Sujungtos bylos T‑254/00, T‑270/00 ir T‑277/00

Hotel Cipriani SpA ir kt.

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Socialinio draudimo įmokų sumažinimas Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms – Sprendimas, pripažįstantis pagalbos schemą nesuderinama su bendrąja rinka ir įpareigojantis susigrąžinti suteiktą pagalbą – Priimtinumas – Konkretus ryšys – Sąlygos, susijusios su įtaka Bendrijos vidaus prekybai ir konkurencijai – EB 87 straipsnio 3 dalies b–e punktuose ir EB 87 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos – Kvalifikavimas kaip naujos arba esamos pagalbos – Teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, vienodo požiūrio ir proporcingumo principai – Pareiga motyvuoti“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Galimybė būti konkrečiai susijusiu su bendro pobūdžio sprendimu

(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Žala konkurencijai – Valstybės priemonės, kuriomis siekiama suderinti tam tikrame ūkio sektoriuje egzistuojančias konkurencijos sąlygas su vyraujančiomis kitose valstybėse narėse – Nepriskyrimas valstybės pagalbai – Sąlygos

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Bendras valstybės pagalbos schemos tyrimas – Priimtinumas

(EB 88 straipsnis)

4.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pagalbos schemos nesuderinamumas su bendrąja rinka – Pareiga motyvuoti – Ribos

(EB 87 straipsnis ir EB 88 straipsnio 2 dalis)

5.      Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kurią galima laikyti suderinama su bendrąja rinka

(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas ir EB 88 straipsnis)

6.      Valstybių teikiama pagalba – Esama ir nauja pagalba – Kvalifikavimas kaip naujos pagalbos

(EB 87 straipsnis)

1.      Komisijos sprendimas, susijęs su neteisėta valstybės pagalbos schema ir nurodantis susigrąžinti sumokėtą pagalbą, yra bendro pobūdžio faktinių naudos gavėjų pagal šią schemą atžvilgiu, nes jis taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir naudos pagal schemą gavėjams sukelia bendrų ir abstrakčių teisinių pasekmių. Iš tiesų dėl vienintelės aplinkybės, kad faktinius naudos pagal šią schemą gavėjus galima identifikuoti, Komisija nėra įpareigojama apsvarstyti jų individualios situacijos. Todėl su pagalbos schema susijęs sprendimas iš esmės yra pagrįstas bendra ir abstrakčia aptariamos pagalbos schemos kontrole ir pats yra bendro pobūdžio aktas.

Tačiau neatmetama galimybė, kad kai kuriomis aplinkybėmis bendro pobūdžio akto nuostatos gali būti konkrečiai susijusios su tam tikrais fiziniais ar juridiniais asmenimis pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą, jei šios nuostatos juos paveikia dėl jų ypatingų savybių arba faktinių aplinkybių, kurios juos išskiria iš kitų asmenų.

Jei Komisija pripažįsta neteisėtos pagalbos schemos nesuderinamumą su bendrąja rinka ir nustato pareigą susigrąžinti sumokėtą pagalbą, visi faktiniai naudos gavėjai pagal šią schemą yra konkrečiai susiję su Komisijos sprendimu. Priklausymo uždarai faktinių naudos gavėjų pagal pagalbos schemą, kurių atžvilgiu Komisijos atitinkamai valstybei narei nustatyta pareiga susigrąžinti sumokėtą pagalbą turėjo ypatingą poveikį, grupei pakanka šiuos gavėjus išskirti iš kitų asmenų. Skiriamieji požymiai šioje byloje yra susiję su nurodymo susigrąžinti pagalbą dideliu neigiamu poveikiu šios uždaros grupės narių, kurie lengvai nustatomi, interesams.

(žr. 73–74, 77, 84 punktus)

2.      Aplinkybė, kai valstybė narė vienašališkomis priemonėmis siekia suderinti tam tikrame ūkio sektoriuje egzistuojančias konkurencijos sąlygas su vyraujančiomis kitose valstybėse narėse, nepanaikina šių priemonių pagalbos pobūdžio.

Panašiai, kaip visomis Bendrijos teisės konkurencijos taisyklėmis, Sutarties taisyklėmis, susijusiomis su pagalba, siekiama užtikrinti ne tik tobulą, bet ir veiksmingą konkurenciją.

Šiomis aplinkybėmis nepalankių struktūrinių aspektų kompensavimas tik leidžia išvengti kvalifikavimo kaip pagalbos tam tikromis specifinėmis situacijomis. Įmonei suteiktas pranašumas, siekiant ištaisyti nepalankią konkurencinę situaciją, nėra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, jei tai pateisinama ekonominėmis priežastimis ir jei nėra diskriminacijos tarp skirtingose valstybėse narėse įsteigtų ūkio subjektų. Tokioje situacijoje Bendrijos teismas iš tiesų taiko rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus ūkio subjekto kriterijų. Taip pat pranašumo įmonei suteikimas, kuris sumažina paprastai jos biudžetui tenkančias išlaidas, nėra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, jei šiuo pranašumo suteikimu siekiama atlyginti tai, kad įmonė gavėja dėl leidžiančios nukrypti tvarkos patiria papildomų išlaidų, kurių neturi konkuruojančios įmonės, kurioms taikoma bendroji teisė įprastomis rinkos sąlygomis.

(žr. 182,184–186 punktus)

3.      Valstybės pagalbos schemos atveju Komisija iš esmės neprivalo atlikti individualiais atvejais skirtos pagalbos tyrimo. Ji gali nagrinėti tik bendrus aptariamos schemos požymius ir neprivalo analizuoti kiekvieno atskiro taikymo atvejo.

