TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)
SPRENDIMAS
2009 m. birželio 25 d.(*)
„Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose – Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisingumo Teismo jurisdikcija – „Ginčo“ sąvoka – Reglamentas (EB) Nr. 1348/2000 – Neteisminių dokumentų įteikimas neteisminėse procedūrose – Notarinės formos dokumentas“
Byloje C‑14/08
dėl Juzgado de Primera Instancia e Instrucción n 5 de San Javier (Ispanija) 2008 m. sausio 3 d. Nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2008 m. sausio 14 d., pagal EB 68 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Roda Golf & Beach Resort SL,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai J. Klučka, U. Lõhmus, P. Lindh ir A. Arabadjiev (pranešėjas),
generalinis advokatas D. Ruiz‑Jarabo Colomer,
kancleris R. Grass,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Roda Golf & Beach Resort SL, atstovaujamos abogada E. López Ayuso,
– Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos J. López‑Medel Bascones,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma ir J. Kemper,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos S. Chala,
– Italijos vyriausybės, atstovaujamos R. Adam, padedamo avvocato dello Stato W. Ferrante
– Latvijos vyriausybės, atstovaujamos E. Balode‑Buraka ir E Eihmane,
– Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Iván,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Dowgielewicz,
– Slovakijos vyriausybės, atstovaujamos J. Čorba,
– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos V. Joris ir F. Jimeno Fernández,
susipažinęs su 2009 m. kovo 5 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (OL L 160, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 227) 16 straipsnio išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas Juzgado de Primera Instancia e Instrucción n° 5 de San Javier (San Chavjero Pirmosios instancijos teismas Nr. 5) nagrinėjamoje byloje pagal Roda Golf & Beach Resort SL (toliau – Roda Golf) skundą, pareikštą dėl šio teismo kanclerio ne teisminėje procedūroje priimto sprendimo atsisakyti įteikti notarinės formos įteikimo ir oficialaus pranešimo dokumentą šešiolikai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje įsteigtų adresatų apie vienašališką šešiolikos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, kurias Roda Golf sudarė su šiais adresatais, nutraukimą.
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisė ir tarptautinė teisė
3 1997 m. gegužės 26 d. aktu Europos Sąjungos Taryba, remdamasi Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (Europos Sąjungos sutarties K–K.9 straipsniai pakeisti ES 29–42 straipsniais), parengė konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo Europos Sąjungos valstybėse narėse (OL L 261, p. 1).
4 Ši konvencija neįsigaliojo. Kadangi į jos tekstą buvo atsižvelgta rengiant Reglamentą Nr. 1348/2000, šios konvencijos aiškinamoji ataskaita (OL C 261, 1997, p. 26) aiškiai paminėta to reglamento preambulėje.
5 Reglamentu Nr. 1348/2000 reglamentuojamas teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimas valstybėse narėse.
6 Šio reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„Kad vidaus rinka tinkamai veiktų, būtina pagerinti ir paspartinti teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimą tarp valstybių narių.“
7 Pagal jos 6 konstatuojamąją dalį:
„Veiksminga ir operatyvi civilinių bylų nagrinėjimo tvarka reiškia, kad teisminių ir neteisminių dokumentų perdavimas tarp valstybių narių paskirtų vietos institucijų turi būti atliekamas tiesiogiai ir greitomis priemonėmis. <...>“
8 Reglamento Nr. 1348/2000 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „kiekviena valstybė narė paskiria valstybės tarnautojus, institucijas ar kitus asmenis, toliau — perduodančiosios agentūros, kompetentingus perduoti teisminius ar neteisminius dokumentus, įteiktinus kitoje valstybėje narėje“. Pagal šio reglamento 23 straipsnio 1 dalį valstybės narės praneša šią informaciją Europos Bendrijų Komisijai, kuri ją paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.
9 Iš pagal šį 23 straipsnį Ispanijos Karalystės pateiktų pranešimų (OL C 151, 2001, p. 4, ir C 202, p. 10) matyti, kad Ispanijoje perduodančiosios agentūros yra Juzgados (vienasmenių teismų) ir Tribunales (kolegialių teismų) Secretarios Judiciales (teismo kancleriai).
10 Reglamento Nr. 1348/2000 III skyriaus „Neteisminiai dokumentai“ 16 straipsnyje numatyta:
„Neteisminiai dokumentai gali būti perduoti įteikimui kitoje valstybėje narėje pagal šio reglamento nuostatas.“
11 Šio reglamento 17 straipsnio b punkte numatyta parengti dokumentų, kurie gali būti įteikiami pagal šį reglamentą, žodyną.
