TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2021 m. kovo 10 d.(*)
(Tekstas ištaisytas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos arešto orderis – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – 8 straipsnio 1 dalies c punktas – Europos arešto orderis, kurį valstybės narės prokuratūra išdavė baudžiamojo persekiojimo tikslais, remdamasi jos pačios išduota laisvės suvaržymo priemone – Teisminės kontrolės iki prašomo perduoti asmens perdavimo nebuvimas – Pasekmės – Veiksminga teisminė gynyba – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis“
Byloje C‑648/20 PPU
dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Westminster Magistrates’ Court (Vestminsterio pirmosios instancijos teismas, Jungtinė Karalystė) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2020 m. gruodžio 1 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje dėl Europos arešto orderio, išduoto dėl
PI,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, teisėjai L. Bay Larsen, C. Toader (pranešėja) ir N. Jääskinen,
generalinis advokatas J. Richard de la Tour,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2021 m. sausio 27 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– PI, atstovaujamo QC H. Malcolm ir baristerio J. Kern, įgaliotų solisitoriaus S. Bisnauthsing,
– Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos L. Zaharieva ir T. Tsingileva,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin ir S. Grünheid,
susipažinęs su 2021 m. vasario 11 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 6 t., p. 34), iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299/TVR (OL L 81, 2009, p. 24) (toliau – Pagrindų sprendimas 2002/584), 8 straipsnio 1 dalies c punkto, siejamo su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas Jungtinėje Karalystėje vykdant rayonna prokuratura Svichtov (Svištovo rajono prokuratūros prokuroras, Bulgarija) PI baudžiamojo persekiojimo tikslais išduotą Europos arešto orderį.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Pagrindų sprendimo 2002/584 5, 6, 10 ir 12 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(5) Sąjungos siekis tapti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve reikalauja panaikinti ekstradiciją tarp valstybių narių ir pakeisti ją perdavimo sistema tarp teisminių institucijų. Be to, pradėjus taikyti naują [naują supaprastintą] nuteistų ar įtariamų asmenų perdavimo sistemą vykdant baudžiamuosius nuosprendžius ar traukiant baudžiamojon atsakomybėn [ar baudžiamąjį persekiojimą], galima panaikinti dabartinės ekstradicijos tvarkos sudėtingumą ir jai būdingas vilkinimo tendencijas. Tradiciniai iki šiol egzistavę valstybių narių bendradarbiavimo santykiai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje turėtų būti pakeisti teismo sprendimų baudžiamosiose bylose laisvo judėjimo sistema, taikoma ir ikiteisminiams [tarpiniams], ir galutiniams sprendimams.
(6) Šiame pagrindų sprendime numatytas Europos arešto orderis baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti abipusio pripažinimo principą, kurį Europos Vadovų Taryba pavadino teisminio bendradarbiavimo „kertiniu akmeniu“.
<…>
(10) Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Jo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių sunkiai ir nuolat pažeidinėja [ES] 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus principus, Tarybos nustatytus [kai šie pažeidimai nustatyti Tarybos] pagal [ES] 7 straipsnio 1 dalį, ir dėl to atsiranda jos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės.
<…>
(12) Šis pagrindų sprendimas grindžiamas pagarba pagrindinėms teisėms ir principams, kurie pripažįstami [ES] 6 straipsnyje ir kurie atsispindi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje <…>, ypač jos VI skyriuje. <…>“
4 Šio pagrindų sprendimo 1 straipsnyje „Europos arešto orderio apibrėžimas ir įpareigojimas jį vykdyti“ numatyta:
„1. Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų [suimtų] ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę, [siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, laisvės atėmimo bausmę] arba sprendimą dėl įkalinimo.
2. Valstybės narės vykdo Europos arešto orderį, remdamosi tarpusavio pripažinimo principu ir vadovaudamosi šio pagrindų sprendimo nuostatomis.
