BENDROJO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. lapkričio 28 d.(*)
„Viešieji paslaugų pirkimai – Konkurso procedūra – Paslaugų, skirtų EIGE ryšių veiklai remti, teikimas – Dalyvio pasiūlymo atmetimas – Pareiga motyvuoti“
Byloje T‑424/12
UAB „Gaumina“, įsteigta Vilniuje (Lietuva), atstovaujama advokatų S. Avižos ir D. Soloveičiko,
ieškovė,
prieš
Europos lyčių lygybės institutą (EIGE), atstovaujamą V. Langbakk, padedamos advokatų J. Stuyck ir A.-M. Vandromme,
atsakovą,
dėl prašymo panaikinti 2012 m. liepos 26 d. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, kurį ji pateikė konkursui Nr. EIGE/2012/ADM/13,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich (pranešėjas), teisėjai I. Wiszniewska-Białecka ir M. Prek,
posėdžio sekretorė J. Weichert, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. rugsėjo 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė UAB „Gaumina“ yra informacinių technologijų srityje veikianti įmonė.
2 Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) buvo įsteigtas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1922/2006 (OL L 403, p. 9).
3 2012 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priede paskelbdamas skelbimą apie pirkimą (OL 2012/S 83-135405), EIGE pradėjo konkursą Nr. EIGE/2012/ADM/13 siekdamas sudaryti pagrindų sutartį dėl paslaugų, skirtų jo ryšių veiklai remti. Konkursas buvo padalytas į keturias pirkimo dalis. Pirkimo dalis Nr. 4 buvo skirta paslaugoms, susijusioms su internetinės informacinės sistemos EIGE aplinkoje analize, vystymu, diegimu, palaikymu ir priežiūra, pirkti.
4 Skelbime apie pirkimą nurodyta, kad sutartis bus sudaryta su konkurso dalyviu, kuris pateiks ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Konkurso specifikacijų 3.1.1 punkte nurodyta, kad bus vertinami finansiniai pasiūlymai tik tų dalyvių, kurių techninis pasiūlymas bus įvertintas ne mažiau kaip 80 balų iš 100. Tame pačiame konkurso specifikacijų punkte dėl pirkimo dalies Nr. 4 buvo numatyti trys techniniai sutarties sudarymo kriterijai, būtent: metodologija (maksimalus įvertinimas 30 balų), organizavimas (maksimalus įvertinimas 30 balų) ir imitavimo kokybė (maksimalus įvertinimas 40 balų). Konkurso specifikacijų 2.1.4 punkte buvo numatyti tam tikri reikalavimai dėl su šiais trimis kriterijais susijusios informacijos, kuri turi būti pateikiama pasiūlymuose.
5 Pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2012 m. birželio 5 d.; tą dieną ieškovė pateikė pasiūlymą tik dėl pirkimo dalies Nr. 4.
6 2012 m. liepos 26 d. EIGE elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei raštą (toliau – ginčijamas sprendimas), kuriame informavo, kad jos pasiūlymas dėl konkurso pirkimo dalies Nr. 4 atmestas dėl to, kad jo techninė dalis negavo reikalaujamo bendro minimalaus 80 balų įvertinimo. Šiame rašte EIGE taip pat nurodė, kad ieškovė gali raštu kreiptis dėl papildomos informacijos apie jos pasiūlymo atmetimo priežastis.
7 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu ieškovė paprašė pateikti papildomos informacijos apie jos pasiūlymo atmetimo priežastis.
Procesas ir šalių reikalavimai
8 2012 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo ieškovė pareiškė šį ieškinį.
9 Susipažinęs su teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal savo Procedūros reglamento 64 straipsnį, raštu pateikė ieškovei klausimą. Į šį klausimą ji atsakė per nustatytą terminą. EIGE buvo paprašyta pateikti savo pastabas dėl ieškovės atsakymo. Šį prašymą jis įvykdė per nustatytą terminą. Bendrasis Teismas taip pat paprašė šalių per teismo posėdį atsakyti į dar vieną klausimą.
