BENDROJO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2011 m. spalio 25 d.(*)

„Dempingas – Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Kinijos, Egipto, Kazachstano ir Rusijos kilmės ferosilicio importas – Priežastinis ryšys – Bendrijos interesas – Nebendradarbiavimas – Turimi duomenys – Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas – Teisė į gynybą – Pareiga motyvuoti“

Byloje T‑192/08

Transnational Company „Kazchrome“ AO, įsteigta Aktobėje (Kazachstanas),

ENRC Marketing AG, įsteigta Klotene (Šveicarija),

iš pradžių atstovaujamos advokatų L. Ruessmann ir A. Willems, vėliau A. Willems ir S. de Knop,

ieškovės,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą J.‑P. Hix, vėliau J.‑P. Hix ir B. Driessen iš pradžių padedamų advokatų G. Berrisch ir G. Wolf, vėliau G. Berrisch,

atsakovę,

palaikomą:

Europos Komisijos, atstovaujamos H. van Vliet ir K. Talabér-Ritz,

ir

Euroalliages, įsteigtos Briuselyje (Belgija), atstovaujamos advokatų J. Bourgeois, Y. van Gerven ir N. McNelis,

įstojusių į bylą šalių,

dėl prašymo iš dalies panaikinti 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 172/2008, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantį laikinąjį muitą, nustatytą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui (OL L 55, p. 6), kiek jis susijęs su ieškovėmis,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė I. Pelikánová, teisėjai K. Jürimäe (pranešėja) ir S. Soldevila Fragoso,

posėdžio sekretorius N. Rosner, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. gruodžio 7 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Ieškovės, Transnational Company Kazchrome AO (toliau – Kazchrome) ir ENRC Marketing AG, gamina ir parduoda ferosilicį, vieną iš plieno ir geležies gamyboje naudojamų žaliavų. Kazchrome, įsteigta Kazachstane, visą savo produkciją parduota ENRC Marketing, kuri yra įsteigta Šveicarijoje. Pastaroji perparduoda Kazchrome produkciją visame pasaulyje.

2        2006 m. spalio 16 d. gavusi Euroalliages (Geležies lydinių pramonės sąveikos komitetas) skundą Europos Bendrijų Komisija pradėjo antidempingo procedūrą dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Kinijos, Egipto, Kazachstano ir Rusijos kilmės ferosilicio importo pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45), iš dalies pakeistą (toliau – pagrindinis reglamentas) [pakeistas 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22)], ypač pagal Pagrindinio reglamento 5 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 5 straipsnis). Pranešimas apie procedūros inicijavimą paskelbtas 2006 m. lapkričio 30 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 291, p. 34). Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Su žalos įvertinimu susijusios tendencijos buvo nagrinėjamos nuo 2003 m. sausio mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

3        Vykdant šią procedūrą 2006 m. gruodžio 15 d. ieškovės pateikė Komisijos tarnyboms prašymą taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės režimą (toliau – RER), remiantis Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktais (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktai).

4        2007 m. sausio 12 d. ieškovės atsakė į Komisijos antidempingo klausimyno klausimus ir pateikė dokumentą dėl žalos. 2007 m. sausio 25 d. ieškovės pateikė Komisijai papildomų pastabų dėl žalos.

5        2007 m. vasario 14 d. raštu ieškovės pranešė Komisijai, kad atsisako dalyvauti vykdant tyrimą, bet yra pasirengusios pateikti paaiškinimus dėl duomenų, kuriuos jau yra jai pateikusios. Tos pačios dienos faksu Komisija pranešė ieškovėms, kad atšaukė tikrinamąjį vizitą, numatytą nuo 2007 m. vasario 22 d. iki kovo 2 d. Ji pabrėžė, kad toks atšaukimas reiškia, jog jos tarnyboms ieškovių pateikti duomenys be patikrinimo negali būti priimti ir kad pagal Pagrindinio reglamento 10 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 18 straipsnis) turbūt bus būtina tyrimo išvadas pateikti, remiantis turimais duomenimis. 2007 m. vasario 20 d. raštu ieškovės pranešė Komisijai, kad nors negali visapusiškai bendradarbiauti vykdant tyrimą, nori kiek įmanoma jai padėti jį vykdant.

6        2007 m. liepos 5 d. Komisija pranešė ieškovėms, jog joms nebus taikomas RER, nes ji negalėjo jų pateiktų duomenų patikrinti jų patalpose. 2007 m. liepos 16 d. ieškovės įteikė Komisijai pastabas dėl atsisakymo taikyti RER.

7        2007 m. rugpjūčio 29 d. Komisija paskelbė 2007 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 994/2007, nustatantį laikinąjį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui (OL L 223, p. 1, toliau – laikinasis reglamentas). Laikinuoju reglamentu ferosilicio importui iš Kazachstano nustatytas laikinasis antidempingo muitas, kurio norma siekė 33,9 %. Laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje Komisija patikslino, kad į ieškovių pateiktą prašymą taikyti RER neatsižvelgta, nes jos neleido atlikti patikrinimo vietoje.

8        2007 m. rugpjūčio 30 d. raštu Komisija pranešė ieškovėms pagrindinius faktus ir argumentus, dėl kurių imtasi laikinųjų antidempingo priemonių (toliau – laikinos informacijos dokumentas). 2007 m. rugsėjo 15 d. raštu Komisija išsiuntė ieškovėms laikinos informacijos dokumento papildymą. 2007 m. spalio 5 d. ieškovės pateikė Komisijai savo pastabas dėl laikinos informacijos dokumento.

9        2007 m. gruodžio 18 d. Komisija išsiuntė ieškovėms raštą, kuriame nurodė esminius faktus ir argumentus, kuriais remdamasi numatė rekomenduoti nustatyti galutines antidempingo priemones (toliau – galutinės informacijos dokumentas). Ieškovės pateikė pastabas dėl galutinės informacijos dokumento 2008 m. sausio 3 d. Komisijai išsiųstame rašte.

10      2008 m. vasario 25 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 172/2008, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkantį laikinąjį muitą, nustatytą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos, Egipto, Kazachstano, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Rusijos kilmės ferosiliciui (OL L 55, p. 6; toliau – ginčijamas reglamentas). Pagal ginčijamą reglamentą galutinio antidempingo muito norma, taikoma produktų iš Kazachstano neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 33,9 %.

 Procesas ir šalių reikalavimai

11      2008 m. gegužės 21 d. Teismo kanceliarijoje ieškovės pateikė šį ieškinį.

12      Atitinkamai 2008 m. rugsėjo 1 ir 3 d. Teismo kanceliarijoje pateiktais aktais Euroalliages ir Komisija paprašė leisti įstoti į šią bylą palaikyti Tarybos reikalavimus.

13      2008 m. spalio 28 d. Teismo kanceliarijoje pateiktu aktu ieškovės paprašė, remiantis Teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 2 dalimi, nepateikti tam tikros konfidencialios informacijos Euroalliages pateikiamuose procesiniuose dokumentuose. Susirašinėjimo su šia šalimi tikslais ieškovės pateikė nekonfidencialią pastabų ar nagrinėjamų dokumentų versiją.

14      2008 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. vasario 16 d. nutartimis Teismo antrosios kolegijos pirmininkas patenkino atitinkamai Komisijos ir Euroalliages prašymus leisti įstoti į bylą.

15      2009 m. kovo 10 d. Teismo kanceliarijoje pateiktu raštu Euroalliages pareiškė neprieštaraujanti dėl ieškovių pateikto konfidencialumo prašymo.

16      2009 m. birželio 26 d. Teismo kanceliarijoje pateiktu raštu Komisija informavo Teismą, kad atsisako pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą, bet dalyvaus teismo posėdyje.

17      Ieškovės Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį priimtiną,

–        panaikinti ginčijamą reglamentą tiek, kiek jis yra su jomis susijęs,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

18      Taryba, palaikoma Komisijos, Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

19      Euroalliages Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias ji patyrė įstojusi į bylą.

 Dėl teisės

20      Grįsdamos ieškinį dėl panaikinimo, ieškovės nurodo keturis pagrindus. Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovės ginčija priežastingumo ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos buvimo vertinimą. Antruoju ieškinio pagrindu jos kelia klausimą dėl Bendrijos intereso analizės. Pateikdamos trečiąjį ieškinio pagrindą jos kritikuoja institucijų atliktą jų bendradarbiavimo vykdant tyrimą vertinimą, Pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymą ir prašymo taikyti RER nagrinėjimą. Ketvirtuoju ieškinio pagrindu ieškovės nurodo savo teisės į gynybą pažeidimą.

A –  Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su priežastingumo ryšiu tarp importo dempingo kaina ir žalos

21      Pateikdamos ieškinio pirmąjį pagrindą ieškovės nurodo kaltinimus, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes:

–        pirma, kaltinimai, susiję su teisės principų, reglamentuojančių priežastingumo ryšio tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos analizę, aiškinimu: šio ieškinio pagrindo pirmoje dalyje ieškovės nurodo teisės klaidas, padarytas aiškinant Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 6 ir 7 dalys);

–        antra, kaltinimai, susiję su institucijų atlikta atskira kai kurių kitų nei importas dempingo kaina veiksnių, kurie galėjo lemti Bendrijos pramonės patirtą žalą arba prie jos prisidėti, analize: šiuo atžvilgiu šio ieškinio pagrindo antroje–aštuntoje dalyse ieškovės nurodo institucijų padarytas akivaizdžias vertinimo klaidas ir įvairius pažeidimus, atskirai analizuojant kai kuriuos žalos veiksnius;

–        trečia, kaltinimai, susiję su tuo, kad nebuvo bendrai analizuoti kiti nei importas dempingo kaina žalos veiksniai: šio ieškinio pagrindo pirmoje ir aštuntoje dalyse ieškovės konkrečiau nurodo, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes neatliko bendros šių veiksnių analizės.

22      Šios trys kaltinimų grupės bus nagrinėjamos viena po kitos.

1.     Dėl priežastingumo ryšio analizei taikomų teisės principų aiškinimo (ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis)

a)     Šalių argumentai

23      Pateikdamos ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį ieškovės tvirtina, kad Tarybos metodika, taikoma priežastingumo ryšiui tarp importo dempingo kaina ir žalos nustatyti, pagrįsta dviem teisės klaidomis.

24      Pirma, ieškovės tvirtina, kad Tarybos požiūris atspindi dirbtinį žalos priskyrimo ir nepriskyrimo analizių atskyrimą. Pagal Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, adekvati priežastingumo ryšio analizė reikalauja iš pradžių atsižvelgti į kitus žinomus veiksnius, kad nebūtų supainiotas nagrinėjamo importo ir kitų veiksnių poveikis. Todėl institucijos negalėjo daryti išvados, jog nagrinėjamas importas lėmė žalą, prieš tai neišnagrinėjusios, ar iš tiesų jos nelėmė kiti veiksniai.

25      Antra, ieškovės nurodo, jog iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) apeliacinės institucijos pranešimų ir Teisingumo Teismo bei Bendrojo Teismo praktikos matyti, kad priežastinių veiksnių įtaką reikia nagrinėti kartu.

26      Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, atsako, kad siekiant nustatyti, ar importas dempingo kaina padarė materialinės žalos, pirmiausia būtina išnagrinėti, ar žalą lėmė šis importas, atsižvelgiant į importo dempingo kaina kiekį ir kainas ir apskaičiavus kainos sumažinimo dydį. Tik kai nustatomas priežastingumo ryšys, būtina tirti, ar kiti veiksniai galėjo prisidėti prie žalos tiek, kad dėl jų priežastinis ryšys nutrūktų. Taryba mano, kad teisiniu požiūriu neprivaloma kartu nagrinėti kitų veiksnių, kad praktiškai toks nagrinėjimas neatliekamas ir kad tai nėra Sąjungos teismo patvirtintas principas.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

27      Ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis iš esmės susijusi su Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių taikymo sąlygomis. Pagal šią nuostatą Taryba ir Komisija privalo ištirti, ar žala, kurią jos ketina nustatyti, iš tiesų atsirado dėl importo dempingo kaina, ir neatsižvelgti į dėl kitų veiksnių atsiradusią žalą (1992 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Extramet Industrie prieš Tarybą, C‑358/89, Rink. p. I‑3813, 16 punktas ir 2007 m. kovo 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Aluminium Silicon Mill Products prieš Tarybą, T‑107/04, Rink. p. II‑669, 72 punktas).

28      Visų pirma, reikia nustatyti, ar, kaip tvirtina ieškovės, pagal šią nuostatą reikalaujama, kad institucijos pirmiausia išnagrinėtų importo dempingo kaina ir kitų žinomų veiksnių įtaką Bendrijos pramonės patirtai žalai, o tada nuspręstų, ar yra priežastingumo ryšys tarp minėto importo ir dempingo, ar, kaip tvirtina Taryba, pirmiausia reikia nagrinėti, ar šis importas padarė žalos, o tada, nustačius priežastingumo ryšį, – ar kiti veiksniai galėjo prisidėti prie žalos tiek, kad minėtą priežastingumo ryšį nutrauktų.

29      Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia išnagrinėti Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių sąvokas, tikslą ir kontekstą.

30      Pirma, kiek tai susiję su šios nuostatos sąvokomis, iš Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalies matyti, kad institucijos turi įrodyti, jog importas dempingo kaina sukelia didelę žalą Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į jo kiekį ir kainas. Čia kalbama apie vadinamąją priskyrimo analizę. Iš Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalies matyti, kad institucijos privalo nagrinėti visus kitus žinomus veiksnius, kurie tuo pat metu kaip importas dempingo kaina daro žalą Bendrijos pramonei, ir šių kitų veiksnių padarytos žalos nepriskirti minėtam importui. Čia kalbama apie vadinamąją nepriskyrimo analizę.

31      Antra, kaip pažymėjo ieškovės ir Taryba savo dokumentuose, Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis siekiama, kad institucijos atsietų ir atskirtų importo dempingo kaina žalingą poveikį nuo kitų veiksnių žalingo poveikio. Jei institucijos atsisako atsieti ir atskirti skirtingų žalos veiksnių poveikį, jos negali tinkamai nuspręsti, kad importas dempingo kaina padarė žalą Bendrijos pramonei.

32      Trečia, dėl šios nuostatos konteksto, tiek, kiek pagal Pagrindinio reglamento 5 konstatuojamąją dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 3 konstatuojamoji dalis) minėto reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis į Sąjungos teisę perkeliamas PPO steigimo sutarties (OL L 336, 1994, p. 3) 1A priede nurodytos Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, p. 103, toliau – antidempingo susitarimas) 3.5 straipsnis, reikia remtis šia nuostata ir PPO ginčų sprendimo institucijos pateiktu jos išaiškinimu.

33      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog atsižvelgiant į PPO susitarimų pobūdį ir bendrą sistemą, šie aktai iš esmės nėra tarp tų normų, kurių atžvilgiu Sąjungos teismas tikrina Sąjungos institucijų aktų teisėtumą pagal EB 230 straipsnio pirmą pastraipą (1999 m. lapkričio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Portugalija prieš Tarybą, C‑149/96, Rink. p. I‑8395, 47 punktas ir 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Petrotub ir Republica prieš Tarybą, C‑76/00 P, Rink. p. I‑79, 53 punktas). Tačiau jeigu Bendrija siekė įgyvendinti prisiimtą konkretų įsipareigojimą PPO arba tuo atveju, kai Sąjungos akte aiškiai daroma nuoroda į konkrečias PPO susitarimų nuostatas, Sąjungos teismas privalo vykdyti nagrinėjamo Sąjungos akto teisėtumo kontrolę, atsižvelgdamas į PPO taisykles (minėtų Teisingumo Teismo sprendimų Portugalija prieš Tarybą 49 punktas; Petrotub ir Republica prieš Tarybą 54 punktas ir 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, Rink. p. I‑7723, 30 punktas).

34      Iš Pagrindinio reglamento 5 konstatuojamosios dalies matyti, kad juo siekiama į Sąjungos teisę kuo tiksliau perkelti 1994 m. antidempingo susitarime išdėstytus reikalavimus, tarp kurių visų pirma yra reikalavimai, susiję su žalos ir priežastingumo ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos nustatymu (šiuo klausimu žr. 33 punkte minėto Sprendimo Petrotub ir Republica prieš Tarybą 55 punktą).

35      Vadinasi, Pagrindinio reglamento nuostatas reikia aiškinti kiek įmanoma atsižvelgiant į atitinkamas antidempingo susitarimo nuostatas (šiuo klausimu žr. 1998 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bettati, C‑341/95, Rink. p. I‑4355, 20 punktą ir 33 punkte minėto Sprendimo Petrotub ir Republica prieš Tarybą 57 punktas).

36      Be to, nors PPO ginčų sprendimo institucijos pateikti antidempingo susitarimo išaiškinimai negali saistyti Bendrojo Teismo vertinant ginčijamo reglamento galiojimą (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Van Parys, C‑377/02, Rink. p. I‑1465, 54 punktą), niekas nedraudžia Bendrajam Teismui juos nurodyti, kai, kaip šiuo atveju, aiškinama Pagrindinio reglamento nuostata (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Reliance Industries prieš Tarybą ir Komisiją, T‑45/06, Rink. p. II‑2399, 107 punktą).

37      Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad PMO apeliacinė institucija 2001 m. rugpjūčio 23 d. priimtame pranešime dėl ginčo „JAV – Karštai valcuotas plienas“ (WT/DS184AB/R, 226 punktas) nurodė, jog laikydamosi antidempingo susitarimo 3.5 straipsnio formuluotės dėl nepriskyrimo, tyrimą atliekančios institucijos turi tinkamai įvertinti kitų žinomų veiksnių padarytą žalą nacionalinei pramonei ir atsieti bei atskirti importo dempingo kaina žalingą poveikį nuo šių kitų veiksnių žalingo poveikio.

38      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse institucijoms nenustatoma nei privaloma priskyrimo analizės ir nepriskyrimo analizės, kurias jos turi atlikti, forma, nei jų eilės tvarka. Tačiau šioje nuostatoje numatyta, kad šių rūšių analizę reikia atlikti taip, kad būtų galima atsieti ir atskirti importo dempingo kaina žalingą poveikį nuo to, kurį lėmė kiti veiksniai.

39      Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad šalių nesutarimas šiuo klausimu yra ne esminis, o semantinis. Iš tiesų, būdas, kuriuo Taryba savo dokumentuose aprašo metodiką, kurią taikydamos institucijos atliko priskyrimo ir nepriskyrimo analizę, nereikšmingas, nes šiuo atveju Tarybos ir Komisijos veiksmingai taikyta metodika joms sudarė sąlygas užtikrinti, kad kitų nei importas dempingo kaina veiksnių padaryta žala nebus priskirta šiam importui. Pirmiausia, laikinojo reglamento 112–114 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 85 ir 86 konstatuojamosiose dalyse institucijos nagrinėjo importo dempingo kaina poveikį. Tada laikinojo reglamento 115–136 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 87–101 konstatuojamosiose dalyse jos nagrinėjo kitų veiksnių poveikį. Galiausiai, laikinojo reglamento 137–140 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 102–104 konstatuojamosiose dalyse jos pateikė trumpą priskyrimo ir nepriskyrimo analizės sintezę ir iš jos padarė išvadas dėl priežastingumo ryšio. Į žalos veiksnius, kitus nei importas dempingo kaina, atsižvelgta tik antrajame etape, tačiau institucijos galutinę išvadą dėl žalos priskyrimo vis tiek padarė pasibaigus šiam antrajam etapui, todėl žalingą importo dempingo kaina poveikį galėjo atsieti ir atskirti nuo kitų veiksnių lemto poveikio.

40      Vadinasi, šiuo atveju priežastingumo ryšio analizė, pateikta laikinojo reglamento 111–140 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 83–104 konstatuojamosiose dalyse, nėra pagrįsta teisės klaida, kiek tai susiję su tuo, kad institucijos pirmiausia atliko priskyrimo analizę, o tada nepriskyrimo analizę.

41      Toliau reikia nustatyti, ar, kaip tvirtina ieškovės, kitus nei importas dempingo kaina žalos veiksnius reikia nagrinėti kartu, ar, kaip tvirtina Taryba, juos reikia nagrinėti atskirai. Kaip ir ankstesnįjį, šį klausimą reikia nagrinėti, atsižvelgiant į Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių sąvokas, tikslą ir kontekstą.

42      Pirma, dėl Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių sąvokų, kurios perteiktos šio sprendimo 30 punkte, reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje nepatikslinama, ar kitus nei importas dempingo kaina žalos veiksnius reikia nagrinėti kartu, ar atskirai.

43      Antra, kaip minėta šio sprendimo 31 punkte, Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių tikslas – atsieti ir atskirti importo dempingo kaina žalingą poveikį nuo kitų veiksnių žalingo poveikio, kad kitų veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta minėtajam importui. Kad šis tikslas būtų pasiektas, tam tikromis aplinkybėmis būtina bendrai išnagrinėti kitus veiksnius. Taip yra būtent tuo atveju, kai institucijos, atlikusios atskirą nagrinėjimą, nusprendžia, kad kiekvienas iš šių kitų veiksnių neigiamai veikia Bendrijos pramonės padėtį, tačiau šio poveikio negalima laikyti reikšmingu. Kaip ieškovės nurodė savo dokumentuose, jei dešimt kitų nei importas dempingo kaina veiksnių kartu lemia 99 % žalos, bet nė vienas iš jų nepadarė reikšmingos įtakos Bendrijos pramonės patirtai žalai, institucijos toliau manytų, kad minėtas importas lėmė materialinę žalą, nes nė vienas iš dešimties kitų veiksnių, vertinamas atskirai, nebūtų pripažintas lėmusiu žalą. Tokia analizė neatitinka Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių tikslo.

44      Trečia, šios nuostatos konteksto analizė patvirtina, kad tam tikromis aplinkybėmis būtina bendrai išnagrinėti kitus veiksnius. Kaip jau pabrėžta, Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimi į Sąjungos teisę perkeliamas antidempingo susitarimo 3.5 straipsnis. 2003 m. rugpjūčio 18 d. pranešime dėl ginčo „Europos Bendrijos (EB) – vamzdžiai arba vamzdelių jungiamosios detalės“, (WT/DS219/AB/R, 190 ir 192 punktai), PPO apeliacinė institucija nusprendė, kad nors antidempingo susitarimo 3.5 straipsniu nereikalaujama kiekvienu atveju įvertinti bendro kitų priežastinių veiksnių poveikio, gali būti atvejų, kai dėl jiems būdingų specifinių faktinių aplinkybių neįvertinusi bendro kitų priežastinių veiksnių poveikio tyrimą atliekanti institucija klaidingai priskirtų kitų priežastinių veiksnių poveikį importui dempingo kaina. Anot PPO apeliacinės institucijos, tyrimą atliekanti institucija neprivalo nagrinėti bendros kitų priežastinių veiksnių įtakos su sąlyga, kad atsižvelgiant į specifines faktines bylos aplinkybes, ji įvykdo savo pareigą importui dempingo kaina nepriskirti kitų priežastinių veiksnių padarytos žalos.

45      Vadinasi, reikia pritarti ieškovėms, kad tam tikrais atvejais bendra kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių poveikio analizė gali būti būtina. Taip yra būtent tuo atveju, kai institucijos nusprendžia, jog daug kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių galėjo prisidėti prie žalos, bet kiekvieno iš jų individualaus poveikio negalima pripažinti reikšmingu.

46      Todėl reikia konstatuoti, kad Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių aiškinimas, kurį palaiko Taryba ne ginčijamame reglamente, o tik savo dokumentuose, yra klaidingas. Tačiau tai nereiškia, kad ginčijamas reglamentas pagrįstas teisės klaida, dėl kurios būtų pateisinama jį panaikinti. Ginčijamame reglamente Taryba tik pateikė atskirą skirtingų žalos veiksnių analizę, visiškai nenurodydama, kad mano, jog bendra minėtų veiksnių analizė nereikalinga. Todėl išvadą, kad ginčijamas reglamentas pagrįstas teisės klaida, būtų galima daryti, tik jei taip pat būtų nuspręsta, kad šiuo atveju tokia bendra analizė būtina.

47      Iš šio sprendimo 45 punkto matyti, jog reikia nagrinėti ieškovių kaltinimus, susijusius su kiekvieno iš kitų žinomų žalos veiksnių atskira analize, kad būtų galima nustatyti, ar šiuo atveju reikalinga bendra analizė. Išvada, kad Taryba, atlikusi tik atskirą kiekvieno žalos veiksnio analizę, padarė teisės klaidą, negalima, kol nenustatyta, ar kiekvieno iš kitų žinomų žalos veiksnių atskira analizė yra neteisėta ir ar šios bylos aplinkybėmis būtina bendra kitų žalos veiksnių analizė; šis nagrinėjimas pateiktas šio sprendimo 49–215 punktuose.

48      Tačiau jau reikia atmesti ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį, kiek ji susijusi su institucijų teisės klaida, padaryta parenkant priežastingumo ryšio analizės metodiką.

2.     Dėl kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių atskiros analizės (ieškinio pirmojo pagrindo antra–aštunta dalis)

49      Pirmiausia primintini teismo praktikoje įtvirtinti principai, kurių laikantis reikia nagrinėti įvairius ieškovių pateiktus kaltinimus, susijusius su įvairių kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių atskira analize.

50      Pagal teismo praktiką, minėtą šio sprendimo 27 punkte, Taryba ir Komisija privalo ištirti, ar žalą, kurią jos siekia nustatyti, tikrai padarė importas dempingo kaina, ir atmesti bet kokią kitų veiksnių padarytą žalą.