3. Šis pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus [ES] 6 straipsnyje.“
5 Šio pagrindų sprendimo 2 straipsnio „Europos arešto orderio taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:
„Europos arešto orderis gali būti išduotas už veiką, baustiną pagal išduodančios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas ‐ bent 12 mėnesių, arba, kai bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo jau yra priimtas, – bent keturi mėnesiai.“
6 Pagrindų sprendimo 6 straipsnyje „Kompetentingų teisminių institucijų nustatymas“ numatyta:
„1. Išduodančioji teisminė institucija – tai išduodančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga išduoti Europos arešto orderį.
2. Vykdančioji teisminė institucija – tai vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga vykdyti Europos arešto orderį.
3. Kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui praneša kompetentingą pagal jos teisę teisminę instituciją.“
7 Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio „Europos arešto orderio turinys ir forma“ 1 dalyje nurodyta:
„Europos arešto orderyje nurodoma ši informacija, kuri pateikiama forma, nustatyta priede [laikantis priede nurodytos formos]:
<…>
c) vykdytino teismo sprendimo įrodymas, arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo [teisminis] sprendimas, kuriam taikomi 1 ir 2 straipsniai;
<…>“
Jungtinės Karalystės teisė
8 Europos arešto orderio vykdymo procedūrą reglamentuoja Extradition Act 2003 (2003 m. ekstradicijos įstatymas). Šio įstatymo pirmoje dalyje apibrėžtos teritorijos, į kurias Jungtinė Karalystė gali vykdyti ekstradiciją. Tarp jų yra Bulgarijos Respublika. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalį paskirtoji centrinė institucija išduoda pažymėjimą, jei nustato, kad arešto orderį išdavė vienoje iš minėtų teritorijų esanti išduodančioji institucija.
Bulgarijos teisė
ZEEZA
9 Pagrindų sprendimas 2002/584 į Bulgarijos teisę perkeltas pagrindinėje byloje taikomos redakcijos Zakon za ekstraditsiata i evropeiskata zapoved za arest (Įstatymas dėl ekstradicijos ir Europos arešto orderio, DV Nr. 46, 2005 m. birželio 3 d., toliau – ZEEZA). ZEEZA 37 straipsnyje įtvirtintos Europos arešto orderio išdavimą reglamentuojančios nuostatos, suformuluotos beveik taip pat kaip šio pagrindų sprendimo 8 straipsnis.
10 Pagal ZEEZA 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamojo proceso ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroras turi kompetenciją išduoti dėl persekiojamo asmens Europos arešto orderį.
NPK
11 Pagrindinėje byloje taikomos redakcijos Nakazatelno-protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas, DV Nr. 86, 2005 m. spalio 28 d., toliau – NPK) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras priima sprendimus, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir remdamasis objektyviu, nešališku ir išsamiu visų bylos aplinkybių nagrinėjimu, laikydamasis įstatymo.
12 Vykstant baudžiamajam procesui prokuroras yra kompetentinga institucija, kuri pagal NPK 46 straipsnį vykdo valstybinį kaltinimą, atlieka ikiteisminį tyrimą ir kontroliuoja, kad jis būtų teisėtas ir vyktų tinkamai.
13 Asmens, dėl kurio vykdomas baudžiamasis persekiojimas, suėmimas ikiteisminio tyrimo stadijoje reglamentuojamas NPK 64 straipsnyje.
14 NPK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „[i]kiteisminio tyrimo etape nutartį dėl suėmimo priima kompetentingas pirmosios instancijos teismas prokuroro prašymu“.
15 Pagal NPK 64 straipsnio 2 dalį prokuroras gali persekiojamam asmeniui taikyti laikiną sulaikymą maksimalų 72 val. trukmės laikotarpį, per kurį šis asmuo turi būti atvesdintas į teismą, turintį kompetenciją prireikus skirti suėmimą.
