Language of document : ECLI:EU:T:2021:608

BENDROJO TEISMO (septintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2021 m. rugsėjo 22 d.(*)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Įdarbinimas – Vidaus konkursas COM/03/AD/18 (AD 6) – Sprendimas neįtraukti ieškovo pavardės į konkurso rezervo sąrašą – Pareiga motyvuoti – Atrankos komisijos darbo slaptumas – Pranešime apie konkursą numatytų testo sudedamųjų dalių lyginamieji svoriai“

Byloje T‑435/20,

JR, atstovaujama avocates L. Levi ir A. Champetier,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą D. Milanowska ir I. Melo Sampaio,

atsakovę,

dėl pagal SESV 270 straipsnį pateikto prašymo panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. vidaus konkurso „COM/03/AD/18 (AD 6) – Administratoriai“ atrankos komisijos sprendimą atmesti ieškovės prašymą peržiūrėti 2019 m. gruodžio 16 d. šios atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jos pavardės į minėto konkurso rezervo sąrašą ir prireikus panaikinti pastarąjį sprendimą

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas R. da Silva Passos, teisėjai V. Valančius, I. Reine, L. Truchot (pranešėjas) ir M. Sampol Pucurull,

kancleris E. Coulon,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2018 m. gruodžio 16 d. ieškovė JR pateikė savo kandidatūrą dalyvauti vidaus konkurse „COM/03/AD/18 (AD 6) – Administratoriai“ (toliau – aptariamas konkursas).

2        Pranešime apie aptariamą konkursą nurodyta, kad jo tikslas – sudaryti konkursą laimėjusių asmenų rezervo sąrašą kiekvienoje iš šių trijų sričių: 1) Europos viešasis administravimas; 2) vystomasis bendradarbiavimas ir kaimynystės politika; ir 3) mokslo tyrimai.

3        Ieškovė pasirinko Europos viešojo administravimo sritį, kurioje pageidaujamas laureatų skaičius buvo 30.

4        Pagal pranešimo apie aptariamą konkursą III antraštinę dalį kandidatai pirmiausia turėjo pateikti paraišką ir ją pateikdami patvirtinti, kad atitinka numatytus dalyvavimo konkurse reikalavimus. Paskui reikalavimus atitinkantys kandidatai būtų kviečiami laikyti kelis klausimų su keliais atsakymų variantais testus. Galiausiai šiuos testus išlaikę kandidatai būtų kviečiami laikyti testą žodžiu.

5        Pranešimo apie aptariamą konkursą III antraštinės dalies 4 skyriuje nurodyta, kad AD pareigų grupės testą žodžiu sudaro dvi dalys, jos apibrėžtos taip:

„1)      pokalbis <…> siekiant įvertinti:

–        pagrindines per [kandidato] profesinę karjerą įvykdytas užduotis ir įgytus įgūdžius ir

–        [kandidato] gebėjimą ir motyvaciją vykdyti funkcijas, priskirtas pareigoms, kurias galima eiti laimėjus konkursą;

2)      struktūrizuotas pristatymas, [kurį] sudarys pranešimas su Europos Sąjungos politika susijusiu klausimu <…>“

6        Pranešimo apie aptariamą konkursą III antraštinės dalies 4 skyriuje taip pat nurodyta, kad bendras įvertinimas už dvi minėtas dalis išreiškiamas balu nuo 0 iki 20, o minimalus reikalaujamas balų skaičius yra 10.

7        Tos pačios antraštinės dalies 5 skyriuje nurodyta, kad atrankos komisija į rezervo sąrašą įrašo kandidatų, gavusių geriausius balus už testą žodžiu ir surinkusių šiam testui reikalaujamą minimalų balų skaičių, pavardes, neviršydama pageidaujamo laureatų skaičiaus.

8        2019 m. rugsėjo 23 d. išlaikiusi aptariamo konkurso rašytinę dalį, ieškovė laikė testą žodžiu.

9        2019 m. gruodžio 16 d. rašte aptariamo konkurso atrankos komisija informavo ieškovę apie savo sprendimą neįtraukti jos pavardės į šio konkurso rezervo sąrašą (toliau – 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimas). Atrankos komisija nurodė, kad už testą žodžiu ieškovė gavo 13 iš 20 balų; šis balų skaičius, nors ir viršijo pranešime apie aptariamą konkursą nustatytą 10 iš 20 balų skaičių, buvo mažesnis nei 14 iš 20 balų riba, kuri turėjo būti pasiekta, kad ieškovė būtų priskirta prie geriausių kandidatų, kurių pavardės įtrauktos į rezervo sąrašą. Ji taip pat pažymėjo, kad bendras ieškovės pasirodymas per testą žodžiu buvo įvertintas „pakankamai gerai“. Kalbant konkrečiau, atrankos komisija nurodė, kad ieškovė gavo žodinį įvertinimą „gerai“ tiek už „jos įgytos patirties ir reikalaujamų įgūdžių ryšį“, tiek už „bendrųjų įgūdžių ir motyvacijos eiti laisvas pareigas įrodymą“, tačiau gavo žodinį įvertinimą „pakankamai gerai“ už gebėjimą pristatyti klausimą, susijusį su aptariamo konkurso srities tema.

