Byla T‑17/12
Moritz Hagenmeyer
ir
Andreas Hahn
prieš
Europos Komisiją
„Vartotojų apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 – Teiginiai apie maisto produktų sveikumą – Atsisakymas leisti vartoti teiginį apie susirgimo rizikos mažinimą – Rizikos veiksnio nurodymas – Teiginių apie susirgimo rizikos mažinimą leidimo procedūros teisėtumas – Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Tiesioginis ir individualus poveikis – Priimtinumas – Proporcingumas – Pareiga motyvuoti“
Santrauka – 2014 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atsiradusio ir esamo suinteresuotumo būtinybė – Ieškinys dėl sprendimo, kuriuo atmetama individuali paraiška dėl teiginio apie susirgimo rizikos mažinimą, leidimo, panaikinimo – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies a punktas ir 15 straipsnis; Komisijos reglamento (EB) Nr. 1170/2011 priedas)
2. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos reglamentas, kuriuo atmetama individuali leidimo paraiška, pateikta remiantis procedūra, numatyta teiginiui apie susirgimo rizikos mažinimą – Minėto leidimo paraišką pateikusio asmens ieškinys – Priimtinumas
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 15 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 1170/2011 priedas)
3. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginys apie susirgimo rizikos mažinimą – Paraiška dėl leidimo naudoti teiginį – Paraišką pateikusio asmens pareiga nurodyti susirgimo rizikos veiksnį
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 2 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir 14 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis)
4. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
5. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginys apie susirgimo rizikos mažinimą – Leidimo procedūra – Proporcingumo principo pažeidimas – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 10 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 1 dalies a punktas ir 17 straipsnio 1 dalis)
6. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginys apie susirgimo rizikos mažinimą – Paraiška dėl leidimo naudoti teiginį – Individualus ir bendras pobūdis – Komisijos vertinimui palikta sprendimo teisinė forma
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 17 straipsnio 1–4 dalys)
7. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginys apie susirgimo rizikos mažinimą – Leidimo procedūra – Kompetencijos paskirstymas tarp Sąjungos institucijų ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 16 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys)
8. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginys apie susirgimo rizikos mažinimą – Leidimo procedūra – Termino praleidimas – Reikšmė sprendimo teisėtumui – Sąlygos
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 15 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis, 16 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis)
9. Teisės aktų derinimas – Teiginiai apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą – Reglamentas Nr. 1924/2006 – Teiginys apie susirgimo rizikos mažinimą – Leidimo procedūra – Paraišką pateikusio asmens teisė pateikti pastabas institucijai, atsakingai už leidimo išdavimą – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalies antra pastraipa)
10. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Komisijos sprendimas atmesti paraišką dėl leidimo, susijusią su teiginio apie sveikatingumą naudojimu
(SESV 296 straipsnio antra pastraipa; Komisijos reglamentas Nr. 1170/2011)
1. Tiek, kiek ieškinį pateikianti šalis privalo pateisinti atsiradusį ir aktualų suinteresuotumą akto panaikinimu bei šiuo aspektu neturėtų nurodyti būsimų ar neaiškių situacijų, asmuo, laikydamasis šiuo aspektu taikytinų taisyklių, kuriose daroma tik bendra nuoroda į pareiškėjus, paprašęs išduoti leidimą dėl teiginio, susijusio su susirgimo rizikos mažinimu, akivaizdžiai turi interesą prašyti panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti atitinkamą leidimą.
(žr. 38, 39, 44, 45 punktus)
2. Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nėra skirtas aktas, gali pateikti ieškinį dėl jo, jei aktas tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs. Šiuo aspektu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas Komisijos reglamentas dėl galutinio leidimo paraiškos atmetimo taikant teiginių apie susirgimo rizikos mažinimą leidimo procedūrą remiantis Reglamentu Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą daro tiesioginį poveikį pareiškėjui, nes teisės aktų leidėjas siekė leisti visiems fiziniams ar juridiniams asmenims pateikti leidimo paraišką remiantis minėto reglamento 15 straipsniu ir galutinis sprendimas dėl atsisakymo, susijusio su paraiška dėl leidimo, yra ginčijamame reglamente, kuris yra galutinis leidimo procedūros etapas. Be to, minėtas reglamentas daro individualų poveikį pareiškėjui, nes jis pateikė individualią leidimo paraišką.