51      Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, klausimas, ar Bendrijos pramonė patyrė žalą ir ar ją galima priskirti importui dempingo kaina, bei klausimas, ar kiti žinomi veiksniai prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos, apima sudėtingų ekonominių klausimų vertinimą, kurį atlikdamos institucijos turi plačią diskreciją. Todėl Sąjungos teismo vykdoma kontrolė institucijų atliekamo vertinimo atžvilgiu turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar faktai, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, buvo tikslūs, ar vertinant šiuos faktus nebuvo padaryta akivaizdi klaida arba ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 27 punkte minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Aluminium Silicon Mill Products prieš Tarybą 71 punktą ir 2008 m. gruodžio 17 d. Sprendimo HEG ir Graphite India prieš Tarybą, T‑462/04, Rink. p. II‑3685, 120 punktą).

a)     Dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies, susijusio su plieno paklausos ir kainų Bendrijos ir pasaulio rinkose pokyčiais

 Šalių argumentai

52      Ieškovės tvirtina, kad ginčijamo reglamento 85 konstatuojamoji dalis pagrįsta akivaizdžia vertinimo klaida ir pažeidžia Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis, nes spaudimo Bendrijos kainoms negalima priskirti importui dempingo kaina; jį lėmė pasaulio rinkos kainų ir plieno paklausos pokyčiai.

53      Iš tiesų, pirma, ferosilicio kainos taip pat kito visose didelėse pasaulio rinkose ir Bendrijos kainų kitimas atspindėjo pasaulio rinkos pokyčius. Anot ieškovių, nuo 2005 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos visose rinkose kainoms mažėjant, akivaizdžiai nepagrįsta teigti, kad jei nebūtų importo dempingo kaina, Bendrijoje kainos būtų išaugusios ir padengtų didėjančias Bendrijos pramonės sąnaudas pridėjus pagrįstą pelno maržą.

54      Antra, mažas ferosilicio kainas lėmė ne importas dempingo kaina, o paklausos kitimas. Taryba pati ginčijamame reglamente pripažino, kad ferosilicio kainos kito, atsižvelgiant į paklausos svyravimus. Tačiau ji ferosilicio kainų pokyčius Bendrijoje klaidingai nagrinėjo lygindama su pasaulinės žaliavinio plieno gamybos pokyčiais, nors šias kainas lemia plieno gamyba Bendrijoje. Ferosilicio kainų kitimas Bendrijoje tiksliai atspindėjo plieno paklausos kitimą ir minėtos kainos sumažėjo proporcingai paklausos sąstingiui ar mažėjimui Bendrijoje. Todėl ieškovės mano, kad net jei nebūtų priverstinio kainų sumažinimo dėl importo dempingo kaina, Bendrijos pramonė būtų patyrusi nuostolių dėl sąnaudų padidėjimo ir tuo pačiu sumažėjusios paklausos.

55      Trečia, ieškovės nurodo, kad tiriamuoju laikotarpiu ferosilicis Bendrijoje buvo parduodamas už aukštesnę kainą nei kitose rinkose. Tačiau remiantis pasaulio rinka, kur kainos artėja prie pusiausvyros, negalima tvirtinti, kad rinkos, kur nagrinėjami produktai parduodami brangiausiai, kainos yra neteisingai priverstinai mažinamos ar nuvertinamos.

56      Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

57      Pirmojo pagrindo antra dalis iš esmės susijusi su tuo, kaip institucijos vertina vaidmenį, kurį atliko pasaulinių ferosilicio kainų ir plieno pramonės paklausos pokyčiai, kaip kiti žinomi veiksniai, galėję lemti Bendrijos pramonės patirtą žalą arba prie jos prisidėti.

58      Šiuo atžvilgiu, reikia pažymėti, kad Taryba ginčijamo reglamento 85 konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog dėl importo dempingo kaina Bendrijos pramonė negalėjo pakelti pardavimo kainų tiek, kad padengtų visas savo sąnaudas. Ginčijamo reglamento 87–90 konstatuojamosiose dalyse Taryba išdėstė priežastis, kodėl ji nusprendė atmesti tvirtinimą, jog žemas ferosilicio kainos lygis susijęs ne su importu dempingo kainai, o su pasaulio rinkos, kuri pati kinta dėl plieno pramonės paklausos svyravimų, dinamika. Taryba paaiškino, kad rinkos ekonomikoje paprastai kainas lemia pasiūlos ir paklausos lygis, tačiau gali būti ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, importas dempingo kaina. Ji patikslino, kad neabejotina, jog ferosilicio paklausa pasaulyje, ypač plieno pramonėje, tam tikrais nagrinėjamojo laikotarpio momentais paveikė kainų nustatymą, tačiau buvo laikotarpių, kai ferosilicio kainos sumažėjo nepaisant didėjančios paklausos. Taryba konstatavo, kad net ir Bendrijos lygmeniu ferosilicio kainos tam tikrais momentais mažėjo, nepaisant padidėjusios paklausos iš plieno pramonės.

59      Ieškovės ginčija šią išvadą, pateikdamos tris argumentus. Pirma, kadangi pasaulio rinkos kainos mažėjo, ypač nuo 2005 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, net ir nesant importo dempingo kaina Bendrijos kainos negalėjo augti. Antra, ferosilicio kainos Bendrijoje keitėsi pagal Bendrijos plieno gamybos svyravimus ir sumažėjo tuo pat metu, kai paklausa iš Bendrijos plieno pramonės sustingo arba sumažėjo. Trečia, kainos Bendrijos rinkoje buvo aukščiausios pasaulyje, vadinasi, nebuvo jokio priverstinio kainų mažinimo ar nuvertinimo.

60      Nė vienas iš šių trijų argumentų neįrodo, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis.

61      Kalbant apie pirmąjį argumentą, susijusį su kainų kitimu pasaulio rinkoje, reikia pažymėti, kad ieškovės, grįsdamos šį argumentą, nurodo ieškinyje pateiktą lentelę, iš kurios, anot jų, matyti, jog ferosilicio kainos visose svarbiose pasaulio rinkose kinta taip pat ir kad Bendrijos kainų kitimas tik atspindi pasaulio rinkos pokyčius. Nors tiesa, kad ši lentelė parodo, jog Bendrijos ferosilicio kainos apskritai kito taip pat kaip kainos JAV ir Japonijoje, ji visiškai nepatvirtina, kad kainos pasaulio rinkoje mažėjo visą nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. ar bent nuo 2005 m. sausio iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, t. y. 2006 m. rugsėjo 30 d. Atvirkščiai, iš šios lentelės aišku, kad kainos kilo 2003–2004 m. ir tiriamuoju laikotarpiu. Šias tendencijas patvirtino laikinojo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje pateikti duomenys apie vidutines kainas Bendrijoje, kurių ieškovės neginčijo. Taigi jos negalėjo įrodyti, kad dėl bendro ferosilicio kainų mažėjimo buvo nepagrįsta tvirtinti, jog nesant importo dempingo kaina Bendrijos kainos būtų pakilusios tiek, kad Bendrijos pramonė būtų galėjusi padengti savo didėjančias sąnaudas ir gauti pagrįstą pelno maržą.

62      Dėl antrojo argumento, susijusio su paklausos plieno pramonėje svyravimu ir ferosilicio kainų Bendrijoje analize, palyginti su pasauline žaliavinio plieno gamyba, reikia pažymėti, kad ieškovės atmeta galutinės informacijos dokumente institucijų pateiktą grafiką, iliustruojantį ferosilicio kainų kitimą Bendrijoje atsižvelgiant į pasaulinės žaliavinio plieno gamybos pokyčius, ir grįsdamos savo argumentą nurodo ieškinio priede pateiktą grafiką, iliustruojantį Bendrijos ferosilicio kainų kitimą atsižvelgiant į Bendrijos plieno gamybos pokyčius. Tačiau, kitaip nei tvirtina ieškovės, remiantis šiuo grafiku negalima įrodyti, kad ferosilicio kainos Bendrijoje kito pagal Bendrijos plieno gamybos svyravimus ir sumažėjo tuo pat metu, kai Bendrijos plieno pramonės paklausa sustingo ar sumažėjo.

63      Pirma, svarbu pritarti Tarybai, kad iš šio grafiko aišku, jog Bendrijos kainos ne visada kito pagal Bendrijos plieno gamybos svyravimus. Pavyzdžiui, grafike nurodyta, kad 2004 m., kai Bendrijos plieno gamyba padidėjo, kainos toliau mažėjo. 2006 m. pagal grafiką plieno gamyba sumažėjo, tačiau kainos padidėjo. Šie pavyzdžiai patvirtina, kad ieškovių pateikto grafiko neužtenka, norint patvirtinti jų teiginį, kad paklausos mažėjimas lėmė kainų mažėjimą.

64      Antra, reikia pažymėti, kad grafikas nerodo paklausos mažėjimo visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Jame pavaizduotas plieno gamybos didėjimas nuo 2003 m. trečiojo ketvirčio iki 2004 m. antrojo ketvirčio, nuo 2004 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2005 m. antrojo ketvirčio ir pirmuosius tris tiriamojo laikotarpio, t. y. nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d., ketvirčius. Iš grafiko taip pat matyti, kad ferosilicio kainos Bendrijoje didėjo nuo 2003 m. trečiojo ketvirčio iki 2004 m. antrojo ketvirčio ir visą tiriamąjį laikotarpį. Atsižvelgiant į šiuos teigiamus pokyčius neužtenka tvirtinti, kad Bendrijos kainos sumažėjo, kai paklausa iš Bendrijos plieno pramonės sustingo ar sumažėjo, siekiant įrodyti, jog Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, tvirtindama, kad dėl importo dempingo kaina Bendrijos pramonė negalėjo padidinti savo pardavimo kainų tiek, kad padengtų savo sąnaudas. Ieškovės turėjo įrodyti, jog plieno gamyba minėtais laikotarpiais didėjo per mažai, kad būtų galima padidinti kainas tiek, kad Bendrijos ferosilicio gamintojai galėtų perkelti gamybos sąnaudų padidėjimo naštą vartotojams, tačiau jos to nepadarė.

65      Dėl trečiojo argumento, pagal kurį kainos Bendrijoje buvo tokio lygio, kad negalima tvirtinti, jog jos priverstinai sumažintos ar nusmukdytos, reikia priminti, kad priverstinis kainų sumažinimas ar nusmukdymas yra teisės sąvokos, vartojamos Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 3 dalis). Schematiškai, apibrėždamos priverstinį kainų sumažinimą pagal šią nuostatą, institucijos lygina Bendrijos kainas su nustatytomis importo kainomis, kad gautų priverstinio kainų sumažinimo skirtumą procentais. Vis dėlto, konstatavusios, kad Bendrijos kainos buvo nusmukdytos arba nepakankamai pakeltos, institucijos toliau schematiškai lygina importo kainas su tiksline Bendrijos kaina, t. y. su kaina, kuri būtų buvusi pasiekta, nesant importo dempingo kaina, kad gautų žalos pašalinimo maržą, irgi išreikštą procentais. Šiuo atveju iš laikinojo reglamento 87–89 ir 112 konstatuojamųjų dalių matyti, kad institucijos apibrėžė priverstinį kainų sumažinimą, taikydamos Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė apskaičiavusi, kad priverstinio kainų sumažinimo marža, nelygu eksportuojantys gamintojai, siekia 4–11 %, išskyrus tris eksportuojančius gamintojus, dėl kurių nenustatytas joks priverstinis kainos mažinimas. Tačiau ieškovės nepateikia jokio argumento, keliančio abejonių dėl institucijų pateikto priverstinio kainų mažinimo maržos apskaičiavimo. Vien konstatavimas, kad Bendrijos kainos yra didžiausios pasaulyje, negali sukelti tokių abejonių.

66      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad nė vienas ieškovių pateiktas argumentas neįrodo, jog Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą tvirtindama, kad Bendrijos pramonė negalėjo pakelti pardavimo kainų tiek, kad padengtų visas savo sąnaudas, ne dėl pasaulio rinkos pokyčių ir plieno pramonės paklausos svyravimo, o dėl importo dempingo kaina.

67      Taigi ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

b)     Dėl ieškinio pirmojo pagrindo trečios dalies, susijusios su žalos, kurią Bendrijos pramonė padarė pati sau, poveikiu

 Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su kai kurių Bendrijos gamintojų gamybos perorientavimu

–       Šalių argumentai

68      Ieškovės tvirtina, kad Taryba tinkamai neatsižvelgė į įtaką, kurią Bendrijos pramonės patirtai žalai padarė savanoriškas Huta Laziska S.A., OFZ a.s. ir Vargön Alloys AB gamybos perorientavimas 2004 m., kurie ginčijamame reglamente apibūdinti kaip „ypač sėkmingi“.

69      Pirma, institucijos padarė rimtą fakto klaidą, turėjusią didelės įtakos priežastingumo ryšio analizei, nes, nors, kaip matyti iš laikinojo reglamento 135 konstatuojamosios dalies, 2004 m. du Bendrijos ferosilicio gamintojai pakeitė savo gamybą į mangano lydinių gamybą, iš to paties reglamento 93 konstatuojamosios dalies matyti, kad į šį ferosilicio gamybos sumažinimą atsižvelgta tik nuo 2005 m. Sprendimas sumažinti ferosilicio gamybą, esant palankioms rinkos sąlygoms, lėmė ferosilicio vieneto gamybos sąnaudų padidėjimą, gamybos ir pardavimo sumažėjimą ir didesnę stoką rinkoje. Tai, kad į gamybos perorientavimą neatsižvelgta 2004 m. atžvilgiu, lėmė apgaulingą Bendrijos pramonės gamybos pajėgumo, gamybos ir pelningumo pokyčių vaizdą.

70      Antra, institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą tvirtindamos, kad gamybos perorientavimas buvo reakcija į importą dempingo kaina. Iš tiesų, 2004 m. buvo ypatingi metai, kuriais Bendrijos pramonės pelningumas labiausiai išaugo per nagrinėjamąjį laikotarpį ir jos investicijų grąža pasiekė beveik 20 %, tačiau Huta Laziska nusprendė perorientuoti savo gamybą į silikomanganą, t. y. produktą, kuriam pagaminti reikia mažiau energijos ir kurį gaminti yra pelningiau. Todėl, anot ieškovių, Bendrijos pramonės patirta žala 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu paaiškinama šiuo savanorišku gamybos perorientavimu, lėmusiu gamybos sąnaudų padidėjimą, dėl kurio gamyba dar sumažėjo.

71      Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

72      Šis kaltinimas iš esmės susijęs su tuo, kaip institucijos analizavo poveikį Bendrijos pramonei, kurį lėmė kai kurių Bendrijos gamintojų krosnių, anksčiau naudotų ferosiliciui gaminti, pritaikymas silikomangano gamybai 2004 m.

73      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Komisija analizavo minėto gamybos pakeitimo poveikį laikinojo reglamento 135 ir 136 konstatuojamosiose dalyse. Ji patvirtino, kad nepaisant gamybos perorientavimo sąnaudų, 2004 m. dalis gamybos buvo perorientuota, nes Bendrijos rinkoje trūko mangano lydinių, o ferosilicio pasiūla buvo pakankama. Ji padarė išvadą, kad kai kurių Bendrijos gamintojų sprendimas sumažinti gamybą nebuvo savanoriškas; tokį sprendimą lėmė Bendrijos pramonei ferosilicį pelningai parduoti trukdęs importo dempingas. Be to, laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje pateikiamoje lentelėje, kurioje nurodomas gamybos pajėgumas ir pajėgumo naudojimas, siekdama atsižvelgti į gamybos perorientavimą, ji pakoregavo duomenis apie gamybos pajėgumą nuo 2005 m.

74      Ieškovės ginčija laikinojo reglamento 93 konstatuojamąją dalį, taip pat 135 bei 136 konstatuojamąsias dalis.

75      Pirma, dėl ieškovių argumento, kad padaryta fakto klaida, turinti įtakos laikinojo reglamento 93 konstatuojamajai daliai, Taryba, atsakydama į rašytinį klausimą, pateiktą taikant proceso organizavimo priemonę, paaiškino, kad gamyba pakeista 2004 m. gruodžio pradžioje. Per posėdį ji taip pat pripažino, kad perorientuoto pajėgumo 2004 m. gruodžio mėn. nebuvo galima naudoti ferosiliciui gaminti. Todėl reikia konstatuoti, kad duomenis apie gamybos pajėgumą reikėjo pakoreguoti ne nuo 2005 m., o nuo 2004 m.. Vadinasi, laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje yra realus netikslumas.

76      Tačiau Teismas nesutinka su ieškovėmis dėl šio netikslumo padarinių. Reikia pripažinti, jog, kaip per posėdį pažymėjo Taryba, atsižvelgiant į aplinkybę, kad gamybos pajėgumas sumažėjo tik nuo 2004 m. gruodžio mėn., bendras šio pajėgumo koregavimas visų 2004 m. atžvilgiu būtų labai nedidelis ir atitiktų dvyliktąją 2005 m. koregavimo dalį. Be to, net jei gamybos pajėgumas būtų pakoreguotas 2004 m., vis tiek Bendrijos ferosilicio rinkos ekonominė padėtis 2004 m. buvo tokia: padidėjusi paklausa, padidėjęs importo dempingo kaina mastas, sumažėjusi gamyba, truputį sumažėjęs gamybos pajėgumas, sumažėjęs Bendrijos pramonės pardavimo mastas ir rinkos dalis, padidėjusi kaina, pelno marža ir investicijų grąža. Kitaip tariant, išskyrus gamybos pajėgumą, gamybos mastą, pardavimo mastą ir rinkos dalį, visi ekonominiai rodikliai rodė teigiamus pokyčius. Žinoma, tokiomis aplinkybėmis tikėtina, kad kai kurių Bendrijos gamintojų sprendimą pakeisti gamybą lėmė komercinis pasirinkimas, kuriuo siekiama didesnio pelningumo silikomangano rinkoje, o ne importas dempingo kaina ferosilicio rinkoje, dėl kurio kilo pavojus Bendrijos pramonės pelningumui. Vis dėlto, taip pat tikėtina, kad kai kurių Bendrijos gamintojų sprendimas perorientuoti gamybą priimtas atsižvelgiant ne tik į didesnio pelningumo silikomangano rinkoje perspektyvą, bet ir į importą maža kaina, kurio mastas labai padidėjo jau 2004 m. ir dėl kurio pelningumo ferosilicio rinkoje perspektyva tapo ne tokia patraukli kaip silikomangano rinkoje.

77      Todėl fakto klaida laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje neiškraipė priežastingumo ryšio analizės.

78      Antra, dėl ieškovių argumento, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog gamyba perorientuota reaguojant į importą dempingo kaina, šio sprendimo 76 punkte nustatyta, kad tikėtina, jog gamybos perorientavimą lėmė komercinis sprendimas, kuriuo siekiama didesnio pelningumo silikomangano rinkoje, o ne importas dempingo kaina ferosilicio rinkoje, dėl kurio kilo pavojus Bendrijos pramonės pelningumui, tačiau taip pat tikėtina, jog sprendimai perorientuoti gamybą priimti atsižvelgiant ne tik į didesnio pelningumo silikomangano rinkoje perspektyvą, bet ir į importą maža kaina ferosilicio rinkoje.

79      Todėl reikia daryti išvadą, kad nė vienas ieškovių pateiktas argumentas neįrodo, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

80      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti šį kaltinimą kaip nepagrįstą.

 Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tam tikrų Bendrijos gamintojų gamybos pertraukimu

–       Šalių argumentai

81      Ieškovės tvirtina, kad Taryba neatsižvelgė į poveikį, kurį Bendrijos pramonės patirtai žalai padarė kai kurių Bendrijos gamintojų savanoriški gamybos pertraukimai, ir jį klaidingai priskyrė ginčijamam importui.

82      Pirma, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje atsisakiusi atsižvelgti į Huta Laziska gamybos pertraukimo poveikį, motyvuodama tuo, kad vertinimą, ar esama priežastingumo ryšio, reikia atlikti visos Bendrijos pramonės lygmeniu, nors minėtas veiksnys paveikė visos Bendrijos pramonės rezultatus. Šiuo atžvilgiu ieškovės nurodo, pirma, kad Huta Laziska nagrinėjamuoju laikotarpiu kelis kartus pertraukė gamybą dėl sunkumų, palaikant santykius su energijos tiekėju, antra, kad ji buvo priversta persiorientuoti į mažiau energijos suvartojančių ir pelningesnių produktų, pavyzdžiui, silikomangano, gamybą, ir, trečia, kad pagal 2007 m. gruodžio 4 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1420/2007, nustatantį galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui ir nutraukiantį tyrimą dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano (OL L 317, p. 5), institucijos analizavo Huta Laziska padėties kitimą atskirai.

83      Antra, institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, neatsižvelgdamos į poveikį, kurį lėmė tai, kad FerroAtlántica SL didžiausio energijos suvartojimo laikotarpiais pertraukdavo gamybos procesą ir siekdavo didžiausio pelno, parduodama energiją, ir tai, kad Vargön Alloys tiriamuoju laikotarpiu nutraukė ferosilicio gamybą. Dėl FerroAtlántica ieškovės dublike nurodo, kad atsiliepime į ieškinį Taryba pirmą kartą teigė, jog ferosilicio gamybos nutraukimas elektros energijos suvartojimo piko valandomis visada buvo šios bendrovės verslo modelio dalis. Šis tvirtinimas paneigtas ginčijamo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Taryba tvirtino, jog gamybos sumažinimas nutraukus elektros energiją nebuvo atliekamas reguliariai.

84      Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

85      Šis kaltinimas susijęs su tuo, kaip institucijos analizavo trijų Bendrijos gamintojų Huta Laziska, FerroAtlántica ir Vargön Alloys gamybos pertraukimų poveikį Bendrijos pramonei.

86      Iš esmės ieškovės kaltina Tarybą ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje tinkamai neišnagrinėjus Huta Laziska gamybos pertraukimų poveikio ir neatsižvelgus į FerroAtlántica ir Vargön Alloys gamybos pertraukimus.

87      Pirma, dėl akivaizdžios vertinimo klaidos, tariamai padarytos nagrinėjant Huta Laziska padėtį, reikia priminti, kad ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje Taryba tvirtino, jog patirtos žalos priežastį reikia analizuoti visos Bendrijos pramonės lygmeniu ir kad net jei su šiuo gamintoju susijusių duomenų būtų galima neįtraukti vertinat žalą, tendencijos, susijusios su likusia Bendrijos pramonės dalimi, vis tiek būtų aiškiai neigiamos ir toliau liudytų didelę žalą.

88      Šiuo atžvilgiu, pirmiausia reikia pritarti ieškovėms, jog vertinti, ar esama priežastingumo ryšio, nebūtinai reikia visos Bendrijos pramonės lygmeniu, kad nebūtų galima atsižvelgti į žalą, kurią atskiram Bendrijos gamintojui padarė kitas nei importas dempingo kaina veiksnys. Iš tiesų šio sprendimo 30 punkte jau pabrėžta, kad atlikdamos nepriskyrimo analizę, numatytą Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje, institucijos turi nagrinėti visus kitus, be importo dempingo kaina, žinomus veiksnius, kurie tuo pat metu kaip importas dempingo kaina daro žalą Bendrijos pramonei, ir juos nagrinėti taip, kad šių kitų veiksnių padaryta žala nebūtų priskirta minėtam importui. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje nepatikslinta, kad atliekant šį nagrinėjimą reikia atsižvelgti tik į visai Bendrijos pramonei kitų veiksnių padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta šio sprendimo 31 punkte, šia nuostata siekiama, kad institucijos atsietų ir atskirtų importo dempingo kaina žalingą poveikį nuo kitų veiksnių žalingo poveikio, gali būti, kad tam tikromis aplinkybėmis į žalą, kurią atskiras Bendrijos gamintojas patyrė dėl kito veiksnio nei importas dempingo kaina, reikia atsižvelgti, nes šis veiksnys prisidėjo prie žalos, kuri padaryta visai Bendrijos pramonei.

89      Tiesa, kad ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje Taryba su tam tikrais niuansais tvirtina, jog žalos priežastis reikia nagrinėti visos Bendrijos pramonės lygmeniu, o tai leidžia manyti, kad į žalos veiksnį, atskirai veikiantį vieną Bendrijos gamintoją, gali būti visiškai neatsižvelgta. Tačiau, kitaip nei tvirtina ieškovės, į žalą, kurią gamybos pertraukimas galėjo padaryti Huta Laziska, buvo tinkamai atsižvelgta. Kaip nurodyta šio sprendimo 87 punkte, Taryba paaiškino, jog net jei su šiuo gamintoju susijusių duomenų būtų galima neįtraukti vertinat žalą, tendencijos, susijusios su Bendrijos pramone, vis tiek toliau rodytų, kad padaryta žala. Ieškovės nesistengia įrodyti, kad šis teiginys pagrįstas akivaizdžia vertinimo klaida. Jos tik tvirtina, kad Huta Laziska patirti sunkumai su elektros energijos tiekėju lėmė gamybos pertraukimus, o Taryba sutiko į tai atsižvelgti ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje.

