TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2024 m. birželio 6 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Peržiūros procedūros sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis – Direktyva 89/665/EEB – 2 straipsnio 1 dalies c punktas – Žalos atlyginimas neteisėtai iš viešojo pirkimo procedūros pašalintam dalyviui – Apimtis – Galimybės praradimas“
Byloje C‑547/22
dėl Okresný súd Bratislava II (Bratislavos II apylinkės teismas, Slovakija), 2022 m. liepos 22 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. rugpjūčio 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
INGSTEEL spol. s r. o.
prieš
Úrad pre verejné obstarávanie
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai Z. Csehi, M. Ilešič, I. Jarukaitis ir D. Gratsias (pranešėjas),
generalinis advokatas A. M. Collins,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. rugsėjo 20 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Úrad pre verejné obstarávanie, atstovaujamos V. Országhová,
– Slovakijos vyriausybės, atstovaujamos E. V. Larišová ir S. Ondrášiková,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos L. Halajová, M. Smolek ir J. Vláčil,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Bénard ir A. Daniel,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll, M. Fruhmann ir M. Winkler‑Unger,
– Europos Komisijos, atstovaujamos G. Gattinara, R. Lindenthal ir G. Wils,
susipažinęs su 2023 m. gruodžio 7 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246; klaidų ištaisymas OL L 63, 2016, p. 44), iš dalies pakeistos 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo (OL L 335, 2007, p. 31; toliau – Direktyva 89/665), 2 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 straipsnio 6 ir 7 dalių išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant INGSTEEL spol. s r. o. ir Slovakijos vyriausybės, atstovaujamos Úrad pre verejné obstarávanie (Viešųjų pirkimų agentūra, Slovakija), ginčą šiai bendrovei pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai asociacija, kuriai ji priklausė (toliau – pasiūlymą pateikusi asociacija), buvo neteisėtai pašalinta iš Slovenský futbalový zväz (Slovakijos futbolo federacija, toliau – perkančioji organizacija) organizuotos viešojo pirkimo procedūros.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 89/665
3 Direktyvos 89/665 šeštoje konstatuojamojoje dalyje numatyta:
„kadangi būtina užtikrinti, kad visose valstybėse narėse egzistuotų deramos procedūros, leidžiančios anuliuoti neteisėtai priimtus sprendimus ir atlyginti asmenims, kuriems toks pažeidimas atnešė žalą.“
4 Šios direktyvos 1 straipsnyje „Peržiūros procedūrų taikymo sritis ir galimybė jomis pasinaudoti“ nustatyta:
„1. Ši direktyva taikoma 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo [OL 2004, L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132] nurodytoms sutartims, išskyrus atvejus, kai tokios sutartys neįtrauktos į taikymo sritį pagal tos Direktyvos 10–18 straipsnius.
<…>
Valstybės narės turi imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad sutarčių, kurias apima Direktyvos [2004/18] taikymo sritis, atveju perkančiųjų organizacijų priimti sprendimai galėtų būti veiksmingai ir visų pirma kuo greičiau peržiūrėti šios direktyvos 2–2f straipsniuose nurodytomis sąlygomis remiantis tuo, kad tokiais sprendimais buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys Bendrijos teisės aktai arba nacionalinės taisyklės, kuriomis tie teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę.
2. Valstybės narės turi užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojamos įmonės, teigiančios, kad sutarties suteikimo procedūros metu jos patyrė žalą dėl šia Direktyva sukuriamų skirtumų tarp Bendrijos teisę įgyvendinančių nacionalinių taisyklių bei kitų nacionalinių taisyklių.
3. Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika.
<…>“
5 Minėtos direktyvos 2 straipsnyje „Peržiūros procedūrų reikalavimai“ numatyta:
„1. Valstybės narės turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi dėl 1 straipsnyje nurodytų peržiūros procedūrų, apimtų nuostatas dėl įgaliojimų:
a) esant pirmai galimybei ir naudojant preliminarias procesines priemones taikyti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama atitaisyti tariamą pažeidimą ar užkirsti kelią tolesnei žalai konkretiems interesams, įskaitant priemones sustabdyti sutarties suteikimo procedūrą ar bet kurio perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimą ar užtikrinti tokį sustabdymą;
b) panaikinti neteisėtai priimtus sprendimus arba užtikrinti jų panaikinimą, įskaitant diskriminuojančių techninių, ekonominių ar finansinių specifikacijų, nurodytų kvietime teikti pasiūlymus, sutarties dokumentuose arba bet kuriuose su sutarties suteikimo procedūra susijusiuose dokumentuose, pašalinimą;
c) priteisti atlyginti nuostolius tokį pažeidimą patyrusiems asmenims.