12 Šis žodynas pateikiamas 2001 m. rugsėjo 25 d. Komisijos sprendimo 2001/781/EB, priimančio gaunančiųjų agentūrų vadovą ir dokumentų, kuriuos galima įteikti pagal Reglamentą Nr. 1348/2000, žodyną (OL L 298, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 3 t., p. 3), II priede su pakeitimais, padarytais 2007 m. liepos 16 d. Komisijos sprendimu (OL L 185, p. 24). Jame nurodoma informacija, kurią valstybės narės pateikė pagal Reglamento Nr. 1348/2000 17 straipsnio b punktą. Dėl Ispanijos nurodoma, kad „neteisminiai dokumentai, kuriuos galima įteikti, yra viešosios institucijos, kompetentingos įteikti dokumentus pagal Ispanijos teisę, parengti neteisminiai dokumentai“.
13 Reglamentą Nr. 1348/2000 pakeitė 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (OL L 324, p. 79), visiškai įsigaliojęs 2008 m. lapkričio 13 dieną.
14 Kai Reglamento (EB) Nr. 1348/2000 nuostatos netaikomos, galioja 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje. Ji įtvirtina administracinio bendradarbiavimo mechanizmą dokumentui įteikti per centrinę įstaigą. Šios konvencijos 17 straipsnis skirtas neteisminių dokumentų įteikimui.
15 Reglamentas Nr. 1348/2000, vadovaujantis jo 20 straipsnio 1 dalimi, turi viršenybę 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos nuostatų atžvilgiu.
Nacionalinė teisė
16 2000 m. sausio 7 d. Civilinio proceso įstatymo 1/2000 (Ley 1/2000, de Enjuiciamiento Civil, BOE Nr. 7, 2000 m. sausio 8 d., p. 575, toliau – CPĮ) 223 ir 224 straipsniuose įtvirtinta tokia civilinių bylų teismo kanclerio sprendimų priėmimo tvarka:
„223 straipsnis. Potvarkiai dėl proceso organizavimo
1. Įstatyme nurodytu būdu įgyvendindami teismo nutartis teismo kancleriai priima potvarkius dėl proceso organizavimo.
2. Potvarkiuose dėl proceso organizavimo, be esmės, nurodoma juos priimančio teismo kanclerio vardas bei pavardė ir jų priėmimo data. Šiuos potvarkius pasirašo priimantis teismo kancleris.
224 straipsnis. Potvarkių dėl proceso organizavimo peržiūrėjimas
1. Potvarkiai dėl proceso organizavimo, kuriais išsprendžiami klausimai, pagal įstatymą turintys būti išsprendžiami teismo rezoliucija, nutartimi arba sprendimu, yra niekiniai ir negalioja.
2. Be pirmoje dalyje nurodytų atvejų, potvarkiai dėl proceso organizavimo gali būti panaikinti vienos iš bylos šalių, kurios nenaudai jis priimtas, prašymu, jeigu jais pažeidžiama kokia nors teisės nuostata arba išsprendžiami klausimai, kuriuos, vadovaujantis šiuo civilinio proceso įstatymu, turi išspręsti teismas.
3. Pirmesnėje dalyje nurodytas skundas nagrinėjamas ir išsprendžiamas kaip recurso de reposición (prašymas peržiūrėti).“
17 Dėl CPĮ 224 straipsnyje minimo recurso de reposición šio įstatymo 454 straipsnyje nurodyta:
„454 straipsnis. Nutarties dėl recurso de reposición neskundžiamumas
Išskyrus recursos de queja (skundų dėl nesuteikto leidimo apeliacijai) atvejus, nutartis dėl recurso de reposición yra neskundžiama, tačiau tai nepanaikina galimybės motyvus dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo įtraukti į apeliacinį skundą.“
18 Pagal CPĮ 455 straipsnį Juzgados de Primera Instancia nutartys gali būti skundžiamos apeliacine tvarka, kai tampa „galutinės“ arba kai „tai aiškiai numatyta įstatyme“.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
19 2007 m. lapkričio 2 d. Roda Golf, pagal Ispanijos teisę įsteigta bendrovė, vadovaudamasi Reglamentu Nr. 1348/2000, paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kanclerio Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Airijos gaunančiosioms agentūroms perduoti šešiolika laiškų šių dviejų valstybių narių adresatams. Laiškuose pranešama apie vienašališką nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, kurias ši bendrovė sudarė su šiais gavėjais, nutraukimą. Juose nenurodyta jokio ryšio su kokia nors vykstančia teismine procedūra.