90      Galiausiai dėl Reglamento Nr. 1420/2007, kaip priminta šio sprendimo 50 ir 51 punktuose, institucijos, naudodamosi savo diskrecija, privalo nagrinėti, ar Bendrijos pramonė patyrė žalą ir ar ši žala priskiriama importui dempingo kaina, ar prie jos atsiradimo prisidėjo kiti žinomi veiksniai. Ši diskrecija turi būti įgyvendinama kiekvienu atveju atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Gestetner Holdings prieš Tarybą ir Komisiją, C‑156/87, Rink. p. I‑781, 43 punktą). Bet kuriuo atveju, kitaip nei tvirtina ieškovės, Huta Laziska padėtis ginčijamame reglamente iš esmės vertinama taip pat kaip Reglamente Nr. 1420/2007. Kaip ir ginčijamame reglamente, Reglamente Nr. 1420/2007 nėra atskiro poskyrio, skirto Huta Laziska. Be to, kaip ir ginčijamame reglamente, Huta Laziska padėtis vertinama poskyryje, kuriame analizuojamas gamybos sąnaudų kitimo poveikis žalai. Tarp Reglamento Nr. 1420/2007 ir ginčijamo reglamento galima nustatyti vienintelį skirtumą. Ginčijamame reglamente Taryba, darydama prielaidą ir tik tam, kad atmestų bet kokį poveikį visos Bendrijos pramonės patirtos žalos įvertinimui, pripažino, jog Huta Laziska patirtą žalą galėjo lemti jos ginčas su elektros energijos tiekėju, o Reglamente Nr. 1420/2007 ji pripažino, kad šis ginčas bei elektros energijos sąnaudų padidėjimas galėjo turėti įtakos Huta Laziska rezultatams, bet bendrai gamybos sąnaudų pokyčiai neprisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

91      Vadinasi, nė vienas ieškovių pateiktas argumentas neįrodo, kad ginčijamo reglamento 101 konstatuojamojoje dalyje padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

92      Antra, dėl akivaizdžios vertinimo klaidos, tariamai padarytos vertinant FerroAtlántica ir Vargön Alloys gamybos pertraukimus, reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su FerroAtlántica, ieškovės per posėdį nurodė, jog, jų nuomone, šios bendrovės gamybos pertraukimai lėmė „pačios sau padarytą“ žalą, nes brangstant elektros energijai FerroAtlántica pirmenybę teikė energijos, o ne ferosilicio pardavimui. Svarbu pripažinti, kad vienintelis dokumentas, kuriuo remiasi ieškovės, nurodydamos šią tariamą institucijų padarytą akivaizdžią vertinimo klaidą, yra 2007 m. vasario 26 d. FerroAtlántica raštas Euroalliages. Šiame rašte FerroAtlántica paaiškino, kad dėl jos tarifų sistemos elektros energijos vartojimo piko valandomis sustabdyta ferosilicio gamyba, o jos per šias valandas pagaminta energija perparduota. Šis raštas visai neįrodo, kad FerroAtlántica pertraukia gamybą, kai padidėja elektros energijos kainos. Taigi ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad FerroAtlántica gamybos sumažėjimas elektros energijos vartojimo piko valandomis prisidėjo prie visos Bendrijos pramonės patirtos žalos ir kad Taryba turėjo į jį atsižvelgti.

93      Be to, kiek tai susiję su Vargön Alloys, ieškovės tik tvirtina, kad ši bendrovė nutraukė gamybą tiriamojo laikotarpio viduryje. Prie ieškinio pridėtame dokumente jos teigia, kad gamyba nutraukta dėl elektros energijos kainų lygio, tačiau nepateikia jokio įrodymo šiam teiginiui pagrįsti. Taigi jos niekaip neįrodo, kad ši bendrovė pati prisidėjo prie žalos sau ir kad ji gamybą nutraukė ne dėl importo dempingo kaina. Vadinasi, negalima tvirtinti, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, atskirai neišnagrinėjusi Vargön Alloys padėties.

94      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti šį pirmojo pagrindo trečios dalies kaltinimą kaip nepagrįstą.

 Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su teorinio nominalaus gamybos pajėgumo naudojimu

–       Šalių argumentai

95      Ieškovės tvirtina, kad Taryba padarė akivaizdžių vertinimo klaidų ir pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį bei jų teisę į gynybą, atsisakydama vietoj teorinio nominalaus gamybos pajėgumo naudoti realų gamybos pajėgumą.

96      Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes, pirma, nepaisė elementų, tokių kaip gamybos perorientavimas ir elektros energijos tiekimo pertraukimas, padariusių didelį poveikį svarbiems žalos veiksniams, t. y. gamybos pajėgumui ir gamybos pajėgumo panaudojimui.

97      Antra, ieškovės nurodo, kad klaidinga teigti, kaip tai daro Taryba, jog net jei remtųsi realiu gamybos pajėgumu, gamybos pajėgumo ir pajėgumo panaudojimo tendencijos, o taip pat išvados dėl žalos buvimo, liktų nepakitusios. Iš tiesų, net jei tendencijos, susijusios su gamybos pajėgumu ir pajėgumo panaudojimu liktų nepakitusios, aplinkybė, kad, pavyzdžiui, pajėgumo panaudojimas nuo 50 % pakilo iki 95 %, būtų svarbi, nes toks padidėjimas reikštų, kad Bendrijos pramonė nepajėgia patenkinti paklausos.

98      Trečia, anot ieškovių, Tarybai tvirtinant, kad galima naudoti teorinį nominalų panaudojimo pajėgumą, nes gamybos sustabdymai ar sumažinimas yra nereguliarūs, daroma rimta fakto klaida ir akivaizdi vertinimo klaida. Ieškovės pažymi, kad gamybos sumažinimas ir sustabdymai buvo reguliarūs, todėl į tai reikia atsižvelgti. Taip yra FerroAtlántica gamybos pertraukimo elektros energijos vartojimo piko valandomis atveju, kuris buvo būdingas jos verslo modeliui ir todėl buvo daromas reguliariai. Be to, buvo atliekamas kasmetinis ferosilicio krosnių remontas, kurio metu jomis nebuvo galima naudotis. Ieškovės taip pat teigia, kad jei apskaičiuojant gamybos pajėgumą atsižvelgiama tik į reguliarius įvykius, daroma akivaizdi vertinimo klaida. Kai sumažėjo Huta Laziska aprūpinimas elektros energija, ji kelis kartus labai sumažino pajėgumą, o tai trukdė gaminti ferosilicį, neatsižvelgiant į rinkos sąlygas.

99      Be to, anot ieškovių, priežastingumo ryšio analizę pagrindžiant teoriniu nominaliu panaudojimo pajėgumu, o ne realiu panaudojimo pajėgumu, neišvengiamai pažeidžiama nepriskyrimo taisyklė, numatyta Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje, nes taip nuslepiama tikra duomenis apie gamybą veikiančių pokyčių priežastis.

100    Galiausiai, ieškovės tvirtina, kad ginčijamu reglamentu pažeidžiama jų teisė į gynybą, nes teiginys, kad net jei būtų atsižvelgta į realų panaudojimo pajėgumą, tendencijos liktų nepakitusios, nėra pagrįstas.

101    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

102    Pateikdamos šį kaltinimą, ieškovės iš esmės tvirtina, kad remdamosi teoriniu nominaliu gamybos pajėgumu, o ne realiu gamybos pajėgumu institucijos, pirma, padarė akivaizdžių vertinimo klaidų ir fakto klaidą, antra, pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį ir, trečia, pažeidė jų teisę į gynybą.

103    Pirma, dėl institucijų padarytų akivaizdžių vertinimo klaidų ir fakto klaidos, reikia priminti, kad Komisija laikinojo reglamento 92 ir 93 konstatuojamosiose dalyse paaiškino, jog nustatė gamybos pajėgumą, remdamasi Bendrijos pramonės gamybos vienetų teoriniu nominaliu pajėgumu, kurį pakoregavo, atsižvelgdama į tai, kad du Bendrijos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu dalį ferosilicio gamybos perorientavo į kitų geležies lydinių gamybą. Be to, ginčijamo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje Taryba atsakė į kritiką dėl laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje taikytos metodikos ir į kai kurių suinteresuotųjų šalių per administracinę procedūrą pateiktus pasiūlymus taikyti dydį, nustatytą įvertinus gamybos sustabdymą dėl techninės priežiūros ir elektros energijos tiekimo pertraukimo. Šiuo atžvilgiu ji nurodė tyrimą, kuris, anot jos, įrodo, kad gamybos sustabdymo dėl techninės priežiūros ir elektros energijos tiekimo pertraukimo atvejai buvo laikini ir nagrinėjamuoju laikotarpiu reguliariai nesikartojo. Ji taip pat paaiškino, kad net ir pakoregavus gamybos pajėgumą, gamybos pajėgumo ir pajėgumo panaudojimo tendencijos bei išvados dėl materialinės žalos liktų nepakitusios.

104    Ieškovės mano, kad šiuose samprotavimuose yra akivaizdi vertinimo klaida, nes juose neatsižvelgta į gamybos pertraukimus ir perorientavimą. Svarbu pastebėti, kad ieškovių tvirtinimas yra netikslus, nes jos nenurodo, apie kokius pertraukimus ir kokį gamybos perorientavimą kalba. Darant prielaidą, kad jos turi mintyje įvykius, aptartus nagrinėjant du ankstesnius kaltinimus, t. y. Huta Laziska gamybos perorientavimą ir pertraukimus bei FerroAtlántica ir Vargön Alloys gamybos pertraukimus, reikia pirmiausia pripažinti, kad ieškovės neginčija, jog į Huta Laziska 2004 m. sprendimą pereiti nuo ferosilicio prie silikomangano gamybos atsižvelgta laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje esančioje gamybos pajėgumo ir pajėgumo panaudojimo lentelėje, pakoreguojant minėtą pajėgumą 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

105    Kiek tai susiję su 2005 ir 2006 m. Huta Laziska gamybos pertraukimais dėl ginčo su elektros energijos tiekėju ir 2006 m. Vargön Alloys gamybos pertraukimu, anot ieškovių, dėl elektros energijos sąnaudų padidėjimo, reikia pripažinti, kad institucijų samprotavimai yra ne pagrįsti, bet ir be akivaizdžios vertinimo klaidos. Iš ginčijamo reglamento 81 konstatuojamosios dalies matyti, kad institucijos nusprendė nekoreguoti duomenų, susijusių su gamybos pajėgumu, nes minėti gamybos pertraukimai buvo laikini. Institucijų požiūris buvo teisingas, nes, kitaip nei tvirtina ieškovės, iš bylos dokumentų matyti, kad minėti pertraukimai iš tiesų buvo laikini. Nors duomenys, susiję su gamybos pajėgumu, turėjo atspindėti tokius laikinus įrenginių sustabdymus, kaip nurodomi šiuo atveju, jais būtų nukrypta nuo jų funkcijos pateikti rodiklius, susijusius su Bendrijos pramonės gamybos pajėgumu, o ne produkcijos variacijas, kurias atspindi gamybos duomenys. Vis dėlto, kad institucijų požiūris nebūtų pagrįstas akivaizdžia vertinimo klaida, į tokius laikinus gamybos sustabdymus reikia atsižvelgti atliekant nepriskyrimo analizę, numatytą Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje.

106    Šiuo atveju institucijos ginčijamo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje patvirtino, kad net ir pakoregavus gamybos pajėgumą išvados dėl Bendrijos pramonės patirtos didelės žalos liktų tokios pačios. Nors ieškovės tvirtina, kad šis teiginys yra klaidingas, jos to niekaip neįrodo. Jos tik tvirtina, kad, net jei gamybos pajėgumo ir pajėgumo naudojimo tendencijos liktų nepakitusios, aplinkybė, kad, pavyzdžiui, pajėgumo naudojimas nuo 50 % pakyla iki 95 %, yra svarbi, nes toks padidėjimas reiškia, kad Bendrijos pramonė negali patenkinti paklausos. Be to, kad situacija, kuria remiasi ieškovės, yra vien teorinė, aplinkybė, kad Bendrijos pramonė šiuo atveju aptariamoje situacijoje, kai iš kelių ekonominių rodiklių matyti, jog Bendrijos pramonė patyrė žalą, negali patenkinti paklausos nerodo šios žalos priežasties ir pati savaime negali įrodyti, kad minėta žala kilo ne dėl importo dempingo kaina.

107    Kiek tai susiję su FerroAtlántica gamybos pertraukimais, šio sprendimo 92 punkte jau nustatyta, kad ieškovės nepateikė jokio įrodymo, kad šis reguliarus gamybos sumažėjimas prisidėjo prie visos Bendrijos pramonės patirtos žalos. Nors, kaip pabrėžia ieškovės, gamybos pajėgumo pakoregavimas, siekiant atsižvelgti į šiuos gamybos pertraukimus, būtų galėjęs pakeisti Bendrijos pramonės pajėgumo panaudojimo dalį, taip įrodant, kad ji buvo mažiau pajėgi patenkinti paklausą, šio sprendimo 106 punkte jau pažymėta, kad tokioje situacijoje, kai keli ekonominiai rodikliai atspindėjo Bendrijos pramonės patirtą žalą, tokia aplinkybė pati savaime negali įrodyti, kad žalos atsiradimo priežastis nebuvo importas dempingo kaina.

108    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad nė vienas ieškovių pateiktas argumentas neįrodo, kad padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos, remiantis teoriniu nominaliu pajėgumu.

109    Antra, kalbant apie Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalies pažeidimą, negalima pritarti ieškovių tvirtinimui, kad priežastingumo ryšio analizę pagrindžiant teoriniu nominaliu panaudojimo pajėgumu, o ne realiu panaudojimo pajėgumu, neišvengiamai pažeidžiama nepriskyrimo taisyklė. Iš tiesų reikia pažymėti, kad nors neabejotina, jog gamybos priemones pritaikius kitai rinkai, kaip šiuo atveju, reikia pakoreguoti su gamybos pajėgumu susijusius duomenis, jau šio sprendimo 105 punkte pabrėžta, kad šiuose duomenyse visi laikini gamybos įrenginių sustabdymai neturi atsispindėti, nes šie sustabdymai atsispindi gamybos duomenyse. Tačiau tokiomis aplinkybėmis institucijos privalo užtikrinti, kad laikomasi Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje numatytų pareigų, ir gerai bei tinkamai atlikti nepriskyrimo analizę, atsiedamos ir atskirdamos žalą, kurią tam tikrais atvejais lemia šie laikini gamybos pertraukimai, nuo žalos, padarytos dėl importo dempingo kaina.

110    Trečia, kalbant apie ieškovių teisės į gynybą pažeidimą, reikia priminti, kad iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog teisės į gynybą užtikrinimo reikalavimai yra privalomi ne tik vykstant procedūroms, kurios gali baigtis sankcijų paskyrimu, bet taip pat vykstant tyrimo procedūroms prieš priimant reglamentus dėl antidempingo, kurie gali tiesiogiai ir konkrečiai paveikti atitinkamas įmones ir sukelti joms nepalankius padarinius (1991 m. birželio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą, C‑49/88, Rink. p. I‑3187, 15 punktas). Ypač suinteresuotosioms įmonėms turi būti suteikta galimybė per administracinę procedūrą veiksmingai išreikšti savo nuomonę dėl nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo ir svarbos bei dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama dempingo praktikos ir iš jos kylančios žalos egzistavimą (minėto Sprendimo Al-Jubail Fertilizer prieš Tarybą 17 punktas).

111    Šiuo atžvilgiu svarbu pritarti Tarybai, kad galutinės informacijos dokumento 80 punktas iš esmės sutapo su ginčijamo reglamento 81 konstatuojamąja dalimi, pagal kurią net pakoregavus gamybos pajėgumą tendencijos nebūtų pasikeitusios. Tačiau ieškovės pastabose dėl galutinės informacijos dokumento neprašė joms pateikti šį teiginį patvirtinančių duomenų. Todėl jos negali teigti, kad pažeista jų teisė į gynybą.

112    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl ketvirtojo kaltinimo, susijusio su Bendrijos pramonės investicijomis 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

–       Šalių argumentai

113    Ieškovės tvirtina, kad Taryba pažeidė nepriskyrimo taisyklę, numatytą Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje, nes ginčijamame reglamente neatsižvelgė į dideles Bendrijos pramonės investicijas 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kurios tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau kaip trečdalį visų Bendrijos pramonės nuostolių. Šiuo atžvilgiu ieškovės pabrėžia, kad institucijos laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog Bendrijos pramonė 2005 m. investavo beveik 10 mln. EUR, tiriamuoju laikotarpiu – beveik 6 mln. EUR; šios investicijos skirtos gamybos įrangai modernizuoti. Anot ieškovių, atsižvelgiant į šių investicijų apimtį, palyginti su pramonės pelningumu, šių investicijų poveikį reikėjo nagrinėti, nepaisant to, kad jos per ilgą laiką nuvertėjo, kad ir kaip būtų atsakyta į klausimą, ar privalomų aplinkosaugos teisės nuostatų laikymasis lėmė žalą, kurią Bendrijos pramonė padarė pati sau.

114    Pirma, Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, atsako, kad ieškovės pervertina investicijų apimtį ir jų poveikį pelningumui. Investicijų suma per tiriamąjį laikotarpį nepalyginama su šiuo laikotarpiu užfiksuotais nuostoliais. Anot Tarybos, kadangi nagrinėjamos investicijos buvo investicijos į per daugelį metų nusidėvėjusią gamybos įrangą, tik nedidelė 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu padarytų investicijų dalis turėjo įtakos pelnui. Antra, kadangi investicijos padarytos, siekiant prisiderinti prie privalomų aplinkosaugos teisės nuostatų reikalavimų, jų negalima laikyti „pačios sau padaryta“ žala. Trečia, į šių investicijų poveikį atsižvelgta laikinojo reglamento 99, 100 ir 109 konstatuojamosiose dalyse bei ginčijamo reglamento 82 konstatuojamojoje dalyje aptariant žalos veiksnius. Ketvirta, ieškovės nepateikė jokio įrodymo, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, priėjusios išvadą, jog nagrinėjamos investicijos nėra „pačios sau padaryta“ žala.

–       Bendrojo Teismo vertinimas

115    Ieškovės iš esmės tvirtina, kad institucijos pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, nes neatsižvelgė į 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės padarytų didelių investicijų, tiriamuoju laikotarpiu lėmusių daugiau kaip trečdalį visų Bendrijos pramonės nuostolių, poveikį.

116    Šiuo atžvilgiu svarbu pritarti ieškovėms, kad iš laikinojo reglamento 99 konstatuojamosios dalies matyti, jog 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu padarytos didelės investicijos. Tačiau nei Komisija laikiname reglamente, nei Taryba ginčijamame reglamente neaptarė šių investicijų, atlikdama nepriskyrimo analizę. Taigi, kitaip nei tvirtina Taryba, minėtuose reglamentuose visiškai nenagrinėjama, ar minėtos investicijos lėmė „pačios sau padarytą“ žalą. Atsižvelgiant į jų dydį, t. y. beveik 10 mln. EUR 2005 m. ir beveik 6 mln. EUR tiriamuoju laikotarpiu, minėtos investicijos galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Todėl reikia pripažinti, jog institucijos pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, neatsiejusios ir neatskyrusios minėtų investicijų poveikio nuo importo dempingo kaina poveikio.

117    Šios išvados nepaneigia Tarybos argumentai. Pirma, kitaip nei ji tvirtina, aplinkybė, kad investicijos padarytos siekiant prisitaikyti prie privalomų aplinkos apsaugos teisės aktų, neatleidžia institucijų nuo pareigos atlikti nepriskyrimo analizę. Nesvarbu, ar žala būtų pripažinta „pačios sau padaryta“ žala, nes investicijos galėjo paveikti Bendrijos pramonę, o Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi draudžiama institucijoms priskirti žalą importui dempingo kaina, kuri jam nepriskirtina.

118    Antra, tiesa, kaip pastebi Taryba, kad bendra investicijų suma per tiriamąjį laikotarpį negali būti lyginama su tuo pačiu laikotarpiu užfiksuotais nuostoliais. Vis dėlto, tai nekeičia fakto, kad institucijos neatliko tinkamos nepriskyrimo analizės investicijų atžvilgiu.

119    Jei Taryba pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje esančią nepriskyrimo taisyklę, dėl tokio pažeidimo būtų pateisinama panaikinti ginčijamą reglamentą tik tada, jei jis sukeltų abejonių šio reglamento teisėtumu, padarydamas negaliojančią visą institucijų atliktą priežastingumo ryšio analizę (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 28 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Shanghai Teraoka Electronic prieš Tarybą, T‑35/01, Rink. p. II‑3663, 167 punktą). Tačiau ieškovės šiuo atžvilgiu nepateikė jokio argumento.

120    Teismas mano, kad šis pažeidimas nedaro poveikio ginčijamo reglamento teisėtumui. Kaip nurodė Taryba, nagrinėjamos investicijos buvo investicijos į per daugelį metų nusidėvėjusią gamybos įrangą ir tik dalis jų turėjo įtakos Bendrijos pramonės pelningumui 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu, atsakydama į rašytinį klausimą, Teismo pateiktą taikant proceso organizavimo priemonę, Taryba, remdamasi tiksliais duomenimis ir paaiškinimais, nurodė, kad 2005 m. investicijos lėmė tik maždaug 4,7 % Bendrijos pramonės pelningumo nuostolių 2005 m. Todėl minėtos investicijos negali būti pripažintos labai prisidėjusiomis prie 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės patirtos žalos.

121    Vadinasi, konstatuotas pažeidimas negali paneigti ginčijamo reglamento teisėtumo ir šį kaltinimą, taip pat ir visą ieškinio pirmojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.

c)     Dėl ieškinio pirmojo pagrindo ketvirtos dalies, susijusios su žaliavų sąnaudų padidėjimo įtaka

 Šalių argumentai

122    Ieškovės tvirtina, kad institucijos tinkamai neatsižvelgė į žaliavų sąnaudų padidėjimo įtaką Bendrijos pramonės patirtai žalai, taip padarydamos akivaizdžių vertinimo klaidų.

123    Pirma, Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, ginčijamo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje tvirtindama, kad lydinių pramonės gamybos sąnaudos padidėjo visame pasaulyje, todėl taip pat paveikė pasaulio pramonę. Ieškovių nuomone, net jei gamybos sąnaudos galėjo padidėti visame pasaulyje, toks padidėjimas neturi visur tokio pat poveikio.

124    Iš tiesų Taryba neatsižvelgė į tai, kad Bendrijos gamintojų bazinės gamybos sąnaudos yra didesnės nei kitų pasaulio gamintojų. Anot ieškovių, nors visi gamintojai susiduria su analogišku gamybos sąnaudų padidėjimu, tie, kurių bazinės sąnaudos didesnės, patiria didesnę žalą ir ją patiria greičiau nei kiti. Todėl, ieškovių nuomone, priešingai nei Taryba nurodė ginčijamame reglamente, trečiosios šalies gamintojas nebūtinai yra priverstas tiek pat kelti kainas kaip Bendrijos gamintojas, kuris susiduria su tokiu pačiu sąnaudų padidėjimu, nes nagrinėjamos pardavimo kainos atžvilgiu trečiosios šalies gamintojas naudojasi didesniu pradiniu pelningumu.

125    Visų pirma, institucijos turėjo informacijos, įrodančios, kad Bendrijos gamintojų struktūrinės ferosilicio gamybos sąnaudos buvo didesnės nei gamintojų iš šalių, kurių atžvilgiu vykdoma antidempingo procedūra. Ieškovės prašo Teismo nurodyti pateikti šią informaciją. Toliau ieškovės per administracinę procedūrą pateikė įrodymų, kad 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos ferosilicio kainos buvo didžiausios pasaulyje, o Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos vis labiau šias kainas viršijo. Galiausiai ieškovės pažymi, kad 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kai Bendrijos pramonės sąnaudos stulbinančiai išaugo, kainos visose pasaulio rinkose sumažėjo dėl sumažėjusio suvartojimo. Nors Bendrijos pramonė taikė didžiausias pasaulyje kainas, dėl gamybos sąnaudų didėjimo 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu ji patyrė nuostolių.

126    Ieškovės taip pat tvirtina, kad institucijos neatsižvelgė į tai, kad nors visose rinkose taikytos kainos buvo ekvivalentiškos makroekonomikos lygmeniu, atsižvelgiant į makroekonominius skirtumus, Bendrijos gamintojus labiau paveikė gamybos sąnaudų elementų pabrangimas nei gamintojus iš šalių, kurių atžvilgiu vykdomas antidempingo tyrimas. Iš tiesų, dauguma gamintojų, įsteigtų minėtose šalyse, buvo vertikaliai integruoti, o tai juos saugojo nuo kainų pasaulio rinkose nestabilumo; nė vienas Bendrijos gamintojas nėra panašiai vertikaliai integruotas. Bendrijos gamintojai negalėjo pasinaudoti ta pačia masto ekonomija kaip gamintojai, įsteigti šalyse, kurių atžvilgiu vykdomas antidempingo tyrimas. Pavyzdžiui, Erdos Xijin Kuangye Co., Ltd, vienas iš Kinijos ferosilicio gamintojų, turi beveik dvigubai didesnį gamybos pajėgumą nei visi Bendrijos gamintojai kartu paėmus. Todėl vieneto gamybos sąnaudos trečiosiose šalyse apskritai buvo mažos.