16 NPK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „teismas, priimdamas sprendimą kaip vienas teisėjas, nedelsdamas nagrinėja bylą viešame posėdyje, dalyvaujant prokurorui, persekiojamam asmeniui ir jo advokatui.“
17 Be to, NPK 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas yra institucija, turinti kompetenciją nagrinėti prašymą skirti suėmimą ir vertinti, ar taikyti šią priemonę, nuspręsti dėl švelnesnės priemonės, o gal apskritai netaikyti persekiojamam asmeniui jokios procesinės prievartos priemonės.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
18 2020 m. sausio 28 d. Svištovo rajono prokuratūros prokuroras išdavė Europos arešto orderį dėl PI baudžiamojo persekiojimo (toliau – nagrinėjamas Europos arešto orderis).
19 Kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, PI yra įtariamas 2019 m. gruodžio 8 d. Svištovo mieste (Bulgarija) įvykdęs pinigų ir papuošalų, kurių bendra vertė yra 14 713,97 Bulgarijos levų (BGN) (apie 7500 EUR), vagystę, už kurią baudžiama nuo vienų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausme.
20 Nagrinėjamas Europos arešto orderis grindžiamas to paties prokuroro 2019 m. gruodžio 12 d. priimtu sprendimu, kuriuo nurodyta laikinai sulaikyti PI ne ilgiau kaip 72 valandas.
21 Taigi remiantis nagrinėjamu Europos arešto orderiu PI buvo sulaikytas 2020 m. kovo 11 d. Jungtinėje Karalystėje.
22 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme Westminster Magistrates’ Court (Vestminsterio pirmosios instancijos teismas, Jungtinė Karalystė) PI ginčija nagrinėjamo Europos arešto orderio galiojimą ir teigia, kad Bulgarijos teisingumo sistema neatitinka reikalavimų, nustatytų Pagrindų sprendime 2002/584, kaip jis aiškinamas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, 2019 m. gegužės 27 d. sprendimuose OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros) (C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456) ir PF (Lietuvos generalinis prokuroras) (C‑509/18, EU:C:2019:457).
23 Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Svištovo rajono prokuratūros prokuroras teigia, jog pagal Europos arešto orderį prašomas perduoti asmuo remiantis Bulgarijos teise yra atstovaujamas advokato, todėl jo interesai yra visapusiškai ginami. Kadangi sprendimas išduoti tokį orderį yra grindžiamas sprendimu, kuriuo nurodoma sulaikyti, pagal kurį, kai prašomas perduoti asmuo yra perduotas, jis turi būti atvesdintas į teismą, kuris priims sprendimą dėl jo laisvės atėmimo, Bulgarijos procesinė sistema atitinka Pagrindų sprendimą 2002/584, kaip jis išaiškintas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.
24 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pagal Bulgarijos teisę nei prokuroro sprendimui, kuriuo nurodoma sulaikyti prašomą perduoti asmenį, nei Europos arešto orderiui, kurį ta pati institucija išduoda remdamasi tuo sprendimu, netaikoma teisminė kontrolė iki prašomo perduoti asmens perdavimo. Todėl ši situacija skiriasi nuo kitose valstybėse narėse žinomų procesinių sistemų, dėl kurių suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija šioje srityje.
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prie savo prašymo pridėjo National Crime Agency (Nacionalinė kovos su nusikalstamumu agentūra, Jungtinė Karalystė) pažymą, išduotą pagal 2003 m. Ekstradicijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, patvirtinančią, kad atitinkamą Europos arešto orderį išdavė kompetentinga šiuo klausimu teisminė institucija.
26 Vis dėlto šiam teismui kyla klausimas, ar jo nagrinėjamoje byloje užtikrinama reikalinga prašomo perduoti asmens teisių dviejų lygių gynyba, kaip reikalaujama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, be kita ko, 2016 m. birželio 1 d. Sprendimo Bob-Dogi (C‑241/15, EU:C:2016:385) 56 punktą, jeigu ir nagrinėjamą arešto orderį, ir nacionalinį arešto orderį arba tokią pačią galią turintį teisminį sprendimą išdavė Svištovo rajono prokuratūros prokuroras, o Bulgarijos teismas neįsikiša iki Jungtinės Karalystės įvykdysimo PI perdavimo.
