Language of document : ECLI:EU:T:2022:421

BENDROJO TEISMO (šeštoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2022 m. liepos 6 d.(*)

„Institucinė teisė – Parlamento narys – Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti Europos Parlamento nario statusą ir susijusias teises išrinktiems kandidatams – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio – Nepriimtinumas“

Byloje T‑388/19,

Carles Puigdemont i Casamajó, gyvenantis Vaterlo (Belgija),

Antoni Comín i Oliveres, gyvenantis Vaterlo,

atstovaujami avocats P. Bekaert, G. Boye, S. Bekaert ir QC B. Emmerson,

ieškovai,

prieš

Europos Parlamentą, atstovaujamą N. Görlitz, T. Lukácsi ir C. Burgos,

atsakovą,

palaikomą

Ispanijos Karalystės, atstovaujamos A. Gavela Llopis,

įstojusios į bylą šalies,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė A. Marcoulli, teisėjai S. Frimodt Nielsen, J. Schwarcz, C. Iliopoulos (pranešėjas) ir R. Norkus,

posėdžio sekretorius I. Pollalis, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2022 m. sausio 21 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovai Carles Puigdemont i Casamajó ir Antoni Comín i Oliveres prašo panaikinti, pirma, 2019 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento pirmininko nurodymą, kuriuo atsisakoma suteikti jiems galimybę kreiptis į priėmimo ir pagalbos naujai išrinktiems Europos Parlamento nariams tarnybą ir, antra, panaikinti 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstytą Parlamento pirmininko atsisakymą pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą.

 Teisinis pagrindas

 Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų

2        Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 83, 2010, p. 266, toliau – Protokolas Nr. 7) 9 straipsnyje nurodyta:

„Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a)      savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams,

b)      visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į <…> Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

<…>“

 Rinkimų aktas

3        Prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 278, 1976, p. 1), iš dalies pakeisto 2002 m. birželio 25 d. ir 2002 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002, p. 1, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 137, toliau – Rinkimų aktas), 5 straipsnyje nustatyta:

„1. Penkerių metų kadencija, kuriai išrenkami <…> Parlamento nariai, prasideda prasidėjus pirmajai sesijai po kiekvienų rinkimų.

<…>

2. Kiekvieno <…> Parlamento nario mandatas pradeda ir baigia galioti tuo pat metu kaip 1 dalyje nurodytas laikotarpis.“

4        Rinkimų akto 7 straipsnyje nurodyta:

„1. <…> Parlamento narių pareigos yra nesuderinamos su šiomis pareigomis:

–        valstybės narės vyriausybės nario,

–        [Europos] Komisijos nario,

–        [Europos Sąjungos] Teisingumo Teismo teisėjo, generalinio advokato arba kanclerio,

–        Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nario,

–        [Europos] Audito Rūmų nario,

–        [Europos] ombudsmeno,

–        [Europos ekonomikos] ir socialinių reikalų komiteto nario,

–        Regionų komiteto nario,

–        pagal Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis Bendrijų lėšoms valdyti ar nuolatiniam tiesioginiam administraciniam uždaviniui atlikti įsteigtų komitetų ar kitų darinių nario,

–        Europos investicijų banko direktorių valdybos, valdymo komiteto arba personalo nario,

–        [Europos Sąjungos] institucijose ar prie jų veikiančiose specializuotose įstaigose arba Europos centriniame banke oficialias pareigas einančio pareigūno ar tarnautojo.

2. Nuo 2004 m. <…> Parlamento rinkimų, <…> Parlamento narių pareigos yra nesuderinamos su nacionalinio parlamento nario pareigomis.

<…>

3. Be to, [8] straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis kiekviena valstybė narė gali išplėsti su nesuderinamumu susijusias nacionalinio lygmens taisykles.

<…>“

5        Rinkimų akto 8 straipsnyje nustatyta:

Remiantis šio Akto nuostatomis, rinkimų procedūrą kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuoja jos nacionalinės nuostatos.

Šios nacionalinės nuostatos, kuriose prireikus gali būti atsižvelgta į ypatingą padėtį valstybėse narėse, nepažeidžia iš esmės proporcinio balsavimo sistemos pobūdžio.“

6        Rinkimų akto 12 straipsnyje numatyta:

„<…> Parlamentas patikrina <…> Parlamento narių įgaliojimus. Šiuo tikslu jis atsižvelgia į valstybių narių oficialiai paskelbtus rezultatus ir sprendžia visus ginčus, galinčius kilti dėl šio Akto nuostatų, išskyrus ginčus, kylančius dėl šiame Akte minimų nacionalinės teisės nuostatų.“

7        Rinkimų akto 13 straipsnyje nurodyta:

„1. Laisva vieta atsiranda, kai dėl atsistatydinimo, mirties ar mandato netekimo pasibaigia <…> Parlamento nario mandatas.

2. Atsižvelgdama į kitas šio Akto nuostatas, kiekviena valstybė narė nustato atitinkamą tvarką, kad per [5] straipsnyje nurodytą penkerių metų kadenciją atsiradusi laisva vieta būtų užimta likusiam tos kadencijos laikui.

3. Jei valstybės narės teisėje yra tikslios <…> Parlamento mandato netekimą reglamentuojančios nuostatos, šis mandatas nustoja galioti pagal tas teisines nuostatas. Kompetentingos nacionalinės institucijos apie jas praneša <…> Parlamentui.

<…>“

 Parlamento darbo tvarkos taisyklės (2019–2024 m.)

8        Parlamento darbo tvarkos taisyklių, taikomų devintajai Parlamento kadencijai (2019–2024 m.) (toliau – Darbo tvarkos taisyklės), 3 straipsnis „Įgaliojimų patikrinimas“ suformuluotas taip:

„1. Pasibaigus <…> Parlamento visuotiniams rinkimams, Parlamento pirmininkas paragina valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas nedelsiant pranešti Parlamentui išrinktųjų Parlamento narių pavardes, kad visi Parlamento nariai galėtų užimti savo vietas Parlamente per pirmąjį po rinkimų plenarinį posėdį.

Tuo pačiu metu Parlamento pirmininkas atkreipia šių valdžios institucijų dėmesį į atitinkamas [Rinkimų akto] nuostatas ir paragina imtis būtinų veiksmų siekiant išvengti bet kokio nesuderinamumo su <…> Parlamento nario mandatu.

2. Kiekvienas narys, apie kurio išrinkimą buvo pranešta Parlamentui, prieš užimdamas Parlamento nario vietą raštu patvirtina, kad jis neina jokių pareigų, nesuderinamų su <…> Parlamento nario mandatu, kaip numatyta [Rinkimų akto] 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pasibaigus visuotiniams rinkimams ši rašytinė deklaracija, jei įmanoma, pateikiama ne vėliau kaip prieš šešias dienas iki pirmojo po rinkimų Parlamento plenarinio posėdžio. Kol tikrinami Parlamento nario įgaliojimai arba kol nėra priimta sprendimo dėl ginčo, su sąlyga, kad Parlamento narys prieš tai pasirašė pirmiau minėtą rašytinę deklaraciją, jis dalyvauja Parlamento ir jo valdymo organų posėdžiuose, naudodamasis visomis jam priklausančiomis teisėmis.

Jei, remiantis faktais, kuriuos galima patikrinti pasinaudojant viešais informacijos šaltiniais, nustatoma, kad Parlamento narys eina pareigas, nesuderinamas su jo, kaip <…> Parlamento nario, mandatu, kaip numatyta [Rinkimų akto] 7 straipsnio 1 ar 2 dalyse, Parlamentas, remdamasis Parlamento pirmininko pateikta informacija, konstatuoja, kad atsirado laisva vieta.

3. Remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas nedelsdamas patikrina Parlamento nario įgaliojimus ir sprendžia dėl kiekvieno naujai išrinkto Parlamento nario mandato teisėtumo bei visų ginčų, dėl kurių į jį kreipiamasi remiantis [Rinkimų akto] nuostatomis, išskyrus tuos ginčus, kuriems pagal šį Aktą išimtinai taikomos Akte nurodytos nacionalinės nuostatos.

Komiteto pranešimas parengiamas remiantis kiekvienos valstybės narės oficialiu pranešimu, kuriame pateikiami visi rinkimų rezultatai, patikslinamos išrinktų kandidatų ir galimų juos pakeisiančių asmenų pavardės ir jie išvardijami eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių.

Parlamento nario mandato galiojimą galima patvirtinti tik tuo atveju, jeigu jis pateikė rašytines deklaracijas, kaip to reikalaujama šiame straipsnyje ir šių Darbo tvarkos taisyklių I priede.

<…>“

9        Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnyje „Skubūs Parlamento pirmininko veiksmai siekiant patvirtinti imunitetą“ nustatyta:

„1. Tuo atveju, kai Parlamento narys sulaikomas ar jo judėjimo laisvė apribojama, kaip manoma, pažeidžiant jo privilegijas ir imunitetus, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, gali skubos tvarka imtis iniciatyvos, kad patvirtintų atitinkamo Parlamento nario privilegijas ir imunitetus. Apie tokią iniciatyvą Parlamento pirmininkas praneša komitetui ir informuoja Parlamentą.

<…>“

10      Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnyje „Su imunitetu susijusios procedūros“ nustatyta:

„1. Bet koks prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą, kurį Parlamento pirmininkui pateikia valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, arba Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui.

2. Atitinkamam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui sutikus, prašymą gali pateikti kitas Parlamento narys, kuriam leidžiama atstovauti atitinkamam Parlamento nariui arba buvusiam Parlamento nariui visais procedūros etapais.

<…>“

11      Galiausiai Darbo tvarkos taisyklių I priedo „<…> Parlamento narių elgesio kodeksas finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais“ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Dėl skaidrumo <…> Parlamento nariai asmeniškai pateikia Parlamento pirmininkui finansinių interesų deklaraciją iki pirmosios mėnesinės sesijos, einančios po <…> Parlamento rinkimų, pabaigos (arba Parlamento kadencijos metu – per 30 dienų nuo tos dienos, kai pradeda eiti pareigas Parlamente) naudodami Biuro pagal 9 straipsnį patvirtintą formą. Jie praneša Parlamento pirmininkui apie bet kokius pasikeitimus, darančius poveikį jų deklaracijai, iki mėnesio, einančio po tokio pasikeitimo dienos, pabaigos.“

 Ispanijos rinkimų įstatymas

12      1985 m. birželio 19 d. Ley orgánica 5/1985 de Régimen Electoral General (Pagrindinis įstatymas Nr. 5/1985 dėl bendrosios rinkimų tvarkos) (Boletín Oficial del Estado, Nr. 147, 1985 m. birželio 20 d., p. 19110) (toliau – Ispanijos rinkimų įstatymas) 224 straipsnyje nustatyta:

„1. Junta Electoral Central [(Centrinė rinkimų komisija, Ispanija)] ne vėliau kaip dvidešimtą dieną po rinkimų suskaičiuoja balsus nacionaliniu lygmeniu, paskirsto atitinkamus mandatus kiekvienam kandidatui ir paskelbia išrinktus narius.

2. Išrinkti kandidatai per penkias dienas nuo paskelbimo apie jų išrinkimą [Centrinėje rinkimų komisijoje] turi duoti priesaiką arba pasižadėti laikytis [Ispanijos] Konstitucijos. Šiam terminui suėjus, [Centrinė rinkimų komisija] paskelbia, kad atitinkami <…> Parlamento narių, neprisiekusių ar nepasižadėjusių laikytis Konstitucijos, mandatai yra laisvi, ir sustabdo visų privilegijų, kurios jiems galėtų priklausyti dėl vykdomų pareigų, galiojimą, kol jie tai padarys.