20 Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos ir ieškovės pagrindinėje byloje pateiktų pastabų matyti, kad ši pas notarą San Javier sudarė notarinės formos įteikimo ir oficialaus pranešimo dokumentą, notarinio registro Nr. 111, paprašydama jo įteikti šį dokumentą adresatams per teismo kanclerį, t. y. kompetentingą instituciją, Ispanijos Karalystės nurodytą pranešime pagal Reglamento Nr. 1348/2000 23 straipsnį.
21 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kancleris atsisakė perduoti šį pagrindinėje byloje aptariamą dokumentą, nes jo prašoma ne teisminėje procedūroje, todėl jam netaikomas Reglamentas Nr. 1348/2000.
22 Roda Golf apskundė šį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Ji mano, be kita ko, kad neteisminiai dokumentai gali būti įteikiami pagal Reglamentą Nr. 1348/2000 ir tuomet, kai teisminė procedūra nevyksta.
23 Šiomis aplinkybėmis le Juzgado de Primera Instancia e Instrucción n° 5 de San Javier nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar į [Reglamento Nr. 1348/2000] taikymo sritį patenka visiškai neteisminių dokumentų įteikimas, vykdomas iš privačių asmenų privatiems asmenims, kuriam naudojamasi Europos Sąjungos teismų materialiniais bei žmogiškaisiais ištekliais ir jiems skirtais Europos teisės aktais, neinicijuojant teisminio proceso?
2. Ar Reglamentas Nr. 1348/2000 taikomas tik teisminiame procese vykstančiam teisminiam bendradarbiavimui tarp valstybių narių [EB 61 straipsnio c punktas, 67 straipsnio 1 dalis, 65 straipsnis ir Reglamento Nr. 1348/2000 6 konstatuojamoji dalis]?“
Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos
24 Komisija nurodo du Teisingumo Teismo jurisdikcijos atsakyti į pateiktus klausimus neturėjimo pagrindus. Pirma, ji tvirtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi priimti galutinį sprendimą, kuris, kaip matyti iš CPĮ 455 straipsnio, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Taigi, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes tik tie nacionaliniai teismai, kurių sprendimai toliau teismine tvarka neskundžiami, gali prašyti Teisingumo Teismo priimti prejudicinį sprendimą dėl su EB sutarties trečiosios dalies IV antraštine dalimi susijusių nuostatų.
25 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal EB 68 straipsnį teisės aktų, Europos bendrijos institucijų priimtų remiantis IV antraštine dalimi, išaiškinimo klausimui iškilus valstybės narės teisme, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę toliau teismine tvarka neskundžiami, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia prejudicinio sprendimo, prašo Teisingumo Teismo šiuo klausimu priimti prejudicinį sprendimą.
26 Šiame procese keliami klausimai susiję su Reglamento Nr. 1348/2000 išaiškinimu. Taryba šį reglamentą priėmė EB sutarties trečiosios dalies IV antraštinės dalies 61 straipsnio c punkto ir 67 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas EB 68 straipsnis.
27 Šiomis aplinkybėmis tik toks nacionalinis teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę toliau teismine tvarka negali būti skundžiami, gali prašyti Teisingumo Teismo priimti prejudicinį sprendimą šio reglamento išaiškinimo klausimu.
28 Šiuo atžvilgiu savo išvados 41 punkte generalinis advokatas nurodo tam tikrą su galimybe apskųsti tokį sprendimą, koks bus priimtas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pagrindinėje byloje, susijusios Ispanijos teismo praktikos nevienodumą. Nors šiuo atžvilgiu Komisija nurodo kai kurias nacionalinių teismų nutartis, kuriose pripažįstama tokia galimybė, tai nepaneigia aplinkybės, kad egzistuoja ne tik priešinga teismo praktika, bet ir prieštaringa doktrina šiuo klausimu, nes dalyje doktrinos atmetama bet kokia galimybė tokios kategorijos procedūroje pateikti skundą.
29 Tačiau Teisingumo Teismas neturi imtis spręsti šių prieštaravimų. Nagrinėjamu atveju nacionalinis teismas savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodė, kad sprendimas, kurį jis turi priimti pagrindinėje byloje, bus paskutinės instancijos sprendimas.
