BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2018 m. liepos 13 d.(*)

„Viešoji tarnyba – EIB personalas – Skundas dėl psichologinio priekabiavimo – Administracinis tyrimas – Psichologinio priekabiavimo sąvoka – Reikalavimas dėl skundžiamo elgesio kartojimo siekiant pripažinti šį elgesį psichologiniu priekabiavimu – Atsisakymas pradėti drausminę procedūrą asmens, kurio elgesys buvo apskųstas, atžvilgiu – Pareiga laikytis konfidencialumo dėl administracinio tyrimo buvimo fakto ir dėl pasibaigus procedūrai priimto sprendimo, kuriuo buvo konstatuotas psichologinis priekabiavimas“

Byloje T‑377/17,

SQ, Europos investicijų banko personalo narė, atstovaujama advokatų N. Cambonie ir P. Walter,

ieškovė,

prieš

Europos investicijų banką (EIB), atstovaujamą G. Faedo ir K. Carr, padedamų advokato B. Wägenbaur ir baristerio J. Currall,

atsakovą,

dėl remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50a straipsnio 1 dalimi ir EIB personalo reglamento 41 straipsniu pateikto prašymo, pirma, iš dalies panaikinti 2017 m. kovo 20 d. EIB pirmininko sprendimą ir, antra, atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, ieškovės tariamai patirtą dėl jos vadovo psichologinio priekabiavimo ir EIB elgesio,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai P. Nihoul ir J. Svenningsen (pranešėjas),

posėdžio sekretorius E. Coulon,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1        SESV 308 straipsnyje nurodyta, kad Europos investicijų banko (EIB arba toliau – Bankas) statutas yra pateiktas prie šios sutarties ir ES sutarties pridėtame Protokole Nr. 5, kuris yra jų sudedamoji dalis. Šio protokolo dėl Banko statuto 7 straipsnio 3 dalies h punkte numatyta, kad valdytojų taryba tvirtina Banko darbo tvarkos taisykles. Šių darbo tvarkos taisyklių, kurios buvo patvirtintos 1958 m. gruodžio 4 d., paskui kelis kartus keistos, 31 straipsnyje numatyta, kad Banko personalo reglamentus priima direktorių valdyba. 1960 m. balandžio 20 d. Banko direktorių valdyba priėmė Banko personalo reglamentą (toliau – personalo reglamentas).

2        Bylos aplinkybėms taikytina personalo reglamento redakcija, patvirtinta 2013 m. birželio 4 d. Banko direktorių valdybos sprendimu ir įsigaliojusi tų pačių metų liepos 1 d.; jos 41 straipsnyje numatyta:

„Visus individualius ginčus tarp Banko ir jo personalo narių nagrinėja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Bet koks Banko personalo narių ieškinys dėl jų nenaudai Banko patvirtintos priemonės turi būti pareikštas per tris mėnesius.

Be galimybės pareikšti ieškinį <…> Teisingumo Teismui ir prieš šio ieškinio pareiškimą, visiems ginčams turi būti taikoma taikinimo procedūra Banko taikinimo komitete, išskyrus ginčus, kilusius dėl 38 straipsnyje numatytų priemonių įgyvendinimo.

Prašymas dėl taikinimo turi būti pateiktas per tris mėnesius [nuo to momento, kai] susiklostė faktinės aplinkybės arba buvo pranešta apie ginčijamą priemonę.

Taikinimo komitetą sudaro trys nariai. Sudarant komitetą vieną iš narių skiria Banko pirmininkas, o antrąjį – suinteresuotasis asmuo, ir šie du nariai turi būti paskirti per savaitę nuo to laiko, kai pateikiamas vienos iš šalių prašymas kitai šaliai. Trečiąjį narį, kuris turi pirmininkauti komitetui, skiria du pirmieji nariai per vieną savaitę nuo dvejų pirmųjų narių paskyrimo. Šis trečiasis narys gali būti pasirinktas ir ne iš Banko darbuotojų. Jei pirmieji du nariai per savaitę nuo savo paskyrimo nesusitaria dėl pirmininko paskyrimo, jį skiria Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas.

Laikoma, kad taikinimo procedūra buvo nesėkminga šiais atvejais:

–        jei per keturias savaites nuo Banko pirmininko prašymo pateikimo Teisingumo Teismas nepaskyrė [taikinimo komiteto] pirmininko;

–        jei per dvi savaites nuo taikinimo komiteto sudarymo, taikinimo komitetas nerado ginčo sprendimo, priimtino abiem šalims.“

3        2006 m. rugpjūčio 1 d. Banko direktorių valdyba patvirtino Banko personalo etikos kodeksą (toliau – Etikos kodeksas). Šio kodekso 3.6 straipsnyje „Orumas darbe“ numatyta:

„Visų formų priekabiavimas arba bauginimas yra nepriimtinas. Bet kuris nuo priekabiavimo arba bauginimo nukentėjęs asmuo, vadovaudamasis Banko orumo darbe politika, gali apie tai pranešti [generaliniam direktoriui ir Personalo departamento] direktoriui ir jam negali būti dėl to priekaištaujama. Bankas turi pareigą su atitinkamu asmeniu elgtis rūpestingai ir pasiūlyti jam savo pagalbą.“

4        Konkrečiai dėl psichologinio priekabiavimo sąvokos minėto kodekso 3.6.1 straipsnyje patikslinta:

„3.6.1. Psichologinis priekabiavimas

Tai gana ilgą laiką kartojami priešiški arba netinkami žodžiai, pasikartojantis elgesys arba veiksmai, kuriuos vienas arba keli personalo nariai sako kitam personalo nariui, jam parodo arba atlieka. Užgauli pastaba, nemalonūs žodžiai, pavartoti per ginčą dėl susijaudinimo, nereiškia psichologinio priekabiavimo. Ir, atvirkščiai, kelias savaites arba kelis mėnesius nuolat pasikartojantys pykčio protrūkiai, patyčios, užgaulios pastabos arba žeidžiantys palyginimai, be jokių abejonių, yra priekabiavimo darbe požymiai.

<…>“

5        2003 m. Bankas taip pat patvirtino „Asmens orumo darbe gerbimo politiką“ (toliau – Orumo darbe politika). Orumo darbe politikos skyriuje „Bauginimas ir priekabiavimas – kas tai?“ nurodyta:

„Tiek priekabiavimas, tiek bauginimas gali pasireikšti daugeliu formų. Dažnai fizine arba žodine išraiška jis trunka tam tikrą laiką, nors galimi ir atskiri smarkūs protrūkiai. Nesvarbu, ar nagrinėjamas elgesys yra tyčinis. Lemiamas principas yra tai, kad priekabiavimas ir bauginimas yra nepageidautinas ir nepriimtinas elgesys, kenkiantis jį patiriančio asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi.

<…>“

6        Taikant Orumo darbe politiką numatytos dvi vidaus procedūros, skirtos priekabiavimo ir bauginimo atvejams nagrinėti, t. y. pirma, neoficiali procedūra, per kurią atitinkamas personalo narys siekia taikiai išspęsti problemą, ir, antra, oficiali tyrimo procedūra (toliau – tyrimo procedūra), kai jis oficialiai pateikia skundą, kurį nagrinėja iš trijų asmenų sudarytas tyrimo komitetas (toliau – tyrimo komitetas). Šis tyrimo komitetas yra įpareigotas atlikti objektyvų ir nepriklausomą tyrimą ir pateikti rekomendaciją Banko pirmininkui, kuris galutinai sprendžia dėl taikytinų priemonių.

7        Orumo darbe politikos nuostatose dėl tyrimo procedūros nurodyta:

„Tarnautojas dėl savo atvejo raštu arba žodžiu kreipiasi į [generalinį direktorių ir Personalo departamento direktorių]. Jeigu šis mano, kad tai nėra skubus ir aiškus atvejis, dėl kurio taikytinos drausminės nuobaudos, ir, atsižvelgiant į aplinkybes, atvejis gali būti pripažintas priekabiavimu, atitinkamas tarnautojas gali taip pradėti tyrimo procedūrą:

1.      Jis raštu pateikia [generaliniam direktoriui ir Personalo departamento direktoriui] oficialų prašymą pradėti tyrimo procedūrą, nurodydamas skundo dalyką ir vieno arba kelių tariamų priekabiautojų tapatybę.

2.      [Generalinis direktorius ir Personalo departamento direktorius], gavęs personalo atstovų pritarimą, pasiūlo [Banko] [p]irmininkui komiteto sudėtį ir nustato tyrimo pradžios datą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos.

3.      [Generalinis direktorius ir Personalo departamento direktorius] nedelsiant patvirtina atitinkamo tarnautojo rašto gavimą ir [taip] patvirtina tyrimo procedūros pradžią. Be to:

a)      jis paprašo atitinkamo tarnautojo išdėstyti skundą aiškinamajame rašte ir, jei pageidaujama, per [dešimt] dienų jam atsiųsti, pažymėjus, kad tai – konfidencialus dokumentas, galimus įrodymus arba pagrindžiančius dokumentus;

b)      jis paprašo tarnautojo jo aiškinamajame rašte nurodyti, ar yra asmenų, kurie gali būti liudytojai (nenurodant jų pavardžių);

c)      jis praneša, kad, gavus minėtą aiškinamąjį raštą, tariamam priekabiautojui bus pranešta apie skundo dalyką ir suteikta šiuo klausimu reikalinga informacija, bet nebus pateikta aiškinamojo rašto kopija;

d)      jis praneša tarnautojui, kad skundas negali būti atsiimtas ir kad [tyrimo] procedūra turės būti vykdoma iki galo;

e)      jis praneša [skundą pateikusiam asmeniui], jog tariamam priekabiautojui bus priminta, kad [skundą pateikęs asmuo] jokiomis aplinkybėmis negali būti dėl to kaltinamas ir kad abi šalys dėl skundo nagrinėjimo turi griežtai laikytis konfidencialumo (nurodoma šio rašto data ir jo gavimo patvirtinimas siunčiamas [generaliniam direktoriui ir Personalo departamento direktoriui]);

f)      jis nurodo, kad tyrimas bus pradėtas per 30 kalendorinių dienų ir kad abiem šalims bus pranešta apie jų individualios apklausos datą <…>, apie jų teisę būti atstovaujamoms arba lydimoms ir apie komiteto sudėtį.

4.      Gavęs [skundą pateikusio asmens] aiškinamąjį raštą [generalinis direktorius ir Personalo departamento direktorius]:

a)      nedelsdamas išsiunčia raštą tariamam priekabiautojui ir patikslina skundo dalyką ir visą reikalingą informaciją, taip pat paprašo per [dešimt] dienų jam atsiųsti, pažymėjus, kad tai – konfidencialus dokumentas, atsakymą raštu, prie kurio, jei pageidaujama, gali būti pridėti pagrindžiantys dokumentai arba įrodymai;

b)      prašo atitinkamo asmens savo atsakyme nurodyti, ar yra galimi liudytojai (nenurodant jų pavardžių);

c)      tariamam priekabiautojui primena, kad skundą pateikęs asmuo jokiomis aplinkybėmis negali būti dėl to kaltinamas ir kad abi šalys dėl skundo nagrinėjimo turi griežtai laikytis konfidencialumo (nurodoma šio rašto data ir jo gavimo patvirtinimas siunčiamas [generaliniam direktoriui ir Personalo departamento direktoriui]);

<…>“

8        Orumo darbe politikos nuostatose dėl tyrimo procedūros, susijusiose su apklausa, parašyta:

„Apklausos tikslas – objektyviai nustatyti, kas yra įvykę, ir surinkti faktus, kurie padės parengti motyvuotą rekomendaciją <…>.

Komitetas turi teisę spręsti, koks veikimo būdas yra tinkamas. Paprastai apklausa organizuojama kaip atskiri pokalbiai, kurie išdėstomi tokia tvarka:

–        visų pirma – [skundą pateikęs asmuo],

–        [skundą pateikusio asmens] galimi nurodyti liudytojai,

–        tariamas priekabiautojas,

–        tariamo priekabiautojo galimi nurodyti liudytojai;

<…>“

9        Orumo darbe politikos nuostatose dėl tyrimo procedūros, susijusios su tyrimo rezultatu, numatyta:

„Kai išklausomos visos šalys ir atliekami visi galimi reikalingi tyrimai, komitetas turi turėti galimybę posėdžiauti ir pasiūlyti motyvuotą rekomendaciją. Komitetas neturi sprendimų priėmimo galios.

Komitetas gali teikti tokias įvairias rekomendacijas:

–        nutraukti bylą, kai abi šalys išsiaiškino situaciją ir buvo rastas sprendimas ateičiai, priimtinas abiem šalims,

–        pripažinti, kad byla yra susijusi ne su bauginimu ar priekabiavimu, o su darbo konfliktu, kuris turi būti išsamiau išnagrinėtas arba turi būti imtasi kitų veiksmų,

–        atmesti skundą,

–        taikyti būtinas priemones tuo atveju, kai komitetas įrodo, kad skundas yra nepagrįstas ir laikytinas piktnaudžiavimu,

–        pradėti drausminę procedūrą [tariamo priekabiautojo atžvilgiu].

Rašytinė komiteto rekomendacija parengiama per penkias dienas nuo tyrimo pabaigos ir siunčiama [Banko] [p]irmininkui, kad jis priimtų sprendimą.“

10      Dėl Banko pirmininko priimamo sprendimo Orumo darbe politikos nuostatose dėl tyrimo procedūros nustatyta:

„[Banko] [p]irmininko sprendime turi būti patikslintos galimos taikytinos priemonės ir nustatyti atitinkami terminai; pavyzdžiui, tai gali būti:

–        drausminės procedūros [tariamo priekabiautojo atžvilgiu] įgyvendinimas,

–        papildomi tyrimai darbo vietoje arba konkrečiame departamente,

–        sprendimas, kuriam pritarė šalys bendru sutarimu.

Jei priekabiavimo faktas nepasitvirtino ir nebuvo pažeistos jokios galiojančios normos, abiem šalims turi būti užtikrinta, kad [tyrimo] procedūra joms neturės jokių neigiamų pasekmių.

<…>“

11      Orumo darbe politikos nuostatose dėl tyrimo procedūros, susijusiose su „Duomenų saugojimu“, patikslinta:

„Siekiant apsaugoti visas susijusias šalis, dokumentai saugomi laikantis kuo griežtesnio konfidencialumo ir informacija atskleidžiama tik būtinojo reikalingumo atveju. Laikydamasi konfidencialumo reikalavimų ir prižiūrint už asmens duomenų saugojimą atsakingam asmeniui, [Žmogiškųjų išteklių tarnyba] saugo bylas, kuriose yra pavardės, datos, skundai ir rezultatai, tam, kad būtų vykdoma politikos įgyvendinimo priežiūra ir užtikrintas nuoseklumas bei teisingumas.“

 Bylos aplinkybės

12      Ieškovė SQ, Banko personalo narė, 2008 m. balandžio 1 d. pradėjo dirbti Banke kaip padėjėja [konfidencialu](1), paskirta į [konfidencialu] departamentą (toliau – atitinkamas departamentas).

13      2011 m. tuometinis atitinkamo departamento direktorius nusprendė, kad ieškovė turi būti priskirta tiesiogiai prie jo tarnybos ir šiuo pagrindu ieškovei buvo patikėtos konkrečios bylos. Be to, nuo 2011 m. spalio mėn. ieškovė faktiškai vadovavo grupei, kurią 2013 ir 2014 m. sudarė už komunikaciją atsakingas asmuo, pilnu darbo etatu dirbantis padėjėjas ir jaunas specialistas.

14      Ieškovės teigimu, tuometinis atitinkamo departamento direktorius kelis kartus prašė, kad būtų peržiūrėtas jos vaidmuo, kad jos vadovaujama grupė būtų pertvarkyta į skyrių ir kad atitinkamai ji taptų skyriaus vadove.

15      2014 m. spalio mėn. direktorius išėjo iš darbo ir pareigas pradėjo eiti naujas direktorius (toliau – naujas direktorius). Pastarajam buvo pavesta, be kita ko, reorganizuoti atitinkamą departamentą, kurio darbas neatitiko reikalavimų, taip pat ir dėl specialistų trūkumo, kuris turėjo būti išspręstas pasamdžius išorės personalą.

16      Reorganizuojant atitinkamą departamentą nebuvo išsaugota grupė, kuriai vadovavo ieškovė. Be to, ieškovė naujo direktoriaus kelis kartus nesėkmingai prašė atnaujinti jos pareigybės aprašą.

17      2016 m. birželio 2 d. ieškovei buvo skirtos laikinojo nedarbingumo atostogos dėl burn out sindromo.

18      2016 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pasikalbėjo su Personalo generalinio direktorato (GD) Santykių su personalu ir administracinių paslaugų departamento Santykių su personalo ir geros savijautos darbe skyriaus vadovu ir su Žmogiškųjų išteklių tarnybos atsakingu asmeniu. Po šio pokalbio ji išsiuntė šiems dviem asmenims elektroninį laišką, jame apibūdino tam tikrus naujo direktoriaus veiksmus, kurie, kaip ji teigė, sudarė psichologinį priekabiavimą ir diskriminaciją dėl lyties. Šiame laiške ji, be kita ko, prašė rasti taikų ir greitą šios situacijos sprendimą, pavyzdžiui, suteikti jai dvejų metų atostogas dėl asmeninių priežasčių (toliau – AAP) arba paskirti ją į kitą departamentą kaip skyriaus vadovę.