<…>“

 Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

13      Tuo metu, kai buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d. Ley 19/2017 del Parlamento de Cataluña, reguladora del referéndum de autodeterminación (Katalonijos Parlamento įstatymas Nr. 19/2017, kuriuo reglamentuojamas referendumas dėl apsisprendimo) (DOGC Nr. 7449A, 2017 m. rugsėjo 6 d., p. 1) ir 2017 m. rugsėjo 8 d. Ley 20/2017 del Parlamento de Cataluña, de transitoriedad jurídica y fundacional de la República (Katalonijos Parlamento įstatymas Nr. 20/2017 dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį įtvirtinama teisės sistema ir sukuriama Respublika) (DOGC Nr. 7451A, 2017 m. rugsėjo 8 d., p. 1), taip pat 2017 m. spalio 1 d. surengtas pirmajame iš minėtų dviejų įstatymų (jo nuostatų galiojimas sustabdytas Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas, Ispanija) sprendimu) numatytas referendumas dėl apsisprendimo, C. Puigdemont i Casamajó buvo Generalitat de Cataluña (Katalonijos generalitetas, Ispanija) pirmininkas, o J. Comín i Oliveres – Gobierno autonómico de Cataluña (Katalonijos autonominė vyriausybė, Ispanija) narys.

14      Priėmus minėtus įstatymus ir įvykus minėtam referendumui Ministerio fiscal (Prokuratūra, Ispanija), Abogado del Estado (valstybės advokatas, Ispanija) ir politinė partija VOX inicijavo baudžiamąją bylą keliems asmenims, įskaitant ieškovus, manydami, kad pastarųjų veiksmai kvalifikuotini kaip nusikalstamos veikos, be kita ko, kaip „maištas“ ir „valstybės lėšų pasisavinimas“.

15      2018 m. liepos 9 d. nutartimi Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) konstatavo, kad ieškovai neatvyko į teismą, nes pabėgo iš Ispanijos, ir sustabdė jiems iškeltą baudžiamąją bylą, kol jie bus surasti.

16      Be to, ieškovai kandidatavo 2019 m. gegužės 26 d. Ispanijoje vykusiuose Parlamento rinkimuose (toliau – 2019 m. gegužės 26 d. rinkimai) koalicijos Lliures per Europa (Junts), kuriai jie vadovavo, sąraše.

17      Įvykus 2019 m. gegužės 26 d. rinkimams minėtas sąrašas surinko 1 018 435 balsus ir gavo dvi vietas Parlamente.

18      2019 m. gegužės 29 d. tuo metu pareigas ėjęs Parlamento pirmininkas (toliau – buvęs Parlamento pirmininkas) išdavė vidaus nurodymą institucijos Generaliniam sekretoriui (toliau – 2019 m. gegužės 29 d. nurodymas) nesuteikti visiems Ispanijoje išrinktiems kandidatams galimybės naudotis „welcome village“ ir institucijos teikiama pagalba naujai į Parlamentą išrinktiems kandidatams (toliau – specialioji priėmimo tarnyba) bei sustabdyti jų akreditaciją iki tol, kol Parlamentas oficialiai gaus patvirtinimą apie jų išrinkimą pagal Rinkimų akto 12 straipsnį. Pagal šį nurodymą ieškovai negalėjo pasinaudoti specialiosios priėmimo tarnybos paslaugomis, todėl buvo atsisakyta suteikti jiems galimybę patekti į „welcome village“ ir suteikti akreditaciją bei išduoti laikinus leidimus.

19      2019 m. birželio 13 d. Junta Electoral Central (Centrinė rinkimų komisija, Ispanija) priėmė sprendimą „Paskelbimas apie 2019 m. gegužės 26 d. vykusiuose rinkimuose išrinktus Europos Parlamento narius“ (Boletín Oficial del Estado, Nr. 142, 2019 m. birželio 14 d., p. 62477, toliau – 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbimas). 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbime nurodyta, kad pagal Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 1 dalį ir remdamasi kiekvienos provincijos rinkimų komisijos konsoliduotose ataskaitose pateiktais duomenimis Centrinė rinkimų komisija nacionaliniu lygmeniu perskaičiavo 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose gautus balsus, paskirstė atitinkamas vietas kiekvienam iš kandidatų ir paskelbė išrinktų kandidatų, tarp kurių buvo ir ieškovai, pavardžių sąrašą. 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbime taip pat buvo nurodyta, kad posėdis, per kurį išrinkti kandidatai duos priesaiką laikytis Ispanijos Konstitucijos, kaip to reikalaujama pagal Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalį, turėtų įvykti 2019 m. birželio 17 d.

20      2019 m. birželio 14 d. raštu ieškovai buvusio Parlamento pirmininko iš esmės paprašė atsižvelgti į 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus remiantis 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbimu, atšaukti 2019 m. gegužės 29 d. jo duotą nurodymą, kad jie turėtų galimybę patekti į Parlamento patalpas ir naudotis specialiosios priėmimo tarnybos paslaugomis, ir nurodyti Parlamento tarnyboms leisti jiems užimti savo vietas bei naudotis teisėmis, susijusiomis su jų, kaip Parlamento narių, statusu, nuo 2019 m. liepos 2 d., t. y. nuo pirmojo plenarinio posėdžio po 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų dienos.

21      2019 m. birželio 15 d. Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė ieškovų prašymą panaikinti Ispanijos baudžiamųjų teismų nacionalinius arešto orderius, išduotus dėl ieškovų, kad jie galėtų būti teisiami šio sprendimo 14 punkte nurodytoje baudžiamojoje byloje.

22      2019 m. birželio 17 d. Centrinė rinkimų komisija pateikė Parlamentui Ispanijoje išrinktų kandidatų sąrašą (toliau – 2019 m. birželio 17 d. pranešimas), kuriame ieškovų pavardžių nebuvo.

23      2019 m. birželio 20 d. Centrinė rinkimų komisija iš esmės atsisakė suteikti ieškovams galimybę duoti priesaiką laikytis Ispanijos Konstitucijos, kaip to reikalaujama pagal Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalį, pateikiant rašytinį pareiškimą notarui Belgijoje arba per asmenis, įgaliotus Belgijoje notaro patvirtintu aktu, motyvuodama tuo, kad ši priesaika yra veiksmas, kuris turi būti asmeniškai atliktas Centrinėje rinkimų komisijoje.

24      Tą pačią dieną Centrinė rinkimų komisija pranešė Parlamentui apie sprendimą, kuriuo ji konstatavo, kad ieškovai nedavė priesaikos laikytis Ispanijos Konstitucijos, ir, vadovaudamasi Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalimi, paskelbė, kad ieškovams skirtos vietos Parlamente yra laisvos, bei sustabdė visų privilegijų, kurios jiems galėtų priklausyti dėl vykdomų pareigų, galiojimą, kol jie duos šią priesaiką.

25      2019 m. birželio 20 d. raštu ieškovai paprašė buvusio Parlamento pirmininko skubos tvarka pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį imtis visų priemonių, būtinų jų privilegijoms ir imunitetams patvirtinti, ir visų pirma apginti šias privilegijas ir imunitetus, pripažinti, kad ieškovų atžvilgiu išduoti nacionaliniai arešto orderiai pažeidžia jiems pagal Protokolo Nr. 7 9 straipsnį suteikiamas privilegijas ir imunitetus, pripažinti, kad to paties protokolo 9 straipsnio antra pastraipa saugo Europos Parlamento narius nuo bet kokio teisminio jų judėjimo laisvės apribojimo, galinčio sutrukdyti jiems įvykdyti formalius reikalavimus, būtinus jų pareigoms eiti, ir, galiausiai, nedelsiant perduoti savo sprendimą kompetentingoms Ispanijos valdžios institucijoms.

26      2019 m. birželio 24 d. raštu ieškovai iš esmės pakartojo visus savo reikalavimus, pirmiau pateiktus 2019 m. birželio 14 d. ir 20 d. raštuose (žr. šio sprendimo 20 ir 25 punktus), į kuriuos nebuvo atsakyta.

27      2019 m. birželio 27 d. raštu buvęs Parlamento pirmininkas atsakė į 2019 m. birželio 14, 20 ir 24 d. ieškovų raštus ir iš esmės nurodė, kad negali jų laikyti būsimais Parlamento nariais, nes jų pavardės nebuvo įtrauktos į išrinktų kandidatų sąrašą, kurį oficialiai pateikė Ispanijos valdžios institucijos (toliau – 2019 m. birželio 27 d. raštas).

28      Po šio atsakymo 2019 m. birželio 28 d. ieškovai pareiškė šį ieškinį dėl panaikinimo (įregistruotas numeriu T‑388/19), kuriuo ginčijami, pirma, 2019 m. gegužės 29 d. nurodymas ir, antra, keli aktai, kuriuos apima 2019 m. birželio 27 d. raštas, t. y. iš esmės, pirma, buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas atsižvelgti į 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus, antra, buvusio Parlamento pirmininko atitinkamai kiekvienam iš ieškovų skirtos vietos paskelbimas laisva, trečia, buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti jų teisę pradėti eiti pareigas, naudotis Europos Parlamento nario mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose nuo pirmosios sesijos po 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų pradžios ir, ketvirta, buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas skubos tvarka imtis iniciatyvos pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį siekiant patvirtinti jų privilegijas ir imunitetus.

29      Tą pačią dieną ieškovai taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užregistruotą numeriu T‑388/19 R.

30      2019 m. liepos 2 d. prasidėjo pirmoji naujai išrinkto Parlamento sesija po 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų.

31      2019 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku Europos Parlamento narė D. Riba i Giner, veikdama ieškovų vardu, 2019 m. liepos 3 d. išrinktam naujam Parlamento pirmininkui (toliau – naujas Parlamento pirmininkas) ir Parlamento teisės reikalų komiteto pirmininkui bei pirmininko pavaduotojui pateikė 38 Europos Parlamento narių, įskaitant ją pačią, priklausančių kelioms tautybėms ir politinėms partijoms, prašymą, kuriuo buvo siekiama, be kita ko, kad Parlamentas, remdamasis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsniu, apgintų ieškovų parlamentinį imunitetą, nurodytą Protokolo Nr. 7 9 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose.

32      2019 m. spalio 14 d. Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) baudžiamųjų bylų kolegijos ikiteisminio tyrimo teisėjas išdavė nacionalinį arešto orderį, Europos arešto orderį ir tarptautinį arešto orderį dėl C. Puigdemont i Casamajó, kad jis galėtų būti teisiamas baudžiamojoje byloje, nurodytoje šio sprendimo 14 punkte. 2019 m. lapkričio 4 d. Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) baudžiamųjų bylų kolegijos ikiteisminio tyrimo teisėjas išdavė tokius pačius arešto orderius dėl A. Comín i Oliveres. Po to ieškovai buvo sulaikyti Belgijoje, atitinkamai, 2019 m. spalio 17 d. ir lapkričio 7 d., ir tą pačią dieną paleisti nustačius sąlygas.

33      Dviem panašiai suformuluotais 2019 m. gruodžio 10 d. raštais, kurių vienas buvo skirtas D. Riba i Giner, o kitas – visiems 38 Parlamento nariams, naujas Parlamento pirmininkas atsakė į šio sprendimo 31 punkte nurodytą prašymą. Iš esmės naujas Parlamento pirmininkas visų pirma nurodė, kad jis negalėjo ieškovų laikyti Parlamento nariais, nes Ispanijos valdžios institucijos nepateikė oficialaus pranešimo dėl jų išrinkimo, kaip tai suprantama pagal Rinkimų aktą.

