GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2022 m. lapkričio 24 d.(1)
Byla C-234/21
Défense Active des Amateurs d’Armes ASBL,
NG,
WL
prieš
Conseil des ministres
(Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas, Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolė – Uždrausti šaunamieji ginklai – Direktyva 91/477/EEB – 7 straipsnio 4a dalis – Pereinamojo laikotarpio tvarka, taikoma tam tikriems pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams – Valstybėms nesuteikta teisė numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką tuščiaisiais šaudmenimis šaudantiems ginklams – 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas – Sąvoka „šaunamasis ginklas“ – Leidimo laikyti tuščiaisiais šaudmenimis šaudančius ginklus būtinumas – Galiojimas – Lygybė prieš įstatymą – Teisė į nuosavybę“
1. Nagrinėjant skundą dėl Ginklų įstatymo dalinio pakeitimo(2), Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas, Belgija) kilo abejonių dėl Direktyvos 91/477/EEB(3) 7 straipsnio 4a dalies, įtrauktos Direktyva (ES) 2017/853(4) ir į Belgijos teisę perkeltos iš dalies pakeitus tą įstatymą, galiojimo.
2. Pagal šį iš dalies pakeistą teisės aktą 2019 m. Belgijoje uždrausti tam tikros rūšies pusiau automatiniai ginklai, kuriuos įsigyti ir laikyti iki tol buvo leidžiama. Vis dėlto, jeigu tie ginklai buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d., pereinamuoju laikotarpiu juos ir toliau buvo leidžiama laikyti tam tikromis sąlygomis, atsižvelgiant į naujoje Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalyje valstybėms narėms suteiktą galimybę.
3. Šiame straipsnyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka vis dėlto netaikoma pusiau automatinių ginklų, perdirbtų šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbtų į imitacinius ginklus, turėtojams.
4. Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) prašo Teisingumo Teismo nuspręsti dėl Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies galiojimo. Jis mano, kad ši dalis gali prieštarauti atitinkamai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20, 21 ir 17 straipsniuose numatytoms teisėms į lygybę prieš įstatymą, nediskriminavimą ir nuosavybę, taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos principui.
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė. Direktyva 91/477
5. 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) šaunamasis ginklas – bet kuris nešiojamas vamzdinis šaunamasis ginklas, kuris yra sukonstruotas arba gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo atliekamas šūvis ar paleidžiama [iš jo gali būti paleidžiamas šratas] kulka ar sviedinys, išskyrus atvejus, kai toks ginklas neįtrauktas į šią apibrėžtį dėl vienos iš I priedo III dalyje nurodytų priežasčių. Šaunamųjų ginklų klasifikacija pateikta I priedo II dalyje.
Laikoma, kad daiktas gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo galėtų būti atliekamas šūvis ar paleidžiama [galėtų būti paleidžiamas šratas] kulka ar sviedinys, jei šis daiktas:
a) turi šaunamojo ginklo išvaizdą; ir
b) dėl [savo] konstrukcijos arba medžiagos, iš kurios jis pagamintas, gali būti taip perdirbtas;
2) pagrindinė dalis – vamzdis, rėmas, uoksas, tiek viršutinis, tiek apatinis uoksas, atitinkamais atvejais, pistoleto užraktas, revolverio būgnelis, spyna arba užraktas, kurių kiekvienas atskirai yra priskiriamas [prie] t[os] šaunamųjų ginklų, į kuriuos jie įmontuoti arba numatyti įmontuoti, kategorij[os];
<…>
4) dujiniai ir signaliniai ginklai – įrenginiai, turintys šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais ir kurie negali būti perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų atliekamas šūvis ar paleidžiama [iš jų būtų paleidžiamas šratas,] kulka ar sviedinys;
5) imitaciniai ginklai – šaunamieji ginklai, specialiai perdirbti, kad būtų galima šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, skirti naudoti, kaip antai teatrų spektakliuose, fotografijos sesijose, filmuose ir televizijos įrašuose, istorinių įvykių atkūrime, paraduose, sporto renginiuose ir mokymuose;
6) deaktyvuoti šaunamieji ginklai – šaunamieji ginklai, kurie deaktyvuojant buvo padaryti visam laikui netinkamais naudoti, užtikrinant, kad visos atitinkamo šaunamojo ginklo pagrindinės dalys būtų perdirbtos taip, kad būtų visam laikui netinkamos naudoti ir kad jų nebūtų įmanoma išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą;
<…>“
6. 3 straipsnyje numatyta:
„Valstybės narės <…> savo teisės aktuose gali nustatyti griežtesnes nuostatas, nei numatytos šioje direktyvoje.“
7. 6 straipsnyje nurodyta:
„1. Nedar[ydamos] poveikio 2 straipsnio 2 daliai, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad uždraustų įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, priskiriamus [prie] A kategorij[os]. Jos užtikrina, kad tie šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys, kurių neteisėtas laikymas prieštarauja tam draudimui, būtų konfiskuoti.
2. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, komercinės laivybos, didelės vertės krovinių vilkstinių ir ribotos prieigos objektų apsaugos, nacionalinės gynybos, švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir istoriniais tikslais bei nedar[ydamos] poveikio 1 daliai, nacionalinės kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus išduoti leidimus [prie] A kategorij[os] priskiriamų šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų atžvilgiu, jei tai neprieštarauja visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
<…>
6. Valstybės narės gali leisti šauliams sportininkams įsigyti ir laikyti [prie] A kategorijos 6 ar 7 punkt[o] priskirtus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jei laikomasi šių sąlygų:
<…>“
8. 7 straipsnio 4a dalyje nustatyta:
„1. Valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimų pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, priskirtiems [prie] A kategorijos 6, 7 arba 8 punkt[o], galiojimą šaunamajam ginklui, kuris buvo priskirtas [prie] B kategorij[os], teisėtai įsigytas ir registruotas anksčiau nei 2017 m. birželio 13 d., su sąlyga, kad tenkinamos kitos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos <…>.