19      2016 m. spalio 26 d. ieškovė, pasinaudojusi šiam tikslui skirta tipine forma, pateikė prašymą dėl dvejų metų AAP, kurias, kaip ji teigė, pateisintų ta aplinkybė, kad ji patyrė naujo direktoriaus psichologinį priekabiavimą ir tai, kad jis vykdė diskriminacijos dėl lyties politiką. Pirma, ieškovė paaiškino, kad dvejų metų AAP leistų Bankui ištirti faktines aplinkybes ir imtis reikalingų priemonių, kuriomis būtų užkirtas kelias tokiam naujo direktoriaus elgesiui, o ji nebijotų patirti galimų atsakomųjų priemonių. Antra, minėtos AAP leistų jai atgauti pasitikėjimą savo, kaip vadovės, gebėjimais, įsidarbinus įmonėje arba ją sukūrus.

20      Taip pat 2016 m. spalio 26 d. ieškovė, remdamasi Banko darbo tvarkos taisyklėmis, pateikė skundą (toliau – skundas), jame nurodė, kad naujo direktoriaus elgesys jos atžvilgiu visų pirma sudarė psichologinį priekabiavimą, kaip tai suprantama pagal Etikos kodekso 3.6 ir 3.6.1 straipsnius, ir kad juo buvo pažeistos vidaus taisyklės dėl orumo gerbimo. Subsidiariai ieškovė nurodė mananti, kad šiuo elgesiu buvo pažeisti Etikos kodekso 1.1, 3.1, 3.3 ir 3.5 straipsniai.

21      Taip pat 2016 m. spalio 26 d. ieškovė, remdamasi Etikos kodekso 1.5.1 straipsniu, siejamu su 2009 m. sausio 21 d. Banko patvirtinta „Pranešimų apie pažeidimus politika“ (toliau – Pranešimų apie pažeidimus politika), pranešė apie naujo direktoriaus elgesį, kuriuo, kaip ji manė, buvo nepaisoma lygių galimybių politikos, kaip tai suprantama pagal minėto kodekso 1.2 straipsnį, ir kuris sudarė diskriminaciją dėl lyties, kaip tai suprantama pagal to paties kodekso 1.3 straipsnį (toliau – pranešimas apie pažeidimus). Iš esmės ieškovė priekaištavo dėl to, kad iš šešių atitinkamo departamento personalo darbuotojų moterų, kurios ėjo vadovaujančias pareigas, keturios buvo nušalintos ir jų vietą užėmė personalo nariai vyrai. Taigi, naujas direktorius pasirinko daugiausia vyrus ir jo veiksmai prieštaravo Etikos kodeksui.

 Dėl skundo, susijusio su psichologiniu priekabiavimu, ir pranešimo apie pažeidimus

22      Paaiškinusi, kad jos karjeros raida staiga sustojo po to, kai naujas direktorius pradėjo eiti pareigas, ieškovė savo skunde nurodė, kad naujas direktorius išplėtojo vadovų moterų pašalinimo iš atitinkamo departamento praktiką ir kad šiomis aplinkybėmis ieškovė, turėjusi visišką ankstesnio direktoriaus pasitikėjimą, buvo „nušalinta nuo pareigų“. Perkeldamas ieškovę į pareigas, kuriose ji nebeturėjo jokios atsakomybės ir kuriose jai nebuvo nustatyta aiškių darbo tikslų, naujas direktorius taip ją „nušalino“.

23      Be to, ieškovė nurodė, kad naujas direktorius „išardė“ trijų žmonių grupę, kuriai ji vadovavo anksčiau, kad jis abejojo dėl ieškovės vadovavimo šiems trims asmenims teisėtumo ir nuolat ją kritikavo, skirdavo kitiems asmenims darbus, kuriuos iš principo turėjo atlikti ji, nuslėpdavo informaciją, susijusią su jai paskirtų bylų nagrinėjimu, be kita ko, nepakviesdavo jos į parengiamuosius susirinkimus prieš svarbų susirinkimą su Banko pirmininku, nepateikdavo jos atlikto darbo įvertinimo, nors į naują direktorių buvo kreiptasi dėl tokio grįžtamojo ryšio (feedback), ir atliko daugelį negeranoriškų veiksmų jos atžvilgiu, taip pat ir po to, kai ji išėjo laikinojo nedarbingumo atostogų.

24      Dėl pastarojo aspekto pažymėtina, kad naujas direktorius, be kita ko, menkino ją bendradarbės ir tos bendradarbės draugės akivaizdoje, kalbėdamas agresyviu tonu; ketino kreiptis į Žmogiškųjų išteklių tarnybą, kad ieškovei būtų taikytas pakartotinis medicininis patikrinimas, nepaisant ieškovės pateiktų gydytojo pažymų; nustatė ieškovės metinius darbo tikslus 2016 m. birželio mėn., nors tuo metu ji buvo laikinojo nedarbingumo atostogose; galiausiai paskelbė konkursą į ieškovės pareigas, nors ji dar nebuvo pranešusi Personalo GD, kad neketina grįžti į savo pareigas pasibaigus laikinojo nedarbingumo atostogoms.

25      Ieškovė taip pat teigė, kad naujas direktorius ją nepalankiai vertino vykstant atrankos į skyriaus vadovo pareigas procedūrai. Iš tiesų, nors ji buvo pateikusi savo kandidatūrą šioms pareigoms, 2015 m. birželio 29 d. naujas direktorius pranešė, kad dienos pabaigoje pristatys naują atitinkamo departamento darbo organizavimo schemą. Tačiau, nekreipiant dėmesio į tai, kad kitą dieną turėjo įvykti ieškovės pokalbis su atrankos komisija dėl skyriaus vadovo pareigų ir kad šis pokalbis įprastomis aplinkybėmis turėtų lemiamos reikšmės skyrimui į šias pareigas, naujoje tarnybos darbo organizavimo schemoje ieškovė nebuvo nurodyta kaip skyriaus vadovė, o tai, ieškovės teigimu, rodo, kad naujas direktorius jau buvo nusprendęs ją nušalinti nuo šios atrankos procedūros.

26      Be to, ieškovė naujam direktoriui priekaištauja dėl netinkamų, agresyvių, niekinančių ir kaltinančių kalbų, įskaitant per susirinkimus, dėl beprasmiškų, keistų ir painių prašymų formulavimo, taip pat dėl jai nedalyvaujant išsakytos kritikos jos atžvilgiu. Naujas direktorius pareiškė, kad Banko darbuotojai neturėtų skųstis, nes jiems pasisekė, kad turi tokį darbą ir gauna tokius atlyginimus. Be to, jis pareiškė, kad savo, kaip direktoriaus, įdarbinimo metu nesuprato, jog, priešingai nei ankstesnėse pareigose, negalės savo noru atleisti jam netinkančių darbuotojų.

27      Ieškovė taip pat skundėsi, kad su tam tikrais personalo nariais buvo elgiamasi kaip su favoritais, be kita ko, su asmenimis, kurie dirbo tarptautinėje organizacijoje ir kurių įdarbinimą palengvino naujas direktorius, ir, antra, kad buvo kritiškas arba abejingas požiūris į darbuotojų, kurie, kaip ir ieškovė, jau dirbo departamente prieš jam pradėjus eiti direktoriaus pareigas, darbą.

28      Savo skunde ieškovė Banko prašė:

–        pirma, nurodyti pradėti administracinį tyrimą pagal vidaus taisykles dėl orumo gerbimo, kad būtų ištirtos jos skunde išdėstytos aplinkybės, taip pat apklausti ieškovę, jos nurodytus liudytojus ir visus kitus asmenis, kuriems buvo žinomos faktinės aplinkybės,

–        antra, oficialiai konstatuoti, kad šios aplinkybės sudaro psichologinį priekabiavimą jos atžvilgiu ir atitinkamu atveju – kitų darbuotojų atžvilgiu,

–        trečia, pagal personalo reglamento 38 straipsnį nuspręsti pradėti drausminę procedūrą dėl asmens ar asmenų, kurie turi būti pripažinti atsakingais, visų pirma – dėl naujo direktoriaus, jeigu jis nenuspręstų atsistatydinti savo iniciatyva,

–        ketvirta, tenkinti šiuos prašymus:

–        suteikti jai dvejų metų AAP,

–        grįžus iš AAP, paskirti ją į skyriaus vadovės pareigas atitinkamame departamente arba kitame departamente, jeigu pirmajam vis dar vadovaus naujas direktorius,

–        pasiūlyti jai tinkamą piniginę kompensaciją, skirtą atlyginti, pirma, neturtinei žalai, kurią ji patyrė dėl skunde nurodytų aplinkybių, ir, antra, – turtinę žalą dėl negautų pajamų, kurių ji negavo, nes nebuvo paaukštinta į skyriaus vadovės pareigas, kaip tai buvo numatyta atsižvelgiant į jos darbą ir jo įvertinimą vadovaujant ankstesniam atitinkamo departamento direktoriui.

29      Tą pačią 2016 m. spalio 26 d. ieškovė, remdamasi Etikos kodekso 1.5.1 straipsniu, taip pat pateikė pranešimą apie pažeidimus, kuriame nurodė, kad naujo direktoriaus 2015 ir 2016 m. vykdyta politika, kurios Personalo GD neginčijo, buvo nepaisoma lygių galimybių, kaip tai suprantama pagal Etikos kodekso 1.2 straipsnį, ir ji sudarė diskriminaciją dėl lyties, kaip tai suprantama pagal šio kodekso 1.3 straipsnį.

 Dėl tyrimo procedūros

30      2016 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku Personalo GD generalinis direktorius ir Personalo departamento direktorius (toliau – Personalo departamento direktorius), be kita ko, paklausė ieškovės, ar ji gali nurodyti liudytojus, kurie galėtų būti apklausti vykdant administracinį tyrimą, ir, kalbant apie raštą, kuriuo naujam direktoriui turi būti pranešta apie prieš jį paduotą skundą, – ar ji nori pati parengti šį raštą, ar tik pateiks komentarus dėl tarnybų parengto rašto projekto. Ieškovė atsakė tų pačių metų lapkričio 6 d. elektroniniu laišku ir nurodė, kad, vadovaujantis Orumo darbe politikos nuostatomis dėl tyrimo procedūros, t. y. 3 straipsnio a punktu ir 4 straipsnio a punktu, minėtas generalinis direktoratas turi parengti pranešimą, už kurį tik jis yra atsakingas, remdamasis ieškovės skundu ir šiam skundui pagrįsti pateiktais įrodymais. 2016 m. lapkričio 9 d. raštu Personalo GD teisininkas persiuntė ieškovei atitinkamo rašto projektą ir paragino ją pateikti galimas pastabas – ieškovė tai padaryti atsisakė ir pakartojo, kad tai prieštarautų taikytinoms nuostatoms, pagal kurias Personalo GD yra patikėta parengti šį raštą, įteiktiną asmeniui, dėl kurio paduotas skundas.

31      2016 m. lapkričio 17 d. ieškovės patarėjas susisiekė su Banku, kad aptartų galimo taikaus susitarimo sąlygas.

32      2016 m. lapkričio 18 d. Banko Generalinis sekretorius ir Personalo departamento direktorius bendru raštu patvirtino, kad gavo ieškovės prašymus, nurodytus jos patarėjo rašte, pateiktame prieš dieną. Šiomis aplinkybėmis jie pranešė ieškovei, kad Banko atitikties direktoratas pavedė ištirti ieškovės pateiktus kaltinimus. Dėl galimybės išspręsti ginčą taikiai jie nurodė, kad, atsižvelgiant į vykstančias administracines procedūras ir nurodytų faktinių aplinkybių sunkumą, Bankas negali tenkinti ieškovės prašymo. Konkrečiai dėl jos pateikto prašymo atlyginti žalą pažymėtina, kad, jų nuomone, jis buvo pateiktas per anksti, nes vykdant procedūras dar nebuvo nustatytas galimas nurodytų faktinių aplinkybių tikrumas.

33      2016 m. lapkričio 22 d. raštu Personalo departamento direktorius ir Santykių su personalu ir administracinių paslaugų departamento direktorius ieškovei pranešė, kad Bankas nusprendė tenkinti jos prašymą dėl AAP laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kad šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant tik į tą ieškovės nurodytą AAP pagrindą, kuris buvo susijęs su jos planais įsidarbinti įmonėje arba ją sukurti.

34      2016 m. lapkričio 25 d. remiantis Orumo darbe politikos nuostatomis buvo paskirti trys tyrimo komiteto, sukurto vykdant tyrimo procedūrą, nariai. Nagrinėjamu atveju tai buvo teisės profesorius, Liuksemburgo vyriausybei dirbantis psichologas ir ankstesnis Banko žmogiškųjų išteklių direktorius, išėjęs į pensiją.

35      2016 m. gruodžio 2 d. ieškovė Personalo GD nurodė septynių liudytojų, kuriuos ji siūlė apklausti tyrimo komitetui, pavardes, taip pat jau tuo metu tyrimo komitetui pranešė, kad pokalbyje dalyvaus jos patarėjas ir sutuoktinis.

36      Tų pačių metų gruodžio 5 d. jai buvo pranešta, kad šis sąrašas buvo perduotas tyrimo komitetui, kuris priims sprendimą dėl jos prašymo. Taip pat ieškovei pasiūlyta, remiantis Orumo darbe politikos nuostatomis, nurodyti vieną asmenį, kuris kartu su ja dalyvaus pokalbyje su tyrimo komitetu, ir rekomenduota vis dėlto nesirinkti šeimos narių.

37      2016 m. gruodžio 5 d. ieškovė pateikė papildomus dokumentus, be kita ko, savo psichiatro išvadą, kurioje buvo patvirtinta, kad jai pasireiškė burn out sindromas dėl naujo direktoriaus elgesio jos atžvilgiu. Be to, tą pačią dieną ji oficialiai paprašė, kad teisinę pagalbą jai teiktų jos patarėjas, o moralinį palaikymą – sutuoktinis.

38      2016 m. gruodžio 9 d. ieškovei, be kita ko, buvo pranešta, kad tyrimo komitetas nusprendė apklausti tik tris iš jos nurodytų septynių liudytojų ir atsisakė pridėti prie bylos 2016 m. gruodžio 5 d. pateiktą informaciją, nes ji buvo pateikta per vėlai. Be to, jai buvo pranešta, kad tyrimo komitetas sutiko, kad jai padėtų du jos nurodyti asmenys.

39      2016 m. gruodžio 12 d. ieškovė užginčijo šį procesinį tyrimo komiteto sprendimą. Iš paskesnių elektroninių laiškų, kuriais buvo pasikeista, matyti, kad tyrimo komitetas iš esmės galiausiai sutiko išnagrinėti 2016 m. gruodžio 2 d. pateiktus dokumentus, kad ieškovei buvo leista pridėti prie bylos keturių liudytojų, kuriuos tyrimo komitetas atsisakė apklausti, rašytinius parodymus ir kad bendru Banko ir ieškovės sutarimu buvo nuspręsta, kad apklausos tyrimo komitete bus įrašytos, bet po to, kai Banko pirmininkas priims sprendimą dėl nagrinėjamo atvejo, minėti įrašai bus sunaikinti.

40      2017 m. sausio 4 d. tyrimo komitetas apklausė ieškovę, naują direktorių ir tris ieškovės nurodytus liudytojus. Paskui šis komitetas pasiūlė ieškovei atsakyti į paskutinį rašytinį klausimą ir ji tai padarė 2017 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku, kurį atsiuntė jos patarėjas.

41      Vis dėlto 2017 m. vasario 6 d. ieškovė per savo patarėją Banko pirmininkui ir kitiems aštuoniems EIB dirbantiems adresatams paštu ir elektroniniu paštu išsiuntė laišką, jame apskundė Banko pranešimų apie pažeidimus politikos įgyvendinimo trūkumus, nes ji dar negavo atsakymo į pranešimą apie pažeidimus, susijusius su naujo direktoriaus politika, kuria, kaip ji manė, buvo nepaisoma lygių galimybių ir diskriminuojama dėl lyties. Ji užbaigė šį laišką, pasiūlydama Banko pirmininkui išnagrinėti minėtą pranešimą apie pažeidimus ir iki 2017 m. kovo 1 d. imtis būtinų laikinosios apsaugos arba galutinių priemonių. Ieškovė manė, kad priešingu atveju, remiantis Pranešimų apie pažeidimus politikos III.2 punkto d papunkčiu, ji privalės kreiptis į Europos Sąjungos ombudsmeną.

 Dėl tyrimo ataskaitos

42      2017 m. kovo 15 d. tyrimo komitetas parengė savo ataskaitą (toliau – ataskaita), joje nusprendė, kad dvi iš ieškovės skunde nurodytų aplinkybių gali būti objektyviai laikomos psichologiniu priekabiavimu, t. y. pirma, tai, kad naujas direktorius pateikė netinkamą rašytinį atsakymą į ieškovės reikalavimus apibrėžti jos naują vaidmenį atitinkamame departamente, ir, antra, tai, kad naujas direktorius nesilaikė pareigos kartu su ieškove nustatyti jos darbo tikslus ateinantiems metams. Be to, tyrimo komitetas nusprendė, kad šių veiksmų, sudarančių psichologinį priekabiavimą, poveikį apsunkino tai, kad naujas direktorius nesugebėjo tinkamai informuoti ieškovės apie tam tikrų užduočių skyrimą ir pateikti aiškią informaciją.

43      Dėl likusios skundo dalies – tyrimo komitetas viena po kitos išnagrinėjo ieškovės skunde išdėstytas aplinkybes, bet nusprendė, kad, išskyrus aplinkybes, nurodytas pirmesniame šio sprendimo punkte, jos neatitinka „psichologinio priekabiavimo“ sąvokos.