27 Šiomis aplinkybėmis Westminster Magistrates’ Court (Vestminsterio pirmosios instancijos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Jeigu asmenį prašoma perduoti tam, kad būtų galima vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą, ir jeigu abu sprendimus: sprendimą išduoti nacionalinį arešto orderį ir sprendimą jo pagrindu išduoti Europos arešto orderį, priima prokuroras, o teismas iki asmens perdavimo į šį procesą niekaip neįtraukiamas, ar prašomam perduoti asmeniui yra suteikiama dviejų lygių gynyba, kaip Teisingumo Teismas nurodė 2016 m. birželio 1 d. Sprendime Bob-Dogi (C‑241/15, EU:C:2016:385), jeigu:
a) pagal nacionalinį arešto orderį [prašomą perduoti] asmenį galima sulaikyti ne ilgiau kaip 72 valandoms, kad jį būtų galima atvesdinti į teismą, ir
b) kai asmuo perduodamas, tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali nuspręsti, ar nurodyti asmenį paleisti, ar pratęsti sulaikymą?“
Dėl sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūros
28 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašė šį prašymą nagrinėti pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnyje numatytą sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.
29 Šiuo klausimu pirmiausia reikia nurodyti, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Pagrindų sprendimo 2002/584, patenkančio į SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies, susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, nuostatų taikymo sritį, išaiškinimo. Taigi jis gali būti nagrinėjamas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnyje ir Procedūros reglamento 107 straipsnyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.
30 Antra, dėl skubos kriterijaus pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją svarbu atsižvelgti į tai, kad iš su pagrindine byla susijusio asmens šiuo metu yra atimta laisvė ir jo tolesnis kalinimas priklauso nuo pagrindinės bylos baigties (2019 m. vasario 12 d. Nutartis RH, C‑8/19 PPU, EU:C:2019:110, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
31 Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 18–21 punktų, PI buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje remiantis nagrinėjamu Europos arešto orderiu.
32 Darytina išvada, kad tolesnis PI kardomasis kalinimas priklauso nuo Teisingumo Teismo sprendimo, nes jo atsakymas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą gali turėti tiesioginės įtakos nagrinėjamo Europos arešto orderio vykdymui, taigi ir PI kardomojo kalinimo baigčiai.
33 Šiomis aplinkybėmis atsižvelgusi į teisėjos pranešėjos siūlymą ir susipažinusi su generalinio advokato nuomone Teisingumo Teismo pirmoji kolegija 2020 m. gruodžio 17 d. nusprendė tenkinti nacionalinio teismo prašymą ir nagrinėti šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą skubos tvarka.
Dėl prejudicinio klausimo
34 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktas, siejamas su Chartijos 47 straipsniu ir Teisingumo Teismo jurisprudencija, turi būti aiškinamas taip, kad veiksmingos teisminės gynybos, kuri turi būti taikoma asmeniui, dėl kurio baudžiamojo persekiojimo tikslais išduotas Europos arešto orderis, reikalavimai yra įvykdyti, jeigu ir Europos arešto orderį, ir teisminį sprendimą, kuriuo jis pagrįstas, išdavė prokuroras, kurį galima laikyti „išduodančiąja teismine institucija“, kaip ji suprantama pagal šio pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį, tačiau jiems negali būti taikoma teisminė kontrolė išduodančiojoje valstybėje narėje iki tol, kol vykdančioji valstybė narė perduos prašomą perduoti asmenį.