127     Antra, institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje, nes atsakydamos į argumentą, kad gamybos sąnaudų padidėjimas lėmė žalą, tvirtino, kad visame pasaulyje energijos kainos didėjo, kai kuriais atvejais net daugiau nei Europoje. Iš tiesų, nebuvo užtikrintas nepriskyrimo reikalavimo laikymasis tiesiog lyginant elektros energijos kainas visame pasaulyje arba šalyse, kurių atžvilgiu vykdomas antidempingo tyrimas, su taikomomis Europoje. Ieškovių nuomone, institucijos turėjo nustatyti elektros energijos kainų pakilimo poveikį Bendrijos pramonei ir jį atskirti nuo ferosilicio importo poveikio. Tiksliau kalbant, institucijos neatsižvelgė nei į Eurostato duomenis, nei į savo pačių atliktų Bendrijos elektros energijos rinkos tyrimų rezultatus, iš kurių matyti, kad energijos sąnaudos valstybėse narėse, kuriose įsteigti Bendrijos ferosilicio gamintojai, iš esmės padidėjo. Kadangi elektros energijos kainos Sąjungos viduje iš esmės skiriasi, institucijos turėjo palyginti realius Bendrijos gamintojų duomenis su gamintojų, įsteigtų šalyse, kurių atžvilgiu vykdomas antidempingo tyrimas, duomenimis. Elektros energijos kainų lygis pasaulyje neturi reikšmės – svarbu tik, kiek elektros energijos kainos padidėjo ferosilicį gaminančiose šalyse, palyginti su taikomomis Bendrijos pramonei. Anot ieškovių, nors energijos kainos trečiosiose šalyse galbūt padidėjo, jos vis tiek išliko žemesnės nei taikomosios Bendrijos pramonei, o tai sudarė sąlygas trečiosiose šalyse įsteigtiems ferosilicio gamintojams toliau gauti pelną, kai tuo tarpu Bendrijos pramonė patyrė nuostolių.

128    Trečia, ginčijamo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje Taryba padarė akivaizdžią klaidą, aiškindama Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Analysis of economic indicators of the EU metals industry: the impact of raw materials and energy supply on competitiveness“ („ES metalų pramonės ekonominių rodiklių analizė: žaliavų ir energijos tiekimo poveikis konkurencingumui“, toliau – Komisijos darbinis dokumentas), kuriuo remdamasi ji atmetė argumentą, kad Bendrijos pramonei trūksta konkurencingumo dėl jos sąnaudų struktūros. Anot ieškovių, šiame dokumente aiškiai nurodyta, kad Bendrijos metalo pramonė patiria didėjantį konkurentų, kurių gamybos sąnaudų struktūra yra kitokia, spaudimą. Konkrečiau tariant, dokumente teigiama, kad Bendrijos gamintojų geležies lydinių, kurių gamybai reikia daugiausia energijos, t. y. silicio ir ferosilicio, pardavimas yra pažeidžiamas, nes jiems trūksta konkurencingumo sąnaudų atžvilgiu.

129    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

130    Ši ieškinio pirmojo pagrindo dalis susijusi su tuo, kaip institucijos analizavo žaliavų sąnaudų padidėjimo įtaką Bendrijos pramonės patirtai žalai. Iš esmės ieškovės tvirtina, kad padarytos trys akivaizdžios vertinimo klaidos. Anot jų, šios klaidos padarytos ginčijamo reglamento 92 ir 99 konstatuojamosiose dalyse ir laikinojo reglamento 132 konstatuojamojoje dalyje.

131    Pirma, dėl ginčijamo reglamento 99 konstatuojamosios dalies reikia priminti, kad ji išdėstyta taip:

„Kalbant apie sąnaudų padidėjimą, Bendrijos pramonė teigė, kad pastebėtas lydinių pramonės sąnaudų padidėjimas paprastai vyksta visame pasaulyje, todėl jis taip pat daro įtaką pasaulio pramonei. Išanalizavus pagrindinių sąnaudų elementų kainų pokyčius nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatyta, kad sąnaudos (elektros energijos, kvarcito ir elektrodų pastos) padidėjo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nors šį padidėjimą iš dalies kompensavo pardavimo kainos, dėl importo mažomis dempingo kainomis Bendrijos pramonė negalėjo perkelti viso sąnaudų padidėjimo pardavimo kainoms.“

132    Ieškovės tvirtina, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą teigdama, jog lydinių pramonės gamybos sąnaudos padidėjo visame pasaulyje ir todėl šis padidėjimas taip pat daro įtaką pasaulio pramonei.

133    Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad, kitaip nei tvirtina ieškovės, Taryba ginčijamo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje visiškai neteigė, kad lydinių pramonės gamybos sąnaudos padidėjo visame pasaulyje ir todėl šis padidėjimas taip pat daro įtaką pasaulio pramonei. Iš šios konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, kad Taryba tik perteikė Bendrijos pramonės suformuluotą teiginį.

134    Be to, Taryba šiuo Bendrijos pramonės teiginiu visiškai nesirėmė, grįsdama laikinojo reglamento 133 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad gamybos sąnaudų padidėjimas nenutraukė priežastingumo ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos. Ginčijamo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje Taryba konstatavo, kad padidėjo tam tikros gamybos sąnaudos, bet padarė išvadą, kad šį padidėjimą buvo galima kompensuoti padidinant kainas, tačiau dėl importo dempingo kaina tik iš dalies. Kitaip tariant, anot Tarybos, gamybos sąnaudos padidėjo, tačiau Bendrijos pramonė patyrė žalą ne dėl šio padidėjimo, o todėl, kad, esant ginčijamam importui, sąnaudų padidėjimo nebuvo galima visiškai perkelti į pardavimo kainas.

135    Ieškovės nepateikia jokio įrodymo, kad Taryba taip padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes jos tik stengiasi įrodyti, kad klaidinga tvirtinti, jog sąnaudų padidėjimas padarė tokią pačią įtaką pasaulio pramonei. Todėl reikia atmesti ieškovių argumentą, susijusį su ginčijamo reglamento 99 konstatuojamąja dalimi, ir nebūtina reikalauti pateikti dokumentų.

136    Antra, dėl argumento, susijusio su laikinojo reglamento 132 konstatuojamąja dalimi, reikia priminti, kad šioje konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, jog elektros energijos kainos sudaro didžiąją dalį nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, tačiau atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad visame pasaulyje, įskaitant nagrinėjamąsias šalis, energijos kainos didėjo, kai kuriais atvejais net daugiau nei Sąjungoje. Laikinojo reglamento 133 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad tokiomis aplinkybėmis energijos klausimas negali nutraukti priežastingumo ryšio tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos žalos.

137    Ieškovės ginčija šias konstatuojamąsias dalis, motyvuodamos tuo, kad laikydamasi Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje nurodytos nepriskyrimo taisyklės Komisija negalėjo tik apskritai ir niekuo nesiremdama tvirtinti, jog energijos kainos padidėjo visame pasaulyje, kai kuriais atvejais net daugiau nei Sąjungoje. Du motyvai, kuriais ieškovės grindžia šį savo teiginį, vis dėlto, neįtikina.

138    Ieškovės tvirtina, kad Komisija turėjo nagrinėti Eurostato duomenis ir savo pačios tyrimų, susijusių su elektros energijos rinka, rezultatus, kurie, anot jų, įrodo, jog elektros energijos kainos stipriai padidėjo valstybėse narėse, kuriose įsteigti Bendrijos gamintojai. Tačiau ieškovės nepateikia jokio įrodymo šiam teiginiui pagrįsti.

139    Be to, ieškovės tvirtina, kad Komisija turėjo palyginti duomenis, susijusius su Bendrijos gamintojais ir eksportuojančiais gamintojais, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas. Tačiau ieškovės nepateikė jokio įrodymo, kad toks statistinis palyginimas gali įrodyti, jog energijos sąnaudos Bendrijoje padidėjo tiek, kad lėmė Bendrijos pramonės patirtą žalą. Todėl ieškovių argumentą, susijusį su laikinojo reglamento 132 konstatuojamąja dalimi, reikia atmesti.

140    Trečia, dėl argumento, susijusio su ginčijamo reglamento 92 konstatuojamąja dalimi, reikia pažymėti, kad Taryba šioje dalyje nagrinėjo Bendrijos pramonės konkurencingumo klausimą ir Komisijos darbinį dokumentą, kuris, anot ieškovių, patvirtina Bendrijos pramonės konkurencingumo trūkumą dėl jai tenkančių didelių sąnaudų. Šioje konstatuojamojoje dalyje Taryba nusprendė, kad Komisija minėtame dokumente nedaro jokios išvados apie tariamą Europos geležies lydinių pramonės konkurencingumo trūkumą. Atvirkščiai, anot Tarybos, šiame darbiniame dokumente nurodoma, kad geležies lydinių gamintojai susiduria su didėjančiu importu iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, Rusijos, Ukrainos, Brazilijos ir Kazachstano; jei artimiausiu metu nebus užtikrintos vienodos sąlygos su konkurentais iš trečiųjų šalių, tai gali kelti pavojų ilgo laikotarpio Europos geležies lydinių pramonės pajėgumui.

141    Ieškovės mano, kad Taryba klaidingai išaiškino šį darbinį dokumentą. Konkrečiai tariant, jų nuomone, Komisija jame patvirtino, kad Bendrijos ferosilicio pardavimas yra pažeidžiamas, nes dėl sąnaudų jam trūksta konkurencingumo.

142    Šiuo atžvilgiu reikia pritarti ieškovėms, kad Komisijos darbiniame dokumente tvirtinama, jog Bendrijos metalo pramonė patiria didėjantį spaudimą iš konkurentų, kurių gamybos sąnaudų struktūra yra kitokia ir kurie gauna žaliavų ir (arba) energijos už mažesnę kainą.

143    Vis dėlto, Teismas nesutinka su ieškovių aiškinimu, susijusiu su Bendrijos ferosilicio gamintojų pažeidžiamumu dėl jų sąnaudų struktūros. Ieškovės nurodo darbinio dokumento dalį, kurioje teigiama, kad „Bendrijos geležies lydinių, ypač silicio ir ferosilicio, gamintojai susiduria su importo iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, Rusijos, Ukrainos, Brazilijos ir Kazachstano, didėjimu“, ir patikslinama, kad „nedelsiant neužtikrinus vienodų sąlygų su konkurentais iš trečiųjų šalių, Bendrijos geležies lydinių pramonės pajėgumui išsilaikyti ilguoju laikotarpiu gali iškilti pavojus“. Tačiau nei iš šių frazių teksto, nei iš jų konteksto negalima daryti išvados, kad Bendrijos ferosilicio pardavimas yra pažeidžiamas, nes Bendrijos gamintojams dėl sąnaudų trūksta konkurencingumo. Būtų nepagrįsta nuorodą, kad būtina įvesti vienodas sąlygas su konkurentais iš trečiųjų šalių, aiškinti kaip reiškiančią, jog Bendrijos gamintojai yra pažeidžiami dėl jiems tenkančių sąnaudų struktūros. Būtų daug pagrįsčiau manyti, kad Komisija norėjo atkreipti dėmesį į nenormaliai mažas kainas, kurias taiko eksportuojantys gamintojai iš trečiųjų šalių. Be to, punkto, kuriame pateikta ši nuoroda, pabaigoje Komisija paminėjo antidempingo priemones dėl feromolibdeno, tai patvirtina, kad Komisija, kalbėdama apie vienodų sąlygų su konkurentais iš trečiųjų šalių įvedimą, nurodė galimą antidempingo priemonių priėmimą.

144    Todėl reikia pripažinti, jog nė vienas iš ieškovių pateiktų argumentų neįrodo, kad ginčijamo reglamento 92 konstatuojamojoje dalyje Taryba klaidingai aiškino Komisijos darbinį dokumentą ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą Bendrijos pramonei tenkančių gamybos sąnaudų struktūros poveikio jos patirtai žalai atžvilgiu.

145    Atsižvelgiant į visus pateiktus samprotavimus reikia atmesti ieškinio pirmojo pagrindo ketvirtą dalį kaip nepagrįstą.

d)     Dėl ieškinio pirmojo pagrindo penktos dalies, susijusios su paklausos sumažėjimu 2005 m.

 Šalių argumentai

146    Ieškovės tvirtina, kad laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes joje tvirtinama, jog ferosilicio suvartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nekito, išskyrus 2003 ir 2004 m., kai jis buvo padidėjęs 6 % dėl ypač didelės paklausos iš plieno pramonės. Taip teigdama, Taryba klaidingai įvertino paklausos kitimo įtaką ir kainų sumažėjimą klaidingai priskyrė ginčijamam importui, pažeisdama Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį.

147    Anot ieškovių, suvartojimas Bendrijoje nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo stabilus. Ieškovės pabrėžia, kad nuo 2004 iki 2005 m. suvartojimas Bendrijoje sumažėjo 4,4 %. Šis paklausos sumažėjimas atspindėjo paklausos sąstingį, o paskui kritimą, kuris labai neigiamai paveikė Bendrijoje taikomas kainas. Šiuo atžvilgiu ieškovės tvirtina, kad skaidrioje ir konkurencija grįstoje rinkoje, kokia yra ferosilicio rinka, kainas pirmiausia lemia pasaulinės pasiūlos ir paklausos svyravimai ir tam tikru mastu gamybos sąnaudos. Padidėjusios paklausos ir (arba) sumažėjusios pasiūlos laikotarpiais kainos kyla, o paklausos sumažėjimo ir (arba) pasiūlos padidėjimo laikotarpiais kainos krenta; tai aiškiai pripažino Teismas šio sprendimo 27 punkte minėtame Sprendime Aluminium Silicon Mill Products prieš Tarybą dėl kito geležies lydinio, silicio. Ferosilicio kainos Bendrijoje sumažėjo, o Bendrijos gamintojų patiriamos gamybos sąnaudos viršijo rinkos kainas, todėl lėmė didelius Bendrijos pramonės nuostolius.

148    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

149    Šia ieškinio pirmojo pagrindo dalimi ieškovės iš esmės ginčija tai, kaip institucijos vertina paklausos kitimo nagrinėjamuoju laikotarpiu poveikį. Jos mano, kad laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

150    Reikia priminti, kad laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje pateikta lentelė su duomenimis apie suvartojimą Bendrijoje nagrinėjamuoju laikotarpiu ir Komisijos komentaras: „ferosilicio suvartojimas Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nekito, išskyrus 2003 ir 2004 m., kai buvo padidėjęs 6 % dėl ypač didelės paklausos iš plieno pramonės“. Taip pat reikia pažymėti, kad laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama nepriskyrimo analizę, Komisija pažymėjo:

„<...> tikrasis ferosilicio suvartojimas Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nekito, išskyrus 2004 m. Taigi, negalima manyti, kad Bendrijos pramonei materialinė žala padaryta dėl to, kad Bendrijos rinkoje mažėjo paklausa.“

151    Ieškovės mano, kad šie teiginiai yra klaidingi, nes suvartojimas Bendrijoje nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo stabilus – nuo 2004 m. iki 2005 m. jis sumažėjo 4,4 %.

152    Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia pritarti Tarybai, kad ieškovės neginčija statistinių duomenų, pateiktų laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje, teisingumo. Kaip nurodo Taryba, šalys nesutaria tik dėl šių duomenų aiškinimo.

153    Toliau svarbu pripažinti, kad ieškovės iškreipia laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateiktus argumentus. Kitaip nei tvirtina ieškovės, Komisija ne tik nurodė, kad suvartojimas Bendrijoje nekito, bet ir pažymėjo, kad jis padidėjo nuo 2003 m. iki 2004 m. padidėjus paklausai iš plieno pramonės. Be to, iš laikinojo reglamento 124 konstatuojamosios dalies matyti, kad ji, atlikdama nepriskyrimo analizę, atsižvelgė į suvartojimo svyravimą 2004 m., bet manė, kad nepaisant šio svyravimo suvartojimą reikėjo laikyti iš esmės nepakitusiu, o tai reiškė, kad Bendrijos pramonei padarytos žalos negalima priskirti paklausos Bendrijoje sumažėjimui. Todėl reikia pripažinti, kad Komisija įvykdė pareigą pagal Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį atsieti ir atskirti žalą, kurią padarė būtent paklausos sumažėjimas arba suvartojimo struktūros pokyčiai.

154    Galiausiai nė vienas ieškovių pateiktas argumentas neįrodo, kad Komisijos išvada, pateikta laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje, pagrįsta akivaizdžia vertinimo klaida. Iš tiesų, ieškovės tik pasiūlė, kaip aiškinti laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje pateiktus duomenis, bet niekaip nepaaiškino, kodėl institucijų siūlomas šių skaičių aiškinimas yra pagrįstas akivaizdžia vertinimo klaida. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, jog tikėtina, kaip tvirtina ieškovės, kad Bendrijos suvartojimo sumažėjimas 4,4 % nuo 2004 iki 2005 m. turėjo neigiamą poveikį Bendrijoje taikomoms kainoms. Vis dėlto, taip pat galima laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje esančius skaičius aiškinti kaip tai daro institucijos, t. y. kaip rodančius gana stabilią paklausą visą tiriamąjį laikotarpį, o svyravimus 2004 ir 2005 m. galima suprasti kaip išskirtinę paklausą iš plieno pramonės 2004 m., grįžusią į normalų lygį 2005 m. Tokiu atveju galima pagrįstai pripažinti, kad Bendrijos pramonės patirtos žalos, išryškėjusios iš duomenų, susijusių su visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, negalima priskirti suvartojimo svyravimams 2004 ir 2005 m. Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad ieškovės neįrodė, jog institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

155    Todėl reikia atmesti ieškinio pirmojo pagrindo penktą dalį kaip nepagrįstą.

e)     Dėl ieškinio pirmojo pagrindo šeštos dalies, susijusios su importo iš kitų trečiųjų šalių poveikiu

 Šalių argumentai

156    Ieškovės tvirtina, kad institucijos pažeidė nepriskyrimo taisyklę, nes tinkamai neatsižvelgė į importo iš kitų trečiųjų šalių, nei tos, kurių atžvilgiu atliktas tyrimas, (toliau – kitos trečiosios šalys) poveikį. Ieškovės tvirtina, kad Komisija laikinajame reglamente, patvirtintame ginčijamu reglamentu, tik teigė, jog importo iš kitų trečiųjų šalių įtakos negalima laikyti reikšminga, atsižvelgiant į importo dempingo kaina mastą ir kainas, o to neužtenka, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi nepriskyrimo principo.

157    Anot ieškovių, nors laikinojo reglamento 116, 118 ir 120 konstatuojamosiose dalyse institucijos nustatė tam tikrą importo iš kitų trečiųjų šalių poveikį, jo neizoliavo, kad atliktų teisingą žalos priežasčių priskyrimą. Pirma, laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad importo iš šių trečiųjų šalių kainos yra nuo 2,3 iki 5,7 % mažesnės, nei Bendrijos pramonės taikomos kainos. Tačiau panašiu kainų skirtumu Reglamente Nr. 1420/2007 pateisintas antidempingo muitų įvedimas. Antra, laikinojo reglamento 118 ir 120 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nagrinėjamas importas iš Islandijos ir Venesuelos, Komisija patvirtino, kad šis importas neigiamai paveikė Bendrijos pramonės padėtį. Institucijos turėjo atsižvelgti į viso žalingo importo iš trečiųjų šalių, taip pat visų kitų žinomų žalos veiksnių poveikį ir šio poveikio nepriskirti ginčijamam importui.

158    Dublike ieškovės priduria, kad Taryba nepaisė to, kad didelė importo dempingo kaina masto padidėjimo dalis buvo skirta užpildyti „tuštumai“, kurią rinkoje paliko nagrinėjamu laikotarpiu pasitraukę kai kurie gamintojai iš trečiųjų šalių.

159    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

160    Šia ieškinio pirmojo pagrindo dalimi ieškovės iš esmės ginčija tai, kaip institucijos vertina importo iš kitų trečiųjų šalių įtaką Bendrijos pramonės patirtai žalai. Jos mano, kad laikinojo reglamento 116, 118 ir 120 konstatuojamosiose dalyse padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes Komisija ten nustatė tam tikrą šio importo poveikį, bet jo tinkamai neatskyrė.

161    Reikia priminti, kad laikinojo reglamento 116 konstatuojamosios dalyje Komisija konstatavo, jog visas importas iš kitų trečiųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 45 % ir jo rinkos dalis sumažėjo nuo 54,8 iki 30 %; per tą patį laikotarpį šių importuojamų produktų kainos padidėjo 7 % ir kad vidutinė šių importuojamų produktų kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo didesnė už importuojamų nagrinėjamųjų šalių kilmės produktų kainą ir 2,3–5,7 % mažesnė už Bendrijos pramonės kainą per tą patį laikotarpį. To paties reglamento 117–120 konstatuojamosiose dalyse Komisija analizavo importo iš Norvegijos, Islandijos, Brazilijos ir Venesuelos poveikį žalai. Ji konstatavo, kad nei importas iš Brazilijos, nei importas iš Norvegijos neprisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau ji padarė išvadą, kad importas iš Islandijos ir Venesuelos galėjo daryti neigiamą įtaką Bendrijos pramonės situacijai, bet šios įtakos negalima laikyti reikšminga, palyginti su importo dempingo kaina kiekiu ir kainomis. Laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje Komisija, remdamasi tuo, kas išdėstyta to paties reglamento 116–120 konstatuojamosiose dalyse, padarė išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių iš tiesų nepadarė materialinės žalos Bendrijos pramonei.

162    Ieškovių pateikti argumentai neįrodo, kad šie argumentai pagrįsti akivaizdžia vertinimo klaida.

163    Pirma, dėl ieškovių argumento, susijusio su laikinojo reglamento 116 konstatuojamąja dalimi, svarbu pripažinti, kad jos tik tvirtina, kad 2,3–5,7 % dempingo skirtumu Reglamente Nr. 1420/2007 pateisintas antidempingo muitų įvedimas, o tai rodo, kad Komisija negalėjo daryti išvados, jog importas iš kitų trečiųjų šalių neprisidėjo prie žalos.

164    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 90 punkte, institucijos, naudodamosi savo diskrecija, privalo nagrinėti, ar Bendrijos pramonė patyrė žalą ir ar šią žalą reikia priskirti importui dempingo kaina, ar kiti žinomi veiksniai prisidėjo prie šios žalos atsiradimo, ir kad ši diskrecija turi būti įgyvendinama kiekvienu atveju atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes. Bet kuriuo atveju svarbu pastebėti, kad Reglamente Nr. 1420/2007 dempingo skirtumas, kurio pagrindu nustatytos antidempingo priemonės, buvo 4,5 %. Tame reglamente Taryba nenurodė ieškovių minimo intervalo. Be to, svarbiau yra tai, kad Reglamente Nr. 1420/2007 Taryba padarė išvadą, jog reikia imtis šių priemonių, remdamasi keliais kitais veiksniais. Todėl negalima daryti jokios išvados, remiantis tuo, kad Reglamente Nr. 1420/2007 Taryba apskaičiavo 4,5 % priverstinį kainų sumažinimą ir nustatė antidempingo priemones.

165    Taip pat svarbu kaip ir Taryba pažymėti, kad laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje Komisija nenurodė importo iš kitų trečiųjų šalių dempingo skirtumo, ji tik teigė, kad minėto importo kaina buvo mažesnė nei Bendrijos pramonės taikyta kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau šio sprendimo 65 punkte jau pažymėta, kad priverstinis kainų sumažinimas yra teisės sąvoka, vartojama Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią institucijos palygina Bendrijos kainas su nustatytomis importo kainomis, kad gautų dempingo skirtumą procentais. Todėl negalima daryti jokios analogijos tarp dempingo skirtumo ir paprasto kainų palyginimo.

166    Be to, Komisijos konstatavimas, susijęs su kainų lygiu, yra tik platesnio samprotavimo, pateikto laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje, dalis. Nors importo iš kitų trečiųjų šalių kainų lygis, palyginti su Bendrijos kainų lygiu, gali būti įrodymas, kad šis importas prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos, negalima nepaisyti kitų Komisijos argumentų, dėl kurių ji padarė išvadą, kad jis prie žalos neprisidėjo. Komisija konstatavo, kad minėto importo rinkos dalys nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir kad tuo pačiu laikotarpiu jo kainos pakilo ir visada buvo didesnės už dempingo kaina importuojamų produktų kainas. Iš to matyti, kad, kaip pažymi Taryba, darant prielaidą, jog suvartojimas nepadidėjo, importas iš kitų trečiųjų šalių, priešingai nei importas dempingo kaina, negalėjo bendrai užimti rinkos dalies Bendrijos pramonės nenaudai.

167    Vadinasi, nė vienas ieškovių pateiktas argumentas neįrodo, kad laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

168    Antra, dėl ieškovių argumento, susijusio su laikinojo reglamento 118 ir 120 konstatuojamosiomis dalimis, svarbu pastebėti, jog ieškovės neginčija Komisijos tvirtinimo, kad net jei importas iš Islandijos ir Venesuelos galėjo daryti neigiamą poveikį Bendrijos pramonės situacijai, šio poveikio negalima laikyti reikšmingu, atsižvelgiant į importo dempingo kaina mastą ir kainas. Jos tik tvirtina, kad institucijos turėjo atlikti viso žalingo importo iš trečiųjų šalių, taip pat visų kitų žinomų žalos veiksnių poveikio analizę.