(žr. 50, 51, 56, 61 punktus)
3. Siekiant vartoti teiginį dėl susirgimo rizikos mažinimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą, reikalaujama, be susirgimo, nurodyti konkretų šio susirgimo rizikos veiksnį, kuris, pareiškėjo nuomone, bus gerokai sumažintas. Iš tiesų teisės aktų leidėjas Reglamento Nr. 1924/2006 14 straipsnio 2 dalyje pripažino, kad susirgimas turi kelis rizikos veiksnius. Pagal šią nuostatą ženklinant arba, jei produktas neturi ženklinimo, pateikiant produktą ar jo reklamoje taip pat turi būti nurodyta, kad teiginyje minimą susirgimą gali sukelti daug rizikos veiksnių ir kad pakeitus vieną iš šių veiksnių gali atsirasti arba ne naudingas poveikis. Todėl, pareiškėjui nenurodžius susirgimo ir konkretaus rizikos veiksnio, Komisija negali įvertinti, koks kurio susirgimo rizikos veiksnys būtų gerokai sumažintas vartojant maisto produktus, kurie yra teiginio objektas. Pakanka to, kad rizikos veiksnio nurodymas bent jau netiesiogiai išplauktų iš šio teiginio siūlomos formuluotės arba dokumentų, pridėtų prie leidimo paraiškos.
(žr. 73, 75 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 99, 122 punktus)
5. Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 10 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 1 dalies a punktas ir 17 straipsnio 1 dalis nėra akivaizdžiai netinkami, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekia institucijos, todėl šios nuostatos nėra neteisėtos kaip pažeidžiančios proporcingumo principą.
Konkrečiau kalbant, nepanašu, kad priemonės, priimtos remiantis sistema, numatyta Direktyvoje 2000/13 dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo, kuri iki priimant Reglamentą Nr. 1924/2006 buvo taikoma teiginių apie susirgimo rizikos mažinimą srityje, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, be kita ko, sveikatos apsaugą, buvo taip pat tinkamos, kaip ir nagrinėjamos minėto reglamento nuostatos.
(žr. 113, 121 punktus)
6. Iš Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 17 straipsnyje vartojamų sąvokų išplaukia, kad šioje nuostatoje numatyti skirtingi procedūros etapai, kurių Komisija privalo laikytis, kad priimtų galutinį sprendimą dėl pagal šio reglamento 14 straipsnį pateiktos teiginio leidimo paraiškos. Tačiau nėra patikslinta dėl šio sprendimo teisinės formos; jos pasirinkimas paliktas Komisijos, kuri turi priimti teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl nagrinėjamos paraiškos, vertinimui.
Šiuo aspektu reglamento, kuris yra bendro pobūdžio, priėmimas neprieštarauja nagrinėjamai procedūrai. Nors tiesa, kad leidimo procedūros dalykas yra individuali paraiška, remiantis Reglamento Nr. 1924/2006 17 straipsnio 5 dalimi Komisijos leisti sveikatingumo teiginiai gali būti vartojami visų eksploatuotojų maisto produktų sektoriuje. Kadangi šia nuostata numatytos erga omnes pasekmės, nagrinėjama leidimo procedūra yra dvigubo pobūdžio, t. y. individualaus ir bendro.
(žr. 127, 130, 131 punktus)
7. Tai, kad kompetentinga nacionalinė valdžios institucija per administracinę procedūrą nusprendė dėl reikalavimų, susijusių su paraiškos leisti vartoti teiginį pagrįstumu, nėra procedūros pažeidimas. Iš tiesų, iš Reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 16 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio matyti, kad atsakomybė už pagrįstos paraiškos, kuri atitinka šiame reglamente numatytus formos ir esmės reikalavimus, visų pirma reikalavimą nurodyti rizikos veiksnį, buvimą tenka ir kompetentingai nacionalinės valdžios institucijai.
(žr. 136, 138 punktus)
8. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 160 punktą)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 165 punktą)
10. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 173, 175, 177–179 punktus)