35 Iš karto reikia priminti, kad valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo principas ir tarpusavio pripažinimo principas, kuris savo ruožtu pagrįstas šių valstybių abipusiu pasitikėjimu, Sąjungos teisėje yra ypač svarbūs, nes leidžia sukurti ir išlaikyti erdvę be vidaus sienų. Kalbant konkrečiau, tarpusavio pasitikėjimo principas, be kita ko, reikalauja, kad, kiek tai susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, kiekviena iš šių valstybių manytų, jog, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, visos kitos valstybės narės paiso Sąjungos teisės ir ypač šios teisės pripažintų pagrindinių teisių (2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Švedijos prokuratūra), C‑625/19 PPU, EU:C:2019:1078, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
36 Vis dėlto Pagrindų sprendime 2002/584 nustatytos paprastesnės nuteistų ar įtariamų pažeidus baudžiamąjį įstatymą asmenų perdavimo sistemos veiksmingumas ir geras veikimas pagrįsti šiame pagrindų sprendime įtvirtintų tam tikrų reikalavimų, kurių taikymo sritis buvo patikslinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, laikymusi.
37 Pirma, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Svištovo rajono prokuratūros prokuroras yra institucija, dalyvaujanti vykdant baudžiamąjį teisingumą, kuri, vykdydama funkcijas, susijusias su Europos arešto orderio išdavimu, yra nepriklausoma, o šios dvi sąlygos leidžia kvalifikuoti tokią instituciją kaip „išduodančiąją teisminę instituciją“, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį (pagal analogiją žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie (Liono ir Tūro prokurorai), C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU, EU:C:2019:1077, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, PI neginčija šio kvalifikavimo, kaip per posėdį Teisingumo Teisme pažymėjo jo advokatas.
38 Antra, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją kitos institucijos, ne teismo, priimto sprendimo išduoti Europos arešto orderį teisminė kontrolė nėra sąlyga, kad ši institucija galėtų būti kvalifikuojama kaip išduodančioji teisminė institucija, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį, nes tokia kontrolė nenumatyta minėtos institucijos veiklos nuostatuose ar organizacinio pobūdžio taisyklėse – ji yra susijusi su tokio orderio išdavimo procedūra, kuri turi atitikti veiksmingos teisminės gynybos reikalavimą (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 13 d. Sprendimo MM, C‑414/20 PPU, EU:C:2021:4, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). „Išduodančiosios teisminės institucijos“, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį, statusas nesiejamas su sprendimo išduoti Europos arešto orderį ir nacionalinio sprendimo, kuriuo remiantis šis orderis išduotas, teisminės kontrolės buvimu. Todėl to, kad Svištovo regioninės prokuratūros prokuroro kvalifikavimas kaip „išduodančiosios teisminės institucijos“, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį, yra neginčijamas, nepakanka, kad būtų galima teigti, jog Bulgarijos procedūra, susijusi su prokuroro atliekamu Europos arešto orderio išdavimu, atitinka veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus.
39 Trečia, kaip savo išvados 37 ir 38 punktuose nurodė generalinis advokatas, reikia pažymėti, kad prokuroro sprendimas, kuriuo nurodoma sulaikyti prašomą perduoti asmenį ne ilgiau kaip 72 valandas ir kuriuo grindžiamas Europos arešto orderis, turi būti laikomas „tokį pat poveikį [kaip nacionalinis arešto orderis] turinčiu vykdytinu teisminiu sprendimu“, kaip jis suprantamas pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą.
40 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad sąvoka „[nacionalinis] arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas [teisminis] sprendimas“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą, apima nacionalines priemones, kurias taiko teisminė institucija, siekdama surasti ir sulaikyti asmenį, kurio baudžiamasis persekiojimas vykdomas, kad jis būtų atvesdintas į teismą baudžiamojo proceso veiksmams atlikti (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 13 d. Sprendimo MM, C‑414/20 PPU, EU:C:2021:4, 57 punktą).
41 Taigi reikia įvertinti, ar baudžiamojo proceso sistema, pagal kurią ir Europos arešto orderį, ir sprendimą, kuriuo jis grindžiamas, išduoda prokuratūra, o teisminė kontrolė šiuo klausimu gali būti atliekama tik perdavus prašomą perduoti asmenį, atitinka Pagrindų sprendimo 2002/584 reikalavimus, t. y. užtikrinama, kad šiam asmeniui būtų taikoma dviejų lygių teisių gynyba, kaip ji aiškinama Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.