10 2013 m. rugsėjo 5 d. posėdyje buvo išklausytos šalių kalbos ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
11 Ieškinyje ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– „įpareigoti [EIGE] tęsti konkurso procedūras ir vertinti [jos] pasiūlymą konkurse [...] EIGE /2012/ADM/13“.
12 Per teismo posėdį ieškovė atsisakė savo reikalavimo įpareigoti EIGE tęsti konkurso procedūras ir vertinti jos pasiūlymą. Be to, ji prašė priteisti iš EIGE bylinėjimosi išlaidas.
13 Atsiliepime į ieškinį EIGE Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį dėl panaikinimo nepriimtinu arba bent jau nepagrįstu,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant jo patirtas vertimo išlaidas.
14 Per teismo posėdį EIGE pareiškė, kad atsisako antrojo reikalavimo tiek, kiek jis susijęs su jo patirtomis vertimo išlaidomis.
Dėl teisės
15 Ieškiniui pagrįsti ieškovė nurodo du pagrindus. Pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys, siejamos, pirma, su nepakankamu motyvavimu ir, antra, skaidrumo principo pažeidimu dėl to, kad EIGE vadovavosi subjektyviais ir abstrakčiais techninių pasiūlymų vertinimo kriterijais. Antrasis pagrindas susijęs su neteisingu ieškovės pasiūlymo įvertinimu.
Dėl priimtinumo
16 EIGE tvirtina, kad ieškinys neatitinka Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų reikalavimų, nes jame nepateikta pakankamai aiški ir tiksli pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka.
17 Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas mano, kad visų pirma reikia išnagrinėti šį nepriimtinumo pagrindą, kiek jis susijęs su ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalimi.
18 Remiantis Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktu, kiekviename ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – vykdyti teisminę kontrolę, prireikus –be kitos papildomos informacijos. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisingumo vykdymą tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, jog pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, nors glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstytos pačiame ieškinio tekste (2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš EMSA, T‑70/05, Rink. p. II‑313, 78 punktas).
19 Nagrinėjamu atveju dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su nepakankamu motyvavimu, reikia pažymėti, kad ieškinys atitinka proceso teisės normose nustatytus reikalavimus, nes iš jo Bendrasis Teismas ir EIGE gali nustatyti tai, kuo pastarasis kaltinamas, taip pat faktus ir aplinkybes, dėl kurių kilo ginčas. Ieškinyje ieškovė tvirtina, be kita ko, kad EIGE neatsakė į jos 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašymą suteikti papildomos informacijos apie jos pasiūlymo atmetimo priežastis, todėl jis neįvykdė pareigos motyvuoti pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74; klaidų ištaisymas OL L 99, 2007 4 14, p. 18, toliau – Finansinis reglamentas) 100 straipsnio 2 dalį. Taigi nepriimtinumo pagrindas, grindžiamas formaliu ieškinio trūkumu, turi būti atmestas tiek, kiek jis susijęs su ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalimi.
Dėl esmės
20 Grįsdama ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį, susijusią su nepakankamu motyvavimu, ieškovė ieškinyje tvirtino, kad EIGE nepateikė jokio atsakymo į jos 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštą, kuriame ji prašė papildomos informacijos apie jos pasiūlymo atmetimo priežastis. EIGE ne tik tinkamai nepagrindė savo sprendimo atmesti pasiūlymą, bet ir nepateikė papildomos informacijos. Todėl jis pažeidė Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį.
21 Atsiliepime į ieškinį EIGE visų pirma nurodė atsakęs į ieškovės prašymą 2012 m. rugpjūčio 13 d. raštu, kurį jai išsiuntė elektroniniu laišku (toliau – 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas). Šiuo tikslu jis nurodė dokumentą, pavadintą „Detail record“, pridėtą prie atsiliepimo į ieškinį. EIGE teigė, kad ieškovė tikrai turėjo gauti 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką, nes naudotas elektroninis adresas buvo tas pats elektroninis adresas, kuris buvo nurodytas ieškovės 2012 m. rugpjūčio 1 d. rašte ir identifikacijos formoje, kurią pati ieškovė pateikė EIGE norėdama dalyvauti konkurse. Antra, EIGE tvirtina, kad ieškovė turėjo dar kartą su juo susisiekti prieš pareikšdama ieškinį. Trečia, jis teigia, kad bet kuriuo atveju tariamas jo pareigos motyvuoti neįvykdymas neturi jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.
