Language of document : ECLI:EU:C:2021:798

Byla C487/19

W.Ż.

(Sąd Najwyższy (Izba Cywilna) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

 2021 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisinė valstybė – Veiksminga teisminė gynyba Sąjungos teisei priklausančiose srityse – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Teisėjų nepašalinamumo ir nepriklausomumo principai – Bendrosios kompetencijos teismo teisėjo perkėlimas be jo sutikimo – Skundas – Sąd Najwyższy (Izba Kontroli Nadzwyczajnej i Spraw Publicznych) (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija, Lenkija) teisėjo priimta nutartis dėl nepriimtinumo – Teisėjas, kurį, remdamasis Nacionalinės teismų tarybos nutarimu, į pareigas paskyrė Lenkijos Respublikos Prezidentas, nepaisydamas to, kad šio nutarimo vykdymas buvo sustabdytas teismo nutartimi, kol Teisingumo Teismas priims prejudicinį sprendimą – Teisėjas, kuris nėra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas – Sąjungos teisės viršenybė – Galimybė laikyti tokią nutartį dėl nepriimtinumo negaliojančia“

1.        Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Teisėjų nepašalinamumo ir nepriklausomumo principų laikymasis – Teisėjų perkėlimo be jų sutikimo tvarka – Perkėlimo priemonės, kurios turi būti taikomos tik dėl teisėtų priežasčių, pavyzdžiui, turimų išteklių paskirstymo – Galimybė veiksmingai ginčyti teisme tokias priemones

(ESS 2 straipsnis ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47, 48 straipsniai ir 51 straipsnio 1 dalis)

(žr. 102–118 punktus)

2.        Pagrindinės teisės – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Įtvirtinimas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje – Vienoda reikšmė ir apimtis – Chartija užtikrinamas apsaugos lygis, nepažeidžiantis minėta konvencija suteikiamo apsaugos lygio

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa ir 52 straipsnio 3 dalis)

(žr. 123 punktą)

3.        Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Teisė į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą – Apimtis

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antra pastraipa)

(žr. 126–130, 147, 148 punktus)

4.        Valstybės narės – Įsipareigojimai – Veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti reikalingų teisių gynimo priemonių nustatymas – Teisėjų nepriklausomumo principo laikymasis – Viršenybė – Nacionalinių teismų pareigos – Teismo, kuriam gali tekti aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę, teisėjo skundas dėl sprendimo perkelti jį be jo sutikimo – Prie tokio skundo pridėtas prašymas dėl nušalinimo – Galutinės instancijos teismo vieno teisėjo priimta nutartis atmesti tą skundą – Vienasmeniškai bylą nagrinėjančio teisėjo skyrimas akivaizdžiai pažeidžiant pagrindines atitinkamos teismų sistemos taisykles – Skyrimo aplinkybės, sukėlusios teisės subjektams pagrįstų abejonių dėl atitinkamo vienasmeniškai bylą nagrinėjančio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo – Nutartis, kurią reikia laikyti negaliojančia

(ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; SESV 267 straipsnis)

(žr. 138–146, 149–161 punktus ir rezoliucinę dalį)

Santrauka

2018 m. rugpjūčio mėn. Lenkijos apygardos teismo teisėjas W.Ż. buvo perkeltas be jo sutikimo iš teismo skyriaus, į kurį buvo paskirtas eiti pareigas, į kitą to paties teismo skyrių. Dėl šio perkėlimo jis pateikė skundą Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija; toliau – NTT); ji priėmė nutarimą, kuriame nusprendė, kad nereikia priimti sprendimo dėl šio skundo. 2018 m. lapkričio mėn. W.Ż. apskundė šį nutarimą Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) ir paprašė nušalinti visus jo skundą turinčios nagrinėti kolegijos, t. y. Izba Kontroli Nadzwyczajnej i Spraw Publicznych (Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija, Lenkija; toliau – kontrolės kolegija), teisėjus. Jis manė, kad, atsižvelgiant į jų skyrimo tvarką, šios kolegijos nariai neatitinka reikalaujamų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijų.

Šiuo klausimu Sąd Najwyższy (Izba Cywilna) (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija, Lenkija), turinti priimti sprendimą dėl šio prašymo nušalinti, savo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodo, kad Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija) buvo pateikti skundai dėl NTT nutarimo Nr. 331/2018, kuriuo Respublikos Prezidentui pateiktas siūlomų naujų kontrolės kolegijos teisėjų sąrašas. Vis dėlto, nepaisydamas to teismo nutarties sustabdyti šio nutarimo vykdymą, Respublikos Prezidentas paskyrė kai kuriuos šiame nutarime pasiūlytus kandidatus eiti šios kontrolės kolegijos teisėjo pareigas.

2019 m. kovo mėn., kai, pirma, tos bylos nagrinėjimas Vyriausiajame administraciniame teisme dar nebuvo užbaigtas ir, antra, šis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl kito NTT nutarimo, kuriuo Respublikos Prezidentui buvo pateiktas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas siūlomų kandidatų sąrašas(1), naujas teisėjas buvo paskirtas į kontrolės kolegiją (toliau – kontrolės kolegijos teisėjas) remiantis Nutarimu Nr. 331/2018. Šis naujas teisėjas, nagrinėjantis bylą kaip vienas teisėjas, neturėdamas bylos medžiagos ir neišklausęs W.Ż., priėmė nutartį (toliau – ginčijama nutartis) atmesti kaip nepriimtiną pastarojo skundą dėl NTT nutarimo, kuriame nuspręsta, kad nereikia priimti sprendimo.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausė, ar tokiomis aplinkybėmis paskirtas teisėjas yra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama visų pirma pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą(2), ir paprašė Teisingumo Teismo patikslinti, kokį poveikį ginčijamai nutarčiai galėtų turėti išvada, kad jis nelaikytinas tokiu teismu.