42 Šiuo klausimu primintina, kad 2016 m. birželio 1 d. Sprendimo Bob-Dogi (C‑241/15, EU:C:2016:385) 56 punkte Teisingumo Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą reikalavimą Europos arešto orderio sistemoje yra numatyta dviejų lygių procesinių ir pagrindinių teisių, kuriomis prašomam perduoti asmeniui turi būti suteikta galimybė pasinaudoti, gynyba, nes prie pirmojo lygio teisminės gynybos priimant nacionalinį teisminį sprendimą, kaip antai nacionalinį arešto orderį, prisideda antrojo lygio teisminė gynyba, kurią reikia užtikrinti išduodant Europos arešto orderį, kuris tam tikromis aplinkybėmis gali būti išduotas praėjus trumpam laikotarpiui po minėto nacionalinio teisminio sprendimo priėmimo.
43 Ši gynyba reiškia, kad sprendimas, atitinkantis veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, turėtų būti priimtas bent vienu iš dviejų minėtos gynybos lygių (2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456, 68 punktas).
44 Vadinasi, kai pagal išduodančiosios valstybės narės teisę kompetencija išduoti Europos arešto orderį suteikiama institucijai, kuri, dalyvaudama vykdant tos valstybės narės teisingumą, nėra teisėjas ar teismas, nacionalinis teisminis sprendimas, kaip antai nacionalinis arešto orderis, kuriuo remiantis išduodamas Europos arešto orderis, turi savo ruožtu atitikti tokius reikalavimus (2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456, 69 punktas).
45 Taigi šių reikalavimų laikymasis leidžia vykdančiajai teisminei institucijai įsitikinti, kad sprendimas išduoti Europos arešto orderį baudžiamojo persekiojimo tikslais pagrįstas nacionaline procedūra, kuriai taikoma teisminė kontrolė, ir kad asmeniui, dėl kurio buvo priimtas nacionalinis arešto orderis, buvo suteiktos visos garantijos, būtinos tokiems sprendimams priimti, be kita ko, tos, kurios išplaukia iš pagrindinių teisių ir pagrindinių teisės principų, nurodytų Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 3 dalyje (2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456, 70 punktas).
46 Be to, jei pagal išduodančiosios valstybės narės teisę kompetencija išduoti Europos arešto orderį patikėta institucijai, kuri, dalyvaudama vykdant tos valstybės narės teisingumą, vis dėlto nėra teismas, dėl sprendimo išduoti tokį arešto orderį, visų pirma dėl tokio sprendimo proporcingumo, šioje valstybėje narėje turi būti galima pasinaudoti teisminės gynybos priemone, visiškai atitinkančia veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus (2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456, 75 punktas).
47 Kaip savo išvados 61 punkte pažymėjo generalinis advokatas, iš šios Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad asmeniui, dėl kurio baudžiamojo persekiojimo tikslais išduotas Europos arešto orderis, turi būti užtikrinta veiksminga teisminė gynyba prieš tai, kai jis perduodamas išduodančiajai valstybei narei, bent jau vienu iš dviejų minėtoje jurisprudencijoje reikalaujamų gynybos lygių.
48 Todėl tokia gynyba reiškia, kad Europos arešto orderio arba teismo sprendimo, kuriuo grindžiamas šis orderis, atžvilgiu teisminė kontrolė gali būti atlikta prieš pradedant jį vykdyti.
49 Šis reikalavimas Pagrindų sprendimu 2002/584 nustatytoje sistemoje, kuri, kaip priminta šio sprendimo 35 punkte, grindžiama valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, leidžia vykdančiajai teisminei institucijai užtikrinti, kad Europos arešto orderis, kurį prašoma vykdyti, yra išduotas per nacionalinę procedūrą, kuriai taikoma teisminė kontrolė ir per kurią prašomam perduoti asmeniui buvo suteiktos visos garantijos, būtinos tokiems sprendimams priimti, be kita ko, tos, kurios išplaukia iš pagrindinių teisių ir pagrindinių teisės principų, nurodytų Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 3 dalyje, kaip matyti iš šio sprendimo 45 punkto.
