Laikina versija
GENERALINĖS ADVOKATĖS
LAILA MEDINA IŠVADA,
pateikta 2024 m. balandžio 18 d.(1)
Byla C‑760/22
FP,
QV,
IN,
YL,
VD,
JF,
OL,
dalyvaujant
Sofiyska gradska prokuratura
(Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto apylinkės teismas, Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prejudicinis sprendimas – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 47 ir 48 straipsniai – Direktyva (ES) 2016/343 – Teisė dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme – Dalyvavimas per COVID‑19 pandemiją teismo posėdyje nuotoliniu būdu, per vaizdo konferenciją – Pareiga dalyvauti nagrinėjant bylą teisme“
I. Įžanga
1. Teisingumo skaitmeninimas turi didelį poveikį pagrindinėms procesinėms teisėms baudžiamajame procese, visų pirma teisei dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir teisei į gynybą. Dėl būtinybės užtikrinti teisingumo tęstinumą per COVID-19 pandemiją ir viešąjį interesą apsaugoti visuomenės sveikatą valstybės narės ir viso pasaulio šalys į savo sistemas įtraukė vaizdo konferencijų naudojimą baudžiamosiose bylose arba ėmė jas naudoti dažniau ir plačiau(2). Vėl atsiradus problemų, susijusių su „nuotoliniu kaltinamuoju“(3), kyla keblių klausimų dėl tinkamos pusiausvyros tarp naudojimosi pagrindinėmis procesinėmis teisėmis baudžiamajame procese ir skaitmeninių priemonių naudojimo siekiant veiksmingai vykdyti teisingumą.
2. Sąjungos teisėje Direktyvos (ES) 2016/343(4) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinė teisė dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme, kuri yra esminis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 ir 48 straipsniuose įtvirtintos pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementas. Pagrindinėje byloje kyla klausimas, ar pagal šią nuostatą draudžiama, kad baudžiamųjų bylų teismas priimtų sprendimą leisti kaltinamajam dalyvauti bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją, nepaisant to, kad nacionalinėje teisėje nėra konkretaus teisinio pagrindo, kuriame būtų numatytas toks dalyvavimo būdas. Taigi ji suteikia Teisingumo Teismui galimybę pirmą kartą išaiškinti teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme naudojant vaizdo konferencijas ar kitas nuotolinio ryšio technologijas.
II. Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2016/343
3. Direktyvos 2016/343 9, 33, 35 ir 48 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„(9) šia direktyva siekiama sustiprinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamajame procese, nustatant bendras būtiniausias taisykles dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme aspektų;
<…>
(33) teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra vienas iš pagrindinių principų demokratinėje visuomenėje. Įtariamųjų ir kaltinamųjų teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme yra pagrįsta ta teise ir turėtų būti užtikrinta visoje Sąjungoje;
<…>
(35) įtariamųjų ir kaltinamųjų teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme nėra absoliuti. Tam tikromis sąlygomis įtariamieji ir kaltinamieji turėtų turėti galimybę aiškiai arba nebyliai, tačiau nedviprasmiškai tos teisės atsisakyti;
<...>
(48) šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, todėl valstybės narės turėtų galėti išplėsti šioje direktyvoje nustatytas teises, kad užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą. Valstybių narių numatytas apsaugos lygis jokiais atvejais neturėtų būti žemesnis už Chartijoje arba [Europos žmogaus teisių konvencijoje (toliau – EŽTK)] numatytus standartus, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo.“
4. Direktyvos 2016/343 1 straipsnyje „Dalykas“ nustatyta:
„Šioje direktyvoje nustatomos bendros būtiniausios taisyklės dėl:
<...>;
b) teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.“
5. Minėtos direktyvos 8 straipsnio „Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme“ 1 ir 2 dalyse numatyta:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme.
2. Valstybės narės gali numatyti, kad bylos nagrinėjimas teisme, kurio metu gali būti priimtas sprendimas, kuriuo įtariamasis ar kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu, gali būti surengtas jam nedalyvaujant, jei:
a) įtariamasis arba kaltinamasis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme ir neatvykimo pasekmes; arba
b) įtariamajam arba kaltinamajam, kuris buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme, atstovauja įgaliotas advokatas, kurį pasirinko įtariamasis ar kaltinamasis arba kurį paskyrė valstybė.“
Bulgarijos teisė
6. Zakon za merkite i deystviyata po vreme na izvanrednoto polozhenie, obyaveno s reshenie na narodnoto sabranie ot 13.3.2020 i za preodolyavane na posleditsite (Įstatymas dėl priemonių ir veiksmų, kurių imtasi esant nepaprastajai padėčiai, paskelbtai 2020 m. kovo 13 d. Nacionalinės asamblėjos sprendimu, ir jos padarinių valdymo, toliau – Įstatymas dėl priemonių nepaprastosios padėties atveju), galiojusio iki 2022 m. gegužės 31 d., 6a straipsnio 2 dalyje buvo numatyta:
„Nepaprastosios padėties metu arba atitinkamai epideminės situacijos metu ir du mėnesius po jos atšaukimo vieši teismo posėdžiai <...> gali vykti nuotoliniu būdu, jei užtikrinamas tiesioginis virtualus šalių dalyvavimas teismo procese ar bylos nagrinėjime teisme. Vykstant teismo posėdžiui sudaromas ir nedelsiant paskelbiamas protokolas. Teismo posėdžio protokolas saugomas tol, kol baigiasi protokolo pataisymo ir papildymo terminas, išskyrus atvejus, kai procesą reglamentuojančiose nuostatose numatyta kitaip. Teismas <...> praneša šalims, jei teismo posėdis bus rengiamas nuotoliniu būdu.“
7. Nakazatelno-protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas, toliau – NPK) 55 straipsnyje nustatyta:
„Kaltinamasis turi šias teises: <…> dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.“
8. NPK 269 straipsnyje nurodyta:
„1. Baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis kaltinamas sunkia nusikalstama veika, jo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra privalomas.
