EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO PIRMININKO NUTARTIS

2013 m. vasario 19 d.

Byla F‑160/12 R

Bernat Montagut Viladot

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimtinumas – Atviras konkursas – Neįtraukimas į rezervo sąrašą“

Dalykas: Pagal SESV 279 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo B. Montagut Viladot prašo neužbaigti atviro konkurso EPSO/AD/206/11, skirto sudaryti (AD 5) administratorių ekonomikos srityje rezervo sąrašą (toliau – ginčijamas konkursas), rezervo sąrašo sudarymo procedūros arba pratęsti šio sąrašo galiojimą.

Sprendimas: Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Santrauka

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Priimtinumo sąlygos – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, „prima facie“ patvirtinančių prašomų priemonių reikalingumą, pateikimas

(SESV 278 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 104 straipsnio 2 ir 3 dalys)

Kaip matyti iš kartu skaitomų Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 ir 3 dalių, kurių nesilaikymas yra imperatyvus nepriimtinumo pagrindas, bei minėto reglamento 104 straipsnio 2 ir 3 dalių, vien prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi atsakovei leisti parengti pastabas, o laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui – priimti sprendimą dėl prašymo, prireikus be papildomos pagrindžiančios informacijos, nes esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, turi išplaukti iš paties prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teksto. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų priimtinas, reikia, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, pačiame šio prašymo tekste būtų nurodytos nuosekliai ir suprantamai.

Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame glaustai neišdėstytos esminės teisinės aplinkybės, kurias būtų galima laikyti suprantamais argumentais, leidžiančiais laikinąsias apsaugos priemones taikančiam teisėjui suprasti ieškovo teisinę padėtį ir priimti sprendimą be papildomos pagrindžiančios informacijos, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

(žr. 11–14 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. birželio 25 d. Nutarties Schmitt prieš ERA, T‑175/03 R, 15 ir 20 punktai.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis Parlamentas prieš U, T‑103/10 P(R), 40 punktas.