Language of document : ECLI:EU:T:2021:850

BENDROJO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. gruodžio 1 d.(*)

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Konkurso testo žodžiu dokumentai – Dalinis atsisakymas suteikti prieigą – Balų apvalinimo metodas – Skirtingų testo žodžiu dalių ir podalių svertiniai koeficientai – Atrankos komisijos darbo slaptumas – Reglamentas (ES) 2018/1725 – Pagrindo priimti sprendimą iš dalies nebuvimas“

Byloje T‑265/20

JR, atstovaujama avocates L. Levi ir A. Champetier,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą D. Milanowska, C. Ehrbar ir H. Kranenborg,

atsakovę,

dėl SESV 263 straipsniu grindžiamo prašymo panaikinti 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimus nesuteikti ieškovei galimybės susipažinti su tam tikrais vidaus konkurso „COM/03/AD/18 (AD 6) – 1– Administratoriai“ dokumentais

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija),

kurį sudaro teisėjai M. J. Costeira, pirmininkė, M. Kancheva ir T. Perišin (pranešėja),

kancleris E. Coulon,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        JR 2018 m. gruodžio 16 d. pateikė savo kandidatūrą dalyvauti Europos Komisijos organizuojamame vidaus konkurse COM/03/AD/18 (AD 6) – 1– Administratoriai“ Nr. 35-20/11/2018 (toliau – konkursas).

2        2019 m. birželio 6 d. ieškovė laikė konkurso testą raštu. Šį testą ji išlaikė.

3        2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovė laikė konkurso testą žodžiu.

4        Pranešimo apie konkursą III antraštinės dalies 4 skyriuje buvo nurodyta, kad AD pareigų grupės testą žodžiu sudarys dvi dalys, aprašytos, kaip nurodyta toliau:

„1.      Pokalbis <…> siekiant įvertinti:

–        pagrindines per [kandidato] profesinę karjerą įvykdytas užduotis ir įgytus įgūdžius ir

–        [kandidato] gebėjimą ir motyvaciją vykdyti funkcijas, priskirtas prie pareigų, kurias galima eiti laimėjus konkursą;

2.      Struktūruota prezentacija, [kurią] sudarys <…> pranešimas su Europos Sąjungos politika susijusiu klausimu <…>“.

5        Minėtame skyriuje buvo nurodyta, kad bendras abiejų testų žodžiu dalių vertinimas išreiškiamas balu nuo 0 iki 20 balų, o mažiausias reikalaujamas balų skaičius yra 10.

6        Tos pačios pranešimo apie konkursą antraštinės dalies 5 skyriuje nurodyta, kad atrankos komisija į rezervo sąrašą įrašo kandidatų, gavusių geriausius balus už testą žodžiu ir surinkusių šiam testui reikalaujamą minimalų balų skaičių, pavardes, neviršydama pageidaujamo laureatų skaičiaus.

7        2019 m. gruodžio 16 d. raštu Komisija informavo ieškovę, kad ji nebuvo įtraukta į konkurso rezervo sąrašą. Šiame laiške Komisija nurodė, kad ieškovė už testą žodžiu gavo 13 balų iš 20, o minimalus reikalaujamas balų skaičius siekiant būti įtrauktam į rezervo sąrašą buvo 14 balų iš 20. Komisija pranešė ieškovei, kad atrankos komisija nusprendė jos testą žodžiu bendrai įvertinti „pakankamai gerai“ pagal šiuos tris vertinimo kriterijus: pirmasis – patirties atitiktis per vidaus konkursą reikalautiems privalumams, už kurią ieškovė gavo įvertinimą „gerai“, antrasis – gebėjimai ir motyvacija, už kuriuos ieškovė gavo įvertinimą „gerai“, ir trečiasis – struktūruota prezentacija tam tikra tema, už kurią ieškovė gavo įvertinimą „pakankamai gerai“.

8        2019 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku ieškovė pateikė Komisijai prašymą persvarstyti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą, taip pat prašymą suteikti informacijos ir galimybę susipažinti su dokumentais.

9        Kiek tai susiję su paskutine prašymo dalimi, ieškovė pranešė Komisijai apie savo norą susipažinti su šia informacija ir dokumentais:

–        išsamiais paaiškinimais apie tai, kaip žodiniai įvertinimai buvo konvertuoti į balus, kartu pateikiant vertinimo skales, leidžiančias kiekvieną žodinį įvertinimą susieti su balų skaičiumi,

–        išsamiais jos vertinimais pagal kiekvieną iš trijų per testą žodžiu vertintą ir balais išreikštą kriterijų kartu su atitinkama vertinimo skale,

–        visa naudinga informacija, susijusia su jai skirtais trimis balų skaičiais,

–        galimai panaudotu svertinio vertinimo metodu,

–        galimai panaudotu apvalinimo metodu,

–        jos testo žodžiu ataskaitomis ir vertinimo skalėmis ir konferenciniu bloknotu, kurį ji kaip pagalbinę prezentacijos žodžiu priemonę naudojo per šį testą (toliau – konferencinis bloknotas),

–        visais kitais svarbiais su jos egzamino rezultatais susijusiais dokumentais.

10      2020 m. sausio 10 d. Komisija nusiuntė ieškovei pirmą atsakymą ir nurodė, kad jos prašymas dėl persvarstymo buvo perduotas konkurso atrankos komisijai. Be to, Komisija pabrėžė, kad atrankos komisijos darbas yra slaptas, todėl, išskyrus ieškovės „EPSO aplanke“ paskelbtą informaciją, ji negalėjo jai pateikti nei vertinimo skalės, nei atrankos komisijos ataskaitos ar atskirų atrankos komisijos narių balų, net jeigu jie buvo skirti anonimiškai.

11      2020 m. sausio 31 d. ieškovė nusiuntė Komisijai elektroninį laišką „Pakartotinis prašymas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį“, jame pakartojo savo prašymą suteikti galimybę susipažinti su šio sprendimo 9 punkte nurodytais dokumentais ir informacija. Grįsdama prašymą ieškovė rėmėsi, be kita ko, 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 11 konstatuojamąja dalimi ir 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018, p. 39), 9 straipsnio 1 dalies b punktu. Be to, ji teigė, kad Komisija nenurodė priežasčių, patvirtinančių, kad galimybė susipažinti su jos prašyme nurodytais dokumentais ir informacija pakenktų atrankos komisijos svarstymų slaptumui, kad teisės susipažinti su dokumentais išimtys turi būti aiškinamos siaurai ir kad ji įrodė teisėtą interesą įgyti galimybę susipažinti su šiais dokumentais ir informacija, visų pirma siekiant suprasti bendrą jai skirtą balą.

12      2020 m. vasario 24 d. elektroniniame laiške Komisija pažymėjo: kadangi 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovės prašyme nebuvo nurodytas Reglamentas Nr. 1049/2001, Komisija jį tvarkė ne kaip prašymą, patenkantį į šio reglamento taikymo sritį, o pagal gero administravimo taisykles. Todėl Komisija pabrėžė, kad jos 2020 m. sausio 10 d. elektroninis laiškas ieškovei negali būti laikomas atsakymu, patenkančiu į minėto reglamento taikymo sritį.