10      2019 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku (toliau – prašymas peržiūrėti sprendimą) ieškovė, remdamasi pranešimo apie aptariamą konkursą III priedo 6.3 punktu, pateikė Europos personalo atrankos tarnybai (EPSO) prašymą peržiūrėti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Ji nurodė, kad esama „akivaizdaus“ žodinio įvertinimo, pateikto už bendrą jos pasirodymą per testą žodžiu, ir žodinių įvertinimų, kuriuos ji iš atrankos komisijos narių gavo įvertinus tris to paties testo sudedamąsias dalis, „nenuoseklumo“. Kaip teigia ieškovė, atrankos komisija savavališkai nepakankamai įvertino bendrą jos pasirodymą, kai kvalifikavo jį kaip „pakankamai gerą“, nors už dvi sudedamąsias dalis buvo gautas žodinis įvertinimas „gerai“. Ji pridūrė, kad iš 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo nesuprato, kaip bendras įvertinimas „pakankamai gerai“ buvo paverstas 13 iš 20 balų skaičiumi. Tame pačiame elektroniniame laiške buvo „prašoma pateikti informacijos ir suteikti galimybę susipažinti su dokumentais“; pateikdama šį prašymą ieškovė pageidavo, kad jai būtų pateikta tokia informacija:

–        išsamūs paaiškinimai apie tai, kaip žodiniai įvertinimai buvo paversti balų skaičiais, kartu pateikiant vertinimo skales, leidžiančias kiekvieną žodinį įvertinimą susieti su balų skaičiumi,

–        išsamūs jos vertinimai, susiję su kiekviena iš trijų vertintų ir įvertintų sudedamųjų dalių, taip pat atitinkama vertinimo skalė,

–        visa naudinga informacija, susijusi su jai skirtų balų skaičiumi,

–        lyginamųjų svorių metodas, kuris galėjo būti panaudotas,

–        suapvalinimo metodas, kuris galėjo būti panaudotas,

–        su jos testu žodžiu susijusi ataskaita ir vertinimo skalės, prezentacinė lenta su popieriaus bloku (toliau – prezentacinė lenta su popieriaus bloku), kuria ji naudojosi per šį testą, ir bet kokie kiti svarbūs dokumentai, susiję su jos pasirodymu per šį testą.

11      Pasikeitusi keliais elektroniniais laiškais su Europos Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniu direktoratu, 2020 m. vasario 28 d. ieškovė gavo iš Komisijos skalę, kurioje buvo nurodyta, viena vertus, balų skaičiaus nuo vieno iki dešimties ir, kita vertus, žodinių įvertinimų „nepatenkinamai“, „patenkinamai“, „pakankamai gerai“, „gerai“, „labai gerai“, „puikiai“ ir „pavyzdingai“ (toliau – pirmoji pavertimo skalė) atitiktis, taip pat paaiškinta, kad balų skaičius nuo 0 iki 4 atitinka įvertinimą „nepatenkinamai“. Jai taip pat buvo pasiūlyta galimybė Komisijos patalpose panagrinėti prezentacinę lentą su popieriaus bloku bei susitikti su aptariamo konkurso atrankos komisijos pirmininke ir žodžiu gauti ataskaitą apie savo pasirodymą. 2020 m. vasario 28 d. Komisijos elektroniniame laiške nebuvo nurodyti prašyme dėl peržiūros paminėti lyginamojo svorio ir suapvalinimo metodai.

12      2020 m. balandžio 9 d. elektroniniame laiške Komisija ieškovei pranešė, kad nurodytiems metodams taikomas konkursų atrankos komisijų darbo slaptumo principas, numatytas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) III priedo 6 straipsnyje.

13      2020 m. balandžio 15 d. sprendime (toliau – 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas) aptariamo konkurso atrankos komisija atmetė prašymą dėl peržiūros.

14      Pirma, atmesdama jį atrankos komisija priminė, kad prieš išklausydama kandidatus, kuriems buvo leista laikyti testą žodžiu, ji apibrėžė testo turinį, planuojamus užduoti klausimus, vertinimo kriterijus, vertinimo procedūrą ir kiekvienos pranešime apie konkursą nurodytos šio testo sudedamosios dalies lyginamąjį svorį.

15      Antra, atrankos komisija nurodė, kad dėl kiekvieno kandidato pateikė komentarų, susijusių su konkrečiomis minėtame pranešime nurodytomis sudedamosiomis dalimis (žr. šio sprendimo 5 punktą), ir kad jos komentarai apima ir bendrą kandidatų pasirodymo vertinimą, „kuriuo apibendrinamas kiekvienos sudedamosios dalies įvertinimas“.

16      Trečia, atrankos komisija pažymėjo, kad kandidatų patirtį ir gebėjimus vertino lyginamuoju būdu.

17      Ketvirta, ji konstatavo, kad peržiūrėjus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą nebuvo nustatyta klaidų, galinčių turėti įtakos su ieškovės testu žodžiu susijusių duomenų vertinimui, todėl sprendimą neįtraukti jos pavardės į aptariamo konkurso rezervo sąrašą reikia patvirtinti.

18      2020 m. gegužės 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį, jame prašoma panaikinti 2020 m. vasario 28 d. ir balandžio 9 d. elektroniniuose laiškuose (žr. šio sprendimo 11 ir 12 punktus) pateiktus Komisijos sprendimus nesuteikti ieškovei galimybės susipažinti su tam tikrais tariamai asmeninio pobūdžio duomenimis. Tas ieškinys įregistruotas priskiriant numerį T‑265/20.

 Faktinės aplinkybės, susiklosčiusios pareiškus ieškinį

19      2020 m. liepos 16 d. Komisija pateikė ieškovei prezentacinės lentos su užrašais ant popieriaus bloko, kuriuos ši padarė rengdama pristatymą per testą žodžiu, kopiją.

20      Per 2020 m. liepos 22 d. pokalbį telefonu su aptariamo konkurso atrankos komisijos pirmininke ieškovei buvo pateikta informacija apie jos pasirodymą per testą žodžiu ir paaiškinta, kad balų skaičiai buvo suapvalinti 0,25 tikslumu.

 Procesas ir šalių reikalavimai

21      2020 m. liepos 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

22      Atskiru dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo tą pačią dieną) ieškovė pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 straipsnį paprašė neatskleisti jos tapatybės. 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Bendrasis Teismas (septintoji kolegija) patenkino šį prašymą.