34      2020 m. vasario 20 d. ieškovai pareiškė ieškinį, kuris buvo įregistruotas numeriu T‑115/20, prašydami panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. naujo Parlamento pirmininko raštą, skirtą D. Riba i Giner (žr. šio sprendimo 33 punktą).

35      2019 m. gruodžio 19 d. Sprendime Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115) Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad asmuo, kuris buvo oficialiai paskelbtas išrinktu Parlamento nariu, tačiau kuriam nebuvo sudaryta galimybės įvykdyti kai kurių nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų, vykdytinų po tokio paskelbimo, ir nuvykti į Parlamentą, kad jis galėtų dalyvauti jo pirmojoje sesijoje, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas imunitetas pagal Protokolo Nr. 7 9 straipsnio antrą pastraipą.

36      2020 m. sausio 13 d. plenariniame posėdyje Parlamentas, vadovaudamasis 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimu Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115), konstatavo ieškovų išrinkimą į Parlamentą nuo 2019 m. liepos 2 d. (toliau – 2020 m. sausio 13 d. konstatavimas).

 Procesas ir šalių reikalavimai

37      2019 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį ieškovų ieškinį.

38      Tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarijos gautu atskiru dokumentu ieškovai, remdamiesi SESV 278 ir 279 straipsniais, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įregistruotą numeriu T‑388/19 R.

39      2019 m. liepos 1 d. Nutartimi Puigdemont i Casamajó ir Comín i Oliveres / Parlamentas (T‑388/19 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:467) Bendrojo Teismo pirmininkas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą. Ieškovai padavė Teisingumo Teismui apeliacinį skundą dėl šios nutarties, užregistruotą numeriu C‑646/19 P(R).

40      2019 m. gruodžio 20 d. Nutartimi Puigdemont i Casamajó ir Comín i Oliveres / Parlamentas (C‑646/19 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2019:1149) Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja panaikino 2019 m. liepos 1 d. Nutartį Puigdemont i Casamajó ir Comín i Oliveres / Parlamentas (T‑388/19 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:467), grąžino bylą Bendrajam Teismui ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

41      2019 m. rugsėjo 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Ispanijos Karalystė paprašė leisti įstoti į šią bylą.

42      2019 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnį pateiktu atskiru dokumentu Parlamentas pateikė, pirma, prašymą pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo dėl dalies ieškinio, ir, antra, dėl likusios ieškinio dalies – nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą; dėl šių prašymų 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovai pateikė savo pastabas.

43      2020 m. sausio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu Parlamentas paprašė Bendrojo Teismo pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo dėl viso ieškinio. 2020 m. vasario 7 d. ieškovai pateikė savo pastabas dėl šio prašymo.

44      2020 m. kovo 19 d. Nutartimi Puigdemont i Casamajó ir Comín i Oliveres / Parlamentas (T‑388/19 R‑RENV, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:114) Bendrojo Teismo pirmininkas, išnagrinėjęs bylą, grąžintą priėmus šio sprendimo 40 punkte minėtą 2019 m. gruodžio 20 d. Nutartį Puigdemont i Casamajó ir Comín i Oliveres / Parlamentas (C‑646/19 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2019:1149), nusprendė, kad, atsižvelgiant į 2020 m. sausio 13 d. konstatavimą, nebereikia priimti sprendimo dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

45      2020 m. liepos 29 d. nutartimi Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė prijungti prie bylos nagrinėjimo iš esmės prieštaravimą dėl nepriimtinumo ir prašymus pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo byloje, pateiktus 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2020 m. sausio 20 d.

46      2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos pirmininkė leido Ispanijos Karalystei įstoti į bylą palaikyti Parlamento reikalavimų.

47      2020 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Parlamento atsiliepimą į ieškinį.

48      2021 m. sausio 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Ispanijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimą.

49      2021 m. sausio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų dubliką.

50      2021 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Parlamento pastabas dėl Ispanijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimo.

51      2021 m. kovo 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovų pastabas dėl Ispanijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimo.

52      2021 m. kovo 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Parlamento tripliką.

53      Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (šeštoji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, pateikė šalims rašytinius klausimus; į juos buvo atsakyta per nustatytą terminą.

54      Šeštosios kolegijos siūlymu Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 28 straipsnį, nusprendė perduoti bylą nagrinėti išplėstinei kolegijai.

55      Per 2022 m. sausio 21 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus. Per šį posėdį Parlamentas atsisakė savo 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2020 m. sausio 20 d. prašymų pripažinti, kad nereikia priimti sprendimo byloje.

56      Ieškovai iš esmės Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą;

–        panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. nurodymą;

–        panaikinti 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstytą buvusio Parlamento pirmininko atsisakymą atsižvelgti į 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus, kuriuos oficialiai paskelbė Ispanijos Karalystė;

–        panaikinti 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstytą buvusio Parlamento pirmininko paskelbimą, kad jų vietos yra laisvos;

–        panaikinti 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstytą buvusio Parlamento pirmininko atsisakymą pripažinti jų teisę pradėti eiti pareigas, naudotis mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose nuo pirmosios po 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų sesijos pradžios;

–        panaikinti 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstytą buvusio Parlamento pirmininko atsisakymą skubos tvarka imtis iniciatyvos pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį siekiant patvirtinti jų privilegijas ir imunitetus;

–        priteisti iš Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

57      Parlamentas, iš esmės palaikomas Ispanijos Karalystės, Bendrojo Teismo prašo:

–        visų pirma atmesti ieškinį kaip nepriimtiną;

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą;

–        nepatenkinus ir šio reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą;

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

58      Grįsdami ieškinį ieškovai nurodo penkis pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su 2019 m. gegužės 29 d. nurodymu ir grindžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20 straipsnio, 21 straipsnio ir 39 straipsnio 2 dalies ir Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su buvusio Parlamento pirmininko atsisakymu atsižvelgti į Ispanijos Karalystės oficialiai paskelbtus 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus ir iš esmės grindžiamas Chartijos 39 straipsnio 2 dalies, Rinkimų akto 5 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio, ESS 2 straipsnio, 10 straipsnio 2 ir 4 dalių, 14 straipsnio 3 dalies ir Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tariamu buvusio Parlamento pirmininko paskelbimu, kad ieškovų vietos yra laisvos, ir iš esmės grindžiamas Rinkimų akto 6 straipsnio 2 dalies, 8 ir 13 straipsnių, siejamų su Chartijos 39 straipsnio 2 dalimi ir ESS 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pažeidimu. Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su buvusio Parlamento pirmininko atsisakymu pripažinti ieškovų teisę pradėti eiti pareigas, naudotis mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose nuo pirmosios sesijos po 2019 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento rinkimų pradžios ir grindžiamas Rinkimų akto 5 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio, siejamų su Chartijos 39 straipsnio 2 dalimi bei su ESS 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 14 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ir Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Galiausiai, penktasis ieškinio pagrindas susijęs su buvusio Parlamento pirmininko atsisakymu patvirtinti ieškovų privilegijas ir imunitetus pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį ir grindžiamas minėtų Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalies, Chartijos 39 straipsnio 2 dalies, pareigos motyvuoti ir gero administravimo principo pažeidimu.

59      Parlamentas, palaikomas Ispanijos Karalystės, visų pirma remiasi ieškinio nepriimtinumu motyvuodamas, pirma, ieškinio neaiškumu dėl tam tikrų prašomų panaikinti aktų, ir, antra, aktų, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, nebuvimu.

60      Ieškovai prašo atmesti nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Pirma, jie teigia, kad prašomi panaikinti aktai yra aiškiai nurodyti ieškinyje. Antra, ieškiniu ginčijami aktai – tai aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį.

61      Taigi reikia išnagrinėti ieškovų ieškinio priimtinumą.

 Pirminės pastabos dėl ginčo dalyko

62      Pirma, reikia pažymėti, kad atsakydami į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktus klausimus ieškovai, viena vertus, patvirtino, kad jų ieškiniu vis dar ginčijamas 2019 m. gegužės 29 d. nurodymas (žr. šio sprendimo 56 punkto antrą įtrauką).

63      Kita vertus, ieškovai nurodė, kad nors ir palieka galioti šio sprendimo 56 punkte nurodytus reikalavimus, jie vis dėlto iš esmės ginčija 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstytą buvusio Parlamento pirmininko atsisakymą pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą nuo 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbimo.

64      Šiuo klausimu ieškovai patikslino, kad minėtas atsisakymas sukėlė keletą teisinių padarinių, įskaitant buvusio Parlamento pirmininko atsisakymą pripažinti jų teisę pradėti eiti pareigas, naudotis mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose, taip pat to paties pirmininko atsisakymą skubos tvarka imtis iniciatyvos pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį siekiant patvirtinti jų privilegijas ir imunitetus.

65      Galiausiai ieškovai patvirtino, kad jeigu, priešingai nei jie teigia, Bendrasis Teismas padarytų išvadą, jog buvusio Parlamento pirmininko atsisakymo pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą teisėtumas negali būti kvestionuojamas, nereikėtų atskirai nagrinėti šio sprendimo 56 punkte nurodytų aktų teisėtumo.

66      Atsižvelgiant į šio sprendimo 63–65 punktuose nurodytus ieškovų paaiškinimus, iš esmės reikia konstatuoti, kad jie prašo panaikinti ne šio sprendimo 56 punkto trečioje, ketvirtoje, penktoje ir šeštoje įtraukose nurodytus aktus, o tik panaikinti buvusio Parlamento pirmininko atsisakymą pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą, nes minėti aktai išplaukia iš šio atsisakymo.

67      Antra, triplike Parlamentas nurodė, kad reikalavimai, kuriuos ieškovai pirmą kartą pateikė dublike ir kuriais prašoma panaikinti, pirma, tariamą buvusio Parlamento pirmininko atsisakymą ginti jų privilegijas ir imunitetus remiantis Darbo tvarkos taisyklių 7 ir 9 straipsniais ir, antra, tariamą šio pirmininko sprendimą neperduoti atsakingam Parlamento komitetui tariamo ieškovų prašymo apginti privilegijas ir imunitetus, yra nepriimtini.

68      Atsakydami į rašytinį Bendrojo Teismo klausimą (žr. šio sprendimo 53 punktą), ieškovai nurodė, kad neprašo panaikinti galimo Parlamento sprendimo atsisakyti ginti jų privilegijas ir imunitetus remiantis Darbo tvarkos taisyklių 7 ir 9 straipsniais, nes toks sprendimas, be to, niekada nebuvo priimtas. Iš tiesų jie ginčija tik tai, kad buvęs Parlamento pirmininkas nepaskelbė jų prašymo apginti privilegijas ir imunitetus per plenarinę sesiją ir jo neperdavė atsakingam komitetui, taip pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalį. Iš esmės ieškovai patikslino, kad tai yra dar vienas teisinis padarinys, kylantis dėl buvusio Parlamento pirmininko atsisakymo pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą.

69      Darytina išvada, kad dublike ieškovai neprašė nei panaikinti buvusio Parlamento pirmininko galimo atsisakymo ginti jų privilegijas ir imunitetus pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 ir 9 straipsnius, nei šio pirmininko galimo sprendimo nepaskelbti per plenarinę sesiją jų tariamo prašymo apginti privilegijas ir imunitetų ir neperduoti jo atsakingam Parlamento komitetui.

70      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad šiuo ieškiniu iš esmės siekiama, kad būtų panaikintas, pirma, 2019 m. gegužės 29 d. nurodymas ir, antra, 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstytas buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti ieškovams Europos Parlamento narių statusą (toliau kartu – ginčijami aktai).

