Language of document : ECLI:EU:C:2013:65

GENERALINĖS ADVOKATĖS

JULIANE KOKOTT IŠVADA,

pateikta 2013 m. vasario 7 d.(1)

Byla C‑476/11

HK Danmark, veikianti Glennie Kristensen vardu,

prieš

Experian A/S

(Vestre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78/EB – Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas – Profesinės socialinės apsaugos sistemos – Darbdavio įmokos į profesinę pensijų sistemą – Fiksuotų įmokų sistema – Įmokų dydžių diferencijavimas pagal amžių – Direktyvos 6 straipsnio 2 dalis – Išimties taikymo sritis“





I –    Įvadas

1.        Ar įmonė turi teisę diferencijuoti darbdavio mokamų profesinių pensijų draudimo įmokų dydį pagal darbuotojų amžių, ar veikiau tai yra neteisėta diskriminacija dėl amžiaus? Šį klausimą Vestre Landsret kelia nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, suteikdamas Teisingumo Teismui progą patikslinti savo praktiką diskriminacijos dėl amžiaus klausimu(2).

2.        Konkrečiai kalbant, Vestre Landsret klausia, ar profesinei aprūpinimo senatvėje sistemai, numatančiai įmokų dydžio diferencijavimą pagal amžių, taikoma Vienodo požiūrio direktyvos(3) 2000/78/EB 6 straipsnio 2 dalis. Pirmą kartą Teisingumo Teismo paprašyta išaiškinti šią nuostatą(4).

II – Teisinis pagrindas

A –    Sąjungos teisė

3.        Kiek tai susiję su Sąjungos teise, nagrinėjamu atveju reikia remtis Direktyva 2000/78/EB. Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatytas tikslas yra:

„nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.“

4.        Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnyje „Diskriminacijos sąvoka“ nustatyta:

„1.      Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.      Šio straipsnio 1 dalyje:

a)      tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu;

<…>.“

5.        Direktyvos 2000/78/EB taikymo sritis apibrėžta jos 3 straipsnyje:

„1.      Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas

<…>

c)      įdarbinimui ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą;

<…>

3.      Ši direktyva netaikoma bet kokios rūšies išmokoms, mokamoms pagal valstybines ar panašias sistemas, įskaitant valstybinio socialinio draudimo ar socialinės apsaugos sistemas.

<…>“

6.        Pagal Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnį, kuriame reglamentuojamas „skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimas“:

„1.      Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas poveikis, be kitų dalykų, gali apimti:

a)      specialių sąlygų nustatymą siekiant įsidarbinti ir profesinio mokymo, įdarbinimui ir darbui, įskaitant atleidimą iš darbo ir apmokėjimo sąlygas, jaunimui, pagyvenusio amžiaus asmenims ir už priežiūrą atsakingiems asmenims, siekiant skatinti jų profesinę integraciją ir užtikrinti jų apsaugą;

b)      minimalaus amžiaus, profesinės patirties ar darbo stažo nustatymą siekiant įsidarbinti arba gauti tam tikrų su darbu susijusių privilegijų;

<…>

2.      Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad amžiaus, kurio sulaukus suteikiama arba įgyjama teisė gauti senatvės ar invalidumo pensiją, nustatymas pagal profesinės socialinės apsaugos sistemas, įskaitant pagal šias sistemas nustatomą skirtingą darbuotojų amžių arba sudaromas darbuotojų grupes arba nustatomas darbuotojų kategorijas, ir pagal tokias sistemas aktuariniams apskaičiavimams taikomi su amžiumi susiję kriterijai nelaikomi diskriminacija dėl amžiaus, jei dėl to nepradedama diskriminuoti dėl lyties.“

B –    Nacionalinė teisė

7.        Danijoje Direktyva 2000/78/EB buvo perkelta Lov om forbud mod forskelsbehandling på arbejdsmarkedet m.v. (Forskelsbehandlingslov, toliau – Vienodo požiūrio įstatymas)(5).

8.        Vienodo požiūrio įstatymo 1 straipsnyje yra direktyvos 2 straipsnį atitinkantis „diskriminacijos“ sąvokos apibrėžimas. 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas draudimas diskriminuoti darbuotoją, be kita ko, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ir atlyginimo atžvilgiu. 3 dalyje numatytas kompensacijos reikalavimo pagrindas, jeigu būtų nustatytas diskriminacijos dėl atlyginimo atvejis.

9.        Vienodo požiūrio įstatymo 6a straipsnio tikslas – perkelti Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnio 2 dalį. Jame nustatyta:

„Nepaisant 2–5 straipsnių, šis įstatymas nedraudžia nustatyti amžiaus ribų, norint įgyti teisę gauti išmokas pagal profesinio socialinio draudimo sistemas, arba pagal šias sistemas aktuariniams apskaičiavimams taikyti amžiaus kriterijus. Amžiaus kriterijų taikymas negali tapti diskriminacijos dėl lyties priežastimi.“

III – Faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

10.      Glennie Kristensen nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. spalio mėn. dirbo Experian A/S (toliau – Experian) kaip klientų aptarnavimo darbuotoja.

11.      Experian įmonėje veikia profesinė draudimo senatvės pensijai gauti sistema. Pagal teisės nuostatas arba pagal kolektyvinės sutarties įsipareigojimus Experian nėra įpareigota pasiūlyti profesinės senatvės pensijų sistemos. Ši sistema grindžiama vien atitinkama darbo sutartimi tarp Experian ir jos darbuotojų. Experian darbuotojams dalyvavimas profesinėje senatvės pensijų sistemoje yra privalomas ir prasideda automatiškai devynis mėnesius išdirbus šioje įmonėje. Pagal šią sistemą du trečdalius įmokos moka Experian, o atitinkamas darbuotojas sumoka likusį trečdalį įmokos. Įmokų dydis nustatomas pagal nuo pagrindinio darbo užmokesčio skaičiuojamus šiuos procentinio dydžio tarifus:

‑      darbuotojams iki 35 metų: darbuotojo dalis yra 3 %, o Experian 6 %;

‑      darbuotojams nuo 35 iki 44 metų: darbuotojo dalis yra 4 %, o Experian 8 %;

‑      darbuotojams nuo 45 metų: darbuotojo dalis yra 5 %, o Experian 10 %.

12.      G. Kristensen darbo santykių pradžioje buvo 29 metai. Todėl, kaip numatyta darbo sutartyje, Experian į profesinę pensijų sistemą mokėjo 6 % pagrindinio darbo užmokesčio dydžio įmokas. G. Kristensen mėnesio darbo užmokestį sudarė sutartas pagrindinis 21 500,00 DKK darbo užmokestis ir 6 % darbdavio įmoka į pensijų sistemą, taigi jos darbo užmokestis sudarė 22 790,00 DKK per mėnesį. Jei G. Kristensen būtų buvę nuo 35 iki 45 metų, ji dėl didesnių darbdavio įmokų į pensijų sistemą vietoje gauto atlyginimo būtų uždirbusi 23 220,00 DKK per mėnesį, o jeigu ji būtų turėjusi per 45 metų, jos atlyginimas būtų sudaręs 23 650,00 DKK per mėnesį.