50 Šių argumentų niekaip nepaneigia tai, kas išplaukia iš 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimų Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie (Liono ir Tūro prokurorai) (C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU, EU:C:2019:1077) ir Openbaar Ministerie (Švedijos prokuratūra) (C‑625/19 PPU, EU:C:2019:1078), kuriais remtasi per posėdį Teisingumo Teisme.
51 Pirmojo iš šių sprendimų 70 ir 71 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad veiksmingos teisminės gynybos reikalavimą atitinka tai, jog išduodančiosios valstybės narės teisės sistemoje yra numatytos procesinės taisyklės, pagal kurias prokuratūros sprendimo išduoti Europos arešto orderį proporcingumo išankstinė teisminė kontrolė gali būti atliekama prieš faktinį prašomo perduoti asmens perdavimą, po jo ar net beveik tuo pačiu metu, kai šis sprendimas priimamas, ir bet kuriuo atveju po jo priėmimo. Byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, kaip matyti iš jo 68 ir 69 punktų, ši išvada padaryta atsižvelgiant į visas esamas procesines nuostatas, kuriomis užtikrinama teisėjo intervencija nuo nacionalinio arešto orderio dėl prašomo perduoti asmens išdavimo, taigi prieš jį perduodant.
52 Be to, byloje, kurioje priimtas 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Openbaar Ministerie (Švedijos prokuratūra) (C‑625/19 PPU, EU:C:2019:1078), prokuroro išduotas Europos arešto orderis buvo grindžiamas teisminiu sprendimu dėl suėmimo.
53 Taigi, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 69 ir 72 punktuose, šio sprendimo 50 punkte nurodytuose sprendimuose Teisingumo Teismas atsižvelgė į tai, kad prokuratūros išduodamo Europos arešto orderio išdavimo sąlygoms galėjo būti taikoma teisminė kontrolė iki prašomo perduoti asmens perdavimo, nes bylose, kuriose priimti tie sprendimai, nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose Europos arešto orderis buvo grindžiamas nacionaliniu arešto orderiu, išduodamu teisėjo, kuris, be to, atlieka Europos arešto orderiui išduoti būtinų sąlygų ir ypač jo proporcingumo vertinimą.
54 Skirtingai nei bylose, kuriose priimti tie du sprendimai, nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Bulgarijos teisėje numatyta tik prokuroro sprendimo išduoti Europos arešto orderį teisminė kontrolė a posteriori, nes tokia kontrolė gali būti atliekama tik perdavus prašomą perduoti asmenį.
55 (Ištaisyta 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi) Kalbant apie tai, kad rašytiniame atsakyme į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus Bulgarijos vyriausybė pažymėjo, kad po prašomo perduoti asmens perdavimo vykdant Europos arešto orderį šis asmuo iškart bus perduotas teismui, kuris nagrinės būtinybę jam taikyti prevencinę laisvės atėmimo ar suvaržymo priemonę, taigi atliks ir šio orderio proporcingumo kontrolę, pažymėtina, kad tokia praktika vis dėlto negali užtikrinti Bulgarijos procesinės sistemos atitikties iš Pagrindų sprendimo 2002/584 kylantiems reikalavimams.
56 (Ištaisyta 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi) Iš tiesų reikia pažymėti, kad, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 33 ir 34 punktuose, 2021 m. sausio 13 d. Sprendime MM (C-414/20 PPU, EU:C:2021:4) Teisingumo Teismas tiesiogiai nenusprendė dėl to, ar Bulgarijos procedūra, susijusi su baudžiamojo proceso ikiteisminėje stadijoje prokuroro išduodamu Europos arešto orderiu, atitinka veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, o tik konstatavo, kad, nesant išduodančiosios valstybės narės teisėje numatytos atskiros teisių gynimo priemonės, pagal Sąjungos teisę šios valstybės narės teismui suteikiama kompetencija vykdyti netiesioginę Europos arešto orderio galiojimo kontrolę. Todėl negalima remiantis tuo sprendimu daryti išvados, kad Teisingumo Teismas jame nusprendė, jog tokia teisminės kontrolės a posteriori galimybė gali atitikti prašomo perduoti asmens teisių veiksmingos teisminės kontrolės reikalavimus.