30 Todėl reikia atmesti pirmąjį iš Komisijos nurodytų pagrindų, grindžiamų jurisdikcijos neturėjimu.
31 Antra, Komisija mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjamas ne ginčas, bet „neteisminė byla“. Taigi Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimą pateiktais klausimais, nes jie iškilo nacionaliniam teismui veikiant kaip administracinei institucijai ir nevykdant teisminių funkcijų.
32 Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad prejudiciniai klausimai pateikti gavus recurso de reposición dėl teismo kanclerio atsisakymo įteikti pagrindinėje byloje aptariamą dokumentą. Šios procedūros vienintelė šalis yra ieškovė pagrindinėje byloje.
33 Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad EB 234 straipsniu, taikytinu EB sutarties trečiosios dalies IV antraštinei daliai remiantis EB 68 straipsniu, kreipimasis į Teisingumo Teismą nesiejamas su proceso, per kurį nacionalinis teismas pateikia prejudicinį klausimą, rungtyniškumu (žr. 1994 m. gegužės 17 d. Sprendimo Corsica Ferries, C‑18/93, Rink. p. I‑1783, 12 punktą).
34 Tačiau iš šio EB 234 straipsnio matyti, kad nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik nagrinėdami ginčą ir turėdami priimti sprendimą pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą (žr. 1980 m. birželio 18 d. Nutarties Borker, 138/80, Rink. p. 1975, 4 punktą; 1986 m. kovo 5 d. Nutarties Greis Unterweger, 318/85, Rink. p. 955, 4 punktą; 1995 m. spalio 19 d. Sprendimo Job Centre, C‑111/94, Rink. p. I‑3361, 9 punktą ir 2001 m. birželio 14 d. Sprendimo Salzmann, C‑178/99, Rink. p. I‑4421, 14 punktą).
35 Taigi, veikdamas kaip administracinė institucija ir nenagrinėdamas ginčo jis negali būti laikomas atliekančiu teisminę funkciją. Taip yra, pavyzdžiui, tuo atveju, kai jis priima sprendimą dėl prašymo įregistruoti bendrovę registre pagal procedūrą, kuri nėra skirta panaikinti pareiškėjo teisę pažeidžiantį aktą (žr. minėtų sprendimų Job Centre 11 punktą ir Salzmann 15 punktą bei 2002 m. sausio 15 d. Sprendimo Lutz, C‑182/00, Rink. p. I‑547, 14 punktą; šiuo atžvilgiu taip pat žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Cartesio, C‑210/06, Rink. p. I‑0000, 57 punktą).
36 Atvirkščiai, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas skundą dėl žemesnės grandies teismo, atsakingo už registro tvarkymą, priimto sprendimo atmesti prašymą įregistruoti, kuriuo siekiama panaikinti šį pareiškėjo teisę tariamai pažeidžiantį sprendimą, nagrinėja ginčą ir vykdo teisminę funkciją (žr. minėto sprendimo Cartesio 58 punktą). Todėl tokiu atveju apeliacine tvarka sprendimą priimantis teismas iš principo turi būti laikomas teismu, kuriam EB 234 straipsniu suteikta teisė pateikti prejudicinį klausimą Teisingumo Teismui (tokie atvejai nagrinėti, be kita ko, 2003 m. gegužės 15 d. Sprendime Salzmann, C‑300/01, Rink. p. I‑4899; 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendime SEVIC Systems, C‑411/03, Rink. p. I‑10805; 2007 m. spalio 11 d. Sprendime Möllendorf ir Möllendorf-Niehuus, C‑117/06, Rink. p. I‑8361 bei minėtame sprendime Cartesio).
37 Šia teismo praktika reikia vadovautis ir nagrinėjamu atveju. Teismo kanclerį, kuriam vadovaujantis Reglamentu Nr. 1348/2000 pateiktas prašymas įteikti teisminius ar neteisminius dokumentus, galima laikyti veikiančiu kaip ginčo nesprendžianti administracinė institucija, tačiau taip nėra teismo, kuris turi priimti sprendimą pagal skundą, pateiktą dėl šio kanclerio atsisakymo vykdyti prašymą įteikti, atveju.
38 Tokiu skundu siekiama panaikinti minėtą atsisakymą, kuris tariamai pažeidžia pareiškėjo teisę, t. y. teisę pasiekti, kad tam tikri dokumentai būtų įteikti Reglamente Nr. 1348/2000 numatytais būdais.