 Dėl ginčijamų aktų pobūdžio

71      Pateikdamas nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą Parlamentas nurodo, pirma, kad 2019 m. birželio 27 d. raštas tėra informacinio pobūdžio aktas, kuriuo ieškovams tik primenama, jog pagal taikytinus teisės aktus jie negalėjo būti prilyginti būsimiems devintosios kadencijos Europos Parlamento nariams. Antra, Parlamentas teigia, kad 2019 m. gegužės 29 d. raštas nesukelia teisinių padarinių tretiesiems asmenims, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą, ir prašo Bendrojo Teismo savo iniciatyva iškelti klausimą, ar tai yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį.

72      Ieškovai prašo atmesti Parlamento argumentus. Pirma, jie iš esmės teigia, kad buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą, išdėstytas 2019 m. birželio 27 d. rašte, nėra informacinio pobūdžio. Iš tiesų dėl šio atsisakymo pasikeitė jų teisinė padėtis, nes juo jiems buvo sutrukdyta, be kita ko, pradėti eiti savo pareigas, naudotis mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose. Todėl tai yra asmens nenaudai priimtas aktas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą. Antra, ieškovai teigia, kad 2019 m. gegužės 29 d. nurodymas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, nes juo jiems buvo užkirstas kelias atlikti veiksmus, būtinus tam, kad jie galėtų pradėti eiti pareigas.

73      Ispanijos Karalystė iš esmės mano, kad ieškinys nepriimtinas, nes ieškovų nurodytos tariamos neigiamos ginčijamų aktų pasekmės kyla ne iš šių aktų, o iš Ispanijos valdžios institucijų sprendimų.

74      Pagal suformuotą jurisprudenciją aktais, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, laikomi visi institucijų priimti aktai, kad ir kokio pobūdžio ar formos jie būtų, kuriais siekiama sukelti privalomųjų teisinių pasekmių, darančių įtaką ieškovo interesams ir iš esmės keičiančių jo teisinę padėtį (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas ir 2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑362/08 P, EU:C:2010:40, 51 punktas; taip pat žr. 2017 m. spalio 25 d. Sprendimo Rumunija / Komisija, C‑599/15 P, EU:C:2017:801, 47 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

75      Priešingai, SESV 263 straipsnyje numatyta teisminė kontrolė netaikoma visiems aktams, nesukeliantiems privalomų teisinių padarinių, kaip antai parengiamiesiems aktams, patvirtinimo aktams ir išimtinai vykdymo aktams, paprastoms rekomendacijoms ir nuomonėms, taip pat iš principo vidaus instrukcijoms (žr. 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 55 punktą ir nurodytą jurisprudenciją ir 2012 m. gegužės 14 d. Nutarties Sepracor Pharmaceuticals (Ireland) / Komisija, C‑477/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:292, 52 punktą ir nurodytą jurisprudenciją; taip pat šiuo klausimu žr. 1995 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Nutral / Komisija, C‑476/93 P, EU:C:1995:401, 30 punktą). Be to, išimtinai informacinio pobūdžio aktai negali nei paveikti adresato interesų, nei pakeisti jo teisinės padėties, palyginti su iki šių aktų gavimo buvusia situacija (žr. 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Sina Bank / Taryba, T‑15/11, EU:T:2012:661, 30 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

76      Pagal jurisprudenciją, siekiant nustatyti, ar aktas gali sukelti teisinių padarinių, taigi ir būti ieškinio dėl panaikinimo dalyku pagal SESV 263 straipsnį, reikia išnagrinėti jo esmę ir įvertinti minėtus padarinius remiantis objektyviais kriterijais, kaip antai to akto turiniu, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios Sąjungos institucijos įgaliojimus (žr. 2018 m. vasario 20 d. Sprendimo Belgija / Komisija, C‑16/16 P, EU:C:2018:79, 32 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

77      Galiausiai reikia priminti, kad sąlyga, susijusi su akto, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, buvimu – tai viešosios tvarkos išlyga grindžiamas nepriimtinumo pagrindas, kurį Bendrasis Teismas prireikus gali iškelti savo iniciatyva (šiuo klausimu žr. 1992 m. sausio 14 d. Nutarties ISAE/VP ir Interdata / Komisija, C‑130/91, EU:C:1992:7, 11 punktą ir 2016 m. spalio 19 d. Nutarties EControl / ACER, T‑671/15, nepaskelbta Rink., EU:T:2016:626, 91 punktą; generalinio advokato Y. Bot išvados byloje Komisija / Airija ir kt., C‑89/08 P, EU:C:2009:298, 62 punktą ir išvados byloje BSH / VRDT, C‑43/15 P, EU:C:2016:129, 52 punktą).

78      Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia išnagrinėti, pirma, ar buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti ieškovams Europos Parlamento narių statusą ir, antra, 2019 m. gegužės 29 d. nurodymas yra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

 Dėl buvusio Parlamento pirmininko atsisakymo pripažinti ieškovams Europos Parlamento narių statusą

79      Ieškovai iš esmės teigia, kad buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą sukėlė keletą teisinių padarinių, kaip antai, pirma, jie negalėjo pradėti eiti savo pareigų, vykdyti mandato ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose nuo pirmosios po 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų sesijos pradžios, antra, buvęs Parlamento pirmininkas paskelbė, kad jų vietos yra laisvos, trečia, buvęs Parlamento pirmininkas atsisakė skubos tvarka imtis iniciatyvos pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį siekiant patvirtinti jų privilegijas ir imunitetus ir, ketvirta, per plenarinį posėdį nebuvo paskelbtas jų prašymas apginti privilegijas ir imunitetus, grindžiamas Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsniu, ir šis prašymas nebuvo perduotas atsakingam Parlamento komitetui.

80      Parlamentas, palaikomas Ispanijos Karalystės, teigia, kad net jei ieškovų nurodytų padarinių egzistavimas būtų įrodytas, šie padariniai nekyla iš buvusio Parlamento pirmininko atsisakymo pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą.

–       Dėl 2019 m. birželio 27 d. rašto turinio

81      2019 m. birželio 27 d. rašte buvęs Parlamento pirmininkas pirmiausia nurodė ieškovams, kad 2019 m. birželio 17 ir 20 d. Ispanijos valdžios institucijos jam pranešė apie oficialius Europos Parlamento rinkimų, kurie vyko Ispanijoje, rezultatus. Paskui jis priminė ieškovams, kad pagal Rinkimų akto 12 straipsnį „Parlamentas atsižvelgia į valstybių narių oficialiai paskelbtus rezultatus ir kad visų pirma nacionaliniai teismai turi priimti sprendimą dėl nacionalinių rinkimų nuostatų ir procedūrų teisėtumo“. Galiausiai buvęs Parlamento pirmininkas pažymėjo, kad ieškovų pavardžių nebuvo išrinktų kandidatų sąraše, kurį Ispanijos valdžios institucijos oficialiai pateikė Parlamentui, ir kad „kol [negaus] naujo pranešimo iš Ispanijos valdžios institucijų, [jis] šiuo metu negali [jų] laikyti būsimais [Parlamento] nariais, kaip [jie] prašė savo 2019 m. birželio 14 d. rašte“.

82      Taigi iš 2019 m. birželio 27 d. rašto teksto matyti, kad buvęs Parlamento pirmininkas tik konstatavo ieškovų teisinę padėtį, apie kurią Ispanijos valdžios institucijos jį oficialiai informavo 2019 m. birželio 17 ir 20 d. pranešimais.

83      Be to, 2019 m. birželio 27 d. rašte aiškiai nurodyta, kad buvusio Parlamento pirmininko išreikšta pozicija galėtų pasikeisti gavus naujos informacijos iš Ispanijos valdžios institucijų.

84      Taigi, atsižvelgiant į 2019 m. birželio 27 d. rašto turinį, aiškiai matyti, kad buvusio Parlamento pirmininko jame išreikšta pozicija visiškai nebuvo sprendimas ir nebuvo galutinė.

–       Dėl tariamų teisinių padarinių, išplaukiančių iš 2019 m. birželio 27 d. rašto

i)      Pirminės pastabos

85      Pirma, reikia pažymėti, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendime Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115) Teisingumo Teismas atskyrė Europos Parlamento nario statusą nuo naudojimosi atitinkamu mandatu.

86      Taigi, pažymėjęs, kad pagal Rinkimų akto 5 straipsnio 1 ir 2 dalis Europos Parlamento nario mandatas sutampa su penkerių metų kadencija, kuri prasideda nuo pirmos sesijos pradžios po kiekvienų rinkimų, todėl jis prasideda ir baigiasi tuo pačiu metu kaip ir penkerių metų kadencija, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, skirtingai nei Parlamento nario statusas, kuris, viena vertus, įgyjamas tada, kai asmuo oficialiai paskelbiamas išrinktu, ir, kita vertus, kuris sukuria šio asmens ir institucijos, kurios narys jis dabar yra, ryšį, Parlamento nario mandatas sukuria ryšį tarp minėto asmens ir kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas. Tačiau ši kadencija prasideda tik pradėjus po rinkimų rengiamą „naujo“ Parlamento pirmąją sesiją, kuri paprastai vyksta po to, kai valstybės narės oficialiai paskelbia rinkimų rezultatus (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Junqueras Vies, C‑502/19, EU:C:2019:1115, 72 ir 74 punktai).

87      Antra, 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendime Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115, 70, 71 ir 81 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Rinkimų akto 8 ir 12 straipsniai turi būti suprantami taip, kad asmenį, kuris buvo oficialiai paskelbtas išrinktu Europos Parlamento nariu, reikėtų dėl šio fakto ir nuo to momento laikyti įgijusiu šios institucijos nario statusą, kaip tai suprantama pagal Protokolo Nr. 7 9 straipsnį, ir šiuo pagrindu turinčiu šio straipsnio antroje pastraipoje nurodytą imunitetą.

88      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patikslino, kad Protokolo Nr. 7 9 straipsnio antroje pastraipoje numatytas imunitetas taip pat galioja Parlamento nariams vykstant į Parlamento posėdžio vietą ir grįžtant iš jos, taigi, be kita ko, jiems vykstant į pirmąjį posėdį, surengtą paskelbus oficialius rinkimų rezultatus, kad naujos kadencijos Parlamentas galėtų rengti steigiamąją sesiją ir patikrinti savo narių įgaliojimus. Taigi minėtiems nariams aptariamas imunitetas galioja iki jų mandato pradžios (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Junqueras Vies, C‑502/19, EU:C:2019:1115, 80 punktas).

89      Trečia, iš 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115) 89 punkto netiesiogiai, bet neišvengiamai išplaukia, kad oficialūs 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatai buvo paskelbti Ispanijoje 2019 m. birželio 13 d.

90      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad ieškovai, kurių pavardės buvo nurodytos 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbime, nuo šios datos įgijo Europos Parlamento nario statusą, todėl vien dėl šios aplinkybės jiems buvo taikomas Protokolo Nr. 7 9 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas imunitetas. Beje, šiuo metu šalys sutaria dėl šio klausimo.

91      Be to, iš šio sprendimo 86 ir 87 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, jog tai, kad ieškovai įgijo Europos Parlamento narių statusą, taigi ir su juo susijusį imunitetą, nurodytą Protokolo Nr. 7 9 straipsnio antroje pastraipoje, kyla išimtinai iš 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbimo, todėl to negalėjo ginčyti nei buvęs Parlamento pirmininkas, nei pats Parlamentas.