13      Komisija taip pat informavo ieškovę apie tai, kad kiekvieną prašymą dėl galimybės susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 įregistruoja kartu nurodydama pareiškėjo pavardę ir adresą duomenų bazėje, prie kurios prieigą turi gana daug darbuotojų, ir paprašė ieškovės aiškiai patvirtinti savo pageidavimą, kad jos 2019 m. gruodžio 20 d. elektroninis laiškas būtų tvarkomas kaip prašymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais.

14      2020 m. vasario 28 d. Komisija išsiuntė ieškovei elektroninį laišką „Prieiga prie Jūsų asmens duomenų“ (toliau – 2020 m. vasario 28 d. sprendimas). Tame laiške ji pakvietė ieškovę Komisijos patalpose peržiūrėti konferencinį bloknotą ir susitikti su konkurso atrankos komisijos pirmininke (toliau – konkurso atrankos pirmininkė) siekiant žodžiu aptarti savo rezultatus. Be to, ieškovei buvo pateikta skalė, kurioje nurodyta atrankos komisijos skirtų balų skaičiaus nuo 1 iki 10 ir žodinių įvertinimų „nepatenkinamai“, „pakankamai gerai“, „gerai“, „labai gerai“, „puikiai“ ir „pavyzdingai“ atitiktis (toliau – konvertavimo skalė). Komisija nurodė, kad visuose konkurso etapuose ieškovės pasirodymas buvo vertinamas pagal šią skalę.

15      2020 m. kovo 4 d. ieškovė elektroniniame laiške paprašė surengti susitikimą, kad galėtų peržiūrėti konferencinį bloknotą ir gauti atrankos komisijos įvertinimą už pasirodymą per testą žodžiu.

16      2020 m. kovo 13 d. ieškovė išsiuntė Komisijai elektroninį laišką, jame pakartojo savo prašymą suteikti galimybę susipažinti su konferenciniu bloknotu ir pasikalbėti su atrankos komisijos pirmininke. Be to, ji paprašė suteikti jai galimybę susipažinti su konkurso atrankos komisijos naudotu svertinio vertinimo ir apvalinimo metodais, manydama, kad jie yra jos asmens duomenų dalis, nes glaudžiai susiję su jos galutiniu balu ir jai pateikta konvertavimo skale. Be to, ji pabrėžė, kad Reglamente Nr. 1049/2001 nereikalaujama, kad prašymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais būtų pateiktas kokiu nors specialiu būdu.

17      2020 m. balandžio 9 d. elektroniniu laišku (toliau – 2020 m. balandžio 9 d. sprendimas) Komisija ieškovei pranešė, kad svertinio vertinimo ir apvalinimo metodams, jos nuomone, taikomas atrankos komisijos darbo slaptumo principas, numatytas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai) III priedo 6 straipsnyje.

18      2020 m. balandžio 15 d. sprendimu konkurso atrankos komisija atmetė prašymą persvarstyti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą neįtraukti ieškovės į konkurso rezervo sąrašą, todėl šis sprendimas turėjo likti galioti. Atrankos komisija patikslino, kad prieš testą žodžiu ji apibrėžė jo turinį, numatomus klausimus, vertinimo kriterijus, vertinimo procedūrą ir pranešime apie konkursą nurodytos kiekvienos šio testo sudedamosios dalies lyginamąjį svorį.

 Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios pareiškus ieškinį

19      2020 m. liepos 16 d. Komisija persiuntė ieškovei elektroninę konferencinio bloknoto kopiją.

20      2020 m. liepos 22 d. per vaizdo konferenciją įvyko ieškovės, atrankos komisijos pirmininkės ir Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato atstovo susitikimas. Remiantis šio susitikimo protokolu, per jį atrankos komisijos pirmininkė žodžiu pakomentavo ieškovei ir išsamiai įvertino jos pasirodymą per žodinę prezentaciją ir pokalbį. Be to, atrankos komisijos pirmininkė nurodė ieškovei, kad testo žodžiu sudedamosios dalys buvo vertinamos remiantis lyginamuoju svoriu, dėl kurio buvo nuspręsta iki konkurso pradžios, ir kad balai buvo apvalinami iki 0,25 balo.

 Procesas ir šalių reikalavimai

21      2020 m. gegužės 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

22      2020 m. liepos 24 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos atsiliepimą į ieškinį.

23      2020 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės dubliką.

24      2020 m. lapkričio 17 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Komisijos tripliką.

25      Taikydamas 2021 m. balandžio 28 d. proceso organizavimo priemonę Bendrasis Teismas pagal savo Procedūros reglamento 131 straipsnio 1 dalį paprašė šalių pateikti pastabas dėl galimo ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį praradimo, kiek tai susiję su Komisijos atsisakymu suteikti jai prieigą prie dokumentų, su kuriais ji galiausiai galėjo susipažinti.

26      Komisija šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą.

27      2021 m. gegužės 5 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 91 straipsnio c punktu, nurodė Komisijai pateikti dokumentą su išdėstytu atrankos komisijos kiekvienai testo žodžiu daliai taikytu svertinio vertinimo metodu. Komisija šį prašymą įvykdė per nustatytą terminą. Pagal Procedūros reglamento 104 straipsnį tas dokumentas ieškovei nebuvo perduotas.

28      2021 m. rugpjūčio 1 d. mirus teisėjui B. Berke, 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu buvo paskirtas naujas teisėjas, siekiant papildyti teismo sudėtį.

29      Bendrasis Teismas (devintoji kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį, nusprendė priimti sprendimą, nerengdamas žodinės proceso dalies.

30      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimus,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

31      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškovės suinteresuotumo pareikšti ieškinį dalinio praradimo

32      Atsakydama į 2021 m. balandžio 28 d. proceso organizavimo priemonę ieškovė teigia, kad Komisija nepaaiškino, kaip jos bendras pasirodymas prilygo žodiniam vertinimui „pakankamai gerai“, kaip šis vertinimas buvo konvertuotas į 13 iš 20 balų skaičių ir kaip konkrečiu jos atveju buvo taikytas apvalinimo metodas. Ji pabrėžia, kad nors formaliai jai buvo pateikta konvertavimo skalė, elektroninė konferencinio bloko kopija, atrankos komisijos pirmininkės žodinis komentaras ir galutinio balo suapvalinimo metodas, taip perduoti dokumentai ar informacija yra neišsamūs, nes neapima su jais glaudžiamai susijusios priemonės, t. y. naudoto svertinio vertinimo metodo. Taigi ieškovė mano, kad jos prašymas nebuvo patenkintas ir kad ji vis dar yra suinteresuota pareikšti ieškinį.

33      Komisija mano, kad ieškovė nebeturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl Komisijos aktų, kuriais buvo atsisakyta suteikti prieigą prie šio sprendimo 32 punkte nurodytos informacijos ir dokumentų, su kuriais ji galiausiai galėjo susipažinti. Todėl, Komisijos nuomone, pagal Procedūros reglamento 131 straipsnio 1 dalį nebėra pagrindo priimti sprendimą dėl minėtų dokumentų.

34      Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo priimtinas tik tuo atveju, jeigu tas asmuo suinteresuotas ginčijamo teisės akto panaikinimu. Toks suinteresuotumas – esminė ir pirmoji bet kokio ieškinio pareiškimo teisme sąlyga – suponuoja, kad pats šio akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių ir kad taip ieškinio rezultatas gali suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 21 d. Sprendimo Leino-Sandberg / Parlamentas, C‑761/18 P, EU:C:2021:52, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

35      Kad būtų užtikrintas geras teisingumo vykdymas, kiekvienas asmuo, kuris pareiškia ieškinį, turi turėti atsiradusį ir esamą suinteresuotumą jį pareikšti. Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį negali būti susijęs su būsima hipotetine situacija (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Mory ir kt. / Komisija, C‑33/14 P, EU:C:2015:609, 56 punktą ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Lior / Komisija ir Komisija / Lior, T‑192/01 ir T‑245/04, nepaskelbtas Rink., EU:T:2009:365, 247 punktą).