44      Dėl ieškovės vadovaujamos trijų asmenų grupės panaikinimo tyrimo komitetas, be kita ko, pažymėjo, kad tai buvo numatyta pagal atitinkamo departamento reorganizavimo planą, kurį patvirtino Banko vadovybė. Be to, dėl skyrimo į skyriaus vadovo pareigas tyrimo komitetas konstatavo, kad naujas direktorius pasinaudojo atrankos procedūra, nors pačiame Banke direktoriai gali pavesti vykdyti skyriaus vadovo pareigas nesinaudodami procedūra atrankos komisijoje. Šiomis aplinkybėmis tyrimo komitetas nusprendė, kad nors tenka apgailestauti, jog naujas direktorius paskelbė naują tarnybos darbo organizavimo schemą ieškovės pokalbio dėl atitinkamo skyriaus vadovo pareigų išvakarėse, komitetas negali konstatuoti, kad šiuo atžvilgiu buvo padarytas pažeidimas, juo labiau kad vykstant šiai atrankos procedūrai ieškovė neužėmė antros vietos tarp kandidatų į šį postą, o atrankos komisija pagrindė savo sprendimą atsisakyti jos kandidatūros, remdamasi ieškovės pasirodymu per pokalbį. Taigi, tyrimo komitetas nusprendė, kad šiuo atžvilgiu negali būti konstatuotas psichologinio priekabiavimo buvimas.

45      Dėl aplinkybės, kad naujas direktorius abejojo dėl ieškovės, kaip grupės vadovės, vaidmens ir jos, kaip vadovės, įgaliojimų apibrėžti darbo tikslus ir vertinti tris šios grupės narius, tyrimo komitetas nustatė, kad nors šios naujo direktoriaus išsakytos abejonės ir kritika buvo netinkamos, atrodo, kad tai įvyko tik vieną kartą, todėl negali būti laikoma psichologiniu priekabiavimu.

46      Dėl ieškovės pareigų apibrėžimo po to, kai buvo reorganizuotas atitinkamas departamentas, tyrimo komitetas nusprendė, kad naujas direktorius, kaip vadovas, turėjo pareigą atsakyti į ieškovės nuogąstavimus. Taigi, tyrimo komiteto teigimu, tai, kad nebuvo patikslintas ieškovės vaidmuo ir jos metiniai darbo tikslai, yra ne tik blogo vadovavimo (poor management) požymis, bet ir kenkia asmens, kurio atžvilgiu taip elgiamasi, savigarbai ir pasitikėjimui savimi, kai šis asmuo aiškiai kelis kartus prašė patarimų ir konkrečių nurodymų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes tyrimo komitetas nusprendė, jog tai, kad laiku nebuvo pateikta informacijos dėl ieškovės pareigų ir jai pavestų užduočių apibūdinimo, sudarė psichologinį priekabiavimą.

47      Dėl to, kad naujas direktorius pavedė tam tikriems kitiems asmenims atlikti užduotis, kurios prieš tai buvo patikėtos ieškovei, kai ji buvo priskirta tiesiogiai prie ankstesnio direktoriaus tarnybos, tyrimo komitetas pažymėjo, jog nėra aišku, kokios apimties užduotys iš tikrųjų buvo pavestos kitiems asmenims. Šiuo atžvilgiu, nors ir pripažinęs, kad tinkamo vadovų ir pavaldinių bendravimo trūkumas rodo „blogą vadovavimą“ (poor management), tyrimo komitetas vis dėlto nusprendė, kad tai neatitinka psichologinio priekabiavimo sąvokos, net jei šis trūkumas galėjo apsunkinti psichologinio priekabiavimo, susijusio su tuo, kad nebuvo apibrėžtos ieškovės pareigos ir jai keliamos užduotys, poveikį.

48      Tyrimo komitetas išreiškė apgailestavimą dėl to, kad naujas direktorius tariamai nuslėpdavo informaciją, tačiau nepripažino, kad tai sudarė psichologinį priekabiavimą.

49      Dėl to, kad naujas direktorius neatsakydavo į ieškovės elektroninius laiškus ir jų nekomentuodavo, tyrimo komitetas pažymėjo, kad šis direktorius buvo surengęs daug susirinkimų, kuriuose dalyvavo ieškovė, todėl negali būti konstatuota, jog jis bandė nušalinti ieškovę. Todėl tyrimo komitetas nusprendė, kad nurodytas elgesys negali būti vertinamas kaip tam tikra psichologinio priekabiavimo forma.

50      Dėl aplinkybės, kad naujas direktorius ketino prašyti, kad ieškovei būtų taikomas medicininis patikrinimas kaip teisėta priemonė, kuria Bankas gali pasinaudoti ilgos trukmės laikinojo nedarbingumo atostogų atvejais, tyrimo komitetas konstatavo, kad naujas direktorius nesiėmė šių veiksmų, nes galiausiai nereikalavo, kad ieškovė praeitų tokį patikrinimą. Taigi, tyrimo komitetas nusprendė, kad tai nebuvo „priekabiavimo pagrindas“.

51      Dėl to, kad ieškovės darbo tikslai buvo patvirtinti tuo metu, kai ji buvo laikinojo nedarbingumo atostogose, tyrimo komitetas pažymėjo, kad Banko medicinos tarnyba rekomendavo naujam direktoriui ir atitinkamo padalinio vadovui netrukdyti ieškovės šiuo klausimu per jos laikinojo nedarbingumo atostogas, ir nusprendė, kad tai nebuvo „priekabiavimo pagrindas“. Taip pat ieškovė negali Banko kaltinti, kad buvo paskelbtas pranešimas apie laisvą jos darbo vietą, nes ji buvo ilgos trukmės laikinojo nedarbingumo atostogose.

52      Dėl kaltinimo, susijusio su naujo direktoriaus agresyviu kalbėjimu, tyrimo komitetas nusprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamų šio kaltinimo įrodymų, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad naujo direktoriaus elektroninių laiškų ieškovei turinys buvo veikiau draugiškas arba bent mandagus.

53      Dėl netinkamos naujo direktoriaus kritikos ieškovės atžvilgiu tyrimo komitetas nusprendė, kad pasakyti žodžiai nesudarė psichologinio priekabiavimo. Dėl to, kad naujas direktorius anksčiau laiko nutraukė Banko Generalinio sekretoriaus pavaduotojo, ieškovės ir jo paties susirinkimą, tyrimo komitetas padarė išvadą, jog naujas direktorius galėjo nuspręsti, kad ieškovė buvo nepakankamai pasiruošusi, atsižvelgiant į esminius per susirinkimą jos užduodamus klausimus. Taip pat, kadangi tai įvyko tik vieną kartą (a single event), „tyrimo komitetas negal[ėjo] pripažinti, kad tai laikytina priekabiavimu“.

54      Tyrimo komitetas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės kaltinimus, kad naujas direktorius tariamai prašė informacijos, nepateikęs pakankamų paaiškinimų dėl šių prašymų tikslo arba tais atvejais, kai pateikti šią informaciją nebuvo skubu. Taip pat tyrimo komitetas nepripažino, kad yra pagrįsti ieškovės kaltinimai dėl naujo direktoriaus pasisakymų kitiems bendradarbiams, pirma, apie ieškovės asmenybę ir, antra, apie darbo Banke sąlygas.

55      Dėl tos aplinkybės, kad naujas direktorius, siekdamas ištaisyti specialistų trūkumo atitinkamame departamente problemą, pasamdė naujus išorės darbuotojus ir skyrė jiems daugiausia dėmesio, kylant rizikai, kad anksčiau į darbą priimti darbuotojai pasijaus diskriminuojami, tyrimo komitetas nustatė, kad toks naujo direktoriaus elgesys nesudaro psichologinio priekabiavimo, net jeigu jam nepavyko tinkamai paaiškinti situacijos esamiems darbuotojams.

56      Sutikęs, kad subjektyviai ieškovė patyrė išgyvenimų ir toliau jaučia nerimą dėl savo profesinės situacijos, tyrimo komitetas padarė išvadą, kad naujas direktorius gali būti kritikuojamas dėl nepakankamų vadovavimo ir bendravimo įgūdžių. Net jei pats naujas direktorius patyrė didelį spaudimą, nes turėjo atlikti didelio masto atitinkamo departamento reorganizavimą ir kartu užtikrinti kasdienės veiklos tęstinumą, tyrimo komitetas nusprendė, kad jis vis dėlto žinojo apie ieškovės nepasitenkinimo jausmą, kai ji neteko grupės vadovės pareigų, ir atitinkamai jis turėjo dėti dvigubai daugiau pastangų, kad būtų išaiškintas jos naujas vaidmuo atitinkamame departamente. Tačiau naujas direktorius, atvirkščiai, nepateikė jai naujo pareigybės aprašo, kol ji neišėjo laikinojo nedarbingumo atostogų. Taigi, dėl jo vadovavimo stiliaus ir nepakankamo jautrumo ieškovės atžvilgiu per daugiau nei dvejų metų laikotarpį, tyrimo komiteto teigimu, sumažėjo jos savigarba, pasitikėjimas savimi ir veiksmingumas.

57      Ataskaitos pabaigoje tyrimo komitetas Banko pirmininkui pateikė rekomendaciją, pirma, pareikalauti, kad naujas direktorius oficialiai ir raštu atsiprašytų ieškovės, ir, antra, paprašyti jo atsižvelgti į tai, kaip jo elgesys veikia kitus tarnautojus, taip pat paraginti kreiptis į konsultuojamojo ugdymo specialistą, kuriuo pasirūpintų EIB ir kuris jam padėtų iš tikrųjų suprasti, koks yra jo vadovavimo ir (arba) bendravimo stiliaus poveikis ir kaip išugdyti didesnę empatiją jo vadovaujamam personalui.

58      Tyrimo komitetas pridūrė, kad Banko pirmininkas galėtų reikalauti, kad būtų oficialiai pradėta drausminė procedūra pagal Orumo darbe politikos nuostatas tuo atveju, jei naujas direktorius neįvykdytų nurodytų priemonių arba jei per trejus metus po Banko pirmininko sprendimo priėmimo dėl šio direktoriaus būtų pateiktas naujas skundas ir tyrimo komitetas pripažintų jį pagrįstu.

 Dėl ginčijamo sprendimo ir jo įgyvendinimo priemonių

59      2017 m. kovo 20 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EIB pirmininkas pranešė ieškovei apie tyrimo procedūros pabaigą ir, perdavęs jai tyrimo komiteto ataskaitą, nurodė, jog pranešė naujam direktoriui, kad jei dėl jo bus pateiktas naujas skundas, kurį tyrimo komitetas pripažins pagrįstu, jo atžvilgiu bus pradėta drausminė procedūra. Be to, jis pranešė ieškovei apie tai, kad, pirma, paprašė naujo direktoriaus atsiprašyti ieškovės už jai sukeltus išgyvenimus ir, antra, pavedė Žmogiškųjų išteklių tarnybai išnagrinėti galimybes naujam direktoriui kreiptis į konsultuojamojo ugdymo specialistą dėl savo vadovavimo ir bendravimo stiliaus.

60      2017 m. kovo 23 d. raštu, kuris buvo skirtas EIB pirmininkui ir kurio kopija elektroniniu paštu buvo išsiųsta minėtam pirmininkui, taip pat EIB Generaliniam sekretoriui, Santykių su personalu ir administracinių paslaugų departamento direktoriui ir Santykių su personalu ir geros savijautos darbe skyriaus vadovui, ieškovė užginčijo ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pabrėžė, pirma, kad jis buvo pagrįstas klaidingu psichologinio priekabiavimo sąvokos aiškinimu bei fragmentiška ir iš dalies prieštaringa arba net klaidinga faktinių aplinkybių analize, ir, antra, kad jame numatyta nuobauda naujam direktoriui buvo netinkama, atsižvelgiant į šiuo atveju nagrinėjamo elgesio sunkumą. Be to, ji prašė, kad ne vėliau nei 2017 m. balandžio 25 d. EIB tarnybos jai pateiktų rašytinius naujo direktoriaus atsiprašymus ir pasiūlytų galimą jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

61      2017 m. balandžio 10 d. raštu, kurį pasirašė Personalo departamento direktorius ir Santykių su personalu ir administracinių paslaugų departamento direktorius, buvo atsakyta į ieškovės patarėjo 2017 m. kovo 8 d. elektroninį laišką ir šis patarėjas buvo informuotas, kad pranešimo apie pažeidimus procedūra yra vykdoma ir kad šiame etape negali būti atsižvelgta į jo prašymą taikiai išspręsti ginčą. Be to, vykstant šiam susirašinėjimui, abu minėtą raštą pasirašę asmenys pažymėjo, kad ieškovės patarėjas savo 2017 m. vasario 6 d. raštą, nurodytą šio sprendimo 41 punkte, išsiuntė daugeliui asmenų, nors pats šio rašto dalykas buvo griežtai konfidencialus ir galėjo pakenkti EIB personalo nario profesinei reputacijai. Taigi, jie minėtą patarėją informavo, kad šis veiksmas gali būti laikomas pagrindinių konfidencialumo taisyklių pažeidimu vykstant tyrimo procedūrai ir padarė žalos ieškovės bendradarbiams, dalyvaujantiems šioje procedūroje. Todėl ieškovės patarėjui buvo pranešta, kad Bankas išnagrinės teisines galimybes dėl galimų teisminių priemonių Liuksemburgo valdžios institucijose, kad būtų ištaisyta ši situacija, ir galimų Banko vidaus priemonių taikymo.

62      2017 m. balandžio 13 d. raštu ieškovės patarėjas, be kita ko, Personalo departamento direktoriaus paprašė, pirma, iki 2017 m. balandžio 25 d. oficialiai atsiimti savo grasinimą, išdėstytą tų pačių metų balandžio 10 d. rašte, imtis vidaus veiksmų prieš ieškovę tuo pagrindu, kad ji tariamai pažeidė konfidencialumo pareigą, antra, pradėti drausminę procedūrą naujo direktoriaus atžvilgiu, nes šis vis dar neįvykdė skirtos nuobaudos – pateikti atsiprašymo laišką, ir, trečia, pateikti pasiūlymą dėl ieškovės patirtos žalos atlyginimo, kurio dydis atitiktų jos vienų metų darbo užmokestį.

63      2017 m. gegužės 9 d. raštu Bankas persiuntė ieškovei 2017 m. gegužės 3 d. laišką, jame naujas direktorius ieškovei, be kita ko, nurodė, pirma, kad jis „iš tikrųjų labai apgailestauja dėl išgyvenimų, kuriuos jai teko patirti, nes [jis] nepakankamai aiškiai nustatė jai 2015 m. darbo tikslus ir apibrėžė jos naują vaidmenį [atitinkamame] departamente“, antra, kad jis sutinka su tyrimo komiteto išvada, kurioje konstatuotas psichologinio priekabiavimo buvimas, ir, trečia, kad jis tikisi, jog, nepaisant šios sunkios patirties, jie galės „ateityje sukurti naudingo ir pozityvaus bendradarbiavimo pagrindus“. 2017 m. gegužės 9 d. raštu ieškovei taip pat buvo pranešta, kad prasidėjo naujo direktoriaus darbas su konsultuojamojo ugdymo specialistu, kaip buvo nurodyta ginčijamame sprendime.

64      2017 m. birželio 2 d. raštu ieškovė, remdamasi personalo reglamento 41 straipsniu, pateikė prašymą dėl taikinimo, kuriame taikinimo komisijos paprašė iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame nepagrįstai buvo nuvertintas, pirma, nagrinėjamo psichologinio priekabiavimo aplinkybių sunkumas ir, antra, šiuo atveju skirtinos nuobaudos griežtumas. Ji taip pat prašė, kad būtų atlyginta, pirma, 121 992 EUR žala, kurią ji patyrė dėl nagrinėjamo priekabiavimo, antra, 25 000 EUR neturtinė žala, patirta dėl administracijos padarytų pažeidimų, ir, trečia, 25 000 EUR žala, kuri atsirado dėl to, kad Personalo departamento direktorius tariamai pažeidė pranešimų apie pažeidimus procedūros nepriklausomumą, taip pat dėl grasinimo arba bauginimo 2017 m. balandžio 10 d. rašte.

 Procesas ir šalių reikalavimai

65      2017 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovės ieškinį.

66      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš EIB atitinkamai 121 992 EUR, 25 000 EUR ir 25 000 EUR sumas, kad būtų atlyginta jos patirta neturtinė žala,

–        priteisti iš EIB bylinėjimosi išlaidas.

67      EIB Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

68      Kadangi bylos šalys neprašė surengti teismo posėdžio pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 1 dalį, Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija), manydamas, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, nusprendė pagal Procedūros reglamento 106 straipsnio 3 dalį nagrinėti bylą be žodinės proceso dalies.

 Dėl teisės

 Išankstinės pastabos dėl Banko darbuotojams taikomo reglamentavimo ir ikiteisminės procedūros, taikytinos su Banku susijusiems ieškiniams

69      Visų pirma primintina, kad Banko tarnautojams nėra taikomi SESV 270 ir 336 straipsniuose nurodyti teisės aktai, t. y. nei Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, įtvirtinti 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013 (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai), nei Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos.

70      Iš esmės Banko tarnautojams taikomas kitoks reglamentavimas, šiuo atveju – personalo reglamentas, patvirtintas pagal Banko darbo tvarkos taisyklių, kurios savo ruožtu buvo patvirtintos remiantis prie ES sutarties ir ESV sutarties pridėto Protokolo Nr. 5 7 straipsnio 3 dalies h punktu, 31 straipsnį.

71      Dėl ikiteisminės procedūros su Banku susijusiose bylose pažymėtina, kad, priešingai nei pagal iki 2013 m. liepos 1 d. galiojusią tvarką (2012 m. balandžio 27 d. Sprendimo De Nicola / EIB, T‑37/10 P, EU:T:2012:205, 75 punktas ir 2017 m. liepos 19 d. Sprendimo Dessi / EIB, T‑510/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:525, 21–34 punktai), dabar pagal personalo reglamento 41 straipsnį yra privaloma pasinaudoti taikinimo procedūra prieš pareiškiant ieškinį Bankui.

72      Šiuo atžvilgiu ieškovė nurodo, kad, kaip ji pranešė Banko pirmininkui 2017 m. birželio 14 d. raštu, EIB šiuo atveju nepaskyrė taikinimo komiteto nario per vienos savaitės terminą, kuris nustatytas personalo reglamento 41 straipsnyje ir kuris prasidėjo 2017 m. birželio 2 d., kai ieškovė pateikė prašymą dėl taikinimo.