13.      Ieškovė pagrindinėje byloje, Handels- og Kontorfunktionærernes Forbund Danmark (HK)(6), veikianti G. Kristensen vardu, mano, kad minėta pensijų sistema pažeidžia diskriminacijos dėl amžiaus draudimą, numatytą vienodo požiūrio įstatymo 2 straipsnyje, ir reikalauja atlyginti patirtą žalą bei sumokėti nesumokėtas pensijų įmokas.

14.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, kyla klausimas, ar su direktyvos 6 straipsnio 2 dalimi yra suderinamas Experian pateiktas išaiškinimas, kad grindžiamos suskirstymu pagal amžių draudimo įmokos yra galimos pagal vienodo požiūrio įstatymo 6a straipsnį.

15.      Todėl Vestre Landsret 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. rugsėjo 19 d., nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Tarybos direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, susijusią su amžiaus ribų, kuriose suteikiama teisė dalyvauti profesinėse socialinės apsaugos sistemose, nustatymu, reikia aiškinti kaip bendrą leidimą valstybėms narėms profesinėse socialinės apsaugos sistemose nepaisyti direktyvos 2 straipsnyje numatyto draudimo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti dėl amžiaus, jei dėl to nediskriminuojama dėl lyties?

2.      Ar Tarybos direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, susijusi su amžiaus ribų, kuriose suteikiama teisė dalyvauti profesinėse socialinės apsaugos sistemose, nustatymu, turi būti aiškinama kaip nedraudžianti valstybei narei išlaikyti teisinę situaciją, kai darbdavys kaip darbo užmokesčio dalį gali mokėti nuo amžiaus priklausančias pensijų įmokas, reiškiančias, pavyzdžiui, kad, darbdavys moka 6 % pagrindinio darbo užmokesčio dydžio pensijų įmokas už darbuotojus, kuriems nėra 35 m., 8 % – už darbuotojus, kuriems nuo 35 ir 44 m., ir 10 % – už darbuotojus, kuriems ne mažiau kaip 45 m., jei dėl to nediskriminuojama dėl lyties?“

IV – Procesas Teisingumo Teisme

16.      Teisingumo Teisme rašytines ir žodines pastabas, be HK ir Experian, pateikė Danijos vyriausybė ir Europos Komisija. Rašytinėje proceso dalyje dalyvavo Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Ispanijos vyriausybės.

V –    Teisinis vertinimas

 Dėl pirmojo prejudicinio klausimo

17.      Kalbant apie pirmąjį Vestre Landsret prejudicinį klausimą, man ir Komisijai kyla abejonių dėl jo svarbos bylos baigčiai. Ar tam tikrai senatvės pensijų sistemai yra taikytina direktyva, Teisingumo Teismas atsakys pateikdamas atsakymą į antrąjį prejudicinį klausimą, todėl sprendimui pagrindinėje byloje priimti nėra būtina plačiau aiškinti 6 straipsnio 2 dalies. Todėl nepateiksiu atsakymo į pirmąjį prejudicinį klausimą.

 Dėl antrojo prejudicinio klausimo

18.      Pateikdamas antrąjį prejudicinį klausimą Vestre Landsret siekia sužinoti, ar pagal direktyvą valstybėms narėms leidžiama palikti galioti teisės aktus, pagal kuriuos darbdavys profesinėse senatvės pensijų sistemose gali numatyti įmokų dydžių diferencijavimą pagal amžių.

19.      Pagal Direktyvą 2000/78/EB iš esmės yra draudžiama diskriminacija užimtumo ir profesinėse srityse, tačiau pagal šios direktyvos 6 straipsnį valstybėms narėms tam tikrais atvejais yra leidžiama numatyti, kad tam tikros priemonės nėra laikytinos diskriminuojančiomis dėl amžiaus. Bet kuriuo atveju Danija pasinaudojo šiuo įgaliojimu 6 straipsnio 2 dalies atžvilgiu ir vienodo požiūrio įstatymo 6 straipsniu perkėlė šią nuostatą į nacionalinę teisę. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Danijos Darbo ministerija vienodo požiūrio įstatymo 6a straipsnį aiškina taip, jog tokia kaip Experian taikoma profesinė aprūpinimo senatvėje sistema patenka į šio straipsnio taikymo sritį, todėl yra leistina.

20.      Kyla klausimas, ar toks aiškinimas patenka į direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Iš esmės reikia išnagrinėti, ar tokia kaip Experian taikoma senatvės pensijų sistema patenka į 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.

1.      Direktyvos 2000/78/EB taikymas

21.      Pirmiausia reikia įvertinti, ar taikytina direktyva. Pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktą „neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas, įdarbinimo ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą“.

22.      Tačiau direktyvos taikymo sritis, atsižvelgiant į susijusias 3 straipsnio 3 dalį ir 13 konstatuojamąją dalį, neapima nei socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemų, pagal kurias teikiamos išmokos nelaikomos užmokesčiu, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnį, nei kitų valstybės mokamų išmokų, kurios padeda sukurti sąlygas įsidarbinti arba toliau dirbti(7).

23.      Kaip nurodė Komisija ir Belgijos vyriausybė, direktyvai taikyti šiuo atveju svarbu, ar darbdavio mokamos pensijų draudimo įmokos gali būti laikomos darbo užmokesčiu, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį(8). Manau, kad taip yra šiuo atveju.

24.      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „darbo užmokesčiu“, kaip tai suprantama pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį, laikomas „bet koks atlygis grynaisiais arba natūra dabartiniu metu ar ateityje, su sąlyga, kad jį moka, nors ir netiesiogiai, darbdavys darbuotojui už jo darbą“(9). Kaip nurodė generalinis advokatas N. Jääskinen savo išvadoje byloje Römer(10), Teisingumo Teismas laikosi nuomonės, kad „darbo užmokesčio“ sąvoka yra aiškintina plačiai ir visų pirma apima visas socialinio aprūpinimo išmokas.

25.      Dėl profesinių pensijų atitinkamai Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad jos yra laikytinos darbo užmokesčiu(11). Ši byla, kitaip nei byla Barber(12) ir kitos minėtos bylos(13), yra susijusios ne su pensijų mokėjimu darbuotojui, išėjusiam į pensiją, bet su darbdavio einamosiomis įmokomis į pensijų draudimo sistemą. Priešingai, Experian įmokos yra ne fiksuotos išmokos darbuotojui (vadinamoji fiksuotų išmokų sistema), bet fiksuotos pensijos draudimo įmokos (vadinamoji fiksuotų įmokų sistema). Tačiau ir šios įmokos yra laikytinos darbo užmokesčiu.

26.      Viena vertus, šios įmokos laikytinos dabartiniu metu gaunamu atlygiu, nes jos pervedamos kiekvieną mėnesį už kiekvieną Experian darbuotoją, išdirbusį įmonėje devynis mėnesius. Kita vertus, įsipareigojimas mokėti įmokas kyla tik iš darbo sutarties ir įmokos yra mokamos tik už Experian darbuotojus(14). Šios įmokos yra užtikrinamos tiesiogiai dėl darbo santykių ir kaip atlygis už darbą Experian įmonėje. Šie mokėjimai pervedami ne į asmeninę darbuotojo sąskaitą, o į darbuotojo asmeninę pensijų draudimo sąskaitą. Vis dėlto per posėdį Teisingumo Teismo paprašyta Experian teigė, kad kiekvienas darbuotojas pats valdo savo pensijų sąskaitą ir pats, pasitaręs su savo pensijų konsultantu, sprendžia, kaip investuoti sutaupytą sumą, kad vėliau gautų pensiją. Darytina išvada, kad mokamos įmokos yra darbo užmokestis pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį(15).