36      Ieškovo suinteresuotumas pareikšti ieškinį, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turi egzistuoti pareiškiant ieškinį, antraip ieškinys bus nepriimtinas. Ginčo dalykas, kaip ir suinteresuotumas pareikšti ieškinį, turi išlikti iki teismo sprendimo priėmimo, nes priešingu atveju nebebus pagrindo priimti sprendimo, o tai reiškia, kad ieškinio rezultatas gali suteikti naudos jį pareiškusiai šaliai (žr. 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimo Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija, C‑560/18 P, EU:C:2020:330, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37      Tam tikrais atvejais ieškovas gali išsaugoti suinteresuotumą reikalauti panaikinti skundžiamą aktą, kad to akto rengėjas būtų priverstas padaryti atitinkamus pakeitimus ateityje ir taip būtų išvengta skundžiamam aktui tariamai būdingo neteisėtumo pasikartojimo pavojaus. Šis suinteresuotumas išlieka, jeigu toks neteisėtumas galėtų pasikartoti ateityje, neatsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes (2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija,C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 48 punktas).

38      Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad ieškovo suinteresuotumo pareikšti ieškinį išlikimą reikia vertinti in concreto, atsižvelgiant, be kita ko, į nurodomo neteisėtumo padarinius ir tariamai patirtos žalos pobūdį (2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, EU:C:2013:331, 65 punktas).

39      Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija ieškovei pateikė, pirma, 2020 m. vasario 28 d. sprendimu – konvertavimo skalę (žr. šio sprendimo 14 punktą), antra, 2020 m. liepos 16 d. elektroniniu laišku – elektroninę konferencinio bloknoto kopiją (žr. šio sprendimo 19 punktą), trečia, per 2020 m. liepos 22 d. vaizdo konferenciją įvykusį susitikimą – atrankos komisijos pirmininkės žodinį komentarą dėl jos pasirodymo per žodinę prezentaciją ir pokalbį ir išsamų jo vertinimą (žr. šio sprendimo 20 punktą) ir, ketvirta, per patį susitikimą – atrankos komisijos naudotą balų apvalinimo metodą (žr. šio sprendimo 20 punktą).

40      Taigi ieškovei buvo pateikti visi jos prašomi dokumentai, išskyrus dokumentą, kuriame išdėstytas testo žodžiu sudedamųjų dalių svertinio vertinimo metodas (toliau – svertiniai koeficientai). Dublike ieškovė teigia, kad laukia šio dokumento.

41      Tai reiškia, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, ji nebeturi suinteresuotumo pareikšti ieškinį dėl 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimų, kiek jais atsisakyta leisti susipažinti su šio sprendimo 39 punkte nurodytais dokumentais ir informacija. Ieškovė teigia, kad jai pateikti dokumentai ir informacija yra neišsamūs, nes neapima su jais glaudžiai susijusios priemonės, t. y. konkurso atrankos komisijos naudotų svertinių koeficientų. Šis argumentas vis dėlto kaip tik rodo, kad jos prašymas suteikti galimybę susipažinti su minėtais dokumentais ir informacija buvo patenkintas ir kad jos suinteresuotumas pareikšti ieškinį išlieka tik tiek, kiek šiuo ieškiniu siekiama, kad būtų panaikintas 2020 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimas, kiek juo atsisakyta leisti jai susipažinti su dokumentu, kuriame nurodyti svertiniai koeficientai.

42      Be to, iš šio sprendimo 32 punkte paminėtų ieškovės pastabų matyti, kad ji nesiremia tolesniu liekamuoju interesu, apie kurį kalbama šio sprendimo 36 punkte minėtoje jurisprudencijoje. Savo pastabose ji iš tiesų neteigia, kad nurodytas neteisėtumas galėtų pasikartoti ateityje. Ieškovė savo ruožtu siekia užginčyti atrankos komisijos paaiškinimų dėl jai skirto balo pakankamumą, o tai viršija šio ginčo dalyką.

43      Taigi konstatuotina, kad šis ieškinys iš dalies neteko dalyko, nes ieškovė prarado suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl dokumentų, su kuriais galėjo susipažinti (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo LPN / Komisija, T‑29/08, EU:T:2011:448, 57 punktą).

44      Tai reiškia, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškovės reikalavimų panaikinti tiek, kiek 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimais atsakovė atsisakė suteikti jai galimybę susipažinti su konkurso atrankos komisijos taikytu apvalinimo metodu.

45      Vadinasi, šio ieškinio dalykas apsiriboja reikalavimu panaikinti 2020 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, kuriame pateikti pranešime apie konkursą nurodytų testo žodžiu sudedamųjų dalių svertiniai koeficientai (toliau – ginčijamas sprendimas).

 Dėl esmės

 Dėl taikytino teisinio pagrindo ir ieškinį pagrindžiančių pagrindų

46      Pirmiausia pažymėtina, kad, nors savo argumentus iš esmės grindžia teise susipažinti su savo asmens duomenimis, ieškovė implicitiškai nurodo teisės susipažinti su dokumentais, įtvirtintos Reglamente Nr. 1049/2001, pažeidimą.

47      Šiuo klausimu pažymėtina, kad nustatant šiam ieškiniui taikytiną teisinį pagrindą neturi reikšmės tai, kad Komisija nemanė, jog ieškovės prašymas dėl galimybės susipažinti su dokumentais buvo grindžiamas Reglamentu Nr. 1049/2001, nes šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą atitiko 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovės prašymas suteikti informacijos ir prieigą prie dokumentų (žr. šio sprendimo 8 ir 9 punktus).

48      Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 6 straipsnio 1 dalį prašymas dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikiamas bet kuria raštiška forma, įskaitant elektroninę, viena iš EB sutarties 314 straipsnyje minimų kalbų, ir pakankamai tiksliai nurodant dokumentą, kad institucija galėtų jį identifikuoti. Kadangi ieškovės prašymas buvo pateiktas raštu ir pakankamai tiksliai, kad institucija galėtų identifikuoti atitinkamus dokumentus, jis turėjo būti laikomas Reglamentu Nr. 1049/2001 grindžiamu prašymu, kaip, beje, buvo galima spręsti iš 2020 m. sausio 31 d. ieškovės pateikto kartotinio prašymo.

49      Taigi, nepaisant ieškinio pagrindų pavadinimo, iš ieškovės argumentų matyti, kad šiame ieškinyje ji iš esmės remiasi keturiais pagrindais, kurių pirmieji du nurodyti eksplicitiškai, o du paskutiniai – implicitiškai.

50      Pirmasis pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą ir Reglamento 2018/1725 17 straipsnyje įtvirtintos teisės susipažinti su asmens duomenimis pažeidimu. Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas gero administravimo principo ir Reglamento Nr. 2018/1725 14 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 17 straipsnio pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas teisės susipažinti su dokumentais pažeidimu ir klaidingu Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnio aiškinimu.

