2012 m. liepos 20 d. pareikštas ieškinys byloje Ciudad de la Luz ir Sociedad Proyectos Temáticos de la Comunidad Valenciana prieš Komisiją

(Byla T-321/12)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovės: Ciudad de la Luz, SA (Alikantė, Ispanija) ir Sociedad Proyectos Temáticos de la Comunidad Valenciana, SA (Alikantė), atstovaujamos advokatų J. Buendía Sierra, N. Ruiz García, J. Belenguer Mula ir M. Muñoz de Juan

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

-    priimti ir pripažinti pagrįstais jų ieškinyje nurodytus panaikinimo pagrindus;

-    panaikinti 2012 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimą (2012) 3025 galutinis dėl valstybės pagalbos SA. 22668 (C 8/2008 - ex NN 4/2008), kurią Ispanija suteikė "Ciudad de la Luz SA", ir būtent sprendimo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje skelbiama, kad investicijoms į bendrovę Ciudad de la Luz SA (CDL) būdingi nesuderinamos valstybės pagalbos požymiai, ir reikalaujama šią pagalbą susigrąžinti;

-    pripažinti neegzistuojančiu ginčijamą sprendimą arba, subsidiariai, panaikinti ginčijamą sprendimą ir būtent jo 1 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje skelbiama, kad tam tikri gamintojai, įrašinėję CDL, gavo nesuderinamą pagalbą;

-    todėl panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje nurodytus įpareigojimus susigrąžinti pagalbą, ir

-    priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šiame procese išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos ieškinį ieškovės remiasi trimis pagrindais.

1.    Pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaida tiek, kiek Komisija konstatavo valstybės pagalbos CDL naudai egzistavimą (klaidingas privataus investuotojo principo taikymas). SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 345 straipsnio pažeidimas.

Ieškovės mano, kad Komisija klaidingai analizuoja privataus investuotojo principą ir daro klaidingą išvadą, kad egzistuoja valstybės pagalba. Generalitat Valenciana investavo du kartus, t. y. 2000 ir 2004 m. ir abu sprendimai investuoti buvo priimti parengus verslo planus, kuriuose buvo numatytas projekto pelningumas. Komisija, taikydama privataus investuotojo principą, lygina šį projektą su projektų ir subjektų, kurie tarpusavyje nepalyginami dėl jų masto, pelningumu, todėl šis principas netenka prasmės ir pažeidžiama SESV 107 straipsnio 1 dalis ir SESV 345 straipsnis.

Komisija savo teisinėje ir ekonominėje analizėje taip pat neatsižvelgia į tai, kad be kino studijų projekto egzistavo ir komercinės bei viešbučių zonos sklypuose, besiribojančiuose su SPTCV nuosavybe, plėtros projektas. Atsižvelgiant į šiuos du projektus, investicijų į bendrovę CDL pelningumas buvo dar didesnis.

2.    Antrasis pagrindas, susijęs su teisės klaida analizuojant CDL projekto suderinamumą ir motyvų stoka

Ieškovės teigia, jog Komisija atsisako pripažinti, atsižvelgiant į tai, kad CDL yra Alikantėje, jog projektui galėjo būti suteikta regioninė pagalba. Kadangi kalbama apie didelį investicinį projektą, Ispanijos valdžios institucijos nusprendė, kad CDL galėjo rinktis regioninę pagalbą iki 36 % ir Komisija neturėjo teisės jos ginčyti. Nepaisant to, ji nesutinka, kad kai taikomas privataus investuotojo principas 64 % investicijų, projektas buvo dar pelningesnis.

Subsidiariai, ieškovės mano, kad Valensijos valdžios institucijų investicijos į CDL kino studijos kompleksą turėjo būti pripažintos kaip visiškai arba iš dalies suderinamos pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktą.

Komisija nemotyvuoja išvadų, pagal kurias pagalba CDL kino studijai statyti buvo nereikalinga, neproporcinga ir neadekvati, todėl ši pagalba negalėjo būti grindžiama, net iš dalies, suderinamumu kultūros rėmimo požiūriu.

3.    Trečiasis pagrindas, susijęs su sprendimo nebuvimu ir bet kuriuo atveju visišku motyvų nebuvimu, kiek tai susiję su gamybos skatinimu

Be to, kad Komisija pripažįsta investicijas į CDL nesuderinama pagalba, ji taip pat kvalifikuoja bet kokią paskatą, suteiktą kino produkcijos gamintojams su sąlyga, kad filmavimas bus vykdomas CDL.

Sprendime tik viena dalis skirta šiai tariamai pagalbai, t. y. kurioje Komisija tik pripažįsta šią pagalbą nesuderinama. Sprendime neaprašoma priemonė, į kurią ji daro nuorodą, ir taip pat ji nemini valstybės narės šiuo tikslu pateiktos informacijos, nenagrinėja valstybės pagalbos požymių buvimo ar nebuvimo, neanalizuoja suderinamumo kriterijų ir neaptaria galimo teisėtų lūkesčių buvimo.

Todėl ieškovės mano, kad sprendimas yra neegzistuojantis aktas arba negaliojantis dėl motyvų stokos. Be to, šios paskatos turėjo būti pripažintos suderinamomis su SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktu, nes jomis paisoma sąlygų, numatytų 2001 m. Komisijos komunikate dėl pagalbos kinui.

____________