92      Taigi, nors 2019 m. birželio 27 d. rašte nebuvo paminėtas ieškovų imuniteto klausimas, reikia konstatuoti, kad šiame rašte išdėstytas buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti ieškovams Europos Parlamento narių statusą bet kuriuo atveju nereiškia, kad jie neteko Protokolo Nr. 7 9 straipsnio antroje pastraipoje nurodyto imuniteto, kurio nacionalinės valdžios institucijos turi laikytis vien dėl oficialaus Europos Parlamento rinkimų rezultatų skelbimo.

93      Atsižvelgiant būtent į šiuos argumentus reikia išnagrinėti, ar buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti ieškovams Europos Parlamento narių statusą lėmė jų nurodytus teisinius padarinius, nurodytus šio sprendimo 79 punkte.

ii)    Dėl ieškovų negalėjimo pradėti eiti savo pareigas, naudotis mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose

94      Parlamentas, palaikomas Ispanijos Karalystės, iš esmės teigia, kad negalėjo priimti aktų, sukeliančių teisinių padarinių ieškovams, nes pagal Rinkimų akto 12 straipsnį ir pagal taikytiną jurisprudenciją jis buvo saistomas išrinktų kandidatų sąrašo, kurį Ispanijos valdžios institucijos jam oficialiai pateikė 2019 m. birželio 17 d. pranešimu. Šiuo klausimu Parlamentas nurodo, kad, atsižvelgiant į Rinkimų akte įtvirtintą kompetencijos pasidalijimą, naudojimosi Europos Parlamento nario mandatu sąlygas turi nustatyti valstybės narės. Taigi, taikydamas Rinkimų akto 8 ir 12 straipsnius, siejamus su ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, Parlamentas privalėjo be išlygų vadovautis taikytinomis Ispanijos rinkimų teisės nuostatomis, kurias atspindi 2019 m. birželio 17 ir 20 d. pranešimai. Be to, Parlamentas iš esmės teigia, jog iš minėtų nuostatų ir Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio matyti, kad kompetentingų nacionalinių rinkimų institucijų jam siunčiami oficialūs pranešimai yra vieninteliai informacijos šaltiniai, kuriais turi būti vadovaujamasi, kiek tai susiję su Europos Parlamento narių teisine padėtimi pagal nacionalinę teisę, ir kad tai yra privaloma rinkimų proceso priemonė. Galiausiai Parlamentas mano, kad atsižvelgdamas į visą Centrinės rinkimų komisijos pateiktą informaciją, 2019 m. birželio 27 d. jis negalėjo laikyti, kad ieškovai „besąlygiškai [įgijo] būsimųjų Parlamento narių [statusą]“, todėl iš esmės neturėjo įgaliojimų pripažinti jiems teisę pradėti eiti pareigas, naudotis mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose nuo 2019 m. liepos 2 d.

95      Ieškovai ginčija šiuos argumentus. Jų nuomone, pagrindinis klausimas šioje byloje yra tai, ar Parlamentas buvo saistomas 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbimo, ar 2019 m. birželio 17 ir 20 d. pranešimų. Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad iš Rinkimų akto 12 straipsnio matyti, jog sąvoka „oficialiai paskelbti rezultatai“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka. Nagrinėjamu atveju šie rezultatai sutampa su rezultatais, paskelbtais pagal Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 1 dalį, kaip Teisingumo Teismas nurodė 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115) 89 punkte, t. y. su 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbimu. Be to, ieškovai iš esmės teigia, kad Ispanijos Karalystė neturėjo kompetencijos nustatyti naudojimosi Europos Parlamento nario mandatu sąlygų, kaip antai Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas duoti priesaiką laikytis Ispanijos Konstitucijos. Tokį aiškinimą patvirtino 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, jog „būtini reikalavimai“, nustatyti tam, kad asmuo galėtų dalyvauti posėdžiuose kaip Parlamento narys, turi būti įvykdyti šioje institucijoje. Galiausiai ieškovai teigia, kad Parlamentas žinojo, jog Ispanijos valdžios institucijos jam nepateikė išsamaus pranešimo apie 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus, nes patys jam atsiuntė šių rezultatų kopiją. Taigi tai, kad Ispanijos valdžios institucijos nepateikė išsamaus pranešimo apie minėtų rinkimų rezultatus, neatleido Parlamento nuo pareigos atsižvelgti į šiuos rezultatus.

96      Nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar buvęs Parlamento pirmininkas turėjo kompetenciją kvestionuoti 2019 m. birželio 17 d. pranešimą, kuriuo Ispanijos valdžios institucijos jam oficialiai pateikė per 2019 m. gegužės 26 d. vykusius rinkimus išrinktų kandidatų sąrašą, kuriame nebuvo ieškovų pavardžių, nors jos buvo nurodytos 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbime.

97      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal ESS 5 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį Parlamentas veikia neviršydamas jam Sutartimis suteiktų įgaliojimų. Iš tiesų, institucinės pusiausvyros ir įgaliojimų suteikimo principai, kaip antai įtvirtinti ESS 13 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų pagal jose numatytas procedūras, sąlygas ir tikslus (2020 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Distillerie Bonollo ir kt., C‑461/18 P, EU:C:2020:979, 102 punktas).

98      Kalbant apie Europos Parlamento narių rinkimus, pažymėtina, kad Rinkimų aktu įtvirtintas kompetencijos pasidalijimas tarp Parlamento ir valstybių narių.

99      Taigi, viena vertus, pagal Rinkimų akto 8 straipsnio pirmą pastraipą, nepažeidžiant šio akto nuostatų, rinkimų procedūrą kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuoja jos nacionalinės nuostatos.

100    Kita vertus, pagal Rinkimų akto 12 straipsnį Parlamentas patikrina savo narių įgaliojimus. Šiuo tikslu jis atsižvelgia į valstybių narių oficialiai paskelbtus rezultatus ir sprendžia visus ginčus, galinčius kilti dėl šio akto nuostatų, išskyrus ginčus, kylančius dėl šiame akte minimų nacionalinės teisės nuostatų.

101    Iš Rinkimų akto 12 straipsnio antro sakinio matyti, kad Parlamento tikrinimo įgaliojimams taikomi du reikšmingi apribojimai (2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija ir Donnici / Parlamentas, C‑393/07 ir C‑9/08, EU:C:2009:275, 52 punktas).

102    Pirma, pagal Rinkimų akto 12 straipsnio pirmą dalį, siekdamas patikrinti įgaliojimus, Parlamentas atsižvelgia į oficialiai valstybėse narėse paskelbtus rezultatus (2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija ir Donnici / Parlamentas, C‑393/07 ir C‑9/08, EU:C:2009:275, 53 punktas).

103    Remiantis jurisprudencija Rinkimų akto 12 straipsnyje pavartotas žodis „atsižvelgia“ turi būti aiškinamas kaip reiškiantis, jog Parlamentas šioje srityje visiškai neturi diskrecijos teisės. Iš tiesų būtent nacionalinės valdžios institucijos turi kompetenciją paskirti būsimus Parlamento narius pagal rinkimų procedūrą, kurią, kaip aiškiai matyti iš Rinkimų akto 8 straipsnio, reglamentuoja nacionalinės nuostatos (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija ir Donnici / Parlamentas, C‑393/07 ir C‑9/08, EU:C:2009:275, 55 ir 56 punktus ir nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. spalio 8 d. Nutarties Junqueras i Vies / Parlamentas, C‑201/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:818, 66 punktą).

104    Taigi reikalavimas „atsižvelgti į oficialiai paskelbtus rezultatus“ reiškia, kad Parlamentas, atlikdamas savo narių įgaliojimų patikrinimo veiksmus, turi remtis oficialiu rinkimų rezultatų skelbimu, išplaukiančiu iš pagal nacionalines procedūras vykusio sprendimų priėmimo proceso, kuriuo su šiuo skelbimu susiję teisės klausimai buvo galutinai išspręsti, ir todėl jis laikytinas anksčiau susidariusia teisine padėtimi, kurios privalo paisyti Parlamentas (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija ir Donnici / Parlamentas, C‑393/07 ir C‑9/08, EU:C:2009:275, 55 punktą).

105    Antra, pagal Rinkimų akto 12 straipsnio antro sakinio antrą dalį Parlamentas sprendžia visus ginčus, galinčius kilti dėl šio akto nuostatų, išskyrus ginčus, kylančius dėl šiame akte minimų nacionalinės teisės nuostatų (2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija ir Donnici / Parlamentas, C‑393/07 ir C‑9/08, EU:C:2009:275, 53 punktas).

106    Taigi iš paties Rinkimų akto 12 straipsnio teksto matyti, kad šis straipsnis nesuteikia Parlamentui kompetencijos spręsti ginčus, kilusius dėl bet kokios Sąjungos teisės nuostatos, o tik tuos, kurie kyla dėl Rinkimų akto nuostatų (2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija ir Donnici / Parlamentas, C‑393/07 ir C‑9/08, EU:C:2009:275, 54 punktas). Be to, šiuo straipsniu aiškiai paneigiama Parlamento kompetencija spręsti ginčus, kylančius pagal nacionalinę teisę, nors Rinkimų akte daroma nuoroda į šią teisę.

107    Taip pat reikia pažymėti, kaip tai daro Parlamentas ir generalinis advokatas M. Szpunar savo išvadoje byloje Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:958, 53 punktas), kad oficialiai paskelbus rinkimų rezultatus tam tikri įvykiai gali lemti tai, kandidatas, oficialiai paskelbtas išrinktu Europos Parlamento nariu, suskaičiavus balsus, gali nepradėti eiti savo pareigų ir nesinaudoti atitinkamu mandatu, pavyzdžiui, jo pareigų nesuderinamumas su Europos Parlamento nario mandatu arba išrinkto nario atsisakymas savo pareigų. Be to, reikia pažymėti, kaip tai padarė generalinis advokatas M. Szpunar byloje Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:958, 48 punktas), kad įvairiose parlamentinėse sistemose numatyti formalūs reikalavimai, kuriuos kandidatai turi įvykdyti prieš faktiškai pradėdami eiti savo pareigas.

108    Taip yra Ispanijos teisės atveju, nes Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išrinkti kandidatai per penkias dienas nuo paskelbimo apie jų išrinkimą Centrinėje rinkimų komisijoje turi duoti priesaiką laikytis Ispanijos Konstitucijos, o to nepadarius jų vietos Parlamente paskelbiamos „laisvomis“ ir sustabdomas privilegijų, kurios jiems galėtų priklausyti dėl vykdomų pareigų, galiojimas, kol bus duota ši priesaika (žr. šio sprendimo 12 punktą).

109    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima atmesti galimybės, kad Parlamentui gali tekti tikrinti įgaliojimus remiantis kandidatų, oficialiai paskelbtų išrinktais, sąrašu, kuris buvo pakeistas išnagrinėjus pagal nacionalinę teisę kilusius ginčus.

110    Taigi, Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnyje, reglamentuojančiame įgaliojimų patikrinimo procedūrą, nustatyta, kad ši procedūra grindžiama valstybių narių oficialiu pranešimu dėl rinkimų rezultatų sąrašo.

111    Visų pirma pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalį, pasibaigus Parlamento visuotiniams rinkimams, Parlamento pirmininkas paragina valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas nedelsiant pranešti Parlamentui išrinktų Parlamento narių pavardes, kad visi Parlamento nariai galėtų užimti savo vietas Parlamente per pirmąjį po rinkimų plenarinį posėdį.