39 Darytina išvada, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėja ginčą ir kartu vykdo teisminę funkciją.
40 Aplinkybė, kad teismo kancleris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo organizacinės struktūros dalis, negali paneigti šios išvados. Ši aplinkybė neturi įtakos pagrindiniame procese prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vykdomai teisminei funkcijai, nes šiuo procesu siekiama panaikinti aktą, kuris tariamai pažeidžia pareiškėjo teisę.
41 Iš to išplaukia, kad reikia atmesti ir antrąjį iš Komisijos nurodytų jurisdikcijos neturėjimu grindžiamų pagrindų.
42 Taigi Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į pateiktus klausimus.
Dėl prejudicinių klausimų
43 Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar neteisminių dokumentų įteikimas, vykdomas iš privačių asmenų privatiems asmenims, ne teisminėje procedūroje patenka į minėto reglamento taikymo sritį.
Pirminė pastaba
44 Pirmiausia reikia nustatyti, ar sąvoka „neteisminis dokumentas“ Reglamento Nr. 1348/2000 16 straipsnio prasme yra Bendrijos teisės, ar, atvirkščiai, nacionalinės teisės sąvoka.
45 Ispanijos, Čekijos, Vokietijos, Graikijos, Latvijos, Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės mano, kad neteisminio dokumento sąvokos turinys nustatytinas pagal kiekvienos valstybės narės teisę. Jos nurodo, kad Reglamentas Nr. 1348/2000 palieka pačioms valstybėms narėms nuspręsti, ar neteisminiai dokumentai gali būti įteikiami, ir, jei taip, kurie iš jų. Šiuo atžvilgiu jos nurodo šio reglamento 17 straipsnio b punktą, kuriame kaip įgyvendinimo priemonė numatomas galimų įteikti pagal šį reglamentą dokumentų žodyno parengimas, ir pabrėžia, kad šiame žodyne pateikiami tokių dokumentų, kurių turinys atskirose valstybėse narėse skiriasi, sąrašai.
46 Reikia priminti, kad Reglamento Nr. 1348/2000 tikslas – pagerinti ir paspartinti teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimą tarp valstybių narių. Tačiau šiame reglamente nepateikiama tiksli ir suvienodinta neteisminio dokumento apibrėžtis.
47 Šio reglamento 17 straipsnio b punktu Komisijai pavedama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti pagal šį reglamentą galimų įteikti dokumentų žodyną. Šio žodyno įvade nurodoma, kad valstybių narių pateikta informacija yra tik orientacinė. Kita vertus, jo turinys patvirtina, kad Komisijai prižiūrint jos įvairiai apibrėžė pagal šį reglamentą galimus įteikti dokumentus. Tačiau, nepaisant šio žodyno egzistavimo, „neteisminio dokumento“ sąvoką Reglamento Nr. 1348/2000 16 straipsnio prasme reikia laikyti Bendrijos teisės sąvoka.
48 Naują sritį Bendrijai numatantis Amsterdamo sutarties tikslas sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir tvarkos, leidžiančios imtis priemonių teisminio bendradarbiavimo užsienio elementą turinčių civilinių bylų srityje, perkėlimas iš ES sutarties į EB sutartį patvirtina valstybių narių valią įtvirtinti tokias priemones Bendrijos teisės sistemoje ir jų nepriklausomo aiškinimo principą (2005 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Leffler, C‑443/03, Rink. p. I‑9611, 45 punktas).
49 Be to, pasirinkta reglamento, o ne direktyvos, kaip iš pradžių siūlė Komisija (žr. OL C 247 E, 1999, p. 11), forma patvirtina svarbą, kurią Bendrijos teisės aktų leidėjas teikia galimybei tiesiogiai ir vienodai taikyti Reglamento Nr. 1348/2000 nuostatas (minėto sprendimo Leffler 46 punktas).
50 Iš to išplaukia, kad sąvoka „neteisminis dokumentas“ Reglamento Nr. 1348/2000 16 straipsnio prasme yra Bendrijos teisės sąvoka.
Dėl Reglamento Nr. 1348/2000 taikymo srities
51 Dėl klausimo, ar neteisminių dokumentų įteikimas ne teisminėje procedūroje patenka į Reglamento Nr. 1348/2000 taikymo sritį, Ispanijos ir Slovakijos vyriausybės mano, jog tam, kad dokumentas galėtų būti laikomas neteisminiu, jis turi būti konkrečiai susijęs arba su vykstančiu teisminiu procesu, arba su tokio proceso pradėjimu.
52 Roda Golf, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Latvijos, Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės bei Komisija mano priešingai.