73      Savo 2017 m. liepos 26 d. atsakymo rašte Banko pirmininkas pripažino, kad nesiėmė šio paskyrimo per minėtą terminą, tačiau nurodė, kad šis vienos savaitės terminas tėra rekomendacinio pobūdžio, todėl tai, kad Bankas nepaskyrė taikinimo komiteto nario, neprilygsta vienam iš dviejų pagrindų, kuriais remiantis konstatuojama, kad taikinimo procedūra buvo nesėkminga, ir kurių baigtinis sąrašas pateiktas personalo reglamento 41 straipsnyje. Tačiau teisminio nagrinėjimo stadijoje Bankas neginčijo šio ieškinio priimtinumo dėl pagrindo, susijusio su minėtame straipsnyje nurodytos taikinimo procedūros nesilaikymu.

74      Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, Bankui nepaskyrus šio komiteto nario per personalo reglamento 41 straipsnyje nurodytą vienos savaitės terminą, taikinimo procedūra laikytina nesėkminga, nes tai, kad Bankas nepaskiria nario, kuris turi įeiti į komiteto sudėtį ir kuris paskui, bendru sutarimu su ieškovės paskirtu nariu, turi pasirinkti trečiąjį šio komiteto narį, trukdo tinkamai sudaryti taikinimo komitetą.

75      Taigi šioje byloje, kiek tai susiję su reikalavimais panaikinti ginčijamą sprendimą ir atitinkamais reikalavimais atlyginti žalą, turi būti konstatuota, kad skundo pateikimo dieną iš tikrųjų nepavyko pasinaudoti taikinimo procedūra, nes Bankas nepaskyrė savo nario į taikinimo komitetą per personalo reglamento 41 straipsnyje jam nustatytą terminą. Darytina išvada, kad prieš pareikšdama ieškinį ieškovė faktiškai kreipėsi dėl taikinimo procedūros, siekdama, kad būtų išspręstas su jos reikalavimais susijęs ginčas, todėl, kad ir kaip būtų, nelaikytina, jog šis ieškinys pareikštas per anksti.

76      Patikslinus šiuos dalykus, dabar reikia vieną po kito išnagrinėti reikalavimus dėl panaikinimo ir reikalavimus atlyginti žalą.

 Dėl reikalavimų iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą

77      Visų pirma ieškovė patikslina, kad jos reikalavimai dėl panaikinimo yra susiję su ginčijamu sprendimu tik tiek, kiek, pirma, Banko pirmininkas atsisakė pripažinti psichologiniu priekabiavimu veiksmus, kuriuos apibūdino ieškovė ir kurie nurodyti ataskaitos 20–25, 31, 34, 46, 50 ir 51 punktuose (toliau – tebeginčijami veiksmai), antra, atsisakė pradėti drausminę procedūrą naujo direktoriaus atžvilgiu ir, trečia, nurodė, kad ginčijamas sprendimas turi likti griežtai konfidencialus Banko pirmininko pavaduotojų atžvilgiu.

78      Grįsdama taip apibrėžtus reikalavimus dėl panaikinimo ji nurodo tris ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su:

–        pirma, teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis kvalifikuojant tebeginčijamus veiksmus,

–        antra, teisės klaida, padaryta nepradėjus drausminės procedūros naujo direktoriaus atžvilgiu,

–        trečia, teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl ieškovės, kaip nukentėjusiojo asmens, įpareigojimo išlaikyti ginčijamo sprendimo konfidencialumą.

 Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis kvalifikuojant tebeginčijamus veiksmus

79      Pirmąjį pagrindą sudaro dvi atskiros dalys, kuriose ieškovė atitinkamai teigia, pirma, kad tyrimo komitetas padarė teisės klaidą nusprendęs, jog, siekiant pripažinti tam tikrus tebeginčijamus veiksmus psichologiniu priekabiavimu, šie veiksmai turėjo būti kartojami, ir, antra, kad, priešingai nei nustatyta ataskaitoje, kai kurie iš tebeginčijamų veiksmų objektyviai sudarė psichologinį priekabiavimą.

–       Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies

80      Grįsdama pirmojo pagrindo pirmą dalį ieškovė nurodo, kad ataskaitos 25, 34 ir 46 punktuose pateikti ir Banko pirmininko ginčijamame sprendime patvirtinti tyrimo komiteto konstatavimai yra klaidingi, nes atsisakydamas pripažinti, jog šiuose punktuose nagrinėti veiksmai yra psichologinis priekabiavimas, tyrimo komitetas pažymėjo tik tai, kad jie buvo atlikti tik vieną kartą.

81      Vis dėlto ieškovė teigia, kad pagal Etikos kodekso 3.6.1 straipsnį reikalavimas dėl veiksmų kartojimo reiškia ne tai, kad turi būti kartojamas tas pats veiksmas, o tai, kad gana ilgą laikotarpį yra rodomas priešiškumas, pasireiškiantis daugeliu veiksmų arba elgesiu, kurie nebūtinai turi būti visiškai tokie patys. Jos nuomone, bet kokio kitokio aiškinimo rezultatas būtų absurdiškas, nes asmuo, kurio atžvilgiu pasikartoja priešiški veiksmai, nebūtų laikomas nukentėjusiu nuo psichologinio priekabiavimo, jei šie veiksmai nėra visiškai tapatūs.

82      Taigi, Banko pirmininkas padarė teisės klaidą, kai ginčijamame sprendime nepripažino, kad menkinimo, informacijos slėpimo ir žodinės agresijos veiksmai, kaip antai nagrinėti atitinkamai ataskaitos 25, 34 ir 46 punktuose, gali sudaryti psichologinį priekabiavimą arba kad jie galėjo apsunkinti psichologinį priekabiavimą, konstatuotą tyrimo komiteto ataskaitoje.

83      Papildomai ieškovė, kalbėdama apie menkinimą, kuriuo ji skundžiasi, pažymi, kad taip su ja buvo elgiamasi ir 2016 m. balandžio bei birželio mėn. Taigi, pritaręs tyrimo komiteto konstatavimui, kad menkinantis elgesys pasireiškė tik vieną kartą, Banko pirmininkas šiuo atžvilgiu padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

84      Bankas prašo atmesti pirmojo pagrindo pirmąją dalį kaip nepagrįstą. Jis pabrėžia, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, pagal psichologinio priekabiavimo apibrėžimą, pateiktą Etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje, susijusiame su orumu darbe, nėra reikalaujama vien to, kad skundžiamas elgesys kartotųsi „gana ilgą laiką“, bet taip pat yra būtina, kad nurodytas elgesys būtų „netinkamas“, t. y. juo būtų „piktnaudžiaujama“, kaip numatyta jurisprudencijoje dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnyje nurodytos psichologinio priekabiavimo sąvokos. Be to, Bankas teigia, kad 3.6.1 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas dėl „pasikartojančio“ elgesio reiškia pasikartojančius tos pačios rūšies veiksmus, kurie pasireiškė kelis kartus ir kurie dėl šio pasikartojimo laikytini piktnaudžiavimu. Šiuo klausimu jis mano, kad, pritarus ieškovės požiūriui, prieštaraujančiam jurisprudencijai, objektyviai skirtingi ir laiko atžvilgiu nutolę veiksmai būtų laikomi tęstiniu elgesiu, sudarančiu psichologinį priekabiavimą.

85      Kad ir kaip būtų, tebeginčijami veiksmai nesudaro visumos. Atvirkščiai, būtent dėl to, kad šie veiksmai buvo atskiri ir skirtingi, nebuvo konstatuota elgesio tęstinumo, kuris sudarytų psichologinį priekabiavimą šioje byloje.

86      Dėl ieškovės papildomai nurodyto kaltinimo Bankas pažymi, kad jis neatitinka faktinių aplinkybių, nes naujas direktorius tik vieną kartą išreiškė trečiajam asmeniui kritiką ieškovės atžvilgiu.

87      Bendrasis Teismas visų pirma konstatuoja, kad Etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje psichologinis priekabiavimas apibrėžtas kaip „gana ilgą laiką kartojami priešiški arba netinkami žodžiai, gestai arba veiksmai, kuriuos vienas arba keli personalo nariai sako, rodo arba atlieka kitam personalo nariui“. Ši Etikos kodekso nuostata turi būti aiškinama kartu su Orumo darbe politikos nuostata, kuri skirta priekabiavimui apibrėžti ir pagal kurią „nėra svarbu, ar nagrinėjamas elgesys tyčinis, [kadangi] [e]sminis požymis – priekabiavimas ir bauginimas yra nepageidautinas ir nepriimtinas elgesys, kenkiantis jį patiriančio asmens savigarbai ir pasitikėjimui savimi“ (2014 m. liepos 10 d. Sprendimo CG / EIB, F‑103/11, EU:F:2014:185, 68 punktas).

88      Taigi „psichologinis priekabiavimas“, kaip jis suprantamas pagal Orumo darbe politikoje pateiktą psichologinio priekabiavimo apibrėžimą, aiškinamą kartu su Etikos kodekso 3.6.1 straipsniu, būtų tuo atveju, jei banko personalo nario elgesys, žodžiai arba veiksmai kito šio personalo nario atžvilgiu objektyviai pakenktų šio asmens savigarbai arba pasitikėjimui savimi (2014 m. liepos 10 d. Sprendimo CG / EIB, F‑103/11, EU:F:2014:185, 69 punktas).

89      Pagal Etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje pateiktą sąvokos „psichologinis priekabiavimas“ apibrėžimą reikalaujama, kad priešiški arba netinkami žodžiai, elgesys arba veiksmai būtų kartojami ir tai būtų daroma „gana ilgą laikotarpį“ tam, kad jiems būtų taikoma ši sąvoka. Šiuo požiūriu ši sąvoka yra tapati Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnyje pateiktam apibrėžimui, pagal kurį „psichologinis priekabiavimas“ į šių nuostatų taikymo sritį patenkančių pareigūnų ir tarnautojų atžvilgiu – tai „netinkamas elgesys“, kurį sudaro fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai, kurie trunka „tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sisteming[i]“, o tai reiškia, kad psichologinis priekabiavimas turi būti suprantamas kaip tam tikras procesas laiko atžvilgiu, ir preziumuojama, kad veiksmai, kurie kartojasi arba tęsiasi, yra „tyčiniai“, o ne „atsitiktiniai“ (žr. 2017 m. gruodžio 13 d. Sprendimo HQ / BAVT, T‑592/16, EU:T:2017:897, 101 punktą ir 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo CQ / Parlamentas, F‑12/13, EU:F:2014:214, 76 ir 77 punktus).

90      Taigi su Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsniu susijusi jurisprudencija, kurioje nurodytas „ilgai trunkantis procesas, [reiškiantis], kad veiksmai yra pakartotiniai arba tęstiniai“, gali būti remiamasi pagal analogiją, kiek tai susiję su „psichologinio priekabiavimo“ sąvoka, taikytina Banko tarnautojams (pagal analogiją dėl Europos centrinio banko (ECB) drausminės tvarkos žr. 2015 m. kovo 17 d. Sprendimo AX / ECB, F‑73/13, EU:F:2015:9, 103 punktą).

91      Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad psichologinio priekabiavimo sąvoka skiriasi nuo „seksualinio priekabiavimo“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal Etikos kodekso 3.6.2 straipsnį ir kuri yra apibrėžta kaip „bet kokie seksualinio pobūdžio pasiūlymai ar prašymai, kurių jų adresatas akivaizdžiai nepageidauja, arba bet kokie seksualinio pobūdžio žodžiai, gestai ar veiksmai, kurie taip pat yra akivaizdžiai nepageidaujami“ (taip pat pagal analogiją žiūrėti Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžimą, taikomą pareigūnams ir tarnautojams, kurių elgesį reglamentuoja minėti nuostatai).

92      Iš tiesų, nors seksualiniam priekabiavimui konstatuoti nėra būtina, kad nepageidaujami lytinio pobūdžio veiksmas ar veiksmai kartotųsi, psichologinio priekabiavimo fakto pripažinimas savo ruožtu grindžiamas tuo, kad konstatuojama veiksmų visuma, ir iš principo jis negali būti paremtas atskiro veiksmo konstatavimu. Būtent dėl šios priežasties aplinkybė, kad personalo narys atsitiktinai galėjo kalbėti netinkamu tonu per susirinkimą arba ginčydamasis su kitu personalo nariu, iš principo nepatenka į psichologinio priekabiavimo sąvoką (pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo CQ / Parlamentas, F‑12/13, EU:F:2014:214, 95 punktą).

93      Vis dėlto reikalauti, kaip šioje byloje siūlo Bankas, kad „psichologinio priekabiavimo“ pripažinimas priklausytų nuo to, ar tam tikrą laiką buvo kartojami tapatūs arba tos pačios rūšies veiksmai, prieštarautų šiai tęstinio proceso sąvokai. Iš tiesų psichologinį priekabiavimą, kuris yra tokio proceso rezultatas, iš principo gali sudaryti visuma skirtingų veiksmų, kuriuos vienas Banko personalo narys atlieka kito personalo nario atžvilgiu ir kurie, kiekvienas atskirai, savaime nebūtinai laikytini psichologiniu priekabiavimu, tačiau, vertinant juos kartu ir atsižvelgiant į kontekstą, įskaitant tai, kad laikui bėgant jie sudaro tam tikrą visumą, gali būti laikoma, kad minėtas elgesys, kaip jis suprantamas pagal Etikos kodekso 3.6.1 straipsnį, „objektyviai pakenkė [šio personalo nario, su kuriuo taip elgiamasi] savigarbai arba pasitikėjimui savimi“.

94      Taigi nagrinėjant klausimą, ar ieškovės nurodyti veiksmai sudaro psichologinį priekabiavimą, reikia įvertinti šias aplinkybes tiek atskirai, tiek kartu kaip bendros darbo aplinkos, susiklosčiusios dėl vieno personalo nario elgesio kito šio personalo nario atžvilgiu, elementus (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo CQ / Parlamentas, F‑12/13, EU:F:2014:214, 81 ir 128 punktus).

95      Darytina išvada, priešingai, nei nustatė tyrimo komitetas, be kita ko, savo ataskaitos 25, 34 ir 46 punktuose, kad atsisakymas pripažinti nurodytą elgesį „psichologiniu priekabiavimu“, kaip tai suprantama pagal Etikos kodekso 3.6.1 straipsnį, negali būti paremtas ta aplinkybe, kad šis elgesys pasireiškė tik vieną kartą. Atvirkščiai, tyrimo komitetas turėjo išnagrinėti, ar šis veiksmas, atskirai ar kartu su kitais, galėjo „objektyviai pakenk[ti] [šio personalo nario, su kuriuo taip elgiamasi] savigarbai arba pasitikėjimui savimi“, kaip tai suprantama pagal Etikos kodekso 3.6.1 straipsnį.

96      Kadangi ginčijamame sprendime Banko pirmininkas pakartojo tyrimo komiteto vertinimus, todėl klaidingai reikalavo, jog tam, kad būtų taikoma „psichologinio priekabiavimo“ sąvoka, būtų kartojamas tapatus elgesys, neatsižvelgiant į bendrą skirtingų veiksmų poveikį, kenkiantį asmens, kurio atžvilgiu buvo atliekami tokie veiksmai, savigarbai ir pasitikėjimui savimi, pirmojo pagrindo pirmoji dalis turi būti priimta.

–       Dėl pirmojo pagrindo antros dalies

97      Nurodydama antrojo pagrindo pirmą dalį ieškovė teigia, kad, atsisakęs pripažinti tebeginčijamus veiksmus psichologiniu priekabiavimu, Bankas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Dublike ji nurodo aštuonis atvejus, susijusius su tebeginčijamais veiksmais, kurie ginčijamame sprendime buvo įvertinti klaidingai ir nebuvo pripažinti sudarančiais psichologinį priekabiavimą. Taip pat ji pabrėžia, kad atitinkamo departamento reorganizavimas, kad ir kaip būtų, negali pateisinti psichologinio priekabiavimo įgyvendinant šį reorganizavimą.

98      Bankas prašo atmesti pirmojo pagrindo antrąją dalį ir pabrėžia, kad vidaus problemos atitinkamame departamente buvo dar iki naujo direktoriaus atėjimo, o šis „buvo pasamdytas, kad įvykdytų reorganizavimą, dėl kurio jau buvo priimtas sprendimas, ir išspręstų specialistų trūkumo problemą šioje tarnyboje (skills shortage)“.

99      Siekiant priimti sprendimą dėl to, ar pagrįsta pirmojo pagrindo antra dalis, kuria ieškovė ginčija tai, kaip buvo vertinami įvairūs veiksmai, jos teigimu, net paimti atskirai, objektyviai sudarantys psichologinį priekabiavimą, visų pirma reikia vieną po kito išnagrinėti kiekvieną iš nurodytų veiksmų ir pažymėti, kad Etikos kodekso 3.6.1 straipsnyje pateiktas „psichologinio priekabiavimo“ apibrėžimas paremtas objektyvia sąvoka ir net jei ne visada yra lengva atlikti pareigūnų ir tarnautojų veiksmų ir elgesio vertinimą atsižvelgiant į pastarųjų kontekstą, vis dėlto nereikia atlikti tokių sudėtingų vertinimų, kurių gali pareikalauti ekonominio (dėl apsaugos priemonių prekybos srityje žr. 1991 m. gegužės 7 d. Sprendimo Nakajima / Taryba, C‑69/89, EU:C:1991:186, 86 punktą ir 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, EU:C:2007:547, 40 punktą), mokslinio (dėl Europos cheminių medžiagų agentūros (EHMA) sprendimų žr. 2013 m. kovo 7 d. Sprendimo Rütgers Germany ir kt. / EHMA, T‑94/10, EU:T:2013:107, 98 ir 99 punktus) arba techninio (dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos (BAVT) žr. 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Schräder / BAVT, C‑38/09 P, EU:C:2010:196, 77 punktą) pobūdžio sąvokos ir dėl kurių reikėtų pripažinti, kad administracija turi diskreciją taikyti atitinkamą sąvoką. Todėl, kadangi yra pareikštas kaltinimas dėl Etikos kodekso 3.6.1 straipsnio pažeidimo, turi būti nustatyta, ar Bankas nepadarė klaidos vertindamas faktines aplinkybes atsižvelgiant į šioje nuostatoje pateikto psichologinio priekabiavimo apibrėžimą, o ne tai, ar jis nepadarė akivaizdžios šių faktinių aplinkybių vertinimo klaidos.