23      Dokumentu byloje JR / Komisija (T‑265/20) (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2020 m. liepos 22 d.) ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 68 straipsniu, paprašė sujungti pastarąją ir šią bylas. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai dėl šio prašymo pateiktose pastabose Komisija pareikalavo jį atmesti. 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Bendrojo Teismo septintosios kolegijos pirmininkas atmetė prašymą sujungti bylas.

24      2021 m. sausio 13 d. buvo užbaigta rašytinė proceso dalis.

25      2021 m. balandžio 20 d. Bendrasis Teismas (septintoji kolegija), taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, nusprendė paprašyti Komisijos nurodyti, kuo remdamasi aptariamo konkurso atrankos komisija 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime žodinį įvertinimą „pakankamai gerai“ susiejo su ieškovei skirtu bendru 13 iš 20 balų skaičiumi, turint omenyje, kad pirmojoje pavertimo skalėje buvo nurodyti skaičiais išreikšti balai nuo vieno iki dešimties.

26      2021 m. balandžio 28 d. Bendrasis Teismas, septintosios kolegijos siūlymu ir remdamasis Procedūros reglamento 28 straipsniu, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.

27      2021 m. gegužės 6 d. rašte Komisija į šio sprendimo 25 punkte nurodytą Bendrojo Teismo klausimą atsakė pateikdama skalę, kurioje nurodyta, viena vertus, skaičiais išreikštų balų ar balų skaičiaus intervalų „iki 9,5“, „10–11,5“, „12–13“, „13,5“, „14–15,5“, „16–17“, „17,5–19“ ir „19,5–20“ ir, kita vertus, žodinių įvertinimų „nepatenkinamai“, „patenkinamai“, „pakankamai gerai“, „beveik gerai“, „gerai“, „labai gerai“, „puikiai“, „pavyzdingai“ atitiktis (toliau – antroji pavertimo skalė).

28      2021 m. gegužės 26 d. rašte ieškovė pateikė pastabų dėl Komisijos atsakymo į minėtą Bendrojo Teismo klausimą.

29      Per tris savaites nuo pranešimo apie rašytinės proceso dalies užbaigimą pagrindinėms šalims nepateikus prašymo surengti teismo posėdį, Bendrasis Teismas, remdamasis Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalimi, gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies. Kadangi nagrinėjamu atveju tokio prašymo nepateikta, Bendrasis Teismas (septintoji išplėstinė kolegija), manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė priimti sprendimą nerengdamas žodinės proceso dalies.

30      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą ir prireikus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

31      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ginčo dalyko

32      Ieškovė prašo panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą ir prireikus 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą.

33      Atsiliepime į ieškinį Komisija pateikia prašymo panaikinti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kurį pakeitė 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas, nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

34      Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, kai konkurse dalyvaujantis kandidatas prašo peržiūrėti atrankos komisijos priimtą sprendimą, būtent sprendimas, priimtas peržiūrėjus kandidato situaciją, yra jo nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį arba prireikus 91 straipsnio 1 dalį. Po peržiūros priimtas sprendimas pakeičia pradinį atrankos komisijos sprendimą (žr. 2018 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Villeneuve / Komisija, T‑671/16, EU:T:2018:519, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 1986 m. kovo 11 d. Sprendimo Sorani ir kt. / Komisija, 293/84, EU:C:1986:111, 12 punktą).

35      Taigi reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju vienintelis asmens nenaudai priimtas aktas yra 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas.

36      Vadinasi, kadangi ieškovė 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą prašė panaikinti tik „prireikus“, pirmiausia reikia išnagrinėti prašymą panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą.

 Dėl esmės

37      Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus, kurių pirmasis grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida ir atrankos komisijos darbui taikomų taisyklių pažeidimu, o antrasis – pareigos motyvuoti ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnyje įtvirtinto gero administravimo principo pažeidimu.

38      Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, nes jis susijęs su pirminiu 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo motyvavimo klausimu.

39      Ieškovė tvirtina, kad, net ir gavus pirmąją pavertimo skalę (žr. šio sprendimo 11 punktą) ir paaiškinimus dėl atrankos komisijos taikyto suapvalinimo metodo (žr. šio sprendimo 20 punktą), 2020 m. balandžio 15 d. sprendime pateiktų motyvų nepakanka, kad ji galėtų suprasti, kaip trys žodiniai vertinimai „gerai“, „gerai“, ir „pakankamai gerai“, gauti už tris atskiras testo žodžiu sudedamąsias dalis, leido aptariamo konkurso atrankos komisijai už bendrą jos pasirodymą per tą testą skirti žodinį įvertinimą „pakankamai gerai“ ir paversti jį 13 iš 20 balų skaičiumi.

40      Ieškovė priduria, kad atrankos komisija greičiausiai taikė lyginamojo svorio metodą, ir teigia, kad šio metodo apibrėžimas nėra atrankos komisijų darbas, kuris dėl to, kad yra lyginamojo pobūdžio, pagal su Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsniu susijusią jurisprudenciją turi likti slaptas. Jos teigimu, objektyvūs kriterijai, kaip antai vertinimų lyginamieji svoriai, kuriuos atrankos komisija nustato prieš pradėdama testus ir kuriais turi vadovautis dirbdama ir iš principo užtikrindama tinkamą ir objektyvią darbo eigą, nesusiję su kandidatų nuopelnų vertinimu ar jų atitinkamų nuopelnų palyginimu.

41      Pastabose dėl Komisijos atsakymo į Bendrojo Teismo klausimą (žr. šio sprendimo 27 ir 28 punktus) ieškovė tvirtina, kad net susipažinusi su antrąja pavertimo skale ji negali suprasti, kodėl jai buvo skirta 13 iš 20 balų. Jos nuomone, iš šios skalės tik matyti, kaip svarbu konkrečiai žinoti, kada atrankos komisija suapvalino balus ir koks lyginamojo svorio metodas panaudotas.