2.      Diskriminacija pagal direktyvos 2 straipsnio 2 dalį

27.      Kaip matyti iš direktyvos 1 straipsnio, susijusio su 2 straipsnio 1 dalimi, ja draudžiama netiesioginė ir tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus užimtumo ir profesinėje srityje; diskriminacija yra laikoma kiekvienas nepateisinamas skirtingas požiūris(16).

28.      Pagal direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punktą, susijusį su 1 straipsniu, tiesioginė diskriminacija yra tada, kai su tam tikru asmeniu dėl jo amžiaus esant tokiai pat situacijai yra, buvo ar būtų elgiamasi mažiau palankiai nei su kitu asmeniu esant tokiai pat situacijoje; taigi, kai skirtingas požiūris siejamas tiesiogiai su asmens amžiumi.

29.      Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Experian darbuotojų atlyginimas sudarytas iš visiems darbuotojams vienodo pagrindinio darbo užmokesčio ir pagal amžių diferencijuojamų pensijų draudimo įmokų. Kadangi G. Kristensen darbo Experian laikotarpiu buvo jaunesnė nei 35 metų amžiaus, jai priklausančios darbdavio įmokos, kurias Experian už ją mokėjo pensijų draudimui, sudarė 6 % jos pagrindinio darbo užmokesčio. Todėl jos bendrosios pajamos per mėnesį (pagrindinis darbo užmokestis + 6 % darbdavio įmokų) buvo mažesnės, nei jas gautų vyresnio amžiaus darbuotojas (pagrindinis darbo užmokestis + 8 % darbdavio įmokų darbuotojui, vyresniam nei 35 metų amžiaus, ir pagrindinis darbo užmokestis + 10 % darbdavio įmokų darbuotojui, vyresniam nei 45 metų amžiaus). Mažesnių pajamų gavimas ir taip išreiškiamas mažiau palankus elgesys yra siejamas tiesiogiai su amžiaus kriterijumi. Dėl Experian taikomos profesinės pensijų draudimo sistemos atsiranda tiesioginis skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78/EB 2 straipsnio 2 dalies a punktą, susijusį su 1 straipsniu.

3.      Skirtingo požiūrio pateisinimas

30.      Vis dėlto pensijų draudimo įmokų diferencijavimas pagal amžių nėra laikomas draudžiama diskriminacija dėl amžiaus, jeigu skirtingas požiūris yra pateisinamas.

a)      Pateisinimas pagal direktyvos 6 straipsnio 2 dalį

31.      Experian mano, kad pensijų draudimo sistema patenka į direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, todėl yra pateisinama. HK laikosi priešingos nuomonės. HK taip pat nurodo, kad 6 straipsnio 2 dalis nėra taikytina šioje byloje.

i)      Dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymo

32.      Direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata dėl su amžiumi susijusio skirtingo požiūrio profesinėse socialinės apsaugos sistemose. HK ginčija šios nuostatos taikymą šioje byloje ir tvirtina, kad šioje byloje nagrinėjama ne diskriminacija tokiose sistemose, bet ankstesniu laiku buvusi diskriminacija, t. y. kai buvo mokamas darbo užmokestis. Dėl šios priežasties, HK manymu, Experian negali remtis 6 straipsnio 2 dalimi. Tačiau šis teiginys manęs neįtikina.

33.      Experian mokėjimai kaip įmoka į profesinę senatvės pensijų sistemą patenka į atitinkamo darbuotojo pensijų draudimo sąskaitą. Todėl, be abejonių, šie mokėjimai yra profesinių pensijų sistemos dalis. Šios įmokos, kaip prieš tai išaiškinta(17), yra laikomos darbo užmokesčiu pagal SESV 157 straipsnio 2 dalį, o tai yra direktyvos taikymo sąlyga.

34.      Jeigu remtumėmės tik tokiais, kaip antai HK pateiktais, argumentais, pagal kuriuos 6 straipsnio 2 dalis niekada nėra taikoma tokiu atveju, jeigu nagrinėjamos išmokos profesinėse socialinės apsaugos sistemose yra pripažįstamos atlygiu, 6 straipsnio 2 dalis netektų veiksmingumo. Direktyvos taikymo pripažinimas profesinėms socialinės apsaugos sistemoms visada automatiškai reikštų, kad minimos sistemos nepatenka į 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Aplinkybė, kad direktyva tokioms sistemoms taikoma su sąlyga, kad tam tikros darbdavio išmokos gali būti prilyginamos darbo užmokesčiui, ir aplinkybė, kad tuo pačiu metu direktyvoje yra leidžiančių nukrypti nuostatų dėl profesinių socialinės apsaugos sistemų, rodo, kad HK argumentai yra neteisingi ir kad aplinkybė, jog tam tikram mokėjimui būdingos užmokesčio savybės, negali automatiškai lemti 6 straipsnio 2 dalies netaikymo.

35.      Darbdavio įmokos laikytinos išmokomis pagal profesinės socialinės apsaugos sistemą, tad direktyvos 6 straipsnio 2 dalis šioms įmokoms yra taikytina.

ii)    6 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos

36.      Todėl kyla klausimas, ar tam tikra profesinė senatvės pensijų sistema patenka į šios nuostatos taikymo sritį. 6 straipsnio 2 dalyje numatyti trys leistini amžiaus kriterijaus taikymo variantai(18), t. y. pirmiausia amžiaus, kurio sulaukus pripažįstama narystė sistemoje, nustatymas pagal profesinės socialinės apsaugos sistemas(19), antra, amžiaus ribų nustatymas pensijos ar invalidumo išmokai gauti ir, trečia, amžiaus kriterijaus naudojimas aktuariniams apskaičiavimams.

–       Amžiaus ribų, kaip narystės sąlygos, nustatymas

37.      6 straipsnio 2 dalies pirmuoju taikymo variantu leidžiama nustatyti amžiaus ribas kaip narystės profesinėse socialinės apsaugos sistemose sąlygą. Taigi skirtingas požiūris įmokų dydžio dėl darbuotojo amžiaus atžvilgiu būtų pateisinamas, jeigu darbuotojų diferencijavimas pagal amžių būtų būtina sąlyga narystei Experian pensijų draudimo sistemoje.

38.      Aiškinant 6 straipsnio 2 dalį, reikia atsižvelgti į tai, kad pačioje Direktyvoje 2000/78/EB neįtvirtintas vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityse principas, kuris kildinamas iš įvairių tarptautinės teisės dokumentų ir valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, tačiau ja tik siekiama šiose srityse nustatyti bendruosius kovos su diskriminacija dėl įvairių priežasčių, tarp kurių yra diskriminacija dėl amžiaus, pagrindus(20). Teisingumo Teismas diskriminacijos dėl amžiaus draudimą pripažino kaip bendrojo šio Sąjungos teisės principo išraišką(21). Direktyva 2000/78/EB tik sukonkretina šį principą(22). Be to, pagal ESS 6 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys. Chartijos 21 straipsnio 1 dalimi draudžiama bet kokia diskriminacija <...> dėl amžiaus“. Dėl šios priežasties diskriminavimo draudimo išimtys turi būti iš esmės aiškinamos siaurai(23).