2. Teismas gali įpareigoti kaltinamąjį atvykti į teismą ir bylose, kuriose jo dalyvavimas neprivalomas, jeigu tai būtina siekiant nustatyti objektyvią tiesą.
3. Kai tai netrukdo nustatyti objektyvios tiesos, byla gali būti nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, jeigu:
1) jis nerastas jo nurodytu adresu arba adresą pakeitė, apie tai neinformavęs kompetentingos institucijos;
2) jo gyvenamoji vieta Bulgarijoje nežinoma ir nenustatyta, atlikus išsamią paiešką;
3) jam buvo tinkamai įteiktas šaukimas į teismo posėdį, tačiau jis nenurodė pagrįstų priežasčių, pateisinančių savo neatvykimą, ir buvo laikomasi NPK 247c straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros;
4) jis gyvena ne Bulgarijos Respublikoje ir:
a) jo gyvenamoji vieta nežinoma;
b) dėl kitų priežasčių neįmanoma jam įteikti teismo šaukimo;
c) teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, tačiau jis nenurodė pagrįstų neatvykimo priežasčių.“
9. NPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta:
„Kaltinamasis negali būti apklausiamas paskirto teisėjo arba per vaizdo konferenciją, išskyrus atvejus, kai jis yra užsienyje ir nėra jokių kliūčių nustatyti objektyvią tiesą.“
10. NPK 474 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Kitos valstybės teisminė institucija gali vykdyti asmens, kuris yra liudytojas ar ekspertas baudžiamojoje byloje ir kuris yra Bulgarijos Respublikoje, apklausą per vaizdo ar telefono konferenciją, taip pat apklausą dalyvaujant kaltinamajam, tik jei tai neprieštarauja pagrindiniams Bulgarijos teisės principams. Apklausa per vaizdo konferenciją, dalyvaujant kaltinamajam, gali vykti tik jam sutikus ir dalyvaujančioms Bulgarijos teisminėms institucijoms ir kitos valstybės teisminėms institucijoms susitarus dėl vaizdo konferencijos vykdymo tvarkos.“
III. Glaustas faktinių aplinkybių ir proceso pagrindinėje byloje aprašymas
11. FP baudžiamasis persekiojimas vykdomas už priklausymą nusikalstamam susivienijimui siekiant praturtėti ir susitarus daryti Nakazatelen kodeks (Baudžiamasis kodeksas, toliau – NK) 255 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, susijusias su mokesčiais. Pagal NK tai yra sunkus nusikaltimas.
12. FP nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios įgaliojo gynėją jam atstovauti.
13. 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu buvęs Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) pripažino FP kaltu ir nuteisė jį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atidėdamas jos vykdymą trejiems metams. Šis nuosprendis buvo panaikintas apeliacine tvarka. Byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo kitai buvusio Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) kolegijai, t. y. (Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto apylinkės teismas, Bulgarija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Byla pradėta nagrinėti iš naujo 2021 m. birželio 30 d.
14. Per 2021 m. spalio 12 d. viešą parengiamąjį teismo posėdį FP paprašė leidimo dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, pasinaudojant internetine ryšio nuoroda, užtikrinant vaizdą ir garsą, nes gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. FP pareiškė, kad yra susipažinęs su visais procesiniais dokumentais ir kad dėl nuotolinio dalyvavimo jo teisės nebus pažeistos.
15. FP advokatas fiziškai dalyvavo teismo posėdžių salėje ir pareiškė, kad bet kokia nauja medžiaga gali būti perduota FP elektroniniu būdu, kad jis galėtų laiku su ja susipažinti. FP advokatas taip pat nurodė, kad konsultacijos su klientu galėtų vykti naudojant atskirą ryšį, kuris galėtų būti užtikrintas nutraukus vaizdo perdavimą ir už teismo posėdžių salės ribų.
16. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas leido FP nuotoliniu būdu dalyvauti 2021 m. spalio 12 d. viešame teismo posėdyje, remdamasis Įstatymo dėl priemonių nepaprastosios padėties atveju 6a straipsnio 2 dalimi, laikantis teismo nustatytų garantijų ir sąlygų. Kituose teismo posėdžiuose FP dalyvavo per vaizdo konferenciją, išskyrus 2022 m. vasario 28 d. posėdį, kuriame jis dalyvavo fiziškai.