169    Kiek tai susiję su viso importo iš trečiųjų šalių poveikio analize, reikia pažymėti, kad, kitaip, nei tvirtina ieškovės, Komisija tokią analizę atliko. Ši analizė yra pirmas iš trijų importo iš kitų trečiųjų šalių poveikio nagrinėjimo etapų. Taigi, pirmiausia, Komisija laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje pateikė ekonominių rodiklių, susijusių su visu importu iš kitų trečiųjų šalių, pokyčius. Kaip minėta šio sprendimo 166 punkte, atsižvelgiant į šiuos pokyčius, nebuvo galima pripažinti, kad importas iš kitų trečiųjų šalių galėjo bendrai užimti rinkos dalį Bendrijos pramonės nenaudai. Tada Komisija laikinojo reglamento 117–120 konstatuojamosiose dalyse nagrinėjo, ar importas iš Norvegijos, Islandijos, Brazilijos ir Venesuelos atskirai galėjo padaryti žalą. Kaip paaiškinta šio sprendimo 161 punkte, Komisija padarė išvadą, kad importas iš Islandijos ir Venesuelos, jį vertinant atskirai, galėjo daryti neigiamą įtaką Bendrijos pramonės situacijai, bet šios įtakos negalima laikyti reikšminga, palyginti su importo dempingo kaina kiekiu ir kainomis. Galiausiai Komisija padarė išvadas iš pirmų dviejų nagrinėjimo etapų ir nuosekliai laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje konstatavo, kad importas iš kitų trečiųjų šalių neprisidėjo prie žalos.

170    Dėl bendros visų kitų žinomų žalos veiksnių analizės šio sprendimo 47 punkte jau paaiškinta, kad būtina išnagrinėti ieškovių kaltinimus, susijusius su atskira kiekvieno iš kitų žinomų veiksnių analize, kad būtų galima nustatyti, ar tokia bendra analizė buvo reikalinga. Šis klausimas nagrinėjamas šio sprendimo 204–215 punktuose.

171    Taigi nė vienas ieškovių pateiktas argumentas neįrodo, kad laikinojo reglamento 118 ir 120 konstatuojamosiose dalyse padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

172    Trečia, dėl argumento, susijusio su „tuštuma“, kurią rinkoje paliko pasitraukdami kai kurie gamintojai iš kitų trečiųjų šalių, pirmą kartą pateikto dublike, reikia konstatuoti, kad juo nesiekiama įrodyti, jog institucijos blogai įvertino žalą, kurią lėmė importas iš kitų trečiųjų šalių, – juo siekiama įrodyti, kad importas dempingo kaina nepadarė žalos Bendrijos pramonei, nes pakeitė importą iš kitų trečiųjų šalių. Todėl šis argumentas nėra glaudžiai susijęs su ieškinyje pateiktu pagrindu ir nėra jo pakartojimas. Vadinasi, kadangi šis argumentas nėra pagrįstas proceso metu atsiradusiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, jį reikia laikyti nauju pagrindu pagal procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. 1997 m. vasario 5 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Petit-Laurent prieš Komisiją, T‑211/95, Rink. p. II‑57, 43–45 punktus). Todėl jį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

173    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinio pirmojo pagrindo šeštą dalį kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nepriimtiną.

f)     Dėl ieškinio pirmojo pagrindo septintos dalies, susijusios su Bendrijos gamintojų konkurencingumo trūkumu prieš atsirandant žalingam dempingui

 Šalių argumentai

174    Ieškovės tvirtina, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė nepriskyrimo taisyklę, numatytą Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje, nes ginčijamo reglamento 93 ir 94 konstatuojamosiose dalyse atmetė argumentą, kad dauguma Bendrijos gamintojų buvo nepelningi dar prieš atsirandant bet kokiam žalingam dempingui, motyvuodama tuo, kad Bendrijos pramonė 2004 m. apskritai buvo pelninga. Šiuo atžvilgiu ieškovės tvirtina, kad trys iš šešių Bendrijos gamintojų dirbo nuostolingai jau 2003 m. ir visi, išskyrus FerroAtlántica, dirbo nuostolingai 2004 m., t. y. geležies lydinių pramonei „ypač sėkmingais metais“. Bendras Bendrijos pramonės 3 % pelningumas 2004 m. buvo priskirtinas tik FerroAtlántica. Be to, nors 2004 m. bendri Bendrijos pramonės veiklos rezultatai buvo geresni nei 2003 m. ir ji pakėlė kainas 10 %, penkių iš šešių gamintojų padėtis pablogėjo dėl su importu dempingo kaina nesusijusių priežasčių. Institucijos turėjo atsižvelgti bent į šią aplinkybę, nes ji buvo svarbi aiškinant Bendrijos gamintojų patirtos žalos pokyčius ir aiškiai parodė Bendrijos pramonės nekonkurencingumą, ypač kalbant apie sąnaudų struktūrą. Tai patvirtina gamybos perorientavimas ir sumažinimas, kurių Bendrijos pramonė ėmėsi nuo 2004 m., nepaisant ferosilicio suvartojimo didėjimo ir pardavimo pelningumo.

175    Iš esmės Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, nurodo, kad nors ieškovės tvirtina, jog institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, pareikšdamos, jog Bendrijos pramonė 2003 ir 2004 m. buvo pelninga, jos neginčija ginčijamo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje pateikiamų duomenų apie pelno maržas prieš sumokant mokesčius. Be to, Taryba tvirtina, kad ieškovių nuoroda į įvairių Bendrijos gamintojų situaciją 2003 ir 2004 m. neįrodo, kad padaryta akivaizdi klaida. Pirma, žalos ir priežastingumo ryšio vertinimą reikia atlikti nagrinėjant visos Bendrijos pramonės, o ne atskirų Bendrijos gamintojų situaciją. Antra, aplinkybė, kad trys Bendrijos gamintojai, kartu pagaminantys nuo 24 iki 28 % visos Bendrijos produkcijos, 2003 m. dirbo nuostolingai, nereiškia, kad visai Bendrijos pramonei trūko konkurencingumo. Trečia, Taryba nurodo, kad 2004 m. sumažėjo Bendrijos pramonės rinkos dalis, 2 % sumažėjo pardavimas, palyginti su 2003 m., padidėjo importas dempingo kaina, taip pat šio importo rinkos dalis ir sumažėjo jo kainos, o tai reiškia, kad kai kurie Bendrijos gamintojai patyrė neigiamą importo dempingo kaina poveikį jau 2004 m., nors apskritai Bendrijos pramonė galėjo padidinti savo pelną.

 Bendrojo Teismo vertinimas

176    Šia ieškinio pirmojo pagrindo dalimi ieškovės kritikuoja aplinkybę, kad ginčijamo reglamento 93 ir 94 konstatuojamosiose dalyse Taryba atmetė argumentą, jog Bendrijos pramonė buvo nepelninga prieš atsirandant bet kokiam žalingam dempingui.

177    Reikia priminti, kad ginčijamo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje atsakydama į šį argumentą Taryba paaiškino, kad, kaip tai įrodyta laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė buvo pelninga 2003 m., kai gauta 2,3 % pelno marža prieš sumokant mokesčius, kuri padidėjo iki 2,7 % 2004 m., ir kad nuostolių patirta 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

178    Nors ieškovės, kaip pažymi Taryba, neginčija duomenų, pateiktų laikinojo reglamento 97 konstatuojamojoje dalyje, iš kurių matyti, kad Bendrijos pramonė apskritai buvo pelninga 2003 ir 2004 m., tačiau jos kaltina institucijas neatsižvelgus į individualią trijų iš šešių Bendrijos gamintojų situaciją 2003 m. ir penkių iš šešių Bendrijos gamintojų situaciją 2004 m.

179    Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad ieškovės pgrindžia savo argumentus duomenimis, iš kurių matyti, jog penki iš šešių Bendrijos gamintojų dirbo nuostolingai 2004 m. Šių duomenų Taryba neginčijo. Be to, ieškovės tvirtina, kad trys iš šešių Bendrijos gamintojų buvo nepelningi 2003 m. Nors jos nepateikia jokio įrodymo, Taryba savo dokumentuose patvirtina, kad šis teiginys teisingas.

180    Tokiomis aplinkybėmis reikia priminti, kaip nurodyta šio sprendimo 88 punkte, kad, kitaip, nei tvirtina Taryba, vertinti, ar esama priežastingumo ryšio, nebūtina visos Bendrijos pramonės lygmeniu, be galimybės atsižvelgti į žalą, kurią atskiram Bendrijos gamintojui padarė kitas nei importas dempingo kaina veiksnys. Į žalą, kurią atskiram Bendrijos gamintojui padarė kitas nei importas dempingo kaina veiksnys, reikia atsižvelgti, nes ji prisideda prie žalos, padarytos visai Bendrijos pramonei.

181    Kadangi ieškovių pateikti duomenys iš tiesų rodo, kad kai kurie gamintojai buvo nepelningi 2003 ir 2004 m., institucijos turėjo įvertinti šios situacijos poveikį visos Bendrijos pramonės patirtai žalai, tačiau jos to nepadarė. Vadinasi, institucijos neįvykdė pareigos atlikti nepriskyrimo analizę ir pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį.

182    Vis dėlto, kaip pažymėta šio sprendimo 119 punkte, svarbu įrodyti, kad toks pažeidimas daro poveikį ginčijamo reglamento teisėtumui, padarydamas negaliojančią visą institucijų atliktą priežastingumo ryšio analizę. Šiuo atveju ieškovės privalo įrodyti, kad specifinė dalies Bendrijos gamintojų situacija 2003 ir 2004 m. lėmė visos Bendrijos pramonės patirtą žalą arba prie jos prisidėjo. Jos taip pat turi įrodyti, kad penkių iš šešių Bendrijos gamintojų nuostoliai nebuvo importo dempingo kaina padarinys.

183    Šiuo tikslu ieškovės tvirtina, jog tai, kad 2004 m. penki iš šešių Bendrijos gamintojų dirbo nepelningai, lėmė jų nekonkurencingumas; tai patvirtina gamybos perorientavimas ir sumažinimas, kurio Bendrijos pramonė ėmėsi nuo 2004 m., nepaisant suvartojimo didėjimo ir ferosilicio pardavimo pelningumo. Vis dėlto Teismas mano, kad 2004 m. duomenis galima aiškinti kitaip. Trys Bendrijos gamintojai, kartu pagaminantys nuo 24 iki 28 % visos Bendrijos produkcijos, 2003 m. dirbo nuostolingai, o penki gamintojai patyrė nuostolių 2004 m. Tačiau reikia pritarti Tarybai, kad nepaisant suvartojimo augimo 2004 m. sumažėjo Bendrijos pramonės rinkos dalis, 2 % sumažėjo pardavimas, palyginti su 2003 m., padidėjo importas dempingo kaina, taip pat šio importo rinkos dalis ir sumažėjo jo kainos, o tai reiškia, kad kai kurie Bendrijos gamintojai patyrė neigiamą importo dempingo kaina poveikį jau 2004 m., nors apskritai Bendrijos pramonė galėjo padidinti savo pelną.

184    Kadangi 2003 ir 2004 m. kai kurių Bendrijos gamintojų patirtą deficitą galėjo lemti importas dempingo kaina, šio sprendimo 181 punkte konstatuotas pažeidimas negali padaryti ginčijamo reglamento neteisėto.

185    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškinio pirmojo pagrindo septintą dalį.

g)     Dėl ieškinio pirmojo pagrindo aštuntos dalies, kiek ji susijusi su atskirų gamintojų aplinkybėmis

 Šalių argumentai

186    Ieškovės tvirtina, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, nes atsisakė nagrinėti veiksnius, kurie lėmė žalą atskiriems Bendrijos gamintojams, o kartu – žalą visai Bendrijos pramonei, nors minėtų gamintojų nebuvo daug ir jų ekonominė padėtis labai skyrėsi.

187    Pirma, ieškovės pažymi, kad Huta Laziska 2004 m. dalį ferosilicio gamybos pakeitė į silikomangano gamybą, kad padidintų savo pelningumą. Dėl to sumažėjo šios bendrovės ferosilicio gamyba ir ferosilicio pardavimas nepriklausomiems klientams. Sumažėjus gamybai, o fiksuotoms sąnaudoms nepasikeitus, 2004 m., jos tonos gamybos sąnaudos padidėjo vidutiniškai 17 %, o jos nuostoliai buvo daugiau kaip tris kartus didesni, ir tai nesusiję su importu. Vis dėlto, apyvarta, susijusi su nepriklausomais klientais, padidėjo. 2005 m. Huta Laziska pradėjo mažinti gamybą, o tiriamuoju laikotarpiu ją nutraukė dėl ginčo su elektros energijos tiekėju. Todėl jos pardavimo mastas sumažėjo, o vieneto gamybos sąnaudos labai padidėjo – tai lėmė pelningumo ir rinkos dalies sumažėjimą.

188    Antra, ieškovės nurodo, kad OFZ 2004 m. perkėlė arba atleido 47 % savo darbuotojų, o tai reiškė, kad ji tapo nepajėgi patenkinti didėjančios paklausos. Be to, OFZ dalį ferosilicio gamybos perorientavo į silikomangano gamybą, kad padidintų savo pelningumą. Todėl jos pardavimas nepriklausomiems klientams sumažėjo 19 %. Vis dėlto, dėl tvirtų rinkos sąlygų jai pavyko apriboti apyvartos mažėjimą iki 11 %, nepaisant gamybos sąnaudų padidėjimo 14 %, kurį iš dalies lėmė gamybos sumažinimas, esant fiksuotos sąnaudoms. Toliau ieškovės tvirtina, kad 2005 m. OFZ buvo restruktūrizuota, tai sudarė sąlygas sumažinti savo gamybos sąnaudas ir padidinti pelningumą. Tam reikėjo laikinai sumažinti pardavimą ir rinkos dalį.

189    Trečia, ieškovės tvirtina, kad TDR – Metalurgija d.d. 2004 m. padidino pardavimo nepriklausomiems klientams mastą didesne procentine dalimi, nei siekė paklausa, ji padidino gamybą ir pasinaudojo pakilusiomis kainomis, padidindama apyvartą, susijusią su nepriklausomais klientais. Vis dėlto dėl bendro gamybos sąnaudų padidėjimo 12 %, jai nepavyko vėl tapti pelninga. Rinkai smukus, 2005 m. TDR nepajėgė atsigauti po blogų rezultatų 2004 m., „ypač palankiais metais“.

190    Ketvirta, ieškovės teigia, kad Vargön Alloys 2004 m. padidino pardavimo nepriklausomiems klientams mastą didesne procentine dalimi, nei siekė paklausa, ji padidino gamybą ir pasinaudojo pakilusiomis kainomis, padidindama apyvartą, susijusią su nepriklausomais klientais. Vis dėlto jos gamybos sąnaudos padidėjo 15 %. Ieškovės pažymi, kad, anot institucijų, Vargön Alloys papildomai patyrė 45 % nuostolių. Nors institucijos nepateikė jokių paaiškinimų šiuo klausimu, aišku, kad šie pokyčiai priskirtini šios bendrovės problemoms, o ne ginčijamam importui. Tarp 2004 ir 2005 m. Vargön Alloys per pusę sumažino savo ferosilicio gamybą dėl elektros energijos kainos padidėjimo. Be to, tiriamuoju laikotarpiu ji perorientavo dalį savo ferosilicio gamybos, siekdama padidinti savo pelningumą, o tai lėmė ferosilicio pardavimo ir rinkos dalies sumažėjimą.

191    Penkta, dėl FerroPem SAS ir FerroAtlántica ieškovės tvirtina, kad nuo 2003 m. iki 2004 m. FerroPem sumažino ferosilicio pardavimą nepriklausomiems klientams, bet padidino gamybą ir išpardavė atsargas, o tai rodo, kad FerroPem padidino integruotą gamybą. Anot ieškovių, iš to galima spręsti, kad FerroPem apyvarta, susijusi su nepriklausomais klientais, sumažėjo. Be to, gamybos sąnaudos tuo pačiu padidėjo 24 %, todėl nuoseklu, kad FerroPem pelningumas iš esmės sumažėjo. Padidėjus elektros energijos kainai, FerroAtlántica nutraukė gamybą tomis valandomis, kai suvartojimas yra didžiausias, taip sudarydama sąlygas savo elektros skyriui gauti didesnį pelną. Be to, jai įsigijus FerroPem abi bendrovės patyrė restruktūrizacijos išlaidų. Abi bendrovės pasiekė geriausių rezultatų rinkoje, padidindamos savo pardavimą 2004 ir 2005 m., nors bendras suvartojimas Bendrijoje sumažėjo. 2005 m. ir tiriamojo laikotarpio atžvilgiu FerroAtlántica Venesuelos skyrius padidino eksportą į Bendriją. Visa FerroAtlántica grupė pasiekė labai gerų rezultatų ir neatrodo, kad patyrė žalą. Anot ieškovių, bet kuriuo atveju tokia žala negali būti priskirta importui dempingo kaina.

192    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

 Bendrojo Teismo vertinimas

193    Ieškinio pirmojo pagrindo aštuntoje dalyje ieškovės kritikuoja aplinkybę, kad institucijos neatsižvelgė į veiksnius, padariusius žalą atskiriems Bendrijos gamintojams, taip pat turėjusius poveikį visai Bendrijos pramonei.

194    Šio sprendimo 88 punkte jau konstatuota, kad, kitaip, nei tvirtina Taryba, vertinti, ar esama priežastingumo ryšio, nebūtina visos Bendrijos pramonės lygmeniu, be galimybės atsižvelgti į žalą, kurią atskiram Bendrijos gamintojui padarė kitas nei importas dempingo kaina veiksnys. Į žalą, kurią atskiram Bendrijos gamintojui padarė kitas nei importas dempingo kaina veiksnys, reikia atsižvelgti, nes ji prisideda prie žalos, padarytos visai Bendrijos pramonei.

195    Vis dėlto, svarbu patikslinti, kad būtinybė atsižvelgti į veiksnius, padariusius žalą atskiram gamintojui, jei jie prisidėjo prie žalos, padarytos visai Bendrijos pramonei, šiuo atveju nereiškia, kad institucijos privalėjo sistemingai nagrinėti individualią kiekvieno Bendrijos gamintojo situaciją.

196    Šiuo atžvilgiu reikia pripažinti, kad ieškovių pateikti argumentai neįrodo, jog atskirų Bendrijos gamintojų padėtis lėmė visos Bendrijos pramonės patirtą žalą ar bent prie jos prisidėjo.

197    Pirma, argumentai, susiję su Huta Laziska, iš esmės sutampa su kai kuriais argumentais, pateiktais šio ieškinio pagrindo trečioje dalyje. Tačiau pripažinta, kad šie argumentai yra nepagrįsti. Vadinasi, nagrinėjant ir šią dalį šiuos argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus.

198    Antra, kiek tai susiję su OFZ situacija, ieškovės aprašo faktines aplinkybes, kuriomis siekia įrodyti, kad ši bendrovė buvo restruktūrizuota, o tai prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau nagrinėjant šio ieškinio pagrindo trečią dalį jau pripažinta, kad į gamybos perorientavimą, įskaitant įvykdytą OFZ, institucijos atsižvelgė. Be to, nors ieškovių aprašyta 2004 ir 2005 m. situacija iš tiesų galėjo prisidėti prie žalos, taip pat tikėtina, kad, kaip pažymi Taryba, tokią situaciją galėjo lemti importas mažomis kainomis į Bendrijos rinką. Todėl negalima pripažinti, kad ieškovės įrodė, jog OFZ situacija prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos.

199    Trečia, kiek tai susiję su TDR situacija, ieškovės aprašo faktines aplinkybes, kuriomis siekia įrodyti, kad šios bendrovės patirta žala yra susijusi su jos gamybos sąnaudų padidėjimu. Kadangi toks tvirtinimas jau atmestas, nagrinėjant šio ieškinio pagrindo ketvirtą dalį, argumentus, susijusius su TDR situacija, kuriais remiamasi šioje dalyje, taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstus.

200    Ketvirta, kiek tai susiję su Vargön Alloys situacija, ieškovės nurodo šios bendrovės atliktą gamybos perorientavimą ir jos gamybos sąnaudų padidėjimą. Kadangi argumentai, susiję su šių veiksnių įtaka Bendrijos pramonės patirtai žalai, jau atmesti nagrinėjant šio ieškinio pagrindo trečią ir ketvirtą dalis, argumentus, susijusius su Vargön Alloys situacija, kuriais remiamasi šioje dalyje, reikia taip pat atmesti.

201    Penkta, kiek tai susiję su FerroPem ir FerroAtlántica situacija, reikia pažymėti, kad ieškovės apibūdina apskritai teigiamą šių bendrovių ekonominę padėtį ir nepaaiškina, kaip tokia situacija galėjo prisidėti prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Todėl argumentų, susijusių su šių dviejų bendrovių situacija, negalima palaikyti.

202    Vadinasi, ieškinio pirmojo pagrindo aštuntą dalį, kiek ji susijusi su atskirų gamintojų aplinkybėmis, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

203    Atsižvelgiant į visus pateiktus argumentus, ieškinio pirmojo pagrindo pirmą, antrą, ketvirtą ir penktą dalis, trečios dalies pirmus tris kaltinimus ir aštuntą dalį, kiek ji susijusi su individualia žalos veiksnių analize, reikia atmesti kaip nepagrįstus. Taip pat reikia atmesti ieškinio pirmojo pagrindo šeštą dalį kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nepriimtiną. Galiausiai, reikia pažymėti, kad, nagrinėjant ieškinio pirmojo pagrindo trečios dalies ketvirtą kaltinimą ir to paties pagrindo septintą dalį, konstatuotais pažeidimais negalima pagrįsti ginčijamo reglamento panaikinimo.

3.     Dėl bendro žalos veiksnių nenagrinėjimo (ieškinio pirmojo pagrindo pirma ir aštunta dalys)

a)     Šalių argumentai

204    Pateikdamos ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį ieškovės tvirtina, kad Tarybos požiūris yra akivaizdžiai neadekvatus, nes ji analizavo, ar kiti veiksniai, kiekvienas atskirai, lėmė Bendrijos pramonės patirtą žalą, tačiau šiuo atveju buvo būtina analizuoti bendrą kitų veiksnių poveikį. Pirma, daug kitų veiksnių darė poveikį Bendrijos pramonei ir ši pramonė patyrė nedidelę žalą. Antra, kiekvienas Bendrijos gamintojas yra labai skirtingoje padėtyje. Trečia, kelios antidempingo procedūros šalys per šią procedūrą pabrėžė, kad kiti veiksniai, vertinami kartu, paaiškina Bendrijos pramonės patirtą materialinę žalą.

205    Pateikdamos ieškinio pirmojo pagrindo aštuntą dalį ieškovės tvirtina, kad institucijos turėjo bendrai įvertinti kitų nei importas dempingo kaina žinomų veiksnių poveikį. Anot ieškovių, net jei vienas iš šių veiksnių, vertinamas atskirai, negali nutraukti priežastingumo ryšio tarp importo, kurio atžvilgiu vykdoma tyrimo procedūra, ir žalos, šių veiksnių visuma tai gali. Šiuo atveju, jei tokia analizė būtų buvusi atlikta, ji būtų patvirtinusi, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl sąnaudų ir rinkos pokyčių , o ne dėl importo, kurio atžvilgiu vykdoma tyrimo procedūra.

206    Pirma, ieškovės paaiškina, kad neteisėta kainų tendencijas 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, t. y. tai, kad 2005 m. kainos buvo 15 %, o tiriamuoju laikotarpiu 6 % mažesnės nei 2004 m., priskirti importui, kurio atžvilgiu vykdoma tyrimo procedūra, nes šios tendencijos buvo bendro rinkos kainų koregavimo 2004 m. atžvilgiu dalis. Anot ieškovių, kainų sumažėjimą nuosekliai lėmė pasaulinės paklausos sumažėjimas 2005 m. Paklausos sumažėjimo laikotarpiu buvo galima numatyti, kad Bendrijos gamintojai patirs pelno nuostolių, o tai reiškia, jog vien to, kad sumažėjo pelnas, neužtenka, norint įrodyti, kad padaryta žala.

207    Antra, ieškovės pabrėžia glaudų gamybos sąnaudų padidėjimo ir pelningumo praradimo ryšį. Jos nurodo, kad prie pelno mažėjimo 2005 m. dėl rinkos sumažėjimo prisidėjo sąnaudų padidėjimas, kuris jau buvo rimtai paveikęs Bendrijos gamintojų pelningumą 2004 m. Tai lėmė sniego gniūžtės efektą, susijusį su gamybos sąnaudų padidėjimu ir pelno nuostoliais, kurį palaikė gamybos sumažėjimas. Ieškovės dar nurodo, kad 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos viršijo rinkos kainas, nors minėtos kainos 2005 m. buvo didžiausios pasaulyje. Be to, ieškovės tvirtina, kad gamybos sąnaudų padidėjimą lėmė didesnės sąnaudų elementų kainos, masto ekonomijos praradimas, sumažinus arba perorientavus gamybą, ir kiti su ginčijamu importu nesusiję veiksniai.

208    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

209    Pirmiausia reikia priminti, jog šio sprendimo 43 punkte jau konstatuota, kad bendrai analizuoti žalos veiksnius gali reikėti tam tikromis aplinkybėmis, būtent kai institucijos nusprendžia, jog daug kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių galėjo prisidėti prie žalos, bet šio poveikio, vertinant jį atskirai, nebuvo galima pripažinti reikšmingu.

210    Šiuo atveju laikinojo reglamento 115–136 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 87–101 konstatuojamosiose dalyse institucijos atskirai analizavo dvylika kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių, t. y. importą iš Norvegijos, Islandijos, Brazilijos ir Venesuelos, kito Bendrijos gamintojo konkurenciją, paklausos kitimą, Bendrijos pramonės eksporto rezultatus, valiutos keitimo kurso svyravimus, gamybos sąnaudas, gamybos perorientavimą, būdą, kuriuo nustatytos ferosilicio kainos, ir Bendrijos pramonės konkurencingumą. Jos padarė išvadą, kad nė vienas iš šių veiksnių atskirai neprisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos, išskyrus importą iš Islandijos ir Venesuelos, kurio įtaka šiaip ar taip nebuvo pripažinta reikšminga.