39.      Todėl HK ir Ispanijos vyriausybė mano, kad Experian taikoma pensijų draudimo sistema nepatenka į direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Jos remiasi tuo, kad diferencijavimas pagal amžių nėra susijęs su narystės „sąlygomis“. Kadangi kiekvienas darbuotojas, išdirbęs devynis mėnesius, automatiškai patenka į profesinę pensijų sistemą, „narystės klausimo“ reglamentavimas nepriklauso nuo amžiaus. Priešingai, skirtingas požiūris diferencijuojant pagal amžių įžvelgtinas narystės pobūdyje, t. y. „narystės modelyje“, nepatenkančiame į 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.

40.      Vis dėlto aš, kaip Experian, Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Komisija, manau, kad 6 straipsnio 2 dalis yra taikytina šioje byloje. Diskriminacijos draudimo išimtys, kaip teisingai reikalauja HK ir Ispanijos vyriausybė, turi būti aiškinamos siaurai(24). Reikalavimas siaurai aiškinti šias išimtis nedraudžia tokių priemonių, kurios yra švelnesnės už tas, kurios būtų leidžiamos siaurai išaiškinus išimtis. Taip yra ir nagrinėjamu atveju.

41.      Direktyvos 6 straipsnio 2 dalis, sprendžiant iš jos aiškaus teksto, leidžia nustatyti amžiaus ribas kaip narystės sąlygą. Taigi Experian galėtų numatyti profesinę pensijų sistemą, į kurią, pavyzdžiui, būtų kategoriškai nepriimami darbuotojai iki 35 metų. Visiškas neleidimas tapti sistemos nariu darbuotojui, be abejonių, turėtų dar didesnių pasekmių, nei dalyvavimas sistemoje gaunant mažesnes išmokas.

42.      Tačiau jeigu net narystę gali būti leidžiama padaryti priklausomą nuo tam tikros amžiaus ribos, galėtų būti leistina ir sistema, kurioje visi darbuotojai, neatsižvelgiant į jų amžių, galėtų dalyvauti profesiniame pensijų draudime ir pagal amžių būtų diferencijuojamas tik konkrečių įmokų dydis. Priešingu atveju, direktyvos taikymas nulemtų prieštaringą rezultatą, kai švelnesnė skirtingo požiūrio forma būtų neleidžiama, o didesnes pasekmes turintis skirtingas požiūris vis dėlto būtų toleruojamas.

43.      Įmokų diferencijavimas pagal amžių, kaip numatė Experian, palyginti su amžiaus ribų nustatymu, pagal kurias dalyvavimas tokios sistemose yra kategoriškai neleidžiamas, yra laikytinas „minusu“. Toks diferencijavimas patenka į 6 straipsnio 2 dalies pirmojo taikymo varianto sritį.

–       Papildomo proporcingumo vertinimo poreikis

44.      Tarp kelių bylos šalių kilo nesutarimų, ar atsižvelgiant į 6 straipsnio 2 dalį gali būti vertinamas proporcingumas. HK tam pritaria ir nurodo, kad 6 straipsnio 2 dalimi yra įtvirtinta diskriminavimo draudimo išimtis, kuri visada turi atitikti proporcingumo principą. Experian ir Danijos vyriausybė laikosi priešingos nuomonės. Jų teigimu, 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta „bendra“ draudimo diskriminuoti dėl amžiaus išimtis, todėl proporcingumo vertinimas nėra būtinas. Sutinku su šia nuomone.

45.      Visų pirma, šios nuostatos formuluotė, palyginti su 6 straipsnio 1 dalimi, paremia šį aiškinimą. Proporcingumo vertinimo reikalaujama 6 straipsnio 1 dalyje, tačiau šio reikalavimo nėra tos pačios nuostatos 2 dalyje. Jeigu teisės aktų leidėjas būtų numatęs papildomą proporcingumo vertinimą, būtų tai aiškiai nustatęs. Todėl a contrario galima daryti išvadą, kad 6 straipsnio 2 dalies atveju toks proporcingumo vertinimas nėra būtinas.

46.      Šitoks skirtumas tarp 6 straipsnio 1 ir 2 dalių kyla jau iš normos priėmimo aplinkybių. Pradiniame direktyvos projekte pirmiausia buvo numatytos tik nuostatos dėl pensijų, kurios sudarė vieną 5 straipsnio papunkčių(25) (vėliau tapęs dabartine 6 straipsnio 1 dalimi). 5 straipsniu buvo aiškiai reikalaujama, kad skirtingi požiūriai „būtų pateisinami teisėtu objektyviu tikslu ir šiam tikslui pasiekti būtų tinkami ir reikalingi“. Ir vėlesnėse direktyvos redakcijose šios nuostatos dėl profesinių pensijų draudimo buvo išlaikytos dabartinėje 6 straipsnio 1 dalyje(26) ir jų taikymas buvo siejamas su proporcingumo vertinimo sąlyga.

47.      Kaip matyti iš Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. spalio 20 d. dokumento (Nr. 12494/00, p. 15), nuostatos, susijusios su profesinėmis socialinės apsaugos sistemomis, buvo įtrauktos tik vėliau. Galiausiai jos buvo naujai suformuluotos atskiroje dalyje (žr. tame pačiame minėtame Tarybos dokumente pasiūlymą dėl 6 straipsnio 3 dalies, atitinkančios dabartinę 6 straipsnio 2 dalį). 6 straipsnio 1 dalies formuluotė dėl proporcingumo vertinimo nebuvo perimta. Atsižvelgiant į tai, buvo pridėta direktyvos 25 konstatuojamoji dalis(27), nustatanti, kad skirtingiems požiūriams dėl amžiaus būtina išleisti specialias nuostatas, kurios, atsižvelgiant į situaciją, valstybėse narėse gali būti skirtingos. Aplinkybė, kad teisės aktų leidėjas profesinėms socialinės apsaugos sistemoms suformulavo naują dalį, kurios formuluotė kitokia, rodo, kad šioms sistemoms diskriminacijos draudimo atžvilgiu yra taikomos kitos sąlygos, o ne priemonės pagal 6 straipsnio 1 dalį. Priešingu atveju, ši nuostata galėjo būti palikta kaip dar vienas 1 dalies papunktis arba būtų aiškiai buvęs išdėstytas reikalavimas įvertinti proporcingumą.

48.      Taip pat tolesnė direktyvos struktūra patvirtina šią sampratą. Kaip nurodo Danijos vyriausybė, būtent ir kitose direktyvos vietose yra nuostatų, aiškiai reikalaujančių proporcingumo vertinimo ir yra tokių nuostatų, kurios tokio vertinimo nereikalauja. Pavyzdžiui, 3 straipsnio 4 dalyje, susijusioje su ginkluotosiomis pajėgomis, yra numatyta išimtis diskriminacijos dėl amžiaus principo atžvilgiu, aiškiai nereikalaujant proporcingumo vertinimo. Tačiau 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skirtingi požiūriai profesinėje srityje tik tada nelaikytini diskriminacija, jeigu „šis tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas“. Taip teisės aktų leidėjas nubrėžė aiškią ribą tarp tokių situacijų, kurioms iš esmės taikomos išimtys diskriminacijos draudimo atžvilgiu, ir tokių, dėl kurių būtina atlikti proporcingumo vertinimą.