42      Komisija atsako, kad turint omenyje atrankos komisijų darbo slaptumą, kiek tai susiję su vertinimo išraiška ir jų turima plačia diskrecija, per įvairius testus gautų įvertinimų pateikimas yra pakankamas šių komisijų sprendimų motyvavimas. Kadangi ieškovei buvo pranešta, kad už testą žodžiu ji gavo 13 iš 20 balų ir kad į rezervo sąrašą bus įtraukti tik kandidatai, surinkę bent 14 iš 20 balų, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Komisijos teigimu, taikydama gero administravimo principą atrankos komisija tik dėl išsamumo pateikė ieškovei žodinius įvertinimus, skirtus jai už kiekvieną testo žodžiu sudedamąją dalį, taip pat jos gautą bendrą žodinį įvertinimą, paskui pateikė jai pavertimo skalę ir prezentacinę lentą su popieriaus bloku, o dar vėliau sudarė galimybę pasikalbėti telefonu su atrankos komisijos pirmininke, kuri, be kita ko, nurodė, koks suapvalinimo metodas buvo taikytas.

43      Be to, nors Komisija pripažįsta, kad bendras balų skaičius, kurį atrankos komisija skyrė ieškovei už testą žodžiu, gautas atsižvelgus į trijų šio testo sudedamųjų dalių lyginamąjį svorį, ji teigia, kad lyginamojo svorio metodo apibrėžimas iš esmės yra plačios diskrecijos, kuri, nesant pranešime apie konkursą paaiškinimų šiuo klausimu, remiantis jurisprudencija buvo suteikta atrankos komisijai, dalis. Atskleidus šį metodą būtų rimtai pakenkta atrankos komisijos darbo slaptumui ir jos nepriklausomumui, nes nepatenkinti kandidatai galėtų teigti, kad pasirinktas metodas buvo palankus tam tikrai kandidatų kategorijai.

44      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antros pastraipos antrą sakinį bet kokiame asmens nenaudai priimtame sprendime turi būti nurodomi jį pagrindžiantys motyvai. Ši pareiga atitinka SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje ir su gero administravimo principu susijusiame Chartijos 41 straipsnyje, konkrečiai jo 2 dalies c punkte, bendrai numatytą pareigą.

45      Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje nurodyta, kad „atrankos komisijos posėdžiai yra slapti“.

46      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pareiga motyvuoti siekiama, pirma, suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų įvertinti, ar jo nenaudai priimtas aktas yra pagrįstas ir ar galima pareikšti ieškinį Europos Sąjungos teisme, ir, antra, leisti tokiam teismui vykdyti akto teisėtumo kontrolę (žr. 2016 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Pohjanmäki / Taryba, T‑410/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:465, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija / Di Bernardo, C‑114/19 P, EU:C:2020:457, 51 punktą).

47      Taip pat reikia pažymėti, kad Chartijos 41 straipsnyje numatyta teisė į gerą administravimą reiškia administracijos pareigą motyvuoti savo sprendimus ir kad šie motyvai ne tik apskritai yra administracinio organo veiksmų skaidrumo išraiška, bet ir turi leisti asmeniui, žinant visas aplinkybes, nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į teismą. Taigi yra glaudus ryšys tarp pareigos motyvuoti, pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisinę gynybą (2012 m. spalio 10 d. Sprendimo Sviluppo Globale / Komisija, T‑183/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2012:534, 40 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo ETF / Landgren, T‑404/06 P, EU:T:2009:313, 148 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48      Taigi iš esmės motyvai turi būti pateikti suinteresuotajam asmeniui kartu su jo nenaudai priimtu sprendimu. Motyvų nebuvimo neištaiso aplinkybė, kad sprendimo motyvus suinteresuotasis asmuo sužino per procesą Sąjungos teisme. Vis dėlto, kai motyvų ne apskritai nėra, o tik nepakanka, per procesą pateikti paaiškinimai išimtiniais atvejais gali šį nepakankamumą ištaisyti, todėl juo grindžiamas pagrindas nebepateisina ginčijamo sprendimo panaikinimo (žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija / Di Bernardo, C‑114/19 P, EU:C:2020:457, 51 ir 52 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

49      Teisingumo Teismo nuomone, Sąjungos institucijos neturi teisės Sąjungos teisme ištaisyti nepakankamai motyvuotų savo sprendimų, o Sąjungos teismas, vertindamas pareigos motyvuoti laikymąsi, neturi pareigos atsižvelgti į atitinkamo akto autoriaus tik vykstant procesui pateiktus papildomus paaiškinimus. Iš tiesų panaši teisinė padėtis gali sutrikdyti kompetencijos pasidalijimą tarp administracijos ir Sąjungos teismo, susilpninti teisėtumo kontrolę ir pakenkti teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimui. Tik išimtiniais atvejais, kai paaiškėja, kad atitinkama Sąjungos institucija praktiškai negalėjo teisės požiūriu pakankamai motyvuoti ginčijamo sprendimo, motyvai gali būti papildyti akto autoriaus vykstant procesui pateiktais paaiškinimais (šiuo klausimu žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija / Di Bernardo, C‑114/19 P, EU:C:2020:457, 58 ir 59 punktai).

50      Dėl konkurso atrankos komisijos priimtų sprendimų pažymėtina, kad, kaip Teisingumo Teismas nusprendė 1996 m. liepos 4 d. Sprendime Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276), pareiga motyvuoti turi būti suderinta su atrankos komisijos darbo slaptumo užtikrinimu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį. Šis slaptumas buvo numatytas siekiant užtikrinti konkurso atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio išorinio kišimosi ar spaudimo, neatsižvelgiant į tai, ar tai daro pati Sąjungos administracija, ar suinteresuotieji dalyviai, ar tretieji asmenys. Todėl, laikantis šio slaptumo principo, negalima atskleisti nei atskirų atrankos komiteto narių požiūrio, nei bet kokios informacijos, susijusios su asmeniniu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 24 punktas).