51      Bendrasis Teismas mano, kad pirmuosius du ieškinio pagrindus reikia nagrinėti kartu, atsižvelgiant į tai, kad juose pateikti argumentai sutampa. Toliau atskirai reikės išnagrinėti trečiąjį ir ketvirtąjį pagrindus.

 Dėl pirmojo ir antrojo pagrindų, grindžiamų Reglamento 2018/1725 ir teisės į gerą administravimą pažeidimu

52      Nurodydama pirmąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad Komisijos atsisakymas suteikti jai galimybę susipažinti su svertiniais koeficientais, kuriuos konkurso atrankos komisija taikė kiekvienai testo žodžiu sudedamajai daliai, motyvuojant tuo, kad šiam svertiniam vertinimui taikomas atrankos komisijos darbo slaptumo principas, lemia teisės susipažinti su asmens duomenimis ir teisės į gerą administravimą pažeidimą.

53      Šiuo klausimu ieškovė mano, kad 2020 m. vasario 28 d. sprendimu Komisijos pateiktoje atitikties skalėje ir apvalinimo ir svertinio vertinimo metoduose, taikytuose jai skiriant galutinį balų skaičių, buvo asmens duomenų.

54      Anot ieškovės, per konkurse rengiamą testą žodžiu atrankos komisija, klausydamasi kandidato atsakymų į klausimus, tvarko kandidato asmens duomenis, kai vertina kandidato nuopelnus pagal pranešimo apie konkursą reikalavimus, atsižvelgdama į atitikties skalę, svertinius koeficientus ir apvalinimo metodą.

55      Ieškovės nuomone, dėl tokio Komisijos atlikto jos asmens duomenų tvarkymo, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 3 straipsnio 3 punktą, ji turi teisę su jais susipažinti, nebent būtų taikoma viena iš minėto reglamento 25 straipsnyje numatytų išimčių.

56      Galiausiai ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė jos teisę į gerą administravimą, nes susipažinti su bylos medžiaga buvo būtina, kad ji galėtų pasinaudoti pagrindine teise į gynybą ir įrodyti, jog sprendimas jos neįtraukti į rezervo sąrašą buvo klaidingas.

57      Nurodydama antrąjį pagrindą ieškovė teigia, kad Komisija nepaisė pareigos palengvinti teisės susipažinti su asmens duomenimis įgyvendinimą ir taip pažeidė Reglamento 2018/1725 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, 17 straipsnį ir gero administravimo principą.

58      Komisija ginčija apeliantės argumentus.

59      Pirma, dėl teisės susipažinti su asmens duomenimis primintina, kad šiuo ieškiniu siekiama 2020 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimo panaikinimo tiek, kiek juo atsisakyta suteikti ieškovei galimybę susipažinti su dokumentu, kuriame nurodyti testo žodžiu sudedamųjų dalių svertiniai koeficientai (žr. šio sprendimo 45 punktą).

60      Kaip pabrėžia Komisija, kiekvienos konkurso testų sudedamosios dalies lyginamasis svoris, kurį atrankos komisija nustato prieš juos pradėdama ir taiko visiems kandidatams, negali būti laikomas ieškovės asmens duomenimis.

61      Remiantis Reglamento 2018/1725 3 straipsnio 1 punktu, asmens duomenų sąvoka apibrėžiama kaip „bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti <…>; fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius“.

62      Nagrinėjamu atveju kiekvienai testo žodžiu sudedamajai daliai nustatyti svertiniai koeficientai negali būti laikomi informacija, susijusia su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta, taigi ji negali patekti į asmens duomenų sąvoką, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2018/1725 3 straipsnio 1 punktą.

63      Vadinasi, Reglamentas 2018/1725 netaikomas ieškovės prašymui leisti susipažinti su dokumentu, kuriame nurodyti testo žodžiu sudedamųjų dalių svertiniai koeficientai, taigi reikia atmesti jos argumentą, kad neleidusi jai susipažinti su minėtu dokumentu Komisija pažeidė šio reglamento nuostatas.

64      Antra, dėl teisės į gerą administravimą primintina, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi paisyti Sąjungos teisėje užtikrintų pagrindinių teisių, tarp kurių yra teisė į gerą administravimą, įtvirtinta Chartijos 41 straipsnyje (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo August Wolff ir Remedia / Komisija, C‑680/16 P, EU:C:2019:257, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

65      Pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktą teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, paisant teisėtų konfidencialumo interesų ir profesinio bei verslo slaptumo.

66      Nagrinėjamu atveju visų pirma konstatuotina, kad šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, tam tikrų dokumentų pateikimas ir 2020 m. liepos 22 d. įvykęs susitikimas rodo, kad Komisija buvo labai atvira ieškovei ir rūpestingai nagrinėjo jos prašymą, nepaisant ypatingų su COVID 19 pandemija susijusių aplinkybių.

67      Beje, ieškovė, kaip pabrėžia Komisija, tik remiasi savo teise į gerą administravimą, įtvirtintą Chartijos 41 straipsnyje, bet ieškinyje nepateikia konkrečių kaltinimų ar argumentų dėl galimybės susipažinti su bylos medžiaga.

68      Galiausiai pažymėtina, kad ieškovės argumentai, jog Komisija pažeidė jos teisę į gerą administravimą, yra nesusiję su administracine procedūra, po kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas, jais siekiama ginčyti atrankos komisijos paaiškinimų dėl jai skirto balo ir sprendimo jos neįtraukti į rezervo sąrašą pakankamumą. Taigi tokius argumentus reikia atmesti kaip neveiksmingus šio ieškinio tikslais.

69      Darytina išvada, kad pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai turi būti atmesti.

 Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu

70      Nurodydama trečiąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti.

71      Ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas nepakankamai motyvuotas. Konkrečiai kalbant, ji teigia, kad siekdama neleisti jai susipažinti su prašomais duomenimis Komisija rėmėsi išimtimi, susijusia su atrankos komisijos darbo slaptumu, ir nepaaiškino, kaip tokia galimybė konkrečiai ir realiai pažeistų atrankos komisijos darbo slaptumo principą.

72      Šiuo klausimu ieškovė remiasi 2018 m. lapkričio 27 d. Sprendimo VG / Komisija (T‑314/16 ir T‑435/16, EU:T:2018:841) 110 ir 111 punktais.

73      Komisija ginčija apeliantės argumentus.

74      Primintina, kad, remiantis jurisprudencija, pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą reikalaujami nurodyti motyvai turi atitikti nagrinėjamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyti institucijos, priėmusios teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų žinoti, dėl kokių priežasčių priimta priemonė, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę (žr. 2001 m. kovo 22 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑17/99, EU:C:2001:178, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75      Nagrinėjamu atveju atsisakymą leisti susipažinti Komisija ginčijamame sprendime pateisino šiais motyvais:

„Dėl Jūsų prašymo leisti susipažinti su svertiniais [koeficientais] ir apvalinimo [metodu] pasakytina, kad <…> Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje nustatyta, jog atrankos komisijos posėdžiai yra slapti. Atrankos komisijos darbo slaptumo principu siekiama užtikrinti konkurso atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio išorinio kišimosi ar spaudimo, neatsižvelgiant į tai, ar jis kyla iš pačios <…> administracijos, suinteresuotųjų dalyvių ar trečiųjų asmenų. Todėl slaptumo principo paisymas užkerta kelią tam, kad <…> būtų atskleistos atskirų atrankos komisijos narių nuomonės arba bet kokia informacija, susijusi su asmeniniu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu. Manome, kad svertiniams [koeficientams] ir apvalinimo [metodui], kaip informacijai, susijusiai su asmeniniu ar lyginamuoju vertinimu, taikomas atrankos komisijos darbo slaptumas.“

76      Šiuo klausimu konstatuotina, kad atsisakymą leisti susipažinti su dokumentu, kuriame nurodyti testo žodžiu sudedamųjų dalių svertiniai koeficientai, Komisija motyvavo tuo, kad šiems koeficientams, kaip informacijai, susijusiai su asmeniniu ar lyginamuoju vertinimu, taikomas atrankos komisijos darbo slaptumas. Taigi, remiantis ginčijamo sprendimo 74 punkte nurodyta jurisprudencija, ginčijamame sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti Komisijos argumentai, kad ieškovė galėtų sužinoti atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais priežastis, o Bendrasis Teismas – vykdyti kontrolę. Tai reiškia, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas.