22 Ieškovė, raštu paprašyta pateikti pastabų dėl EIGE teiginio, kad atsakydamas į ieškovės 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašymą jis prašomą atsakymą jai išsiuntė 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu laišku, ginčijo gavusi šį laišką. Ji, be kita ko, nurodė, kad tik tada, kai jau buvo pareiškusi ieškinį, jos atstovas 2012 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku gavo EIGE 2012 m. rugpjūčio 13 d. raštą.
23 Paprašytas raštu pateikti pastabų dėl ieškovės atsakymo, EIGE taip pat patvirtino savo poziciją, kad jis 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką ieškovei išsiuntė. Jis konkrečiai nurodė, kad šiuo elektroniniu laišku siųstas raštas antrą kartą ieškovei buvo išsiųstas elektroniniu laišku 2012 m. spalio 25 d., t. y. tą dieną, kai jis buvo informuotas apie šį ieškinį. Tačiau savo rašytinėse pastabose EIGE nepateikė jokio naujo įrodymo, kuriuo būtų patvirtinta, kad ieškovė iš tikrųjų gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką.
24 Paklaustas dėl dokumento, pavadinto „Detail record“, EIGE iš esmės nurodė, kad tai buvo išrašas iš jo oficialios registravimo sistemos, kuris įrodo, jog 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas ieškovei buvo išsiųstas. EIGE vis dėlto pripažino, kad šis išrašas yra iš jo paties kompiuterinės sistemos, todėl negalima atsakyti į klausimą, ar ieškovė tikrai gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką. Be to, kad pagrįstų savo teiginį, jog ieškovė turėjo gauti šį elektroninį laišką, EIGE per teismo posėdį teigė galintis Bendrajam Teismui pateikti prisijungimų prie serverio išklotinę (anglų k. „server logon history“), kurioje, kiek tai susiję su 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu laišku, buvo nuoroda: „sent : ok ; queued as [numeris]“.
25 Ieškovė per teismo posėdį atsakė, jog EIGE prisijungimų prie serverio išklotinėje esančios nuorodos „sent : ok ; queued as [numeris]“ neužtenka, kad būtų įrodyta, jog ji gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką. Be to, ji teigė galinti Bendrajam Teismui pateikti savo prisijungimų prie serverio išklotinės išrašus, kuriuose, kaip ji nurodo, nėra patvirtinimo, kad jos kompiuterinė sistema gavo šį 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką.
26 Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia išnagrinėti ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį.
Dėl nepakankamo motyvavimo
27 Pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms [Finansinio reglamento] 185 straipsnyje (OL L 357, p. 72; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 216), 74 straipsnio 1 dalį, skaitomą kartu su Finansinio reglamento 185 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento Nr. 1922/2006 5 straipsniu ir 14 straipsnio 3 dalies a punktu, atitinkamos Finansinio reglamento ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias [Finansinio reglamento] įgyvendinimo taisykles (OL L 357, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145, toliau – Įgyvendinimo taisyklės), nuostatos taikomos EIGE vykdomiems viešiesiems pirkimams.
28 Iš Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies, Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio ir Bendrojo Teismo praktikos matyti, kad perkančioji organizacija įvykdo savo pareigą motyvuoti, jei, visų pirma, visiems dalyviams, kurių pasiūlymai atmesti, nedelsdama praneša jų pasiūlymų atmetimo priežastis, o vėliau dalyviams, kurie pateikė priimtinus pasiūlymus ir kurie aiškiai tokios informacijos prašo, per penkiolika kalendorinių dienų nuo raštu pateikto prašymo gavimo dienos praneša laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, santykinius pranašumus ir konkurso laimėtojo pavadinimą (2008 m. rugsėjo 10 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑465/04, neskelbto Rinkinyje, 47 punktas).