112    Be to, pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalį būtent tie Europos Parlamento nariai, kurių pavardės nurodytos šiame sąraše, turi pateikti deklaraciją dėl nesuderinamumo nebuvimo, ir gali dalyvauti Parlamento ir jo valdymo organų posėdžiuose, naudodamiesi visomis jiems priklausančiomis teisėmis, kol tikrinami jų įgaliojimai arba kol nėra priimta sprendimo dėl galimo ginčo, patenkančio į Parlamento kompetenciją.

113    Galiausiai iš Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 3 dalies matyti, kad Parlamentas patikrina savo naujai išrinktų narių įgaliojimus, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, kuris pagal šių Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą parengiamas remiantis kiekvienos valstybės narės oficialiu pranešimu, kuriame pateikiami visi rinkimų rezultatai, patikslinamos išrinktų kandidatų ir galimų juos pakeisiančių asmenų pavardės ir jie išvardijami eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių.

114    Darytina išvada, kad siekdamas patikrinti savo narių įgaliojimus Parlamentas turi remtis nacionalinių institucijų oficialiai pateiktu išrinktų kandidatų sąrašu, kuris paprastai sudaromas atsižvelgiant į oficialiai paskelbtus rinkimų rezultatus ir po to, kai šios institucijos išsprendė galimus ginčus, pagrįstus nacionalinės teisės taikymu.

115    Atsižvelgiant būtent į šiuos aspektus reikia nagrinėti ieškovų argumentus.

116    Pirma, ieškovai iš esmės teigia, kad Parlamentas nebuvo saistomas nei 2019 m. birželio 17 d. pranešimo, nei 2019 m. birželio 20 d. pranešimo, kaip jis pats pripažino, nes po 2020 m. sausio 13 d. konstatavimo leido jiems pradėti eiti pareigas, naudotis mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose. Be to, ieškovai pažymi, jog Parlamentas žinojo, kad Ispanijos valdžios institucijos jam nepateikė išsamaus pranešimo apie 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus, nes jie patys nusiuntė šių rezultatų kopiją. Taigi ieškovai iš esmės mano, kad Parlamentas pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalį privalėjo paprašyti Ispanijos valdžios institucijų pateikti jam išsamų pranešimą apie 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus. Galiausiai, remdamiesi generalinio advokato M. Szpunar išvada byloje Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:958, 51 punktas), ieškovai teigia, jog tai, kad Ispanijos valdžios institucijos taip ir nepateikė Parlamentui rinkimų rezultatų, išplaukiančių iš 2019 m. birželio 13 d. paskelbimo, neatleido Parlamento nuo pareigos atsižvelgti į šiuos rezultatus pagal Rinkimų akto 12 straipsnį.

117    Nagrinėjamu atveju, pirma, šalys sutaria, kad ieškovai neįvykdė Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo ir kad būtent dėl šios priežasties jų pavardės nebuvo įtrauktos į 2019 m. birželio 17 d. pranešimą, kuriame Ispanijos valdžios institucijos oficialiai pateikė Parlamentui 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose išrinktų kandidatų sąrašą.

118    Antra, buvęs Parlamento pirmininkas neturėjo kompetencijos tikrinti tam tikrų išrinktų kandidatų pašalinimo iš minėto sąrašo, kurį Ispanijos valdžios institucijos oficialiai pateikė pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalį, pagrįstumo, nes šis sąrašas atspindi oficialius 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus, kurie buvo nustatyti, jei reikia, išsprendus galimus pagal nacionalinę teisę iškeltus ginčus (žr. šio sprendimo 97–106 punktai).

119    Taigi ieškovai nepagrįstai teigia, kad buvęs Parlamento pirmininkas pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalį turėjo paprašyti Ispanijos valdžios institucijų pateikti jam išsamų pranešimą apie 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus, remiantis 2019 m. birželio 13 d. rezultatų skelbimu.

120    Be to, reikia priminti, kad pagal 76 punkte nurodytą jurisprudenciją, siekiant nustatyti, ar aktas gali sukelti privalomų teisinių padarinių ir todėl gali būti ginčijamas pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, reikia išnagrinėti šio akto esmę ir šiuos padarinius vertinti remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, to akto turiniu, prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus.

121    Taigi ta aplinkybė, kad atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115), ir po 2020 m. sausio 13 d. konstatavimo, Parlamentas leido ieškovams dalyvauti Parlamento posėdžiuose ir visa apimtimi naudotis teisėmis, susijusiomis su Europos Parlamento nario statusu, nesant oficialaus valstybės narės pranešimo, negali paneigti šio sprendimo 82–84 ir 100–114 punktuose išdėstytų aspektų.

122    Beje, per posėdį Parlamentas paaiškino, kad, atsižvelgdamas į teisinį netikrumą dėl ieškovų statuso po 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115) ir 2019 m. gruodžio 20 d. Nutarties Puigdemont i Casamajó ir Comín i Oliveres / Parlamentas (C‑646/19 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2019:1149) priėmimo, jis nusprendė leisti ieškovams pradėti eiti pareigas ir dalyvauti posėdžiuose, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalimi, tačiau nepradėjo tikrinti jų įgaliojimų, nes tam pirmiausia reikėjo, kad nacionalinės valdžios institucijos oficialiai praneštų apie jų išrinkimą.

123    Todėl šio sprendimo 116 punkte nurodyti ieškovų argumentai turi būti atmesti.

124    Galiausiai dėl ieškovių nuorodos į generalinio advokato M. Szpunar išvadą byloje Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:958) reikia priminti, jog toje byloje iš esmės buvo sprendžiamas klausimas, ar asmuo, kuris buvo oficialiai paskelbtas išrinktu kandidatu, turi teisę į imunitetą, numatytą Protokolo Nr. 7 9 straipsnio antroje pastraipoje, siekiant atlikti formalumus ir reikalavimus, būtinus tam, kad jis pradėtų eiti pareigas.

125    Generalinio advokato M. Szpunar išvados byloje Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:958) 50 punkte generalinis advokatas pripažino, kad Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas gali būti sąlyga kandidatams, išrinktiems Europos Parlamento nariais, pradėti faktiškai eiti savo pareigas. Tačiau, generalinio advokato M. Szpunar teigimu, šis reikalavimas negalėjo būti sąlyga įgyti Europos Parlamento nario statusą, o kartu ir su juo susijusias privilegijas, įskaitant imunitetą, nes priešingu atveju asmuo, teisėtai išrinktas kaip Europos Parlamento narys, neturėtų galimybės įvykdyti formalumų ir reikalavimų, būtinų norint pradėti eiti pareigas.

126    Būtent šiame kontekste reikia aiškinti generalinio advokato M. Szpunar išvados byloje Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:958) 51 punktą, pagal kurį, nors logiška, kad Parlamentas apie rinkimų rezultatus būtų informuotas oficialiu valstybių narių pranešimu, nurodytu Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1 dalyje, šis pranešimas iš esmės negali lemti Europos Parlamento nario statuso įgijimo.

127    Taigi generalinio advokato M. Szpunar nuomonė, pateikta jo išvados byloje Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:958) 51 punkte, negali pagrįsti ieškovų argumentų, kad siekdamas patikrinti įgaliojimus Parlamentas turėjo pareigą atsižvelgti į 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus, nurodytus 2019 m. birželio 13 d. skelbime, o ne į tuos, apie kuriuos Ispanijos valdžios institucijos oficialiai pranešė 2019 m. birželio 17 d.

128    Antra, ieškovai teigia, kad Ispanijos valdžios institucijos neturėjo kompetencijos nustatyti Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo. Iš tiesų sąlyga duoti priesaiką laikytis Ispanijos Konstitucijos nėra valstybių narių „rinkimų procedūros“, kaip tai suprantama pagal Rinkimų akto 8 straipsnį, dalis, todėl jos neapima šiame straipsnyje daroma nuoroda į nacionalinės teisės aktus. Ieškovai priduria, kad pagal SESV 223 straipsnio 2 dalį Parlamentas turi patvirtinti nuostatus ir bendras sąlygas, reglamentuojančias jo narių pareigas, nes ši kompetencija nebuvo deleguota valstybėms narėms. Taigi, kai Europos Parlamento narys įgyja šį statusą paskelbus Europos rinkimų rezultatus, visi vėlesni formalūs reikalavimai priklauso minėtame straipsnyje numatytai kompetencijai.

129    Iš šio sprendimo 97–109 punktų matyti, kad Parlamentas neturi kompetencijos spręsti ginčus, kilusius dėl nacionalinės teisės nuostatų, į kurias Rinkimų akte nėra jokios nuorodos, kaip antai Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas.

130    Tai reiškia, jog net darant prielaidą, kad Ispanijos Karalystė neturėjo kompetencijos nacionalinėje teisėje nustatyti minėto reikalavimo, buvęs Parlamento pirmininkas neturėjo jokių įgaliojimų spręsti dėl šio kompetencijos trūkumo ir juo labiau ginčyti išrinktų kandidatų sąrašo, apie kurį Ispanijos valdžios institucijos oficialiai pranešė 2019 m. birželio 17 d., teisėtumo.

131    Be to, reikia priminti, kad Bendrasis Teismas taip pat neturi jurisdikcijos vertinti, pirma, ar Ispanijos Karalystė turėjo kompetenciją pagal SESV 223 straipsnio 2 dalį ir Rinkimų akto 8 straipsnį nustatyti Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, ir, antra, ar šis reikalavimas atitinka Sąjungos teisę, nes šie klausimai priklauso nacionalinių teismų jurisdikcijai ir, atitinkamu atveju, Teisingumo Teismo jurisdikcijai, jei jame būtų pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį arba prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl išaiškinimo pagal SESV 267 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija ir Donnici / Parlamentas, C‑393/07 ir C‑9/08, EU:C:2009:275, 65 punktą ir 2020 m. spalio 8 d. Nutarties Junqueras i Vies / Parlamentas, C‑201/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:818, 60 punktą).

132    Be to, pažymėtina, kad pagal SESV 223 straipsnio 2 dalį savo iniciatyva priimdamas reglamentus pagal specialią teisėkūros procedūrą Europos Parlamentas, gavęs Komisijos nuomonę ir pritarus Tarybai, patvirtina nuostatus ir bendras sąlygas, reglamentuojančias jo narių pareigas.

133    „[B]endros sąlygos, reglamentuojančios Europos Parlamento narių pareigų atlikimą“ išdėstytos 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimo 2005/684/EB, Euratomas dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (OL L 262, 2005, p. 1) I antraštinėje dalyje „Nuostatos ir bendros sąlygos, reglamentuojančios Europos Parlamento narių pareigų atlikimą“ ir iš esmės yra susijusios su Europos Parlamento nario pareigų vykdymo tvarka, o ne su formaliais reikalavimais prieš pradedant eiti pareigas.

134    Taigi SESV 223 straipsnio 2 dalimi Parlamentui suteikiama išimtinė kompetencija patvirtinti Europos Parlamento narių statutą ir, atsižvelgiant į tai, Europos Parlamento nario naudojimosi mandatu „bendras“ sąlygas. Tačiau iš minėto straipsnio aiškiai neišplaukia, kad Parlamentas taip pat turi tokią išimtinę kompetenciją nustatyti sąlygas ar reikalavimus, taikomus prieš pradedant eiti Europos Parlamento narių pareigas.

135    Todėl ieškovų argumentas, kad Ispanijos Karalystė neturi kompetencijos nustatyti Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, kuris yra Europos Parlamento nario naudojimosi mandatu sąlyga, turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

136    Trečia, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, kaip nereikšmingą taip pat reikia atmesti ieškovų teiginį, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Nutarties Puigdemont i Casamajó ir Comín i Oliveres / Parlamentas (C‑646/19 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2019:1149) 74 punkte Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja buvo nusprendusi, jog bet kokio formalaus reikalavimo įvykdymas po rinkėjų balsų skaičiavimo rezultatų nėra rinkimų procedūros dalis.