<…>“
9. I priedo II dalyje numatyta:
„II. Šios direktyvos tikslais šaunamieji ginklai skirstomi į šias kategorijas:
A kategorija. Uždrausti šaunamieji ginklai
1. Karinės raketos su sprogstamaisiais užtaisais ir jų paleidimo įtaisai.
2. Automatiniai šaunamieji ginklai.
3. Šaunamieji ginklai, kurie užmaskuoti kaip kiti daiktai.
4. Šaudmenys su pramušančiaisiais, sprogstamaisiais arba padegamaisiais sviediniais ir šių šaudmenų sviediniai.
5. Pistoletų ir revolverių šoviniai su ekspansyviomis kulkomis ir kulkos tokiems šoviniams, išskyrus atvejus, kai tokius šovinius bei kulkas medžioklei ar sportiniam šaudymui naudoja turintys tam teisę asmenys.
6. Automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, nedarant poveikio 7 straipsnio 4a daliai.
7. Visi šie centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai šaunamieji ginklai:
a) trumpieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 21 šovinį, jei:
i) dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba
ii) į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių;
b) ilgieji šaunamieji ginklai, iš kurių be pakartotinio užtaisymo galima iššauti daugiau kaip 11 šovinių, jei:
i) dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, yra to šaunamojo ginklo dalis arba
ii) į jį yra įdėta nuimama dėtuvė, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių;
8. Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. šaunamieji ginklai, kuriais iš pradžių numatyta šaudyti pridėjus prie peties), kurių ilgį galima sumažinti iki mažiau kaip 60 cm neprarandant jų funkcijų naudojant sulankstomą ar teleskopinį apsodą arba apsodą, kurį galima pašalinti nenaudojant įrankių.
9. Bet kokie šios kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus.
<…>“
B. Belgijos teisė. Ginklų įstatymas(5)
10. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Uždraustais ginklais laikomi:
<…>
19° automatiniai šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus;
20° pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, kurių ilgį neprarandant funkcijų galima sumažinti iki mažiau nei 60 cm, naudojant sulankstomą ar teleskopinį apsodą arba apsodą, kurį galima nuimti nenaudojant įrankių.“
11. 3 straipsnio 4 dalyje teigiama:
„1. Šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos šaudmenimis arba perdirbti į imitacinius ginklus, taip pat šaunamieji ginklai, kurie nebuvo perdirbti šiam tikslui ir kurių vienintelė paskirtis yra šaudyti pirma nurodytais šaudmenimis ar medžiagomis, lieka A kategorijoje, prie kurios jie buvo priskirti pagal 1 ir 3 dalis.“
12. 45/2 straipsnyje numatyta:
„Asmenys, kurie iki 2017 m. birželio 13 d. teisėtai įsigijo ir įregistravo 3 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktuose nurodytos rūšies ginklą, nesvarbu, ar gavę tam leidimą ir įregistravę jį pagal medžioklės licenciją, privataus saugotojo pažymėjimą arba sportinio šaudymo licenciją, ar užsiregistravę įgaliotų asmenų registre, gali laikyti tokį ginklą, jeigu laikomasi kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, susijusių su ginklų laikymu. Tokį ginklą galima perduoti tik 27 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytiems šauliams sportininkams ir šiuo tikslu įgaliotiems prekiautojams, kolekcininkams ar muziejams. Šaunamasis ginklas taip pat gali būti deaktyvuotas pagal 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą arba atiduotas.“
II. Faktinės aplinkybės, byla ir prejudicinis klausimas
13. 2019 m. lapkričio 22 d. asociacija Défense Active des Amateurs d'Armes ASBL ir du privatūs asmenys pateikė Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) skundą dėl kelių 2019 m. gegužės 5 d. įstatymo(6), kuriuo iš dalies pakeistas Ginklų įstatymas ir į Belgijos teisę perkelta Direktyva 2017/853, straipsnių.
14. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad Belgijoje pusiau automatiniais ginklais, perdirbtais šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, buvo prekiaujama be apribojimų. Įsigaliojus 2019 m. gegužės 5 d. įstatymo 153 straipsnio 5 daliai ir 163 straipsniui(7), asmenys, įsigiję tokios rūšies ginklus, tapo arba uždrausto ginklo, arba ginklo, kurio negalima įteisinti neturint reikiamo leidimo, nes leidimas iš esmės turėjo būti gautas prieš įsigyjant ginklą, savininkai.
15. Vis dėlto originalių (ne perdirbtų) pusiau automatinių šaunamųjų ginklų turėtojams, teisėtai įsigijusiems ir įregistravusiems juos iki 2017 m. birželio 13 d., taikoma pereinamojo laikotarpio tvarka, pagal kurią jie gali juos laikyti(8).
16. Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) paaiškino, kaip siekiant užtikrinti visuomenės saugumą Direktyva 2017/853 buvo iš dalies pakeista Direktyva 91/477 ir pusiau automatiniai ginklai įtraukti į uždraustų šaunamųjų ginklų sąrašą (A kategorijos 6–8 punktai). Dėl panašių priežasčių į to paties A kategorijos sąrašo 9 punktą buvo įtraukti ginklai, perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis(9).
17. Padarius šį pakeitimą:
– valstybėms narėms suteikta teisė nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kurią galima taikyti tik pusiau automatinių ginklų, numatytų A kategorijos 6–8 punktuose, turėtojams, jeigu tie ginklai buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d.,
– valstybės narės šios pereinamojo laikotarpio tvarkos negali nustatyti asmenims, įsigijusiems tokius pačius, tačiau perdirbtus šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis ginklus.
18. Vadinasi, jeigu ginklai – ir pusiau automatiniai (A kategorijos 6–8 punktai), ir perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis (A kategorijos 9 punktas) – buvo įsigyti po 2017 m. birželio 13 d., jų turėtojams sudaromos tokios pačios nepalankios sąlygos, nes jiems netaikoma jokia pereinamojo laikotarpio tvarka(10).
19. Priešingai, A kategorijos 6–8 punktuose numatytų pusiau automatinių ginklų turėtojams, palyginti su A kategorijos 9 punkte nurodytų ginklų turėtojais, taikomas skirtingas vertinimas tuo atveju, kai ir vieni, ir kiti tuos ginklus įsigijo iki 2017 m. birželio 13 d. Pirmiesiems pereinamojo laikotarpio tvarka gali būti taikoma, antriesiems – ne.
20. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad remiantis Sprendimu Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba negalima nustatyti, ar toks skirtingas vertinimas atitinka lygybės, nediskriminavimo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisės į nuosavybę principus(11).
21. Šiomis aplinkybėmis Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas) pateikė Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos 91/477/EEB 7 straipsnio 4a dalimi, siejama su tos pačios direktyvos I priedo II dalies A kategorijos 6–9 punktais, pažeidžiami <…> Chartijos 17 straipsnio 1 dalis, 20 ir 21 straipsniai ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes pagal ją valstybėms narėms neleidžiama numatyti pereinamojo laikotarpio tvarkos prie A9 kategorijos priskirtiems šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d., nors pagal ją joms leidžiama nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką prie A6–A8 kategorijų priskirtiems šaunamiesiems ginklams, kurie buvo teisėtai įsigyti ir įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d.?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
22. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teisme užregistruotas 2021 m. balandžio 12 d.
23. Rašytines pastabas pateikė asociacija (ieškovė), NG ir WL, Belgijos vyriausybė, Taryba, Parlamentas ir Europos Komisija. Šių trijų institucijų, taip pat Belgijos vyriausybės atstovai dalyvavo 2022 m. rugsėjo 19 d. surengtame teismo posėdyje.
IV. Vertinimas
A. Pradinės pastabos
1. Ginčo ribų nustatymas
24. Pradinės redakcijos Direktyvoje 91/477 buvo išskirtos kelios šaunamųjų ginklų kategorijos: A („uždrausti šaunamieji ginklai“), B („šaunamieji ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo“), C („šaunamieji ginklai, kuriuos reikia deklaruoti“) ir D („kiti šaunamieji ginklai“)(12).
25. Klasifikacija iš dalies pakeista Direktyva 2017/853 – uždrausti tam tikri pusiau automatiniai ginklai, kurie iki tol apskritai buvo nustatyti B kategorijos 1 ir 4 punktuose kaip ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo (atsižvelgiant į tai, ar ginklai yra trumpieji, ar ilgieji).
26. Taigi dėl šio pakeitimo kai kurie pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, anksčiau priskirti prie B kategorijos (ginklai, kuriems įsigyti reikia leidimo), buvo įtraukti į A kategoriją (uždrausti ginklai).
27. Konkrečiai kalbant, I priedo II dalyje A kategoriją, be kita ko, sudarė trys pakategorės(13):
– automatiniai šaunamieji ginklai, perdirbti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus (6 punktas),
– trumpieji ir ilgieji centrinio įskėlimo šoviniais šaudantys pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, iš kurių galima iššauti tam tikrą skaičių viršijantį šovinių kiekį ir kuriuos galima užtaisyti šiuo kiekiu šovinių (7 punktas),
– pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai su pašalinamu apsodu (8 punktas).
28. Be to, buvo sukurta A kategorijos pakategorė (9 punktas), apimanti „[b]et koki[us] [A] kategorijos šaunam[uosius] ginkl[us], kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis <…>“.
29. Sąjungos teisės aktų leidėjas atsižvelgė į tai, kad perkėlus šiuos ginklus iš B kategorijos į A kategoriją daug teisėtai įsigytų pusiau automatinių ginklų savininkų neteks teisės į nuosavybę (draudimas įsigyti ir laikyti tuos ginklus reiškia, kad jie konfiskuojami)(14).
30. Dėl šios priežasties naujoje Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalyje buvo numatyta galimybė valstybėms narėms patvirtinti, atnaujinti arba pratęsti leidimus, išduotus A kategorijos 6–8 punktuose nustatytiems pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, atitinkantiems šaunamuosius ginklus, anksčiau priskirtus prie B kategorijos ir teisėtai įsigytus bei įregistruotus iki 2017 m. birželio 13 d. (t. y. Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo dienos).
31. Vis dėlto nuostatose dėl šios pereinamojo laikotarpio tvarkos neminimi A kategorijos 9 punkte numatyti ginklai, t. y. ginklai, kurie buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis. Tai, kad teisės normoje šie ginklai nenurodyti(15) ir kartu aiškiai paminėti A kategorijos 6–8 punktuose nustatyti ginklai, reiškia, kad nuostata aiškintina remiantis jos pačios formuluote: pereinamojo laikotarpio tvarka gali būti taikoma tik 6–8 punktuose numatytų (neperdirbtų) ginklų, o ne 9 punkte nurodytų (perdirbtų) ginklų turėtojams.
32. Manau, kad 7 straipsnio 4a dalies negalima aiškinti išplečiant jos taikymo sritį taip, kad ji apimtų ne tik neperdirbtus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, numatytus A kategorijos 6–8 punktuose, bet ir perdirbtus šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurie, Direktyva 2017/853 padarius pakeitimą, buvo įtraukti į Direktyvos 91/477 A kategorijos 9 punktą(16).
33. Toks aiškinimas prieštarauja Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies formuluotei; kartoju, šioje dalyje neminimi A kategorijos 9 punkte nurodyti šaunamieji ginklai, sukurti pritaikius (šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis) A kategorijos 6–8 punktuose numatytus šaunamuosius ginklus.
34. Pripažįstu, kad Teisingumo Teismui būtų patogiau pateikti Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalį atitinkantį aiškinimą(17), dėl kurio būtų išvengta pasekmių, susijusių su galimu jos paskelbimu negaliojančia. Remiantis šiuo argumentu pakaktų pripažinti, kad pereinamojo laikotarpio tvarka taip pat taikoma A kategorijos 9 punkte nurodytiems pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, nors pagal nuostatos formuluotę jie į šią tvarką nėra įtraukti.
35. Vis dėlto manau, kad neįmanoma pakeisti teisės aktų leidėjo valios ar ją iškreipti, nes jis pats pasirinko tokią pereinamojo laikotarpio tvarką, kuri, kaip nurodyta expressis verbis, taikoma tik tam tikroms ginklų kategorijoms ir netaikoma kitoms kategorijoms. Juo labiau kad šios priemonės buvo imtasi sąmoningai ir tyčia, kaip nustatyta per teismo posėdį.