100    Pirma, dėl tariamos ieškovės „nušalinimo“ strategijos, kuri visų pirma pasireiškė tuomet, kai naujas direktorius leido suprasti, kad ieškovė negaus jos siekiamų skyriaus vadovės pareigų, pažymėtina, jog skunde ieškovė buvo nurodžiusi tik tai, kad naujas direktoriaus nusprendė pristatyti naują darbo organizavimo schemą 2015 m. birželio 29 d. popiet, t. y. išvakarėse tos dienos, kai per atrankos procedūrą turėjo įvykti pokalbis dėl skyriaus vadovo pareigų, kurių siekė ieškovė, todėl darytina išvada, jog jis buvo slapta nutaręs, kad ieškovė šių pareigų negaus. Tačiau ieškinyje ji kur kas kategoriškiau teigia, kad naujas direktorius pranešė, jog ji negaus šių pareigų.

101    Bendrasis Teismas pažymi šį pasikeitusį kaltinimą ir mano, kad ieškovė vis dėlto neįrodė, jog, nepaisant tos aplinkybės, kad šį sprendimą turėjo kolegialiai priimti atrankos komisija, naujas direktorius jau buvo nusprendęs prieš pokalbį, koks bus įdarbinimo į skyriaus vadovo pareigas procedūros rezultatas, ir kad per 2015 m. birželio 29 d. susirinkimą pristatęs naują tarnybos darbo organizavimo schemą šiuo pristatymo faktu jis ieškovei parodė, kad jos kandidatūra šioms pareigoms pasirinkta nebus.

102    Be to, Bendrasis Teismas pažymi, kad 2015 m. liepos 1 d. elektroniniame laiške vienam iš Banko personalo narių ieškovė nurodė tik tai, kad nėra tikra dėl atrankos procedūros rezultato, ir pažymėjo, jog naujas direktorius jai paaiškino, kad naujoje darbo organizavimo schemoje, kurią jis pristatys atitinkam departamentui, yra nurodytos tam tikros ieškovės pareigos, nes to reikėjo siekiant pateikti išsamų tarnybos darbo apibūdinimą, bet tai neturės poveikio jos pokalbiui su atrankos komisija. Tačiau tai veikiau rodo, kad naujas direktorius dar nebuvo priėmęs sprendimo jos atžvilgiu. Kad ir kaip būtų, ieškovė nusprendė neginčyti įdarbinimo į šias pareigas procedūros rezultato, nors ir teigė, kad ši procedūra buvo iškraipyta asmens, kuris buvo naujo direktoriaus bendradarbis kitoje tarptautinėje organizacijoje, naudai.

103    Šiomis aplinkybėmis Banko pirmininkas, pakartojęs tyrimo komiteto ataskaitoje pateiktą vertinimą, nepadarė vertinimo klaidos, kai konstatavo, pirma, kad ieškovė neįrodė, jog buvo neteisėta atrankos procedūra, per kurią jai, kad ir kaip būtų, nepavyko užimti antros vietos, t. y. iškart po asmens, tariamai paskirto dėl favoritizmo, ir nepavyko įrodyti, kad jos tam tikrų žinių, reikalaujamų pareigoms užimti, lygis buvo pakankamas, ir, antra, kad šis kaltinimas negali būti laikomas rodančiu psichologinį priekabiavimą.

104    Taip pat, antra, dėl sprendimo panaikinti nedidelę trijų asmenų grupę, kuriai prieš tai vadovavo ieškovė, kai atitinkamame departamente ėjo pareigas ankstesnis direktorius, kuriam ji buvo tiesiogiai pavaldi, Bendrasis Teismas primena, kad, kaip ir Sąjungos institucijos bei įstaigos, Bankas turi diskreciją spręsti dėl savo administracinių padalinių struktūros, atsižvelgdamas į veiksnių visumą, kaip antai jam pavestų užduočių pobūdžio, masto, finansinių galimybių, taip pat pasikeitusių prioritetų. Ši diskrecija apima galimybę panaikinti darbo vietas ir keisti priskiriamas užduotis siekiant didesnio darbų organizavimo veiksmingumo, taip pat teisę perskirstyti panaikintą darbo vietą užėmusio asmens pirma vykdytas užduotis (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑584/16, EU:T:2017:282, 103 punktą ir 2014 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Tzikas / AFE, F‑120/13, EU:F:2014:197, 82 punktą).

105    Taigi, kaip iš esmės pažymėjo tyrimo komitetas, net jei naujas direktorius turėjo skirti daugiau laiko tam, kad paaiškintų ieškovei būtinybę peržiūrėti užduotis, kurias ji anksčiau vykdė vadovaujant ankstesniam direktoriui, vis dėlto tai nepaneigia aplinkybės, kad sprendimą dėl atitinkamo departamento reorganizavimo Bankas buvo priėmęs anksčiau, nei naujas direktorius pradėjo eiti pareigas, ir šis sprendimas buvo priimtas dėl nepakankamų šio departamento darbo rezultatų, todėl anksčiau ieškovės vadovaujamos grupės panaikinimas, atliktas įgyvendinant šį reorganizavimą, patenka į plačios Banko diskrecijos spręsti dėl jo tarnybų organizavimo taikymo sritį ir negali būti pagrįstai aiškinamas kaip naujo direktoriaus, vykdančio atitinkamo departamento reorganizavimą, kurį atlikti nusprendė Bankas, psichologinis priekabiavimas.

106    Vadinasi, ieškovės kaltinimas šiuo atžvilgiu turi būti atmestas ir nėra reikalo tenkinti jos prašymo, kad, taikant proceso organizavimo priemones, Bankas būtų paragintas pateikti naujo direktoriaus vertinimo ataskaitas, siekiant įrodyti, kad jo vadovai buvo informuoti apie problemas su personalu, su kuriomis jis susidūrė vykdydamas atitinkamo departamento reorganizavimą, taip pat visą informaciją, kurią iš šio departamento darbuotojų gavo „business partners“ ir medicinos tarnybos gydytojai ir kuri susijusi su naujo direktoriaus elgesiu nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2016 m. birželio mėn.

107    Trečia, dėl naujam direktoriui einant pareigas jo padarytų pastabų, susijusių, pirma, su tuo, kad Banko darbuotojai neturėtų skųstis dėl savo darbo sąlygų, ir, antra, su tuo, kad jis apgailestavo, jog negali savo noru atleisti jam netinkančių darbuotoju, kaip galėjo tai daryti eidamas ankstesnes pareigas už Banko ribų, tyrimo komitetas savo ataskaitoje padarė išvadą, kad tokios pastabos neatrodo neteisingos ir kad ieškovės kaltinimai dėl šių pastabų „buvo nepagrįsti kaip kaltinimai dėl priekabiavimo“. Tokia išvada pati savaime nėra klaidinga, nes nebuvo įrodyta, kad šios pastabos buvo būtinai ir konkrečiai skirtos ieškovei, kad ir kokios netaktiškos jos būtų tinkamo vadovavimo tarnybai atžvilgiu. Todėl jos taip pat negali būti laikomos grasinimais ieškovės atžvilgiu.

108    Ketvirta, dėl to, kad naujas direktorius ginčijo ieškovės, kaip grupės vadovės, vaidmenį, be kita ko, kritikuodamas ir net neigdamas jos teisę nustatyti kitų trijų šios grupės narių darbo tikslus ir vertinti šiuos narius, primintina, kad, atsižvelgiant į plačią institucijų diskreciją spręsti dėl jų tarnybų darbo organizavimo, nei administraciniai sprendimai dėl klausimų, susijusių su tarnybų darbo organizavimu, net jei su jais sunku sutikti, nei nesutarimai su administracija dėl tų pačių klausimų negali savaime įrodyti psichologinio priekabiavimo buvimo (žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo CQ / Parlamentas, F‑12/13, EU:F:2014:214, 98 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

109    Todėl, kadangi grupės vadovės pareigos nėra oficialios pareigos, apibrėžtos pagal Banke taikytinas nuostatas, ir ieškovės atveju tai buvo ankstesnio direktoriaus jai pavesta atsakinga užduotis, Banko pirmininkas nepadarė vertinimo klaidos, kai pakartojęs tyrimo komiteto konstatavimą šiuo klausimu nusprendė, kad šios naujo direktoriaus išsakytos abejonės dėl ieškovės, kaip grupės vadovės, autoriteto, net jeigu jos buvo netinkamos – atsižvelgiant į Etikos kodekso 3.3 straipsnį, pagal kurį „[vadovų] kritinės pastabos turi būti išreikštos atvirai ir sąžiningai, be paslėptų užuominų ar grasinimų“, nelaikytinos tam tikra psichologinio priekabiavimo forma.

110    Penkta, dėl aplinkybės, kad ieškovė nebuvo pakviesta dalyvauti tam tikrose susirinkimuose, toks sprendimas savaime gali būti priskirtas naujo direktoriaus diskrecijai spręsti dėl atitinkamo departamento darbo organizavimo, todėl pats savaime nebūtinai sudaro psichologinį priekabiavimą.

111    Taip pat, šešta, dėl aplinkybės, kad naujas direktorius prieš laiką nutraukė Banko Generalinio sekretoriaus pavaduotojo, ieškovės ir jo paties susirinkimą tuo pagrindu, kad ieškovė buvo nepakankamai pasiruošusi per šį susirinkimą nagrinėtiems klausimams, pažymėtina, kad toks elgesys savaime nebūtinai sudaro psichologinį priekabiavimą ieškovės atžvilgiu.

112    Septinta, dėl kaltinimo, kad naujas direktorius bendraudamas teikė pirmenybę asmenims, kurie buvo įdarbinti jo vadovavimo metu, ir dėl to nukentėjo asmenys, jau dirbę jam pradėjus eiti pareigas, neatrodo, kad pats savaime toks elgesys, nors ir rodo vadovavimo trūkumus, galėtų būti laikomas psichologiniu priekabiavimu ieškovės atžvilgiu.

113    Galiausiai, aštunta, dėl ieškovės kaltinimo, susijusio su tuo, kad jos karjeros raida sustojo po to, kai išėjo ankstesnis atitinkamo departamento direktorius ir pradėjo eiti pareigas naujas direktorius, reikia pabrėžti, jog aplinkybė, kad ieškovės karjera tariamai sulėtėjo, pati savaime nebūtinai sudaro psichologinį priekabiavimą, kaip ir tuo atveju, kai tarnautojo paaukštinimas neleidžia paneigti, kad jis galėjo nukentėti nuo savo vadovo psichologinio priekabiavimo arba negeranoriškų veiksmų (2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Faita / EESRK, F‑92/11, EU:F:2013:130, 89 punktas).

114    Konkrečiai kalbant, kadangi ieškovė neginčijo nei jos darbo įvertinimo, nei sprendimų, susijusių su jos paaukštinimo procesu, kuris tariamai pasidarė lėtesnis, primintina, kad, išskyrus įvertinimo, paaukštinimo ir atrankos procedūras, per kurias tarnautojas gali ginčyti su juo susijusius sprendimus, jis negali turėti teisėtų lūkesčių, kad jo karjeros raida išliks greita arba kad jis bus paskirtas į skyriaus vadovo pareigas, kurias tarnautojui žadėjo ankstesnis vadovas.

115    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirma, reikia iš dalies tenkinti pirmojo pagrindo antrą dalį, nes, kiek tai susiję su tebeginčijamais veiksmais, Bankas negalėjo nuspręsti, kad jie nepatenka į „psichologinio priekabiavimo“ sąvokos taikymo sritį, neišnagrinėjęs jų kaip visumos, ir, antra, atmesti likusią dalį, kiek tai susiję su tuo, kaip Bankas atskirai įvertino kiekvieną iš tebeginčijamų veiksmų.

 Dėl antrojo pagrindo, susijusio su teisės klaida, padaryta nepradėjus drausminės procedūros dėl naujo direktoriaus

116    Grįsdama antrąjį ieškinio pagrindą ieškovė visų pirma nurodo, kad, atsisakęs pradėti drausminę procedūrą dėl naujo direktoriaus, Banko pirmininkas pažeidė tiek Orumo darbe politikos, tiek drausminės procedūros, numatytos personalo reglamento 38–40 straipsniuose, nuostatas. Šiuo atžvilgiu ji teigia, jog šioje byloje, nepaisydamas to, kad buvo pripažintas psichologinis priekabiavimas, Banko pirmininkas netaikė jokios nuobaudos naujam direktorius, net papeikimo raštu. Iš esmės jis tik įspėjo atitinkamą asmenį, kad prieš jį bus pradėta drausminė procedūra, jei per trejus metus bus pakartotas pažeidimas, ir šiuo klausimu pritarė tyrimo komiteto rekomendacijai. Tačiau ieškovė, kuri mano, jog yra suinteresuota pareikšti ieškinį šiuo klausimu, teigia, kad Banko pirmininkas šioje byloje neturėjo kito pasirinkimo, tik pradėti drausminę procedūrą.

117    Konkrečiai kalbant, Orumo darbe politikos nuostatose yra numatytos tik penkių rūšių nuobaudos, tarp kurių nėra įspėjimo pradėti drausminę procedūrą tuo atveju, jei pažeidimas bus kartojamas. Iš esmės ieškovė, kuri šiuo klausimu remiasi 2017 m. liepos 13 d. Sprendimo OZ / EIB (T‑607/16, nepaskelbtas Rink., neapskųstas, EU:T:2017:495) 68 punktu, mano, kad tyrimo komitetas gali tik atmesti skundą arba jį priimti ir šiuo atveju rekomenduoti imtis drausminių priemonių, net jei dėl pastarojo aspekto ji neprašo būtinai skirti naujam direktoriui griežčiausią nuobaudą.

118    Taigi Banko pirmininkas, kuris priimdamas savo sprendimą atsisakė skirti papeikimą raštu arba pradėti drausminę procedūrą jungtiniame komitete (joint committee), kaip tai numatyta personalo reglamento 40 straipsnyje, pažeidė tiek Orumo darbe politikos, tiek drausminės procedūros nuostatų ratio legis.

119    Kad ir kaip būtų, ieškovė subsidiariai nurodo, kad net darant prielaidą, jog Banko pirmininkas turi diskreciją spręsti dėl nuobaudų, skirtinų po tyrimo komiteto ataskaitos, šioje byloje taikytos priemonės, kad ir kaip būtų, yra akivaizdžiai nepakankamos, atsižvelgiant į nurodyto elgesio arba bent į veiksmų, kurie ataskaitoje buvo pripažinti psichologiniu priekabiavimu, sunkumą. Šiuo atžvilgiu ji taip pat remiasi Banko medicinos tarnybos gydytojo išvada, kad nuo 2013 m. Banke susiklostė psichologiniam priekabiavimui palanki aplinka. Taigi, nepradėjus procedūros, šioje byloje prisidedama prie to, kad psichologinis priekabiavimas, nors ir draudžiamas Banke, būtų laikomas įprastu reiškiniu. Konkrečiai kalbant, vien įspėjimas dėl drausminės procedūros taikymo tuo atveju, jei per artimiausius trejus metus pažeidimas bus pakartotas, neatitinka prevencijos ir atgrasymo tikslų, kurių paprastai siekiama administracine nuobauda.

120    Bankas prašo atmesti antrąjį ieškinio pagrindą ir abejoja ieškovės suinteresuotumu pareikšti ieškinį šiuo klausimu. Iš esmės, Banko teigimu, joks tarnautojas nėra suinteresuotas, kad kitam tarnautojui, šiuo atveju – naujam direktoriui, būtų taikoma drausminė procedūra arba skirta drausminė nuobauda.

121    Dėl esmės Bankas teigia, kad nei pagal Orumo darbe politiką, nei pagal jokią kitą jame taikytiną nuostatą jis neturi pareigos pradėti drausminę procedūrą net tuo atveju, kai pasitvirtina psichologinio priekabiavimo buvimas. Iš tiesų Banko pirmininkas šiuo atžvilgiu turi didelę diskreciją spręsti dėl tokiu atveju taikytinų priemonių, o tyrimo komitetas – teisę pateikti įvairias rekomendacijas, bet nebūtinai privalo rekomenduoti pradėti drausminę procedūrą. Iš esmės šiuo atveju Banko pirmininkas turi vadovautis proporcingumo principu, pasverdamas konstatuoto priekabiavimo sunkumą ir būtinas priemones, kurios turi būti dėl to skirtos. Šiomis aplinkybėmis Bankas mano, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, jo pirmininkas neturi įgaliojimų skirti papeikimą raštu, nesikreipęs į jungtinį drausmės komitetą, nes šis kreipimasis yra esminis procedūrinis reikalavimas.

122    Kad ir kaip būtų, Bankas atmeta ieškovės argumentus, kad šioje byloje taikytos priemonės buvo nepakankamos, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių, kurias konstatavo tyrimo komitetas ir kurioms savo ruožtu pritarė EIB pirmininkas, sunkumą. Šiuo klausimu jis mano, kad nuo psichologinio priekabiavimo nukentėjęs asmuo negali reikalauti, kad būtų paisoma atgrasymo ir prevencijos tikslo, Banko pirmininkui apibrėžiant taikytinas priemones tuo atveju, kai pasitvirtina psichologinio priekabiavimo buvimas, nes, taip pat Banko teigimu, tai reikštų, kad šiam nukentėjusiajam asmeniui suteikiama teisė veikti įstatymo interesais, o tai prieštarauja jurisprudencijai.