29 Reikia pažymėti, kad pagal Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija privalo pranešti laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, santykinius pranašumus ir konkurso laimėtojo pavadinimą tik tiems dalyviams, kurie pateikė priimtinus pasiūlymus ir kurie to aiškiai prašo. Šiuo tikslu Įgyvendinimo taisyklių 146 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje nustatyta, kad „priimtinais pripažįstami tie kandidatų arba dalyvių pasiūlymai, kurie nėra atmetami ir atitinka atrankos kriterijus [priimtinais pripažįstami tų kandidatų arba dalyvių, kurie nėra pašalinti (iš konkurso) ir atitinka atrankos kriterijus, pasiūlymai]“.
30 Iš teismų praktikos taip pat matyti, kad kai atitinkama institucija, gavusi ieškovo prašymą, pateiktą prieš pareiškiant ieškinį, suteikti papildomos informacijos apie sprendimą, išsiunčia raštą praėjus Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, į šį raštą taip pat galima atsižvelgti nagrinėjant, ar konkrečiu atveju motyvavimas buvo pakankamas. Pareiga motyvuoti turi būti vertinama atsižvelgiant į informaciją, kurią ieškovas turi pareikšdamas ieškinį, tačiau turėtina omenyje, kad perkančioji organizacija neturi teisės pradinių motyvų pakeisti visiškai naujais. Be to, aplinkybė, jog perkančioji organizacija sprendimo atmesti pasiūlymą priežastis nurodo vykstant teismo procesui, nekompensuoja to, kad pradinis ginčijamo sprendimo motyvavimas yra nepakankamas. Motyvai negali būti pirmą kartą ir a posteriori nurodyti teisme, išskyrus ypatingas aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo VIP Car Solutions prieš Parlamentą, T‑89/07, Rink. p. II‑1403, 73 ir 76 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
31 Nagrinėjamu atveju pats EIGE nurodo, kad vertinant konkursui pateiktus pasiūlymus nė viena įmonė dalyvė nebuvo pašalinta iš konkurso ir kad ieškovė atrankos kriterijus atitiko. Tai reiškia, kad EIGE ieškovės pasiūlymą kvalifikavo kaip priimtiną. Todėl, remiantis Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies formuluote ir šio sprendimo 26 punkte nurodyta teismų praktika, EIGE privalėjo pranešti ieškovei ne tik jos pasiūlymo atmetimo priežastis, bet ir laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, taip pat konkurso laimėtojo pavadinimą.
32 Šios išvados nepaneigia EIGE pateiktas argumentas, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne palyginus jį su kitais pasiūlymais, ypač su laimėjusio dalyvio pasiūlymu, bet dėl to, kad techninė dalis negavo reikalaujamo bendro minimalaus 80 balų įvertinimo. Iš aiškios Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, kad visi konkurso dalyviai, kurių pasiūlymai priimtini ir kurie raštu prašo tokios informacijos, turi teisę reikalauti, kad jiems būtų nurodytos laimėjusio pasiūlymo charakteristikos, santykiniai pranašumai ir laimėtojo pavadinimas.
33 Be to, reikia konstatuoti, kad ginčijame sprendime EIGE nurodė, jog ieškovė galėjo kreiptis dėl papildomos informacijos apie jos pasiūlymo atmetimo priežastis, laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, santykinius pranašumus ir konkurso laimėtojo pavadinimą.
34 Reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime EIGE ieškovei nurodė tik tai, kad jos pasiūlymas dėl konkurso pirkimo dalies Nr. 4 atmestas dėl to, kad techninė dalis negavo reikalaujamo bendro minimalaus 80 balų įvertinimo. Ginčijame sprendime nenurodomos nei laimėjusio pasiūlymo charakteristikos ir santykiniai pranašumai, nei konkurso laimėtojo pavadinimas.
35 Be to, reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime pateikiamų motyvų nepakanka ieškovės pasiūlymo atmetimui pagrįsti. Iš tikrųjų šie motyvai neleido ieškovei pakankamai suprasti jos pasiūlymo atmetimo priežasčių. Dėl jų ieškovė negalėjo ginti savo teisių, o Bendrasis Teismas – vykdyti kontrolės.
