Byla C‑696/15 P
Čekijos Respublika
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Transportas – Direktyva 2010/40/ES – Kelių transporto intelektinių transporto sistemų diegimas – 7 straipsnis – Įgaliojimų suteikimas Europos Komisijai – Ribos – Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 885/2013 – Informavimo apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas paslaugų teikimas – Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 886/2013 – Duomenys ir procedūros, skirtos naudotojams nemokamai su kelių sauga susijusiai minimaliai universaliai eismo informacijai teikti – SESV 290 straipsnis – Aiškus įgaliojimų delegavimo tikslų, turinio, taikymo srities ir trukmės apibrėžimas – Atitinkamos srities esminė nuostata – Kontrolės įstaigos įsteigimas“
Santrauka – 2017 m. liepos 26 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Transportas – Kelių transportas – Intelektinės transporto sistemos – Pareiga valstybėms narėms įdiegti tokių sistemų prietaikas ir paslaugas – Nebuvimas
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40; Komisijos reglamentai Nr. 885/2013 ir Nr. 886/2013)
2. Europos Sąjungos teisė – Aiškinimas – Metodai – Įgyvendinimo reglamento aiškinimas atsižvelgiant į pagrindinį reglamentą
3. Europos Sąjungos institucijos – Įgaliojimų įgyvendinimas – Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus – Būtinybė Sąjungos teisės aktų leidėjui aiškiai apibrėžti šiuos įgaliojimus įstatymo galią turinčiame pagrindiniame teisės akte – Apimtis
(SESV 290 straipsnio 1 dalies antra pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40 6 ir 7 straipsniai)
4. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Sprendimo motyvai, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė – Rezoliucinė dalis, pagrįsta kitais teisiniais motyvais – Atmetimas
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
5. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Implicitinis Bendrojo Teismo motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos
(SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)
6. Europos Sąjungos institucijos – Įgaliojimų įgyvendinimas – Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus – Pareiga nekeisti esminių pagrindinio teisės akto nuostatų – Pagrindinių nuostatų kvalifikavimas – Atsižvelgimas į atitinkamos srities charakteristikas ir ypatybes – Teisminė kontrolė – Apimtis
(SESV 290 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)
1. Reglamente Nr. 885/2013, kuriuo papildoma Direktyva 2010/40, dėl informavimo apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas paslaugų teikimo, ir Reglamente Nr. 886/2013, kuriuo papildoma minėta direktyva, dėl duomenų, kurių reikia, kad vartotojams, kai įmanoma, nemokamai galima būtų teikti su eismo sauga susijusią būtinąją universalią eismo informaciją, nėra jokios nuostatos, numatančios aiškią pareigą valstybėms narėms savo teritorijoje įdiegti kelių transporto intelektinių transporto sistemų prietaikas ir paslaugas. Taigi, iš kiekvieno minėto reglamento 1 straipsnyje pateiktos nuorodos į Direktyvą 2010/40 aiškiai matyti, kad pastarieji tik įpareigoja imtis reikiamų priemonių, kad diegiant kelių transporto intelektinių transporto sistemų prietaikas ir paslaugas būtų taikomos minėtuose reglamentuose nurodytos specifikacijos.
(žr. 25 ir 30 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 33 punktą)
3. Nors pagal Direktyvos 2010/40 dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos 7 straipsnį Komisija privalėjo priimti specifikacijas siekdama laikytis ne tik šios direktyvos 6 straipsnio, bet ir jos visų kitų atitinkamų nuostatų, vis dėlto pagal SESV 290 straipsnį jos minėtame 7 straipsnyje nustatytas įgaliojimų delegavimas negali būti aiškinamas kaip leidžiantis Komisijai viršyti tai, kas nustatyta šios direktyvos 6 straipsnyje, kurio 1 dalyje aiškiai apibrėžiamas ne tik specifikacijų tikslas, bet ir jų turinys ir taikymo sritis, o jo 4 dalyje aiškiai nustatomos priemonės, kurios gali būti jų objektas.
Iš tiesų SESV 290 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė aiškiai apibrėžiami įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose. Šis reikalavimas reiškia, kad deleguotieji įgaliojimai suteikiami priimti taisykles, kurios būtų integruotos į teisės normų sistemą, apibrėžtą pagrindiniu pagal teisėkūros procedūrą priimtu aktu. Be to, įgaliojimai turi būti pakankamai aiškiai apibrėžti, o tai reiškia, kad turi būti aiškiai nustatytos šių įgaliojimų ribos, ir Komisijos naudojimąsi jais būtų galima griežtai kontroliuoti remiantis Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytais objektyviais kriterijais. Šiuo klausimu negalima pagrįstai teigti, kad vienintelis apribojimas, kuris taikomas Sąjungos teisės aktų leidėjui organizuojant įgaliojimų delegavimą, yra draudimas deleguoti teisę priimti atitinkamos srities esmines nuostatas. Iš tiesų pagal SESV 290 straipsnio 1 dalies antros pastraipos pirmą sakinį Sąjungos teisės aktų leidėjui leidžiama deleguoti Komisijai vertinimo diskreciją jo deleguojamiems įgaliojimams įgyvendinti, kuri, atsižvelgiant į atitinkamos srities ypatumus, gali būti didesnė ar mažesnė. Vis dėlto įgaliojimų delegavimas, kaip tai suprantama pagal SESV 290 straipsnį (ir bet kokia vertinimo diskrecija, kuri jame gali būti nustatyta), turi neviršyti pagrindiniame akte nustatytų ribų.
(žr. 47–50 ir 52 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 56 punktą)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 72 punktą)
6. Pagal SESV 290 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį esminės atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik pagal teisėkūros procedūrą priimtame akte, todėl negali būti įgaliojimų delegavimo objektas. Nuostata laikoma esmine, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, pirmiausia tuomet, kai siekiant ją priimti reikalingi politiniai sprendimai, priskirtini paties Sąjungos teisės aktų leidėjo atsakomybei, nes tai reikalauja palyginti skirtingus interesus, remiantis įvairiapusiu vertinimu, arba ji leidžia taip smarkiai kištis į pagrindines atitinkamų asmenų teises, kad būtinas Sąjungos teisės aktų leidėjo įsikišimas.
Šiuo klausimu SESV 290 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antru sakiniu, kuriame aiškiai nurodyta, kad atitinkamos srities nuostatos gali būti nustatytos tik pagal teisėkūros procedūrą priimtame teisės akte ir todėl negali būti delegavimo objektas, apribojama Sąjungos teisės akto leidėjo laisvė įgaliojimų delegavimo srityje. Šia nuostata iš tiesų siekiama, kad teisė priimti su tokiomis nuostatomis susijusius sprendimus būtų suteikta tik minėtam teisės aktų leidėjui. Taigi tuo atveju, kai Sąjungos teismas neišnagrinėja klausimo, ar tam tikras pagal teisėkūros procedūrą priimto teisės akto aspektas sudaro esminę nuostatą ar ne, o tik nurodo į šiuo teisės aktu suteiktų įgaliojimų apimtį, konstatuotina, kad jis pažeidžia SESV 290 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį. Iš tiesų, priešingai, nei nustatyta šioje nuostatoje, Sąjungos teismas neužtikrino, kad šioje byloje teisė nustatyti taisykles, susijusias su atitinkamos srities esminėmis nuostatomis, būtų suteikta tik Sąjungos teisės aktų leidėjui, ir ji negali būti įgaliojimų delegavimo objektas.
(žr. 75, 78, 81–83 punktus)