51      Šiomis aplinkybėmis reikalavimas motyvuoti konkurso atrankos komisijos sprendimus turi atitikti atitinkamo darbo pobūdį (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 25 punktas).

52      Paprastai konkurso atrankos komisijos darbą sudaro bent du skirtingi etapai, t. y. pirma, paraiškų nagrinėjimas, siekiant nustatyti kandidatus, kuriems leidžiama dalyvauti konkurse, ir, antra, kandidatų įgūdžių, reikalingų laisvoms pareigoms užimti, vertinimas, siekiant sudaryti rezervo sąrašą (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 26 punktas).

53      Pirmajame etape, be kita ko, per kvalifikacijų konkursą atliekamas kandidatų pateiktų diplomų palyginimas su pranešime apie konkursą reikalaujama kvalifikacija. Kadangi šis palyginimas grindžiamas objektyviais duomenimis, kuriuos, be to, kiekvienas kandidatas žinojo, kiek tai su jais susiję, užtikrinant atrankos komisijos darbo slaptumą nedraudžiama atskleisti šių objektyvių duomenų ir, be kita ko, vertinimo kriterijų, kuriais remiantis buvo atlikta atranka per pirminį konkurso etapą, suteikiant asmenims, kurių paraiškos buvo atmestos, galimybę iki bet kokio asmeninio testavimo sužinoti galimus jų pašalinimo motyvus (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 27 punktas).

54      Antrasis atrankos komisijos darbo etapas – atvirkščiai – yra visų pirma lyginamasis, todėl jam taikomas šių darbų slaptumas (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 28 punktas).

55      Atrankos komisijos iki testavimo patvirtinti taisymo kriterijai yra sudedamoji lyginamojo vertinimo dalis ir, vertindama atitinkamus kandidatų nuopelnus, komisija jais vadovaujasi. Iš tiesų dėl kandidatų interesų šiais kriterijais siekiama užtikrinti tam tikrą atrankos komisijos vertinimų vienodumą, ypač kai kandidatų skaičius yra didelis. Todėl šiems kriterijams taikomas svarstymų slaptumas, kaip ir atrankos komisijos vertinimams (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 29 punktas).

56      Atrankos komisijos atliekami lyginamieji vertinimai atsispindi kandidatams skirtuose baluose. Jie yra kiekvieno iš jų įvertinimo išraiška (1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati, C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 30 punktas).

57      Remdamasis šiais principais, 1996 m. liepos 4 d. Sprendimo Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276) 31 ir 32 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad, turint omenyje atrankos komisijos darbo slaptumą, per įvairius testus gautų įvertinimų pateikimas yra pakankamas šių komisijų sprendimų motyvavimas ir kad dėl tokio motyvavimo nepažeidžiamos kandidatų teisės, nes iš jo jie gali sužinoti apie už pasirodymą gautą įvertinimą ir prireikus patikrinti, kad iš tikrųjų nesurinko pranešime apie konkursą reikalaujamo balų skaičiaus.

58      Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia įvertinti, ar 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas pakankamai motyvuotas.

59      Pirma, reikia konstatuoti, kad 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas nepatenka į Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nurodytą pirmąjį etapą, susijusį su leidimu kandidatams dalyvauti konkurse patikrinus, ar jie atitinka pranešime apie konkursą šiuo tikslu numatytus reikalavimus. Jis priskiriamas antrajam etapui, nes aptariamo konkurso atrankos komisija turėjo įvertinti ieškovės pasirodymą per testą žodžiu, siekdama ne tik nustatyti, ar galima skirti jai pranešime apie konkursą nustatytą minimalų 10 iš 20 balą, bet ir įvertinti šį pasirodymą lyginant su kitų kandidatų pasirodymais. Iš tiesų pranešime apie konkursą buvo numatyta, kad ieškovės pasirinktoje srityje į rezervo sąrašą galės būti įtraukti tik 30 kandidatų, gavusių geriausius balus už testą žodžiu (žr. šio sprendimo 3, 6 ir 7 punktus).

60      Antra, reikia priminti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendime, patvirtintame 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu, ieškovei jau pateiktą informaciją. Tame sprendime, kaip nurodyta šio sprendimo 9 punkte, atrankos komisija iš pradžių nurodė, kad už ieškovės pasirodymą per aptariamo konkurso testą žodžiu buvo skirtas bendras 13 iš 20 balų skaičius, nors palyginusi kandidatų, kuriems leista dalyvauti šiame teste, pasirodymus atrankos komisija į rezervo sąrašą įtraukė pavardes tik tų kandidatų, kurių surinktas bendras balų skaičius buvo bent 14 iš 20.

61      Toliau atrankos komisija paaiškino, kad bendras ieškovės pasirodymas per testą žodžiu gali būti įvertintas kaip „pakankamai geras“.

62      Galiausiai atrankos komisija pranešė ieškovei skirtus žodinius įvertinimus už kiekvieną iš trijų testo žodžiu sudedamųjų dalių, nurodytų pranešimo apie aptariamą konkursą III antraštinės dalies 4 skyriuje (žr. šio sprendimo 5 punktą); pagal jį šį testą sudaro dvi dalys, iš kurių pirmoji skirstoma į dvi smulkesnes dalis.

63      Trečia, kaip minėta šio sprendimo 11 punkte, vėliau Komisija pateikė ieškovei pirmąją pavertimo skalę, kurioje buvo nurodyta atrankos komisijos naudotų žodinių įvertinimų ir balų skaičiaus nuo vieno iki dešimties atitiktis. Iš šios skalės matyti, kad žodinis įvertinimas „pakankamai gerai“ atitinka 6 iš 10 balų skaičių, o žodinis įvertinimas „gerai“ – 7 iš 10 balų skaičių.

