2022 m. sausio 6 d. Okresný súd Prešov (Slovakija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UR / 365.bank a.s.
(Byla C-12/22)
Proceso kalba: slovakų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Okresný súd Prešov
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: UR
Atsakovas: 365.bank a.s.
Prejudiciniai klausimai
1. Ar 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytoje vartojimo kredito sutartyje esantys duomenys, pateikti šioje nutartyje, aiškiai ir glaustai nurodo kredito rūšį, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2008/48/EB1 10 straipsnio 2 dalies a punktą?
2. Ar 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytoje vartojimo kredito sutartyje esantys duomenys, pateikti šioje nutartyje, aiškiai ir glaustai nurodo kredito sutarties trukmę, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies c punktą?
3. Ar 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytoje vartojimo kredito sutartyje esantys duomenys, pateikti šioje nutartyje, aiškiai ir glaustai nurodo kredito rūšį, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2008/48/EB 10 straipsnio 2 dalies g punktą, ir ar
– vartojimo kredito sutartyje turi būti nurodyta BKKMN apskaičiavimo matematinė formulė, taip pat naudojami kintamieji ir pats skaičiavimas,
– pakanka, kad vartojimo kredito sutartyje būtų nurodyti kintamieji, būtini BKKMN apskaičiuoti, ar šie kintamieji turi būti dar kartą nurodyti aiškiai pažymint, kad jie yra BKKMN apskaičiavimo prielaidos?
4. Ar Direktyva 93/13/EEB1 gali būti aiškinama kaip reikalaujančią, kad pagal nacionalinės teisės aktus ar jurisprudenciją teismas privalėtų pripažinti sutarties sąlygą nesąžininga net ir pasibaigus sutartiniams santykiams, kaip šiuo atveju?
5. Ar visai Tarybos direktyvai 93/13/EEB ir ypač jos penktai konstatuojamajai daliai (kadangi, apskritai kalbant, vartotojai nežino kitų valstybių narių teisės normų, kurios reglamentuoja prekių ar paslaugų pardavimo sutartis; kadangi šis žinių trūkumas gali sulaikyti juos nuo prekių ar paslaugų pirkimo kitoje valstybėje narėje tiesioginių sandorių sudarymo) prieštarauja jurisprudencija, pagal kurią, nesant vartojimo kredito sutarties privalomo elemento, daroma prielaida, kad ši aplinkybė vartotojui buvo žinoma jau pasirašant kredito sutartį, ypač kai vartotojas atskirai patvirtino, kad susipažino su kredito sutartimi, pasirašydamas kitus susijusius kredito dokumentus (pvz., tipinės informacijos apie vartojimo kreditą formą, gautų dokumentų sąrašą ir t. t.)?
6. Ar vartotojų apsaugos ir veiksmingumo principams prieštarauja tai, kad nacionalinės teisės aktuose ieškiniui dėl restitucijos, grindžiamos tiekėjo nepagrįstu praturtėjimu vartotojo sąskaita, numatytas ne tik subjektyvusis, bet ir objektyvusis senaties terminas, grindžiamas neutraliu kriterijumi (nepagrįsto praturtėjimo buvimas), todėl senaties termino pradžios nustatymas nėra paliktas išimtinai vartotojo nuožiūrai, o pardavėjas ar tiekėjas neturi realios galimybės gintis remdamasis senaties termino reikalavimu?
7. Ar su vartotojų apsaugos ir veiksmingumo principais suderinama tai, kad bet koks pardavėjo ar tiekėjo parengtos vartojimo kredito sutarties trūkumas besąlygiškai laikomas pardavėjo ar tiekėjo tyčinių veiksmų rezultatu?
8. Ar toliau nurodytuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose įtvirtintas veiksmingumo principas turi būti aiškinamas taip, kad ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo dėl beprocentės ir neatlygintinos paskolos senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti dėl trūkumo tik nuo tada, kai teismas priima sprendimą dėl šio trūkumo (pavyzdžiui, pripažindamas paskolą beprocente ir neatlygintina)?
9. Nuo kurio momento pagal toliau nurodytuose Teisingumo Teismo sprendimuose taikomą veiksmingumo principą reikia pradėti skaičiuoti senaties terminą?
____________
1 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66).
1 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).