36 Šiuo klausimu reikia priminti, kad diskrecija, kurią tam tikra institucija turi viešųjų pirkimų srityje, yra neatsiejamai susijusi su motyvavimu, kai nurodomos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis institucija grindė savo vertinimą (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Teisingumo Teismą, T‑447/10, neskelbto Rinkinyje, 92 punktą). Atsižvelgiant į gana didelę diskreciją, kuri, remiantis konkurso specifikacijose numatytais sutarties sudarymo kriterijais, nagrinėjamu atveju buvo palikta EIGE, vien toks paaiškinimas, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad techninė dalis negavo reikalaujamo bendro minimalaus 80 balų įvertinimo, negalėjo būti pakankamas motyvavimas. Iš tikrųjų vien šios informacijos nepakako, kad Bendrajame Teisme ieškovė galėtų remtis vertinimo klaidomis, kurias padarė EIGE vertindamas pasiūlymus.
37 Be to, reikia pažymėti, kad, nesant jokios skubos, ypatingų aplinkybių, dėl kurių prireikus būtų galima pateisinti ginčijamo sprendimo motyvų a posteriori nurodymą teisme, nagrinėjamu atveju nėra (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. šio sprendimo 28 punkte minėto Sprendimo VIP Car Solutions prieš Parlamentą 76 punktą). Todėl vertinant ginčijamo sprendimo motyvavimą negalima atsižvelgti į tai, kad 2012 m. sausio 13 d. raštas su papildomais ieškovės pasiūlymo atmetimo priežasčių paaiškinimais buvo šiai nusiųstas 2012 m. spalio 25 d., t. y. kai ieškovė jau buvo pareiškusi šį ieškinį, ir į tai, kad ieškovė šį raštą gavo.
38 Taigi siekiant nustatyti, ar EIGE pažeidė Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnio 3 dalį, reikia išnagrinėti klausimą, ar ieškovė gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką.
39 Šiuo atžvilgiu įrodymą, kad ieškovė šį elektroninį laišką gavo, turi pateikti EIGE, nes jis remiasi šia aplinkybe siekdamas įrodyti, kad ginčijamą sprendimą teisės požiūriu pakankamai motyvavo (kiek tai susiję su pavėluotai pareikštu ieškiniu dėl panaikinimo, žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją, T‑167/10, neskelbto Rinkinyje, 39 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Tai, kad pagal jokią nuostatą, taikomą nagrinėjamo viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrai, EIGE neturėjo pareigos laikytis siuntimo formalumų, kurie jam leistų patikrinti, ar ieškovė šį laišką gavo, netrukdo teigti, jog EIGE gali remtis 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu laišku, kad įrodytų, jog ginčijamą sprendimą teisės požiūriu pakankamai motyvavo, tik jei jis įrodo, kad ieškovė iš tikrųjų tą elektroninį laišką gavo.
40 Reikia konstatuoti, kad, nesant pranešimo apie gavimą, elektroninio laiško išsiuntimo nepakanka siekiant įrodyti, kad adresatas jį gavo (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sogelma prieš AER, T‑411/06, Rink. p. II‑2771, 77 ir 78 punktus ir 2011 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo sprendimo Access Info Europe prieš Tarybą, T‑233/09, Rink. p. II‑1073, 27 punktą). Be to, pristatymo ataskaitos nepakanka elektroninio laiško gavimui įrodyti, jei ji paimta iš siuntėjo kompiuterinės sistemos ir jei nėra jokių įrodymų, leidžiančių patvirtinti, kad elektroninio laiško adresato kompiuterinė sistema garantuoja, jog šis adresatas tą laišką tikrai gavo (šiuo klausimu žr. 37 punkte minėto 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Komisiją 48–51 punktus).
41 Remiantis šiais samprotavimais reikia išnagrinėti EIGE argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovė gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką.