137    Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Nutarties Puigdemont i Casamajó ir Comín i Oliveres / Parlamentas (C‑646/19 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2019:1149) 74 punkte Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad pagal ESS 14 straipsnio 3 dalį, SESV 223 straipsnio 1 dalį, Chartijos 39 straipsnį ir Rinkimų akto 1 straipsnį Parlamento narių rinkimams taikomas visuotinių, tiesioginių, laisvų ir slaptų rinkimų principas, iš pirmo žvilgsnio negalima atmesti galimybės, kad Parlamento narių rinkimų procedūros pabaiga yra aktas, kuriame pateikiami rinkėjų balsų skaičiavimo rezultatai, todėl bet kokių vėlesnių nacionalinės teisės nustatytų formalių reikalavimų įvykdymas nėra šios rinkimų procedūros dalis.

138    Vis dėlto, pirma, reikia konstatuoti, kad minėtas vertinimas buvo atliktas prieš priimant spendimą dėl apeliacinio skundo, pateikto dėl 2019 m. liepos 1 d. Nutarties Puigdemont i Casamajó ir Comín i Oliveres / Parlamentas (T‑388/19 R, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:467). Taigi negalima teigti, kad Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja šiuo klausimu užėmė galutinę poziciją.

139    Antra, net ir darant prielaidą, kad Ispanijos Karalystė neturėjo kompetencijos nustatyti tokį formalų reikalavimą, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos išvada šiuo klausimu bet kuriuo atveju, dėl šio sprendimo 97–114 ir 117–119 punktuose nurodytų priežasčių, negali pagrįsti Parlamento įgaliojimų atsisakyti atsižvelgti į Ispanijos valdžios institucijų oficialiai pateiktą išrinktų kandidatų sąrašą.

140    Todėl ieškovų argumentas turi būti atmestas.

141    Ketvirta, ieškovai teigia, kad iš 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115) matyti, jog „būtini reikalavimai“, nustatyti tam, kad būtų galima dalyvauti Parlamento posėdžiuose kaip Europos Parlamento nariui, turi būti įvykdyti tik šioje institucijoje.

142    Vis dėlto 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115) nepatvirtina minėto teiginio.

143    Reikia priminti, kad byloje, kurioje priimtas 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115), Teisingumo Teismas tik turėjo išnagrinėti klausimą, ar Protokolo Nr. 7 9 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad asmuo, kuris oficialiai paskelbtas išrinktu į Parlamentą tada, kai jam taikomas suėmimas baudžiamojoje byloje dėl sunkių nusikalstamų veikų, tačiau kuriam nebuvo sudaryta galimybės įvykdyti kai kurių nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų, privalomų po tokio paskelbimo, ir nuvykti į Europos Parlamentą, kad jis galėtų dalyvauti pirmojoje jo sesijoje, turi būti laikomas asmeniu, kuriam taikomas imunitetas pagal šį straipsnį. Jeigu į klausimą būtų atsakyta teigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausė, ar toks imunitetas reiškia, kad turėtų būti panaikinta atitinkamam asmeniui paskirta suėmimo priemonė, kad jis galėtų nuvykti į Europos Parlamentą ir ten įvykdyti nustatytus reikalavimus.

144    2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Junqueras Vies (C‑502/19, EU:C:2019:1115) 88 punkte ir rezoliucinės dalies antroje įtraukoje Teisingumo Teismas atsakė į antrąjį klausimą ir nurodė, kad Protokolo Nr. 7 9 straipsnio antroje pastraipoje numatytas imunitetas turi leisti atitinkamam asmeniui nuvykti į Europos Parlamentą ir ten įvykdyti „nustatytus reikalavimus“, nebent pateiktas prašymas panaikinti šį imunitetą. Šiomis aplinkybėmis vien tik nuoroda į formalius reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti Parlamente, negali būti aiškinama taip, lyg Teisingumo Teismas atmetė galimybę, jog nacionalinėje teisėje Europos Parlamento nario pradėjimas eiti pareigas gali būti siejamas su tam tikrų formalių reikalavimų buvimu.

145    Todėl ieškovių argumentas turi būti atmestas.

146    Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovai negalėjo pradėti eiti savo pareigų, naudotis mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose ne dėl 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstyto buvusio Parlamento pirmininko atsisakymo pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą, o dėl Ispanijos teisės taikymo, kaip matyti iš 2019 m. birželio 17 ir 20 d. pranešimų, dėl kurių buvęs Parlamento pirmininkas ir apskritai Parlamentas neturėjo jokios diskrecijos.

147    Todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą turėjo teisinių padarinių – atėmė iš jų galimybę pradėti eiti pareigas, naudotis mandatu ir dalyvauti Parlamento posėdžiuose.

iii) Dėl tariamo ieškovų vietų paskelbimo laisvomis

148    Ieškovai iš esmės teigia, jog buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą, grindžiamas 2019 m. birželio 17 ir 20 d. pranešimais, lėmė tai, kad šis pirmininkas paskelbė jų vietas laisvomis, nors šių laisvų vietų atsiradimo priežastis nebuvo viena iš Rinkimų akto 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių.

149    Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kaip tai daro Parlamentas, kad nei buvęs Parlamento pirmininkas, nei Parlamentas nepaskelbė, jog ieškovų vietos yra laisvos.

150    Todėl ieškovų nurodyti teisiniai padariniai, kylantys dėl to, kad Parlamentas paskelbė jų vietas laisvomis, iš esmės neegzistuoja.

151    Be to, pagal Rinkimų akto 13 straipsnio 1 dalį laisva vieta atsiranda, kai dėl atsistatydinimo, mirties ar mandato netekimo pasibaigia Parlamento nario mandatas. Pagal Rinkimų akto 13 straipsnio 3 dalį nacionalinės valdžios institucijos praneša Parlamentui apie Europos Parlamento nario mandato pabaigą, kai jo netenkama aiškiai nacionalinėje teisėje numatytu pagrindu.

152    Šioje byloje Ispanijos Karalystė per posėdį paaiškino, kad, nepaisant Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje vartojamos terminologijos, pagal Ispanijos teisę priesaikos nedavimas nereiškia, kad išrinktų kandidatų vietos tampa „laisvos“, kaip tai suprantama pagal Rinkimų akto 13 straipsnį, o tik laikinai sustabdo galimybę jas užimti. Taigi Ispanijos Karalystė patvirtino, kad šios vietos lieka „rezervuotos“ išrinktiems kandidatams, prireikus – visam Parlamento kadencijos laikotarpiui, kol jie duos priesaiką laikytis Ispanijos Konstitucijos, kaip nurodyta Ispanijos rinkimų įstatymo 224 straipsnio 2 dalyje.

153    Todėl, kad ir kaip būtų, laikinas ieškovų negalėjimas užimti savo vietų Parlamente atsirado ne dėl 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstyto buvusio Parlamento pirmininko atsisakymo pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą, o dėl Ispanijos teisės taikymo.

iv)    Dėl to, kad nebuvo skubos tvarka imtasi iniciatyvos siekiant patvirtinti ieškovų privilegijas ir imunitetus

154    Ieškovai iš esmės teigia, kad 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstytas buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą lėmė tai, kad tas pats pirmininkas atmetė jų prašymą imtis iniciatyvos siekiant patvirtinti jų privilegijas ir imunitetus pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį (žr. šio sprendimo 64 ir 79 punktus).

155    Iš Bendrojo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Parlamento pirmininkas nėra niekaip įpareigotas imtis iniciatyvos patvirtinti Europos Parlamento nario imunitetą ir šiuo klausimu turi diskreciją, net jeigu Parlamento narys būtų sulaikytas arba jo judėjimo laisvė apribota, kaip manoma, pažeidžiant jo privilegijas ir imunitetus (2021 m. sausio 20 d. Nutarties Junqueras i Vies / Parlamentas, T‑734/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:15, 44 punktas).

156    Taigi darant prielaidą, kad buvęs Parlamento pirmininkas būtų pripažinęs ieškovams Europos Parlamento narių statusą, bet kuriuo atveju jis galėjo atsisakyti skubos tvarka imtis iniciatyvos pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį.

157    Todėl tai, kad nebuvo imtasi tokios iniciatyvos, negali būti laikoma privalomu teisiniu padariniu, atsirandančiu dėl buvusio Parlamento pirmininko atsisakymo pripažinti ieškovams Europos Parlamento narių statusą, o yra diskrecijos, suteiktos jam šiuo klausimu pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį, pasekmė.

158    Be to, net ir darant prielaidą, kad ieškovų prašymo buvusiam Parlamento pirmininkui imtis iniciatyvos patvirtinti jų privilegijas ir imunitetus, grindžiamo Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsniu, atmetimas buvo jo atsisakymo pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą pasekmė, iš Bendrojo Teismo jurisprudencijos matyti, kad toks atsisakymas bet kuriuo atveju neturėjo privalomos galios Ispanijos valdžios institucijoms (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 20 d. Nutarties Junqueras i Vies / Parlamentas, T‑734/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:15, 62 ir 65 punktus).

v)      Dėl to, kad per plenarinę sesiją nebuvo paskelbtas tariamas ieškovų prašymas apginti privilegijas ir imunitetus ir jis nebuvo perduotas atsakingam Parlamento komitetui

159    Ieškovai teigia, jog tai, kad buvęs Parlamento pirmininkas nepaskelbė plenariniame posėdyje jų prašymo apginti privilegijas ir imunitetus ir neperdavė jo atsakingam komitetui, pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalį, yra teisinis padarinys, kylantis dėl jo atsisakymo pripažinti jiems Europos Parlamento narių statusą (žr. šio sprendimo 68 punktą).

160    Šiuo klausimu reikia priminti, kad dublike ieškovai teigė, jog 2019 m. birželio 20 d. raštu jie paprašė buvusio Parlamento pirmininko, pirma, skubos tvarka imtis iniciatyvos patvirtinti jų privilegijas ir imunitetus pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį ir, antra, apginti šias privilegijas ir imunitetus pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnį. Be to, šiame rašte jie akcentavo Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį iš esmės tik siekdami pabrėžti nepaprastąją padėtį, su kuria susidūrė. Be to, jie teigia, kad Darbo tvarkos taisyklių 8 ir 9 straipsniuose nenumatytos atskiros procedūros, todėl nereikia atskirti prašymo, kuriuo siekiama skubos tvarka patvirtinti privilegijas ir imunitetus, kaip tai suprantama pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį, ir prašymo apginti šias privilegijas ir imunitetus, kaip tai suprantama pagal tų pačių taisyklių 9 straipsnį.

161    Pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalį kiekvienas Parlamento pirmininkui skirtas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui.

162    Taigi iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad jos taikymas priklauso nuo to, ar egzistuoja Parlamento pirmininkui skirtas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus.

163    Nagrinėjamu atveju, viena vertus, 2019 m. birželio 20 d. rašte ieškovai paprašė buvusio „Parlamento pirmininko skubos tvarka imtis visų būtinų priemonių [jų] privilegijoms ir imunitetams patvirtinti pagal [Darbo tvarkos taisyklių] 8 straipsnio 1 dalį ir pasikonsultavus su Teisės reikalų komiteto pirmininku“. Šis prašymas buvo pažymėtas paryškintu šriftu ir nebuvo susijęs su Darbo tvarkos taisyklių 7 ir 9 straipsniais. Kita vertus, ieškovai išvardijo pirmiau minėtas priemones, kurių jie „visų pirma“ prašė imtis ir tarp kurių buvo jų privilegijų ir imunitetų gynimas (žr. šio sprendimo 25 punktą).