36. Teisingumo Teismas priminė, kad „Sąjungos teisės nuostatos aiškinimu neturi būti panaikintas aiškios ir tikslios šios nuostatos formuluotės veiksmingumas. Vadinasi, kadangi Sąjungos teisės nuostatos prasmė aiškiai matyti iš pačios jos teksto, Teisingumo Teismas negali nukrypti nuo šio aiškinimo“(18).
37. Tokiomis aplinkybėmis abejonės dėl Direktyvos 91/477 (iš dalies pakeistos) 7 straipsnio 4a dalies galiojimo grindžiamos tuo, kad pusiau automatiniai tuščiaisiais šaudmenimis šaudantys ginklai buvo priskirti prie A kategorijos(19), todėl jų savininkai nebeturi galimybės laikyti tų ginklų. Tik Teisingumo Teismas gali nuspręsti, ar ši nuostata pažeidžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas teises ir teisėtų lūkesčių principą.
2. Prejudicinio klausimo priimtinumas
38. Komisija teigia, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinas, nes yra hipotetinis. Ji mano, kad:
– Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalyje yra nustatytos griežtos pereinamojo laikotarpio tvarkos sąlygos: išankstinis leidimas laikyti atitinkamus šaunamuosius ginklus turėjo būti išduotas ir tie ginklai turėjo būti įregistruoti iki 2017 m. birželio 13 d.,
– kadangi Belgijoje pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, perdirbtiems šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, iki Direktyvos 2017/853 perkėlimo į nacionalinę teisę nebuvo taikomas Ginklų įstatymas (jais buvo prekiaujama be apribojimų), jiems nereikėjo išankstinio leidimo ar registracijos,
– tokiomis aplinkybėmis, net jeigu Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalyje būtų numatyta, kad pereinamojo laikotarpio tvarka taikoma ir A kategorijos 9 punkte nurodytiems ginklams, Belgija nebūtų galėjusi įgyvendinti šios nuostatos teikiamos galimybės.
39. Nesutinku su Komisijos prieštaravimu, nes manau, kad remiantis nuostatomis dėl (išankstinio) leidimo nagrinėjamiems ginklams ir šių ginklų registracijos galima pateikti ne vien tokį aiškinimą, kokį pateikė ši institucija. Be to, kaip pripažįsta pati Komisija, toks aiškinimas priklauso nuo to, kokį vertinimą pateikė nacionalinis teismas, kurio prašymui priimti prejudicinį sprendimą taikoma svarbos prezumpcija.
40. Bet kuriuo atveju nurodytos abejonės nėra hipotetinės ir tam, kad jos būtų išsklaidytos, reikia išaiškinti Direktyvą 91/477:
– pirma, negalima paneigti, kad net jeigu Belgijoje nebuvo reikalaujama šios rūšies ginklams gauti išankstinį leidimą ir juos įregistruoti, turi būti įvertinta, kiek toks leidimas ir registracija buvo būtini siekiant sukurti pereinamojo laikotarpio tvarką,
– antra, nagrinėdamas Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies galiojimą Teisingumo Teismas turės išaiškinti, ar pagal šią direktyvą (jos redakciją, galiojusią iki 2017 m. padaryto pakeitimo) tuščiaisiais šaudmenimis šaudantiems ginklams, kurie vėliau numatyti A kategorijos 6–8 punktuose, buvo reikalingas ir leidimas, ir registracija, neatsižvelgiant į taikomą nacionalinę tvarką.
B. Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies galiojimas atsižvelgiant į Chartijos 20 ir 21 straipsnius
41. Analizuodamas Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalyje nustatytą pereinamojo laikotarpio tvarką prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad gali būti pažeistos pagrindinės teisės į lygybę prieš įstatymą ir nediskriminavimą (Chartijos 20 ir 21 straipsniai).
42. Pagal Chartijos 21 straipsnį draudžiama diskriminacija yra susijusi su subjektyviomis asmeninėmis aplinkybėmis(20), dėl kurių asmeniui nepagrįstai taikomas skirtingas vertinimas ir jis dėl to patiria žalos.
43. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nenurodyta, kodėl nagrinėjamu atveju yra panašaus pobūdžio diskriminacija. Priešingai, iš jame pateiktų argumentų matyti, kad galimas skirtingas vertinimas susijęs su objektyviu aspektu, t. y. ginklų (numatytų A kategorijos 6–8 punktuose) arba kitų ginklų (nustatytų A kategorijos 9 punkte) turėjimu, atsižvelgiant į laiko veiksnį – jų įsigijimo datą.
44. Taigi daugiausia dėmesio skirsiu Chartijos 20 straipsniui, pagal kurį įgyvendinant teisę į lygybę „reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas“(21).
45. Siekiant nustatyti, ar ši teisė pažeista, būtina įvertinti, ar ginklų, kurie Direktyva 91/477 (iš dalies pakeista) įtraukti į A kategorijos 6–8 punktus, turėtojų padėtis buvo panaši į turinčiųjų A kategorijos 9 punkte numatytus ginklus.
46. Šiuo tikslu reikia patikrinti, ar pagal Direktyvą 91/477 (prieš ją iš dalies pakeičiant Direktyva 2017/853) pusiau automatinių ginklų įsigijimui ir laikymui buvo taikomi leidimo ir registracijos reikalavimai.
1. Tuščiaisiais šaudmenimis šaudantys ginklai prieš įsigaliojant Direktyvai 2017/853
47. Į bylą įstojusių šalių pastabos dėl tvarkos, kuri iki Direktyvos 2017/853 įsigaliojimo taikyta tuščiaisiais šaudmenimis šaudantiems pusiau automatiniams ginklams, skiriasi:
– Belgijos vyriausybė(22) ir Taryba(23) tvirtina, kad šiais ginklais buvo prekiaujama be apribojimų, todėl jiems nereikėjo leidimo ar registracijos,
– Komisija ir Parlamentas teigia, kad tie ginklai pateko į sąvoką „šaunamieji ginklai“, todėl jiems buvo taikomi šios rūšies ginklams numatyti reikalavimai(24).