Savo sprendime Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendė dėl aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti nacionalinis teismas, kad būtų galima daryti išvadą, jog per teisėjo skyrimo procedūrą padaryti pažeidimai užkerta kelią tam, kad tas teisėjas galėtų būti laikomas pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, ir dėl pagal Sąjungos teisės viršenybės principą šiuo atveju kylančių pasekmių sprendimui, kaip antai tokio teisėjo priimtai ginčijamai nutarčiai.

Teisingumo Teismo vertinimas

Teisingumo Teismas visų pirma konstatavo, kad toks bendrosios kompetencijos teismas, kaip Lenkijos apygardos teismas, priskiriamas prie Lenkijos teisių gynimo priemonių „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“ sistemos, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Siekiant užtikrinti, kad toks teismas galėtų garantuoti veiksmingą teisminę gynybą, kaip reikalaujama pagal šią nuostatą, itin svarbu, kad jis išliktų nepriklausomas. Perkeliant teisėją be jo sutikimo gali būti pažeisti teisėjų nepašalinamumo ir nepriklausomumo principai. Iš tiesų tokie perkėlimai gali turėti įtakos atitinkamo teisėjo įgaliojimų apimčiai ir jam priskirtų bylų nagrinėjimui, taip pat gali turėti reikšmingų pasekmių teisėjo gyvenimui ir karjerai; tad jie gali būti priemonė kontroliuoti teismo sprendimų turinį ir sukelti panašių padarinių kaip drausminė nuobauda. Taigi teisėjų nepriklausomumo reikalavimas reiškia, kad pagal teisėjų perkėlimo be jų sutikimo tvarką turi būti užtikrinta, kad bus išvengta dėl tiesioginių ar netiesioginių išorės veiksmų kylančio pavojaus šiam nepriklausomumui. Tokias perkėlimo priemones, kurios gali būti taikomos tik dėl teisėtų priežasčių, visų pirma susijusių su turimų išteklių paskirstymu, turėtų būti galima ginčyti teisme laikantis procedūros, visapusiškai garantuojančios teisę į gynybą.

Be to, Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 267 straipsnyje nustatytos prašymo priimti prejudicinį sprendimą teikimo sistemos veiksmingumui pakenkė tai, kad kontrolės kolegijos teisėjas buvo paskirtas pažeidžiant galutinę Vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria sustabdytas NTT nutarimo Nr. 331/2018 vykdymas, ir nelaukiant, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą byloje A.B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – Skundas) (C‑824/18). Iš tiesų tuo metu, kai tas paskyrimas įvyko, Teisingumo Teismo atsakymas, kurio buvo laukiama toje byloje, galėjo lemti Vyriausiojo administracinio teismo pareigą prireikus panaikinti visą NTT nutarimą Nr. 331/2018.

Dėl kitų kontrolės kolegijos teisėjo skyrimo aplinkybių Teisingumo Teismas taip pat priminė, jog neseniai nusprendė, kad tam tikros prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su neseniai padarytais pakeitimais, turėjusiais įtakos NTT sudėčiai, galėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl visų pirma NTT nepriklausomumo(3). Be to, tas teisėjas buvo paskirtas ir ginčijama nutartis buvo priimta, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėjo prašymą dėl visų teisėjų, tuo metu ėjusių pareigas kontrolės kolegijoje, nušalinimo.

Dėl nurodytų aplinkybių (vertinamų kartu) gali tekti daryti išvadą, kad kontrolės kolegijos teisėjas buvo paskirtas akivaizdžiai pažeidžiant pagrindines Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo taisykles, tačiau galutinį vertinimą turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Tomis pačiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat gali tekti daryti išvadą, jog šio skyrimo aplinkybės yra tokios, kad buvo pažeistas viso minėto skyrimo proceso rezultatas, todėl teisės subjektams gali kilti pagrįstų abejonių ir gali atrodyti, kad kontrolės kolegijos teisėjas nėra nepriklausomas ir nešališkas, o tai gali pakenkti teisės subjektų pasitikėjimui teismais, kuris būtinas demokratinėje visuomenėje ir teisinėje valstybėje.

Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Sąjungos teisės viršenybės principą nacionalinis teismas, kuriam pateiktas toks prašymas dėl nušalinimo, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, turi laikyti tokią nutartį, kokia yra ginčijama nutartis, negaliojančia, jeigu tai būtina Sąjungos teisės viršenybei užtikrinti, atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją, ir jeigu iš visų sąlygų ir aplinkybių, kuriomis vyko šią nutartį priėmusio teisėjo skyrimo procedūra, matyti, kad jis nėra pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal tą nuostatą.


1      Tai yra byla, kurioje priimtas 2021 m. kovo 2 d. Sprendimas A.B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – Skundas) (C‑824/18, EU:C:2021:153). Šioje 2018 m. lapkričio mėn. pradėtoje byloje Vyriausiasis administracinis teismas iš esmės siekė išsiaiškinti, ar pagal Sąjungos teisę draudžiami tam tikri NTT įstatymo nuostatų pakeitimai, kiek tai susiję su galimybės apskųsti NTT nutarimus dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo suteikimu.


2      Pagal šią nuostatą „[v]alstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse“.


3      Šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjams taikoma drausminė tvarka), C‑791/19, EU:C:2021:596, 104–108 punktus.