77      Taigi trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

 Dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo teisės susipažinti su dokumentais pažeidimu ir klaidingu Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnio aiškinimu

78      Nurodydama ketvirtąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad Komisija pažeidė jos teisę susipažinti su dokumentais, kai atrankos komisijos darbo slaptumo principą, įtvirtintą Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje, klaidingai aiškino kaip apimantį kiekvienos testo žodžiu sudedamosios dalies svertinius koeficientus.

79      Šiuo klausimu ieškovė tvirtina, kad išvada, pagal kurią bendras jos pasirodymas laikytas „pakankamai geru“, nesuderinama su aplinkybe, kad už tris testo žodžiu sudedamąsias dalis ji gavo du žodinius vertinimus „gerai “ ir vieną žodinį vertinimą „pakankamai gerai“, ir tai lėmė savavališką jos bendro pasirodymo nuvertinimą.

80      Ieškovė pabrėžia nežinojusi, ar vienas iš dviejų gautų žodinių įvertinimų „gerai“ ar net abu buvo svaresni už žodinį įvertinimą „gerai“. Ji patikslina, kad darydama prielaidą, jog atrankos komisija naudojo tik vieną konvertavimo skalę, ji negali visapusiškai įvertinti savo galutinio balo teisingumo, taigi, ir sprendimo neįtraukti jos į rezervo sąrašą teisėtumo, neturėdama kiekvienos testo žodžiu sudedamosios dalies svertinių koeficientų, kurie gali turėti įtakos jos gautam galutiniam balui.

81      Anot ieškovės, galimybė susipažinti su kiekvienos testo žodžiu sudedamosios dalies svertiniais koeficientais yra būtina tam, kad ji įgyvendintų savo pagrindinę teisę į gynybą ir galėtų įrodyti, jog sprendimas jos neįtraukti į rezervo sąrašą yra klaidingas.

82      Be to, ji teigia, kad Komisijos pozicija nenuosekli, nes tuomet, kai rengiami klausimų su keliais atsakymų variantais testai, pranešime apie konkursą ji išsamiai paaiškina, koks apskaičiavimo metodas bus naudojamas ir kokie balai yra minimalūs, kad testams, kurie bus vertinami pagal 10 arba 20 balų sistemą, taikomas svertinis vertinimas, ir kokie rezultatai bus naudojami apskaičiuojant galutinį balų skaičių.

83      Ieškovė taip pat tvirtina, kad ginčijamas sprendimas yra klaidingai motyvuotas, kiek tai susiję su atrankos komisijos darbo slaptumo išimties taikymu testo žodžiu sudedamųjų dalių svertiniams koeficientams. Ji pabrėžia, kad net jei atrankos komisija 20 balų už testą žodžiu gali laisvai paskirstyti tarp minėtų sudėtinių dalių, kiekvienai iš trijų dalių suteikdama tam tikrą svorį, kiekvienos sudedamosios dalies svarba neturi keistis vykstant testams arba po jų.

84      Ieškovė mano, kad kiekvienos testo žodžiu sudedamosios dalies svertinių koeficientų atskleidimas prieš ar po konkurso negali turėti įtakos atrankos komisijos nepriklausomumui, be to, tai padėtų kandidatams geriau pasiruošti, žinant kiekvieno klausimo svarbą.

85      Komisija ginčija ieškovės argumentus.

86      Pirmiausia ji pabrėžia, kad pradiniuose konkurso etapuose kandidatų lyginamasis vertinimas nelemia klausimų kategorijų svarbos, kuri gali būti kildinama iš pranešimų apie konkursus, kai rengiami klausimų su keliais atsakymų variantais testai, todėl išankstinė informacijos šiuo klausimu sklaida negali turėti įtakos atrankos komisijos diskrecijai ir nepriklausomumui, skirtingai nei tuo atveju, kai įvairioms konkurso dalims taikomi svertiniai koeficientai siekiant atrankos kriterijus pritaikyti prie realios visų kandidatų padėties.

87      Šiuo klausimu Komisija remiasi 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Höpcke / Komisija (F‑46/12, EU:F:2013:131, 38 punktas).

88      Atsiliepimo į ieškinį 39 punkte Komisija nurodo, kad sprendimas dėl kiekvienos testo žodžiu sudedamosios dalies lyginamojo svorio buvo priimtas per konkursą remiantis pirmuoju kandidatų vertinimu pagal testus, vykusius iki testo žodžiu. Vėliau visiems kandidatams buvo taikomi svertiniai koeficientai, siekiant užtikrinti visiškai vienodą požiūrį. Todėl Komisija mano, kad ieškovės argumentas, jog šis svertinis vertinimas nėra lyginamojo pobūdžio vertinimo dalis, yra nepagrįstas. Anot Komisijos, įvairių konkurso sudedamųjų dalių svoris, kaip lyginamasis elementas, visiškai priklauso plačiai diskrecijai, kuri pagal jurisprudenciją pripažįstama atrankos komisijai.

89      Triplike Komisija pakoreguoja šią poziciją ir nurodo, kad dėl kiekvienos testo žodžiu dalies lyginamojo svorio nebuvo nuspręsta remiantis konkurso kandidatų vertinimu. Ji pabrėžia, kad iš tikrųjų nebuvo jokio ryšio tarp kandidatų pasirodymų per testus, vykusius iki testo žodžiu (pirminiai atrankos testai), ir svertinių koeficientų nustatymo prieš testus žodžiu.

90      Šiuo klausimu Komisija patikslina, kad atrankos komisija nusprendė taikyti svertinius koeficientus vertinant pasirodymus per testą žodžiu dar prieš pradėdama darbą, susijusį su šiuo konkurso etapu, ir neturėdama jokios informacijos apie kandidatų tapatybę ir jų pasirodymą ankstesniame etape. Be to, šie koeficientai vienodai taikomi visiems kandidatams, kuriems leista laikyti testą žodžiu, laikantis vienodo požiūrio principo.

91      Komisija taip pat teigia, kad atrankos komisija turi didelę diskreciją nustatyti testų ir taisymo kriterijų tvarką ir išsamų turinį, ir šiuo klausimu remiasi 2004 m. vasario 19 d. Sprendimu Konstantopoulou / Teisingumo Teismas (T‑19/03, EU:T:2004:49, 48 ir 60 punktai). Ši jurisprudencija taikoma svertinių koeficientų nustatymui.