<…>
6. Valstybės narės gali nustatyti, kad jei reikalaujama atlyginti nuostolius remiantis tuo, kad sprendimas buvo priimtas neteisėtai, tai tokį ginčijamą sprendimą pirmiausia turi panaikinti reikiamus įgaliojimus turinti institucija.
7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų vykdymo poveikis sutarčiai, sudarytai po jos suteikimo turi būti nustatytas nacionalinės teisės aktais, išskyrus 2d-2f straipsniuose numatytus atvejus.
Be to, išskyrus tuos atvejus, kai sprendimas turi būti panaikintas iki žalos atlyginimo priteisimo, valstybė narė gali numatyti, kad, sudarius sutartį pagal 1 straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 3 dalį ar 2a-2f straipsnius, už peržiūros procedūras atsakingos institucijos turi įgaliojimus tik priteisti žalos atlyginimą bet kuriam asmeniui, nukentėjusiam dėl pažeidimo.
<…>“
Direktyva 2007/66
6 Direktyvos 2007/66 36 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„Šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šia direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į veiksmingą teisinę gynybą ir teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, kaip nustatyta Chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose.“
Slovakijos teisė
7 Pagal pagrindinei bylai taikomos redakcijos 2003 m. spalio 28 d. zákon č. 514/2003 Z. z. o zodpovednosti za škodu spôsobenú pri výkone verejnej moci (Įstatymas Nr. 514/2003 dėl atsakomybės už vykdant viešosios valdžios funkcijas padarytą žalą; Zbierka zákonov, Nr. 215, 2003, p. 3966; toliau – Įstatymas Nr. 514/2003) 3 straipsnio 1 dalies a punktą už žalą, kurią viešosios valdžios institucijos padarė priimdamos neteisėtą sprendimą, atsako valstybė.
8 Šio įstatymo Nr. 514/2003 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procedūros dalyvis, patyręs žalą dėl per tą procedūrą priimto neteisėto sprendimo, turi teisę į šios žalos atlyginimą.
9 Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šia teise į žalos atlyginimą galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei kompetentinga institucija tokį sprendimą panaikino arba pakeitė dėl jo neteisėtumo. Teismas, priimantis sprendimą dėl tokios žalos atlyginimo, yra saistomas tos institucijos sprendimo.
10 Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalį teisė į žalos, padarytos dėl neteisėtos administracinės procedūros, atlyginimą turi būti preliminariai įvertinta remiantis nukentėjusiosios šalies kompetentingai institucijai pateiktu rašytiniu prašymu atlikti tokį įvertinimą.
11 Iš Įstatymo Nr. 514/2003 16 straipsnio 4 dalies matyti, kad, pirma, jei minėta institucija netenkina šio prašymo arba raštu informuoja nukentėjusiąją šalį, kad jo netenkins, ta šalis gali kreiptis į teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl šio prašymo, ir, antra, kad pareikšdama ieškinį ta šalis gali reikalauti žalos atlyginimo tik neperžengdama prašymo ir teisės, dėl kurių buvo atliktas pirminis įvertinimas, ribų.
12 Pagal Įstatymo Nr. 514/2003 17 straipsnio 1 dalį atlyginama reali žala ir negautos pajamos, nebent specialiose nuostatose numatyta kitaip.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 2013 m. lapkričio 16 d. Slovakijos futbolo federacija paskelbė apie konkursą dėl viešojo pirkimo sutarties, susijusios su 16 futbolo stadionų rekonstrukcija, modernizavimu ir statyba, sudarymo. Šiame konkurse dalyvavo pasiūlymą pateikusi asociacija.