64      Ketvirta, Bendrajame Teisme Komisija pateikė šio sprendimo 27 punkte minėtą antrąją pavertimo skalę, kurioje nurodyta skaičiais išreikštų balų nuo vieno iki dvidešimties ir po testo žodžiu kandidatams pateiktų žodinių įvertinimų atitiktis.

65      Penkta, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo, atrankos komisija patvirtino lyginamojo svorio metodą, taikytiną trims pranešime apie aptariamą konkursą numatytoms testo žodžiu sudedamosioms dalims. Atsiliepime į ieškinį Komisija patvirtina, kad bendras ieškovės gautas 13 iš 20 balų skaičius yra ne aritmetinis, o svertinis šių trijų sudedamųjų dalių įvertinimų vidurkis.

66      Taigi reikia konstatuoti, kad aptariamo konkurso atrankos komisija kiekvienai pranešime apie konkursą numatytai testo žodžiu daliai patvirtino lyginamojo svorio koeficientą (toliau – aptariami lyginamojo svorio koeficientai). Aptariami lyginamojo svorio koeficientai atrankos komisijos buvo taikomi kandidatų pasirodymų per šias sudedamąsias dalis vertinimams, siekiant gauti svertinį šių trijų vertinimų vidurkį. Todėl šie lyginamojo svorio koeficientai labai padeda ieškovei suprasti, kaip jos pasirodymas, įvertintas per šias tris sudedamąsias dalis, buvo paverstas į pagal dvidešimtbalę sistemą apskaičiuotą bendrą balų skaičių, kaip nurodyta pranešime apie aptariamą konkursą (žr. šio sprendimo 6 punktą). Dabar ieškovė turi pirmąją ir antrąją pavertimo skales. Vis dėlto nežinodama aptariamų lyginamojo svorio koeficientų ji negali suprasti, kaip už tris testo žodžiu dalis jai skirtus žodinius įvertinimus „gerai“, „gerai“ ir „pakankamai gerai“, kurie pagal pirmąją pavertimo skalę atitinka 7, 7 ir 6 balus, galėjo būti skirtas bendras 13 iš 20 balų skaičius, pagal antrąją pavertimo skalę atitinkantis žodinį įvertinimą „pakankamai gerai“. Reikia pažymėti, jog atsižvelgiant į kiekvieno iš šių koeficientų svarbą negalima atmesti galimybės, kad nustatant šių skaičiais išreikštų balų svertinį vidurkį bus gautas bendras balų skaičius, suapvalintas ir paverstas pagal dvidešimtbalę sistemą, siekiantis 14 iš 20 balų ribą, kurią reikalaujama pasiekti, kad kandidatas būtų tarp aptariamo konkurso laureatų (žr. šio sprendimo 9 punktą).

67      Vis dėlto reikia nustatyti, ar aptariamų lyginamojo svorio koeficientų pateikimas suderinamas su Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje numatytu atrankos komisijos darbo slaptumu, kaip jį aiškina Teisingumo Teismas.

68      Kaip minėta šio sprendimo 57 punkte, 1996 m. liepos 4 d. Sprendime Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276, 31 ir 32 punktai) Teisingumo Teismas, palyginęs reikalavimus, kylančius iš, viena vertus, pareigos motyvuoti ir, kita vertus, atrankos komisijos darbo slaptumo, nusprendė, kad per įvairius testus gautų įvertinimų pateikimas yra pakankamas šių komisijų sprendimų motyvavimas ir kad kandidatų teisės dėl tokio motyvavimo nepažeidžiamos.

69      Vis dėlto byloje, kurioje priimtas 1996 m. liepos 4 d. Sprendimas Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276), ieškovui nebuvo leista laikyti konkurso testų, surengtų po testo raštu, per kurį jis surinko mažesnį už pranešime apie konkursą reikalautą minimalų balų skaičių. Tame pranešime nebuvo numatyta, kad testą raštu sudaro kelios dalys. Todėl Teisingumo Teismo nuoroda į „per įvairius testus gautus įvertinimus“ negali būti aiškinama kaip reiškianti tik atskirus eliminuojančius balus, o ne tarpinius įvertinimus už įvairias pranešime apie konkursą numatytas testo sudedamąsias dalis. Taigi remiantis šia jurisprudencija negalima daryti išvados, kad vieno atskiro eliminuojančio balo pateikimas kandidatui bet kuriuo atveju yra pakankamas motyvavimas, neatsižvelgiant į kiekvieno konkurso ypatumus.

70      Be to, remiantis 1996 m. liepos 4 d. Sprendimu Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276) negalima daryti išvados, kad sąvoka „taisymo kriterijai“, kurie, kaip nusprendė Teisingumo Teismas, saugomi pagal atrankos komisijos darbo slaptumo principą, apima tokius elementus, kaip aptariami lyginamojo svorio koeficientai.

71      Reikia pažymėti, kad 1996 m. liepos 4 d. Sprendime Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276) minėtais „taisymo kriterijais“ atrankos komisija vadovaujasi vertindama kandidatų pasirodymus per konkurso testus ir galimas kiekvieno testo sudedamąsias dalis. Jie yra priemonė, kuria atrankos komisija remiasi vertindama šiuos pasirodymus, kad užtikrintų savo vertinimų vienodumą. Taigi, kaip Teisingumo Teismas nusprendė minėtame sprendime, šie kriterijai yra sudedamoji lyginamojo vertinimo, kurį atlieka komisija vertindama atitinkamus kandidatų nuopelnus, dalis, todėl turi likti slapti (žr. šio sprendimo 55 punktą). Iš tiesų, kad konkurso atrankos komisija galėtų visiškai objektyviai ir laisvai įvertinti kandidatus, ji turi galėti struktūrizuoti savo darbą, prireikus taikydama skirtingo lyginamojo svorio kriterijus ir subkriterijus.

