Byla T‑396/09

Vereniging Milieudefensie ir
Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht

prieš

Europos Komisiją

„Aplinka – Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 – Valstybių narių pareiga saugoti ir gerinti aplinkos oro kokybę – Valstybei narei laikinai taikoma leidžianti nukrypti nuostata – Prašymas peržiūrėti vidaus tvarka – Atsisakymas – Individualiai taikoma priemonė – Galiojimas – Orhuso konvencija“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sąjungos teismo kompetencija – Prašymas įpareigoti instituciją – Nepriimtinumas

(SESV 263 ir 266 straipsniai)

2.      Institucijų aktai – Komisijos sprendimas laikinai taikyti valstybei narei leidžiančią nukrypti nuostatą – Visuotinai taikomas aktas – Administracinio akto, dėl kurio pagal Reglamentą Nr. 1367/2006 galima pateikti prašymą peržiūrėti vidaus tvarka, nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies g punktas ir 10 straipsnio 1 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50 22 straipsnio 4 dalis)

3.      Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos susitarimai – Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) – Pasekmės – Viršenybė Sąjungos antrinės teisės aktų atžvilgiu – Reglamento Nr. 1367/2006 nuostatos galiojimo vertinimas, atsižvelgiant į šią konvenciją – Sąlygos

(EB 300 straipsnio 7 dalis; Orhuso konvencija ; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1367/2006)

4.      Tarptautiniai susitarimai – Sąjungos susitarimai – Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) – Reglamento Nr. 1367/2006 nuostatoje numatytas apribojimas, kad peržiūrėti galima tik individualiai taikomus aktus – Negaliojimas konvencijos atžvilgiu

(Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1367/2006 2 straipsnio 1 dalies g punktas ir 10 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 18 punktą)

2.      Komisijos sprendimas dėl laikinos nuostatos, kuria valstybei narei leidžiama nukrypti nuo Direktyvoje 2008/50 dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje numatytų įpareigojimų, nėra individualiai taikoma priemonė ir negali būti laikomas administraciniu aktu, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams 2 straipsnio 1 dalies g punktą. Todėl dėl šio sprendimo negalima pateikti prašymo peržiūrėti vidaus tvarka pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalį.

Siekiant nustatyti akto taikymo apimtį, visų pirma reikia atsižvelgti į jo tikslą ir turinį. Valstybei narei skirtas sprendimas yra visuotinai taikomas, jei taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisinių pasekmių bendrai ir abstrakčiai apibrėžtoms asmenų kategorijoms.

Be to, tekste esantys laikino ar teritorinio pobūdžio apribojimai ar leidžiančios nukrypti nuostatos yra neatskiriama nuostatų, kuriose jie įrašyti, visumos dalis ir, nesant piktnaudžiavimo įgaliojimais, yra tokio pat bendro pobūdžio kaip ir šios nuostatos.

Galiausiai nuo bendros tvarkos leidžiančios nukrypti nuostatos, kurios sudaro pagal direktyvos nuostatą priimtus Komisijos patvirtinamuosius sprendimus, yra tos direktyvos bendrosios nuostatos, nes jos taikomos abstrakčiai, neapibrėžtoms asmenų kategorijoms ir objektyviai apibrėžtoms situacijoms.

(žr. 26–28, 34, 41 punktus)

3.      Sąjungos institucijoms yra privaloma Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kuri turi viršenybę Bendrijos antrinės teisės aktų atžvilgiu. Iš to matyti, kad Reglamento Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams galiojimas gali būti paveiktas dėl jo nesuderinamumo su šia konvencija.

Tais atvejais, kai Bendrija norėjo įvykdyti pagal tarptautinį susitarimą prisiimtą konkretų įsipareigojimą arba kai Bendrijos teisės akte daroma aiški nuoroda į konkrečias šio susitarimo nuostatas, Sąjungos teismas atitinkamo akto teisėtumą turi vertinti pagal šio susitarimo nuostatas.

Taigi Sąjungos teismas turi galėti patikrinti reglamento teisėtumą tarptautinės sutarties atžvilgiu, prieš tai nepatikrinęs, ar tarptautinės sutarties pobūdis ir bendra struktūra tam neprieštarauja ir ar jos nuostatų turinys yra besąlygiškas ir pakankamai tikslus, jei šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti toje tarptautinėje sutartyje įtvirtintą Sąjungos institucijų įsipareigojimą.

(žr. 52–54 punktus)

4.      Reglamento Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams 10 straipsnio 1 dalis nesuderinama su Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalimi, nes pagal ją Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „veiksmai, kuriuos galima ginčyti“ susiaurinama iki administracinio akto, kuris to paties reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punkte apibrėžtas kaip individualiai taikoma priemonė.

(žr. 69 punktą)