17. 2022 m. birželio 13 d. numatytame teismo posėdyje FP pageidavo toliau dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo abejonių, ar pagal Bulgarijos teisę tokia galimybė vis dar buvo, nes Įstatymo dėl priemonių nepaprastosios padėties atveju 6a straipsnio 2 dalis nustojo galioti 2022 m. gegužės 31 d. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad NPK nenumatyta galimybės kaltinamiesiems dalyvauti teismo procese per vaizdo konferenciją, išskyrus tam tikrus ypatingus atvejus, kurie šioje byloje netaikomi. Vis dėlto, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Bulgarijos teisės aktuose nėra aiškaus draudimo naudoti vaizdo konferenciją.
18. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra konkretaus teisinio pagrindo, FP advokatas pasiūlė, kad jo klientas galėtų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir būtų laikomas nedalyvaujančiu.
19. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nesutiko su pasiūlymu laikyti FP nedalyvaujančiu nagrinėjant bylą. Jis nusprendė, kad net jei FP fiziškai nedalyvautų teismo posėdžių salėje, jis galėtų veiksmingai dalyvauti nagrinėjant bylą.
20. Kadangi nacionalinėje teisėje nėra teisinio pagrindo, leidžiančio naudoti vaizdo konferenciją, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė, kad būtina patikrinti, ar pagal Direktyvą 2016/343 nedraudžiama suteikti kaltinamajam galimybę nuspręsti, kaip įvykdyti pareigą dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar FP reikėtų laikyti dalyvaujančiu, jeigu jo teisės nebuvo pažeistos ir buvo imtasi visų priemonių užtikrinti, kad tarp jo fizinio dalyvavimo teismo posėdžių salėje ir jo dalyvavimo bylos nagrinėjime naudojant interneto ryšį nebūtų jokio esminio skirtumo.
21. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto apylinkės teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar būtų pažeista [Direktyvos 2016/343] 8 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 33 ir 44 konstatuojamosiomis dalimis, įtvirtinta kaltinamojo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme tuo atveju, kai nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltinamasis, to aiškiai paprašęs, dalyvauja naudodamas interneto ryšį, jeigu jį gina jo įgaliotas advokatas, dalyvaujantis teismo posėdžių salėje, ir jeigu šis ryšys suteikia jam galimybę stebėti bylos nagrinėjimo teisme eigą, teikti įrodymus ir su jais susipažinti, būti išklausytam be techninių kliūčių ir jam užtikrinamas veiksmingas ir konfidencialus bendravimas su advokatu?“
22. Rašytines pastabas pateikė FP, Vengrijos ir Latvijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija.
IV. Vertinimas
A. Dėl prejudicinio klausimo performulavimo
23. Remiantis suformuota jurisprudencija, vykdant SESV 267 straipsnyje įtvirtintą nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, pastarasis teismas nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti jo nagrinėjamą bylą. Šiuo tikslu Teisingumo Teismas prireikus turėtų performuluoti jam pateiktus klausimus(5).
24. Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas kyla dėl to, kad pagal NPK reikalaujama, kad kaltinamasis dalyvautų baudžiamojoje byloje, kai šis asmuo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, tačiau jame nenumatyta galimybės nagrinėjant tokią bylą dalyvauti per vaizdo konferenciją. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad yra tam tikrų situacijų, kai dalyvauti internetu leidžiama, t. y. ikiteisminio tyrimo etapu ir kituose specialiuose procesuose. Vis dėlto šios situacijos pagrindinėje byloje netaikytinos(6).
25. FP, kaltinamajam pagrindinėje byloje, buvo leista dalyvauti nagrinėjant bylą teisme iki tam tikros proceso stadijos, kol buvo taikomas Įstatymas dėl priemonių nepaprastosios padėties atveju. Šiam įstatymui netekus galios ir, nesant kitos teisės akto nuostatos, kurioje būtų numatytas dalyvavimas teismo posėdyje internetu, FP paprašė leisti toliau dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, laikant jį nedalyvaujančiu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas netenkino šio prašymo, nes manė, kad laikymas FP nedalyvaujančiu neatitiktų jo faktinio dalyvavimo nagrinėjant bylą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė galintis leisti FP nuspręsti, kaip įvykdyti pareigą dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime (nustatyta NPK 269 straipsnio 1 dalyje), ir sudaryti šiam asmeniui galimybę dalyvauti internetu, jeigu bus užtikrinta, kad kaltinamasis visapusiškai dalyvaus procese. Vis dėlto minėtam teismui kyla abejonių dėl to, ar toks sprendimas suderinamas su Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalimi.
26. Atsižvelgiant į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui iš esmės kyla klausimas, ar Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją baudžiamųjų bylų teismui draudžiama suteikti kaltinamajam, pagal nacionalinę teisę privalančiam dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją, nepaisant to, kad nacionalinėje teisėje nėra aiškios nuostatos, pagal kurią toks dalyvavimo būdas būtų leidžiamas.