72      Vis dėlto atrankos komisijos taikyti koeficientai, skirti nustatyti pranešime apie konkursą numatytų testo sudedamųjų dalių lyginamajam svoriui, neatlieka tos pačios funkcijos kaip 1996 m. liepos 4 d. Sprendime Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276) nurodyti taisymo kriterijai. Iš tiesų šie koeficientai neskirti tam, kad prisidėtų prie kandidatų pasirodymo per atitinkamą testą lyginamojo vertinimo. Įgyvendindama turimą diskreciją atrankos komisija nustato juos, kad parodytų, kokią santykinę reikšmę atskiroms pranešime apie konkursą nurodytoms testo sudedamosios dalims ji teikia, skirdama kandidatui bendrą balą už visą šį testą. Taigi pirminį įvairių pranešime apie konkursą numatytų testo sudedamųjų dalių santykinės vertės nustatymą reikia skirti nuo kandidatų pasirodymų per kiekvieną iš šių sudedamųjų dalių vertinimo.

73      Vadinasi, 1996 m. liepos 4 d. Sprendimas Parlamentas / Innamorati (C‑254/95 P, EU:C:1996:276) negali būti aiškinamas taip, jog 68 punkte nurodytų reikalavimų palyginimas reikalauja, kad tais atvejais, kai pranešime apie konkursą numatyta, jog testą sudaro kelios sudedamosios dalys, koeficientams, kuriuos atrankos komisija, siekdama suteikti tam tikrą lyginamąjį svorį, iš anksto nustatė kiekvienai iš šių sudedamųjų dalių, turi būti taikomas atrankos komisijos darbo slaptumo principas. Taigi iš minėto sprendimo negalima daryti išvados, kad šie koeficientai nepriskiriami prie duomenų, kurie, taikant pareigą motyvuoti, turi būti pateikti iš konkurso pašalintiems kandidatams.

74      Be to, reikia priminti, kad dėl testo žodžiu, per kurį siekiama įvertinti konkurso kandidatų prancūzų ir anglų kalbų bei visų kitų Sąjungos kalbų, kurias šie kandidatai savo paraiškose nurodė mokantys, žinias, Bendrasis Teismas yra nusprendęs, kad, atrankos komisijai atliekant tarpinį kandidatų kiekvienos iš šių kalbų žinių vertinimą, pareiga motyvuoti reiškia, kad kandidato prašymu turi būti pateikti jam skirti tarpiniai įvertinimai už įvairias testuotas kalbas ir nurodytas metodas, kuriuo vadovavosi atrankos komisija, apskaičiuodama galutinį įvertinimą. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pateikiant šią informaciją nereikia atskleisti nei atskirų atrankos komisijos narių nuomonių, nei informacijos, susijusios su asmeniniu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu. Taigi toks pateikimas nėra nesuderinamas su atrankos komisijos darbo slaptumo užtikrinimu (2004 m. balandžio 28 d. Sprendimo Pascall / Taryba, T‑277/02, EU:T:2004:117, 2 ir 28 punktai).

75      Be to, iš Tarnautojų teismo jurisprudencijos matyti, kad turint omenyje konkurso atrankos komisijos darbo slaptumą ir plačią diskreciją, kurią ši komisija turi vertindama konkurso testų rezultatus, motyvuodama kandidato nesėkmę per testą ji neprivalo patikslinti, kurie jo atsakymai buvo įvertinti kaip nepakankami, arba paaiškinti, kodėl tie atsakymai pripažinti nepakankamais. Vis dėlto šis slaptumas ir plati diskrecija nereiškia, kad atitinkamą prašymą pateikę konkurso kandidatai tam tikrais atvejais negali sužinoti įvertinimų, gautų už kiekvieną iš pranešime apie konkursą nurodytų testo žodžiu sudedamųjų dalių (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Wybranowski / Komisija, F‑17/08, EU:F:2010:83, 98 ir 99 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją). Tarnautojų teismo nuomone, kad pareiga motyvuoti būtų įvykdyta, informacija, jei kandidatas jos paprašė, turi būti pateikta iš esmės prieš pasibaigiant Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose numatytam terminui (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Wybranowski / Komisija, F‑17/08, EU:F:2010:83, 100 punktą). Reikia pridurti, jog siekdamas paneigti priekaištą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo Tarnautojų teismas konstatavo, kad ieškovas galėjo gauti informacijos, be kita ko, apie keturių „vertinimo kriterijų“, paminėtų pranešimo apie konkursą dalyje apie testą žodžiu, lyginamąjį svorį (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Wybranowski / Komisija, F‑17/08, EU:F:2010:83, 8, 50, 104 ir 106 punktus).

76      Ši Bendrojo Teismo ir Tarnautojų teismo jurisprudencija atitinka šio sprendimo 47 punkte minėtą glaudų pareigos motyvuoti ir veiksmingos teisminės gynybos ryšį, taip pat šio sprendimo 49 punkte minėtoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nurodytą teisės papildyti nepakankamus motyvus vykstant procesui pateiktais paaiškinimais apribojimą išimtiniais atvejais. Laiku nesužinojęs metodo, kurį atrankos komisija taikė nustatydama bendrą eliminuojantį balą, skirtą kandidatui už testą, iš atrankos komisijos įvertinimų už pasirodymus per įvairias pranešime apie konkursą numatytas minėto testo sudedamąsias dalis šis kandidatas negali suprasti, ar atrankos komisija padarė klaidą ne atlikdama šiuos įvertinimus, kuriems taikomas atrankos komisijos darbo slaptumo principas, o apskaičiuodama bendrą eliminuojantį balą. Taigi toks kandidatas negali įvertinti, ar reikia pareikšti ieškinį Bendrajame Teisme.

77      Be to, pareiga motyvuoti ir teisė į veiksmingą teisminę gynybą yra bendrieji Sąjungos teisės principai, šiuo metu įtvirtinti Chartijoje, o atrankos komisijos darbo slaptumas įtvirtintas antrinės teisės akte. Todėl Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į Chartiją.