49.      Šis išaiškinimas taip pat atitinka 6 straipsnio 2 dalies tikslą. Nuostatos tikslas yra pašalinti kliūtis, kliudančias plisti profesinėms pensijų sistemoms ir apsaugoti profesinių pensijų sistemų funkcionavimą. Kadangi galiojančios nuostatos skirtingose valstybėse narėse, viena vertus, yra labai skirtingos ir, kita vertus, labai sudėtingos, valstybėms narėms turi būti paliekama didelė diskrecija(28).

50.      Darytina išvada, kad, priešingai, nei mano HK, papildomas proporcingumo vertinimas nėra būtinas. Šiuo atžvilgiu galima kelti klausimą, ar Chartija pažeidžiama 6 straipsnio 2 dalimi dėl aplinkybės, kad joje numatyta bendra diskriminacijos draudimo išimtis ir nereikalaujamas tolesnis proporcingumo vertinimas. Tačiau nuostatos galiojimas nėra šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalykas.

–       Tarpinė išvada

51.      Apibendrinant reikia pripažinti, kad Experian taikoma pensijų draudimo sistema patenka į direktyvos 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.

b)      Pateisinimas pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį

52.      Tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nepritartų šiai nuomonei, pateisinimas galėtų išplaukti iš direktyvos 6 straipsnio 1 dalies. Šia nuostata alternatyviai remiasi Experian. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neprašė išaiškinti 6 straipsnio 1 dalies, vis dėlto toliau pareikšiu savo nuomonę, siekdamas jam pateikti naudingą atsakymą.

53.      Pagal 6 straipsnio 1 dalį skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis(29). Taigi galiausiai yra svarbu, kad naudojama priemonė būtų grindžiama teisėtu tikslu ir būtų pripažinta tinkama įvertinus jos proporcingumą(30).

54.      Nacionalinis teismas vienintelis turi kompetenciją įvertinti ginčo, kurį jis nagrinėja, faktines aplinkybes ir aiškinti taikytinus nacionalinės teisės aktus. Jis turi kompetenciją nustatyti, ar nuostata pateisinama „teisėtais“ tikslais, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnio 1 dalį, ir kiek ji pateisinama. Vis dėlto priimdamas prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gali nacionaliniam teismui pateikti paaiškinimus, padėsiančius jam atlikti savąjį aiškinimą(31).

i)      Teisėtas tikslas

55.      Dėl priemonės tikslo Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad valstybės narės ir prireikus socialiniai parneriai nacionaliniu lygiu turi didelę diskreciją pasirinkti konkretų socialinės ir užimtumo politikos tikslą(32). Bet kuriuo atveju tai turi būti socialinės politikos tikslai, kaip antai susiję su užimtumo politika, darbo rinka arba profesiniu mokymu(33).

56.      Experian nurodo, kad įmokų diferencijavimu pagal amžių siekiama, viena vertus, kad vyresnieji darbuotojai galėtų sutaupyti pakankamą sumą pensijos draudimo sistemoje, net jeigu karjerą Experian įmonėje jie pradėtų būdami vyresnio amžiaus.

57.      Kita vertus, jaunesnio amžiaus darbuotojai į pensijų draudimo sistemą turėtų būti įtraukiami anksti. Tačiau tuo pačiu metu jie paprastai yra labiau suinteresuoti patys disponuoti didžiąja dalimi savo atlyginimo, o ne investuoti į pensijų sistemą. Todėl įmokų dydžio diferencijavimas (vadinasi, ir darbuotojo mokamos dalies) turi palengvinti jaunesniems darbuotojams tenkančią mokėjimo naštą.

58.      Aplinkybė, kad siekiama leisti vyresniesiems ir per trumpesnį įmokų laiką sutaupyti pakankamą aktyvą prasmingo dydžio pensijai gauti ir anksti įtraukti jaunesniuosius darbuotojus į pensijų sistemą tuo pačiu metu jų neapsunkinant tolimo tikslo atžvilgiu, rodo, kad Experian pensijų draudimo sistema siekiama teisėtų socialinės politikos tikslų, susijusių su užimtumo politika ir darbo rinka. Remiantis tokiais tikslais, galima iš esmės pateisinti skirtingą požiūrį dėl amžiaus atsižvelgiant į iš darbo santykių atsirandančią naudą (žr. Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą, susijusią su 2 pastraipos b punktu).

59.      Vis dėlto dar reikia išnagrinėti, ar siekiant šio teisėto tikslo proporcinga yra didinti darbdavio įmokas darbuotojams senstant. Kaip matyti iš 6 straipsnio 1 dalies formuluotės, diferencijavimas pagal amžių yra laikytinas proporcingu tada, jeigu jis yra „tinkamas ir būtinas“ ir jeigu padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų, per daug nepakenkiant jaunesniesiems darbuotojams.

–       ii)   Jokia aiškiai netinkanti priemonė

60.      Diferencijavimas pagal amžių yra „tinkamas“ tada, kai jis yra tinkama priemonė siekiant užsibrėžto tikslo, t. y. sudaryti galimybę vyresniesiems darbuotojams susitaupyti pakankamai didelį aktyvą pensijų draudimo sąskaitoje ir jaunesniuosius darbuotojus anksti įtraukti į dalyvavimą sistemoje, tačiau tuo pačiu metu jų per daug neapsunkinti.

61.      Iš valstybių narių turimos didelės diskrecijos kylančios prerogatyvos pasirinkti priemones tikslams užimtumo ir socialinės politikos srityje pasiekti(34) atžvilgiu Teisingumo Teismas privalo tik užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi, neatrodytų neprotingos(35), arba, kitaip tariant, kad priemonės, kurių imtasi, nebūtų akivaizdžiai netinkamos iškeltam tikslui pasiekti(36).

62.      Nėra akivaizdu, kad įmokų diferencijavimas pagal amžių aiškiai nėra tinkama priemonė iškeltam tikslui pasiekti. Priešingai, tai yra visiškai tinkamas sprendimas, kad vyresnio amžiaus darbuotojams, vėliau pradėjusiems dirbti Experian ir už kuriuos trumpesnį laiką yra mokamos įmokos į pensijų draudimo sistemą, reikia didesnių įmokų, kad jie karjeros pabaigoje būtų sukaupę pakankamą aktyvą. Experian taikomoje sistemoje gali dalyvauti ir jaunesnio amžiaus darbuotojai.

–       iii) Būtinumas

63.      Įmokų diferencijavimas yra netgi būtinas. Priemonė yra „būtina“ tada, jei iškelto tikslo nebūtų įmanoma pasiekti taikant švelnesnę, tokią pat tinkamą priemonę.

64.      Galima švelnesnė alternatyva tam, kad vyresnio amžiaus darbuotojai pajėgtų sutaupyti pakankamą aktyvą jų pensijų draudimo sąskaitose, pirmiausia būtų tokia, kad visi darbuotojai įmokų mokėjimo atžvilgiu būtų vertinami vienodai (atitinkamai pagal procentinius tarifus, kurie galioja darbuotojams, vyresniems nei 45 metų amžiaus). Tačiau iškeltas tikslas per daug neapsunkinti jaunesnio amžiaus darbuotojų liktų visiškai nepasiektas, nes ir darbuotojo mokama dalis būtų atitinkamai didesnė.