211    Iš šio sprendimo 49–203 punktuose pateikto nagrinėjimo galima spręsti, kad atskirai analizuojant žalos veiksnius nepadaryta akivaizdžių vertinimo klaidų, išskyrus du veiksnius, aptartus nagrinėjant ieškinio pirmojo pagrindo trečios dalies ketvirtą kaltinimą ir septintą dalį, kurių institucijos neanalizavo, bet kurių atžvilgiu ieškovės nepateikė įrodymų, kad jie šiuo atveju prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Todėl iš to, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad institucijos galėjo nepadarydamos akivaizdžios vertinimo klaidos bendrai neanalizuoti kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių.

212    Šios išvados negali paneigti ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovių pateikti argumentai. Pirma, argumentą, susijusį su kitų antidempingo procedūros šalių pastabomis, pateiktomis per tyrimo procedūrą, reikia atmesti kaip nepriimtiną, nes ieškovės iš esmės nepateikė jokių argumentų – jos tik nurodė prie ieškinio pridėtas kitų antidempingo procedūros šalių pastabas. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, Bendrajam Teismui taikytiną pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmąją pastraipą, ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c ir d punktus ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Šis nurodymas turi būti pakankamai aiškus ir tikslus, kad atsakovė galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, kad ieškinys būtų priimtinas, reikia, jog esminės jį pagrindžiančios faktinės ir teisinės aplinkybės išplauktų – kad ir glaustai, tačiau sklandžiai ir suprantamai – iš pačio ieškinio teksto (1997 m. gegužės 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Guérin automobiles prieš Komisiją, T‑195/95, Rink. p. II‑679, 20 punktas ir 2005 m. vasario 3 d. Sprendimo Chiquita Brands ir kt. prieš Komisiją, T‑19/01, Rink. p. II‑315, 64 punktas). Nors ieškinio motyvai specifiniais klausimais gali būti paremti ir papildyti pateikiant nuorodą į prie jo pridėtų dokumentų ištraukas, bendroji nuoroda į kitus dokumentus, netgi ieškinio priedus, negali kompensuoti pagrindinių teisinės argumentacijos elementų, kurie turi būti nurodyti pačiame ieškinyje, nebuvimo (1999 m. gegužės 21d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Asia Motors ir kt. prieš Komisiją, T‑154/98, Rink. p. II‑1703, 49 punktas).

213    Antra, dėl argumento, susijusio su tuo, kad atskirų gamintojų padėtis labai skiriasi, reikia pripažinti, kad šis argumentas, kiek jis susijęs su gamintojų aplinkybėmis, iš esmės yra identiškas aštuntoje dalyje pateiktiems argumentams. Kadangi nuspręsta šią dalį atmesti kaip nepagrįstą, šis argumentas negali prisidėti įrodinėjant, jog šiuo atveju reikėjo bendros kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių analizės.

214    Taip pat šios išvados negali paneigti ieškinio pirmojo pagrindo aštuntoje dalyje ieškovių pateikti argumentai. Šie argumentai iš esmės yra identiški kai kuriems ieškinio pirmojo pagrindo trečioje–penktoje dalyse pateiktiems argumentams. Kadangi nagrinėjant šias dalis nuspręsta, kad šie argumentai yra nepagrįsti ir negali prisidėti įrodinėjant, jog šiuo atveju reikėjo bendros kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių analizės.

215    Todėl reikia atmesti ieškinio pirmojo pagrindo pirmą ir aštuntą dalis, kiek jos susijusios su tuo, kad neatlikta bendra žalos veiksnių analizė, kaip nepagrįstas. Be to, atsižvelgiant į šią išvadą, reikia atmesti ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį, kiek ji susijusi su teisės klaida, vertinant pareigą bendrai nagrinėti skirtingus žalos veiksnius.

B –  Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su Bendrijos intereso egzistavimu

1.     Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su ferosilicio kainų padidėjimo pasibaigus tiriamajam laikotarpiui įvertinimu

a)     Šalių argumentai

216    Pirma, ieškovės tvirtina, kad Taryba akivaizdžiai padarė Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 6 straipsnio 1 dalis) aiškinimo klaidą. Ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje Taryba klaidingai nurodė šią nuostatą, tvirtindama, jog vertindama Bendrijos interesą ji neatsižvelgė į pokyčius pasibaigus tiriamajam laikotarpiui. Tačiau Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalis taikoma tik dempingo ir žalos vertinimui. Pagrindinio reglamento 21 straipsnyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 21 straipsnis), susijusiame su Bendrijos interesu, nenumatytas joks apribojimas laiko atžvilgiu. Bendrijos intereso kriterijus yra perspektyvinis kriterijus, todėl pagal apibrėžtį jo taikymas negali būti ribojamas tik prieš tyrimą pasibaigusio laikotarpio duomenimis. Be to, institucijos paprastai atsižvelgia į duomenis, atsiradusius pasibaigus tiriamajam laikotarpiui, pavyzdžiui, jos tai padarė Reglamente Nr. 1420/2007. Teismas 2006 m. lapkričio 14 d. Sprendime Nanjing Metalink prieš Tarybą (T‑138/02, Rink. p. II‑4347, 59 punktas) paaiškino, kad draudimo atsižvelgti į pasibaigus tiriamajam laikotarpiui atsiradusias aplinkybes tikslas – užtikrinti, kad suinteresuotųjų gamintojų veiksmai pradėjus antidempingo procedūrą neturėtų poveikio aplinkybėms, kuriomis grindžiamas dempingo ir žalos apskaičiavimas. Tačiau šie argumentai netaikomi Bendrijos intereso vertinimui, nes tyrimo šalys negali juo manipuliuoti.

217    Antra, ieškovės nurodo, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje tvirtindama, jog keletą mėnesių po tiriamojo laikotarpio gamybos sąnaudos padidėjo, todėl, nepaisant pakilusių ferosilicio kainų, Bendrijos pramonė neatsigavo tiek, kad nebebūtų pagrįsta taikyti antidempingo priemones. Anot ieškovių, nors tiesa, kad pagrindinės ferosilicio gamybos sąnaudos pasibaigus tiriamajam laikotarpiui toliau didėjo, šios sąnaudos didėjo mažiau nei ferosilicio kainos. Ferosilicio kainos tarp tiriamojo laikotarpio ir ginčijamo reglamento priėmimo pakilo 50 %, o elektros energijos kaina, sudaranti pagrindines gamybos sąnaudas, 2007 m. antrąjį pusmetį pakilo maždaug 4 %. Dėl to Bendrijos gamintojai galėjo viršyti 5 % pelno maržos ribą, kuri ginčijamame reglamente laikoma pakankama. Toliau Bendrijos gamintojai vėl pradėjo gaminti ferosilicį.

218    Trečia, ieškovės dublike tvirtina, kad Taryba pakankamai nepagrindė, kodėl atmetė argumentus ir įrodymus, kuriuos jos pateikė per antidempingo procedūrą, kad įrodytų, jog ferosilicio kainos pasibaigus tiriamajam laikotarpiui pakilo labiau, nei padidėjo gamybos sąnaudos.

219    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

220    Nagrinėjant šią ieškinio antrojo pagrindo dalį pirmiausia reikia nustatyti, ar Taryba padarė teisės klaidą, ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje nurodydama, jog Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalis taikoma nustatant, ar esama Bendrijos intereso įvesti antidempingo priemones, ir kad dėl to informacija, susijusi su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neturėtų būti vertinama, darant išvadas šiuo klausimu.

221    Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 1 dalies (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 21 straipsnio 1 dalis) pažodinis ir teleologinis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad, kitaip nei Taryba tvirtina ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje, nustatant, ar esama Bendrijos intereso, kaip tai numatyta Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje, Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalis netaikoma, o tai reiškia, kad priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti į duomenis, susijusius su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio.

222    Reikia priminti, kad Pagrindinio reglamento 6 straipsnis vadinasi „Tyrimas“. Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tyrimas „turi apimti ir dempingą, ir žalą, todėl jie tiriami kartu“. Joje taip pat patikslinama, kad „siekiant pagrįstų išvadų, parenkamas tiriamasis laikotarpis“ ir kad „į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neatsižvelgiama“. Kadangi Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje patikslinama, jog tyrimas apima tik dempingo ir žalos nustatymą, šios nuostatos paskutinis sakinys, kad į pokyčius pasibaigus tiriamajam laikotarpiui paprastai neatsižvelgiama, taip pat taikomas tik dempingo ir žalos įvertinimui.

223    Šį aiškinimą patvirtina ir Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies tikslo analizė. Pagal teismo praktiką tiriamojo laikotarpio nustatymo ir draudimo atsižvelgti į vėlesnes nei šis laikotarpis aplinkybes tikslas – užtikrinti, kad tyrimo rezultatai būtų tipiški ir patikimi (2001 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Euroalliages prieš Komisiją, T‑188/99, Rink. p. II‑1757, 74 punktas). Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytas tiriamasis laikotarpis skirtas visų pirma užtikrinti, kad suinteresuotųjų gamintojų veiksmai pradėjus antidempingo procedūrą neturėtų poveikio veiksniams, kuriais grindžiamas dempingo ir žalos apskaičiavimas, ir kad procedūros pabaigoje įvesti galutiniai muitai iš tikrųjų atlygintų žalą dėl dempingo (216 punkte minėto Sprendimo Nanjing Metalink prieš Tarybą 59 punktas). Taigi reikia pritarti ieškovėms, kad suinteresuotosios šalys gali paveikti dempingo ir žalos apskaičiavimą, pakeisdamos savo prekybos politiką, tačiau tokios galimybės nėra nustatant, ar Bendrija suinteresuota taikyti priemones. Todėl tikslas, dėl kurio nustatomas tiriamasis laikotarpis, po kurio prasidėjusio laikotarpio duomenys neįtraukiami į vertinimą, neturi reikšmės priimant Pagrindinio reglamento 21 straipsnyje numatytą sprendimą.

224    Svarbu pabrėžti, kad Pagrindinio reglamento 21 straipsnyje niekaip neribojamas laikotarpis, į kurio duomenis institucijos gali atsižvelgti, nustatydamos, ar esama Bendrijos intereso. Pagal teismo praktiką nagrinėjant Bendrijos interesą būtina įvertinti galimus numatytų priemonių taikymo ir netaikymo padarinius Bendrijos pramonės interesui ir kitiems esamiems interesams. Atliekant šį vertinimą reikalinga prognozė, pagrįsta būsimų įvykių prielaidomis, apimanti sudėtingų ekonominių aplinkybių vertinimą (2003 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Euroalliages ir kt. prieš Komisiją, T‑132/01, Rink. p. II‑2359, 47 punktas). Kadangi Pagrindinio reglamento 21 straipsnyje numatyta analizė yra perspektyvinė, institucijos gali atsižvelgti į informaciją, susijusią ne su tiriamuoju, o su po jo einančiu laikotarpiu.

225    Todėl reikia pripažinti, kad, kaip nurodo ieškovės, Taryba padarė teisės klaidą, ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje taikydama Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį vertinimui, ar esama Bendrijos intereso.

226    Tačiau, nors institucijos manė, kad Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalis taikoma nustatant, ar esama Bendrijos intereso, ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje jos analizavo informaciją, gautą pasibaigus tiriamajam laikotarpiui. Teisės klaida pati savaime negali paveikti ginčijamo reglamento teisėtumo.

227    Antra, svarbu nustatyti, ar ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje nagrinėdamos informaciją, susijusią su po tiriamojo laikotarpio einančiu laikotarpiu, institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad nagrinėdama sudėtingas ekonomines aplinkybes Komisija turi plačią diskreciją vertinti Bendrijos interesą. Todėl Sąjungos teismo vykdoma kontrolė turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar faktai, kuriais grindžiamas ginčijamas sprendimas, buvo tikslūs, ar vertinant šiuos faktus nebuvo padaryta akivaizdžios klaidos arba ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais (224 punkte minėto Sprendimo Euroalliages ir kt. prieš Komisiją 67 punktas).

228    Svarbu priminti, kad ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje Taryba nurodė, kad negalima daryti išvados, jog Bendrijos pramonė atsigavo tiek, kad nebebūtų pateisinama taikyti priemones, nes, nors kelis mėnesius po tiriamojo laikotarpio ferosilicio kainos kilo, pagrindinių ferosilicio gamybos sąnaudų elementų kainos irgi padidėjo.

229    Ieškovių tvirtinimas, kad ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje padaryta akivaizdi vertinimo klaida, pagrįstas dviem argumentais. Pirma, tarp tiriamojo laikotarpio ir ginčijamo reglamento priėmimo kainos pakilo 50 %. Antra, gamybos sąnaudos nepadidėjo tiek, kiek pakilo ferosilicio kainos.

230    Vis dėlto reikia pastebėti, kad tiek per procesą Teisme, tiek per antidempingo procedūrą ieškovių pateiktuose dokumentuose, kuriais jos grindžia šiuos argumentus, esama esminio trūkumo. Nors iš jų matyti, kad per kelis mėnesius po tiriamojo laikotarpio pabaigos ferosilicio kainos padidėjo, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo, kad visos sąnaudos padidėjo daug mažiau. Šiuo atžvilgiu ieškovės pateikia tik dokumentą, kuriame tvirtinama, kad elektros energijos kaina padidėjo 4 %, bet neminima, kaip kito kitų sąnaudų kainos.

231    Pagal Pagrindinio reglamento (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 21 straipsnio 7 dalis) 21 straipsnio 7 dalį į institucijoms pateiktą informaciją atsižvelgiama tiktai tada, jeigu ji yra paremta faktiniais įrodymais, patvirtinančiais jos tikrumą. Kadangi tokių įrodymų nepateikta, negalima Tarybos kaltinti padarius kokią nors akivaizdžią vertinimo klaidą.

232    Turint mintyje, kad ieškovės nepateikė pakankamai įrodymų, jų argumentai dar mažiau pagrįsti dėl to, kad pagrindiniame reglamente numatyti specifiniai mechanizmai, kuriais siekiama atsižvelgti į pokyčius pasibaigus tiriamajam laikotarpiui (šiuo klausimu žr. 1987 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nippon Seiko prieš Tarybą, 258/84, Rink. p. 1899, 53 punktą). Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad galima atlikti tarpinę peržiūrą trimis atvejais: kai dempingui kompensuoti nebėra būtina toliau taikyti antidempingo priemonę, kai atšaukus arba pakeitus tą priemonę nebus tikėtina, jog žala tęsis arba pasikartos ir kai taikomos priemonės nepakanka arba nebepakanka žalą sukeliančiam dempingui pašalinti. Pagrindinio reglamento 11 straipsnio 8 dalyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 11 straipsnio 8 dalis) numatytas antidempingo muitų grąžinimas, kai įrodoma, kad dempingo skirtumas, kurio pagrindu sumokėti muitai, buvo pašalintas arba sumažintas tiek, kad tapo mažesnis už galiojantį muitą. Galiausiai pagal Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 14 straipsnio 4 dalis) antidempingo priemonės gali būti sustabdytos, jei rinkos sąlygos laikinai pasikeitė tokiu mastu, jog dėl tokio sustabdymo nėra tikimybės žalai atsinaujinti.

233    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima pripažinti, kad ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

234    Trečia, ieškovių argumentas, kad jų pateikti įrodymai atmesti nenurodant motyvų, yra nepagrįstas. Šio sprendimo 230 punkte nustatyta, jog iš institucijoms ieškovių pateiktų dokumentų matyti, kad per kelis mėnesius po tiriamojo laikotarpio pabaigos ferosilicio kainos padidėjo, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo, kad visos sąnaudos padidėjo daug mažiau. Todėl ginčijamo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje pateiktų motyvų užtenka šiems dokumentams atmesti.

235    Atsižvelgiant į visus pateiktus argumentus, reikia atmesti visą ieškinio antrojo pagrindo pirmą dalį. Reikia pažymėti, kad nagrinėjant šią dalį nustatytos teisės klaidos neužtenka, kad būtų pateisinama panaikinti ginčijamą reglamentą.

2.     Dėl ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, susijusios su ankstesne patirtimi, iš kurios matyti, kad antidempingo priemonės Bendrijos pramonei nepadeda

a)     Šalių argumentai

236    Ieškovės tvirtina, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes ginčijamo reglamento 117 ir 118 konstatuojamosiose dalyse atsisakė atsižvelgti į ankstesnę patirtį, nors iš jos matyti, kad antidempingo priemonės ferosilicio pramonės sektoriuje nepadeda pasiekti norimo atstatomojo poveikio ir kad šiomis priemonėmis Bendrijos pramonei uždedama nenaudinga našta. Anot ieškovių, nors sprendimą įvesti antidempingo priemones reikia pagrįsti per atitinkamą tyrimo procedūrą surinkta ir išnagrinėta informacija, ankstesnių priemonių įtaka yra svarbus ir reikšmingas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, taikant Pagrindinio reglamento 21 straipsnį. 2001 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimu 2001/230/EB, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl Brazilijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos ir Venesuelos kilmės ferosilicio importo (OL L 84, p. 36), Komisija panaikino antidempingo priemones, nuo 1987 m. taikytas ferosilicio importui, motyvuodama tuo, kad jomis nepasiektas laukiamas atstatomasis poveikis, nepaisant didelės naštos, uždėtos ant Bendrijos naudotojų pečių. Komisijos sprendimą patvirtino Teismas. Atsižvelgdamos į šį precedentą, ieškovės mano, kad institucijos turėjo nustatyti, kuo šis atvejis skiriasi, kad pateisintų kitokį priimtą sprendimą.

237    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

238    Pateikdamos šią ieškinio antrojo pagrindo dalį, ieškovės iš esmės tvirtina, kad ginčijamo reglamento 117 ir 118 konstatuojamosiose dalyse institucijos turėjo atsižvelgti į Sprendimą 2001/230, kuriuo panaikintos ferosilicio importui taikytos antidempingo priemonės, motyvuojant tuo, kad jos neturėjo laukiamo atstatomojo poveikio. Šį kaltinimą reikia nagrinėti, atsižvelgiant į šio sprendimo 227 punkte minėtą teismo praktiką.

239    Reikia pažymėti, kad Taryba ginčijamo reglamento 117 ir 118 konstatuojamosiose dalyse atsisakė atsižvelgti į Sprendimą 2001/230, nes pagrindiniame reglamente nurodyta, kad sprendimai priimami pagal surinktą ir išnagrinėtą su atitinkamu tyrimu susijusią informaciją, o ne pagal ankstesnius tyrimus.

240    Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sprendžiant, ar dėl Bendrijos interesų reikia imtis priemonių, reikia įvertinti visus esamus interesus, įskaitant Bendrijos pramonės ir naudotojų bei vartotojų interesus. Pagal teismo praktiką, vertinant Bendrijos interesą, reikia rasti pusiausvyrą tarp skirtingų susijusių šalių interesų ir bendrojo intereso (224 punkte minėto Sprendimo Euroalliages ir kt. prieš Komisiją 48 punktas).

241    Reikia pabrėžti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 227 punkte, Komisija turi plačią diskreciją, vertindama Bendrijos interesą. Šia diskrecija turi būti naudojamasi, kiekvienu atveju remiantis visomis svarbiomis aplinkybėmis (šiuo klausimu žr. 227 punkte minėto Sprendimo Gestetner Holdings prieš Tarybą ir Komisiją 43 punktą). Vis dėlto, ankstesnis sprendimas, kuriame daroma išvada, kad seniau to paties produkto importui iš tų pačių šalių, kaip ir tas, dėl kurio pradėta tyrimo procedūra, nustatytos antidempingo priemonės neturi atstatomojo poveikio, gali būti reikšmingas, taikant Pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, jei prisideda įrodant, kad antidempingo priemonių įvedimas neatitinka bendrojo intereso. Tokiu atveju šalis, kuri remiasi minėtu sprendimu, vis tiek turi paaiškinti, kuo aplinkybės, kuriomis priimtas tas sprendimas, yra panašios į vykdomos antidempingo procedūros aplinkybes ir kodėl tame sprendime padarytos išvados turi būti taikomos ir minėtai procedūrai.

242    Šiuo atveju ieškovės neįrodė, kad aplinkybės, kuriomis priimtas Sprendimas 2001/230, yra panašios į šio atvejo aplinkybes ir kad tame sprendime padarytos išvados turi būti taikomos ir šiuo atveju. Be to, kaip pažymi Taryba, aplinkybės, kuriomis priimtas Sprendimas 2001/230, buvo kitokios nei šiuo atveju. Šis sprendimas priimtas peržiūrėjus priemones, kurių galiojimo laikas artėjo prie pabaigos ir kurios įvairių šalių atžvilgiu galiojo daugelį metų, o tai reiškia, kad Bendrijos pramonė ilgą laiką naudojosi rinkos apsauga. Taip nėra šiuo atveju. Sprendime 2001/230 Komisija padarė išvadą, kad nereikia priimti antidempingo priemonių, remdamasi aplinkybe, kad nepaisant ilgalaikės apsaugos Bendrijos pramonės padėtis nepagerėjo. Bendrijos ferosilicio rinkos sąlygos, nagrinėtos Sprendime 2001/230, buvo iš esmės kitokios nei šiuo atveju.

243    Kadangi nė vienas ieškovių pateiktas argumentas neįrodo, kad ginčijamo reglamento 117 ir 118 konstatuojamosiose dalyse padaryta akivaizdi vertinimo klaida, reikia atmesti ieškinio antrojo pagrindo antrą dalį kaip nepagrįstą.

3.     Dėl ieškinio antrojo pagrindo trečios dalies, susijusios su antidempingo priemonių poveikio naudotojams analize

a)     Šalių argumentai

244    Pirma, ieškovės tvirtina, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nuspręsdama, jog antidempingo priemonių poveikis naudotojams yra nereikšmingas. Ginčijamo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje Taryba tik pamini poveikį pelnui, išreikštą procentais. Tai apgaulinga, nes dėl to, kad vidutinis muito dydis 23,4 %, ferosilicį naudojančių pramonės šakų tiesioginės papildomos sąnaudos turėtų siekti maždaug 104 mln. EUR per metus. Be to, dėl antidempingo priemonių Bendrijos naudotojai turės papildomų netiesioginių sąnaudų, susijusių su tiekimo pertrūkiais ir ferosilicio kainų pakilimu per trumpą ir vidutinį laikotarpį.

245    Ieškovės nurodo, kad Taryba neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos naudotojai buvo vis labiau priklausomi nuo importo, kad patenkintų savo ferosilicio poreikius, nes Bendrijos gamintojai nei pajėgė, nei norėjo šiuos poreikius patenkinti. Be to, pasibaigus nagrinėjamajam laikotarpiui tiekimo sunkumai toliau didėjo, nes Vargön Alloys nusprendė nutraukti ferosilicio gamybą, OFZ nusprendė susikoncentruoti ties nedidele gamyba, skirta ArcelorMittal, TDR nusprendė pereiti prie silicio gamybos, o Huta Laziska turėjo tęsti savo eksploataciją prižiūrint teismui, nebūdama tikra dėl elektros energijos tiekimo.

246    Antra, ieškovės mano, kad laikantis proporcingumo principo, reikia atrasti pusiausvyrą tarp padidėjusių naudotojų patiriamų sąnaudų ir Bendrijos pramonės siekiamo pelno. Atsižvelgiant į ankstesnes antidempingo procedūras ir rinkos sąlygų raidą, dėl Bendrijos intereso neturėtų būti nustatytas joks muitas.

247    Trečia, ieškovės dublike tvirtina, kad Taryba tinkamai nemotyvavo sprendimo neatsižvelgti į išlaidas, kurių Bendrijos naudotojai patiria dėl gamybos pertraukimo.

248    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

249    Pateikdamos šią ieškinio antrojo pagrindo dalį ieškovės iš esmės ginčija aplinkybę, kad antidempingo priemonės naudotojams neturėjo didelio poveikio. Kaip ir ankstesnes dvi dalis, šią dalį reikia analizuoti atsižvelgiant į šio sprendimo 227 punkte minimą teismo praktiką.

250    Pirma, ieškovės mano, kad ginčijamo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad Taryba šioje konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog įvertinant tai, kad vidutinis galutinio muito dydis yra 23,4 %, priemonių poveikis plieno ir liejyklų pramonei neturėtų būti didelis, nes atitinkamas poveikis jų finansiniams rezultatams būtų 0,16 ir 0,33 %.

251    Ieškovės tvirtina, kad ši konstatuojamoji dalis yra apgaulinga, nes ferosilicio naudotojų tiesioginės papildomos sąnaudos turėtų siekti maždaug 104 mln. EUR per metus. Vis dėlto reikia pažymėti, kad ieškovės neteigia, jog minėtoje konstatuojamojoje dalyje Taryba, nurodydama poveikį naudotojų finansiniams rezultatams, pateikė klaidingus skaičius. Jos tik pateikia absoliučiais vienetais išreikštas naudotojų papildomas sąnaudas, bet nepaaiškina, kodėl šis dydis yra patikimesnis arba iškalbingesnis, nei Tarybos pateikti skaičiai.