B. Bendrieji principai, susiję su kaltinamųjų teise dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme
27. Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme.
28. Bendrieji principai, susiję su naudojimusi teise dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, nustatyti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, semiantis įkvėpimo iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos.
29. Konkrečiau kalbant, Teisingumo Teismas priminė, kad pagal Direktyvos 2016/343 47 konstatuojamąją dalį šia direktyva gerbiamos Chartijoje ir EŽTK pripažintos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą(7).
30. Kaip matyti iš tos direktyvos 33 konstatuojamosios dalies, įtariamųjų arba kaltinamųjų teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme grindžiama EŽTK 6 straipsnyje įtvirtinta teise į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią, kaip nurodyta su Chartija susijusiuose išaiškinimuose, atitinka Chartijos 47 straipsnio antra ir trečia pastraipos ir 48 straipsnis. Todėl Teisingumo Teismas atitinkamai turi užtikrinti, kad jo pateiktu pastarųjų nuostatų aiškinimu būtų užtikrintas toks apsaugos lygis, kuris atitiktų pagal EŽTK 6 straipsnį, kaip jį yra išaiškinęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, užtikrinamą apsaugos lygį(8).
31. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad kaltinamojo atvykimas yra labai svarbus tam, kad būtų užtikrintas teisingas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o pareiga užtikrinti kaltinamajam teisę dalyvauti teismo posėdžių salėje yra vienas esminių EŽTK 6 straipsnio reikalavimų(9).
32. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, nors pagal EŽTK 6 straipsnio 3 dalies c punktą kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi teisę „gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynėjo“, jame nepatikslinta naudojimosi šia teise tvarka. Taigi Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pripažino, kad pagal EŽTK „susitariančiosioms valstybėms paliekama teisė pasirinkti būdus, kaip užtikrinti, kad [ši teisė] būtų užtikrinama jų teismų sistemose, o šio teismo užduotis yra tik patikrinti, ar jų pasirinktas būdas atitinka teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimus“(10).
33. Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į teisės į gynybą užtikrinimą, be kita ko, pagal EŽTK 6 straipsnio 3 dalies c punktą, kaltinamojo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme reiškia šio asmens teisę realiai dalyvauti nagrinėjant jo baudžiamąją bylą(11). Apskritai tai apima, be kita ko, ne tik jo teisę dalyvauti, bet ir teisę klausytis bylos nagrinėjimo ir jį sekti(12).
34. Remdamasis tokiais argumentais, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme turi būti užtikrinta taip, kad ja būtų galima naudotis per baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo etapą laikantis teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų. Taigi šia teise siekiama ne tik užtikrinti, kad kaltinamasis dalyvautų teismo posėdžiuose, surengtuose nagrinėjant jam iškeltą bylą, bet ir reikalaujama, kad jis turėtų galimybę realiai dalyvauti nagrinėjant šią bylą teisme ir šiuo tikslu pasinaudoti teise į gynybą(13).
C. Vaizdo konferencijų naudojimas baudžiamosiose bylose pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją
35. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nagrinėjęs tam tikrus klausimus, susijusius su teismo posėdžių rengimu per vaizdo konferenciją, atsižvelgdamas į EŽTK 6 straipsnyje numatytą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Jo jurisprudencijoje šiuo klausimu pateikiami tam tikri pagrindiniai principai(14).
36. Svarbiausias sprendimas, kuriame Europos Žmogaus Teisių Teismas siekė nustatyti galimybės rengti teismo posėdžius internetu principus, yra Sprendimas Marcello Viola prieš Italiją(15). Ta byla buvo susijusi su galimu EŽTK 6 straipsnio pažeidimu naudojant vaizdo konferencijas baudžiamosiose bylose, kaip numatyta Italijos teisės aktuose. Šie teisės aktai buvo priimti kovojant su mafijos nusikaltimais. Pagal juos baudžiamųjų bylų teismui buvo suteikta galimybė įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, jeigu buvo taikomos tam tikros įstatyme numatytos ribojamosios sąlygos.
37. Tame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas pirmiausia priminė pagrindinius principus, susijusius su kaltinamojo teisės būti teismo posėdyje nagrinėjant bylą ir realiai dalyvauti bylos teisminiame nagrinėjime principine svarba(16).
38. Dėl šių principų taikymo konkrečiu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas tuomet pažymėjo, kad dalyvavimas bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją yra aiškiai numatytas Italijos teisėje, kurioje nurodyti konkretūs atvejai, kuriais gali būti naudojama vaizdo konferencija, kuri institucija yra kompetentinga nurodyti ją naudoti, ir techninė garso ir vaizdo nuorodos įdiegimo tvarka. Jis pažymėjo, jog Italijos Konstitucinis Teismas yra pripažinęs tokį dalyvavimą suderinamu su (Italijos) Konstitucija ir EŽTK.
39. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad jeigu tokio metodo naudojimas nėra draudžiamas pagal vidaus teisę ir tarptautinius dokumentus šiuo klausimu, jį leidžiama naudoti siekiant gauti liudytojų ar ekspertų parodymus, prireikus dalyvaujant kaltinamajam. Šiuo klausimu jis rėmėsi keliais kitais nei EŽTK tarptautinės teisės aktais(17).
40. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirma, Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad „kaltinamojo dalyvavimas bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją savaime neprieštarauja [EŽTK]“. Vis dėlto jis nusprendė, kad tas teismas turi įsitikinti, jog tokios priemonės naudojimas kiekvienu konkrečiu atveju atitinka teisėtą tikslą ir kad jos naudojimo tvarka yra suderinama su EŽTK 6 straipsnyje numatytais teisės į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinimo reikalavimais(18).
41. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad konkrečiu atveju pareiškėjo dalyvavimu apeliacinės bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją buvo siekiama teisėtų tikslų pagal EŽTK, t. y. užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams, nusikalstamumo prevencijos, liudytojų ir nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų teisės į gyvybę, laisvę ir saugumą apsaugos, taip pat tikslo laikytis „protingo termino“ reikalavimo teismo procese(19). Išnagrinėjęs, ar bylos nagrinėjimo tvarka nepažeidžia teisės į gynybą, Europos Žmogaus Teisių Teismas padarė išvadą, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeista.
42. Vėlesnėje jurisprudencijoje, susijusioje su vaizdo konferencijų naudojimu baudžiamosiose bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismas taikė Sprendime Marcello Viola nustatytus principus, daugiausia atsižvelgdamas į kaltinamojo, dalyvaujančio per vaizdo konferenciją, teisinio atstovavimo veiksmingumą(20). Pavyzdžiui, didžiosios kolegijos Sprendime Sakhnovkiy prieš Rusiją(21) Europos Žmogaus Teisių Teismas pakartojo, kad pačios vaizdo konferencijos, kaip dalyvavimo bylos nagrinėjime forma, nėra nesuderinamos su teisingo ir viešo bylos nagrinėjimo sąvoka. Vis dėlto turi būti užtikrinta, kad kaltinamasis galėtų sekti bylos nagrinėjimą ir būti išklausytas be techninių kliūčių ir kad jam būtų užtikrintas veiksmingas ir konfidencialus bendravimas su advokatu(22).
43. Dabartinė Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl vaizdo konferencijų naudojimo daugiausia susijusi su situacijomis, kai vaizdo konferencijos naudojimas labiau yra išimtis ir kai kaltinamasis skundėsi dėl tokio dalyvavimo bylos nagrinėjime būdo naudojimo. Kol kas dar nėra buvę tokios bylos, kai kaltinamasis, priešingai, skųstųsi dėl to, kad teisinio pagrindo, leidžiančio dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, nebuvimas pažeidžia teisę dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme(23).
44. Įdomu pažymėti, jog byloje Dijkhuizen prieš Nyderlandus pareiškėjas skundėsi tuo, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nes jam buvo užkirstas kelias dalyvauti nagrinėjant jo bylą fiziškai arba per vaizdo konferenciją(24). Toje byloje pareiškėjas buvo kalinamas trečiojoje šalyje, kuri neleido išduoti užsienio valstybėms asmenų, laikomų sulaikytų šioje trečiojoje šalyje dėl įtarimo padarius nusikaltimą. Nors Nyderlandų teisėje buvo numatyta galimybė dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją, pareiškėjas kelis kartus atsisakė tokio dalyvavimo būdo. Jis paprašė tokio dalyvavimo tik kai bylos nagrinėjimas jau buvo pažengęs. Tuo metu tam, kad nacionalinis teismas užtikrintų visą būtiną tvarką, būtų reikėję dar kartą atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi nacionalinis teismas nusprendė, kad kaltinamasis atsisakė teisės būti išklausytas per vaizdo konferenciją(25). Europos Žmogaus Teisių Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, 6 straipsnis nebuvo pažeistas.
45. Net jei, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeista, byla Dijkhuizen prieš Nyderlandus išlieka svarbus pavyzdys. Ji įrodo, kad gali būti atvejų, kai kaltinamasis nori dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją. Vaizdo konferencijos gali būti naudojamos kaip priemonė, skirta palengvinti naudojimuisi teise dalyvauti nagrinėjant bylą teisme tais atvejais, kai kaltinamajam būtų neįmanoma arba labai sudėtinga fiziškai dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime.
46. Man taip pat atrodo svarbu pažymėti, kad Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ) yra paskelbusi „Gaires dėl vaizdo konferencijų teismo procese“ (toliau – CEPEJ gairės)(26). CEPEJ gairėse numatytos pagrindinės priemonės, kurių valstybės ir teismai turėtų imtis siekdami užtikrinti, kad vaizdo konferencijos naudojimas teismo procese nepažeistų EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Gairėse nustatyti keturi pagrindiniai principai, visiems teismo procesams taikytinos gairės, pabrėžiant baudžiamojo proceso ypatumus, ir gairės dėl vaizdo konferencijų organizacinių ir techninių klausimų.