65.      Be to, problemiška gali būti ir tai, kad Experian bendrai numato vyresnio amžiaus darbuotojams didesnes įmokas, neatsižvelgdama į tai, ar toks padidintų įmokų poreikis iš tikrųjų egzistuoja. Būtent padidintų įmokų mokėjimas turi teigiamą poveikį kiekvienam vyresnio amžiaus darbuotojui, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra ilgametis Experian darbuotojas, galėjęs per ilgesnį darbo laiką įmonėje pakankamai sutaupyti (ir todėl neturintis didesnių įmokų poreikio), ar jis naujas darbuotojas (iki šiol galbūt nieko nesutaupęs arba sutaupęs nedideles sumas). Be to, įmokos naujiems darbuotojams nėra diferencijuojamos pagal tai, ar jie iš ankstesniųjų darbo santykių turi pakankamai sukaupę profesinėje pensijų sistemoje, ar nėra sukaupę iš viso nieko.

66.      Todėl kyla klausimas, ar nuo poreikio priklausantis įmokų diferencijavimas, arba galbūt įmokų diferencijavimas pagal darbo įmonėje (teoriškai dar galimą) trukmę būtų svarstytina kaip švelnesnė, tokia pat veiksminga priemonė iškeltam tikslui pasiekti.

67.      Vis dėlto šiuo atveju reikia atsižvelgti į valstybių narių turimą diskreciją socialinės politikos srityje(37). Tačiau dėl valstybių narių diskrecijos neturi būti pažeidžiamas diskriminacijos dėl amžiaus draudimo principas(38). Vis dėlto iš principo egzistuoja galimybė dėl paprastumo nebevertinti kiekvieno atvejo atskirai, o remiantis bendraisiais kriterijais atlikti tipinį vertinimą ir priskirti darbuotojus prie tam tikrų atvejų grupėms(39). Todėl gali būti reikalaujama tik tokių (švelnesnių) priemonių, kurios yra įmanomos funkcionuojančioje sistemoje ir yra perspektyvios ekonominiu požiūriu.

68.      Taip pat svarbu priminti, kad pasiūlyti profesinę pensijų sistemą, atitinkančią kiekvieno darbuotojo poreikius, yra ne privačios įmonės užduotis. Už pakankamą aprūpinimą bazine pensija yra atsakingos valstybinės sistemos, kurioms nėra taikoma Direktyva 2000/78/EB. Lemiamos reikšmės gali turėti tik tai, kad atitinkama profesinių pensijų sistema pati savaime yra nuosekliai reglamentuota. Experian siekia pasiūlyti savo darbuotojams nuo įsidarbinimo šioje įmonėje pradžios, neatsižvelgiant į jų ankstesnius darbo santykius, funkcionuojančią profesinę pensijų sistemą. Be to, Experian tvirtina, kad individualių poreikių įvertinimas techniškai yra neįmanomas. Dėl šių priežasčių yra neįmanoma diferencijuoti įmokų pagal darbuotojų poreikį.

69.      Problemiška taip pat yra tai, kad bendras pensijų draudimo įmokos dydis sudaromas nevienodai. Kalbant apie įtraukimą į pensijų sistemą jaunesnio amžiaus darbuotojų, iš kurių mokėti į šią sistemą reikalaujama mažiau, kyla klausimas, ar ši darbuotojų grupė, tik pasiūlius jai daugiau alternatyvų dėl darbuotojo įmokų dalies sudarymo, galėtų pasiekti tokį patį įmokų dydį, nekeičiant darbdavio mokamų įmokų dydžio. Būtent, darbdavio mokamų įmokų dydis nedaro įtakos konkrečių neto pajamų, kurias per mėnesį gauna jaunesnio amžiaus darbuotojas. Todėl jaunesnio amžiaus darbuotojas „nejaučia“, ar darbdavio įmokos yra didesnės, ar mažesnės, tik darbuotojo mokama dalis tiesiogiai ir faktiškai atsispindi mėnesio darbo užmokesčio dydyje. Iš turimos informacijos negalima daryti išvados, ar tai galima laikyti (ekonomiškai) perspektyvia alternatyva. Todėl šį klausimą turi spręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

–       iv)   Joks pernelyg didelis neigiamas poveikis

70.      Net jeigu diferencijavimas pagal amžių yra pripažintinas švelniausia priemone siekiamam teisėtam tikslui pasiekti, reikia dar išnagrinėti, ar priemonės taikymas nedaro jaunesnio amžiaus darbuotojams pernelyg didelio neigiamo poveikio. Proporcingumo principas būtent reiškia, kad priemonės, kuriomis pažeidžiama Sąjungos teisės aktuose garantuojama teisė, šiuo atveju draudimas diskriminuoti dėl amžiaus, individui negali sukelti nepatogumų, neproporcingų siekiamam tikslui(40).

71.      Viena vertus, tokiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į tai, kad aptariama sistema yra privaloma visiems darbuotojams ir jie negali pasirinkti atsisakyti pensijų įmokų ir atitinkamai pageidauti tam tikrų dydžių išmokų. Taip pat Experian pateiktas argumentas, esą jaunesnio amžiaus darbuotojai, norintys gauti didesnį bendrą darbo užmokestį, gali jį individualiai išsiderėti, neįtikina. Ne pavieniai darbuotojai turi individualiu susitarimu užkirsti kelią ar kompensuoti sistemoje įtvirtintą nevienodą vertinimą dėl amžiaus. Taip yra pirmiausia dėl silpnesnės darbuotojo pozicijos, kurioje jis paprastai atsiduria darbdavio atžvilgiu tokių derybų atveju.

72.      Vis dėlto šioje byloje negalima atmesti, kad skirtingo požiūrio sukeltos neigiamos pasekmės yra kompensuojamos iš šio skirtingo požiūrio gaunama nauda. Skirtingas požiūris šioje byloje gali siekti 4 % pagrindinio darbo užmokesčio arba G. Kristensen atveju – 860 DKK(41) mažiau per mėnesį. Tai, be abejonės, nėra maža suma. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad G. Kristensen, viena vertus, gauna naudos iš Experian profesinės pensijų sistemos, nes kas mėnesį yra pervedama įmoka į jos pensijų sistemą. Kita vertus, kai darbdavys moka nedideles įmokas, darbuotojo dalis atitinkamai irgi yra nedidelė, todėl G. Kristensen turėdavo pervesti tik 3 % nuo savo darbo užmokesčio į pensijos kaupimo sąskaitą. Jeigu ji būtų vyresnė nei 45 metų amžiaus, jos įmoka sudarytų 5 %. Galiausiai šios aplinkybės turi būti aptartos kompetentingame nacionaliniame teisme.