123    Taip pat subsidiariai Bankas mano, kad šioje byloje nagrinėjamas atvejis, nors ir sudarė psichologinį priekabiavimą, nebuvo toks sunkus, kad reikėtų nedelsiant pradėti drausminę procedūrą naujo direktoriaus atžvilgiu. Iš esmės, nors tiesa, kad ieškovė subjektyviai suvokė jį kaip sunkų, objektyviai naujo direktoriaus elgesys faktiškai pasireiškė daugiausia kaip netinkamas vadovavimas ir nepakankamas bendravimas.

124    Visų pirma, kadangi ieškovė ginčijamą sprendimą ginčija tiek, kiek šiuo sprendimu Banko pirmininkas nesiėmė tinkamos priemonės atsakydamas į jos skundą, reikia atmesti Banko argumentus, kad ieškovė nėra suinteresuota pareikšti ieškinio šiuo klausimu. Iš tiesų, vadovaujantis ginčijamo sprendimo veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimais, ieškovė turi turėti galimybę ginčyti šiame ieškinyje priemonių, patvirtintų atsakant į jos skundą, tinkamumą. Aplinkybė, kad šiuo atveju ji kaltina Banką nepradėjus drausminės procedūros trečiojo asmens, t. y. naujo direktoriaus, atžvilgiu, neturi reikšmės, nes yra aišku, kad nurodydama šį ieškinio pagrindą ieškovė neveikia įstatymo interesais, o atvirkščiai, pateikia su jos asmenine situacija susijusius kaltinimus.

–       Dėl priemonių, kurias pagal EIB taikytiną reglamentavimą gali rekomenduoti tyrimo komitetas ir kurias vėliau gali skirti Banko pirmininkas psichologinio priekabiavimo patvirtinimo atveju

125    Patikslinus šiuos dalykus primintina, kad, vykstant tyrimo procedūrai pagal Orumo darbe politikos nuostatas, „[tyrimo] komitetas gali teikti tokias įvairias rekomendacijas:

–        nutraukti bylą, kai abi šalys išsiaiškino situaciją ir buvo rastas sprendimas ateičiai, priimtinas abiem šalims,

–        pripažinti, kad byla susijusi ne su bauginimu ar priekabiavimu, o su darbo konfliktu, kuris turi būti išsamiau išnagrinėtas arba turi būti imtasi kitų veiksmų,

–        atmesti skundą,

–        taikyti būtinas priemones tuo atveju, kai [tyrimo] komitetas nustato, kad skundas yra nepagrįstas ir laikytinas piktnaudžiavimu,

–        pradėti drausminę procedūrą [tariamo priekabiautojo atžvilgiu].“

126    Formaliai Orumo darbe politikos nuostatose nėra tiesiogiai numatyta, kad tuo atveju, kai, pabaigęs tyrimą, tyrimo komitetas konstatuoja psichologinio priekabiavimo buvimą, jis turi būtinai rekomenduoti pradėti drausminę procedūrą, kuri tėra viena iš penkių galimų rekomendacijų, numatytų šiame dokumente.

127    Vis dėlto tokiu atveju, kai konstatuojamas psichologinis priekabiavimas, yra taikytinos tik pirma ir penkta iš galimų rekomendacijų, t. y. rekomendacija, kad byla būtų nutraukta, jei šalims pavyko išsiaiškinti situaciją ir rasti sprendimą ateičiai, priimtiną abiem šalims, arba rekomendacija pradėti drausminį tyrimą.

128    Jei šalys neranda priimtino sprendimo ateičiai, kaip šioje byloje, nes ginčydama ginčijamą sprendimą ieškovė aiškiai išreiškė savo nesutikimą su tyrimo komiteto pasiūlytomis ir Banko pirmininko patvirtintomis priemonėmis, remiantis Orumo darbe politikos nuostatų formuluote turi būti laikoma, kad konstatavęs psichologinį priekabiavimą tyrimo komitetas iš principo turi rekomenduoti pradėti drausminę procedūrą.

129    Dėl to, kokios rūšies sprendimus gali priimti Banko pirmininkas, remdamasis tyrimo komiteto parengta ataskaita, Orumo darbe politikoje išvardytos trys galimos priemonės. Nustatyta, kad, „pavyzdžiui, tai gali būti drausminės procedūros [tariamo priekabiautojo atžvilgiu] įgyvendinimas, papildomi tyrimai darbo vietoje arba konkrečiame departamente [arba] sprendimas, kuriam pritarė šalys bendru sutarimu“. Kadangi yra vartojamas žodis „pavyzdžiui“, matyti, kad šis sąrašas nėra baigtinis.

130    Dėl drausminių priemonių, kurių nedelsdamas gali imtis Banko pirmininkas psichologinio priekabiavimo patvirtinimo atveju, personalo reglamento 38 straipsnyje yra numatyta drausminių priemonių sistema, tapati numatytajai Pareigūnų tarnybos nuostatų 86 straipsnyje, kuris papildytas minėtų nuostatų IX priedu ir pagal kurį gali būti taikomos trys drausminės priemonės, atsižvelgiant į atvejo sunkumą. Pirmoji priemonė „papeikimas raštu“ gali būti taikoma nesikreipiant į jungtinį drausmės komitetą, kuris atitinka Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą drausmės komisiją, tačiau kitos dvi priemonės savo ruožtu gali būti taikomos tik po jungtinio drausmės komiteto, kurio sudėtis numatyta personalo reglamento 40 straipsnyje, pateiktos nuomonės. Šios dvi priemonės – tai „atleidimas iš darbo dėl sunkaus pažeidimo, netaikant įspėjimo termino ir skiriant išeitinę išmoką arba jos neskiriant“ ir „atleidimas iš darbo dėl sunkaus pažeidimo, neskiriant išeitinės išmokos ir sumažinant teises į pensiją“.

131    Šiuo atveju, priešingai, nei teigia Bankas, atsižvelgiant į personalo reglamento 38 straipsnio tekstą, nėra būtina kreiptis į jungtinį drausmės komitetą visais atvejais, kai Banko pirmininkas skiria nuobaudą.

–       Dėl priemonių, kurios šioje byloje buvo taikytos dėl konstatuoto psichologinio priekabiavimo, pobūdžio ir pakankamumo

132    Šioje byloje tyrimo komitetas pateikė rekomendaciją pradėti drausminę procedūrą, bet tik tuomet, jei naujas direktorius vėl pažeistų psichologinio priekabiavimo Banke draudimą. Banko pirmininkas pritarė tokiai tyrimo komiteto rekomendacijai, todėl reikia išnagrinėti, kaip teigia ieškovė, ar šioje byloje Banko pirmininkas galėjo taikyti šią priemonę.

133    Taigi, kyla klausimas dėl Banko pirmininko diskrecijos sprendžiant dėl priemonės arba priemonių, kurių jis turėtų imtis tyrimo komitetui konstatavus psichologinį priekabiavimą, ir klausimas, ar šioje byloje taikytos priemonės yra tinkamo pobūdžio.

134    Šiuo klausimu Bankui taikytinuose teisės aktuose nėra numatyta atitinkamos nuostatos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Etikos kodekso 3.2.1 straipsnį ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnį siekiama tų pačių tikslų, reikia vadovautis jurisprudencija, susijusia su pareiga suteikti pagalbą, išplaukiančia iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio, kuriame numatyta, kad, pirma, „Sąjunga padeda visiems pareigūnams, ypač ieškiniuose dėl bet kurio asmens [imantis veiksmų prieš asmenį], kuris grasina, įžeidinėja arba šmeižia ar išreiškia savo pyktį, arba kenkia asmeniui ar turtui, kuris, atsižvelgiant į jo postą ar pareigas, priklauso nuo jo arba jo šeimos nario [kėsinasi į asmenį ar turtą, jeigu šie veiksmai nukreipti prieš pareigūną ar jo šeimos narius dėl pareigūno statuso ar pareigų]“, ir, antra, „[j]i solidariai atlygina žalą, kurią tokiais atvejais patyrė pareigūnas, jeigu pareigūnas žalą padarė arba netyčia ar dėl didelio neatsargumo [jeigu jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo nėra pats padaręs šios žalos] ir negalėjo gauti kompensacijos iš žalą padariusio asmens“.

135    Šiuo atžvilgiu, kiek tai susiję su pareigūnais ir tarnautojais, kuriems taikomi SESV 336 straipsnyje nurodyti teisės aktai, dėl priemonių, taikytinų tokioje situacijoje, kuri patenka į Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio taikymo sritį, pažymėtina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, administracija, prižiūrima Sąjungos teismo, turi plačią diskreciją pasirinkti Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnio taikymo priemones ir būdus (2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Lo Giudice / Komisija, T‑154/05, EU:T:2007:322, 137 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. Sprendimo HF / Parlamentas, T‑570/16, EU:T:2017:283, 48 punktas ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo CH / Parlamentas, F‑132/14, EU:F:2015:115, 89 punktas).

136    Be to, kalbant apie priekabiavimą apskritai, pažymėtina, kad institucija gali tariamam priekabiautojui, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra tariamo nukentėjusiojo vadovas, ar ne, skirti drausmines ar kitas nuobaudas tik tuo atveju, jei iš tyrimo priemonių, kurių buvo imtasi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, neabejotinai matyti, kad pareigūno ar tarnautojo kaltinamas asmuo savo elgesiu pakenkė sklandžiam tarnybos veikimui arba tariamo nukentėjusiojo orumui ir reputacijai (1989 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Katsoufros / Teisingumo Teismas, 55/88, EU:C:1989:409, 16 punktas; 1996 m. vasario 28 d. Sprendimo Dimitriadis / Teisingumo Teismas, T‑294/94, EU:T:1996:24, 39 punktas ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo CH / Parlamentas, F‑132/14, EU:F:2015:115, 90 punktas).

137    Remiantis šia jurisprudencija turi būti pripažinta, kad, įgyvendindamas Orumo darbe politiką, Banko pirmininkas turi plačią diskreciją apibrėžti, kokių priemonių turi būti imamasi atsižvelgiant į tyrimo komiteto parengtą ataskaitą.

138    Šioje byloje Banko pirmininkas nemanė, jog atitinkamam direktoriui reikia skirti papeikimą raštu. Be to, atsiliepime į ieškinį Bankas neteigė nei to, kad įspėjimas, jog šiam direktoriui bus taikomos drausminės priemonės tuo atveju, jei per trejus metus pažeidimas būtų pakartotas, laikytinas papeikimu, nei to, kad šis įspėjimas buvo rašytinis ir buvo pridėtas prie naujo direktoriaus administracinės bylos. Be to, yra aišku, kad Banko pirmininkas nebuvo nusprendęs nedelsiant kreiptis į jungtinį drausmės komitetą pagal personalo reglamento 38 ir 40 straipsnius.

139    Taigi, nors ir konstatavęs psichologinio priekabiavimo atvejį, Banko pirmininkas galiausiai apsiribojo tuo, kad nurodė asmeniui, pateikusiam skundą pagal šios politikos nuostatas, jog prie jo priekabiavusiam personalo nariui bus taikomos drausminės priemonės tik tuo atveju, jei pažeidimas bus pakartotas per trejų metų laikotarpį.

140    Vis dėlto Bendrasis Teismas pažymi, pirma, kad tokia priemonė, taikytina tik tuo atveju, jei atitinkamas asmuo vėl padarytų pažeidimą, reiškia, kad nuobaudos už konstatuotą psichologinį priekabiavimą skyrimą nulems tai, ar vėl bus konstatuotas baustino elgesio atvejis, nors šis konstatavimas atitinkamu atveju priklausys nuo to, ar nauja auka nuspręs pateikti skundą pagal Orumo darbe politikos nuostatas, ar nuspręs jo nepateikti.

141    Antra, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama Etikos kodeksu ir Orumo darbe politika, ir, be kita ko, į tai, kad pagal šiuos Banko priimtus aktus bet koks psichologinis priekabiavimas laikomas sunkiu pažeidimu, turi būti pripažinta, kad šios bylos aplinkybėmis Banko pirmininko taikytos priemonės buvo nepakankamos, todėl netinkamos, atsižvelgiant į atvejo sunkumą, bent jau kiek tai susiję su priemonėmis, kurių reikėjo nedelsiant imtis dėl veiksmų, Banko pirmininko jau pripažintų sudarančiais psichologinį priekabiavimą.

142    Taigi antrasis ieškinio pagrindas turi būti priimtas, neatsižvelgiant į naują aplinkybių visumos vertinimą, kurį Bankas turės atlikti atsižvelgdamas į Bendrojo Teismo vertinimus dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, ir nėra reikalo nagrinėti nei to, ar teikdamas savo rekomendacijas tyrimo komitetas turėjo labiau atsižvelgti į tariamus kitų keturių personalo narių skundus Banko medicinos tarnybai, nei to, ar šie skundai yra susiję su asmeniniu ieškovės kaltinimu, nes pagal jurisprudenciją Sąjungos pareigūnams ir tarnautojams nėra pripažįstama teisės veikti įstatymo arba Sąjungos institucijos ar įstaigos personalo interesais (šiuo klausimu žr. 2017 m. balandžio 28 d. Sprendimo HN / Komisija, T‑588/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:292, 90 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

 Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis įpareigojant ieškovę, kaip nukentėjusį asmenį, išlaikyti ginčijamo sprendimo konfidencialumą

143    Grįsdama trečiąjį ieškinio pagrindą ieškovė teigia, kad Bankas negalėjo reikalauti, kad ji išlaikytų konfidencialumą, įskaitant Banko vadovų atžvilgiu, dėl ginčijamo sprendimo buvimo fakto ir turinio.

144    Šiuo atžvilgiu ji sutinka, kad Orumo darbe politikos nuostatose yra numatyta konfidencialumo pareiga, kurios turi laikytis nukentėjęs asmuo, tariamas priekabiautojas, liudytojai ir kiti procedūroje dalyvaujantys asmenys. Iš tiesų yra teisėta reikalauti apsaugoti įvairių konflikto dalyvių reputaciją, kol nėra nustatytos faktinės aplinkybės. Tačiau ieškovė mano, kad, pasibaigus tyrimo procedūrai, jokia teisės nuostata nesuteikia Banko pirmininkui įgaliojimų reikalauti asmens, pripažinto nukentėjusiu nuo psichologinio priekabiavimo, tylėjimo, nes toks tylėjimas padeda apsaugoti asmens, kurio elgesys buvo apskųstas, reputaciją, nors jo veiksmai buvo pripažinti psichologiniu priekabiavimu.

145    Taigi, ieškovės teigimu, Orumo darbe politika yra neatsiejama nuo asmens, pripažinto nukentėjusiu nuo psichologinio priekabiavimo, arba, atvirkščiai, asmens, kuris buvo nepagrįstai apkaltintas kaip tariamas priekabiautojas, galimybės remtis tyrimo procedūros rezultatu. Nukentėjusio asmens atveju šios galimybės reikia, be kita ko, siekiant atkurti profesinį patikimumą ir psichologinę pusiausvyrą. Tačiau tai neišvengiamai priklauso nuo to, ar bus pripažintas jo skundo ir jam sukeltų išgyvenimų pagrįstumas. Šioje byloje ieškovė visų pirma yra suinteresuota paaiškinti savo būsimam vadovui arba būsimam darbdaviui objektyvias priežastis, dėl kurių jai pasireiškė burn out sindromas ir ji turėjo nutraukti savo karjerą, išeidama dvejų metų AAP. Tai patvirtina 2012 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Z / Teisingumo Teismas (F‑88/09 ir F‑48/10, EU:F:2012:171) 257 ir 258 punktai.

146    Taip pat Banko reikalavimas išlaikyti ginčijamo sprendimo konfidencialumą – tai akivaizdi vertinimo klaida, nes šiuo sprendimu prisidedama prie psichologinio priekabiavimo Banke skatinimo, nors, atsižvelgiant į taikytinas normas, pats Bankas, vykdydamas savo rūpestingumo ir atidumo pareigą, turėtų pasirūpinti tuo, kad būtų atskleistas šis psichologinio priekabiavimo atvejis ir paskatinti kalbėti kiti galimai nukentėję asmenis, be kita ko, šioje byloje – kiti keturi asmenys iš atitinkamo departamento, kurie atvirai kalbėjo šiuo klausimu su Banko medicinos tarnybos gydytoju.

147    Bankas nurodo, kad trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas tiek, kiek jis susijęs su 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo panaikinimu. Kad ir kaip būtų, aplinkybė, kad šiame rašte ieškovei buvo priminta apie konfidencialumą, negali būti pagrindas panaikinti ginčijamą sprendimą, nes, pirma, tai yra raštas, vėlesnis nei ginčijamas sprendimas, ir, antra, tai yra papildomas veiksnys, kuris gali būti atsietas nuo minėto sprendimo. Be to, elementarus priminimas apie ieškovės konfidencialumo pareigą nereiškia, kad jai buvo nustatytas naujas įpareigojimas laikytis konfidencialumo, kuris, kad ir kaip būtų, šioje byloje yra pateisinamas.

148    Šiuo atžvilgiu primintina, kad ginčijamo akto teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias teisines ir faktines aplinkybes (1979 m. vasario 7 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, 15/76 ir 16/76, EU:C:1979:29, 7 punktas; 2001 m. gegužės 17 d. Sprendimo IECC / Komisija, C‑449/98 P, EU:C:2001:275, 87 punktas ir 2011 m. liepos 28 d. Sprendimo Agrana Zucker, C‑309/10, EU:C:2011:531, 31 punktas).