252    Kalbant apie netiesiogines sąnaudas, kurias naudotojai turės patirti, ieškovės nepateikia jokio įrodymo, kad ferosilicio naudotojai turėtų patirti tiekimo pertraukimus. Be to, svarbu pritarti Tarybai, kad tai yra tik spekuliatyvus tvirtinimas, nes antidempingo priemonių įvedimas netrukdo prekiauti ferosiliciu iš šalių, kurių atžvilgiu atliktas tyrimas, jomis tik neleidžiama eksportuoti dempingo kaina.

253    Dėl ieškovių tvirtinimo, kad Bendrijos gamintojai nei norėjo, nei pajėgė patenkinti naudotojų poreikių tiriamuoju laikotarpiu, reikia pažymėti, kad ieškovės šį tvirtinimą grindžia per tyrimo procedūrą European Confederation of Iron and Steel Industries (Eurofer, Europos geležies ir plieno pramonės konfederacija) Komisijai pateiktais dviem dokumentais. Kadangi šiuose dokumentuose paprasčiausiai išdėstyti kitos suinteresuotos šalies teiginiai, jie neturi įrodomosios vertės. Ieškovės taip pat remiasi straipsniu specialioje spaudoje, kuriame tvirtinama, kad Vargön Alloys nusprendė pereiti nuo ferosilicio prie ferochromo gamybos. Šio dokumento neužtenka, siekiant įrodyti, jog visi Bendrijos gamintojai nei norėjo, nei buvo pajėgūs Bendrijos naudotojus aprūpinti ferosiliciu.

254    Vadinasi, nė vienas ieškovių pateiktas argumentas neįrodo, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, ginčijamo reglamento 115 konstatuojamojoje dalyje darydama išvadą, kad antidempingo priemonių poveikis naudotojams neturėtų būti didelis.

255    Antra, dėl kaltinimo pažeidus proporcingumo principą pakanka konstatuoti, kad šiame kaltinime iš esmės pateikiami tie patys argumentai, kuriais pagrįstos ieškinio antrojo pagrindo pirma ir antra dalys. Šie argumentai pripažinti nepagrįstais, todėl ir šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

256    Trečia, dėl motyvavimo pareigos neįvykdymo, kiek tai susiję su tiekimo pertraukimais, reikia priminti, kad pagal teismo praktiką EB 253 straipsniu reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir vienaprasmiškai atskleisti Sąjungos institucijos, kuri priėmė ginčijamą teisės aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su jo priėmimo priežastimis, o Sąjungos teismas galėtų vykdyti priežiūrą (1999 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Acme prieš Tarybą, T‑48/96, Rink. p. II‑3089, 141 punktas). Tačiau institucijos, motyvuodamos laikiną arba galutinį reglamentą, neturi atsakyti į visus suinteresuotųjų asmenų faktinius ir teisės klausimus, pateiktus vykstant administracinei procedūrai (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo British Airways ir kt. prieš Komisiją, T‑371/94 ir T‑394/94, Rink. p. II‑2405, 94 punktą).

257    Šiomis aplinkybėmis reikia pastebėti, kad Komisija laikinojo reglamento 159–166 konstatuojamosiose dalyse atliko aiškią ir nevienareikšmišką antidempingo priemonių padarinių Bendrijos ferosilicio naudotojams analizę. Taip pat Taryba ginčijamo reglamento 113–116 konstatuojamosiose dalyse pateikė, žinoma, glaustesnį, bet ne mažiau aiškų antidempingo muitų įvedimo poveikio minėtiems naudotojams nagrinėjimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad institucijos neprivalo atsakyti į visus suinteresuotųjų asmenų faktinius ir teisės klausimus, pateiktus vykstant administracinei procedūrai, ieškovės negali apkaltinti institucijų neįvykdžius pareigos motyvuoti.

258    Todėl ieškinio antrojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

259    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti.

C –  Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su nebendradarbiavimu, turimų duomenų naudojimu ir RER taikymu

1.     Dėl ieškinio trečiojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su nebendradarbiavimu

a)     Šalių argumentai

260    Ieškovės tvirtina, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 3 dalis (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 18 straipsnio 1 ir 3 dalys), antidempingo susitarimo 6.8 straipsnį ir šio susitarimo II priedo 3 ir 5 punktus, nurodydama, kad jos atsisakė bendradarbiauti, kad todėl ji atmetė jų prašymą taikyti RER ir kad, apskaičiuodama dempingo skirtumus ir žalą, ji rėmėsi turimais duomenimis.

261    Pirma, ieškovės tvirtina bendradarbiavusios atliekant antidempingo tyrimą. Savo bendradarbiavimą jos demonstravo per antidempingo procedūrą pateikdamos pastabas. Dokumentų su šiomis pastabomis jos pateikė daugiau nei paprastai reikalaujama per tokią procedūrą.

262    Antra, ieškovės nurodo, jog nors dėl ypatingų ir nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių jos negalėjo užtikrinti tikrinamojo vizito, tai nereiškia, kad jos atsisakė bendradarbiauti, kaip tai numatyta pagrindiniame reglamente, nes, neskaitant patikrinimo, jos viską įvykdė, siekdamos visiškai bendradarbiauti atliekant tyrimą. Ieškovės šiuo atžvilgiu patikslina, kad buvo numačiusios užtikrinti minėtą vizitą, bet vos šešios dienos prieš jo pradžią turėjo jį atšaukti. Jos paaiškina, kad neturėjo šiam vizitui būtino personalo, nes jis buvo įtrauktas į pasirengimą teikti kelių milijonų eurų vertės pirminį viešą siūlymą Londono vertybinių popierių biržoje ir į antidempingo tyrimą dėl silikomangano. Turint mintyje ypač didelį darbo krūvį, kad būtų užtikrintas visiškas bendradarbiavimas atliekant vieną antidempingo tyrimą, ir būtinybę daug personalo įtraukti į pasirengimą teikti pirminį viešą siūlymą biržoje, ieškovės buvo priverstos pasirinkti visiškai bendradarbiauti atliekant antidempingo tyrimą dėl silikomangano, kuris jau buvo pasiekęs vėlesnę stadiją, ar visiškai bendradarbiauti atliekant antidempingo tyrimą dėl ferosilicio. Tyrimui dėl silikomangano reikėjo mažiau pastangų, nes tikrinamasis vizitas jau buvo įvykęs, ir šis tyrimas komerciniu atžvilgiu buvo svarbesnis, nes ieškovės sumažino ferosilicio, o ne silikomangano gamybą. Todėl ieškovės pranešė Komisijai, kad ketina toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą dėl ferosilicio, bet nebus tokios aktyvios, kaip atliekant tyrimą dėl silikomangano.

263    Trečia, ieškovės teigia, kad tikrinamasis vizitas nebuvo reikalingas. Jos pažymi, kad kelios specialios PPO grupės patikslino, kaip aiškinti antidempingo susitarimo 6.8 straipsnį ir to paties susitarimo II priedo 3 ir 5 punktus, kurie pagal Pagrindinio reglamento 5 konstatuojamąją dalį įgyvendinami šio reglamento 18 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Nagrinėdama ginčą „JAV–Plieno lakštai“ (WT/DS206/R) speciali grupė nurodė, kad informacija turi būti patikrinama, bet tyrimą atliekančios institucijos negali atmesti anksčiau pateiktos informacijos vien todėl, kad ji nepatikrinta vietoje. Tai patvirtino speciali grupė, nagrinėjanti ginčą „EB–Lašiša (Norvegija)“ (WT/DS337/R), pridūrusi, kad pagal antidempingo susitarimą tyrimas vietoje nėra vienintelis būdas pripažinti, kad informacija yra patikrinama. Anot ieškovių, kai bendradarbiaujančios šalys pateikia informaciją, kurios negalima patikrinti vietoje, Komisija gali atmesti nagrinėjamą informaciją, jei kiti šaltiniai kelia abejonių dėl tos informacijos tikslumo. Todėl ieškovės pasiūlė Komisijai patikrinti pateiktus duomenis, remiantis kita turima informacija. Ieškovės aiškina, kad buvo įsitikinusios, jog pateikta informacija nekels abejonių, todėl visiškai nepateisinama, kad Sąjungos institucijos nesinaudoja šia informacija savo išvadoms pagrįsti.

264    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

265    Nagrinėjant šią ieškinio trečiojo pagrindo dalį reikia nustatyti, ar institucijos pažeidė pagrindinį reglamentą ir antidempingo susitarimą, pagrįsdamos savo išvadas turimais duomenimis, dėl to, kad ieškovės atsisakė priimti Komisijos tarnybų numatytą tikrinamąjį vizitą, nors aktyviai dalyvavo atliekant likusią tyrimo procedūros dalį, o tikrinamasis vizitas nebuvo vienintelė galimybė patikrinti ieškovių pateiktus duomenis.

266    Šalys iš esmės nesutaria dėl Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 3 dalies, kuriomis į Sąjungos teisę perkeltas antidempingo susitarimo 6.8 straipsnis ir to paties susitarimo II priedo 3 ir 5 punktai, aiškinimo. Konkrečiai kalbant reikia nustatyti, ar pagal šią nuostatą dėl atsisakymo užtikrinti tikrinamąjį vizitą pateisinama remtis turimais duomenimis. Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia atsižvelgti į Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 3 dalių sąvokas ir jo tikslą bei šio reglamento sistemą.

267    Pirma, reikia pažymėti, kad Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 3 dalys suformuluotos taip, kad institucijos turi teisę naudotis turimais duomenimis kai suinteresuotoji šalis trukdo surengti Komisijos tarnybų numatytą tikrinamąjį vizitą.

268    Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 3 dalys susijusios su institucijų turimų duomenų naudojimu vietoj vienos ar kelių suinteresuotųjų šalių duomenų. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje apibrėžti atvejai, kuriais galima naudotis turimais duomenimis, o šio reglamento 18 straipsnio 3 dalyje aprašomi atvejai, kuriais turimais duomenimis nereikia būtinai naudotis. Pagal Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį galima naudotis turimais duomenimis keturiais atvejais: kai suinteresuotoji šalis atsisako suteikti informaciją, kai ji nesuteikia reikalingos informacijos per numatytą terminą, kai ji smarkiai trukdo atlikti tyrimą arba kai ji pateikė melagingą ar klaidingą informaciją. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai suinteresuotos šalies pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, bet dėl to nesusidaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, taip pat jeigu tokia informacija buvo pateikta laiku, ją galima patikrinti, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateiktoji informacija neatmetama.

269    Vadinasi, Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos skirtingos situacijos. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje apskritai aprašomi atvejai, kai institucijoms tyrimui atlikti būtina informacija nėra pateikta, o Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kuriais tyrimui atlikti būtini duomenys pateikti, tačiau juose yra tam tikrų netikslumų.

270    Teismas mano, kad suinteresuotajai šaliai atšaukus tikrinamąjį vizitą taikoma ne Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalis, o jo 1 dalis. Iš tiesų, reikia manyti, kad toks atšaukimas patenka į minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Žinoma, negalima teigti, kad jį apima paskutiniai trys šioje nuostatoje numatyti atvejai, aprašyti šio sprendimo 268 punkte. Akivaizdu, kad kalbant apie šioje byloje nagrinėjamą atšaukimą, negalima teigti, jog suinteresuotoji šalis nepateikė informacijos per nustatytą terminą ar pateikė melagingą ar klaidingą informaciją. Be to, šiuo atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis atšauktas tikrinamasis vizitas, negalima tvirtinti, kad ieškovės smarkiai trukdė atlikti tyrimą. Kadangi šioje byloje nagrinėjamas tikrinamojo vizito atšaukimas nepriskirtinas prie paskutinių trijų Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų, jį reikia laikyti, jei nebuvo force majeure, atsisakymu suteikti Komisijai būtiną informaciją pagal šioje nuostatoje aprašytą pirmąjį atvejį. Šioje byloje ieškovių pateiktų priežasčių, kuriomis jos pateisina sprendimą atšaukti vizitą, negalima pripažinti tokia force majeure.

271    Kitaip nei tvirtina ieškovės, negalima remtis Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalimi, siekiant apeiti pareigą užtikrinti tikrinamąjį vizitą, kai Komisijos tarnybos mano tokį vizitą esant būtiną. Žinoma, tikrinamuoju vizitu siekiama patvirtinti per tyrimo procedūrą suinteresuotos šalies pateiktus duomenis ir gali būti, kad šiuos duomenis įmanoma patikrinti ne rengiant vizitą suinteresuotos šalies patalpose, o kitomis priemonėmis. Vis dėlto, reikia priminti, kad pagal Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, kai pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, turimais duomenimis nesinaudojama tik tada, jei suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją. Tačiau negalima pripažinti, kad šalis taip elgėsi, jei ji atsisakė užtikrinti tikrinamąjį vizitą.

272    Antra, Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 3 dalių tikslas patvirtina, kad dėl atsisakymo užtikrinti tikrinamąjį vizitą pateisinama naudotis turimais duomenimis. Kiek tai susiję su Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, reikia priminti, jog pagal teismo praktiką, kadangi pagrindiniu reglamentu Komisijai nesuteikiama teisė atlikti jokio tyrimo, leidžiančio įpareigoti gamintojus ar eksportuotojus, kurių atžvilgiu pateiktas skundas, dalyvauti tyrime arba pateikti informaciją, Taryba ir Komisija priklauso nuo suinteresuotųjų šalių noro bendradarbiauti ir joms pateikti informaciją per nustatytą terminą. Tokiomis aplinkybėmis šių šalių atsakymai į Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje (Reglamento Nr. 1225/2009 6 straipsnio 2 dalis) numatytą klausimyną bei vėlesnis to paties reglamento 16 straipsnyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 16 straipsnis) nurodytas patikrinimas, kurį Komisija gali atlikti vietoje, yra esminiai antidempingo procedūros eigai. Įmonėms, dėl kurių atliekamas tyrimas, nebendradarbiaujant galimybė, jog institucijos atsižvelgs į kitus nei pateikti atsakyme į klausimyną duomenis, yra susijusi su antidempingo procedūra ir skatina šių įmonių sąžiningą ir rūpestingą bendradarbiavimą (2006 m. liepos 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Shandong Reipu Biochemicals prieš Tarybą, T‑413/03, Rink. p. II‑2243, 65 punktas). Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalimi siekiama, kad institucijos be reikalo neatmestų duomenų, kurie, nors ir netobuli, vis dėlto gali būti naudojami ir patikrinami.

273    Rėmimasis turimais duomenimis, kai suinteresuotoji šalis atsisako užtikrinti tikrinamąjį vizitą, atitinka šiuos tikslus. Iš tiesų toks atsisakymas pažeidžia lojalaus ir rūpestingo bendradarbiavimo tikslą, kurio laikymąsi siekiama užtikrinti Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi. Be to, šiomis aplinkybėmis institucijų negalima kaltinti neteisėtai atmetus duomenis, nes duomenų, kurie nepatikrinti vietoje, nebūtina patikrinti kitais būdais, – jų galima nepaisyti.

274    Trečia, galimybę remtis turimais duomenimis, kai suinteresuotoji šalis atsisako užtikrinti tikrinamąjį vizitą, patvirtina Pagrindinio reglamento sistemos analizė. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 6 straipsnio 8 dalis), išskyrus šio reglamento 18 straipsnyje numatytus atvejus, atliekant dempingo ir žalos tyrimą, kuriam Komisija turi vadovauti, ji privalo kiek įmanoma patikrinti suinteresuotųjų šalių pateiktos ir išvadas grindžiančios informacijos teisingumą. Be to, pagal Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 16 straipsnio 1 dalis) Komisija, jei būtina, rengia vizitus, kad išnagrinėtų importuotojų, eksportuotojų, prekybininkų, agentų, gamintojų, prekybos asociacijų ar organizacijų dokumentus ir patikrintų apie dempingą ir žalą pateiktą informaciją.

275    Vadinasi, būtent institucijos turi nuspręsti, ar būtina, kad būtų patikrinta suinteresuotos šalies pateikta informacija, ją patvirtinti surengus tikrinamąjį vizitą šios šalies patalpose, o jei suinteresuotoji šalis trukdo patikrinti savo pateiktus duomenis, taikomas Pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir institucijos gali naudotis turimais duomenimis.

276    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad pagal Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį institucijos gali naudotis turimais duomenimis, kai suinteresuotoji šalis trukdo atlikti tikrinamąjį vizitą, ir kad pagal šio reglamento 18 straipsnio 3 dalį institucijos neprivalo vietoje nepatikrintų suinteresuotos šalies pateiktų duomenų tikrinti remdamosi kitais turimais informacijos šaltiniais.

277    Šios išvados nepanaikina nei PPO specialios grupės 2002 m. liepos 29 d. priimtas pranešimas, nagrinėjant ginčą „JAV–Plieno lakštai“ (WT/DS206/R), nei 2008 m. sausio 15 d. priimtas pranešimas, nagrinėjant ginčą „EB–Lašiša (Norvegija)“.

278    Iš tiesų nė viename iš šių pranešimų nebuvo nagrinėjamas klausimas, kaip institucijos turi vertinti suinteresuotos šalies atsisakymą užtikrinti tikrinamąjį vizitą. Pranešimo, susijusio su ginču „JAV–Plieno lakštai“, ištraukoje, kurią ieškovės mini savo dokumentuose, speciali grupė prieštaravo JAV teiginiui, kad per tyrimo procedūrą tam tikra informacija buvo atmesta, nes ji neatitiko antidempingo susitarimo II priedo 3 punkto kriterijų. Tokiomis aplinkybėmis suformuluota patikrinamos informacijos sąvoka. Taip pat specialios grupės pranešimo, susijusio su ginču „EB–Lašiša (Norvegija)“, ištraukoje, kuria ieškovės remiasi savo dokumentuose, keliamas klausimas, ar po tikrinamojo vizito pateiktą informaciją galima laikyti patikrinama.

279    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad dėl ieškovių sprendimo atsisakyti priimti Komisijos tarnybų numatytą tikrinamąjį vizitą Taryba galėjo teisėtai, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, naudotis turimais duomenimis.

280    Todėl ieškinio trečiojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.     Dėl ieškinio trečiojo pagrindo antros dalies, susijusios su turimų duomenų naudojimu, neatsižvelgiant į patikrinamą informaciją

a)     Šalių argumentai

281    Ieškovės tvirtina, kad Taryba pažeidė Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 18 straipsnio 5 dalis) ir antidempingo susitarimo 6.8 straipsnį bei II priedo 3 ir 5 punktus, nes nenagrinėjo išsamių ir laiku pateiktų patikrinamų duomenų. Institucijos turėjo patikrinti savo išvadas, atsižvelgdamos į ieškovių kaip suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją ir ją palyginusios su kita turima informacija. Tai patvirtina 2005 m. gruodžio 20 d. PPO specialios grupės pranešimas dėl ginčo „Meksika–Antidempingo priemonės dėl ryžių“ (WT/DS295/R).

282    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

283    Ieškovės, pateikdamos ieškinio trečiojo pagrindo antrą dalį, tvirtina, kad institucijos turėjo patikrinti savo išvadas, atsižvelgdamos į jų pateiktą informaciją.

284    Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad pagal Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį, kai institucijos naudojasi turimais duomenimis, jos privalo kiek įmanoma juos patikrinti, lygindamos su informacija iš kitų nepriklausomų šaltinių arba tyrimo metu iš kitų suinteresuotųjų šalių gauta informacija.

285    Vis dėlto šiuo atveju reikia pritarti Tarybai, kad ieškovės nepatikslina, kokios išvados būtų paneigtos, jei turimi duomenys būtų buvę patikrinti, lyginant juos su jų pateikta informacija. Jos taip pat nenurodo, kokia informacija paneigtų minėtas išvadas.

286    Vadinasi, atsižvelgiant į šio sprendimo 212 punkte minimą informaciją, šią ieškinio trečiojo pagrindo dalį reikia atmesti kaip nepriimtiną.

3.     Dėl ieškinio trečiojo pagrindo trečios dalies, susijusios su prašymo taikyti RER atmetimu

a)     Šalių argumentai

287    Pirma, ieškovės tvirtina, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, nes taikė papildomą šioje nuostatoje nenumatytą sąlygą ir nepaisė svarbios informacijos vien todėl, kad nuo jų valios nepriklausantys įvykiai sutrukdė užtikrinti tikrinamąjį vizitą.

288    Kitaip, nei institucijos leidžia suprasti, laikinojo reglamento 10 ir 25 konstatuojamosiose dalyse pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą nereikalaujama, kad pateikus prašymą taikyti RER būtų surengtas tikrinamasis vizitas vietoje. Tai matyti ir iš institucijų praktikos: kai tam tikros informacijos neįmanoma patikrinti vietoje, jos remiasi dokumentų analize. Taip buvo atliekant antidempingo tyrimą, po kurio priimtas 2005 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1212/2005, nustatantis galutinį antidempingo muitą tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės liejinių importui (OL L 199, p. 1), taip pat tyrimą, po kurio priimtas 2005 m. kovo 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 426/2005 dėl laikinojo antidempingo muito nustatymo tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės drabužiams skirtų gatavų audinių iš poliesterių siūlų (gijų), importui (OL L 69, p. 6).

289    Anot ieškovių, institucijos turėjo esminės informacijos apie jų veikimą, nes atlikusi antidempingo tyrimą dėl silikomangano Komisija patvirtino, kad jos veikia rinkos ekonomikos sąlygomis ir kad joms galima taikyti RER.

290    Antra, ieškovės tvirtina, kad institucijos pažeidė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, pranešusios, kad atmetė jų prašymą taikyti RER, tik 2007 m. liepos 5 d., t. y. praėjus septyniems mėnesiams nuo tyrimo pradžios. Ieškovių nuomone, pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą reikalaujama, kad sprendimas šiuo klausimu būtų priimtas per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios; Teismas tai patvirtino. Be to, ieškovės nurodo, kad jei Komisija būtų priėmusi sprendimą per reikalaujamą trijų mėnesių terminą, jos būtų galėjusios užtikrinti tikrinamąjį vizitą, nes jis nebūtų sutapęs su rengimusi teikti pirminį viešą siūlymą biržoje.

291    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

292    Pirma, ieškovės tvirtina, kad atmesdamos prašymą taikyti RER dėl to, kad nesurengtas joks tikrinamasis vizitas, institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir pažeidė Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, nes pagal šią nuostatą nereikalaujama surengti jokio tikrinamojo vizito, o, be to, institucijos turėjo esminę informaciją apie jų veikimą, gautą atliekant antidempingo procedūrą dėl silikomangano.

293    Dėl argumento, kad Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu nereikalaujama surengti tikrinamojo vizito, šio sprendimo 274 punkte jau nurodyta Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis.

294    Pagal Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalį Komisija privalo kiek įmanoma patikrinti suinteresuotųjų šalių pateiktos ir išvadas grindžiančios informacijos teisingumą. Kadangi Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalyje neribojama pareigos tikrinti duomenis, naudojamus institucijų išvadoms pagrįsti, apimtis, tokia pareiga taikoma ir informacijai, kurią pateikė suinteresuotoji šalis, prašanti taikyti RER.

295    Be to, pagal Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalį, Komisija gali vykdydama pareigą patikrinti informaciją rengti vizitus suinteresuotųjų šalių patalpose, jei mano, kad tai reikalinga. Šioje nuostatoje galimybė rengti tokius vizitus dėl informacijos, kurią Komisija siekia patvirtinti, neribojama. Vadinasi, Pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalimi Komisijai leidžiama rengti vizitą eksportuojančio gamintojo patalpose, siekiant išnagrinėti jo prašymą taikyti RER ir įsitikinti jame pateiktos informacijos teisingumu, jei ji tai laiko būtina.

296    Todėl aplinkybė, kad Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu nereikalaujama rengti tikrinamojo vizito eksportuojančio gamintojo, prašančio taikyti RER, patalpose nereiškia, kad toks vizitas negali įvykti. Be to, negalima manyti, kad tikrinamojo vizito organizavimas nagrinėjant prašymą taikyti RER yra papildoma sąlyga, kurios nėra Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte.

297    Šios išvados nepaneigia ieškovių nurodyti precedentai, kai Komisija, nagrinėdama prašymą taikyti RER, nerengė tikrinamojo vizito, o tik analizavo dokumentus.

298    Kaip pažymėta šio sprendimo 295 punkte, būtent institucijos turi nuspręsti, ar tikrinamasis vizitas reikalingas. Tai, kad tokio vizito nereikia vykdant vieną antidempingo tyrimą, nereiškia, kad jo nereikės vykdant kitą.

299    Be to, ieškovių minimų precedentų negalima lyginti su šia situacija. Reglamente Nr. 1212/2005 ir Reglamente Nr. 426/2005 dėl didelio susijusių eksportuojančių gamintojų, kurie prašė taikyti RER, skaičiaus institucijos taikė atranką, apibrėžtą Pagrindinio reglamento 17 straipsnyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 17 straipsnis). Tomis aplinkybėmis institucijos surengė tikrinamąjį vizitą tik atrinktų eksportuojančių gamintojų patalpose. Kitų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu institucijos atliko tik dokumentų analizę.

300    Dėl argumento, kad institucijos turėjo informacijos apie ieškovių padėtį, gautos vykdant antidempingo procedūrą dėl silikomangano, reikia priminti, kad pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą RER gali būti taikomas tik gamintojo, kurio veikla tiriama, pateikto pagrįsto pareiškimo pagrindu įrodžius, jog šio gamintojo veikloje, susijusioje su panašaus nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, vyrauja rinkos ekonomikos sąlygos. Vadinasi, institucijų išvados, padarytos atliekant tyrimą dėl vieno konkretaus produkto, negali apimti kito produkto. Šiuo atžvilgiu reikia pritarti Tarybai, jog tai, kad atlikus tyrimą nustatoma, jog bendrovė vieno konkretaus produkto atžvilgiu atitinka RER taikymo kriterijus, savaime nereiškia, kad ji šiuos kriterijus atitinka ir kito produkto atžvilgiu, nes, pavyzdžiui, valstybė gali turėti strateginį interesą vieno produkto atžvilgiu ir kištis priimant sprendimus dėl jo kainos, gamybos kainos ir sąnaudų.