ii)    v)     Tarpinė išvada

73.      Apibendrinant galima teigti, kad priemonė, kaip antai ginčijama šioje byloje, gali būti pateisinama, jeigu numatytu įmokų diferencijavimu pagal amžių siekiama sudaryti vyresnio amžiaus darbuotojams galimybę sutaupyti pakankamą pensijų aktyvą, net jeigu jie darbą minimoje įmonėje pradėjo vėlesniu savo karjeros metu, o jaunesnio amžiaus darbuotojus siekiama anksti įtraukti į profesinę pensijų sistemą, stengiantis per anksti jų neapsunkinti pensijų draudimo įmokomis. Tai galioja tik tuo atveju, jeigu ekonominiu požiūriu neįmanoma šių tikslų įgyvendinti kitomis lygiavertėmis galimomis ir tinkamomis priemonėmis, kurių pasekmės būtų mažiau nepalankios jaunesnio amžiaus darbuotojams, ir, jeigu, be kita ko, su skirtingu požiūriu susiję nepatogumai nebūtų neproporcingi atsižvelgiant į iš sistemos gaunamą naudą.

iii) vi)   Lojalumo įmonei skatinimas

74.      Belgijos vyriausybė, be kita ko, nurodo, kad šia priemone taip pat gali būti siekiama ilgiau išlaikyti darbuotoją įmonėje. Experian procese Teisingumo Teisme nenurodė, ar diferencijuojant įmokas pagal amžių buvo siekiama ir šio tikslo. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išnagrinėti, ar taip buvo šiuo atveju ir ar įmokų diferencijavimas pagal amžių turi priedo už profesinį lojalumą pobūdį.

75.      Jeigu taip buvo, tai būtų laikytina iš esmės teisėtu tikslu. Įmokų diferencijavimas pagal amžių, bent jau kiek tai susiję su jaunesnio amžiaus darbuotojais, atrodo, yra iš esmės tinkama priemonė, siekiant ilgiau išlaikyti darbuotoją įmonėje. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju įmokų diferencijavimas nėra siejamas su priklausymo įmonei trukme; toks diferencijavimas užtikrinamas neatsižvelgiant į minėtą veiksnį ir yra palankus ir tiems darbuotojams, kurie darbą Experian įmonėje pradėjo vėlesniame savo karjeros etape. Todėl lojalumui skatinti diferencijavimas pagal amžių jau neatrodo būtinas. Priešingai, svarstytina būtų švelnesnė ir efektyvesnė priemonė, kurią naudojant įmokų dydis galėtų būti siejamas su priklausomybės įmonei trukme, o ne su amžiumi. Į tai turi atsižvelgti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jeigu ketintų nagrinėti lojalumo įmonei tikslą.

VI – Išvada

76.      Todėl siūlau Teisingumo Teismui į prejudicinius klausimus atsakyti taip:

1.      Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnio 2 dalis leidžia valstybei narei išlaikyti tokią teisinę padėtį, pagal kurią darbdavys kaip darbo užmokesčio dalį gali mokėti pagal darbuotojų amžių diferencijuojamas įmokas į profesinę pensijų sistemą, mokėdamas, pavyzdžiui, 6 % pensijų draudimo įmoką už darbuotoją, jaunesnį nei 35 metų amžiaus, 8 % pensijų draudimo įmoką už darbuotoją nuo 35 iki 44 metų amžiaus ir 10 % pensijų draudimo įmoką už darbuotoją, vyresnį nei 45 metų amžiaus.

2.      Tokia pensijų draudimo sistema taip pat gali būti pateisinama pagal Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnio 1 dalį, jeigu numatytu įmokų diferencijavimu pagal amžių siekiama sudaryti vyresnio amžiaus darbuotojams galimybę sutaupyti pakankamą pensijų aktyvą, net jeigu jie darbą minėtoje įmonėje pradėjo vėlesniame savo karjeros etape, o jaunesnio amžiaus darbuotojus siekiama anksti įtraukti į profesinę pensijų sistemą, stengiantis jų labai finansiškai neapsunkinti. Tai galioja tik tuo atveju, jeigu ekonominiu požiūriu neįmanoma šių tikslų įgyvendinti kitomis lygiavertėmis galimomis ir tinkamomis priemonėmis, kurių pasekmės būtų mažiau nepalankios jaunesnio amžiaus darbuotojams, ir, jeigu, be kita ko, su skirtingu požiūriu susiję nepatogumai nebūtų neproporcingi atsižvelgiant į iš sistemos gaunamą naudą.


1 – Originalo kalba: vokiečių.


2 – Šiuo klausimu žr. principinį 2007 m. spalio 16 d. Sprendimą Palacios de la Villa (C‑411/05, Rink. p. I‑8531) ir 2010 m. spalio 12 d. Sprendimą Ingeniørforeningen i Danmark (Andersen) (C‑499/08, Rink. p. I‑9343) bei 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimą Odar (C‑152/11).


3 – 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).


4 – Kitas Direktyvos 2000/78/EB 6 straipsnio 2 dalies aspektas yra bylos Toftgaard (C‑546/11) dalykas. Šiuo klausimu žr. šios dienos mano išvadą minėtoje byloje.


5 – 1996 m. birželio 12 d. Įstatymas Nr. 459 dėl draudimo diskriminuoti darbo rinkoje ir t. t. 2004 m. gruodžio 22 d. Įstatymu Nr. 1417, iš dalies keičiančiu Įstatymą dėl draudimo diskriminuoti darbo rinkoje ir t. t. į Vienodo požiūrio įstatymą buvo įtraukti amžiaus ir negalios kriterijai. Pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2004 m. gruodžio 28 dieną.


6 – Danijos prekybos srityje dirbančių darbuotojų ir tarnautojų asociacija.


7 – Žr. 2011 m. gegužės 10 d. Sprendimą Römer (C‑147/08, Rink. p. I‑3591, 32 punktas) ir 2008 m. balandžio 1 d. Sprendimą Maruko (C‑267/06, Rink. p. I‑1757, 41 punktas).


8 – Kadangi šioje byloje nagrinėjamas tik profesinis pensijų draudimas, o ne valstybinės sistemos ar kitos panašios išmokos, akivaizdu, kad nėra taikytinas atmetimo pagrindas pagal direktyvos 3 straipsnio 3 dalį. Visų pirma šios išmokos yra reglamentuojamos ne tiesiogiai įstatymu, o darbo sutartimi ir galioja tik tam tikrai darbuotojų grupei, t. y. Experian darbuotojams; žr. 1990 m. gegužės 17 d. Sprendimą Barber (C‑262/88, Rink. p. I‑1889, 22 punktas).


9 – Žr. 1971 m. gegužės 25 d. Sprendimą Defrenne (80/70, p. 445, 6 punktas), 1982 m. vasario 9 d. Sprendimą Garland (12/81, p. 359, 5 punktas), 8 išnašoje minėto Sprendimo Barber 12 punktą ir Sprendimą Römer (minėtas 7 išnašoje, 32 punktas).


10 – Žr. 2010 m. liepos 15 d. išvadą byloje Römer (C‑147/08, Rink. p. I‑3591, 54 punktas).


11 – Žr. 1986 m. gegužės 13 d. Sprendimą Bilka (170/84, Rink. p. 1607, 22 punktas), 1990 m. gegužės 17 d. Sprendimą Barber (minėtas 8 išnašoje, 28 punktas) ir 2000 m. vasario 10 d. Sprendimą Schröder (C‑50/96, Rink. p. I‑743, 27 punktas). Taip pat žr. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (naujos redakcijos) (OL L 204, p. 23) 13 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta: „1990 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo sprendime, priimtame byloje C‑262/88, pripažinta, kad visos profesinės pensijos formos yra užmokesčio elementas, kaip apibrėžta Sutarties 141 straipsnyje“.