48. Manau, kad pastarasis požiūris yra nuoseklesnis, nes atitinka Direktyvos 91/477 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateiktą sąvoką „šaunamasis ginklas“ tiek iki dalinio jos pakeitimo Direktyva 2017/853, tiek po jo. Ši sąvoka apima „bet kur[į] nešiojam[ą] vamzdin[į] šaunam[ąjį] ginkl[ą], kuris yra sukonstruotas arba gali būti [lengvai] perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo atliekamas šūvis ar paleidžiama [iš jo gali būti paleidžiamas šratas] kulka ar sviedinys <…>“(25).
49. Iš pastabų, kurias šiuo klausimu pateikė į bylą įstojusios šalys, įtikinamiausios man atrodo Parlamento pastabos; pritariu jo argumentams. Ši institucija teigia, kad įtraukus A kategorijos 9 punktą paaiškinta jau galiojusi teisės norma, o ne padarytas esminis pakeitimas(26).
50. Parlamentas pažymi, kad A kategorijos 9 punkte numatyti ginklai iš pradžių buvo sukurti šaudyti šratais, kulkomis ar sviediniais ir pagal Direktyvos 91/477 (taikytos prieš ją iš dalies pakeičiant 2017 m.) 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą galėjo nepatekti į sąvoką „šaunamasis ginklas“ tik dėl vienos iš I priedo III dalies a, b ir c punktuose išvardytų aplinkybių(27); nė viena iš šių aplinkybių nebuvo susiklosčiusi nagrinėjamu atveju.
51. Šiuo klausimu Parlamentas:
– dėl a punkto teigia, kad į A kategorijos 9 punktą patenkantys ginklai perdaryti ne taip radikaliai kaip tie, kurie perdaromi siekiant deaktyvuoti, todėl jie gali veikti, nors ir šaudo tik tuščiaisiais šaudmenimis. Skirtumas aiškus, nes deaktyvuoti A kategorijos ginklai, kitaip nei uždrausti šaunamieji ginklai, patenka į C kategorijos 6 punktą kaip ginklai, kuriuos reikia deklaruoti,
– dėl b ir c punktų pažymi, kad 2017 m. iš dalies pakeitus direktyvą šiuose punktuose minimi ginklai (išskyrus senovinių ginklų kopijas)(28) liko nepakeisti; tai rodo, kad jie nėra A kategorijos 9 punkte nurodyti ginklai.
52. Taigi pagal Direktyvos 91/477, taikytos prieš ją iš dalies pakeičiant Direktyva 2017/853, 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą šaunamąjį ginklą perdirbus į tuščiaisiais šaudmenimis šaudantį ginklą jo pradinis statusas (šaunamasis ginklas, kuriam taikoma Direktyvoje 91/477 numatyta suderinta tvarka) nebuvo pakeistas.
53. Kaip jau minėjau, iš esmės pritariu šiems argumentams, nors juos reikia labiau pagrįsti.
54. Pusiau automatiniuose ginkluose, perdirbtuose šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, yra įtaisyti mechanizmai, kurie iš pradžių buvo sukurti šaudyti koviniais šoviniais. Taigi šie ginklai neabejotinai patenka į Direktyvos 91/477, taikytos prieš ją iš dalies pakeičiant Direktyva 2017/853(29), 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto antroje pastraipoje pateiktą sąvoką.
55. Iš tiesų tokios rūšies „daiktą“ galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo būtų galima paleisti šratą, kulką ar sviedinį. Be to, jeigu jis „turi šaunamojo ginklo išvaizdą“ ir „dėl [savo] konstrukcijos arba medžiagos, iš kurios jis pagamintas, gali būti taip perdirbtas“, koks daiktas gali būti tinkamiau panaudotas šiuo tikslu nei originalus perdirbtas ginklas?
56. Tokią pačią išvadą galima padaryti ir analizuojant deaktyvuotus ginklus. Kitame prašyme priimti prejudicinį sprendimą(30) buvo pateiktas klausimas, ar deaktyvuoti ginklai patenka į sąvoką „šaunamasis ginklas“. Siūliau atsakyti teigiamai pažymėjęs, kad:
– kiekvienas ginklas turi tam tikras „pagrindines dalis“. Deaktyvavimo tikslas – užtikrinti, kad „visos šaunamojo ginklo svarbios [pagrindinės] sudedamosios dalys [būtų] galutinai pakeistos taip, kad [būtų] neįmanoma jų panaudoti ir išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes“(31),
– šios pagrindinės dalys pačios yra šaunamasis ginklas, kaip apibrėžta Direktyvos 91/477, taikytos prieš ją iš dalies pakeičiant Direktyva 2017/853, 1 straipsnio 1b dalyje(32).
57. Jeigu taip yra deaktyvuotų ginklų atveju, juo labiau taip turi būti ir tuo atveju, kai ginklai perdaryti, todėl gali šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis. Pusiau automatiniuose ginkluose, perdarytuose šaudyti šiais šaudmenimis, pagrindinės dalys, išskyrus vamzdį, liko nepakeistos ir veikia(33). Šį teiginį patvirtina Direktyva 2017/853 padarytas pakeitimas, kuriuo išplėstas pagrindinių dalių sąrašas (dabar dalys išvardytos 1 straipsnio 2 dalyje)(34).
58. Vadinasi, pusiau automatiniams ginklams, kurie tuo metu, kai įsigaliojo daliniai Direktyvos 91/477 pakeitimai, buvo B kategorijos ginklai, o padarius šiuos pakeitimus pateko į A kategorijos 6–8 punktus, reikėjo leidimo ir registracijos, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo pritaikyti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis.
59. Kitas klausimas, ar priimdamos nacionalinės teisės aktus valstybės narės laikėsi šios taisyklės. Iš pateiktos informacijos matyti, kad kai kurios šalys (šešios, įskaitant Belgiją) to nedarė(35). Vis dėlto ši faktinė aplinkybė negali sumenkinti pirma pateiktų argumentų.
2. Skirtingas vertinimas ir lygybė prieš įstatymą
60. Pusiau automatinių ginklų, priskiriamų prie A kategorijos 6–8 punktų, turėtojams taikomas skirtingas vertinimas, nors jų situacija panaši (kiek tai susiję su jų teisiniu statusu): jeigu jie turėjo neperdirbtus ginklus, jiems taikoma Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka po to, kai ši direktyva buvo iš dalies pakeista Direktyva 2017/853; jeigu tie patys ginklai buvo pritaikyti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, pereinamojo laikotarpio tvarka jiems negali būti taikoma.