53 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad teisinis Reglamento Nr. 1348/2000 priėmimo pagrindas yra EB 61 straipsnio c punktas. Ši nuostata leidžia priimti EB 65 straipsnyje numatytas priemones laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei laipsniškai sukurti. Šios teisminio bendradarbiavimo užsienio elementą turinčių civilinių bylų srityje priemonės, vadovaujantis EB 65 straipsniu, skirtos, be kita ko, tobulinti ir supaprastinti teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo kitoje valstybėje sistemą tokiu mastu, kokio reikia vidaus rinkai deramai veikti.
54 Reglamento Nr. 1348/2000 2 konstatuojamojoje dalyje taip pat skelbiama, jog tam, kad vidaus rinka tinkamai veiktų, būtina pagerinti ir paspartinti teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimą tarp valstybių narių.
55 Taigi EB 65 straipsniu ir Reglamentu Nr. 1348/2000 siekiama sukurti vidaus rinkai deramai veikti skirtą Bendrijos įteikimo sistemą.
56 Atsižvelgiant į šį tikslą, minėtame EB straipsnyje ir reglamente numatyto teisminio bendradarbiavimo negalima apriboti tik teisminėmis procedūromis. Šis bendradarbiavimas gali vykti tiek teisminėje procedūroje, tiek už jos ribų, jei tik jam būdingi užsienio elementai ir jis būtinas deramam vidaus rinkos veikimui.
57 Priešingai nei tvirtina Ispanijos, Lenkijos ir Slovakijos vyriausybės, to, kad Reglamento Nr. 1348/2000 6 konstatuojamojoje dalyje minimas tik teisminių procedūrų veiksmingumas ir operatyvumas, nepakanka, kad iš šio reglamento taikymo srities būtų pašalinti visi dokumentai, kurie priimti ne teisminėje procedūroje. Šioje konstatuojamojoje dalyje nurodomas tik vienas iš minėto reglamento pagrindinio tikslo aspektų. Todėl aplinkybę, kad šioje konstatuojamojoje dalyje pavartoti neteisminiai dokumentai minimi teisminių procedūrų kontekste, reikia suprasti taip, kad vykstant teisminei procedūrai gali reikėti įteikti tokį dokumentą.
58 Be to, kaip matyti iš šio sprendimo 20 punkto, pagrindinėje byloje aptariamas dokumentas, perduotas teismo kancleriui prašant įteikti adresatams, parengtas notaro ir, kaip toks, yra neteisminis dokumentas Reglamento Nr. 1348/2000 16 straipsnio prasme.
59 Dėl Ispanijos ir Lenkijos vyriausybių nurodyto motyvo, kad plati neteisminio dokumento apibrėžtis gali lemti per didelį krūvį nacionaliniams teismams jų turimų išteklių atžvilgiu, reikia pabrėžti, kad iš Reglamento Nr. 1348/2000 išplaukiančios su įteikimu susijusios pareigos nebūtinai turi būti užkrautos nacionaliniams teismams. Kompetenciją skirti perduodančiąsias ir gaunančiąsias agentūras, kuriomis gali būti „valstybės tarnautojai, institucijos ar kiti asmenys“, turi valstybės narės. Taigi jos gali kaip perduodančiąsias arba gaunančiąsias agentūras teisminiams arba neteisminiams dokumentams įteikti paskirti kitus nei nacionaliniai teismai subjektus.
60 Be to, įteikimas per perduodančiąsias ir gaunančiąsias agentūras yra ne vienintelis Reglamente Nr. 1348/2000 numatytas būdas. Reglamento 14 straipsniu valstybėms narėms leidžiama numatyti galimybę kitoje valstybėje narėje gyvenantiems asmenims įteikti dokumentus tiesiogiai paštu. Dauguma valstybių leidžia tokį dokumentų įteikimo būdą. Be to, vadovaujantis 15 straipsniu, šis reglamentas nesudaro kliūties įteikti teisminius dokumentus tiesiogiai per teismo pareigūnus, tarnautojus ar kitus valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingus asmenis. Šios dvi nuostatos, remiantis šio reglamento 16 straipsniu, taikomos ir neteisminių dokumentų įteikimui.
61 Todėl į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad notarinės formos dokumento, kaip antai aptariamo pagrindinėje byloje, įteikimas ne teisminėje procedūroje patenka į Reglamento Nr. 1348/2000 taikymo sritį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
Notarinės formos dokumento, kaip antai aptariamo pagrindinėje byloje, įteikimas ne teisminėje procedūroje patenka į 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1348/2000 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse taikymo sritį.
Parašai.