14 Manydama, kad asociacija netenkino skelbime apie konkursą nurodytų reikalavimų, susijusių, be kita ko, su jos ekonomine ir finansine padėtimi, perkančioji organizacija nusprendė pašalinti ją iš nagrinėjamos pirkimo procedūros. Šis sprendimas dėl pašalinimo buvo patvirtintas 2014 m. gegužės 9 d. atsakovės pagrindinėje byloje sprendimu, vėliau – 2014 m. liepos 7 d. jos Valdytojų tarybos sprendimu. Kadangi Krajský súd de Bratislava (Bratislavos regioninis teismas, Slovakija) 2015 m. sausio 13 d. sprendimu atmetė skundą dėl šio sprendimo, asociacija šį teismo sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas).
15 Najvyšší súd Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas) kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, dėl kurio buvo priimtas 2017 m. liepos 13 d. Sprendimas Ingsteel ir Metrostav (C‑76/16, EU:C:2017:549); gavęs atsakymą jis pripažino negaliojančiais minėtus 2014 m. gegužės 9 d. ir liepos 7 d. sprendimus. 2018 m. balandžio 3 d. atsakovė pagrindinėje byloje priėmė naują sprendimą, juo perkančiajai organizacijai nurodė panaikinti sprendimą pašalinti iš nagrinėjamos viešojo pirkimo procedūros pasiūlymą pateikusią asociaciją.
16 Kadangi per tą laiką procedūra buvo užbaigta sudarius preliminariąją sutartį su vieninteliu konkurso dalyviu, likusiu pašalinus asociaciją, ieškovė pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme Okresný súd Bratislava II (Bratislavos II apylinkės teismas, Slovakija) pareiškė ieškinį dėl žalos, tariamai patirtos dėl neteisėtų atsakovės pagrindinėje byloje ir jos Valdytojų tarybos sprendimų, atlyginimo.
17 Šiam teismui ieškovė pagrindinėje byloje nurodė, kad žala atsirado dėl neteisėto pasiūlymą pateikusios asociacijos pašalinimo iš nagrinėjamos pirkimo procedūros, nes konkurso laimėtojas sutartį sudarė tik dėl minėto pašalinimo. Iš esmės ji mano, kad jei asociacija nebūtų pašalinta iš ginčijamos pirkimo procedūros, ta asociacija būtų laimėjusi sutartį, nes jos pasiūlymas buvo naudingesnis už konkurso laimėtojo pasiūlymą ir atitiko visas skelbimo apie atitinkamą pirkimą sąlygas.
18 Siekdama nustatyti tariamai patirtos žalos dydį, ieškovė pagrindinėje byloje užsakė ekspertizę, kurios tikslas buvo apskaičiuoti dėl taip prarastos sutarties negautas pajamas. Remdamasi šia ekspertize, ji nurodo negautas 819 498,10 EUR (be pridėtinės vertės mokesčio) dydžio pajamas ir 2 500 eurų žalos atlyginimą, kurį sudaro ekspertizei parengti patirtos išlaidos.
19 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atsakovė pagrindinėje byloje nurodė, kad pasiūlymą pateikusi asociacija buvo pašalinta baigiantis pirmajam atitinkamos sutarties sudarymo procedūros etapui ir kad net jei jai būtų leista toliau dalyvauti šioje procedūroje, tai nereikštų, kad sutartis būtų savaime sudaryta su ta asociacija, nes perkančioji organizacija būtų turėjusi išsamiau įvertinti jos pasiūlymą ir, be kita ko, nustatyti, ar jos pasiūlymo kaina buvo neįprastai maža.
20 Be to, atsakovė pagrindinėje byloje, šiuo klausimu remdamasi 2005 m. kovo 17 d. Sprendimu AFCon Management Consultants ir kt. / Komisija (T‑160/03, EU:T:2005:107), mano, kad ieškovės pagrindinėje byloje prašymas yra visiškai hipotetinis. Jos pateikta ekspertizės ataskaita grindžiama fiktyviais duomenimis, nes, be kita ko, nebūtinai būtų faktiškai vykdomi visi nagrinėjamame skelbime apie konkursą numatyti statybos darbai.
