Byla T‑277/04

Vitakraft-Werke Wührmann & Sohn GmbH & Co. KG

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinio Bendrijos prekių ženklo VITACOAT paraiška – Ankstesni žodiniai nacionaliniai prekių ženklai VITAKRAFT – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybė supainioti – Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“

Sprendimo santrauka

1.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Apeliacinė procedūra

(Tarybos reglamento Nr. 40/94 63 straipsnis ir 74 straipsnio 1 dalis)

1.      Galimybės supainioti Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme įvertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių, visų pirma nuo visuomenės žinojimo apie prekių ženklą atitinkamoje rinkoje. Ryškesnio nei įprastas skiriamojo požymio buvimas dėl to, kad prekių ženklas visuomenei žinomas, būtinai reikalauja, jog šis prekių ženklas būtų žinomas bent jau didelei suinteresuotosios visuomenės daliai, nesant reikalavimo, kad jis būtinai turėtų gerą vardą Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies prasme. Negalima bendrai nustatyti, remiantis, pavyzdžiui, nustatyta su suinteresuotųjų asmenų žinojimu apie prekių ženklą susijusia procentine išraiška, jog prekių ženklas turi ryškų skiriamąjį požymį dėl to, kad visuomenei jis žinomas. Tačiau reikia pripažinti, kad yra tam tikra tarpusavio priklausomybė tarp visuomenės žinojimo apie prekių ženklą ir jo skiriamojo požymio ta prasme, kad juo daugiau jis žinomas tikslinei visuomenei, juo stipresnis yra šio prekių ženklo skiriamasis požymis.

Norint įvertinti, ar prekių ženklas turi ryškų skiriamąjį požymį dėl to, kad yra žinomas visuomenei, reikia atsižvelgti į visas svarbias bylos aplinkybes, t. y. pirmiausia į rinkos dalį, kurioje naudojamas prekių ženklas, jo naudojimo dažnumą, geografinį paplitimą ir trukmę, įmonės investicijų, skirtų jo reklamai, dydį, į tai, kiek yra suinteresuotųjų asmenų, kurie dėl prekių ženklo atskiria prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės, taip pat į prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus.

(žr. 33–35 punktus)

2.      Tam, kad ankstesnis prekių ženklas turėtų ryškesnį skiriamąjį požymį dėl galimo jo žinomumo visuomenėje, bet kuriuo atveju jis turi būti žinomas visuomenei prekių ženklo paraiškos padavimo dieną arba tam tikru atveju – grindžiant šią paraišką nurodyto prioriteto dieną. Tačiau a priori negalima pašalinti galimybės, jog šiek tiek prieš arba po šios datos parengtame tyrime gali būti naudingų nuorodų, vis dėlto žinant, kad jo įrodomoji galia gali keistis atsižvelgiant į laiko tarpą tarp nagrinėjamo laikotarpio ir nagrinėjamo prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos.

(žr. 38 punktą)

3.      Paprasti naminius gyvūnus laikantys Vokietijos vartotojai Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto prasme negali supainioti žymens VITACOAT, kurį prašoma įregistruoti atitinkamai Nicos sutarties 3, 5 ir 21 klasėms priklausantiems „Šampūnams, kondicionieriams, preparatams plaukams ir odai, dezodorantams; visoms prekėms gyvūnams“, „Kandžių, utėlių, blusų ir kitų parazitų naikinimo preparatams; visoms prekėms gyvūnams“ ir „Gyvūnams skirtiems šepečiams ir šukoms“, ir prekių ženklo VITAKRAFT, anksčiau įregistruoto Vokietijoje iš dalies tapačioms ir iš dalies panašioms prekėms žymėti. Iš tiesų, kadangi žodis „Kraft“ turi konkrečią ir iš karto Vokietijos vartotojų suvokiamą reikšmę, o žodis „coat“ jiems neturės jokios reikšmės arba daugiausia bus atpažintas kaip kitokią reikšmę turintis angliškas žodis, reikia pripažinti, kad žymenys ryškiai konceptualiai skiriasi, o toks konceptualus skirtumas gali labai sumažinti silpnus nagrinėjamų žymenų vizualinius ir fonetinius panašumus. Taigi žymenys pakankamai skiriasi visų pirma konceptualiai, kad pašalintų galimybės supainioti buvimą net tapačių prekių atžvilgiu ir net jeigu būtų atsižvelgiama į mažą pastabumo laipsnį renkantis nagrinėjamas prekes.

(žr. 61, 68 punktus)

4.      Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinių tarybų sprendimų siekiama patikrinti šių sprendimų teisėtumą Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 63 straipsnio prasme. Tačiau faktai, kurie buvo pateikti Pirmosios instancijos teismui, prieš tai jų nepateikus Tarybos instancijoms, tokio sprendimo teisėtumui galėtų daryti įtaką tik tuo atveju, jei Taryba savo nuožiūra būtų privalėjusi į juos atsižvelgti.

Šiuo atžvilgiu iš šio reglamento 74 straipsnio 1 dalies in fine, pagal kurią per procedūrą, susijusią su santykiniais atsisakymo registruoti pagrindais, Taryba nagrinėja tiktai šalių nurodytus teisinius pagrindus bei prašymus, matyti, kad ji neprivalo savo nuožiūra atsižvelgti į tuos faktus, kurių šalys nepateikė. Todėl tokie faktai negali paneigti Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumo.

Tačiau nei šalims, nei pačiam Pirmosios instancijos teismui negali būti sudaryta kliūčių, aiškinant Bendrijos teisę, vadovautis Bendrijos, nacionalinių ar tarptautinių teismų praktika. Taigi šalis nacionalinių teismų sprendimais gali pirmą kartą remtis Pirmosios instancijos teisme, nes Apeliacinei tarybai priekaištaujama ne dėl to, kad ji neatsižvelgė į konkrečiame nacionalinio teismo sprendime esančias faktines aplinkybes, bet dėl to, kad ji pažeidė Reglamento Nr. 40/94 nuostatą, ir teismo praktika nurodoma šiam pagrindui pagrįsti.

(žr. 69–71 punktus)