61. Skirtingas panašių situacijų vertinimas „yra pateisinamas, jeigu pagrįstas objektyviu ir protingu kriterijumi, t. y. jeigu jis susijęs su nagrinėjamu teisės aktu siekiamu teisėtu tikslu ir jei toks skirtingas vertinimas yra proporcingas tokiu vertinimu siekiamam tikslui“(36).
62. Kadangi nagrinėjamoje byloje kyla abejonių dėl Sąjungos teisės akto teisėtumo, „Sąjungos teisės aktų leidėjas turi įrodyti, kad jo elgesys pateisinamas vadovaujantis objektyviais kriterijais, ir pateikti Teisingumo Teismui būtinų įrodymų, kad šis galėtų patikrinti, ar tokių kriterijų yra“(37).
63. Į bylą įstojusių institucijų rašytinėse pastabose nuomonės dėl to, kad A kategorijos 6–8 punktuose nurodytų ginklų turėtojų situacija panaši į A kategorijos 9 punkte numatytų ginklų turėtojų situaciją, skiriasi:
– Parlamentas, nors ir teigia, kad iki Direktyva 2017/853 padaryto pakeitimo tuščiaisiais šaudmenimis šaudantiems ginklams leidimo reikėjo, pažymi, kad jų turėtojų padėtis nebuvo panaši į A kategorijos 6–8 punktuose minimų ginklų turėtojų padėtį(38),
– Taryba mano, kad atsižvelgiant į tai, jog tuščiaisiais šaudmenimis šaudantiems ginklams nereikėjo leidimo ir registracijos, jų turėtojų situacija nepanaši į tą, kurioje buvo atsidūrę A kategorijos 6–8 punktuose numatytų ginklų turėtojai. Vis dėlto ji pripažįsta, kad pagal Direktyvos 91/477 3 straipsnį valstybės narės galėjo nustatyti griežtesnę tvarką ir reikalauti leidimo,
– Komisija teigia, kad nėra jokių kliūčių valstybėms narėms A kategorijos 6–8 punktuose numatytus ginklus vertinti panašiai kaip tuos pačius ginklus, kurie dėl pritaikymo šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis priskirti prie A kategorijos 9 punkto. Pačioje direktyvoje nenustatyta pareigos, galinčios pažeisti teisę į vienodą vertinimą.
64. Atsižvelgiant į institucijų nuomonių įvairovę per teismo posėdį buvo nagrinėjama, ar išplėtus Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalyje numatytą pereinamojo laikotarpio tvarką, t. y. ją taikant tuščiaisiais šaudmenimis šaudantiems ginklams, būtų pakenkta Direktyva 2017/853 siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą.
65. Atkreipusios dėmesį į skirtingus aspektus institucijos sutiko, kad pereinamojo laikotarpio tvarka parengta atsižvelgiant į įvairius modelius, iki tol galiojusius valstybėse narėse. Tuščiaisiais šaudmenimis šaudantiems ginklams buvo taikoma kitokia taisyklė, nei numatyta Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalyje: užuot akcentavus leidimus pagal ginklų kategorijas (kaip tai daroma tame straipsnyje), pasirinkta atsižvelgti į 6 straipsnyje numatytas galimybes taikyti išimtį, leidžiančią ad casum išnagrinėti aplinkybes, susijusias su šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis perdirbto ginklo turėtoju.
66. Manau, kad toks paaiškinimas turi bent tris trūkumus, vertinant pusiau automatinių ginklų – perdirbtų arba ne – turėtojų, kurie abiem atvejais juos teisėtai įsigijo iki 2017 m. birželio 13 d., teisės į lygybę požiūriu.
67. Pirma, aplinkybė, kad buvo priimti sprendimai, kuriuose neatsižvelgiama į tikrą (vienodą) Direktyvos 91/477, taikytos prieš ją iš dalies pakeičiant Direktyva 2017/853, taikymo sritį, negali būti pateisinama tuo, kad teisės aktai skiriasi nacionaliniu lygmeniu.
68. Antra, nebuvo jokių kliūčių taikant tinkamas apsaugos priemones pripažinti, kad pusiau automatinių ginklų, perdirbtų šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, turėtojams taikoma pereinamojo laikotarpio tvarka, jeigu turėtojai šiuos ginklus tinkamai įregistruoja (valstybėse narėse, kuriose tokiems ginklams nereikia leidimo). Šis sprendimas (juo remsiuosi toliau) būtų padėjęs užtikrinti, kad valstybėse narėse (daugumoje jų), kuriose buvo taikoma išankstinio leidimo tvarka, tų ginklų turėtojai staiga jų neprarastų.
69. Trečia, taikant Direktyvos 91/477 6 straipsnyje numatytą tvarką nelygybės problema neišsprendžiama. Iš tiesų šioje direktyvoje, iš dalies pakeistoje Direktyva 2017/853, nustačius, kad prie A kategorijos priskiriami ginklai yra draudžiami, buvo apibrėžta išimčių sistema (6 straipsnio 2–7 dalyse). Pagal šią sistemą:
– taikant bendrąją taisyklę (1 dalis) draudžiama „įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, priskiriamus [prie] A kategorij[os]“, o valstybės narės turi užtikrinti, kad „tie šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys, kurių neteisėtas laikymas prieštarauja tam draudimui, būtų konfiskuoti“,
– remiantis išimtimis, prie A kategorijos priskirtiems šaunamiesiems ginklams, pagrindinėms dalims ir šaudmenims leidimas gali būti išduodamas tam tikrais atvejais(39). Taigi siekiant užtikrinti draudimo proporcingumą suteikiama diskrecija sumažinti šio draudimo poveikį tam tikriems tų ginklų turėtojams.
70. Net ir tokiu atveju Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 6 straipsnyje nustatytos išimtys taikomos ne visiems pusiau automatiniams ginklams, perdirbtiems šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis. Visų pirma:
– norint panaikinti (net ir laikinai) draudimą laikyti šiuos ginklus nepakanka tikslo naudoti juos savigynai,
– šauliai sportininkai, norintys laikyti A kategorijos 9 punkte nurodytus ginklus, taip pat negali pasinaudoti išimtimi, nes pagal 6 straipsnio 6 dalį išimtis taikoma tik A kategorijos 6 ir 7 punktuose numatytiems ginklams.