47. CEPEJ gairėse išdėstyti principai parodo, kad svarbu visada paisyti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisėtumo principo, proceso sąžiningumo ir teisės į gynybą. Konkrečiau kalbant, pirmasis CEPEJ gairių principas nurodo, kad visos EŽTK numatytos teisingo bylos nagrinėjimo garantijos taikomos nuotoliniams teismo posėdžiams visuose teismo procesuose. Pagal antrąjį principą „valstybės turėtų nustatyti teisinį pagrindą, kuris suteiktų aiškų pagrindą leisti teismams rengti teismo posėdžius nuotoliniu būdu“. Pagal trečiąjį principą „teismas pagal taikytinus teisės aktus turi nuspręsti, ar tam tikrą teismo posėdį reikėtų surengti nuotoliniu būdu, siekiant užtikrinti bendrą proceso sąžiningumą“. Galiausiai pagal ketvirtąjį principą „teismas turėtų užtikrinti šalies teisę į veiksmingą advokato pagalbą visuose teismo procesuose, įskaitant jų tarpusavio bendravimo konfidencialumą“.
48. Konkrečiai dėl baudžiamojo proceso CEPEJ gairėse nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis, kai „teisės aktuose iš kaltinamojo nereikalaujama laisvo ir informacija pagrįsto sutikimo, teismo sprendimu dėl kaltinamojo dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu turėtų būti siekiama teisėto tikslo“. Jose taip pat pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti veiksmingą kaltinamojo dalyvavimą ir teisinį atstovavimą.
49. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos ir CEPEJ gairių matyti, kad nuotolinis dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme gali būti suderinamas su EŽTK, jeigu taikomos visos teisingo bylos nagrinėjimo garantijos. Nuotolinio dalyvavimo suderinamumas su teise į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečią taikytiną teisinę sistemą ir joje numatytas sąlygas bei tvarką, taikomą vaizdo konferencijų naudojimui.
D. Vaizdo konferencijų naudojimas baudžiamosiose bylose pagal Sąjungos teisės aktus
50. Sąjungos lygmeniu vaizdo konferencijų naudojimas nacionalinėse baudžiamosiose bylose nėra suderintas. Vaizdo konferencijų naudojimo taisyklių suderinimas susijęs tik su tarpvalstybiniais atvejais, kuriems taikomi konkretūs Sąjungos teisės aktai(27). Naujausias pokytis šioje srityje yra Reglamento (ES) 2023/2844(28) priėmimas.
51. Šio reglamento taikymas nedaro poveikio Chartijoje ir Sąjungos teisėje įtvirtintoms procesinėms teisėms, pavyzdžiui, procesinių teisių direktyvoms, įskaitant Direktyvą 2016/343, visų pirma teisei dalyvauti nagrinėjant bylą teisme(29). Be to, jame nustatytos taisyklės dėl vaizdo konferencijų naudojimo teismo posėdžiuose per teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose procedūras netaikomos teismo posėdžiams naudojant vaizdo konferencijas siekiant rinkti įrodymus arba surengti teisminį nagrinėjimą, po kurio galėtų būti priimtas sprendimas dėl įtariamojo arba kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo(30).
52. Tiek, kiek Reglamentas 2023/2844 pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju netaikomas, jo nuostatų toliau aptarinėti nereikia. Pakanka pažymėti, kad jo nuostatose pripažįstama svarba gauti kaltinamojo arba nuteistojo duoti sutikimą naudoti vaizdo konferenciją teismo posėdyje vykstant teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose procedūroms(31). Be to, konkrečios bylos aplinkybės turi pateisinti tokios technologijos naudojimą. Tame reglamente taip pat numatytos konkrečios nuostatos apie tai, kad nuotolinio ryšio technologijos turi atitikti duomenų apsaugos principus ir aukštą kibernetinio saugumo lygį(32).
E. Ar pagal Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalį teisminiame bylos nagrinėjime leidžiama dalyvauti per vaizdo konferenciją
53. Šioje analizės dalyje nagrinėsiu klausimą, ar valstybės narės gali numatyti, kad teisė „dalyvauti“ nagrinėjant bylą teisme, įtvirtinta Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta per vaizdo konferenciją, ypač kai tokio dalyvavimo aiškiai prašo kaltinamasis ir yra įvykdytos jo dalyvavimo sąlygos.
54. Pagal šioje išvadoje minėtą jurisprudenciją(33) Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad jo pateikiamu Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalies išaiškinimu būtų užtikrinamas toks apsaugos lygis, kuris atitiktų pagal EŽTK 6 straipsnį, kaip jį aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, suteikiamą apsaugos lygį.
55. Iš Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalies formuluotės aiškiai matyti, kad valstybės narės turi leisti įtariamiesiems ir kaltinamiesiems dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme(34).