149    Šioje byloje, kaip teisingai pabrėžia ieškovė, ginčijamame sprendime buvo didžiosiomis raidėmis nurodyta, kad jis yra „Griežtai konfidencialus“ (strictly confidential), tačiau vien iš to negali būti daroma išvada, kad šia nuoroda Banko pirmininkas ketino ieškovei uždrausti atskleisti kitiems personalo nariams šio sprendimo buvimo faktą ir turinį.

150    Siekiant suprasti šios nuorodos ginčijamame sprendime reikšmę, turi būti pasiremta Banko personalo reglamento 9 straipsniu kartu su Orumo darbe politikos nuostatomis dėl tyrimo procedūros. Šiuo atžvilgiu šiame 9 straipsnyje numatyta, kad su Banku nesusijusiems asmenims „[p]ersonalo nariai negali be išankstinio leidimo pateikti arba atskleisti informacijos ar dokumentų <…>, susijusių su Banku ar jo veikla“. Orumo darbe politikos nuostatose savo ruožtu numatyta, kad „visi asmenys, dalyvaujantys vykdant tyrimą ir atliekant apklausas, įskaitant padėjėjus ir liudytojus, <…> turi laikytis konfidencialumo pareigos“. Be to, šios politikos nuostatose numatyta, kad, „[s]iekiant apsaugoti visas susijusias šalis, dokumentai saugomi laikantis griežčiausio konfidencialumo ir informacija atskleidžiama tik būtinojo reikalingumo atveju“.

151    Taigi reikia pripažinti, kad didžiosiomis raidėmis ginčijamame sprendime nurodęs, kad šis yra „Griežtai konfidencialus“, Banko pirmininkas siekė uždrausti ieškovei, remiantis minėtomis nuostatomis, atskleisti ginčijamo sprendimo buvimo faktą ir turinį tiek su Banku nesusijusiems asmenims, tiek kitiems Banko personalo nariams ir vadovams. Be to, šis konstatavimas atitinka tai, ką iš esmės teigia Bankas savo atsiliepime į ieškinį.

152    Šiuo atžvilgiu, priešingai, nei teigia ieškovė, šį konstatavimą nebūtinai patvirtina ta aplinkybė, jog 2017 m. balandžio 10 d. rašte – kuriame didžiosiomis raidėmis buvo nurodyta, kad jis yra „Asmeniškas ir konfidencialus“, bet kurio panaikinimo šioje byloje ieškovė vis dėlto neprašo – buvo konstatuota, kad ieškovė pažeidė konfidencialumo taisykles, išsiųsdama daugeliui adresatų 2017 m. vasario 6 d. elektroninį laišką, kurio dalykas buvo „griežtai konfidencialaus pobūdžio, nes, be kita ko, jis kenkė EIB personalo nario profesinei reputacijai“. Iš tiesų tą dieną vyko procedūra tyrimo komitete. Taigi minėtą dieną ieškovė buvo saistoma konfidencialumo pareigos pagal Orumo darbe politikos nuostatas, nes buvo vykdoma tyrimo procedūra, net jei šis laiškas buvo skirtas tik pranešimui apie pažeidimus, ieškovės pateiktam pagal Pranešimų apie pažeidimų politikos nuostatas.

153    2017 m. gegužės 9 d. rašto turinys, atvirkščiai, patvirtina, kad ginčijamame sprendime nurodydamas, jog šis sprendimas „Griežtai konfidencialus“, Banko pirmininkas siekė uždrausti ieškovei atskleisti ginčijamo sprendimo buvimo faktą ir turinį tiek su Banku nesusijusiems asmenims, tiek kitiems personalo nariams ir Banko vadovams. Iš tiesų 2017 m. gegužės 9 d. rašte ieškovei primenama, kad, kaip jai yra žinoma, visi su procedūra dėl orumo darbe susiję dokumentai turi būti laikomi griežtai konfidencialiais ir kad naujo direktoriaus atsiprašymo laiškas, parengtas įgyvendinant ginčijamą sprendimą, neturi būti ieškovės atskleistas tretiesiems asmenims arba jiems išplatintas.

154    Taigi reikia nustatyti, ar Banko pirmininkas arba jo tarnyba galėjo suteikti ginčijamam sprendimui ir naujo direktoriaus atsiprašymo laiškui tokį konfidencialumo lygį, kad ieškovei būtų uždrausta atskleisti šių dokumentų buvimo faktą ir jų turinį.

155    Šiuo klausimu pažymėtina, kad Orumo darbe politikos nuostatose dėl tyrimo procedūros, t. y. 3 punkto d papunktyje, numatyta, kad, tarnautojui pateikus skundą, „skundas negali būti atsiimtas ir kad procedūra turės būti vykdoma iki galo“.

156    Šiuo atžvilgiu svarbu, kad administracinis tyrimas būtų įvykdytas iki galo, nes, be kita ko, vien galimas psichologinio priekabiavimo pripažinimas, kurį atliktų Bankas pasibaigus administraciniam tyrimui, galbūt įvykdytam dalyvaujant atskiram subjektui, kaip antai tyrimo komitetui, pats savaime gali turėti teigiamą poveikį pareigūno arba tarnautojo, prie kurio buvo priekabiauta, reabilitacijos procesui, be to, nukentėjęs asmuo gali juo pasinaudoti, jei nori pareikšti ieškinį nacionaliniame teisme. Antra, administracinio tyrimo įvykdymas iki galo, atvirkščiai, gali leisti paneigti tariamai nukentėjusio asmens kaltinimus, ir taip gali būti ištaisyta žala, kurią toks kaltinimas, jei nepagrįstas, galėjo padaryti asmeniui, per tyrimo procedūrą laikomam tariamu priekabiautoju (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo CH / Parlamentas, F‑132/14, EU:F:2015:115, 123 ir 124 punktus ir nurodytą jurisprudenciją).

157    Taigi, jei nuo psichologinio priekabiavimo nukentėjęs Banko personalo narys būtų įpareigotas tylėti dėl tokio priekabiavimo buvimo, tai reikštų, kad suinteresuotasis asmuo ne tik galbūt nebeturėtų galimybės pateisinti galimo neatvykimo į darbą dėl su minėtu psichologiniu priekabiavimu susijusios ligos, bet ir negalėtų pasinaudoti tyrimo komiteto ir Banko primininko konstatavimais, atliktais atitinkamai ataskaitoje ir ginčijamame sprendime, be kita ko, tuo atveju, jei nacionaliniame teisme norėtų pareikšti ieškinį prieš prie jos priekabiavusį asmenį.

158    Toks Bankui taikytino reglamentavimo aiškinimas prieštarautų tikslui, kuriuo paremti Etikos kodeksas ir Orumo darbe politika, – užkirsti kelią bet kokiam psichologiniam priekabiavimui Sąjungos institucijose ir įstaigose ir už jį nubausti, ypač atsižvelgiant į tai, kad psichologinis priekabiavimas tiek, kiek juo kenkiama nuo jo nukentėjusio asmens sveikatai ir orumui, sudaro darbuotojo teisių pažeidimą, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį.

159    Iš visų išdėstytų argumentų matyti, kad trečiasis ieškinio pagrindas turi būti priimtas, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek tai buvo konstatuota šio sprendimo 115 ir 142 punktuose ir nagrinėjant trečiąjį pagrindą.

 Dėl reikalavimų atlyginti žalą

160    Ieškovė pateikia tris prašymus atlyginti žalą, kuriuos reikia išnagrinėti vieną po kito.

161    Bankas savo ruožtu prašo atmesti reikalavimus atlyginti žalą, ginčydamas bet kokios savo kaltės buvimą.

 Dėl neturtinės žalos, patirtos dėl ginčijamame sprendime konstatuoto psichologinio priekabiavimo, atlyginimo

162    Ieškovės teigimu, naujo direktoriaus psichologinis priekabiavimas padarė jai žalos, kurią turi atlyginti Bankas, nes veiksmai, kuriuos tyrimo komitetas ir Banko pirmininkas pripažino psichologiniu priekabiavimu, buvo naujo direktoriaus atlikti jam einant savo pareigas. Taigi, ieškovė visų pirma reikalauja, kad, atlyginant jos reputacijai ir jos sveikatai padarytą žalą, kurią įrodo jos gydytojo psichiatro pažyma, jai būtų išmokėta 121 992 EUR suma, atitinkanti vienų metų darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, t. y. pusę darbo užmokesčio, kurį ji būtų gavusi, jei nebūtų turėjusi prašyti suteikti dvejų metų AAP, kad tuo metu nebesusidurtų su savo tariamu priekabiautoju.

163    Subsidiariai ji mano, kad prašoma žalos, patirtos dėl naujo direktoriaus veiksmų, atlyginimo suma negali būti mažesnė nei premija už darbo rezultatus, kurią jis gavo 2015 ir 2016 m., t. y. metais, kai ji patyrė šio direktoriaus psichologinį priekabiavimą. Iš tiesų toks būdas įvertinti žalą leidžia išvengti to, kad suinteresuotajam asmeniui būtų neatlyginta už minėto direktoriaus baustinus veiksmus, kuriuos tokiais pripažino tyrimo komitetas ir Banko pirmininkas. Tam, kad galėtų būti priimtas sprendimas dėl šio subsidiaraus prašymo, ieškovė ragina Bendrąjį Teismą imtis proceso organizavimo priemonių ir nurodyti EIB pranešti apie šios premijos už darbo rezultatus dydį arba padaryti tai per posėdį (kurio galiausiai ji neprašė surengti).

164    Bankas prašo atmesti reikalavimą atlyginti žalą ir pažymi, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas jokiu patikimu medicininiu įrodymu, nustatančiu ryšį tarp konstatuoto priekabiavimo ir tariamos žalos ieškovės sveikatai. Taip pat jis mano, kad laikėsi taikytinų procedūrų ir padarė tai laiku. Konkrečiai kalbant, jis teigia, kad ieškovė neparodė, kas sudaro Banko pažeidimą.

165    Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją EIB deliktinė atsakomybė kyla tuo atveju, kai tenkinamos visos šios sąlygos: veiksmai, kuriais jis kaltinamas, yra neteisėti, padaryta reali žala ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir nurodytos žalos (žr. 1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 42 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

166    Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją, mutatis mutandis taikytiną EIB ir jo personalo narių bylose, ginčams tarp Sąjungos ir jos tarnautojų, kad ir koks būtų šių tarnautojų darbo reglamentavimas, taikomos atskiros ir specialios taisyklės, palyginti su taisyklėmis, išplaukiančiomis iš bendrųjų principų, reglamentuojančių Sąjungos deliktinę atsakomybę pagal SESV 268 straipsnį ir 340 straipsnio antrą pastraipą. Iš tiesų, kitaip nei visus kitus asmenis, veikiančius pagal šias pastarąsias nuostatas, Sąjungos pareigūną ar tarnautoją su institucija ar įstaiga, kurioje jis dirba, sieja teisiniai darbo santykiai, apimantys specifinių abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, kurią atspindi institucijos pareiga atsižvelgti į suinteresuotojo asmens interesus. Šios pusiausvyros pagrindinis tikslas – išsaugoti pasitikėjimo santykius, būtinus tarp institucijų ir jų tarnautojų tam, kad garantuotų piliečiams tinkamą institucijoms patikėtų bendrojo intereso uždavinių įgyvendinimą. Darytina išvada, kad Sąjungai, kuri veikia kaip darbdavė, tenka didesnė atsakomybė, pasireiškianti pareiga atlyginti žalą, kuri buvo padaryta jos personalui dėl jos, kaip darbdavės, padaryto pažeidimo (2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Komisija / Petrilli, T‑143/09 P, EU:T:2010:531, 46 punktas, neperžiūrėtas 2011 m. vasario 8 d. Sprendimu Komisija /Petrilli (peržiūra), C‑17/11 RX, EU:C:2011:55, ir 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija / Nanopoulos, T‑308/10 P, EU:T:2012:370, 103 punktas), ir ši pareiga kyla ne tik tuomet, kai buvo padarytas pakankamai didelis teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas, priešingai nei tais atvejais, kai pareiškiami ieškiniai pagal SESV 268 straipsnį ir 340 straipsnio antrą pastraipą.

167    Be to, jei nėra tenkinta viena iš trijų sąlygų, primintų šio sprendimo 165 punkte, ieškinys turi būti atmestas visas, ir nėra reikalo nagrinėti dviejų kitų deliktinės atsakomybės sąlygų (1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 14 punktas).

168    Dėl žalos, ieškovės tarimai patirtos dėl naujo direktoriaus veiksmų, pažymėtina, kad net jei šie veiksmai buvo atlikti jam vykdant savo pareigas, vis dėlto tai nereiškia, kad ieškovė negali reikalauti atitinkamo asmens individualios atsakomybės, pareikšdama ieškinį kompetentingame nacionaliniame teisme, net jei, priešingai, nei būtų remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsniu, pagal EIB taikytinas nuostatas nėra numatyta Banko pareiga suteikti ieškovei pagalbą, be kita ko, finansinę, jai siekiant tokio žalos atlyginimo ir prireikus solidariai atsakyti už vieno iš jo tarnautojų kitam tarnautojui padarytą žalą (dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnyje numatytos pareigos suteikti pagalbą apimties žr. 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimo CH / Parlamentas, F‑129/12, EU:F:2013:203, 57 punktą).

169    Taigi negali būti remiamasi Banko atsakomybe už vieno iš jo tarnautojų elgesį, išskyrus atvejį, kai taip elgtis reikalavo vadovas, o šioje byloje taip nėra.

170    Darytina išvada, kad sąlyga dėl Banko elgesio neteisėtumo nėra tenkinta, kiek tai susiję su ieškovės dėl naujo direktoriaus „psichologinio priekabiavimo“ tariamai patirta žala, kuri, kaip tokia, gali būti atlyginta pareiškus atitinkamam asmeniui ieškinį nacionaliniame teisme.

171    Be to, ieškovė negali pagrįstai teigti, kad Bankas neįgyvendino vidaus procedūrų, nes jis įvykdė iki galo Orumo darbe politikos nuostatose numatytą procedūrą ir ginčijamame sprendime, net jei nesiėmė visų privalomų veiksmų, Banko pirmininkas pripažino psichologinio priekabiavimo buvimą, kiek tai susiję su tam tikrais skundžiamais naujo direktoriaus veiksmais.

172    Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė Banko kaltės dėl žalos, tariamai patirtos dėl naujo direktoriaus priekabiavimo jos atžvilgiu.

173    Kad ir kaip būtų, šioje byloje taip pat netenkinta sąlyga dėl priežastinio ryšio tarp pažeidimo ir nurodytos žalos.

174    Iš tiesų iš bylos matyti, kad prašydama suteikti AAP ieškovė nurodė du pagrindus, iš kurių vienas buvo susijęs su jos noru nebebūti atitinkamame departamente, kol vyksta tyrimo procedūra. Tačiau nematyti, kad ji būtų prašiusi Banko laikinai paskirti ją į kitą tarnybą, bent jau toms pačioms pareigoms, nors ji buvo pareiškusi, kad, išsprendus ginčą taikiai, sutiktų būti paaukštinta į skyriaus vadovės pareigas kitame departamente.

175    Taigi, atsižvelgiant į tai, kad administracija tenkino jos prašymą vadovaudamasi kitu jame nurodytu pagrindu, t. y. – sukurti savo įmonę arba įsidarbinti kitoje įmonėje, matyti, kad ieškovės per dvejų metų laikotarpį negautos pajamos iš Banko ir jos neturtinė žala šiuo atžvilgiu – tai jos pasirinkimo išeiti AAP pasekmė.

176    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti reikalavimus atlyginti žalą, kilusią dėl ginčijamame sprendime konstatuotų priekabiavimo veiksmų, ir nėra reikalo nagrinėti klausimo, ar turi reikšmės ieškovės prašoma informacija dėl naujo direktoriaus gautos premijos už darbo rezultatus dydžio.

 Dėl neturtinės žalos, kuri gali būti atsieta nuo ginčijamojo sprendimo neteisėtumo, atlyginimo

177    Ieškovė teigia, kad patyrė neturtinę žalą, kuri gali būti atsieta nuo ginčijamo sprendimo neteisėtumo ir negali būti atlyginta visiškai vien panaikinus šį sprendimą.

178    Ši neturtinė žala, kurią ji ex æquo et bono įvertina 25 000 EUR suma, atsirado, pirma, dėl tyrimo komiteto ir Banko pirmininko sprendimo nepradėti tyrimo dėl visų naujo direktoriaus baustinų veiksmų, kuriuos nurodė kiti keturi atitinkamo departamento nariai, antra, dėl to, kad Bankas nesiėmė priemonių ieškovės profesinei reputacijai atkurti, ir ypač dėl to, kad per ikiteisminę procedūrą ir teismo procesą jai buvo uždrausta Banko viduje atskleisti, jog ji buvo psichologinio priekabiavimo auka, trečia, dėl neteisingumo jausmo ir išgyvenimų, kuriuos jai sukėlė aplinkybė, kad, siekiant savo teisių pripažinimo, jai teko pradėti šias procedūras, įskaitant taikinimo procedūrą, ketvirta, dėl to, kad naujas direktorius atsiprašė tik pavėluotai. Ji taip pat nurodo, kad Bankas nebuvo linkęs taikiai išspręsti ginčą, nes nesutiko nei skirti ją į skyriaus vadovės pareigas kitame departamente, nei atlyginti žalą.