21 Šiomis aplinkybėmis ieškovė pagrindinėje byloje pažymi, kad reikalavimas, kuris dėl objektyvių priežasčių nėra tiksliai nustatytas, negali būti iš karto laikomas hipotetiniu. Priešingai nei reali žala, negautas pajamas sudaro ne sumažėjęs nukentėjusiosios šalies turtas, o prarasta laukiama nauda, kurią, atsižvelgiant į įprastą įvykių eigą, turi būti galima protingai numatyti, jei nebūtų atitinkamo neteisėto akto. Dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo ieškovė pagrindinėje byloje pažymi, kad jeigu perkančioji organizacija skelbia konkursą, galima daryti prielaidą, kad ji yra suinteresuota nagrinėjamos sutarties vykdymu ir ketina sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju, kaip, beje, yra šiuo atveju, nes perkančioji organizacija su konkurso laimėtoju sudarė sutartį dėl visų nagrinėjamame kvietime dalyvauti konkurse numatytų darbų.
22 Atsižvelgdamas į pagrindinės bylos šalių argumentus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą dėl Įstatymo Nr. 514/2003 17 straipsnio atitikties Direktyvai 89/665. Jis nurodo, kad jo nagrinėjamoje pagrindinėje byloje ieškovė reikalavo atlyginti žalą dėl prarastos galimybės ir rėmėsi sąvoka „negautos pajamos“, nes ši labiausiai buvo susijusi su teise į žalos, patirtos praradus galimybę (būtent ja rėmėsi ieškovė), atlyginimą. Iš tiesų Slovakijos teisėje neskiriamos skirtingos atlygintinos žalos kategorijos, todėl galimybės praradimas priskiriamas prie negautų pajamų kategorijos. Ieškovė pagrindinėje byloje priduria, kad Teisingumo Teismas jau seniai yra nusprendęs, jog tuo atveju, kai konkurso dalyvis neteisėtai pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, jis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl prarastos galimybės, kurios negalima prilyginti negautoms pajamoms ir kuri nereikalauja tokios didelės turtinės naudos gavimo tikimybės. Tai yra kompensacija už prarastą galimybę gauti naudos, o ne pačios naudos kompensavimas.
23 Tokiomis sąlygomis Okresný súd Bratislava II (Bratislavos II apylinkės teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar, vertinant iš didesnio peržiūros viešojo pirkimo srityje procedūrų veiksmingumo perspektyvos, nacionalinio teismo, nagrinėjančio ginčą dėl reikalavimo atlyginti žalą konkurso dalyviui, kuris buvo neteisėtai pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, jurisprudencija, pagal kurią atsisakoma atlyginti žalą, patirtą dėl prarastos galimybės (loss of opportunity), atitinka [Direktyvos 89/665] 2 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su [šios direktyvos] [2 straipsnio] 6 ir 7 dalimis?
2. Ar, vertinant iš didesnio peržiūros viešojo pirkimo srityje procedūrų veiksmingumo perspektyvos, nacionalinio teismo, nagrinėjančio ginčą dėl reikalavimo atlyginti žalą konkurso dalyviui, kuris buvo neteisėtai pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros, jurisprudencija, pagal kurią reikalavimas atlyginti žalą neapima teisės reikalauti negautų pajamų netekus galimybės dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje, atitinka [Direktyvos 89/665] 2 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su [šios direktyvos] [2 straipsnio] 6 ir 7 dalimis?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl priimtinumo
24 Atsakovė pagrindinėje byloje ginčija prejudicinių klausimų priimtinumą ir iš esmės teigia, kad jie nėra svarbūs vertinant skundą pagrindinėje byloje, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neįrodė jo priimtinumo ir net ieškovės pagrindinėje byloje teisės pareikšti ieškinį. Be to, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į prejudicinius klausimus, nes jais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš tikrųjų siekia, kad Teisingumo Teismas iš naujo išnagrinėtų ginčą pagrindinėje byloje arba pateiktų nurodymus dėl to, ką daryti tuo atveju, jei nuspręstų neįpareigoti atlyginti žalos, patirtos dėl prarastos galimybės.