164    Todėl reikia pripažinti, kad minėtas prašymas apginti privilegijas ir imunitetus nebuvo suformuluotas atskirai, o buvo prašymo skubos tvarka imtis priemonių siekiant patvirtinti ieškovų privilegijas ir imunitetus pagal Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsnį, kuris vienintelis buvo aiškiai nurodytas 2019 m. birželio 20 d. rašte, dalis.

165    Vis dėlto, priešingai nei teigia ieškovai, iš jurisprudencijos matyti, kad reikia atskirti Darbo tvarkos taisyklių 8 straipsniu grindžiamą prašymą nuo prašymo apginti privilegijas ir imunitetus, grindžiamo šių Darbo tvarkos taisyklių 7 ir 9 straipsniais (2021 m. sausio 20 d. Nutarties Junqueras i Vies / Parlamentas, T‑734/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:15, 42–46, 57 ir 61 punktai).

166    Taigi, atsižvelgiant į tai, kad prašymas apginti privilegijas ir imunitetus, kurį ieškovai būtų tinkamai pateikę pagal Darbo tvarkos taisyklių 7 ir 9 straipsnius, iš esmės neegzistuoja, buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti ieškovams Europos Parlamento narių statusą negali lemti to, kad šis prašymas nebuvo paskelbtas plenariniame posėdyje ir nebuvo perduotas atsakingam komitetui.

167    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad buvusio Parlamento pirmininko atsisakymas pripažinti ieškovams Europos Parlamento narių statusą nėra aktas, sukeliantis privalomų teisinių padarinių, galinčių paveikti ieškovų interesus, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 74 punkte nurodytą jurisprudenciją.

168    Todėl ieškinys dėl minėto atsisakymo panaikinimo yra nepriimtinas.

 Dėl 2019 m. gegužės 29 d. nurodymo

169    Parlamentas teigia, kad 2019 m. gegužės 29 d. nurodymu tik laikinai sustabdoma neoficiali praktika, kuri niekada nebuvo suprantama kaip Parlamentui privalomas teisinis įsipareigojimas. Taigi šis nurodymas neturi teisinių padarinių tretiesiems asmenims, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą.

170    Ieškovai ginčija šį nepriimtinumo pagrindą motyvuodami tuo, kad, priešingai nei teigia Parlamentas, aptariama praktika yra „esminis etapas“, kad išrinkti kandidatai galėtų iš esmės pradėti eiti pareigas ir naudotis mandatu pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalį.

171    Nuo rinkimų dienos iki pirmosios sesijos po Parlamento rinkimų savaitės pabaigos institucijos patalpose paprastai veikia specialioji priėmimo tarnyba naujai išrinktiems kandidatams.

172    Šios tarnybos tikslas – padėti išrinktiems kandidatams prieš prasidedant jų kadencijai užmegzti pirmuosius ryšius su Parlamentu ir kiek įmanoma palengvinti jų pradėjimą eiti pareigas.

173    Per posėdį Parlamentas paaiškino, kad veikiant specialiajai priėmimo tarnybai išrinktiems kandidatams, pirmiausia, suteikiama laikina akreditacija su laikinu leidimu, kad jie galėtų patekti į Parlamento patalpas, arba galutinė akreditacija su galutiniu leidimu, kai valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, jau yra atsiuntusi Parlamentui oficialų pranešimą apie Europos Parlamento rinkimų rezultatus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnyje. Be to, išrinkti kandidatai gali naudotis teminiais stendais, kurie jiems teikia informaciją, be kita ko, apie atliktinus administracinius formalumus ir finansinius klausimus. Galiausiai Parlamentas nurodė, jog tam, kad atliktų administracinius veiksmus, būtinus norint pradėti eiti pareigas, išrinkti kandidatai turi tiesiogiai kreiptis į institucijos administracines tarnybas.

174    Be to, galutinis kandidatų, apie kurių išrinkimą oficialiai pranešta Parlamentui, leidimas įsigalioja tik nuo pirmosios sesijos po rinkimų, žyminčios prasidėjusią naują kadenciją, pradžios.

175    Galiausiai Parlamentas nurodė, kad iš tikrųjų Parlamento teisės reikalų komiteto pagal Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 3 dalį vykdoma įgaliojimų patikrinimo procedūra taip pat pradedama prasidėjus pirmajai sesijai po rinkimų. Per šį įgaliojimų tikrinimo laikotarpį, kuris gali trukti kelis mėnesius, išrinkti kandidatai gali minėtam komitetui siųsti bet kokią naudingą informaciją ar dokumentus, įskaitant deklaraciją dėl nesuderinamumo nebuvimo.

176    Šiuo aspektu, atsakydamas į Bendrojo Teismo klausimą, Parlamentas iš tiesų patvirtino, kad nors Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad deklaracija dėl nesuderinamumo nebuvimo turi būti pateikta, „jei įmanoma“, ne vėliau kaip prieš šešias dienas iki pirmojo po rinkimų Parlamento plenarinio posėdžio, tai jokiu būdu nėra pareiga.

177    Nagrinėjamu atveju, įvykus 2019 m. gegužės 26 d. rinkimams, Parlamento patalpose Briuselyje (Belgija) ir Strasbūre (Prancūzija) pradėjo veikti specialioji priėmimo tarnyba „welcome village“; ji baigė darbą 2019 m. liepos 4 d.

178    2019 m. gegužės 29 d. nurodymu, kurį žodžiu davė buvęs Parlamento pirmininkas, jis nusprendė, pirma, įšaldyti laikinų akreditacijų suteikimą Ispanijoje išrinktiems kandidatams ir sustabdyti kai kuriems iš šių kandidatų jau suteiktas akreditacijas ir, antra, neleisti jiems naudotis „welcome village“ tol, kol Ispanijos valdžios institucijos oficialiai praneš apie 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų rezultatus. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 30 d. buvusio Parlamento pirmininko elektroninio laiško, kurį Parlamentas pridėjo prie 2019 m. rugsėjo 19 d. nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, šio nurodymo tikslas buvo nesikišti į nacionalinę rinkimų procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų rezultatai dar nėra galutiniai ir balsai vis dar skaičiuojami.

179    Pirma, atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 29 d. nurodymo tekstą, kaip paaiškinta minėtame elektroniniame laiške, reikia laikyti, kad buvęs Parlamento pirmininkas ėmėsi vidaus organizacinės priemonės, kuri turėjo turėti tik laikiną poveikį, kol bus gauti galutiniai Ispanijoje vykusių rinkimų rezultatai ir kol Ispanijos valdžios institucijos apie juos oficialiai praneš Parlamentui.

180    Antra, priešingai nei teigia ieškovai, 2019 m. gegužės 29 d. nurodymas niekaip nepažeidė Ispanijoje išrinktų kandidatų galimybės gauti galutinę akreditaciją ir galutinį leidimą, kad jie galėtų dalyvauti Parlamento posėdžiuose nuo pirmosios po Europos Parlamento rinkimų sesijos pradžios. Iš šio sprendimo 117, 118, 129 ir 130 punktuose išdėstytų argumentų ir per posėdį Parlamento pateiktų paaiškinimų, nurodytų šio sprendimo 173–175 punktuose, matyti, kad galutinę akreditaciją ir galutinį leidimą Parlamentas gali suteikti tik gavęs oficialų pranešimą apie rinkimų rezultatus, numatytą Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnyje.

181    Trečia, net ir darant prielaidą, kad, kaip teigia ieškovai, jie negalėjo pateikti deklaracijos dėl nesuderinamumo nebuvimo ir finansinių interesų deklaracijos, nurodytų, atitinkamai, Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnyje ir šių taisyklių I priedo 4 straipsnyje, nes jie neturėjo galimybės patekti į „welcome village“, kur buvo dalijamos tam reikalingų dokumentų formos, ši aplinkybė bet kokiu atveju neturėjo įtakos jų galimybei dalyvauti Parlamento posėdžiuose nuo pirmosios po Europos Parlamento rinkimų sesijos pradžios.

182    Viena vertus, iš Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių išplaukia, kad įgaliojimų tikrinimo procedūros metu tik tie išrinkti kandidatai, kurių pavardės yra nacionalinės valdžios institucijų perduotame rinkimų rezultatų sąraše, gali užimti savo vietas Parlamente (žr. šio sprendimo 109–114 punktus). Kita vertus, kad ir kaip būtų, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalimi, deklaracija dėl nesuderinamumo nebuvimo gali būti pateikta prasidėjus pirmajai sesijai po Europos Parlamento rinkimų, ir Parlamentas tai patvirtino per posėdį (žr. šio sprendimo 175 ir 176 punktus).

183    Be to, reikia pažymėti, kad ieškovai neteigė, jog 2019 m. gegužės 29 d. nurodymu Ispanijoje išrinktiems kandidatams buvo uždrausta siųsti Parlamentui deklaraciją dėl nesuderinamumo nebuvimo ir finansinių interesų deklaraciją. Be to, šis nurodymas buvo skirtas ne Ispanijoje išrinktiems kandidatams, o institucijos Generaliniam sekretoriui (žr. šio sprendimo 18 punktą).

184    Taigi, priešingai nei teigia ieškovai, 2019 m. gegužės 29 d. nurodymas netrukdė jiems imtis administracinių veiksmų, būtinų norint pradėti eiti pareigas ir naudotis mandatu, kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, t. y. pateikti deklaraciją dėl nesuderinamumo nebuvimo ir finansinių interesų deklaraciją.

185    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, 2019 m. gegužės 29 d. nurodymas neatėmė iš ieškovų galimybės pradėti eiti savo pareigas, dalyvauti Parlamento posėdžiuose ir naudotis mandatu nuo pirmosios po rinkimų sesijos pradžios, t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d. Šiuo nurodymu iš ieškovų nebent buvo atimta galimybė pasinaudoti Parlamento pagalba pradedant eiti pareigas nuo šio nurodymo priėmimo iki 2019 m. birželio 17 d., t. y. iki tos dienos, kai Ispanijos valdžios institucijos išsiuntė Parlamentui oficialų pranešimą apie rinkimų rezultatus.

186    Darytina išvada, kad atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 29 d. nurodymo turinį, laikiną pobūdį ir priėmimo aplinkybes, jis nesukėlė privalomų teisinių padarinių, galinčių paveikti ieškovų interesus, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 74 punkte nurodytą jurisprudenciją.

187    Todėl ieškinys dėl 2019 m. gegužės 29 d. nurodymo panaikinimo yra nepriimtinas.

188    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad šis ieškinys nėra nukreiptas prieš aktus, dėl kurių galima pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį, ir todėl turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nesant reikalo nagrinėti kitų Parlamento nurodytų nepriimtinumo pagrindų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

189    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

190    Kadangi ieškovų reikalavimai nebuvo patenkinti, jie turi padengti savo ir Parlamento bylinėjimosi išlaidas, patirtas Bendrajame Teisme šioje byloje ir bylose T‑388/19 R ir T‑388/19 R‑RENV, taip pat patirtas Teisingumo Teisme byloje C‑646/19 P(R), atsižvelgiant į Parlamento reikalavimus.

191    Galiausiai pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.      Carles Puigdemont i Casamajó ir Antoni Comín i Oliveres padengia savo ir Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas bylose T388/19 R, C646/19 P(R) ir T388/19 RRENV.

3.      Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Marcoulli

Frimodt Nielsen

Schwarcz

Iliopoulos

 

      Norkus

Paskelbtas 2022 m. liepos 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai


Turinys



*      Proceso kalba: anglų.