56. Teisingumo Teismas šią nuostatą išaiškino Sprendime HN (Iš šalies išsiųstam kaltinamajam iškelta byla), kai nagrinėjo klausimą, ar valstybės narės gali nustatyti, kad toks dalyvavimas yra privalomas. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 2016/343 8 straipsnyje tik numatyta ir apibrėžta įtariamųjų ir kaltinamųjų teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir šios teisės išimtys, tačiau valstybės narės neprivalo ar joms nedraudžiama nustatyti pareigos kiekvienam įtariamajam arba kaltinamajam dalyvauti nagrinėjant bylą teisme(35).
57. Tokiomis pačiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas priminė, jog iš tos direktyvos 1 straipsnio matyti, kad ja siekiama nustatyti būtiniausias bendras taisykles dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų ir teisės dalyvauti nagrinėjant tokias bylas teisme, o ne išsamiai suderinti baudžiamąjį procesą(36).
58. Pagal Direktyvos 2016/343 10 konstatuojamąją dalį šioje direktyvoje apsiribojama siekiu nustatyti bendras būtiniausias taisykles dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių apsaugos, siekiant stiprinti valstybių narių pasitikėjimą viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis ir taip palengvinti sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimą(37).
59. Taip pat reikia priminti, kad ta direktyva, atsižvelgiant į ja siekiamą minimalų suderinimą, negali būti aiškinama taip, kad ji yra visapusiška ir išsami priemonė(38).
60. Atsižvelgdamas į ribotą minėta direktyva atlikto suderinimo apimtį ir į tai, kad joje nereglamentuojamas klausimas, ar valstybės narės gali reikalauti, kad įtariamasis ar kaltinamasis atvyktų į savo bylos teisminį nagrinėjimą, Teisingumo Teismas konstatavo, kad klausimas dėl privalomo dalyvavimo patenka vien į nacionalinės teisės taikymo sritį(39).
61. Šie argumentai pagal analogiją gali būti taikomi klausimui, ar valstybės narės gali numatyti, kad, kaltinamajam paprašius, teise dalyvauti nagrinėjant bylą teisme galima pasinaudoti per vaizdo konferenciją. Šioje nuostatoje nieko nepasakyta apie tokią galimybę ir juo labiau ja nereglamentuojamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme naudojant vaizdo konferenciją. Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje pripažįstama, kad kaltinamojo dalyvavimas teismo procese yra labai svarbus siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą. Pagrindinė teisės dalyvauti garantija, kaip minimalus standartas, apima teisę fiziškai būti teismo posėdžių salėje. Atsižvelgiant į pagrindinės garantijos, susijusios su įtariamųjų ir kaltinamųjų fiziniu dalyvavimu, svarbą, šios teisės negalima pakeisti arba vietoj jos numatyti virtualų dalyvavimą prieš kaltinamojo valią(40). Be to, bet kokiu teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme apribojimu turi būti siekiama teisėto tikslo ir jis turi atitikti Chartijos 52 straipsnį.
62. Vis dėlto, kaip jau buvo pažymėta, Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme pagrindas. Kadangi šioje nuostatoje nepatikslinta naudojimosi šia teise tvarka, valstybėms narėms paliekama tam tikra diskrecija pasirinkti priemones, kaip užtikrinti, kad ši teisė būtų garantuojama jų teismų sistemose, leidžiant joms numatyti papildomas priemones, kad būtų užtikrintas dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme. Kaip matyti iš Direktyvos 2016/343 48 konstatuojamosios dalies, valstybės narės gali išplėsti šioje direktyvoje numatytas teises, kad užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą(41). Šioje konstatuojamojoje dalyje taip pat paaiškinama, kad valstybių narių numatytas apsaugos lygis jokiais atvejais neturėtų būti žemesnis už Chartijoje arba EŽTK numatytus standartus, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo.
63. Taigi pagal Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms nedraudžiama teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme leisti įgyvendinti naudojant vaizdo konferenciją arba kitas nuotolinio ryšio technologijas, kai to aiškiai prašo kaltinamasis.
64. Vis dėlto, jeigu valstybės narės leidžia kaltinamajam pasinaudoti teise dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme nuotoliniu būdu, jų nustatytos taisyklės negali pakenkti Direktyva 2016/343 siekiamam tikslui(42). Šiuo klausimu jos 9 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šia direktyva siekiama sustiprinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamajame procese, nustatant bendras būtiniausias taisykles dėl teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme. Taigi valstybės narės turi užtikrinti, kad Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įtariamojo ar kaltinamojo teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme būtų užtikrinama taip, kad ja būtų galima naudotis teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų atitinkančiu būdu, laikantis Chartijos 47 straipsnio antros ir trečios pastraipos ir 48 straipsnio. Konkrečiai kalbant, šis asmuo turi turėti galimybę veiksmingai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą.
65. Latvijos vyriausybė konkrečiai nurodė savo nacionalinės teisės pavyzdį – pagal ją kaltinamiesiems suteikiama galimybė dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją, gavus jų išsamų ir informacija pagrįstą sutikimą, kad būtų užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
66. Tokiomis aplinkybėmis, kai taikytini nacionalinės teisės aktai atitinka teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimus, kai įtariamasis ar kaltinamasis prašo taikyti tokį dalyvavimo būdą ir veiksmingai dalyvauja nagrinėjant bylą teisme, negalima teigti, kad šis asmuo atsisakė pagal Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalį garantuojamos teisės dalyvauti nagrinėjant jo bylą teisme.