25 Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, šiam teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti tai, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
26 Tuo remiantis darytina išvada, kad nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2023 m. spalio 12 d. Sprendimo INTER CONSULTING, C‑726/21, EU:C:2023:764, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
27 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo ne taikyti pagrindinei bylai prejudiciniuose klausimuose nurodytas Sąjungos teisės nuostatas, o jas išaiškinti. Be to, šis teismas, kuris, kaip matyti iš jurisprudencijos, turi prisiimti atsakomybę dėl priimtino sprendimo (2022 m. sausio 13 d. Sprendimo Regione Puglia, C‑110/20, EU:C:2022:5, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), pakankamai aiškiai išdėstė priežastis, dėl kurių mano, kad šių nuostatų išaiškinimas būtinas šiai bylai išspręsti.
28 Reikia taip pat priminti, kad ir suformuotoje jurisprudencijoje įtvirtinta, jog, nors, nelygu atvejis, gali būti naudinga, kad teikiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikimo Teisingumo Teismui būtų nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir išspręsti su vidaus teise susiję klausimai, nacionaliniai teismai turi didelę diskreciją kreiptis į Teisingumo Teismą, jei mano, kad jų nagrinėjamose bylose kyla klausimų dėl Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo vertinimo, dėl kurių jie turi priimti sprendimą (2015 m. birželio 4 d. Sprendimo Kernkraftwerke Lippe-Ems, C‑5/14, EU:C:2015:354, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Todėl atsakovės pagrindinėje byloje argumentai, kad ieškovės pagrindinėje byloje pareikštas ieškinys neatitinka Slovakijos teisėje numatytų priimtinumo sąlygų, negali įrodyti prejudicinių klausimų nepriimtinumo.
29 Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad prejudiciniai klausimai yra priimtini.
Dėl esmės
30 Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės normos arba praktika, iš konkurso dalyvio, pašalinto iš viešojo pirkimo procedūros dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo, atimančios galimybę gauti žalos, patirtos dėl prarastos galimybės dalyvauti šioje procedūroje siekiant laimėti atitinkamą sutartį, atlyginimą.
31 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jį pateikęs teismas konkrečiai prašo Teisingumo Teismo patikslinti, ar ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad tarp asmenų, nukentėjusių dėl Sąjungos teisės viešųjų pirkimų srityje pažeidimo, taigi turinčių teisę į žalos atlyginimą, patenka ne tik asmenys, patyrę žalą dėl to, kad nelaimėjo viešojo pirkimo sutarties (t. y. dėl negautų pajamų), bet ir asmenys, patyrę žalą dėl prarastos galimybės dalyvauti šios sutarties sudarymo procedūroje ir gauti pelno iš tokio dalyvavimo.
32 Kaip matyti iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės aktu, kuriame ji įtvirtinta, siekiamus tikslus (2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo DIGI Communications, C‑329/21, EU:C:2023:303, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
33 Pirma, dėl Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies c punkto formuluotės reikia konstatuoti, kad šioje nuostatoje, kuri suformuluota plačiai, numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad būtų atlyginta žala asmenims, nukentėjusiems dėl Sąjungos teisės viešojo pirkimo sutarčių sudarymo srityje pažeidimo, o tai, nesant požymių, kad būtina išskirti skirtingas žalos kategorijas, gali apimti bet kokios rūšies žalą, kurią patyrė šie asmenys, įskaitant žalą, atsiradusią dėl prarastos galimybės dalyvauti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje.
34 Antra, šią išvadą patvirtina minėtos nuostatos kontekstas.
35 Iš tiesų, kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, asmenys, nukentėję dėl valstybės narės padaryto Sąjungos teisės pažeidimo turi teisę į žalos atlyginimą, jeigu tenkinamos trys sąlygos: pažeista Sąjungos teisės norma siekiama suteikti privatiems asmenims teisių, jos pažeidimas yra pakankamai akivaizdus ir yra tiesioginis to pažeidimo ir šių asmenų patirtos žalos priežastinis ryšys (2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Hochtief Solutions Magyarországi Fióktelepe, C‑620/17, EU:C:2019:630, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Be to, Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė, kad žalos, padarytos privatiems asmenims dėl Sąjungos teisės pažeidimo, atlyginimas turi atitikti patirtą žalą, t. y. turi leisti prireikus kompensuoti visą realiai patirtą žalą (2022 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Ispanija (Teisės aktų leidėjo padarytas Sąjungos teisės pažeidimas), C‑278/20, EU:C:2022:503, 164 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies c punkte sukonkretinti šie Sąjungos teisės sistemai būdingi principai (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Combinatie Spijker Infrabouw-De Jonge Konstruktie ir kt., C‑568/08, EU:C:2010:751, 87 punktas).