12 – Žr. 8 išnašoje minėtą Sprendimą Barber.


13 – Žr. 11 išnašą.


14 – Žr. 8 išnašoje minėto Sprendimo Barber 25 punktą.


15 – Šis požiūris atitinka 1993 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje Neath (C‑152/91, Rink. p. I‑6935, 29 punktas), kuriame Teisingumo Teismas, spręsdamas klausimą dėl tam tikros išmokos laikymo atlyginimu, rėmėsi konkrečiu darbdavio sutartiniu įsipareigojimu. Experian pagal darbo sutartį įsipareigoja mokėti įmokas, bet neįsipareigoja vėliau mokėti pensijos.


16 – Šiuo klausimu žr. 2010 m. gegužės 6 d. pateiktos mano išvados 2 išnašoje minėtoje byloje Andersen 28 punktą ir ten nurodytą teismo praktiką bei Direktyvos 2000/78/EB 25 konstatuojamosios dalies paskutinį sakinį: „Todėl būtina įžvelgti skirtingo požiūrio, kuris pateisinamas <...> ir diskriminacijos, kuri turi būti uždrausta, skirtumus“.


17 – Žr. šios išvados 22 punktą.


18 –            Tai galioja bent jau mano palygintoms direktyvos versijoms vokiečių, prancūzų, anglų, ispanų ir italų kalbomis. Versijoje danų kalba yra numatyti tik du variantai, t. y. patekimas į profesinės socialinės apsaugos sistemą („adgang til“) ir amžiaus kriterijaus naudojimas draudimo aktuariniams apskaičiavimams („anvendelse af alderskriteriet til aktuarberegninger inden for rammerne af disse ordninger“). Tačiau šis skirtumas, mano nuomone, šiuo atveju nėra svarbus, kadangi amžiaus, kurio sulaukus pripažįstama narystė sistemoje, nustatymas minimas ir direktyvos versijoje danų kalba, o Experian pensijų sistemą pagrindžia jau vien šis pirmasis variantas.


19 – Vis dėlto apima ne narystę visose profesinėse socialinės apsaugos sistemose, tačiau tik narystę, susijusią su amžiaus kriterijumi ir negalia; šiuo klausimu žr. šios dienos mano išvadą byloje Toftgaard (C‑546/11).


20 –      2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Mangold (C‑144/04, Rink. p. I‑9981, 74 punktas) ir 2010 m. sausio 19 d. Sprendimas Kücükdeveci (C‑555/07, Rink. p. I‑365, 20 punktas).


21 – Žr. 20 išnašoje Sprendimo Mangold 75 punktą.


22 – Žr. 20 išnašoje minėto Sprendimo Kücükdeveci 21 punktą.


23 – Žr. 2010 m. sausio 12 d. Sprendimą Petersen (C‑341/08, Rink. p. I‑47, 60 punktas).


24 – Šiuo klausimu žr. šios išvados 38 punktą.


25 – Žr. 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 5 straipsnio b ir c punktus, KOM(1999) 565 galutinis, p. 23.


26 – Žr. 6 straipsnio 1 dalies redakciją Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. spalio 11 d. dokumente (Nr. 12269/00, p. 15), kuriame jau minimos „profesinės socialinės apsaugos sistemos“. Pirmą kartą profesinės socialinės apsaugos sistemos buvo paminėtos Europos Sąjungos Tarybos 2000 m. kovo 1 d. dokumente (Nr. 6434/00, p. 4 (g) bei 5 straipsnio b punkte).


27 – Žr. 2000 m. spalio 11 d. Europos Sąjungos Tarybos dokumentą (Nr. 12270/00 ADD 1, p. 5).


28 – Šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 11 d. Europos Sąjungos Tarybos dokumentą (Nr. 12270/00, p. 3), kuriame Jungtinė Karalystė nurodo šią diskreciją.


29 – 2 išnašoje minėto Sprendimo Odar 37 punktą.


30 – Šiuo klausimu žr. 2 išnašoje minėtos 2010 m. gegužės 6 d. mano išvados byloje Andersen 42–47 punktus.


31 – 2009 m. kovo 5 d. Sprendimas Age Concern England (C‑388/07, Rink. p. I‑1569, 47–48 punktai), 2006 m. lapkričio 23 d. Sprendimas Asnef-Equifax ir Administración del Estado (C‑238/05, Rink. p. I‑11125, 40 punktas) ir jame nurodyta teismo praktika.


32 – Žr. 20 išnašoje minėto Sprendimo Mangold 63 punktą ir 2 išnašoje minėto Sprendimo Palacios de la Villa 68 punktą.


33 –      31 išnašoje minėto Sprendimo Age Concern England 47 ir 48 punktai, 2009 m. birželio 18 d. Sprendimas Hütter (C‑88/08, Rink. p. I‑5325, 41 punktas) ir 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Prigge ir kt. (C‑447/09, Rink. p. I‑8003, 80 punktas).


34 – Žr. 2 išnašoje minėto Sprendimo Palacios de la Villa 68 punktą; 20 išnašoje minėto Sprendimo Mangold 63 punktą; 31 išnašoje minėto Sprendimo Age Concern England 51 punktą ir 20 išnašoje minėto Sprendimo Kücükdeveci 38 punktą; taip pat žr. Direktyvos 2000/78/EB 25 konstatuojamąją dalį, pagal kurią skirtingas požiūris dėl amžiaus reikalauja „priimti specialias nuostatas, kurios galėtų būti skirtingos, atsižvelgiant į valstybėse narėse susiklosčiusią padėtį“ (cituota 2 išnašoje minėto Sprendimo Palacios de la Villa 69 punkte).


35 – Žr. 2 išnašoje minėto Sprendimo Palacios de la Villa 72 punktą ir 23 išnašoje minėto Sprendimo Petersen 70 punktą.


36 – Žr. 2 išnašoje minėtos mano išvados byloje Andersen 54 punktą.


37 – Šiuo klausimu žr. šios išvados 55 punktą.


38 – 31 išnašoje minėto Sprendimo Age ConcernEngland 51 punktas ir jame nurodyta teismo praktika. Taip pat žr. 2 išnašoje minėtos mano išvados byloje Andersen 63 punktą ir 2004 m. balandžio 1 d. mano išvadą byloje Hlozek (C‑19/02, Rink. p. I‑11491, 59 punktas).


39 – Žr. 2 išnašoje jau minėtos mano išvados byloje Andersen 62 punktą ir 38 išnašoje minėtos mano išvados byloje Hlozek 57 ir 58 punktus.


40 – Žr. 2 išnašoje jau minėtos mano išvados byloje Andersen 67 ir 68 punktus ir 1989 m. liepos 11 d. Sprendimą Schräder (265/87, Rink. p. 2237, 21 punktas), 2005 m. kovo 10 d. Sprendimą Tempelman ir van Schaijk (C‑96/03 ir C‑97/03, Rink. p. I‑1895, 47 punktas), 2010 m. kovo 9 d. Sprendimą ERG ir kt. (C‑379/08 ir C‑380/08, Rink. p. I‑2007, 68 punktas) ir 2 išnašoje minėto Sprendimo Andersen 47 punktą.


41 – 860 Danijos kronų ieškinio pareiškimo metu pagal nacionaliniame teisme galiojusį keitimo kursą atitiko apytiksliai 115,50 eurų.