Sujungtos bylos C‑509/09 ir C‑161/10

eDate Advertising GmbH

prieš

X

ir

Olivier Martinez ir Robert Martinez

prieš

MGN Limited

(Bundesgerichtshof ir tribunal de grande instance de Paris prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Reglamentas (EB) 44/2001 – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Jurisdikcija „delikto arba kvazidelikto bylose“ – Direktyva 2000/31/EB – Informacijos paskelbimas internete – Asmeninių teisių pažeidimas – Vieta, kur įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti – Informacinės visuomenės paslaugoms taikytina teisė“

Sprendimo santrauka

1.        Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Specialioji jurisdikcija – Jurisdikcija delikto arba kvazidelikto bylose – Asmeninių teisių pažeidimas pateikus turinį interneto puslapyje – Vieta, kur įvyko žalą sukėlęs įvykis – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas)

2.        Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Specialioji jurisdikcija – Jurisdikcija delikto arba kvazidelikto bylose – Asmeninių teisių pažeidimas pateikus turinį interneto puslapyje

(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas)

3.        Teisės aktų derinimas – Elektroninė komercija – Direktyva 2000/31 – Nuostatos, susijusios su vidaus rinka – Valstybių narių pareiga netaikyti paslaugų teikėjams griežtesnių reikalavimų nei tie, kurie nustatyti jų įsisteigimo valstybėje narėje – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31 3 straipsnis)

1.        Specialiosios jurisdikcijos taisyklė, nukrypstant nuo atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismų jurisdikcijos principo, nustatyta Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punkte, pagrįsta ypač glaudžiu ginčo ir vietos, kur įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismo ryšiu, kuris pateisina šio teismo jurisdikciją gero teisingumo administravimo ir veiksmingo proceso organizavimo sumetimais. „Vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ sąvoka apima tiek tą vietą, kur atsirado žalą lėmusi aplinkybė, tiek vietą, kur žala materializavosi.

Tačiau kai nukentėjęs asmuo nurodo asmeninių teisių pažeidimą pateikus turinį interneto puslapyje, ir į internetą pateikto turinio sklaidos apimtis iš esmės yra universali, dėl problemų, susijusių su minėto žalos, patirtos dėl informacijos platinimo, materializavimosi kriterijaus taikymu, reikia pritaikyti ryšio kriterijus taip, kad nuo tokio pažeidimo nukentėjęs asmuo galėtų dėl visos žalos atlyginimo kreiptis į teismą pagal Europos Sąjungoje atsiradusios žalos, kurią lėmė šis pažeidimas, materializavimosi vietą.

Kadangi šio į internetą pateikto turinio poveikį žmogaus asmeninėms teisėms tinkamiau gali įvertinti tariamai nukentėjusio asmens interesų centro vietos teismas, jurisdikcijos suteikimas šiam teismui atitinka gero teisingumo administravimo principą. Ši vieta paprastai yra nukentėjusiojo asmens įprasta gyvenamoji vieta, tačiau ji taip pat gali būti ir valstybėje narėje, kurioje jis negyvena įprastai, nes kiti veiksniai, kaip antai profesinės veiklos vykdymas, gali sukurti itin glaudų ryšį su šia valstybe.

Vietos, kurioje yra nukentėjusiojo asmens interesų centras, teismo jurisdikcija atitinka jurisdikcijos taisyklių nuspėjamumo tikslą – taip pat atsakovo atžvilgiu, – nes žalingo turinio skleidėjas šio turinio pateikimo į internetą momentu gali žinoti asmenų, kurie minimi tame turinyje, interesų centrus. Vietos, kur yra interesų centras, kriterijus leidžia pareiškėjui lengvai nustatyti teismą, į kurį jis gali kreiptis, o atsakovui – protingai numatyti teismą, kuriame jam gali būti iškelta byla.

(žr. 40, 41, 46–50 punktus)

2.        Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punktą reikia aiškinti taip, kad, pateikus turinį į internetą ir taip tariamai pažeidus asmenines teises, asmuo, kuris mano, kad jo teisės buvo pažeistos, turi teisę pareikšti ieškinį dėl visos žalos atlyginimo šio turinio skleidėjo įsteigimo valstybės narės teismuose arba valstybės narės, kur yra jo pagrindinis interesų centras, teisme. Šis asmuo nebūtinai turi reikšti ieškinį dėl visos žalos atlyginimo, jis gali kreiptis į kiekvienos valstybės narės, iš kurios teritorijos yra arba buvo pasiekiamas internete pateiktas turinys, teismą. Šie teismai turi jurisdikciją nagrinėti tik jų buvimo valstybės narėje padarytos žalos klausimą.

(žr. 52 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.        Direktyvos 2000/31 dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje 3 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jį perkeliant į nacionalinę teisę nereikalaujama priimti specifinės kolizinės normos. Tačiau, kiek tai susiję su koordinuojama sritimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad, išskyrus minėtos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis leidžiamas išimtis, elektroninės komercijos paslaugų teikėjui nebūtų taikomi griežtesni reikalavimai nei tie, kurie nustatyti valstybės narės, kur įsisteigęs šis paslaugų teikėjas, galiojančioje materialinėje teisėje.

(žr. 68 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)