78      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog dėl to, kad aptariami lyginamojo svorio koeficientai nėra tos priemonės, kurias aptariamo konkurso atrankos komisija naudojo vertindama kandidatų pasirodymus per pranešime apie konkursą nurodytas tris testo žodžiu sudedamąsias dalis, jiems netaikomas Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje numatytas slaptumas.

79      Šios išvados nepaneigia Komisijos argumentai, grindžiami plačia konkurso atrankos komisijos diskrecija (žr. šio sprendimo 43 punktą).

80      Remiantis jurisprudencija, dirbdama konkurso atrankos komisija turi plačią diskreciją. Todėl tais atvejais, kai pranešime apie konkursą vertinimo kriterijai nenumatyti, jai leidžiama juos nustatyti, o kai pranešime šie kriterijai numatyti, tačiau nenurodytas jų lyginamasis svoris, jai leidžiama šį nustatyti (žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Mata Blanco / Komisija, F‑65/10, EU:F:2012:178, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu taip pat žr. 1988 m. kovo 24 d. Sprendimo Goossens ir kt. / Komisija, 228/86, EU:C:1988:172, 11, 13 ir 14 punktus ir 1988 m. balandžio 19 d. Sprendimo Santarelli / Komisija, 149/86, EU:C:1988:179, 10 punktą).

81      Iš to matyti, kad tais atvejais, kai pranešime apie konkursą nenurodytas kiekvieno jame paminėto konkretaus testo vertinimo kriterijaus lyginamasis svoris, atrankos komisija gali nustatyti, kaip šiame pranešime už testą numatytas bendras balų skaičius turi būti paskirstytas tarp įvairių jo sudedamųjų dalių, priklausomai nuo svarbos, kurią ji teikia šioms sudedamosioms dalims, atsižvelgdama į laisvas darbo vietas (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Mata Blanco / Komisija, F‑65/10, EU:F:2012:178, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

82      Nagrinėjamu atveju pranešime apie aptariamą konkursą buvo aprašytos testo žodžiu sudedamosios dalys (žr. šio sprendimo 5 punktą), tačiau nebuvo nurodytas kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių lyginamasis svoris nustatant bendrą balą.

83      Taigi aptariamo konkurso atrankos komisija turėjo teisę nustatyti tris aptariamus lyginamojo svorio koeficientus.

84      Vis dėlto iš to, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad aptariami lyginamojo svorio koeficientai nepriskiriami prie informacijos, kuri, siekiant užtikrinti pareigos motyvuoti laikymąsi, turi būti pateikta pašalintiems kandidatams.

85      Pagal nusistovėjusią jurisprudenciją tuo atveju, kai Sąjungos institucija turi plačią diskreciją, per administracines procedūras Sąjungos teisinės sistemos suteiktų garantijų laikymosi kontrolė yra ypač svarbi. Viena iš šių garantijų yra, be kita ko, kompetentingos institucijos pareiga kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes ir pakankamai motyvuoti savo sprendimą (1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, EU:C:1991:438, 14 punktas ir 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo ETF / Landgren, T‑404/06 P, EU:T:2009:313, 163 punktas).

86      Be to, remiantis šio sprendimo 46 ir 47 punktuose nurodyta jurisprudencija, pareigos motyvuoti tikslas yra būtent toks: sudaryti suinteresuotiesiems asmenims sąlygas pasinaudoti teise į veiksmingą teisinę gynybą, o Sąjungos teismui – vykdyti administracijos sprendimų teisėtumo kontrolę.

87      Reikia pažymėti, kad konkurso atrankos komisijos turi plačią diskreciją, todėl kontroliuodamas jų sprendimų teisėtumą teismas turi patikrinti, ar šia diskrecija buvo naudojamasi remiantis objektyviais kriterijais ir ar ja naudojantis nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos arba piktnaudžiauta įgaliojimais, taip pat ar nebuvo akivaizdžiai peržengtos diskrecijos ribos (šiuo klausimu žr. 1999 m. vasario 11 d. Sprendimo Jiménez / VRDT, T‑200/97, EU:T:1999:26, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi, nors nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas negali pakeisti atrankos komisijos vertinimo savuoju, vis dėlto, atsižvelgiant į pareigą motyvuoti, jis turi turėti galimybę patikrinti, ar ši komisija ieškovės pasirodymą žodžiu įvertino remdamasi pranešime apie aptariamą konkursą nurodytomis trimis jo sudedamosiomis dalimis ir ar nebuvo padaryta jokios klaidos apskaičiuojant bendrą balą pagal atrankos komisijos skirtą įvertinimą už kiekvieną iš šių trijų sudedamųjų dalių.

88      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada: kadangi ieškovė nežinojo aptariamų lyginamojo svorio koeficientų, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, nepaisant to, kad priėmus tą sprendimą Komisija pateikė ieškovei informacijos, jeigu pagal šio sprendimo 48 ir 49 punktuose primintą jurisprudenciją į ją gali būti atsižvelgta.

89      Vadinasi, reikia pritarti ieškinio antrajam pagrindui ir panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą, tačiau nereikia nagrinėti ieškinio pirmojo pagrindo (žr. šio sprendimo 38 punktą) ir priimti sprendimo dėl Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, kiek tai susiję su prašymu (pateiktu tuo atveju, jeigu prireiktų) panaikinti 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą (žr. šio sprendimo 30 ir 33 punktus).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

90      Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (septintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. vidaus konkurso „COM/03/AD/18 (AD 6) – Administratoriaiatrankos komisijos sprendimą neįtraukti JR į rezervo sąrašą, sudarytą siekiant įdarbinti AD 6 lygio administratorius Europos viešojo administravimo srityje.

2.      Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

da Silva Passos

Valančius

Reine

Truchot

 

      Sampol Pucurull

Paskelbtas 2021 m. rugsėjo 22 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.