57 Todėl prokuroro sprendimo išduoti Europos arešto orderį teisminė kontrolė, atliekama tik po prašomo perduoti asmens perdavimo, neatitinka išduodančiosios valstybės narės pareigos įgyvendinti procesines taisykles, leidžiančias kompetentingam teismui iki šio perdavimo atlikti nacionalinio arešto orderio arba tokią pačią galią turinčio teisminio sprendimo, taip pat ir priimtų prokuroro, arba Europos arešto orderio teisėtumo kontrolę.
58 Žinoma, įgyvendindamos Pagrindų sprendimą 2002/584 valstybės narės pagal savo procesinę autonomiją išlaiko teisę priimti taisykles, kurios įvairiose valstybėse narėse gali skirtis. Vis dėlto jos turi užtikrinti, kad šios taisyklės nepažeistų iš šio pagrindų sprendimo kylančių reikalavimų, visų pirma dėl teisminės gynybos, užtikrinamos Chartijos 47 straipsnyje, kuria jis grindžiamas.
59 Todėl Pagrindų sprendimo 2002/584 tikslas nustačius naują, paprastesnę ir veiksmingesnę nuteistų ar įtariamų pažeidus baudžiamąjį įstatymą asmenų perdavimo sistemą palengvinti ir paspartinti Europos arešto orderį išdavusios valstybės narės teisminių institucijų ir jį vykdančios valstybės narės teisminių institucijų teisminį bendradarbiavimą gali būti pasiektas tik paisant pagrindinių teisių ir teisinių principų, kaip antai įtvirtintų ESS 6 straipsnyje ir atspindėtų Chartijoje, – tai pareiga, beje, taikoma visoms valstybėms narėms, ypač išduodančiajai valstybei narei ir vykdančiajai valstybei narei (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 12 d. Sprendimo TC, C‑492/18 PPU, EU:C:2019:108, 41 ir 54 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
60 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktas, siejamas su Chartijos 47 straipsniu ir Teisingumo Teismo jurisprudencija, turi būti aiškinamas taip, kad veiksmingos teisminės gynybos, kuri turi būti garantuojama asmeniui, dėl kurio baudžiamojo persekiojimo tikslais išduotas Europos arešto orderis, reikalavimai nėra įvykdyti, jeigu ir Europos arešto orderį, ir teisminį sprendimą, kuriuo jis pagrįstas, išdavė prokuroras, kurį galima laikyti „išduodančiąja teismine institucija“, kaip ji suprantama pagal šio pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį, tačiau jiems negali būti taikoma teisminė kontrolė išduodančiojoje valstybėje narėje iki tol, kol vykdančioji valstybė narė perduos prašomą perduoti asmenį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299/TVR, 8 straipsnio 1 dalies c punktas, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu ir Teisingumo Teismo jurisprudencija, turi būti aiškinamas taip, kad veiksmingos teisminės gynybos, kuri turi būti garantuojama asmeniui, dėl kurio baudžiamojo persekiojimo tikslais išduotas Europos arešto orderis, reikalavimai nėra įvykdyti, jeigu ir Europos arešto orderį, ir teisminį sprendimą, kuriuo jis pagrįstas, išdavė prokuroras, kurį galima laikyti „išduodančiąja teismine institucija“, kaip ji suprantama pagal šio pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį, tačiau jiems negali būti taikoma teisminė kontrolė išduodančiojoje valstybėje narėje iki tol, kol vykdančioji valstybė narė perduos prašomą perduoti asmenį.
Parašai.