42 Pirma, dėl EIGE argumento, kad elektroninis adresas, kuriuo siųstas 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas, buvo tas pats, kuris nurodytas ieškovės 2012 m. rugpjūčio 1 d. rašte ir identifikacijos formoje, reikia konstatuoti, jog šių aplinkybių nepakanka, kad būtų įrodyta, jog ieškovė gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką. Iš tikrųjų tai, kad EIGE elektroninį laišką išsiuntė teisingu adresu, negarantuoja, jog tą laišką ieškovė iš tikrųjų gavo. Elektroninis laiškas adresato gali nepasiekti dėl techninių priežasčių (šiuo klausimu žr. 38 punkte minėto Sprendimo Sogelma prieš AER 77 punktą).
43 Antra, dėl EIGE rėmimosi dokumentu, pavadintu „Detail record“, reikia konstatuoti, kad šis dokumentas gali tikrai patvirtinti tai, kad EIGE ieškovei 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką išsiuntė, bet ne tai, kad ši jį iš tikrųjų gavo. Per teismo posėdį, atsakydamas į Bendrojo Teismo klausimą, pats EIGE pripažino, kad šis dokumentas paimtas tik iš jo paties kompiuterinės sistemos ir kad tai negali būti įrodymas, jog ieškovė gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką.
44 Trečia, dėl to, kad per teismo posėdį EIGE teigė galintis pateikti Bendrajam Teismui prisijungimų prie serverio išklotinę su nuoroda „sent : ok ; queued as [numeris]“, reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 1 dalį, nors dublike arba triplike bylos šalys gali papildomai pateikti įrodymų, kad paremtų savo argumentus, Bendrasis Teismas priima vėliau nei triplikas pateiktus įrodymus tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei įrodymą pateikiantis asmuo iki rašytinės procedūros pabaigos negalėjo gauti atitinkamų įrodymų arba jei pavėluotu priešingos šalies įrodymų pateikimu galima pateisinti bylos medžiagos papildymą, kad būtų užtikrintas rungimosi principo laikymasis (žr. 2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Agrar-Invest-Tatschl prieš Komisiją, T‑51/07, Rink. p. II‑2825, 57 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Reikia konstatuoti, kad šis principas, pagal kurį pasibaigus rašytinei proceso daliai naujų įrodymų galima pateikti tik jei dėl pateisinamų priežasčių jų nebuvo galima pateikti per rašytinę procedūrą, taikomas ir tokiems atvejams, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai šalys dubliko ir tripliko nepateikė.
45 Reikia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju EIGE nenurodė pateisinamų priežasčių, kuriomis būtų galima pagrįsti tą aplinkybę, jog jis tik per teismo posėdį teigė galintis pateikti Bendrajam Teismui prisijungimų prie serverio išklotinės išrašą. Pirma, kaip EIGE pripažino per teismo posėdį, šio išrašo data yra 2012 m. rugpjūčio 13 d., t. y. jis jau turėjo šį įrodymą, kai pateikė atsiliepimą į ieškinį. Antra, aplinkybės, kad EIGE tik per teismo posėdį teigė galintis pateikti Bendrajam Teismui prisijungimų prie serverio išklotinės išrašą, negali pateisinti ieškovės elgesys per procesą Bendrajame Teisme. Tiesa, ieškinyje ieškovė tik bendrai nurodė, kad negavo atsakymo į savo 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašymą. Be to, ieškovė nepateikė dubliko, kuriame atsikirstų į EIGE atsiliepime į ieškinį nurodytą teiginį, kad jis į jos 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašymą atsakė 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu laišku. Vis dėlto ieškinyje ieškovė gana aiškiai ginčijo gavusi atsakymą į savo 2012 m. rugpjūčio 1 d. prašymą. Tai, kad EIGE prie atsiliepimo į ieškinį kaip priedą pridėjo dokumentą, pavadintą „Detail record“, rodo, kad jis tą aplinkybę suprato. Be to, net po to, kai ieškovė atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą aiškiai patvirtino, kad negavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninio laiško, EIGE, teikdamas pastabas dėl ieškovės atsakymo, savo prisijungimų prie serverio išklotinės išrašo kartu nepridėjo.