92      Remdamasi 2005 m. gegužės 11 d. Sprendimu de Stefano / Komisija (T‑25/03, EU:T:2005:168, 34 punktas) ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimu Stamatopoulos / ENISA (T‑99/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:305, 49 punktas) Komisija mano, kad jeigu konkurso dalyviai turėtų galimybę susipažinti su įvairių šio konkurso sudedamųjų dalių svertiniais koeficientais, jie galėtų iš esmės suvaržyti atrankos komisijos diskreciją vertinti kandidatus – plačią diskreciją, kuriai taikoma labai ribota teisėtumo kontrolė. Ji mano, kad konkursų dalyviai galėtų padaryti išvadas iš svertinių koeficientų pasirinkimo, siekdami užginčyti konkurso rezultatus, ir galėtų teigti, pavyzdžiui, kad svertiniai koeficientai buvo nustatyti siekiant teikti pirmenybę vienai ar kitai konkurso dalyvių kategorijai.

93      Be to, Komisija pabrėžia, kad atrankos komisijos gali nuspręsti panašiems konkursams taikyti ankstesniuose konkursuose jau taikytus svertinius koeficientus. Taigi, jei pasikartojantys svertiniai koeficientai būtų atskleisti, būsimų panašių konkursų dalyviai iš anksto žinotų, kokie testai svarbiausi, todėl jų padėtis būtų geresnė, palyginti su ankstesnių konkursų dalyviais, o tai galėtų dirbtinai paskatinti atrankos komisijas keisti svertinius koeficientus.

94      Pirmiausia primintina, kad pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį ir Chartijos 42 straipsnį visi Europos Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais, laikydamiesi pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį nustatytų principų ir sąlygų. Pagal minėto 15 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą šiuos principus ir sąlygas pagal įprastą teisėkūros procedūrą reglamentais nustato Parlamentas ir Taryba.

95      Šiuo pagrindu priimtu Reglamentu Nr. 1049/2001 siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais, kuriai vis dėlto taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

96      Pavyzdžiui, šio reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje ypač pabrėžiama, kad „[i]nstitucijoms turėtų būti suteikta teisė saugoti savo vidaus konsultacijas ir svarstymus, kai yra būtina išlaikyti jų sugebėjimą vykdyti užduotis“.

97      Išimčių sistema yra apibrėžta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje. Vadovaujantis šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtimi, institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentu, kai jame išdėstyta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų atitinkamos institucijos viduje dalimi, jeigu dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

98      Taigi, iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies antros pastraipos išplaukia, kad joje numatyta išimčių sistema pagrįsta konkrečioje situacijoje tarpusavyje prieštaraujančių interesų pasvėrimu, t. y. viena vertus, interesų, kuriems atitinkamų dokumentų atskleidimas būtų palankus, ir, kita vertus, interesų, kuriems šis atskleidimas pakenktų. Sprendimas dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais priklauso nuo to, kuriam interesui konkrečiu atveju turi būti teikiama pirmenybė (2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Alexandrou / Komisija, T‑515/14 P ir T‑516/14 P, EU:T:2015:844, 75 punktas).

99      Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tuomet, kai Sąjungos institucija, kuriai pateiktas prašymas dėl galimybės susipažinti su dokumentu, nusprendžia prašymą atmesti, remdamasi viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių, ji iš esmės privalo paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su tuo dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti pagal šią išimtį saugomam interesui. Be to, tokia grėsmė turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne tik hipotetinė (žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

100    Iš jurisprudencijos taip pat išplaukia, kad vis dėlto atitinkamai institucijai leidžiama remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus gali būti taikomi panašūs bendri argumentai (žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Alexandrou / Komisija, T‑515/14 P ir T‑516/14 P, EU:T:2015:844, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

101    Siekdamas pripažinti, kad egzistuoja tokia prezumpcija, Teisingumo Teismas rėmėsi, be kita ko, tuo, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtys tuo atveju, kai dokumentai, dėl kurių pateiktas prašymas susipažinti, patenka į konkrečią Sąjungos teisės sritį, negali būti aiškinamos neatsižvelgiant į specialias galimybę susipažinti su šiais dokumentais reglamentuojančias taisykles (žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Alexandrou / Komisija, T‑515/14 P ir T‑516/14 P, EU:T:2015:844, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

102    Kai klausimai, dėl kurių kyla ginčas, patenka į specialią Sąjungos viešosios tarnybos sritį, kaip nagrinėjamu atveju, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, susijusi su sprendimų priėmimo proceso apsauga, turi būti aiškinama atsižvelgiant į atrankos komisijos darbo slaptumo principą, įtvirtintą Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje (žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Alexandrou / Komisija, T‑515/14 P ir T‑516/14 P, EU:T:2015:844, 93 punktą).

103    Vadovaujantis tokiu aiškinimu ir atsižvelgiant į atrankos komisijos darbo slaptumo principo tikslus, pasakytina, kad Komisija, konkrečiai ir individualiai neįvertinusi dokumento, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, turi teisę preziumuoti, kad jo atskleidimas iš principo labai kenkia jos sprendimo priėmimo procesui (žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Alexandrou / Komisija, T‑515/14 P ir T‑516/14 P, EU:T:2015:844, 94 punktą).

104    Vis dėlto pabrėžtina, kad pirma nurodyta bendroji prezumpcija neužkerto kelio galimybei įrodyti, kad tokia prezumpcija netaikoma prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui arba kad egzistuoja dokumento atskleidimą pateisinantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytas viršesnis viešasis interesas (žr. 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Alexandrou / Komisija, T‑515/14 P ir T‑516/14 P, EU:T:2015:844, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

105    Taigi reikia nustatyti, ar testo žodžiu sudedamųjų dalių svertiniams koeficientams taikomas atrankos komisijos darbo slaptumo principas, įtvirtintas Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje, ir prireikus įvertinti ginčijamo sprendimo motyvų pagrįstumą.

106    Šiuo klausimu primintina, kad Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje nurodyta, jog „atrankos komisijos posėdžiai yra slapti“.

107    Remiantis jurisprudencija, Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje, kuris konkrečiai skirtas konkurso procedūroms, įtvirtintas atrankos komisijų darbo slaptumo principas, siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą ir darbo objektyvumą, jas apsaugant nuo bet kokio išorinio kišimosi ar spaudimo, kylančio iš pačios administracijos, suinteresuotųjų kandidatų ar trečiųjų asmenų. Todėl šio slaptumo principo paisymas užkerta kelią tam, kad būtų atskleistos atskirų atrankos komiteto narių nuomonės arba bet kokia informacija, susijusi su asmeniniu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu (1980 m. vasario 28 d. Sprendimo Bonu / Taryba, 89/79, EU:C:1980:60, 5 punktas).

108    Paprastai konkurso atrankos komisijos darbą sudaro bent du skirtingi etapai, t. y. pirma, paraiškų nagrinėjimas, siekiant atrinkti kandidatus, kuriems leidžiama dalyvauti konkurse, ir, antra, kandidatų įgūdžių, reikalingų laisvoms darbo vietoms užimti, vertinimas, siekiant sudaryti rezervo sąrašą (šiuo klausimu žr. 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 26 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109    Antrasis atrankos komisijos darbo etapas visų pirma yra lyginamasis, todėl jam taikomas šių darbų slaptumas (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 27 ir 28 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

110    Atrankos komisijos iki testų patvirtinti taisymo kriterijai yra sudedamoji lyginamojo vertinimo dalis ir, vertindama atitinkamus kandidatų nuopelnus, komisija jais vadovaujasi. Dėl kandidatų interesų šiais kriterijais faktiškai siekiama užtikrinti tam tikrą atrankos komisijos vertinimų vienodumą, ypač kai kandidatų yra daug. Todėl šiems kriterijams, kaip ir atrankos komisijos vertinimams, taikomas svarstymų slaptumas (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 29 punktas).