301    Todėl duomenų, gautų nagrinėjant prašymus taikyti RER, pateiktus atliekant tyrimą dėl silikomangano, negalima naudoti nagrinėjant tokius pačius prašymus, pateiktus atliekant tyrimą dėl ferosilicio.

302    Antra, dėl kaltinimo pažeidus Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, šioje nuostatoje, kaip pabrėžia ieškovės, numatyta, kad klausimą, ar gamintojo veikloje vyrauja rinkos sąlygos, reikia išnagrinėti per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Šiuo atveju pranešimas apie tyrimo procedūros inicijavimą paskelbtas 2006 m. lapkričio 30 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Trijų mėnesių terminas baigėsi 2007 m. vasario 28 d. Tačiau ieškovės gavo atsakymą į jų prašymą taikyti RER 2007 m. liepos 5 d., t. y. daugiau kaip po šešių mėnesių nuo tyrimo pradžios. Todėl reikia pritarti ieškovėms, kad Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytas terminas praleistas.

303    Vis dėlto, toks neteisėtumas gali paveikti ginčijamo reglamento teisėtumą tik tada, jei ieškovės įrodo, kad jei atsakymas į prašymą taikyti RER būtų pateiktas laiku, jis būtų buvęs kitoks. Ieškovių tvirtinimas, kad jei Komisija būtų laikiusis trijų mėnesių termino, jos būtų galėjusios užtikrinti tikrinamąjį vizitą, nepagrįstas jokiais įrodymais. Per posėdį ieškovės patvirtino, kad būtų galėjusios užtikrinti tikrinamąjį vizitą, kuris turėjo įvykti tarp 2007 m. vasario 21 d. ir kovo 2 d., jei jis būtų organizuotas 2007 m. sausio mėn., nes rengiantis teikti pirminį viešą siūlymą biržoje reikėjo papildomai dirbti tik nuo 2007 m. vasario pradžios. Ieškovės nepateikė jokio šio argumento įrodymo. Atvirkščiai, savo 2007 m. vasario 14 d. rašte ir dokumentuose jos paaiškino, kad 2007 m. vasario mėnesį pasirengimas teikti pirminį viešą siūlymą biržoje prasidėjo prieš kelis mėnesius.

304    Be to, tikėtina, kad ieškovių personalas gana ilgai buvo sutelktas pasirengimui teikti pirminį viešą siūlymą biržoje ir tyrimui dėl silikomangano, todėl abejotina, kad jos būtų galėjusios užtikrinti tikrinamąjį vizitą, net jei jis būtų surengtas anksčiau, turint mintyje, kad prašymas taikyti RER pateiktas tik 2006 m. gruodžio 15 d.

305    Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad ieškovės neįrodė, kad Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto atžvilgiu konstatuotas neteisėtumas gali pateisinti ginčijamo reglamento panaikinimą.

306    Todėl ieškinio trečiojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.

D –  Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, susijusio su ieškovių teise į gynybą

1.     Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su ieškovių teisės į gynybą pažeidimu, nes institucijos joms laiku nepateikė reikšmingos nuoseklios konfidencialios bylos santraukos

a)     Šalių argumentai

307    Ieškovės tvirtina, kad pažeista jų teisė į gynybą, nes joms suteiktos nekonfidencialios informacijos kokybė ir momentas, kuriuo ši informacija joms suteikta, rimtai paveikė jų galimybę atsakyti į tvirtinimą, jog ginčijamas importas padarė didelę žalą.

308    Pirmiausia jos nurodo, kad Bendrijos gamintojų informacinių duomenų forma pateikti nekonfidencialūs duomenys buvo nepakankami. Pirma, jie nebuvo pakankamai išsamūs, kad jos galėtų suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę. Šiuo atžvilgiu, ieškovės patikslina, kad didžioji informacinių nekonfidencialių duomenų dalis pateikta be paaiškinimų, o tai trukdė joms veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą. Antra, anot ieškovių, šie duomenys neapėmė informacijos apie visus žalos rodiklius. Pavyzdžiui, nebuvo informacijos apie eksportą ir pardavimą susijusioms bendrovėms.

309    Antra, ieškovės mano, kad informacinių duomenų santraukos turėjo būti įtrauktos į nekonfidencialią bylą nuo 2007 m. sausio mėn., tačiau jie ten atsirado laikinojo reglamento paskelbimo dieną, t. y. 2007 m. rugpjūčio 28 d. Konkrečiai kalbant, tai reiškė, kad ieškovės prarado devynis mėnesius, per kuriuos jos galėjo šiuos duomenis nagrinėti, ir todėl galėjo grįžti prie esminės dalies to, ką jau pateikė, tik labai vėlyvoje procedūros stadijoje. Tiksliau tariant, jos negalėjo išspręsti likusių klausimų ir gauti tam tikros svarbios informacijos prieš pasibaigiant pastabų dėl laikinos informacijos dokumento pateikimo terminui.

310    Trečia, ieškovės paaiškina, kad informacinių duomenų santraukos, įtrauktos į nekonfidencialią bylą 2007 m. rugpjūčio 28 d., prieštarauja ankstesniems nekonfidencialiems duomenims, o tai reiškia, kad patikrinus paaiškėjo, jog pateikti netikslūs duomenys. Be to, ieškovės dublike nurodo, kad šiuose duomenyse yra daug trūkumų, ypač duomenyse, susijusiuose su FerroAtlántica ir FerroPem.

311    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

312    Klausimą, ar dėl blogos duomenų, kuriuos apie savo ekonominės situacijos raidą individualiai pateikė Bendrijos gamintojai, nekonfidencialių santraukų kokybės ir dėl momento, kuriuo jos įtrauktos į nekonfidencialią bylą, ieškovių teisė į gynybą iš tiesų buvo pažeista, reikia nagrinėti, remiantis Pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis (Reglamento Nr. 1225/2009 19 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir šio sprendimo 110 punkte minima teismo praktika.

313    Pirma, dėl argumento, kad minėtų santraukų nekonfidenciali versija yra neišsami, nes nėra paaiškinimų, reikia pažymėti, kad minėtose santraukose pateikiamos lentelės, kuriose nurodyta kiekvieno gamintojo raida pagal 19 skirtingų žalos veiksnių kiekvienais metais nuo 2003 m. iki tiriamojo laikotarpio. Nors tiesa, kad šiose lentelėse pateikiami duomenys indekso forma, iš jų galima pakankamai suprasti, kaip keitėsi skirtingų gamintojų situacija. Šiems pokyčiams suprasti nebūtini jokie paaiškinimai ir ieškovės galėjo naudingai pateikti savo požiūrį į minėtąją raidą.

314    Be to, nors ieškovės savo dokumentuose nurodo, kad be paaiškinimų joms buvo sunku nuspėti realią Bendrijos gamintojų padėtį, todėl jos negalėjo veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą, iš jų pastabų dėl laikinos informacijos dokumento matyti, kad jos iš tiesų ginčija tai, kad nepaaiškintos kiekvieno Bendrijos gamintojo atžvilgiu pastebėtų tendencijų priežastys. Tačiau institucijos neprivalėjo reikalauti, kad Bendrijos gamintojai jas paaiškintų, nes šie gamintojai neprivalo atlikti nepriskyrimo analizės pagal Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 7 dalis). Tokią analizę privalo atlikti institucijos, kad galėtų priimti laikiną ir galutinį sprendimus. Kitaip tariant, tokio paaiškinimo reikia ieškoti ne Bendrijos gamintojų pateiktų duomenų nekonfidencialioje versijoje, o institucijų atliktoje analizėje.

315    Kaip matyti iš šio sprendimo 193–203 punktų, institucijos analizavo kai kurių Bendrijos gamintojams būdingų tendencijų priežastis. Ši analizė pateikiama tiek laikinajame reglamente, tiek laikinos ir galutinės informacijos dokumentuose, todėl ieškovės galėjo jos atžvilgiu pateikti pastabų ir tai jos iš esmės padarė. Pavyzdžiui, pastabų dėl laikinos informacijos dokumento dalyje, kurioje ieškovės tvirtina, jog būtina prie duomenų apie kiekvieno Bendrijos gamintojo ekonominės situacijos raidą nekonfidencialios versijos pridėti paaiškinimus, jos pateikė kelis argumentus dėl kiekvieno Bendrijos gamintojo atžvilgiu pastebėtų tendencijų priežasčių.

316    Todėl reikia pripažinti, kad ieškovės pasinaudojo savo teise į gynybą ir kad negalima kaltinti institucijų pažeidus šią teisę dėl to, kad nekonfidencialioje procedūros bylos versijoje Bendrijos gamintojų informaciniai duomenys pateikti be paaiškinimų.

317    Antra, dėl argumento, kad nėra duomenų apie tam tikrus žalos veiksnius, reikia pažymėti, jog ieškovės nurodo duomenis apie eksportą ir pardavimą susijusioms bendrovėms. Kitaip nei tvirtina ieškovės, lentelėse, kuriose reziumuoti Bendrijos gamintojų duomenys, pateikiama duomenų apie eksportą. Kiek tai susiję su duomenimis apie pardavimą susijusioms bendrovėms, Taryba savo dokumentuose paaiškina, kad šių duomenų nėra lentelėse, kuriose reziumuojami su Bendrijos gamintojais susiję žalos veiksniai, tačiau jie pateikti kitoje nekonfidencialios bylos dalyje, su kuria ieškovės susipažino kelis kartus. Atsakydama į Teismo pateiktą dokumentų prašymą taikant proceso organizavimo priemonę, Taryba pateikė šiuos duomenis tokia forma, kokia jie pateikti nekonfidencialioje procedūros byloje.

318    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, argumentą, kad nebuvo duomenų, susijusių su tam tikrais žalos rodikliais, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

319    Antra, dėl momento, kuriuo nekonfidencialūs duomenys, susiję su Bendrijos gamintojais, pateikti ieškovėms, reikia konstatuoti, kad jie įtraukti į nekonfidencialią procedūros bylą 2007 m. rugpjūčio 28 d. ir kad ginčijamas reglamentas priimtas tik 2008 m. vasario 25 d. Žinoma, ieškovės negalėjo pateikti savo nuomonės dėl šių duomenų prieš priimant laikinąjį reglamentą. Tačiau pagal teismo praktiką, net jei pagal teisės į gynybą užtikrinimo principą eksportuojantiems gamintojams turi būti pranešama apie pagrindines aplinkybes ir argumentus, kuriais remiantis ketinama nustatyti laikinuosius antidempingo muitus, vien dėl šios teisės pažeidimo reglamentas, kuriuo nustatomi galutiniai muitai, dar netampa negaliojantis, jeigu pastarojo reglamento priėmimo procedūros trūkumas, dėl kurio atitinkamo reglamento, kuriuo nustatomi laikinieji muitai, priėmimo procedūra tampa negaliojančia, buvo ištaisytas (2001 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ajinomoto ir NutraSweet prieš Tarybą ir Komisiją, C‑76/98 P ir C‑77/98 P, Rink. p. I‑3223, 67 punktas).

320    Kadangi prieš priimant ginčijamą reglamentą ieškovės turėjo kelis mėnesius pateikti savo nuomonę dėl šių duomenų, negalima pripažinti, jog pažeista jų teisė į gynybą dėl to, kad minėti duomenys į procedūros bylą įtraukti pavėluotai.

321     Trečia, kalbant apie šių duomenų nenuoseklumą ir nukrypimus, ieškovės negali painioti savo teisės į gynybą neužtikrinimo su svarbiomis klaidomis, galinčiomis paveikti ginčijamo reglamento teisėtumą. Iš tiesų, aplinkybė, kad ieškovės mano, jog duomenys, susiję su Bendrijos gamintojais, yra nenuoseklūs ir iškreipti, neįrodo, kad Komisija pažeidė ieškovių teisę į gynybą.

322    Vadinasi, ieškinio ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

2.     Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo antros dalies, susijusios su ieškovių teisės į gynybą pažeidimu, nes institucijos nereagavo į nekonfidencialioje byloje esančius iškraipymus

a)     Šalių argumentai

323    Ieškovės tvirtina, kad nekonfidencialios bylos iškraipymai, į kuriuos institucijos nereagavo nepaisydamos šiuo atžvilgiu pateiktų prašymų, labai sumenkino minėtoje byloje pateiktos informacijos vertę, taip iš esmės pakenkdami jų galimybei pasinaudoti savo teise į gynybą. Pirma, nei nekonfidencialioje byloje, nei galutinės informacijos dokumente nenurodyta priežastis, dėl kurios OFZ tarp 2003 ir 2004 m. per pusę sumažino savo personalo skaičių. Antra, nei nekonfidencialioje byloje, nei galutinės informacijos dokumente nepaaiškinta, kaip padalytos sąnaudos, kai 2005 m. FerroAtlántica įsigijo FerroPem. Tai buvo šių įmonių pelningumui svarbus veiksnys. Trečia, nepateikti jokie su investicijomis susijusių duomenų paaiškinimai. Ketvirta, ieškovėms kyla klausimas, kaip FerroAtlántica galėjo padidinti pardavimo mastas, kai Huta Laziska pardavimo mastas sumažėjo dviem trečdaliais. Penkta, ieškovės nurodo skirtumus tarp pradinės informacijos ir vėliau byloje pateiktos informacijos.

324    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

325    Šioje ieškinio ketvirtojo pagrindo dalyje pateiktas argumentas yra šio pagrindo pirmoje dalyje ieškovių pateikto argumento, kad nekonfidencialioje byloje esantys duomenys yra iškreipti, variantas. Ieškovės pažymi, kad nekonfidencialioje byloje tam tikri duomenys yra iškreipti ir nurodo per procedūrą pranešusios apie šiuos iškraipymus institucijoms, tačiau šios nereagavo.

326    Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta šio sprendimo 321 punkte, ieškovės negali painioti savo teisės į gynybą pažeidimo su svarbių klaidų, galinčių paveikti ginčijamo reglamento teisėtumą, egzistavimu. Be to, aplinkybė, kad ieškovės mano, jog duomenys, susiję su Bendrijos gamintojais, yra nenuoseklūs ir iškreipti, neįrodo, kad Komisija pažeidė jų teisę į gynybą.

327    Bet kuriuo atveju, ieškovės, tvirtindamos, kad atkreipė institucijų dėmesį į tai, kad esama šių iškraipymų, tuo pačiu įrodo, kad turėjo galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę šių iškraipymų atžvilgiu. Todėl jos negali tvirtinti, kad pažeista jų teisė į gynybą. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog pagal teismo praktiką, minėtą šio sprendimo 110 punkte, užtikrindamos teisę į gynybą institucijos neprivalo atsakyti į kiekvieną eksportuojančio gamintojo per procedūrą pateiktą argumentą, jos turi suinteresuotosioms šalims tik suteikti galimybę naudingai apginti savo interesus.

328    Vadinasi, reikia atmesti ieškinio ketvirtojo pagrindo antrą dalį kaip nepagrįstą.

3.     Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo trečios dalies, susijusios su ieškovių teisės į gynybą pažeidimu, nes institucijos nereagavo į jų pastabas

a)     Šalių argumentai

329    Ieškovės tvirtina, kad institucijos pažeidė jų teisę į gynybą, nes nepaisė daugelio per procedūrą pateiktų jų argumentų ir nepagrindė jų atmetimo. Ieškovės paaiškina, kad institucijos, pavyzdžiui, neatsakė į argumentus, kad, pirma, jos negalėjo sudaryti sąlygų tikrinamajam vizitui ir kaip galėdamos bendradarbiavo, antra, ferosilicio kainos Bendrijos rinkoje buvo pačios didžiausios pasaulyje, trečia, sumažinus darbuotojų skaičių, sumažėjo gamyba Bendrijos pramonėje, ketvirta, Huta Laziska paskelbė, kad jos gamyba tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik 29 % jos 2003 m. gamybos, nors iš esmės ji turėjo tą patį darbuotojų skaičių kaip ir 2003 m., penkta, ferosilicio kainų raida buvo tokia pati visose pagrindinėse pasaulio rinkose ir, šešta, jei būtų atsižvelgta į ankstesnes antidempingo procedūras ferosilicio sektoriuje, būtų pastebėta, kad antidempingo priemonės Bendrijos pramonei nedavė realios naudos.

330    Taryba, palaikoma į bylą įstojusių šalių, ginčija ieškovių argumentus.

b)     Bendrojo Teismo vertinimas

331    Iš šios ieškinio ketvirtojo pagrindo dalies matyti, kad ieškovės nurodo, jog pažeista jų teisė į gynybą. Tačiau reikia pripažinti, kad iš esmės jos taip pat nurodo pareigos motyvuoti neįvykdymą. Pagal teismo praktiką ieškovės pateiktus ieškinio pagrindus reikia interpretuoti pagal jų turinį, o ne pagal jų kvalifikavimą (1961 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Fives Lille Cail ir kt. prieš Aukščiausiąją instituciją, 19/60, 21/60, 2/61 ir 3/61, Rink. p. 559). Todėl reikia nagrinėti ne tik kaltinimą pažeidus ieškovių teisę į gynybą, bet ir kaltinimą neįvykdžius pareigos motyvuoti.

332    Pirma, kiek tai susiję su kaltinimu pažeidus ieškovių teisę į gynybą, reikia priminti, jog pagal teismo praktiką, minėtą šio sprendimo 110 punkte, užtikrindamos teisę į gynybą institucijos neprivalo atsakyti į kiekvieną eksportuojančio gamintojo per procedūrą pateiktą argumentą, jos turi suinteresuotosioms šalims tik suteikti galimybę naudingai apginti savo interesus. Be to, ieškovės, teigdamos, kad per antidempingo procedūrą pateikė daug argumentų, tuo pačiu įrodo, kad turėjo galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę. Todėl jos negali tvirtinti, kad pažeista jų teisė į gynybą.

333    Antra, kiek tai susiję su kaltinimu neįvykdžius pareigos motyvuoti, reikia pripažinti, kad iš ginčijamo reglamento ir laikinojo reglamento aiškiai ir vienareikšmiškai matyti argumentai, dėl kurių institucijos nustatė laikinuosius, o vėliau – galutinius antidempingo muitus. Konkrečiai tariant, institucijos atliko nepriskyrimo analizę, taikydamos Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį. Kadangi šios analizės išvadas pateiktos laikinojo reglamento 115–136 konstatuojamosiose dalyse ir ginčijamo reglamento 96–101 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgiant į šio sprendimo 256 punkte minėtą teismo praktiką, institucijoms nereikėjo atsakyti dar į ieškovių argumentus dėl ferosilicio kainų Bendrijoje ir likusioje pasaulio dalyje lygio ir pokyčių, santykio tarp užimtumo Bendrijos pramonėje sumažėjimo ir jos gamybos sumažinimo, konkrečios ir Huta Laziska padėties ir ankstesnių antidempingo procedūrų. Vis dėlto, kadangi Komisija laikinojo reglamento 10 ir 25 konstatuojamosiose dalyse paaiškino nusprendusi, jog tai, kad ieškovės neleido surengti patikrinamojo vizito, buvo pateisinama priežastis neatsižvelgti į jų pateiktus duomenis pagal Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį, institucijos neprivalėjo atsakyti į išsamius ieškovių argumentus, susijusius su neįvykusio vizito padariniais.

334    Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad institucijos atsakė į visus šiuos argumentus. Pirma, kiek tai susiję su ieškovių argumentais dėl tikrinamojo vizito, Komisija laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje iš dalies atsakė į šiuos argumentus. Ji paaiškino, kodėl negalėjo taikyti tyrimo dėl silikomangano išvadų tyrimui dėl ferosilicio. Antra, į argumentus, susijusius su ferosilicio kainų Bendrijoje ir likusioje pasaulio dalyje lygiu ir pokyčiais, atsižvelgta ginčijamo reglamento 87–90 konstatuojamosiose dalyse. Trečia, institucijos laikinojo reglamento 91, 102 ir 103 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėjo užimtumo ir gamybos Bendrijoje pokyčius. Ketvirta, institucijos atsižvelgė į konkrečią Huta Laziska padėtį laikinojo reglamento 93 konstatuojamojoje dalyje ir ginčijamo reglamento 100 ir 101 konstatuojamosiose dalyse. Penkta, Taryba ginčijamo reglamento 117 ir 118 konstatuojamosiose dalyse paaiškino, kodėl manė, kad neįmanoma remtis ankstesnėmis antidempingo procedūromis.

335    Vadinasi, ieškovės neįrodė, kad neįvykdyta pareiga motyvuoti. Todėl reikia atmesti ieškinio ketvirtojo pagrindo trečią dalį, taip pat ir visą ieškinio ketvirtąjį pagrindą kaip nepagrįstą.

336    Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą ieškinį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

337    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės bylą pralaimėjo, reikia joms nurodyti padengti bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Taryba ir Euroalliages.

338    Be to, pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Komisija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti ieškinį.

2.      Transnational Company „Kazchrome“ AO ir ENRC Marketing AG padengia savo bei Europos Sąjungos Tarybos ir Euroalliages bylinėjimosi išlaidas.

3.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Pelikánová Jürimäe Soldevila Fragoso

Paskelbta 2011 m. spalio 25 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

A –  Dėl ieškinio pirmojo pagrindo, susijusio su priežastingumo ryšiu tarp importo dempingo kaina ir žalos

1.  Dėl priežastingumo ryšio analizei taikomų teisės principų aiškinimo (ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis)

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

2.  Dėl kitų nei importas dempingo kaina žalos veiksnių atskiros analizės (ieškinio pirmojo pagrindo antra–aštunta dalis)

a)  Dėl ieškinio pirmojo pagrindo antros dalies, susijusio su plieno paklausos ir kainų Bendrijos ir pasaulio rinkose pokyčiais

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

b)  Dėl ieškinio pirmojo pagrindo trečios dalies, susijusios su žalos, kurią Bendrijos pramonė padarė pati sau, poveikiu

Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su kai kurių Bendrijos gamintojų gamybos perorientavimu

–  Šalių argumentai

–  Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl antrojo kaltinimo, susijusio su tam tikrų Bendrijos gamintojų gamybos pertraukimu

–  Šalių argumentai

–  Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl trečiojo kaltinimo, susijusio su teorinio nominalaus gamybos pajėgumo naudojimu

–  Šalių argumentai

–  Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl ketvirtojo kaltinimo, susijusio su Bendrijos pramonės investicijomis 2005 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

–  Šalių argumentai

–  Bendrojo Teismo vertinimas

c)  Dėl ieškinio pirmojo pagrindo ketvirtos dalies, susijusios su žaliavų sąnaudų padidėjimo įtaka

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

d)  Dėl ieškinio pirmojo pagrindo penktos dalies, susijusios su paklausos sumažėjimu 2005 m.

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

e)  Dėl ieškinio pirmojo pagrindo šeštos dalies, susijusios su importo iš kitų trečiųjų šalių poveikiu

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

f)  Dėl ieškinio pirmojo pagrindo septintos dalies, susijusios su Bendrijos gamintojų konkurencingumo trūkumu prieš atsirandant žalingam dempingui

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

g)  Dėl ieškinio pirmojo pagrindo aštuntos dalies, kiek ji susijusi su atskirų gamintojų aplinkybėmis

Šalių argumentai

Bendrojo Teismo vertinimas

3.  Dėl bendro žalos veiksnių nenagrinėjimo (ieškinio pirmojo pagrindo pirma ir aštunta dalys)

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

B –  Dėl ieškinio antrojo pagrindo, susijusio su Bendrijos intereso egzistavimu

1.  Dėl ieškinio antrojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su ferosilicio kainų padidėjimo pasibaigus tiriamajam laikotarpiui įvertinimu

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

2.  Dėl ieškinio antrojo pagrindo antros dalies, susijusios su ankstesne patirtimi, iš kurios matyti, kad antidempingo priemonės Bendrijos pramonei nepadeda

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

3.  Dėl ieškinio antrojo pagrindo trečios dalies, susijusios su antidempingo priemonių poveikio naudotojams analize

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

C –  Dėl ieškinio trečiojo pagrindo, susijusio su nebendradarbiavimu, turimų duomenų naudojimu ir RER taikymu

1.  Dėl ieškinio trečiojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su nebendradarbiavimu

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

2.  Dėl ieškinio trečiojo pagrindo antros dalies, susijusios su turimų duomenų naudojimu, neatsižvelgiant į patikrinamą informaciją

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

3.  Dėl ieškinio trečiojo pagrindo trečios dalies, susijusios su prašymo taikyti RER atmetimu

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

D –  Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo, susijusio su ieškovių teise į gynybą

1.  Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su ieškovių teisės į gynybą pažeidimu, nes institucijos joms laiku nepateikė reikšmingos nuoseklios konfidencialios bylos santraukos

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

2.  Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo antros dalies, susijusios su ieškovių teisės į gynybą pažeidimu, nes institucijos nereagavo į nekonfidencialioje byloje esančius iškraipymus

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

3.  Dėl ieškinio ketvirtojo pagrindo trečios dalies, susijusios su ieškovių teisės į gynybą pažeidimu, nes institucijos nereagavo į jų pastabas

a)  Šalių argumentai

b)  Bendrojo Teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: anglų.