46 Bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje EIGE pateikta prisijungimų prie serverio išklotinės dalis negali įrodyti, kad ieškovė gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į per teismo posėdį bylos šalių šiuo klausimu pateiktus paaiškinimus, galima suprasti, kad šį dokumentą sugeneravo būtent EIGE kompiuterinė sistema ir jis patvirtina tik tai, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas ieškovei buvo išsiųstas, bet ne tai, kad šį laišką ji gavo. EIGE nepavyko įrodyti, kad ieškovės kompiuterinė sistema garantavo, jog 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas tikrai buvo gautas, o tai ieškovė ginčijo.
47 Ketvirta, reikia atmesti EIGE argumentą, kad ieškovė turėjo dar kartą su juo susisiekti prieš pareikšdama ieškinį, dėl to, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninis laiškas buvo išsiųstas per vasaros atostogas ir kad ginčijamame sprendime buvo aiškiai nurodyta: „Pateikęs raštišką prašymą, galite būti informuotas apie laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius privalumus, ir dalyvio, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, pavadinimą.“ Iš tikrųjų šių aplinkybių nepakanka, kad būtų galima iš ieškovės reikalauti pakartotinai pateikti prašymą suteikti papildomos informacijos apie jos pasiūlymo atmetimą prieš pateikiant ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.
48 Penkta, reikia pažymėti, kad, priešingai, nei EIGE tvirtino per teismo posėdį, aplinkybė, kad vykstant procesui Bendrajame Teisme jis pateikė duomenų apie tai, jog ieškovei tikrai išsiuntė 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką, neleidžia daryti prezumpcijos, kad ji tą elektroninį laišką gavo, dėl kurios ieškovė privalėtų įrodyti priešingai. Iš tikrųjų, kad būtų galima taip perkelti įrodinėjimo naštą, EIGE turėjo pateikti duomenų ne tik apie tai, jog jis 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką ieškovei išsiuntė, bet ir apie tai, kad šį laišką ieškovė tikrai gavo. Nagrinėjamu atveju tai, kad EIGE išsiuntė elektroninį laišką teisingu adresu, ir dokumentas, pavadintas „Detail record“, yra duomenys tik apie tai, kad EIGE išsiuntė ieškovei 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką, bet ne apie tai, kad ši jį gavo.
49 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad EIGE nepavyko įrodyti, jog ieškovė gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką. Todėl reikia konstatuoti, kad jis neįvykdė pareigos motyvuoti pagal Finansinio reglamento 100 straipsnio 2 dalį ir Įgyvendinimo taisyklių 149 straipsnį.
Dėl nepakankamo motyvavimo padarinių ginčijamo sprendimo teisėtumui
50 EIGE teigia, kad net jei jis neįvykdė jam nustatytos pareigos motyvuoti, tai bet kuriuo atveju neturi jokios įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, turint omenyje, kad dėl procedūrinio pažeidimo sprendimas būtų panaikintas tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad nesant šio pažeidimo ginčijamo sprendimo turinys būtų kitoks. Šiuo atveju EIGE ginčijamame sprendime konkrečiai nurodė, kad ieškovės pasiūlymas atmestas dėl to, kad šio pasiūlymo techninė dalis negavo reikalaujamo bendro minimalaus 80 balų įvertinimo.
51 Grįsdama šį argumentą EIGE remiasi 2012 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Frontex (T‑476/07, neskelbiamas Rinkinyje) 72 punktu.