36 Iš tiesų pagal Direktyvos 89/665 1 straipsnio 3 dalį iš valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika. Be to, kaip matyti iš Direktyvos 2007/66 36 konstatuojamosios dalies, Direktyvoje 89/665 nustatyta teisių gynimo priemonių sistema siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kaip numatyta Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 14 d. Sprendimo EPIC Financial Consulting, C‑274/21 ir C‑275/21, EU:C:2022:565, 88 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
37 Šioje direktyvoje nenumatyta jokios galimybės riboti šį pasinaudojimą. Atvirkščiai, pagal šios direktyvos 2 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą valstybės narės gali numatyti, kad, sudarius sutartį po sprendimo ją skirti, už peržiūros procedūras atsakingos institucijos turi įgaliojimus tik priteisti žalos atlyginimą bet kuriam asmeniui, nukentėjusiam dėl pažeidimo. Taigi tos pačios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą ieškinį dėl žalos atlyginimo Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė kaip kraštutinę teisių gynimo priemonę, kuri turi likti prieinama dėl Sąjungos teisės pažeidimo nukentėjusiems asmenims, kai iš jų faktiškai atimama bet kokia galimybė pasinaudoti vienos iš kitų pastarojoje nuostatoje numatytų teisių gynimo priemonių veiksmingumu.
38 Būtent taip yra neteisėtai pašalinto konkurso dalyvio atveju: nors prašė panaikinti jo pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūros, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, ir šis prašymas buvo patenkintas, dėl to, kad per tą laiką buvo užbaigta ši procedūra, jis nebeturi galimybės gauti naudos, atsirandančios dėl šio panaikinimo padarinių.
39 Iš tiesų, nors žala gali atsirasti dėl to, kad nelaimėta viešojo pirkimo sutartis, reikia konstatuoti, kad pirmesniame punkte nurodytu atveju neteisėtai pašalintas dalyvis gali patirti atskirą žalą, kuri atitinka prarastą galimybę dalyvauti atitinkamoje viešojo pirkimo procedūroje siekiant laimėti tokią sutartį (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo United Parcel Service / Komisija, C‑297/22 P, EU:C:2023:1027, 69 punktą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 37 punkte, tokią žalą turi būti galima atlyginti pagal Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies c punktą.
40 Trečia, platų Direktyvos 89/6652 straipsnio 1 dalies c punkto aiškinimą patvirtina šia direktyva siekiamas tikslas, kad ji būtų taikoma bet kokios rūšies žalai.
41 Visų pirma reikia priminti, kad nors Direktyva 89/665 negali būti laikoma kaip atliekanti visišką suderinimą, taigi ir numatanti visas galimas teisių gynimo priemones viešųjų pirkimų srityje (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Hungeod ir kt., C‑496/18 ir C‑497/18, EU:C:2020:240, 73 punktas), vis dėlto, kaip nurodyta direktyvos šeštoje konstatuojamojoje dalyje, direktyva priimta dėl Sąjungos teisės aktų leidėjo siekio užtikrinti, kad visose valstybėse narėse taikant deramas procedūras būtų galima ne tik panaikinti neteisėtus sprendimus, bet ir atlyginti žalą asmenims, nukentėjusiems dėl Sąjungos teisės pažeidimo.
42 Šiam tikslui būtų pakenkta, jei Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies c punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad pagal jį direktyvos 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys iš principo negali gauti žalos, kurią jie teigia patyrę dėl Sąjungos viešųjų pirkimų teisės pažeidimo, atlyginimo.