71. Taigi, nors 6 straipsnyje nukrypti leidžianti nuostata šiek tiek sušvelninta, išspręsti ne visi dėl jos kylantys klausimai, o tai patvirtina, kad ginčas susijęs su Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalyje numatyta pereinamojo laikotarpio tvarka.
72. Manau, kad siekiant rasti problemos sprendimą lemiamą reikšmę turi ginklų palyginimas. Vieni ginklai (priskirti prie A kategorijos 6, 7 arba 8 punktų) turi visas funkcijas ir gali šaudyti kulkomis arba sviediniais, o kiti (numatyti A kategorijos 9 punkte) tik detonuoja ir išskiria dujas. Pirmieji kelia pavojų dabar, antrieji – potencialų pavojų, jeigu būtų perdaryti.
73. Taigi saugumo požiūriu būtų objektyviai pagrįsta ir proporcinga A kategorijos 9 punkte nurodytus ginklus vertinti ne taip griežtai kaip A kategorijos 6–8 punktuose numatytus ginklus. Vis dėlto teisės aktuose pateiktas visiškai priešingas sprendimas.
74. Neabejotinai kyla pavojus, kad tuščiaisiais šaudmenimis šaudantys pusiau automatiniai ginklai gali būti pritaikyti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų paleidžiama kulka ar sviedinys. Dėl to jie pagrįstai priskirti prie A kategorijos (t. y. uždrausti). Pagal Direktyvos 2017/853 20 konstatuojamąją dalį tikslas užtikrinti visuomenės saugumą buvo lemiamas siekiant įtraukti A kategorijos 9 punktą.
75. Vis dėlto, kaip nurodžiau, A kategorijos 6, 7 arba 8 punktuose numatyti pusiau automatiniai ginklai kelia bent jau tokį patį pavojų: jų nereikia perdirbti, jie patys savaime gali šaudyti kulkomis arba sviediniais (iššauti ribotą jų skaičių). Vadinasi, jie taip pat pagrįstai priskirti prie A kategorijoje nurodytų uždraustų ginklų.
76. Atsižvelgiant į tikslą užtikrinti visuomenės saugumą nelabai logiška, kartoju, yra tai, kad pavojingiausius ginklus (neperdirbtus pusiau automatinius ginklus) leidžiama laikinai laikyti, o ginklams, kurie teoriškai ne tokie pavojingi, nes yra perdirbti į šaudančius tuščiaisiais šaudmenimis, ta pati pereinamojo laikotarpio tvarka netaikoma.
77. Savo rašytinėse pastabose į bylą įstojusios institucijos teigia, kad, jeigu nebūtų išankstinės tuščiaisiais šaudmenimis šaudančių ginklų registracijos, tai trukdytų kontroliuoti esamus ginklus. Vis dėlto manau, kad šio paaiškinimo nepakanka, nes:
– pirma, Direktyvoje 91/477 nuo pat pradžių numatyta registruoti nedeklaruotus ginklus. Jos 8 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad būtų „privaloma deklaruoti visus [prie] C kategorij[os] priskirtus šaunamuosius ginklus, kurie šiuo metu yra laikomi jų teritorijoje, <…> per metus nuo nacionalinių nuostatų, perkeliančių šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, įsigaliojimo <…>“. Tas pats mechanizmas galėjo būti taikomas platesniu mastu – kitų kategorijų ginklams, visų pirma nurodytiems A kategorijos 9 punkte,
– antra, šis paaiškinimas netaikomas valstybėms narėms, nustačiusioms leidimų išdavimo šios rūšies ginklams ir jų registracijos tvarką (jų yra dauguma),
– trečia, nepateikta jokio pagrindimo dėl kliūčių, kurių atsirastų nustačius pereinamąjį deklaravimo ir registravimo laikotarpį kaip mažiau varžančią alternatyvą, palyginti su pereinamojo laikotarpio tvarkos nebuvimu(40).
78. Galiausiai manau, kad Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalis prieštarauja lygybės prieš įstatymą principui, nes be pagrįsto pateisinimo skirtingai vertinamos panašios situacijos.
79. Jeigu Teisingumo Teismas pritars mano vertinimui, nereikės nagrinėti, ar ši nuostata atitinka Chartijos 17 straipsnio 1 dalį arba teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Jeigu jis jam nepritartų, trumpai išnagrinėsiu šiuos klausimus.
C. Direktyvos 91/477 7 straipsnio 4a dalies galiojimas atsižvelgiant į Chartijos 17 straipsnio 1 dalį
80. Remiuosi prielaida, kad A kategorijos 6–8 punktuose nurodytų ginklų, kurie iki 2017 m. birželio 13 d. buvo perdirbti į tuščiaisiais šaudmenimis šaudančius ginklus, pirkėjams draudžiama juos laikyti net ir laikinai. Kyla klausimas, ar šis teisės į nuosavybę ribojimas yra pagrįstai pateisinamas, ar, priešingai, neproporcingas(41).
81. Tokia pati problema buvo kilusi ir byloje, kurioje priimtas Sprendimas Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba. Toje byloje Teisingumo Teismas, pakartojęs savo jurisprudenciją dėl Chartijos 17 straipsnio 1 dalies(42), pažymėjo, kad Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, I priedo II dalies A kategorijos 6–8 punktuose numatytų pusiau automatinių šaunamųjų ginklų draudimas nėra neproporcingas jų turėtojų teisės į nuosavybę ribojimas.
82. Vis dėlto tokį sprendimą iš esmės nulėmė šios priežastys:
– Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 7 straipsnio 4a dalyje buvo nustatyta pereinamojo laikotarpio tvarka, todėl šioje direktyvoje „nenumatyta tokių ginklų, kurie buvo įsigyti iki jos įsigaliojimo, ekspropriacija iš savininkų“(43),
– draudimu „iš esmės tik siekiama užkirsti kelią nuosavybės teise įsigyti tam tikrą turtą ir kartu jam taikomos Direktyvos 91/477 <…> 6 straipsnio 2–6 dalyse numatytos išimtys ir leidžiančios nukrypti nuostatos <…>“(44).