52 Tačiau reikia konstatuoti, kad EIGE nurodyta teismų praktika bet kuriuo atveju šioje byloje netaikytina.
53 Iš tiesų byloje, kurioje buvo priimtas 49 punkte minėtas Sprendimas Evropaïki Dynamiki prieš Frontex, nagrinėto konkurso specifikacijose buvo numatyta, kad dalyvis turėjo surinkti mažiausiai 60 % bendro balų skaičiaus už kiekvieną iš aštuonių sutarties sudarymo kriterijų (sprendimo 6 ir 7 punktai). Toje byloje visų pirma perkančioji organizacija informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas nelaimėjo, nes jis įvertintas mažiau nei 60 % už tris iš šių minėtų kriterijų (sprendimo 15 punktas). Vėliau perkančioji organizacija atsakė į ieškovės prašymą ir nusiuntė jai lentelę su jos pasiūlymui ir laimėjusių dalyvių pasiūlymui skirtais balais, taip pat vertinimo ataskaitos kopiją, kurioje nurodyti konkursą laimėjusių dalyvių pavadinimai (sprendimo 17 punktas). Nagrinėdamas ieškinį dėl sprendimo dėl atmetimo Bendrasis Teismas vertino, ar ieškovės už tam tikrą sutarties sudarymo kriterijų gautas balas buvo pakankamai motyvuotas, nes ginčijamame sprendime jis nebuvo nurodytas. Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamas sprendimas buvo pakankamai motyvuotas. Pirma, jis iš esmės nusprendė, kad balas už minėtą sutarties sudarymo kriterijų ieškovei, atsakant į jos prašymą, buvo praneštas laiku, todėl ji turėjo galimybę veiksmingai pareikšti ieškinį (žr. sprendimo 70, 71 ir 73 punktus). Antra, Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, kad bet kuriuo atveju, net jei motyvavimas būtų nepakankamas, tai neturėtų įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes perkančioji organizacija ginčijamame sprendime konkrečiai nurodė, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, nes jis negavo reikalaujamo minimalaus balų skaičiaus už tris sutarties sudarymo kriterijus (sprendimo 72 punktas).
54 Taigi nagrinėjama byla skiriasi nuo tos bylos, kurioje buvo priimtas šio sprendimo 49 punkte minėtas Sprendimas Evropaïki Dynamiki prieš Frontex, bent dviem aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad EIGE nepavyko įrodyti, jog ieškovė gavo 2012 m. rugpjūčio 13 d. elektroninį laišką, reikia konstatuoti, kad EIGE laiku neatsakė į ieškovės prašymą pateikti papildomos informacijos apie jos pasiūlymo atmetimą. Antra, reikia pažymėti, kad šio sprendimo 51 punkte minėto Sprendimo Evropaïki Dynamiki prieš Frontex 72 punktą reikia suprasti taip, kad galima motyvų stoka, susijusi su Bendrojo Teismo išnagrinėtu sutarties sudarymo kriterijumi, neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, nes vien motyvų, nurodytų dėl kitų dviejų kriterijų, už kuriuos ieškovė nesurinko minimalaus balų skaičiaus, užteko sprendimui dėl atmetimo teisės požiūriu pakankamai motyvuoti. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju ginčijamame sprendime nurodytos ne trys atskiros priežastys, kuriomis būtų pagrįstas ieškovės pasiūlymo atmetimas, bet tik vienintelis motyvas, t. y. kad ieškovės pasiūlymo techninė dalis negavo reikalaujamo bendro minimalaus 80 balų įvertinimo. Šiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad nepakankamas motyvavimas neturėjo įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.
55 Taigi reikia ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį pripažinti pagrįsta ir panaikinti ginčijamą sprendimą dėl nepakankamo motyvavimo; nėra reikalo spręsti dėl kitų ieškovės nurodytų argumentų ir ieškinio pagrindų priimtinumo ar pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EIGE pralaimėjo bylą, be savo bylinėjimosi išlaidų, jis turi padengti ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagal jos per teismo posėdį pateiktus reikalavimus. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ta aplinkybė, jog bylą laimėjusi šalis tik per teismo posėdį paprašė priteisti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, neužkerta kelio tam, kad šis prašymas būtų patenkintas (šiuo klausimu žr. 1995 m. balandžio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sotralentz prieš Komisiją, T‑149/89, Rink. p. II‑1127, 82 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (septintoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2012 m. liepos 26 d. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sprendimą atmesti UAB „Gaumina“ pasiūlymą, kurį ji pateikė konkursui Nr. EIGE/2012/ADM/13.
2. EIGE padengia savo ir UAB „Gaumina“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbta 2013 m. lapkričio 28 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.