111    Atrankos komisijos atliekamus lyginamuosius vertinimus atspindi kandidatams skirti balai. Jie yra kiekvieno iš jų įvertinimo išraiška (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 30 punktas).

112    Be to, primintina, kad, remiantis jurisprudencija, dirbdama konkurso atrankos komisija turi plačią diskreciją. Todėl tais atvejais, kai pranešime apie konkursą vertinimo kriterijai nenumatyti, jai leidžiama juos nustatyti, o kai pranešime šie kriterijai numatyti, tačiau nenurodytas jų lyginamasis svoris, jai leidžiama jį nustatyti (žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Mata Blanco / Komisija, F‑65/10, EU:F:2012:178, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

113    Iš to matyti, kad tais atvejais, kai pranešime apie konkursą nenurodytas kiekvieno jame paminėto konkretaus testo vertinimo kriterijaus lyginamasis svoris, atrankos komisija gali nustatyti, kaip šiame pranešime už testą numatytas bendras balų skaičius turi būti paskirstytas tarp įvairių jo sudedamųjų dalių, priklausomai nuo svarbos, kurią ji teikia šioms sudedamosioms dalims, atsižvelgdama į laisvas darbo vietas (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Mata Blanco / Komisija, F‑65/10, EU:F:2012:178, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

114    Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atrankos komisija, remdamasi pranešimu apie konkursą, laikėsi nuomonės, jog testas žodžiu bus vertinamas atsižvelgiant į dvi dalis (pokalbį ir struktūruotą prezentaciją) ir kad pokalbio dalis vertinama atsižvelgiant į du podalius (profesinę patirtį ir motyvaciją). Taigi tris kokybinius balus, apie kuriuos Komisija pranešė ieškovei, sudarė trys vertinimo elementai, iš kurių du susiję su pirma testo žodžiu dalimi (pokalbis), o vienas – su antrąja testo žodžiu dalimi (struktūruota prezentacija).

115    Komisija neginčijo aplinkybės, kad atrankos komisija ne visoms testo žodžiu sudėtinėms dalims suteikė tokį patį svorį. Šiuo klausimu konstatuotina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 18 punkto, konkurso atrankos komisija kiekvienai testo žodžiu daliai nustatė svertinį koeficientą. Nagrinėjamus svertinius koeficientus atrankos komisija taikė vertindama kandidatų pasirodymą per šias sudedamąsias dalis, kad gautų svertinį šių vertinimų vidurkį.

116    Siekiant įvertinti, ar nagrinėjamiems svertiniams koeficientams taikomas Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje numatytas atrankos komisijos darbo slaptumo principas, reikia patikrinti, ar nustatydama šiuos koeficientus atrankos komisija atliko asmeninio arba lyginamojo pobūdžio vertinimus, kaip numatyta šio sprendimo 108–111 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje.

117    Kaip matyti iš šio sprendimo 89 ir 90 punktų, Komisija patikslino, kad svertiniai koeficientai nebuvo nustatyti remiantis konkurso kandidatų vertinimu. Šiuos koeficientus atrankos komisija nustatė prieš pradėdama darbą, susijusį su testu žodžiu, ir neturėdama informacijos apie kandidatų tapatybę ir jų rezultatus ankstesniame etape. Be to, šie koeficientai vienodai taikomi visiems kandidatams, kuriems leista laikyti testą žodžiu, laikantis vienodo požiūrio principo.

118    Iš to matyti, kad kiekvienos testo žodžiu sudedamosios dalies svertiniai koeficientai nėra tik atskiro atrankos komisijos nario nuomonė, kuriai taikomas atrankos komisijos darbo slaptumo principas, nes jie buvo panaudoti po to, kai buvo atskleista visa informacija, susijusi su asmeniniu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 107 punkte nurodytą jurisprudenciją.

119    Svertinių koeficientų taip pat negalima laikyti taisymo kriterijais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 110 punkte nurodytą jurisprudenciją.

120    Šiuo klausimu pažymėtina, kad 1996 m. liepos 4 d. Sprendime Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276) minėtais taisymo kriterijais atrankos komisija vadovaujasi vertindama kandidatų pasirodymus per konkurso testus ir galimas kiekvieno testo sudedamąsias dalis. Tai yra priemonė, kuria atrankos komisija naudojasi vertindama šiuos pasirodymus, kad užtikrintų savo vertinimų vienodumą. Taigi, kaip Teisingumo Teismas nusprendė minėtame sprendime, šie kriterijai yra sudedamoji lyginamojo vertinimo, kurį atlieka komisija, kai vertina atitinkamus kandidatų nuopelnus, dalis, todėl turi likti slapti (žr. šio sprendimo 110 punktą). Kad konkurso atrankos komisija galėtų visiškai objektyviai ir laisvai įvertinti kandidatus, ji turi galėti struktūrinti savo darbą, prireikus taikydama skirtingus svertinius kriterijus ir subkriterijus.

121    Vis dėlto atrankos komisijos taikyti koeficientai, skirti nustatyti pranešime apie konkursą numatytų testo sudedamųjų dalių lyginamajam svoriui, neatlieka tos pačios funkcijos kaip 1996 m. liepos 4 d. Sprendime Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276) nurodyti taisymo kriterijai. Iš tiesų šie koeficientai neskirti tam, kad prisidėtų prie kandidatų pasirodymo per atitinkamą testą lyginamojo vertinimo. Atrankos komisija juos nustato, kad parodytų, kokią santykinę reikšmę atskiroms testo sudedamosios dalims teikia, kandidatui skirdama bendrą balą už visą šį testą.

122    Žinoma, remiantis šio sprendimo 112 punkte nurodyta jurisprudencija, atrankos komisijos turi didelę diskreciją nustatyti kiekvienos testo dalies lyginamąjį svorį, kaip tai pažymi Komisija. Taigi apskaičiuojant galutinį kandidatų įvertinimą už testą atrankos komisijos diskrecijai priklauso nustatyti, ar tam tikra testo žodžiu dalis yra svaresnė už kitą.

123    Vis dėlto tai nereiškia, kad šis lyginamasis svoris turi būti slaptas. Iš tiesų iš 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276) neišplaukia, kad vien aplinkybės, jog atrankos komisija turi plačią diskreciją atlikdama savo darbą, pakanka padaryti išvadą, kad atrankos komisijos darbo slaptumas taikomas bet kokiam elementui, susijusiam su taikomu bendro balo, lemiančio konkurso laimėjimą, nustatymo metodu.

124    Kaip priminta šio sprendimo 107 punkte, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad slaptumo principas reikalauja neatskleisti nei atskirų atrankos komisijos narių nuomonės, nei informacijos, susijusios su asmeniniu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu.

125    Atrankos komisijos sprendimas nustatyti testo sudedamųjų dalių lyginamąjį svorį turi būti atskirtas nuo kandidatų tinkamumo vertinimo (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 20 d. Sprendimo GY / Komisija, F‑123/15, EU:F:2016:160, 51 punktą).