83. Pirmoji iš šių priežasčių yra neaktuali A kategorijos 6–8 punktuose numatytų pusiau automatinių ginklų, perdirbtų šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis (jie priskirti prie A kategorijos 9 punkto), atveju. Kadangi šiems ginklams netaikoma jokia pereinamojo laikotarpio tvarka, iki 2017 m. birželio 13 d. teisėtai įgyti ginklai laikomi uždraustais ir turi būti konfiskuoti.
84. Dėl antrosios priežasties jau nurodžiau, kad taikant Direktyvos 91/477, iš dalies pakeistos Direktyva 2017/853, 6 straipsnį trūkumai nepašalinami, nes pagal šį straipsnį negalima įteisinti jame nenumatytų svarbių kategorijų ginklų, šaudančių tuščiaisiais šaudmenimis ir laikomų teisėtai. Tokiais atvejais tuščiaisiais šaudmenimis šaudančių ginklų, anksčiau teisėtai įsigytų iki 2017 m. birželio 13 d., turėtojai iš karto netenka šių ginklų; jiems netaikoma pereinamojo laikotarpio tvarka ir už ginklus nenumatyta kompensacija.
85. Žinoma, Sąjungos teisės aktų leidėjas gali neleisti išsaugoti nuosavybės teisės į anksčiau teisėtai įsigytus šaunamuosius ginklus, remdamasis tuo, kad „turt[as] naudoj[amas] atsižvelgiant į bendruosius interesus <…>, kaip tai suprantama pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies trečią sakinį“(45).
86. Vis dėlto, jeigu jis taip nusprendžia dėl anksčiau teisėtai įsigytų ginklų, kurių, nesant galimybės pasinaudoti bendrosiomis išimtimis, galima tik atsisakyti arba kuriuos galima tik visam laikui deaktyvuoti, yra nepaisoma užtikrinamos teisės į nuosavybę.
87. Ši teisė gali būti įgyvendinta tik išmokant kompensaciją turėtojui, iš kurio buvo atimta teisė į nuosavybę, o tokios nuostatos nenumatyta Direktyvoje 91/477, iš dalies pakeistoje Direktyva 2017/853.
88. Kai kurios į bylą įstojusios institucijos teigia, kad atsakomybė turėtų būti perkelta valstybėms narėms, taip pat nurodo, kad valstybės narės turi užtikrinti tinkamą direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę ir kad perkeldamos Direktyvą 91/477, iš dalies pakeistą Direktyva 2017/853, jos galėjo nustatyti kompensacijas(46).
89. Šis argumentas galėtų būti pagrįstas, jeigu Sąjungos teisės aktuose valstybėms narėms būtų suteikta diskrecija, bet ne tuo atveju, kai, kaip yra dabar, kartu aiškinant Direktyvos 91/477 6 straipsnį ir 7 straipsnio 4a dalį neleidžiama toliau teisėtai laikyti tam tikrų kategorijų pusiau automatinių ginklų, kurie perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis ir anksčiau buvo įsigyti teisėtai.
D. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas
90. „Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu reiškia, kad kompetentingos Sąjungos valdžios institucijos iš leidžiamų ir patikimų šaltinių suinteresuotajam asmeniui pateikė tikslias, besąlygines ir tikrovę atitinkančias garantijas. Iš tiesų šią teisę turi kiekvienas asmuo, kuriam Sąjungos institucija, įstaiga ar agentūra, suteikdama konkrečių garantijų, sukėlė pagrįstų lūkesčių. Tokias garantijas, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, sudaro tiksli, besąlygiška ir tikrovę atitinkanti informacija“(47).
91. Kaip ir trys į šią bylą įstojusios institucijos (Parlamentas, Taryba ir Komisija), manau, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą nenurodyta jokių garantijų, kurias Sąjungos teisės aktų leidėjas ar kitos Sąjungos institucijos suteikė Direktyvos 91/477 A kategorijos 9 punkte numatytų ginklų turėtojams ir kurios pateisintų lūkesčius, kad šiuos ginklus, įsigytus iki 2017 m. birželio 13 d., bus galima išlaikyti taikant pereinamojo laikotarpio tvarką.
92. Priešingai, tyrimuose, atliktuose prieš tai, kai direktyva buvo iš dalies pakeista Direktyva 2017/853, pabrėžta, kad su Direktyvos 91/477 taikymu susiję valstybių narių teisės aktai skiriasi, ir pasiūlyta nustatyti vienodas taisykles dėl signalinių ar imitacinių ginklų, kad būtų užkirstas kelias perdirbti juos į koviniais šoviniais šaudančius ginklus(48).
93. Jeigu atsižvelgiant į Direktyvos 91/477 3 straipsnį apskritai buvo galima tikėtis, kad šaunamųjų ginklų laikymo sąlygos bus sugriežtintos, tai konkreti tendencija, kad tai bus padaryta, buvo akivaizdi iš aplinkybių, susiklosčiusių prieš pat iš dalies pakeičiant šią direktyvą.
V. Išvada
94. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui pateikti Cour constitutionnelle (Konstitucinis Teismas, Belgija) tokį atsakymą:
1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, iš dalies pakeistos 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853, 7 straipsnio 4a dalimi pažeidžiami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 ir 20 straipsniai, nes:
valstybėms narėms neleidžiama išplėsti pereinamojo laikotarpio tvarkos, toje dalyje nustatytos prie I priedo II dalies A kategorijos 6–8 punktų priskirtiems pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, ir taikyti jos tiems ginklams, įtrauktiems į tos pačios direktyvos I priedo II dalies A kategorijos 9 punktą, nes buvo perdirbti šaudyti tuščiaisiais šaudmenimis, arba jiems nustatyti panašios tvarkos,
joje nenumatyta kompensacija, mokėtina tais atvejais, kai atimama teisė į teisėtai įsigytų ginklų nuosavybę ir neleidžiama naudotis šiais ginklais, jeigu tokių ginklų turėtojai negali pasinaudoti Direktyvos 91/477 6 straipsnyje reglamentuojama galimybe gauti leidimą išimties tvarka.