179    Bankas ginčija neturtinės žalos, kuri gali būti atsieta nuo tariamo ginčijamo sprendimo neteisėtumo, buvimą ir visų pirma pabrėžia, kad jis neprivalėjo pradėti tyrimo procedūros dėl keturių kitų asmenų, kuriuos ieškovės nurodė kaip nukentėjusius nuo psichologinio priekabiavimo, nes šie asmenys nepateikė atitinkamo skundo, o ieškovė neturėjo jokio suinteresuotumo veikti trečiųjų asmenų naudai. Be to, atsižvelgiant į ieškovės skundo tikslumą ir išsamumą, tyrimo komitetas neprivalėjo tirti jame nenurodytų faktinių aplinkybių. Dėl ieškovės reputacijos ir jai nustatyto įpareigojimo išlaikyti ginčijamo sprendimo konfidencialumą Bankas nesupranta, kas sudaro ieškovės patirtą neturtinę žalą, nes, be kita ko, Bankas turi teisę naudotis vidaus ir išorės teisminėmis priemonėmis, jeigu jo personalo nariai arba tretieji asmenys pažeidžia jame taikomas konfidencialumo taisykles. Dėl to, kad nebuvo pasiūlytos naujos pareigos, Bankas primena, kad ieškovė buvo išėjusi AAP, taigi, artimiausiu metu neketino grįžti į darbą, todėl jai nebuvo pasiūlyta jokių kitų pareigų.

180    Šiuo atžvilgiu primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, neteisėto akto, kaip antai ginčijamo sprendimo, panaikinimas savaime gali būti tinkamas ir iš principo pakankamas bet kokios neturtinės žalos, kurią galėjo sukelti šis aktas, atlyginimas. Tačiau taip nėra tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad patyrė neturtinę žalą, atsietą nuo teisės pažeidimo, kuriuo grindžiamas panaikinimas, ir negalinčią būti visiškai atlygintą šiuo panaikinimu (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 31 d. Sprendimo Girardot / Komisija, T‑10/02, EU:T:2004:94, 131 punktą; 2015 m. gegužės 19 d. Sprendimo Brune / Komisija, F‑59/14, EU:F:2015:50, 80 punktą ir 2017 m. gegužės 16 d. Sprendimo CW / Parlamentas, T‑742/16 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:338, 64 punktą).

181    Šioje byloje dėl to, kad tyrimo komitetas ir Banko pirmininkas nusprendė nepradėti tyrimo dėl visų naujo direktoriaus baustinų veiksmų, kuriuos buvo nurodę kiti keturi atitinkamo departamento nariai, primintina, kad Banko pirmininkas turi plačią diskreciją apibrėžti, kokios priemonės turi būti taikomos psichologinio priekabiavimo patvirtinimo atveju.

182    Taigi, net jei Orumo darbe politikos nuostatose dėl tyrimo procedūros yra aiškiai nurodyta, kad gali būti pradėti „papildomi tyrimai darbo vietoje arba konkrečiame departamente“, atsižvelgiant į ginčijamame sprendime tuo metu konstatuotus priekabiavimo veiksmus ir nekalbant apie naują tyrimą po šio teismo sprendimo priėmimo, negali būti pripažinta, kad Banko pirmininkas nagrinėjamu atveju viršijo savo diskrecijos ribas, kai šiame etape nusprendė neišplėsti tyrimo ir neįtraukti į jį naujo direktoriaus veiksmų ne tik ieškovės, bet ir kitų asmenų atžvilgiu.

183    Dėl ieškovei nustatyto draudimo atskleisti, pirma, ginčijamo sprendimo ir, antra, naujo direktoriaus atsiprašymo laiško buvimo faktą ir turinį, konstatuotina, kad net jei per tyrimo procedūrą ieškovė buvo saistoma konfidencialumo pareigos, kuri reiškia, kad turėjo būti elgiamasi atsargiai ir išmintingai siunčiant elektroninius laiškus daugeliui adresatų, tiesiogiai nedalyvaujančių tyrimo procedūroje arba pranešimo apie pažeidimus procedūroje, vis dėlto Bankas negalėjo reikalauti, kad, pasibaigus tyrimo procedūrai, ji tylėtų dėl psichologinio priekabiavimo, nuo kurio ji nukentėjo, kaip pripažino pats Banko pirmininkas.

184    Dėl šio ginčijamo sprendimo neteisėtumo ieškovė buvo priversta tylėti nepagrįstą laikotarpį, todėl toks draudimas atskleisti informaciją šiuo klausimu padarė jai neturtinės žalos, kuri negali būti atlyginta vien panaikinant ginčijamą sprendimą (šiuo klausimu žr. 1990 m. vasario 7 d. Sprendimo Culin / Komisija, C‑343/87, EU:C:1990:49, 28 punktą).

185    Dėl to, kad Bankas tariamai nebuvo linkęs išspręsti ginčo taikiai, konstatuotina, kad, nepaisant personalo reglamento 41 straipsnyje numatytos taikinimo procedūros, nuo psichologinio priekabiavimo nukentėjęs asmuo negali turėti teisės reikalauti, kad už šį psichologinį priekabiavimą, draudžiamą pagal Banke taikytinas nuostatas, institucija atlygintų, suteikdama konkrečias pareigas, ir ypač tokias pareigas, kokios yra skyriaus vadovo, į kurias gali būti skiriama vykstant atrankos procedūrai, per kurią įvertinami kandidatų nuopelnai ir kurioje gali dalyvauti visi šios institucijos tarnautojai. Taip pat, net jei siekdamas išspęsti konfliktą Bankas galėtų imtis tokio veiksmo, be kita ko, vykstant taikinimo procedūrai, šioje byloje jis neprivalėjo pasiūlyti ieškovei žalos atlyginimo, kad būtų išspręstas jos ir naujo direktoriaus konfliktas.

186    Dėl atsiprašymo laiško, perduoto ieškovei 2018 m. gegužės 9 d., t. y. praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po ginčijamo sprendimo priėmimo, pažymėtina, kad jis galėjo būti parengtas ir perduotas greičiau. Tačiau toks vėlavimas yra santykinis ir nepagrindžia Banko pažeidimo, dėl kurio gali kilti jo atsakomybė, konstatavimo.

187    Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus Bendrasis Teismas mano, kad ieškovės patirta neturtinė žala, kuri negali būti visiškai atlyginta panaikinant ginčijamą sprendimą, būtų teisingai įvertinta nustatant ex æquo et bono 10 000 EUR sumą jai atlyginti.

 Dėl neturtinės žalos, padarytos tariamais Personalo departamento direktoriaus pažeidimais, atlyginimo

188    Ieškovės teigimu, savo 2017 m. balandžio 10 d. raštu Personalo departamento direktorius padarė du atskirus pažeidimus, ir dėl to atsirado žala, kurią ji prašo atlyginti. Pirma, šiuo raštu buvo pažeistas Atitikties generalinio direktoriaus, kuris yra įgaliotas vykdyti savo tyrimus nepriklausomai nuo kitų Banko generalinių direktoratų ir departamentų, „Referencinių nuostatų“ 2 straipsnis. Iš tiesų iš šio rašto teksto matyti, pirma, kad Personalo generalinis direktorius žinojo apie tai, kokioje stadijoje buvo pranešimo apie pažeidimus procedūra ir kokių priemonių buvo imtasi, taip pat, antra, kad Personalo departamento direktorius prisiėmė išimtinius Banko pirmininko ir jo pavaduotojų įgaliojimus vykdyti akivaizdžių pranešimo apie pažeidimus procedūros trūkumų kontrolę.

189    Antra, ieškovė mano, kad Personalo departamento direktorius visų pirma grasino atsakomaisiais veiksmais arba ėmėsi jos patarėjo ir jos pačios bauginimo, kaip tai suprantama pagal Orumo darbe ir Pranešimų apie pažeidimus politikos brošiūrą, t. y. galinčių ją, kaip nuo psichologinio priekabiavimo nukentėjusį asmenį, atgrasyti nuo naudojimosi savo teisėmis, be kita ko, jos priekabiautojo atžvilgiu. Subsidiariai ieškovė mano, kad Personalo departamento direktoriaus žodžiais 2017 m. balandžio 10 d. rašte buvo pažeista Banko rūpestingumo ir atidumo pareiga ir šis pažeidimas buvo padarytas, nes Personalo departamento direktorius ieškojo galimybių imtis teisminių priemonių ieškovės ir jos patarėjo atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis ieškovė mano, jog šiame rašte esantys teiginiai, kad ji tariamai padarė pažeidimą, nes nesilaikė tyrimo procedūros konfidencialumo, yra visiškai nepagrįsti ir faktiškai neturi jokio pagrindo. Visų pirma ieškovė nesupranta, kokia informacija jos 2017 m. vasario 6 d. rašte turėtų būti konfidenciali Banko pirmininko ir jo pavaduotojų atžvilgiu, ir nemato jokios potencialios žalos naujo direktoriaus reputacijai, nes jis buvo pripažintas kaltu dėl psichologinį priekabiavimą sudarančių veiksmų ieškovės atžvilgiu.

190    Manydama, kad dėl Personalo departamento direktoriaus veiksmų ji liko netikrumo ir didelio nerimo būsenoje, kuri prisidėjo prie pasitikėjimo Banko nešališkumu praradimo, nes atsakingi asmenys parodė, jog bet kuria kaina siekė veikiau apsaugoti naujo direktoriaus reputaciją, nei padėti jai atkurti jos pačios kaip nuo psichologinio priekabiavimo nukentėjusio asmens profesinę reputaciją, ieškovė prašo sumokėti ne mažesnę nei 25 000 EUR sumą jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

191    Bankas visų pirma prašo pripažinti nepriimtinais reikalavimus atlyginti žalą, susijusius su 2017 m. balandžio 10 d. raštu, nes šis raštas buvo išsiųstas vykstant pranešimo apie pažeidimus procedūrai, vykdomai atskirai nuo tyrimo procedūros, po kurios buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ir jame nebuvo nustatyta jokio konfidencialumo įpareigojimo pastarojo sprendimo atžvilgiu. Taigi tai nėra ieškovės nenaudai priimtas aktas ir nerodo tarnybos pažeidimo, dėl kurio gali kilti pareiga atlyginti žalą. Todėl reikalavimai atlyginti žalą šiuo klausimu yra pateikti skubotai ir, kad ir kaip būtų, kaip subsidiariai nurodo Bankas, nepagrįsti.

192    Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas iškart primena, kad, priešingai, nei teigia Bankas, aplinkybė, kad 2017 m. balandžio 10 d. raštas nėra ieškovės nenaudai priimtas aktas, nereiškia, kad nėra priimtini šie reikalavimai atlyginti žalą, nes yra aišku, kad ieškovė kaltina EIB dėl elgesio, dėl kurio jam gali kilti atsakomybė, ir kad, be to, pagal personalo reglamento 41 straipsnį tokie reikalavimai nepriklauso nei nuo reikalavimų panaikinti šį raštą pateikimo, nei nuo tokių reikalavimų dėl panaikinimo priimtinumo.

193    Toliau Bendrasis Teismas mano, jog, kad ir kaip būtų, patys šie reikalavimai atlyginti žalą turi būti atmesti iš esmės ir nereikia nustatyti, ar šiais reikalavimais, susijusiais su 2017 m. birželio 14 d. ieškovės pateiktu antruoju prašymu dėl taikinimo, buvo paisoma personalo reglamento 41 straipsnyje numatyto įpareigojimo pasinaudoti taikinimo procedūra ginčui išspręsti prieš šio ieškinio pareiškimą, t. y. 2017 m. birželio 15 d.

194    Iš tiesų Bendrasis Teismas konstatuoja, kad pirmos trys 2017 m. balandžio 10 d. rašto, kurį pasirašė Personalo departamento direktorius ir Santykių su personalu ir administracinių paslaugų departamento direktorius, pastraipos yra formuluojamos bendrai, siekiant patikinti ieškovę, kad pranešimo apie pažeidimus procedūra vyksta savo tvarka ir kad Banko tarnybos deda pastangas, kad būtų laikomasi jame taikytinų nuostatų.

195    Priešingai, nei teigia ieškovė, šis bendras formulavimas neleidžia nei teigti, jog Personalo departamento direktorius nepaisė to, kad Atitikties generalinis direktorius turi nepriklausomai išnagrinėti pranešimą apie pažeidimus, kurį pateikė ieškovė, vadovaudamasi Pranešimų apie pažeidimus politika, nei daryti išvados, kad šis Personalo departamento direktorius buvo susipažinęs su pranešimo apie pažeidimus procedūros eigos detalėmis ir priemonėmis, kurių buvo imtasi, arba juo labiau kad jis prisiėmė Banko pirmininko ir jo pavaduotojų išimtinius įgaliojimus vykdyti galimų akivaizdžių pranešimo apie pažeidimus procedūros trūkumų kontrolę.

196    Dėl aplinkybės, jog Personalo departamento direktorius jai pranešė, kad Bankas pasilieka teisę ištirti teisines galimybes savo interesams apginti, įskaitant Banko interesus dėl jame taikomų konfidencialumo taisyklių paisymo, pažymėtina, kad kai ieškovė išsiuntė savo 2017 m. vasario 6 d. elektroninį laišką daugeliui adresatų, vyko tyrimo procedūra dėl jos pateikto skundo, todėl ieškovė buvo saistoma konfidencialumo pareigos, net jeigu jos laiškas buvo skirtas pranešimui apie pažeidimus, kurio procedūrai galiausiai taip pat taikoma konfidencialumo tvarka.

197    Šiomis aplinkybėmis, net jei vėliau Banko pirmininkas pripažino ieškovės skundą iš dalies pagrįstu, todėl šio elektroninio laiško išsiuntimas negalėjo nepagrįstai pakenkti naujo direktoriaus reputacijai, Personalo departamento direktorius vis dėlto galėjo teisėtai atkreipti ieškovės ir jos patarėjo dėmesį į tai, kad skundą pateikusio asmens statusas vykstant tyrimo procedūrai dėl nurodytų psichologinio priekabiavimo aplinkybių arba asmens, pateikusio pranešimą dėl elgesio, pažeidžiančio Etikos kodeksą, statusas neatleidžia jo nuo taikytinų konfidencialumo pareigų, kurios vienodai taikomos siekiant apsaugoti nuo bet kokios nepagrįstos žalos visų konflikto dalyvių profesinę reputaciją – tiek tariamai nukentėjusį asmenį, tiek liudytojus ir tariamą priekabiautoją, ir tai taikytina visu tyrimo procedūros laikotarpiu.

198    Galiausiai 2017 m. balandžio 10 d. rašto turinys taip pat neleidžia daryti išvados dėl Banko ar jo tarnybų šališkumo vykstant ieškovės pranešimo apie pažeidimus nagrinėjimui, kuris buvo tebevykdomas šio ieškinio pareiškimo dieną.

199    Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia iš dalies tenkinti reikalavimus dėl panaikinimo ir reikalavimus atlyginti žalą ir priteisti iš Banko sumokėti ieškovei 10 000 EUR patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

200    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų.

201    Šioje byloje, kadangi reikalavimai dėl panaikinimo buvo iš esmės tenkinti, ir nepaskyręs savo nario į taikinimo komitetą per personalo reglamento 41 straipsnyje numatytą vienos savaitės terminą Bankas privertė ieškovę pasinaudoti savo teise pareikšti ieškinį, kad būtų veiksmingai apgintos jos teisės, susijusios su minėtais reikalavimais, atrodo tinkama nuspręsti, kad Bankas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir jam turi būti nurodyta padengti pusę ieškovės bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      2017 m. kovo 20 d. Europos investicijų banko (EIB) pirmininko sprendimas iš dalies panaikinamas tiek, kiek šiame sprendime buvo taikytas klaidingas sąvokos „psichologinis priekabiavimas“ apibrėžimas, nebuvo numatyta nedelsiant skirti drausminių priemonių dėl konstatuoto psichologinio priekabiavimo EIB atvejo ir šio sprendimo adresatui buvo nustatyta konfidencialumo pareiga, prieštaraujanti tyrimo procedūros, vykdomos dėl nurodyto psichologinio priekabiavimo atvejo, tikslams.

2.      Atmesti likusius reikalavimus dėl panaikinimo.

3.      Priteisti iš EIB sumokėti SQ 10 000 EUR sumą jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

4.      Atmesti likusius reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

5.      EIB padengia savo bylinėjimo išlaidas ir jam nurodoma padengti pusę SQ bylinėjimosi išlaidų.

6.      SQ padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

Pelikánová Nihoul Svenningsen

Paskelbta 2018 m. liepos 13 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.

Parašai

Turinys

Teisinis pagrindas

Bylos aplinkybės

Dėl skundo, susijusio su psichologiniu priekabiavimu, ir pranešimo apie pažeidimus

Dėl tyrimo procedūros

Dėl tyrimo ataskaitos

Dėl ginčijamo sprendimo ir jo įgyvendinimo priemonių

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

Išankstinės pastabos dėl Banko darbuotojams taikomo reglamentavimo ir ikiteisminės procedūros, taikytinos su Banku susijusiems ieškiniams

Dėl reikalavimų iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą

Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis kvalifikuojant tebeginčijamus veiksmus

– Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies

– Dėl pirmojo pagrindo antros dalies

Dėl antrojo pagrindo, susijusio su teisės klaida, padaryta nepradėjus drausminės procedūros dėl naujo direktoriaus

– Dėl priemonių, kurias pagal EIB taikytiną reglamentavimą gali rekomenduoti tyrimo komitetas ir kurias vėliau gali skirti Banko pirmininkas psichologinio priekabiavimo patvirtinimo atveju

– Dėl priemonių, kurios šioje byloje buvo taikytos dėl konstatuoto psichologinio priekabiavimo, pobūdžio ir pakankamumo

Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su teisės klaidomis ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, padarytomis įpareigojant ieškovę, kaip nukentėjusį asmenį, išlaikyti ginčijamo sprendimo konfidencialumą

Dėl reikalavimų atlyginti žalą

Dėl neturtinės žalos, patirtos dėl ginčijamame sprendime konstatuoto psichologinio priekabiavimo, atlyginimo

Dėl neturtinės žalos, kuri gali būti atsieta nuo ginčijamojo sprendimo neteisėtumo, atlyginimo

Dėl neturtinės žalos, padarytos tariamais Personalo departamento direktoriaus pažeidimais, atlyginimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

*      Proceso kalba: prancūzų.

1      Slapti konfidencialūs duomenys.