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis grindžiama Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) drausmės bylų kolegijos jurisdikcija nagrinėti teisėjų drausmės bylas, taikymą ir neperduoti drausmės bylų kolegijos nagrinėjamų bylų teismui, kurio sudėtis neatitinka nepriklausomumo reikalavimų, apibrėžtų visų pirma 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendime A. K. ir kt.(1) Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas užtikrinti 2019 m. spalio mėn. Komisijos pareikštam ieškiniui dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kuriuo prašyta konstatuoti, kad patvirtindama naują drausminę tvarką, taikomą Aukščiausiojo Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjams, Lenkija neįvykdė įsipareigojimų, tenkančių jai pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą(2), siejamą su SESV 267 straipsnio antra ir trečia pastraipomis(3).
Pagal šią 2017 m. patvirtintą naują tvarką Aukščiausiajame Teisme įsteigta drausmės bylų kolegija turi jurisdikciją nagrinėti šio teismo teisėjams iškeltas drausmines bylas ir kaip apeliacinė instancija bendrosios kompetencijos teismų teisėjų drausmės bylas. Komisijos(4) teigimu, nurodyta tvarka neužtikrinamas drausmės bylų kolegijos, kurią sudaro tik teisėjai, atrinkti Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, toliau – NTT), kurios penkiolika narių teisėjų išrinko Lenkijos parlamento žemieji rūmai, nors iki 2017 m. reformos jie buvo renkami iš savo kolegų tarpo, nepriklausomumas ir nešališkumas. Priėmus Sprendimą A. K.(5), Aukščiausiojo Teismo darbo ir socialinio draudimo bylų kolegija, nagrinėdama bylas, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas, 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. sausio 15 d. sprendimuose padarė išvadą, kad drausmės bylų kolegija, atsižvelgiant į jos įsteigimo sąlygas, įgaliojimų apimtį, sudėtį ir NTT dalyvavimą ją sudarant, negali būti laikoma teismu, kaip tai suprantama tiek pagal Sąjungos teisę, tiek pagal Lenkijos teisę. Vis dėlto drausmės bylų kolegija ir toliau vykdė teismines funkcijas.
Pirma, prieš pradėdamas iš esmės nagrinėti Komisijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Teisingumo Teismas atmetė Lenkijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Konkrečiai dėl savo jurisdikcijos nurodyti taikyti nagrinėjamas laikinąsias apsaugos priemones jis priminė, kad nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso jų kompetencijai, vis dėlto įgyvendinamos šią kompetenciją valstybės narės turi laikytis iš Sąjungos teisės, visų pirma ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, joms kylančių įpareigojimų. Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad pagal šią nuostatą, kurioje detalizuota teisinės valstybės vertybė, nacionaliniai teismai ir Teisingumo Teismas turi pareigą užtikrinti visapusišką Sąjungos teisės taikymą visose valstybėse narėse, taip pat teisės subjektams pagal šią teisę suteikiamą teisminę apsaugą. Priminęs, kad minėtų institucijų nepriklausomumo išsaugojimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti tokią apsaugą, Teisingumo Teismas pabrėžė, jog dėl to kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos priskirtų nacionalinių teismų teisėjams taikoma drausminė tvarka atitiktų teisėjų nepriklausomumo principą. Taip pat turi būti užtikrinta, kad sprendimus, priimtus šių teismų teisėjams iškeltose drausmės bylose, kontroliuotų institucija, kuri pati atitinka su veiksminga teismine gynyba, įskaitant nepriklausomumo principą, susijusias garantijas. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas pripažino, kad nagrinėdamas ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kuriuo ginčijama nacionalinės teisės nuostatų dėl drausminės tvarkos, taikomos su Sąjungos teise susijusius klausimus sprendžiantiems teisėjams, atitiktis Sąjungos teisei, jis yra kompetentingas nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas tokių nuostatų taikymui sustabdyti.
Antra, dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo iš esmės Teisingumo Teismas priminė sąlygas, kuriomis laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Turi būti įrodyta, kad tokios priemonės taikymą prima facie pateisina faktinės ir teisinės aplinkybės (fumus boni juris) ir kad ji skubi dėl to, jog siekiant, kad būtų išvengta didelės ir nepataisomos žalos ieškovo interesams, būtina, kad ji būtų priimta ir pradėtų veikti dar prieš priimant sprendimą dėl esmės. Prireikus laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali įvertinti esamus interesus.
Dėl fumus boni juris sąlygos Teisingumo Teismas pirmiausia pabrėžė, kad ji yra tenkinama, kai bent vienas iš laikinąsias apsaugos priemones prašančios taikyti šalies nurodytų pagrindų, skirtų ieškiniui dėl bylos esmės pagrįsti, prima facie neatrodo neturintis rimto pagrindo. Nagrinėjamu atveju, nespręsdamas dėl šalių argumentų, pateiktų nagrinėjant ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pagrįstumo, Teisingumo Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į Komisijos nurodytas faktines aplinkybes ir 2019 m. birželio 24 d. Sprendime Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas)(6) bei Sprendime A. K. pateiktus išaiškinimus, ieškinyje dėl įsipareigojimų neįvykdymo pateikti argumentai dėl drausmės bylų kolegijos nepriklausomumo ir nešališkumo neužtikrinimo iš pirmo žvilgsnio neatrodo neturintys rimto pagrindo.
Dėl skubos sąlygos Teisingumo Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ji yra įvykdyta. Iš tiesų vien tai, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjams gali būti iškeltos drausmės bylos, kurios gali būti perduotos nagrinėti institucijai, kurios nepriklausomumas nėra garantuotas, gali pakenkti jų pačių nepriklausomumui, o kartu teisės subjektams pagal Sąjungos teisę suteikiamų teisių veiksmingai teisminei gynybai. Teisingumo Teismas iš to padarė išvadą, kad taikant ginčijamas nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias jurisdikcija priimti sprendimus nurodytiems teisėjams iškeltose drausmės bylose suteikiama institucijai, kurios nepriklausomumo gali nepavykti užtikrinti, gali kilti didelė ir nepataisoma žala Sąjungos teisės sistemai.
Galiausiai Teisingumo Teismas išnagrinėjo esamų interesų pusiausvyrą. Kad padarytų išvadą, jog ji krypsta Komisijos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudai, jis pažymėjo, kad šių priemonių taikymas lemtų ne drausmės bylų kolegijos paleidimą, o tik laikiną jos veiklos sustabdymą iki galutinio sprendimo paskelbimo. Be to, jis nusprendė, jog kadangi dėl šių priemonių taikymo drausmės bylų kolegijai perduotų bylų nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas iki galutinio sprendimo paskelbimo, dėl tokio sustabdymo šių bylų šalys patirtų mažesnę žalą už tą, kuri kiltų, jeigu šias bylas išnagrinėtų institucija, kuri iš pirmo žvilgsnio gali stokoti nepriklausomumo ir nešališkumo.