Language of document : ECLI:EU:C:2014:2206

Byla C‑91/13

Essent Energie Productie BV

prieš

Minister van Sociale Zaken en Werkgelegenheid

(Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalis ir Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnis – Taikymo sritis – Naujų įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas ir galimybės įsidarbinti ribojimų nustatymas – Draudimas – Laisvė teikti paslaugas – SESV 56  ir 57 straipsniai – Darbuotojų komandiravimas – Komandiruojant darbuotojus taikomas reikalavimas turėti darbo leidimą“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Tarptautiniai susitarimai – EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas – Laisvė teikti paslaugas – Papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalies „status quo“ taisyklė – Tiesioginis veikimas – Taikymo sritis

(EEB ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomo protokolo 41 straipsnio 1 dalis)

2.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Reikšmingų Sąjungos teisės nuostatų nustatymas – Klausimų performulavimas

(SESV 267 straipsnis)

3.        Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Kitoje valstybėje narėje įsteigtos įmonės atliekamas darbuotojų, trečiųjų šalių piliečių, komandiravimas – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos komandiruojant darbuotojus reikalaujama turėti darbo leidimą – Neleistinumas – Nagrinėjamo reikalavimo neproporcingumas

(SESV 56 straipsnis ir SESV 57 straipsnis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 21, 31–34 punktus)

2.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 36 punktą)

3.        SESV 56 ir 57 straipsnius reikia aiškinti taip, kad jais draudžiamos tokios valstybės narės teisės normos, pagal kurias tuo atveju, kai kitoje valstybėje narėje įsteigta įmonė komandiruoja darbuotojus, trečiųjų šalių piliečius, į pirmojoje valstybėje narėje įsteigtą įmonę, laikinojo darbo naudotoją, kuri juos pasitelkia kitos toje pačioje valstybėje narėje įsteigtos įmonės užsakytiems darbams atlikti, toks komandiravimas galimas su sąlyga, kad šiems darbuotojams gauti darbo leidimai.

Nors valstybei narei suteikiama teisė tikrinti, ar kitoje valstybėje narėje įsteigta įmonė, teikianti pirmojoje valstybėje narėje įsteigtai įmonei laikinojo darbo naudotojai darbuotojų, trečiųjų šalių piliečių, komandiravimo paslaugą, nesinaudoja laisve teikti paslaugas dėl kitų tikslų nei atitinkamos paslaugos teikimas, ir galimybė imtis būtinų kontrolės priemonių, naudodamasi šia teise ta valstybė narė negali nustatyti neproporcingų reikalavimų. Valstybėje narėje nuolat galiojantis reikalavimas turėti darbo leidimą trečiųjų šalių piliečiams, kuriuos į toje valstybėje narėje įsteigtą įmonę komandiruoja kitoje valstybėje narėje įsteigta įmonė, viršija tai, kas būtina minėtomis teisės normomis siekiamam tikslui pasiekti.

Šiuo klausimu paslaugas teikiančiai įmonei nustatyta pareiga pateikti priimančiosios valstybės narės valdžios institucijoms informaciją, patvirtinančią, kad darbuotojų padėtis toje valstybėje narėje, kurioje jie dirba šiai įmonei, yra teisėta, ypač gyvenamosios vietos, leidimo dirbti ir socialinio draudimo aspektu, minėtoms institucijoms mažiau griežtomis, tačiau tiek pat veiksmingomis kaip ir reikalavimas turėti darbo leidimą priemonėmis suteiktų garantijas dėl šių darbuotojų padėties teisėtumo ir dėl to, kad jie savo pagrindinę veiklą vykdo valstybėje narėje, kurioje įsteigta paslaugas teikianti įmonė.

Be to, numatyta paslaugas teikiančios įmonės pareiga iš anksto pranešti priimančiosios valstybės narės valdžios institucijoms apie vieno ar daugiau pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų komandiravimą, numatomą jų buvimo laiką ir paslaugas, pateisinančias komandiravimą, taip pat yra veiksminga ir mažiau ribojanti priemonė nei reikalavimas turėti darbo leidimą. Ji leistų šioms valdžios institucijoms patikrinti nacionalinės socialinės teisės aktų laikymąsi komandiravimo laikotarpiu atsižvelgiant į įpareigojimus, kurie šiai įmonei jau nustatyti pagal socialinės teisės normas kilmės valstybėje narėje.

(žr. 55–57, 59, 60 punktus ir rezoliucinę dalį)