126    Iš tiesų toks lyginamasis svoris nereiškia asmeninio arba lyginamojo atitinkamų kandidatų nuopelnų vertinimo, nes jį nustatydama atrankos komisija nevertina jų žinių ir tinkamumo. Priešingai, kiekvienos testo žodžiu sudedamosios dalies svoris nustatomas objektyviai, dar iki testo, pagal tai, kokią svarbą jai teikia atrankos komisija, atsižvelgdama į laisvai darbo vietai užimti keliamus reikalavimus.

127    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad svertiniams koeficientams netaikomas atrankos komisijos darbo slaptumo principas, nes jie neapima asmeninio ar lyginamojo pobūdžio vertinimų. Tai yra tiesiog matematinės vertės, atspindinčios įvairioms testo žodžiu sudedamosioms dalims suteiktą lyginamąjį svorį, kai apskaičiuojamas galutinis kiekvieno kandidato balas.

128    Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad net jeigu atrankos komisija neprivalo, motyvuodama kandidato nesėkmę per testą, patikslinti, kurie jo atsakymai buvo įvertinti kaip nepakankami, arba paaiškinti, kodėl tie atsakymai pripažinti nepakankamais, jos darbo slaptumas ir plati diskrecija nereiškia, kad atitinkamą prašymą pateikę konkurso kandidatai tam tikrais atvejais negali žinoti įvertinimų, gautų už kiekvieną iš pranešime apie konkursą nurodytą testo žodžiu sudedamąją dalį (žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Wybranowski / Komisija, F‑17/08, EU:F:2010:83, 98 ir 99 punktus). Be to, šiuo klausimu pasakytina, kad buvo konstatuota, jog pareiga motyvuoti nebuvo pažeista, jeigu ieškovas galėjo gauti informacijos, be kita ko, apie pranešime apie konkursą dėl testo žodžiu nurodytų kriterijų lyginamąjį svorį (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Wybranowski / Komisija, F‑17/08, EU:F:2010:83, 104 ir 106 punktus).

129    Šiuo atveju iš dokumento, Bendrajam Teismui pateikto taikant šio sprendimo 27 punkte minėtą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, analizės matyti, kad jame nurodyti pranešime apie konkursą numatytų dviejų testo žodžiu sudedamųjų dalių (pokalbio ir struktūruotos prezentacijos) svertiniai koeficientai ir dviejų pokalbio podalių (profesinės patirties ir motyvacijos), taip pat numatytų pranešime apie konkursą, svertiniai koeficientai. Šiame dokumente taip pat pateikta informacija apie atrankos komisijos taikytus taisymo kriterijus, siekiant įvertinti kandidatų pasirodymą kiekvienoje testo žodžiu dalyje, taip pat apie kiekvieno iš šių kriterijų lyginamąjį svorį.

130    Šiuo klausimu konstatuotina, kad dviejų testo žodžiu dalių (pokalbio ir struktūruotos prezentacijos) svertiniai koeficientai ir dviejų pokalbio podalių (profesinės patirties ir motyvacijos) svertiniai koeficientai nėra sudėtinė dalis asmeninio ar lyginamojo pobūdžio vertinimo, kurį atlieka atrankos komisija, siekdama įvertinti kandidatų pasirodymą, kaip tai nurodyta šio sprendimo 108–111 punktuose primintoje jurisprudencijoje. Todėl jiems negali būti taikomas Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje įtvirtintas atrankos komisijos darbo slaptumo principas.

131    Vis dėlto informacijai apie taisymo kriterijus, kuriuos atrankos komisija taikė vertindama kandidatų pasirodymą kiekvienoje testo žodžiu dalyje, ir kiekvieno iš šių kriterijų lyginamajam svoriui taikomas atrankos komisijos darbo slaptumas, kaip numatyta šio sprendimo 110 punkte nurodytoje jurisprudencijoje, nes tai yra sudėtinė atrankos komisijos atliekamų atitinkamų kandidatų nuopelnų lyginamųjų vertinimų dalis.

132    Pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalį, jeigu kuri nors iš išimčių taikoma tik kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys atskleidžiamos.

133    Remiantis jurisprudencija, galimybę iš dalies leisti susipažinti su dokumentu institucijos turi įvertinti atsižvelgdamos į proporcingumo principą, pagal kurį reikalaujama, kad išimtys neviršytų ribų to, kas yra tinkama ir būtina siekiamam tikslui pasiekti (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Taryba / Hautala, C‑353/99 P, EU:C:2001:661, 27 ir 28 punktus).

134    Iš pačios Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 6 dalies formuluotės matyti, kad institucija privalo išnagrinėti, ar reikia suteikti galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais, dėl kurių pateiktas prašymas leisti susipažinti, ir galimai atsisakyti suteikti prieigą tik prie duomenų, kuriems taikomos numatytos išimtys. Institucija turi suteikti tokią dalinę prieigą, jeigu tuomet, kai atsisako suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, jos siekiamas tikslas gali būti pasiektas jai uždengus tik tas dalis, kurios gali pakenkti saugomam viešajam interesui (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 25 d. Sprendimo WWF European Policy Programme / Taryba, T‑264/04, EU:T:2007:114, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

135    Taigi Komisija turėjo suteikti galimybę iš dalies susipažinti su dokumentu, kuriame nurodyti testo žodžiu sudedamųjų dalių svertiniai koeficientai, tačiau ji to nepadarė, tvirtindama, kad visam tam dokumentui taikomas atrankos komisijos darbo slaptumo principas.

136    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti ketvirtajam pagrindui ir panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, kuriame nurodyti pranešime apie konkursą numatytų dviejų testo žodžiu dalių (pokalbio ir struktūruotos prezentacijos) ir dviejų pokalbio podalių (profesinės patirties ir motyvacijos), taip pat numatytų pranešime apie konkursą, svertiniai koeficientai, iš jo pašalinus informaciją apie atrankos komisijos per testą žodžiu taikytus taisymo kriterijus ir kiekvieno iš šių kriterijų lyginamąjį svorį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

137    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija pralaimėjo bylą dėl dalies, kuria siekiama 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo panaikinimo, ji turi padengti su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus. Be to, pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, jeigu byloje nėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra. Šioje byloje, atsižvelgiant į argumentus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priimti sprendimo iš dalies, būtų teisinga nuspręsti, kad Komisija taip pat padengia su tuo susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Nebėra pagrindo priimti sprendimo dėl ieškovės reikalavimų panaikinti 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. Europos Komisijos sprendimus tiek, kiek Komisija atsisakė suteikti ieškovei galimybę susipažinti su vidaus konkurso „COM/03/AD/18 (AD 6) – 1 – Administratoriai“ atrankos komisijos taikytu balų apvalinimo metodu.

2.      Panaikinti 2020 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimą tiek, kiek Komisija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, kuriame nurodyti pranešime apie vidaus konkursą „COM/03/AD/18 (AD 6) – 1 – Administratoriai“ numatytų dviejų testo žodžiu dalių (pokalbio ir struktūruotos prezentacijos) ir dviejų pokalbio podalių (profesinės patirties ir motyvacijos), taip pat numatytų minėtame pranešime apie konkursą, svertiniai koeficientai.

3.      Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Costeira

Kancheva

Perišin

Paskelbta 2021 m. gruodžio 1 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.