43 Iš tiesų, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas dėl negautų pajamų, visiškas galimybės dalyvauti viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje praradimo neįtraukimas į atlygintiną žalą negali būti leidžiamas, kai pažeidžiama Sąjungos teisė, nes, ypač kalbant apie ekonominius ar komercinius ginčus, jei šios galimybės praradimas būtų visiškai neįtrauktas, žalos atlyginimas taptų praktiškai neįmanomas (pagal analogiją žr. 1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du pêcheur ir Factortame, C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 87 punktą; 2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Manfredi ir kt., C‑295/04–C‑298/04, EU:C:2006:461, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2007 m. balandžio 17 d. Sprendimo AGM-COS.MET, C‑470/03, EU:C:2007:213, 95 punktą).
44 Taigi Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad žalos atlyginimas, kurio pagal šią nuostatą gali reikalauti asmenys, nukentėję dėl Sąjungos viešųjų pirkimų teisės pažeidimo, gali apimti žalą, patirtą dėl prarastos galimybės.
45 Vis dėlto reikia pažymėti, kad nors pagal šio 2 straipsnio 1 dalies c punktą reikalaujama, kad asmenims, nukentėjusiems dėl Sąjungos viešųjų pirkimų teisės pažeidimo, galėtų būti priteistas žalos atlyginimas, nesant Sąjungos nuostatų šioje srityje, kiekvienos valstybės narės vidaus teisės sistemoje turi būti numatyti kriterijai, kuriais remiantis reikia nustatyti ir apskaičiuoti žalą, atsiradusią dėl prarastos galimybės dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje siekiant sudaryti sutartį, su sąlyga, kad laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Combinatie Spijker Infrabouw-De Jonge Konstruktie ir kt., C‑568/08, EU:C:2010:751, 90 punktą).
46 Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Įstatymo Nr. 514/2003 17 straipsnyje kaip atlygintina žala aiškiai nurodyta tik „reali žala“ ir „negautos pajamos“. Per teismo posėdį Slovakijos vyriausybė nurodė, kad pagal suformuotą Slovakijos teismų praktiką „negautos pajamos“ turi būti kompensuotos, kai labai tikėtina ar net beveik tikra, kad, atsižvelgiant į esamas konkretaus atvejo aplinkybes, atitinkamas asmuo būtų gavęs pelno. Vis dėlto remdamasi Europos Komisijos pozicija, kad Slovakijos teismai turėtų imtis visų nacionalinių priemonių, kad neteisėtai iš viešojo pirkimo pašalintas konkurso dalyvis galėtų veiksmingai reikalauti žalos, atsiradusios dėl prarastos galimybės, atlyginimo, ši vyriausybė per posėdį pareiškė, kad niekas netrukdo ieškovams pasinaudoti turimomis teisių gynimo priemonėmis savo teisėms apginti ir pateikti tai patvirtinančių įrodymų.
47 Šiuo klausimu pakanka priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siekiant užtikrinti visų Sąjungos teisės nuostatų veiksmingumą, pagal viršenybės principą reikalaujama, kad nacionaliniai teismai, be kita ko, savo nacionalinę teisę aiškintų kuo labiau taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę (2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Bank BGŻ BNP Paribas, C‑183/18, EU:C:2020:153, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), ir kad ši Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga įpareigoja nacionalinius teismus prireikus pakeisti suformuotą, net nuolatinę, jurisprudenciją, jeigu ji pagrįsta su direktyvos tikslais nesuderinamu nacionalinės teisės aiškinimu (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Instituto Madrileño de Investigación y Desarrollo Rural, Agrario y Alimentario, C‑726/19, EU:C:2021:439, 86 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
48 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 89/665 2 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės normos ar praktika, iš konkurso dalyvio, pašalinto iš viešojo pirkimo procedūros dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo, iš esmės atimančios galimybę gauti žalos, patirtos dėl prarastos galimybės dalyvauti šioje procedūroje siekiant laimėti atitinkamą sutartį, atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/66/EB, 2 straipsnio 1 dalies c punktas
turi būti aiškinamas taip:
pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės normos ar praktika, iš konkurso dalyvio, pašalinto iš viešojo pirkimo procedūros dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo, iš esmės atimančios galimybę gauti žalos, patirtos dėl prarastos galimybės dalyvauti šioje procedūroje siekiant laimėti atitinkamą sutartį, atlyginimą.
Parašai.