67. Atsižvelgiant į Direktyva 2016/343 nustatyto suderinimo ir pagrindinėje byloje pateikto klausimo ribotą apimtį, būtų netinkama bandyti pateikti išsamias gaires dėl teisingo bylos nagrinėjimo dalyvaujant nuotoliniu būdu reikalavimų. Pateiksiu tik tokią pastabą. Vaizdo konferencijų naudojimas baudžiamosiose bylose ir apskritai teismo procesų skaitmeninimas yra ne savarankiškas tikslas, o būdas didinti sąžiningumą baudžiamajame procese(43) laikantis „į žmogų orientuoto“ požiūrio į teisingumą(44). Atsižvelgiant į tai, pagal Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms leidžiama numatyti galimybę įtariamiesiems ar kaltinamiesiems dalyvauti nagrinėjant bylą teisme nuotoliniu būdu, jeigu jos užtikrina, kad bus užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
F. Taikymas šiai bylai
68. Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, ar galima pripažinti kaltinamojo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme per vaizdo konferenciją, nepaisant to, kad Bulgarijos teisėje nėra konkrečios teisės nuostatos, pagal kurią toks dalyvavimo būdas būtų leidžiamas, kai asmuo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą(45). Iš tikrųjų teisės akto nuostata, pagal kurią buvo leidžiamas toks dalyvavimo būdas nepaprastosios padėties metu dėl COVID‑19 pandemijos, jau nebebuvo taikoma tuo metu, kai vyko teismo posėdis pagrindinėje byloje.
69. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės daugiausia susijusios su šio teismo sprendimo leisti dalyvauti bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją suderinamumu su Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalimi, nepaisant to, kad tam nebuvo konkretaus teisinio pagrindo.
70. Atsakymas į šias abejones matyti iš pirmesnėje šios išvados dalyje pateiktos analizės. Kadangi Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje nereglamentuojamas vaizdo konferencijų naudojimas baudžiamosiose bylose, pagal ją nedraudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kaip Bulgarijos teisės aktai, kuriuose numatytas privalomas fizinis dalyvavimas, kai asmuo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, ir kuriuose dalyvavimas internetu nenumatytas kaip bendroji procesinė taisyklė. Dabartiniu Sąjungos teisės raidos etapu valstybės narės pačios sprendžia, ar numatyti galimybę nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme dalyvauti nuotoliniu būdu ir kokiais atvejais(46).
71. Juo labiau Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta kaltinamųjų ar įtariamųjų teisė pasirinkti, ar dalyvauti fiziškai, ar per vaizdo konferenciją.
72. Be to, iš Teisingumo Teismo turimos informacijos nematyti, kad iš FP buvo atimta reali galimybė pasinaudoti teise dalyvauti nagrinėjant bylą teisme todėl, kad nebuvo techninių priemonių, leidžiančių dalyvauti nuotoliniu būdu(47).
73. Nesant suderinimo Sąjungos lygmeniu, kaip iš esmės pažymėjo Komisija, negalima teigti, kad Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija, kai baudžiamųjų bylų teismas nusprendžia leisti naudoti vaizdo konferenciją, nepaisydamas to, kad nėra nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos būtų leidžiamas toks dalyvavimo būdas. Tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas imasi visų būtinų priemonių, kad vaizdo konferencija būtų rengiama užtikrinant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nekeičia pirma padarytos išvados, jeigu nėra suderinimo Sąjungos lygmeniu ir konkretaus teisinio pagrindo. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo priimto atitinkamo sprendimo teisėtumas turi būti tikrinamas atsižvelgiant į nacionalinę teisę.
74. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: joje nereglamentuojamas vaizdo konferencijų naudojimas baudžiamajame procese, ir šį klausimą turi spręsti valstybės narės. Konkrečiau kalbant, šioje nuostatoje nereglamentuojama situacija, kai baudžiamųjų bylų teismas kaltinamajam, pagal nacionalinę teisę privalančiam dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, suteikia galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją, nepaisant to, kad nacionalinėje teisėje nėra aiškios nuostatos, pagal kurią toks dalyvavimo būdas būtų leidžiamas.
V. Išvada
75. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto apylinkės teismas, Bulgarija) pateiktą prejudicinį klausimą:
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo 8 straipsnio 1 dalis
turi būti aiškinama taip, kad joje nereglamentuojamas vaizdo konferencijų naudojimas baudžiamosiose bylose, ir šį klausimą turi spręsti valstybės narės. Konkrečiau kalbant, šioje nuostatoje nereglamentuojama situacija, kai baudžiamųjų bylų teismas kaltinamajam, pagal nacionalinę teisę privalančiam dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, suteikia galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime per vaizdo konferenciją, nepaisant to, kad nacionalinėje teisėje nėra aiškios nuostatos, pagal kurią toks dalyvavimo būdas būtų leidžiamas.