Vis dėlto Komisija, siekdama tinkamai taikyti pagrindines Sutarties nuostatas valstybės pagalbos srityje, privalo taikydama EB 88 straipsnį atlikti kruopštų ir nešališką aptariamos priemonės tyrimą. Ypač formalioje tyrimo procedūroje gero administravimo principas, esantis vienu pagrindinių bendrųjų teisinės valstybės principų, kurie yra bendri valstybių narių konstitucinėms tradicijoms, įpareigoja Komisiją suinteresuotųjų šalių atžvilgiu paisyti vienodo požiūrio principo.

Šiomis teisinėmis aplinkybėmis galimybė nustatyti Komisijai pareigą atskirai įvertinti kai kurių gavėjų situaciją, nagrinėjant pagalbos schemą, yra susijusi, viena vertus, su procedūrinių įsipareigojimų, atitinkamai tenkančių Komisijai ir suinteresuotajai valstybei narei, laikymusi, kita vertus, su specifinės informacijos, susijusios su šiais gavėjais, kurią nacionalinės valdžios institucijos arba suinteresuotosios trečiosios šalys perdavė Komisijai, turiniu.

(žr. 209–211 punktus)

4.      Reikalavimai, susiję su motyvavimu ir Komisijos vykdomos valstybės pagalbos priemonės daromos įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai analize, logiškai skiriasi, atsižvelgiant į šios priemonės individualų ar bendrą pobūdį.

Kalbant apie daugiasektorines pagalbos schemas, Komisija gali vertinti tik programos požymius, siekdama nustatyti, ar dėl didelių pagalbos sumų arba jos procentinės dalies, investicijų, kurioms yra suteikiama pagalba, pobūdžio ar kitų programos sąlygų ji suteikia vertingą pranašumą jos gavėjams konkurentų atžvilgiu ir gali duoti daugiausia naudos įmonėms, užsiimančioms prekyba tarp valstybių narių. Be to, pagalbos schemos, kuri yra taikoma visoms tam tikroje teritorijoje įsteigtoms įmonėms, atveju negalima reikalauti, kad Komisija, remdamasi net neišsamia situacijos rinkose analize, parodytų šios schemos numanomą įtaką Bendrijos vidaus prekybai ir konkurencijai visuose atitinkamos veiklos sektoriuose.

Šiuo atžvilgiu atitinkama valstybė narė, laikydamasi bendradarbiavimo su Komisija pareigos, ir suinteresuotosios trečiosios šalys, kurioms tinkamai pranešta apie galimybę pateikti pastabas pagal EB 88 straipsnio 2 dalį, turi nurodyti argumentus ir pateikti Komisijai visą informaciją, galinčią detalizuoti visas bylos aplinkybes.

Daugiasektorinės pagalbos schemos atveju Komisija, remdamasi konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, tik turi patikrinti, ar tam tikruose sektoriuose aptariama priemonė atitinka dvi EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, būtent gali turėti įtakos Bendrijos vidaus prekybai ir konkurencijai, jei vykstant administracinei procedūrai šiuo tikslu jai buvo pateikta pakankamai informacijos.

Komisijai tenkančios pareigos motyvuoti apimtis daugiasektorinės pagalbos schemos atveju, būtent kiek tai susiję su šios schemos įtaka Bendrijos vidaus prekybai ir konkurencijai, priklauso nuo vykstant administracinei procedūrai šiai institucijai perduotų duomenų ir informacijos.

(žr. 227, 230-231, 233, 235, 237 punktus)

5.      Komisija, taikydama EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą, turi didelę diskreciją, apimančią sudėtingus ekonominius ir socialinius vertinimus, kurie turi būti atliekami atsižvelgiant į Bendrijos kontekstą.

Iš pačių EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto ir 88 straipsnio formuluočių aišku, kad pirmosios iš šių nuostatų apimamą pagalbą Komisija „gali“ laikyti suderinama su bendrąja rinka. Todėl nors Komisija visada privalo paskelbti, ar jos kontroliuojama valstybės pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, net jei apie ją nebuvo pranešta, ši institucija neprivalo pripažinti tokios pagalbos suderinama su bendrąja rinka.

Komisija gali nusistatyti diskrecijos įgyvendinimo kryptis aktais, pavyzdžiui, nurodymais, gairėmis, komunikatais tiek, kiek šiuose aktuose yra taisyklių, nurodančių, kaip turi elgtis ši institucija ir kiek tai nepažeidžia Sutarties normų. Komisijai priėmus šiuos aktus, skirtus patikslinti Sutartį atitinkančius kriterijus, kuriuos ji rengiasi taikyti įgyvendindama savo diskreciją, atsiranda Komisijai priskirtų galių apribojimas, ir ji turi vadovautis taisyklėmis, kurias pati sau nustatė. Atsižvelgdamas į tai Bendrijos teismas turi patikrinti, ar Komisija laikėsi šių taisyklių.

(žr. 290–292 punktus)

6.      Priemonės, kuriomis siekiama suteikti ar pakeisti valstybės pagalbą, yra nauja pagalba. Be kita ko, pradinė schema tampa nauja pagalbos schema, jei pakeitimas paveikia tikrąją pradinės schemos esmę. Tačiau jei pakeitimas nėra esminis, tik jis pats gali būti laikomas nauja pagalba.

Taigi kitoje teritorijoje numatyto atleidimo nuo socialinio draudimo įmokų išplėtimas teritorijoje įsteigtoms įmonėms yra naujos pagalbos schema. Net jei nauja schema tik išplėtė esamą pagalbą naujiems gavėjams, iš esmės nepakeisdama esamos schemos, toks išplėtimas, kurį galima atskirti nuo pradinės schemos, yra nauja pagalba, apie kurią reikia pranešti.

(žr. 358–359, 362 punktus)